Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.80.7.173
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Švietimo ir kultūros naujienos

2005-08-31Lietuvos bei kitų Europos šalių studentai mokysis parduoti savo kino filmus
Septintus metus vyksiančių "Vasaros media studijos" kursų metu Palanga virs eksperimentine kino aikštele, kurioje Lietuvos bei užsienio studentai mokysis parduoti savo kino filmus.
Į "Vasaros media studiją" rugsėjo 5-15 dienomis be lietuvių atvažiuos daugiau nei 30 studentų bei dėstytojų iš užsienio - Danijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Suomijos, Vokietijos ir Prancūzijos. Šiais metais kursų tema "Filmų marketingas: propagavimas ir distribucija" pasirinkta norint atkreipti dėmesį į kino marketingo problemą.
Europos Komisijos (EK) atlikto tyrimo išvados atsakė į klausimą, kodėl europietiškas kinas neįstengia nukonkuruoti holivudiškojo. Pasirodo, europiečiai, palyginus su Holivudu, savo filmų visiškai nereklamuoja, o platinimo sistema neišsivysčiusi.
EK tyrimo rezultatai visiškai nenustebino vienos žymiausių dabartinių moterų režisierių Inesos Kurklietytės, kartu su su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mokomąja kino ir televizijos studija jau septintus metus organizuojančios tarptautinį projektą "Vasaros media studija". Studijos metu Lietuvos ir užsienio dėstytojai skaitys paskaitas apie kino marketingą bei vyks praktiniai užsiėmimai. Paskaitas stovyklos metu skaitys kino profesionalai, atrinkti remiantis daugeliu kriterijų. Londone marketingą Karaliaus koledže dėstanti Finola Kerrigan "Vasaros media studijoje" pasakos apie kino marketingo ypatybes.
Helsinkio Politechnikos koledžo Media departamente dėstanti Annakaisa Sakura skaitys paskaitą apie filmų peržiūras ir afišas. Anglijoje, Thames Valley universitete, dėstantis bei trumpametražius filmus kuriantis Graeme Kennedy savo paskaitoje aiškins, kaip parduoti trumpametražį filmą. Platintojų organizacijos prezidentas Sandrew Metronome and "Warner Bros" vykdantysis direktorius Danijoje Loke Havn išdėstys pagrindinius kino marketingo bruožus konkurencinėje rinkoje.
Vakarais stovyklos dalyviai žiūrės žinomų režisierių retus filmus.


2005-08-31"Maskvos virtuozai" ir V.Spivakovas koncertuos Vilniuje
Garsiausiu pasaulyje kameriniu orkestru tituluojami "Maskvos virtuozai" ir jų dirigentas Vladimiras Spivakovas surengs vienintelį jubiliejinį orkestro 25-mečio koncertą Lietuvoje. Koncertas numatomas spalio 20 dieną Vilniaus kongresų rūmuose.
Jubiliejiniai "Maskvos virtuozų" pasaulinio turo koncertai jau įvyko Londone ir Paryžiuje, orkestro koncertų laukia Niujorko, Tokijo muzikos gerbėjai.
Vilniuje orkestras atliks populiariausius klasikinės muzikos pavyzdžius iš savo "auksinio" repertuaro: Antonijaus Vivaldžio, Džoakino Rosinio kūrinius bei populiariąją Piotro Čaikovskio Serenadą styginių orkestrui.
Kamerinio orkestro "Maskvos virtuozai" meno vadovas, dirigentas ir solistas Vladimiras Spivakovas - pasaulinio garso smuikininkas ir dirigentas, mecenatas, pasaulyje gerai žinoma asmenybė. Jau pirmieji meistriški orkestro pasirodymai prieš 25-erius metus pateisino gana ambicingą orkestro pavadinimą "Maskvos virtuozai". Nepriekaištingas kūrinių atlikimas, atlikėjų charizma, publikos emocijų sužadinimas - tai tik kelios savybės, išskiriančios "Maskvos virtuozus" iš kitų orkestrų.
V. Spivakovas ir "Maskvos virtuozai" nuolatos kviečiamas dalyvauti garsiuose muzikos festivaliuose - Zalcbugo (Austrija), Edinburgo (Škotija), Florencijos, Pompėjos (Italija), Liucernos (Šveicarija), Šlėzvigo-Holšteino (Vokietija), visada laukiami garsiausiose pasaulio salėse - Amsterdamo "Concertgebow", Vienos "Musikverein", Londono "Royal Festival Hall" ir "Albert Hall", Paryžiaus "Pleyel" ir "Champs Elysees" teatre, Niujorko "Carnegie Hall" ir "Avery Fisher Hall", Tokijo "Santory Hall" ir t. t. Per metus jie surengia daugiau nei 100 koncertų visame pasaulyje.
Su orkestru koncertavo pasaulinio garso žvaigždės - M. Rostropovičius, J. Kisinas, Y. Menuhinas, P. Cukermanas, J. Obrazcova, J. Bašmetas. 2004 m. pirmuoju kviestiniu orkestro dirigentu tapo profesorius Saulius Sondeckis. Per 25-erius gyvavimo metus orkestras įrašė per 30 kompaktinių plokštelių, kurias išleido garsi įrašų leidykla "BMG-RCA Victor Red Seal".


