Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.234.65.78
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Švietimo ir kultūros naujienos

2005-07-26Rusų moksleiviai parvežė aukso ir sidabro medalius
Absoliutus čempionas pasaulinėje chemikų olimpiadoje Vologodskietis moksleivis Aleksėjus Zeifmanas. Jis dalyvavo 37 – ojoje tarptautinėje chemikų olimpiadoje, kuri vyko Taivane. Aukščiausią įvertinimą ir 2 aukso medalius gavo rusai. Jų komandos dalyviai taip pat parsivežė ir du sidabro medalius. Vologdoskietis moksleivis Aleksėjus Zeifmanas laimėjo aukso medalį. Jo pasiektas rezultatas buvo aukščiausias ir jis tapo absoliučiu čempionu 37-osios pasaulinės chemikų olimpiados nugalėtoju. Aleksėjus Zeifmanas olimpiados čempionu tapo jau antrus metus iš eilės. Medalį Aleksėjui įteikė Nobelio premijos laureatas iš Taivano profesorius Li. Po pergalės A. Zeifmanas nuvažiavo į Jaroslavlį, kur padavė dokumentus į Technologijos Universitetą. Po pergalės chemikų olimpiadoje Aleksėjus Zeifmanas buvo priimtas į universitetą be jokių egzaminų.
eLibrary.lt

2005-07-25Tarptautinėje mokinių chemijos olimpiadoje visi lietuviai tapo prizininkais
Šių metų liepos 25 d. iš Taivanio, kur vyko 37-oji tarptautinė mokinių chemijos olimpiada, grįžo Lietuvai atstovavę ir bronzos medalius iškovoję Lietuvos mokiniai.
Olimpiadoje bronzos laimėtojais tapo dvyliktokai Virginija Jovaišaitė iš Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos (mokyt. Rima Grabauskienė), Rimantas Šlėgeris iš Biržų "Saulės" gimnazijos (mokyt. Laimutė Marinskienė) ir Mindaugas Juozapavičius bei vienuoliktokas Grigorijus Šutovas iš Vilniaus licėjaus (mokyt. Vilius Mincevičius).
Komandai vadovavo Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto docentas Rimantas Raudonis ir Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto doktorantas Laurynas Riauba, olimpiadai pasirengti padėjo VU Chemijos fakulteto dėstytojai.
eLibrary.lt

2005-07-06Pirmasis ir paskutinysis Lietuvos karalius Mindaugas
Pirmąjį ir paskutinįjį Lietuvos karalių Mindaugą Vilniaus katedroje karūnavo Kulmo vyskupas Heindenrekas, kuriam tai padaryti popiežius Inocentas IV pavedė dar 1251 m., po to, kai Mindaugas tų metų pradžioje apsikrikštijo. Bet Mindaugas nebuvo pirmasis katalikų tikėjimą priėmęs lietuvių kunigaikštis. 1250 m. Rygoje buvo iškilmingai sutiktas ir Rygos vyskupo Mikalojaus pakrikštytas Mindaugo brolėnas Tautvilas, kurį Mindaugas, konsoliduodamas savo valdžią, išvarė iš savo tėvonijos.
Mindaugas tapo vyresniuoju Lietuvos žemių kunigaikščiu kai mirė jo vyresnysis brolis Dausprungas. O Tautvilas buvo vyriausias Dausprungo sūnus. Jis kartu su broliu Gedvydu valdė tėvoniją – svarbiausią Lietuvos žemės sritį su Vilniumi. 1248 m. pabaigoje Mindaugas pasiuntė brolėnus kariauti į Smolensko apylinkes, o pats užgrobė jų žemes. Šiuo žingsniu jis pašalino didžiausią kliūtį iš vyriausiojo valdančios giminės kunigaikščio tapti vienvaldžiu Lietuvos valdovu.
Tautvilas ir Gedvydas buvo sumušti rusų žemėse, o Mindaugui šis jo nuskriaustų ir pavojingų giminaičių pralaimėjimas leido jau niekieno netrukdomam su jais susidoroti. Tačiau Dausprungaičiai greitai suvokė, kas jų laukia ir anksčiau, nei juos užklupo Mindaugo pasiųsti kariauninkai, pabėgo į Voluinę pas savo svainį Danielių.
