Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.166.188.64
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Lietuvos širdies ir krūtinės chirurgų draugija
15-asis Pasaulio Širdies ir Krūtinės Chirurgų Kongreso (15th World Congress of the World Society of Cardio-Thoracic Surgeons) tikslas – pateikti jo dalyviams aukšto lygio mokslinę programą bei stimuliuoti bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus bei kuriant bendrus projektus Širdies ir krūtinės chirurgijos bei su ja susijusiose srityse. Kongreso metu taip pat veikė paroda, kur buvo pristatytos naujausios technologijos bei produktai šioje srityje.
15-ajam Pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų kongresui savo mokslinius darbus pateikė daugiau nei 500 profesionalų iš 42 šalių, tarp jų iš Japonijos, Kinijos, Taivano, Zimbabvės, Irano, Brazilijos, JAV, Europos šalių. Į kongresą užsiregistravo per 700 dalyvių, renginys yra vienas svarbiausių įvykių medicinos pasaulyje.

Kongreso dalyviai

Kongreso dalyvių tezės: I dalis
II dalis
III dalis


Kongresas spaudoje
Viskas širdžiai

Birželio 19-23 d. Vilniuje vyko 15-asis pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų kongresas - pirmasis tokio lygio medicinos forumas Lietuvoje. Savo mokslinius pranešimus ir darbus kongresui pateikė daugiau kaip 500 šios srities profesionalų iš 42 šalių, užsiregistravo daugiau kaip 700 dalyvių. Kongreso organizatoriai - Pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų draugija (World Congress of the World Society of Cardio-Thoracic Surgeons - WSCTS) kartu su Lietuvos širdies ir krūtinės chirurgų draugija. 15-ojo kongreso globėju sutiko būti Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Kongreso pirmininkas - Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Vytautas Sirvydis.