2005-08-30Geltoni autobusai – užsienio lietuvių mokykloms
Šie mokslo metai – Seinų (Lenkija) krašto vaikams ypatingi. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūpesčiu Seinuose baigiama statyti lietuvių mokykla, teigiama departamento pranešime spaudai.
Tiesa, kurį laiką jiems dar teks glaustis netoliese esančiuose Lietuvių namuose, tačiau jau rugsėjo mėnesį ketinama naująją mokyklą atidaryti.
Šiuolaikinė, moderni, atitinkanti visus reikalavimus mokykla pastatyta per labai trumpą laiką už Lietuvos lėšas.
O naujųjų mokslo metų išvakarėse seiniškiai sulaukė dar vienos geros žinios iš Lietuvos. Departamentas jiems nemokamai perdavė geltoną autobusiuką. Jis vežios vaikus iš tolimesnių kaimų į Seinus.
Autobusiukai vakams į mokyklą vežioti taip pat perduoti Punsko (Lenkija) lietuviškai gimnazijai ir Pelesos lietuvių vidurinei mokyklai.


2005-08-30Šiemet VU - didžiausias studentų skaičius
Šiais metais Vilniaus universitetas (VU) pasieks didžiausią per visą savo istoriją studentų skaičių – 2005-2006 mokslo metais besimokančiųjų šioje aukštojo mokslo įstaigoje skaičius viršys 25 tūkstančius, teigiama VU pranešime spaudai.
Pagerintas praėjusių jubiliejinių metų rekordas, kai VU akademinio jaunimo buvo per 24 tūkstančius.
Pagal rugpjūčio 25 d. duomenis, į pirmosios pakopos studijas priimta 4996 naujų studentų. Į antrosios pakopos studijas šiemet įstojo 1836 nauji studentai.
Paklausiausios tarp stojančiųjų išliko ekonomikos, vadybos, teisės, politikos mokslų studijų programos. Šiemet didžiausias svertinis konkursas VU buvo į leidybos, kultūros vadybos Kauno humanitariniame fakultete, vadybos ir verslo administravimo, verslo informacijos vadybos specialybes.