Danielius atsisakė išduoti Mindaugui bėglius, įsižeidęs už susidorojimą su jo giminaičiais ir gerai numanydamas kilsiantį jam pavojų iš sustiprėjusios, vieno Mindaugo valdomos Lietuvos. 1249 m. antroje pusėje prieš Mindaugą susidarė galinga ir veikli Voluinės, žemaičių, jotvingių ir Livonijos koalicija, kuri į Lietuvos sostą iškėlė Tautvilo kandidatūrą.
Po Tautvilo krikšto Rygoje, Livonijos ordinas ėmėsi praktinių veiksmų ir kelių vienas po kito sekusių žygių metu nusiaubė Lietuvos žemes, kurios dar palaikė Mindaugą. Ieškodamas išeities iš vis rimtėjančios padėties, Mindaugas pasiuntė pasiuntinį pas Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandą. Štai kaip šį politinį Mindaugo žingsnį aprašo jam priešiškas Hipatijaus metraštis: „Ir išsigandęs slapta pasiuntė pasiuntinį pas Andrių [Štirlandą], Rygos magistrą, ir įtikino jį gausiomis dovanomis, kitaip sakant, permaldavo jį. Mat nusiuntė daug aukso ir sidabro, ir sidabrinių, ir auksinių, ir gražių indų, ir daug žirgų, sakydamas: “Jei nužudysi arba išvysi Tautvilą, tai dar daugiau, nei šie, gausi”. O anas pasakė: “Negali [juo] atsikratyti. Jeigu nepasiųsi [pasiuntinių] pas popiežių ir nepriimsi krikšto, neįveiksi priešo. Jaučiu tau draugiškumą.”
Ši taiki Andriaus Štirlando iniciatyva ir buvo įgyvendinta. Mindaugas griebėsi magistro pasiūlytos programos, kaip vienintelės išeities ir mainais į krikštą bei karūną, perleido Livonijos ordinui didelę dalį Žemaitijos. Taip lietuviai iš plėšikų, „sausumos vikingų“ virto karaliaus valdiniais, o Lietuva iš žemių konfederacijos – karalyste. Po permainingo vidaus karo tarp dviejų naujakrikštų Lietuvos kunigaikščių, kuris tęsėsi dar keletą metų, Tautvilas buvo vėl priverstas bėgti pas savo svainį Danielių. Galų gale buvo sudaryta taikos sutartis, po kurios Tautvilas pripažino Mindaugo valdžią ir tapo jo vasalu – gavo Polocko kunigaikštiją.
1258 – 1259 m. žiemą į Lietuvą įsiveržė Aukso orda. Žygiui vadovavo įžymus totorių karvedys Burundajus. Jungtinės totorių ir rusų pajėgos įsiveržė į patį Mindaugo domeną (Lietuvos žemę). Tačiau kitos Lietuvos sritys nenukentėjo. Mindaugas išsaugojo ir savo kariuomenę, pasitraukęs į savo vasalų žemes. Buvęs jo priešas Tautvilas Lietuvos gynyboje veikė nepriekaištingai ir atliko svarbią užduotį sučiupdamas Naugarduko kunigaikštį Romaną. Grėsmingo išorinio pavojaus akivaizdoje lietuviai, net ir buvę mirtini varžovai, veikė vieningai ir koordinuotai. Po Mindaugo nužudymo Tautvilas kaip artimiausias Mindaugo giminaitis, turintis realią jėgą, dar varžėsi su Treniota dėl Lietuvos sosto, bet 1263 m. pabaigoje buvo nužudytas.
Mindaugo karūnavimo metinių proga galime prisiminti, kad sukurti valstybę, kuri suteikė galimybę lietuvių tautai išlikti, o vėliau ir priimti krikščionybę, bei perimti Vakarų civilizaciją, Mindaugui padėjo (gal pats to nesuprasdamas) ir jo priešas, o vėliau – ištikimas pavaldinys, brolėnas Tautvilas, pirmasis katalikų krikštą priėmęs lietuvių kunigaikštis.


2005-07-06Rasti Apolono šventyklos griuvėsiai
Egėjo jūroje esančioje negyvenamoje Despotiko salelėje aptikti dievo Apolono šventyklos griuvėsiai, apie tai praneša Atėnų dienraštis „Naftemboriki“.