Priminsime, kad pirmasis Pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų kongresas vyko 1991 m. Tailande, o vėlesnieji - Turkijoje, Austrijoje, Izraelyje, Puerto Rike, Japonijoje, Vokietijoje, JAV, Portugalijoje, Kanadoje, Brazilijoje, Šveicarijoje, vėl JAV ir Kinijoje. Kaip matome, Lietuva tapo pirmąja iš Vidurio ir Rytų Europos šalių, kurioje surengtas šis Kongresas. Kad tai ne atsitiktinumas, savo prakalbose pažymėjo ne viena pasaulinė įžymybė. Į Vilnių atvyko Pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų draugijos įkūrėjas ir jos ideologas prof. Juro Vada (Juro Wada), kuris, nors ir yra garbaus amžiaus, vadovauja jo vardu pavadintam Širdies ir plaučių institutui Tokijo mieste (Juro Wada Commemorative Heart and Lung Institute). Prof. J. Vada ir mūsų žymusis širdies chirurgijos mokyklos kūrėjas prof. Algimantas Marcinkevičius buvo 15-ojo kongreso Vilniuje garbės pirmininkai.
Atidarymas
Kongreso atidarymo vakaras buvo surengtas Trakų salos pilyje, kur pasaulio širdies ir krūtinės chirurgijos žiedas galėjo paragauti ne tik lietuviško midaus, bet ir įvertinti dainų ir šokių ansamblio Lietuva programą. Energingi, dinamiški šokiai, uždegančios lietuvių liaudies dainos svečiams turėjo palikti malonų įspūdį, nes tai programa, teigianti senos tautos gyvybingumą ir toli gražu dar neišeikvotą potencialą.
Iškilminga 15-ojo pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų konferencijos atidarymo ceremonija birželio 20 d. vyko Le Meridien Villon konferencijų centro Grand Opera salėje. Sveikinimo kalbas sakė kongreso globėjas Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, sveikatos ministras Žilvinas Padaiga, Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka. Sveikinimo žodį tarė ir kongreso pirmininkas prof. Vytautas Sirvydis. Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius prof. Egidijus Aleksandravičius svečiams pateikė išsamią Lietuvos istorijos apžvalgą, kalbėjo ir apie dabarties procesus, kurie svarbūs lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės ateičiai. Po šios prakalbos prie E. Aleksandravičiaus priėjo ne vienas kongreso dalyvis, dėkojo už turiningą ir įdomų supažindinimą su Lietuvos istorijos ir dabarties peripetijomis. Daugeliui svečių tai buvo, ko gero, pirmas kiek gilesnis žvilgsnis į Lietuvą.
Tokiam teiginiui būtų galima ir paprieštarauti. Pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų draugijos generalinis sekretorius Volfgangas R. Adė (Wolfgang R. Ade) iš Japonijos Mokslo Lietuvos atstovui įteikė 15-ajam kongresui Vilniuje skirtą žurnalo The Journal of Cardiovascular Surgery numerį, kuriame yra ir generalinio sekretoriaus V. R. Adės žodis Kongreso dalyviams. Prakalbos autorius tvirtina prieš 10 metų Paryžiuje susipažinęs su prof. V. Sirvydžiu, seniai norėjęs aplankyti Lietuvą, ir šis troškimas šiemet išsipildęs. Lietuvą svečias teigia žinojęs kaip puikios širdies chirurgijos ir UNESCO saugomų trijų kultūros paveldo objektų kraštą. Kaip privalomą credo kiekvienam medikui, V. R. Adė cituoja lietuvio gydytojo ir publicisto Vinco Kudirkos 1892 m. parašytus žodžius, kurie, anot svečio, susišaukia ir su prof. J. Vados, Pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų draugijos kūrėjo, gyvenimo ir veiklos nuostatomis.
Robotai skverbiasi į širdies chirurgiją
Po oficialiosios kongreso atidarymo ceremonijos atidaryta paroda, kurioje garsios pasaulyje kompanijos pristatė savo naujausias technologijas, taikomas ir dar tik siūlomas diegti širdies bei krūtinės chirurgijoje. Parodą aplankė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, kurį lydėjo Kongreso pirmininkas prof. Vytautas Sirvydis.
Po to vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavo 15-ojo kongreso pirmininkas prof. V. Sirvydis, garbės pirmininkas prof. J. Vada, Pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų draugijos prezidentas X.-D. Džu (Zhu), kuris buvo 14-ojo kongreso Pekine (Kinija) pirmininkas, WSCTS generalinis sekretorius V. R. Adė iš Japonijos, Lietuvos širdies ir krūtinės chirurgų draugijos prezidentas prof. Ričardas Janilionis ir būsimojo 16-ojo kongreso, kuris 2006 m. rugpjūčio 17-20 d. vyks Otavoje (Kanada) pirmininkas prof. Tofis Musivandas (Toffy Mussivand). Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio ir skirsime spaudos konferencijoje išsakytoms mintims.
Atsakydamas į klausimą, kodėl 15-asis pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų kongresui pasirinktas Vilnius, prof. J. Vada atsakė štai kaip: Lietuva yra žinoma savo puikiais širdies chirurgijos atstovais, stipriais šios srities medicinos centrais, todėl pasirinkta visai neatsitiktinai. 40 valstybių atstovai atvyko į Vilnių, čia tikisi patirti naujų įspūdžių. Prof. J. Vada išskyrė ir ypač gerai įvertino prof. V. Sirvydžio mokslinius bei praktinius širdies chirurgijos nuopelnus.
Kalbėdamas apie naujausias širdies ir krūtinės chirurgijos tendencijas pasaulyje, Otavos širdies institute dirbantis prof. T. Musivandas pabrėžė, kad ši medicinos sritis plėtojasi labai intensyviai; ji padeda išgelbėti daugybės žmonių gyvybes. Širdies koronarų chirurgija, širdies persodinimai, dirbtinių vožtuvų panaudojimas - tai širdies chirurgijos kasdienybė. Ateityje ligoniams vis daugiau ir veiksmingesnių paslaugų teiks profilaktika ir naujausios gydymo technologijos, o chirurgija, anot profesoriaus iš Otavos, turėtų tapti kraštutine žmogaus gyvybės gelbėjimo priemone. T. Musivandas pažymėjo, kad širdies chirurgijos technika ir technologijos taip pat gali būti sėkmingai panaudojamos ir kitų organų, pavyzdžiui, plaučių operacijoms.
Prof. X.-D. Džu pridūrė, kad ateityje turėtų pirmiausia tobulėti operacijų metodai. Šiuo metu darant operacijas dažniausiai atidaroma krūtinės ląsta, o ateityje tereikės organizme atverti keletą skylučių, ir endoskopiniu būdu naudojant robotus bus atliekamos visos svarbiausios operacijos. Vadinasi, žmogaus organizmas bus vis mažiau pažeidžiamas. Į tai ir nukreiptos dabartinės širdies chirurgijos mokslo pastangos.
Prof. V. Sirvydis pritarė, kad robotai po truputį, tegul ir iš lėto, bet vis drąsiau įžengia į širdies chirurgijos sritį. Vadinasi, atsiveria operacijų, darant labai mažus pjūvius, metas.
Mažėja šuntavimo operacijų dėl koronarinės ligos, kadangi kardiologai zonduodami išplečia širdį maitinančias kraujagysles. Šie metodai pratęsia gyvenimą, tačiau ateina laikas, kai širdis dėl pakartotinių ligų, infarktų praranda gebėjimą susitraukti. Žmogus gali mirti esant širdies nepakankamumui, todėl tenka naudoti dirbtinę širdį ir transplantaciją. Tačiau trūkstant donorų, širdies persodinimą tenka ilgam atidėlioti. Laimei, tobulėjant technikai, kuriamos vis patikimesnės dirbtinės širdys, kurios visai pakeičia žmogaus širdį. Skamba kone fantastiškai, bet pasaulyje vis daugiau žmonių gyvena išvis be širdies, negana to, jie dirba įvairius darbus, vairuoja automobilį, slidinėja. Tų žmonių kraują varinėja dirbtinė širdis.
Plaučių persodinimo laukia vis daugiau ligonių
Prof. R. Janilionis priminė, kad krūtinės ląstoje veikia ne vien širdis, bet ir daugybė kitų organų, ir jų patologija didėja - tą rodo pasaulio ligų statistika. Krūtinės patologijos ligų vis daugėja, o to priežastys - traumos, pūlinės ligos ir navikai. Dabartiniai krūtinės ląstos gydymo specialistai sugeba pasiekti minimalų invazinių procedūrų skaičių, minimaliai atveria krūtinės ląstą ir operacijas sugeba padaryti krūtinės ląstos viduje. Tam naudojami sudėtingi instrumentai ir aparatai. Vis dėlto tai brangios operacijos, todėl jos gana sunkiai skinasi kelią į praktiką.
2005 m. liepos 7-20 d.
Mokslo Lietuva Nr 13 (325)