2005-08-29Lietuviškos mokyklos įkurtuvės Kalveliuose
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gyvenantys Vilniaus rajono moksleiviai rugsėjo 1-ąją švęs naujoje 308 vietų Kalvelių 2-ojoje vidurinėje mokykloje.
"Įkurtuvių laukėme gerus 13 metų. Pagaliau kiekvienas mokytojas turės savo mokomojo dalyko kabinetą, o lietuvišką mokyklą pasirinkę lenkų, rusų baltarusių, ukrainiečių, totorių ir lietuvių vaikai - puikias sąlygas mokytis", - teigia mokyklos direktorė Albina Piščiakienė.
Prieš mokslo metų pradžią baigiami kompiuterizuoti mokomųjų dalykų kabinetai, tvarkoma mokyklos aplinka. Visoms klasėms nupirkti ir surinkti mokykliniai baldai, įrengta 13 vietų informacinių technologijų klasė.
Čia bus viskas, ko reikia vaikui: šviesios ir šiltos klasės, erdvi sporto salė su dušais ir persirengimo kambariais, atskiros gimnastikos, choreografijos salės, ne tik mokiniams, bet ir miestelio bendruomenei pasitarnausianti aktų salė, kompiuterizuota biblioteka.
Specializuotuose technologijų kabinetuose berniukų laukia metalo, medžio tekinimo staklės, įrengti darbelių kabinetai mergaitėms, dailės studijoje sustatyti specialūs stalai, nupirkti molbertai.
Pasak direktorės A. Piščiakienės, iki šiol lietuvišką mokyklą pasirinkę vaikai per pietus valgydavo ką atsinešę arba sausą maistą. Nuo šio rugsėjo jaukioje valgykloje bus ruošiami šilti pietūs. Apie pusė vaikų juos gaus nemokamai.
Nors tarp mokinių nėra neįgaliųjų, pagal reikalavimus mokykloje įrengtas liftas, tualetai ir dušai, skirti žmonėms su negalia.
308 vietų mokyklą kol kas lankys 250 vaikų. Tačiau tikimasi, jog čia savo atžalas leis vis daugiau vietos gyventojų. Kalvelių 2-oji vidurinė - vienintelė Vilniaus-Šumsko plente lietuviška vidurinė mokykla, todėl į ją norintys mokytis valstybine kalba iš aplinkinių kaimų važiuoja ir po 15-20 kilometrų.
Prieš 38 metus Kalveliuose pradėjusi mokytojauti A. Piščiakienė prisiminė, jog iš pradžių lenkų mokykloje įsteigtose lietuviškose klasėse mokėsi tik 10 moksleivių. 1993-iųjų rugsėjį vaikų darželio patalpose steigiant lietuvišką mokyklą į ją išėjo jau 39 vaikai ir 5 mokytojos.


2005-08-29Ugnies drakono lytėti kūriniai
Sostinės "Arkos" galerijoje atidaryta Japonijos ir Lietuvos menininkų paroda "Ugnies drakonas". Joje eksponuojami anagamoje archainiu būdu degti keramikos darbai, atkeliavę iš visą vasarą trukusios kūrybinės stovyklos Gojaus kaime.
Tarp 28 parodos autorių - ne tik garsūs lietuvių ir japonų keramikai. Savo dirbinius čia pristato ir pirmą kartą šioje dailės srityje darbavęsi žmonės. Nemažai parodos eksponatų sukūrė vaikai. Parodos salėje greta vienas kito išdėlioti paprasti, bet nuoširdūs jų dirbiniai, sudėtingesni, įgudusios rankos kurti darbai ir abstrakcija, menine įtaiga išsiskiriantys amato meistrų kūriniai.
Dėmesį traukia Taichi Yakuoji keraminiai paveikslai, Nomedos Jakūnienės, Valdo Aničo, Egidijaus Šimatonio, Gražinos Sakalauskaitės dirbiniai. Labai gerai šioje draugijoje jaučiasi dvylikametės Lauksminės Steponavičiūtės katinas.
Anagama (japoniškai "ana" - urvas, "gama" - krosnis) vadinama tradicinė japonų keramikos degimo krosnis.
Anagaminį metodą galima palyginti su lietuviška juodąja keramika, kurioje dirbiniai taip pat degami malkomis ir neglazūruojami. Tačiau rytietiška technologija skiriasi tuo, kad pelenai, nusėdę ant lipdinių sienelių, išsilydo ir padengia jas natūralia glazūra. Kiekviena medienos rūšis dirbiniui suteikia kitokį atspalvį ir net patyręs meistras negali iš anksto nuspėti, koks jis bus.