Senovinis šventyklos kompleksas užima 30 x 20 metrų plotą, kurį juosė tvirtovės siena. Iki šių dienų čia išliko šventyklos pamatai, kolonų pagrindai, kapitelių nuolaužos.
Archeologai rado ir senovinių skulptūrų, vaizduojančių jaunus, apnuogintus atletus, fragmentų. Tokios statulos buvo statomos VII-VI amžiuje prieš Kristų, vadinamuoju archaikos laikotarpiu.
Senovinis Apolono šventyklos kompleksas buvo neliestas daugiau kaip 2500 metų.
Taip pat buvo aptikta ir grindų mozaika, vandentiekio liekanos, indų.
Archeologai šią salelę kasinėja nuo š.m. gegužės.


2005-07-06Lietuvos sosto paveldėtojai – Rusijoje
Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse dienraščio “Kauno diena” kalbinti istorikai sutaria, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monarchų įpėdinių derėtų ieškoti Rusijoje. Jie pastebi, kad paskutinis LDK valdovas Žygimantas Augustas nesusilaukė palikuonių, todėl į sostą galėtų pretenduoti tik viduramžių Lietuvos monarchų atžalos.
Istorikas akademikas Edvardas Gudavičius teigia, kad realiausi LDK sosto paveldėtojai - šiuo metu Rusijoje gyvenantys Golicynai ir Trubeckojai, kaimyninės šalies Gediminaičių atžalos.
Lietuvoje istorikai iki šiol nesutaria, kokį konkretų asmenį galėtume laikyti realiausiu gyvu LDK sosto paveldėtoju. “Moksline prasme šis klausimas nėra dėkingas, istorikai nėra priėję prie vieningos išvados”, - teigė Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas.
Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas turėjo vienintelę dukterį, ji ištekėjo už Rusijos didiko. Tuo tarpu Žygimantas Augustas palikuonių nesusilaukė. Istorikai mano, kad būtų sunku rasti Jogailaičių dinastijos palikuonių. Todėl istorikai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sosto įpėdinio siūlo ieškoti tarp Gediminaičių giminės tęsėjų.
Vėlesni Lietuvos-Lenkijos valstybės monarchai buvo renkami. Vytauto Didžiojo universiteto docentas Vytenis Almonaitis sako, kad Lietuvos-Lenkijos valstybės sostas nebuvo paveldimas, o šalį valdė kviestiniai valdovai. “Jei ieškotume jų palikuonių, surastume, nors po valstybės žlugimo prabėgo daugiau nei 200 metų. Tačiau teisiškai jie neturi paveldėjimo teisės”, - pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas.
Įtemptai sosto paveldėtojo ieškota 1917-1918 metais, kai buvo kuriama Lietuvos valstybė. Tuomet visoje Europoje sklandė idėja daugumoje šalių atkurti monarchijas. Lietuvoje buvo atrinkti kone septyni pretendentai į sostą, o į Lietuvą pakviestas Viurtembergo hercogystės atstovas, kuriam suteiktas Mindaugo II titulas. “Jis neturėjo jokių ryšių su Lietuva, tačiau tokia praktika, kai šaliai kviečiamas vadovauti kitos valstybės kilmingasis, tuo metu buvo dažna”, - sakė Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vedėjas istorikas Česlovas Laurinavičius.
Mindaugas II Lietuvoje viešėjo vos kelis mėnesius, buvo pradėjęs mokytis lietuvių kalbos, tačiau realios valdžios niekada neturėjo. Paskyrimas buvo atšauktas, todėl jo palikuonys tikrai negali turėti jokių pretenzijų į Lietuvos monarchijos sostą.
Vienu realiausių pretendentų į LDK sostą laikytas žymus šeštojo dešimtmečio atstovas, grafikas, tapytojas ir skulptūros meistras akademikas Ilarionas Golicynas. Jis nuolat pabrėždavo savo kilmingą prigimtį, tačiau realiai į sostą niekada nepretendavo.
Tačiau akademikas E.Gudavičius įsitikinęs, kad realiausi Lietuvos sosto įpėdiniai šiuo metu gyvena būtent Rusijoje. Nė vienas jų nekalba lietuviškai, tačiau ir Trubeckojų, ir Golicynų palikuonys žino savo protėvius. Išlikusios tik kai kurios šoninės Gediminaičių dinastijos šakos. To meto sampratoje tokios šakos būdavo abejotinos.
Minima ir Sanguškų pavardė, todėl Lenkijoje gyvenanti giminė taip pat laikoma kilminga ir turinčia sąsajų su Gediminaičiais.
Šiuo metu Trubeckojų ir Golicynų palikuonys gyvena Rusijoje, anot istorikų, jie dirba paprastus darbus, nėra išskirtiniai. Abi giminės yra kunigaikščio Algirdo sūnų palikuonys.
Istorikai nedrįsta vertinti, kokias pareigas ir įtaką Lietuvoje galėtų turėtų sosto paveldėtojas, jei vis dėlto jis būtų rastas ir pripažintas. Akademikas E.Gudavičius sako, kad realios politinės įtakos Gediminačių dinastijos palikuonis neturėtų.


2005-07-05Į Moksleivių dainų šventę suvažiavo šokėjai
Į Moksleivių dainų šventę suvažiavę Šokių dienos dalyviai sekmadienį pradėjo pasirodymus Kalnų parke. Šokių dienos programą "Jaunystės vėjas" režisuojantis Vygantas Kazlauskas teigė, jog liepos 5-ąją Kalnų parke pristatyta didžiausia kolektyvų įvairovė.
Beveik dviejų valandų trukmės vieningoje kompozicijoje derėjo popchorų, folklorinių, instrumentinių ansamblių kūriniai ir specialiai šventei suburto jungtinio saksofonų orkestro muzika, baletas, liaudies, pramoginiai, sportiniai šokiai, teatras, triukai, pirotechnika.
Skambant Balio Dvariono, Astoro Piacolos (Astor Piazzola), Giedriaus Svilainio, kitų kompozitorių ir netgi legendinės roko grupės "Pink Floyd" muzikai jaunieji atlikėjai pristatė "Jaunystės vėjo" misteriją.
Šventės renginiai prasidėjo liepos 4-ąją pučiamųjų instrumentų orkestrų, kaimo kapelų eitynėmis Vilniaus gatvėmis, vyko moksleivių teatrų pasirodymas Gedimino prospekte, Aitvarų šventė prie Baltojo tilto, Tautodailės darbų mugė ir folkloro ansamblių koncertai. Po Šokių dienos Moksleivių dainų šventę liepos 6-ąją vainikuos Dainų šventė Vingio parke.
Iš viso šventėje pasirodys 21 tūkst. moksleivių. Pasak šventės direktoriaus Romualdo Kundroto, repeticijų ir pasirodymų grafikai sudaryti taip, kad vaikai ir jaunimas galėtų pamatyti visus koncertus, pasižvalgyti po sostinę.
Renginio sąmata - 2 mln. litų. Dar 600 tūkst. litų Dainų šventę rengianti Švietimo ir mokslo ministerija skyrė savivaldybėms, kad iš dalies padengtų moksleivių atvežimo ir maitinimo išlaidas.
Didesniuose Lietuvos miestuose Moksleivių dainų ir sporto šventės pradėtos rengti 1927 metais. Pirmoji respublikinė moksleivių dainų šventė Vilniaus Vingio parko estradoje ir "Žalgirio" stadione vyko 1964 metais. Joje dalyvavo apie 24 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų.
Paskutinį kartą apie 20 tūkst. šalies moksleivių susibūrė 1997 metais. Penktoji dainų šventė apėmė kone visus mėgėjų kūrybos žanrus: vyko teatrų vaidinimai, pučiamųjų orkestrų, kaimo kapelų ir folkloro kolektyvų koncertai, aitvarų paradas, chorų konkursas.
Šių metų liepos 1-6 dienomis vyksiančią šeštąją moksleivių dainų šventę "Mes - laisvės vaikai", skirtą Lietuvos nepriklausomybės 15 metų sukakčiai, globoja Prezidentas Valdas Adamkus.


2005-07-05Specialistai teigia nustatę naują Saulės mūšio vietą
Garsusis Saulės mūšis, įtvirtinęs Lietuvos karaliaus Mindaugo valdžią, 1236 metų rugsėjo 22-ąją įvyko ne prie Jauniūnų (Joniškio r.), kaip manyta iki šiol, o šalia Pamūšio kaimo (Pakruojo r.). Vietoves skiria 10 kilometrų. Tokią žinią paskelbė Karaliaus Mindaugo kolegija, kurios rūpesčiu istorinio mūšio vieta 1990 metų gruodį buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą.
Bet vėliau šios kolegijos kancleriui Vytautui Baškiui kilo abejonių, ar šis susirėmimas tikrai vyko būtent Jauniūnuose. Paskelbti naujos Saulės mūšio vietos savaitgalį į Pamūšį išvažiavo dviratininkų būrys. Jau dešimtąkart rengiamo žygio maršrutas - 1253 kilometrai - toks pat skaičius kaip Mindaugo karūnavimo metai.
V.Baškys, kurio vadovauja kolegija kadaise yra paskelbusi, kad Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną reikia švęsti liepos 6-ąją, prieš dešimt metų ėmė abejoti, ar tikrai Saulės mūšis vyko prie Jauniūnų.
Iš pradžių jį suklaidino jauniūniečių ryžtas organizuoti šventes pačių nustatytoje Saulės mūšio vietoje. Be to, vietos gyventojai parodė senovinę geležtę, kurią kažkas rado šiuose laukuose.
Įsigilinęs į istorinius šaltinius, V.Baškys nustatė, kad tiesus kelias nuo Mežuotnės, iš kur magistro Folkevino vadovaujami kalavijuočiai žygiavo Šiaulių link, eina pro Pamūšį. Tuo tarpu kelias pro Jauniūnus buvo nutiestas gerokai vėliau.
Paveldo centro direktorius Vitas Kuncevičius nustebo išgirdęs, jog savaitgalį buvo paskelbta nauja Saulės mūšio vieta. Mat šių kautynių vieta yra laikoma nustatyta ir įtraukta į Kultūros vertybių registrą remiantis istoriko Romo Batūros tyrinėjimais.
Tačiau kiek pasvarstęs jis pripažino, kad tai - visiškai įmanoma, kadangi nei Jauniūnuose, nei Pamūšyje nebuvo archeologinių kasinėjimų, kurie tai įrodytų. Tuo tarpu mūšio vietoje būtinai turėtų būti aptikta archeologinių radinių.
Gavusi informacijos, kuri pagrindžia Saulės mūšio vietą, Kultūros paveldo vertinimo taryba gali svarstyti, kaip su ta vieta elgtis.


2005-07-04Trakų pilyje pagerbta Karalienė Morta
Trakų pilies Didžiojoje menėje Lietuvos Karalienės Mortos pagerbimo ir jos vardo premijos laureatų inauguravimo iškilmėse pagerbti muzikos, dailės, literatūros srityse pasižymėję moksleiviai, pedagogai ir kultūros puoselėtojai.
Šiaulių krašto kultūros fondo ir Lietuvos kultūros fondo prezidiumo nutarimu, Lietuvos Karalienės Mortos laureatais pripažinti penki, o diplomantais - devyni itin talentingi, kūrybingi ir darbštūs vaikai.
Premijas ir laureatų regalijas mecenatai įteikė Šiaulių I muzikos mokyklos moksleivėms Augustei Emilijai Janonytei ir Agnei Rimkutei, Skuodo meno mokyklos moksleivei Astai Jonkutei, Kauno I muzikos mokyklos moksleiviui Žilvinui Grigalevičiui ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviui Algirdui Galdikui.
Už Lietuvos istorijos ir kultūros propagavimą bei jaunųjų talentų ugdymą ir skatinimą medaliu "Morta - Lietuvos Karalienė" apdovanota Šiaulių I vaikų muzikos mokyklos mokytoja ekspertė Nijolė Prascevičienė, Lietuvos knygnešio draugijos pirmininkė Irena Kubilienė, istorikas Romas Batūra, literatūrologė Elena Bukelienė.
Karalienė Morta buvo 1253 metais Lietuvos karaliumi karūnuoto valstybės suvienytojo kunigaikščio Mindaugo žmona.
1993-aisiais Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba nutarė užpildyti žinių ir pagarbos spragą šiai iškiliai mūsų valstybės asmenybei ir pradėjo Karalienės Mortos atminimo, jos puoselėtų dvasinių vertybių įprasminimo programą.
10 metų į Karalienės Mortos premiją galėjo pretenduoti tik Šiaurės Lietuvos vaikai, jos teikimo iškilmės vykdavo Šiauliuose.
Vėliau saulės mieste įsteigta premija paskelbta visos šalies premija, o iškilmės pradėtos rengti Vilniuje, Trakuose, Kaune, Šiauliuose, Kernavėje ir kitose istorinėse Lietuvos vietose.
2003-aisiais ir 2004-aisiais premijos laureatai ir jų mokytojai pagerbti Vilniuje, Gedimino pilyje. Iš viso karalienės Mortos premijas yra gavę 39 moksleiviai, mokytojai ir kultūros puoselėtojai.


2005-07-03"Live 8" akcija parėmė kovos su skurdu kampaniją
Šeštadienį buvo surengtas didžiausias kada nors pasaulyje vykęs gyvos muzikos koncertų maratonas "Live 8", kuriuo norėta paskatinti turtingiausias šalis keisti savo politiką dėl skurdo. Pirmasis koncertas vyko Tokijuje, kur savo dainas atliko Islandijos dainininkė Bjork, Didžiosios Britanijos grupė "McFly" ir JAV rokeriai "Good Charlotte".
Daugiau kaip milijonas žmonių keturiuose žemynuose šeštadienį klausėsi roko ir popmuzikos žvaigždžių atliekamų dainų. Prieš trečiadienį Škotijoje vyksiantį Didžiojo aštuoneto (G8) šalių grupės susitikimą muzikos įžymybės siekė paraginti pasaulio valstybių lyderius sumažinti Afrikos šalių skolų naštą, padidinti joms teikiamą pagalbą ir užtikrinti sąžiningesnes prekybos sąlygas.
Koncertai vyko Londone, Paryžiuje, Romoje, Berlyne, Maskvoje, Filadelfijoje, Johanesburge ir Baryje (Kanada). Koncertuose grojo daugiau nei 160 grupių ir atlikėjų. Trečiadienį, pirmąją G8 vadovų susitikimo dieną, koncertas įvyks Marifyldo stadione Edinburge.
Šio didžiulio renginio organizatoriai teigia, kad daugiau kaip 26 mln. žmonių parėmė koncertus SMS žinutėmis. Tikimasi, jog iš viso prie akcijos, pavadintos "Tegu skurdas lieka istorija", prisidės iki 2 mlrd. pasaulio žmonių.
Didžiosios Britanijos, kur "Live 8" sukėlė didžiausią atgarsį visuomenėje, žiniasklaida negailėjo pagiriamųjų žodžių renginio organizatoriui - rokeriui Bobui Geldofui.
B. Geldofas, kuris prieš 20 metų įkūrė fondą "Live Aid", kreipėsi į minią tokiais žodžiais: "Mahatma Gandis išlaisvino žemyną, Martinas Liuteris išlaisvino tautą, Nelsonas Mandela išlaisvino šalį. Tai galima padaryti. Mus turi išgirsti".


2005-07-02Ežerų krašte autentiška indų, škotų, graikų ir kitų kraštų muzika
Š.m. liepos 2 d. Utenoje prasidės tarptautinis liaudies muzikos ir šokių festivalis "Ežerų sietuva", kuriame savo krašto dainas dainuos ir šokius šoks čekai, graikai, lenkai, kroatai, bulgarai, škotai, vengrai, rusai ir tolimiausi svečiai indai.
Per savaitę muzikantai temperamentingomis, egzotiškomis ir įprastomis dainomis bei šokiais drums Utenos, Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Švenčionių, Anykščių ir Visagino vasarišką kasdienybę.
Rytinės Lietuvos ežerų krašte kas antrus metus rengti tarptautinį liaudiškos muzikos ir šokių festivalį 1994 metais sumanė savivaldybių vadovai. Pirmoji "Ežerų sietuva" Rytų Lietuvoje buvo surengta po metų. Dar po metų, 1996-aisiais, renginys pripažintas svetur - priimtas į tarptautinę liaudies meno organizaciją prie UNESCO, o 1988-aisiais - įtrauktas į geriausių pasaulio festivalių katalogą.
Šeštąjį tarptautinį "Ežerų sietuvos" festivalį globoja Lietuvos kultūros ministerija. Folkloro grupės visą savaitę koncertuos Utenoje, prie Dauniškio ežero, Ignalinos miesto parke, Molėtų vasaros estradoje, Zaraso ežero saloje, Švenčionyse prie Bėlio ežero ir Visagine.
Liepos 8 dieną Anykščiuose, Dainuvos slėnyje vyks baigiamasis tarptautinio festivalio koncertas ir uždarymas.


2005-07-01Lietuvio animacinis filmas Bruklino tarptautiniame kino festivalyje pelnė prizą
Niujorke, birželio 3-12 dienomis vykusiame 8-ajame Bruklino tarptautiniame kino festivalyje lietuvio Antano Janausko animacinis filmas „Trumpas sujungimas" buvo apdovanotas prizu „Už nuotaiką: filmai, kuriuose atsispindi festivalio savita dvasia".
Festivalis vyko Bruklino muziejuje, buvo rodomas internete ir televizijoje. Renginyje dalyvavo ir pats filmo kūrėjas A.Janauskas, kurio filmas „Trumpas sujungimas" buvo vienintelis iš Lietuvos.
Animacinis filmas „Trumpas sujungimas" jau ilgą laiką keliauja po visą pasaulį. Balandžio pabaigoje buvo parodytas Hamburgo kino dienose, gegužės pabaigoje - Maskvos kino forume. Niukastle ir šiaurės Anglijoje teberodomas renginyje „Northern Scene". Po festivalio Changzhou mieste, Kinijoje, su Kinijos televizija A.Janauskas pasirašė sutartį - filmą nupirkusi televizija ketina jį rodyti kinų žiūrovams.


2005-07-01Moksleivius profesijos mokys kompiuteriniai simuliatoriai
Profesinėse mokyklose įdiegus informacinės komunikacijos technologijas (IKT) moksleiviai praktinių įgūdžių mokysis naudodami kompiuterinius simuliatorius.
Tai daug pigiau kainuos nei, pavyzdžiui, pirkti milijonus kainuojančias modernias stakles ar kitus įrenginius, reikalingus šiuolaikinių darbininkų rengimui", - teikgia Švietimo ir mokslo ministerijos Specialistų rengimo departamento direktorius Romualdas Pusvaškis.
Aprūpinti mokyklas nauja technika ir apmokyti ja naudotis pedagogus planuojama iki 2008 metų. IKT diegimo profesiniame mokyme programai iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų numatoma gauti beveik 2 mln. litų.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, didžiausias įsidarbinimo galimybes turi kvalifikuoti darbininkai, amatininkai, aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai, įrengimų, mašinų operatoriai ir kiti specialistai.
Ateityje daugiausia darbo vietų numatoma steigti maisto gamybos, medienos, metalo, elektroninių gaminių, drabužių siuvimo, prekybos, transporto ir kitose srityse. Taip pat nemažės ir kvalifikuotų darbininkų paklausa. Šiose profesinio rengimo srityse ir siūloma pirmiausia diegti naujausiais informacines technologijas.
Iki 2008 metų bus sukurta 12 naujų mokymo kursų, naujai dirbti mokysis 2880 profesijos mokytojų. "Per artimiausius kelerius metus taip pat bus parengta dokumentacija investicijoms į profesines mokyklas", - pabrėžia R. Pusvaškis.
Už PHARE programos lėšas iki šių metų pabaigos planuojama baigti detalią investavimo galimybių studiją, profesinio mokymo įstaigų tinklo ir kolegijų optimizavimo vertinimo metodiką.
Taip pat aiškinamasi, kokių sričių ir išsilavinimo specialistų reikia šalies ar regiono ekonomikai, ar profesinės mokyklos ir kolegijos šį poreikį pajėgios patenkinti, kokių sričių specialistų rengiama per daug, kokių trūksta. Pasak R. Pusvaškio, šiuo metu atliekama apklausa profesinėse mokyklose, taip pat darbo rinkos poreikių ir profesinio mokymo prieinamumo tyrimai.