2005-08-28Lietuvos knygų siuntinys Afganistano vaikams
Prieš naujuosius mokslo metus Afganistano Goro provincijos vaikams Lietuva išsiuntė daug knygų, vadovėlių ir kitos mokomosios medžiagos. Į Lietuvos vadovaujamą Provincijos atkūrimo grupę (PAG) Afganistane mokymo priemonių siuntą kelioms dešimtims mokyklų Užsienio reikalų ministerija išsiuntė liepos 26 d.
Šia pagalbos siunta siekiama įgyvendinti Provincijos atkūrimo grupėje veikiančios Lietuvos specialiosios misijos civilinius uždavinius, pranešė URM.
Liepos 22 dieną PAG sudėtyje pradėjusi veikti Specialioji misija rūpinasi civiliniais provincijos atkūrimo reikalais. Viena svarbiausių misijos veiklos sričių - pagalba Goro provincijos švietimo sistemai.
Vienoje skurdžiausių Afganistane Goro provincijoje švietimo sistemai dažnai trūksta net būtiniausių priemonių, todėl Lietuvos parama bus reikšminga bent daliai provincijos vaikų.
Mokymosi priemones Afganistano vaikams siuntė ir čia tarnaujančių Lietuvos karininkų žmonos. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugijos narės parūpino vaikams daugiau nei 200 mokyklinių kuprinių, sąsiuvinių ir kitų mokyklinių priemonių.


2005-08-28Gimtadienio proga Panevėžį papuoš nauji paminklai
Panevėžio miesto 502-ojo gimtadienio proga mieste bus atidengti du nauji paminklai. Miestas pasipuoš paminklais garsiam krepšininkui bei treneriui Raimundui Sargūnui bei danų rašytojui Hansui Kristianui Andersenui. Taip pat bus atidaryta paminklo Juozui Miltiniui projektų paroda.
Praėjus daugiau kaip trejiems metams po garsaus krepšininko, trenerio R. Sargūno mirties, Panevėžio miesto krepšinio federacija inicijavo paminklo šiam žymiam panevėžiečiui statybą. Paminklo skulptūrą ir bareljefą sukūrė skulptorius Algimantas Vytėnas.
Iškilminga paminklo atidengimo ceremonija vyks rugsėjo 3 dieną. Ceremonijoje dalyvauti pakviesti garsios Lietuvos krepšinio žvaigždės: A. Povilionis, A. Sabonis, Š. Marčiulionis ir kiti.
Festivalio „Lagaminas-7“, kuris skirtas teatro kūrybinės veiklos 20-mečiui ir H. K. Anderseno 200 gimimo metinėms paminėti, atidarymo metu įvyks H. K. Anderseno paminklo atidengimo ceremonija.
Paminklo iniciatyvos ėmėsi Lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckis. Paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvaus Danijos Karalystės Ambasadorė Lietuvoje Eva Janson, H. K. Anderseno ambasadoriai Lietuvoje - Vytautas Kernagis, Marijonas Mikutavičius, Veronika Povilionienė, taip pat laukiama garbės ambasadorė ponia Alma Adamkienė.


2005-08-27Muziejininkai ketina Lenkijoje eksponuoti arkikatedros lobyną
Vilniaus arkikatedros lobyną ketinama išvežti ir eksponuoti Lenkijoje, liepos 25 d. pranešė kultūros viceministras Faustas Latėnas.
Kultūros viceministro F. Latėno teigimu, organizuojant parodą kilo sunkumų, nes A. J. Bačkis kreipėsi, kad lobynas būtų sugrąžintas Bažnyčiai. Viceministro nuomone, Vilniaus katedros lobynas - ne tik mūsų bažnytinės, bet ir bendrosios aukšto lygio kultūros atspindys Vakarų Europos kontekste, rodantis, kad 16-17 amžiuje buvome ne vien miškų ir pelkių Lietuva. F. Latėno nuomone, Lenkijos visuomenei susipažinti su Vilniaus arkikatedros lobiais būtų labai įdomu, nes mūsų valstybes siejo daug kultūrinių ir valstybinių bendrumų.
Vilniaus katedros lobynas - vertingiausia Lietuvos sakralinio meno kolekcija, kurią dabar valdo Lietuvos dailės muziejus. Nuo 1999-ųjų iki 2004-ųjų pabaigos ji buvo eksponuota parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene".
Lobynas pradėtas kaupti iškart po 1387 metų Lietuvos krikšto ir Vilniaus katedros įsteigimo. Pirmiausiai į jį pateko Gediminaičių Jogailos ir Vytauto bei jų žmonų dovanoti brangūs liturginiai reikmenys, Lietuvos krikšto proga iš svetur atsiųstos dovanos.
Ilgainiui Vilniaus šventovėje buvo sukaupta unikalių monstrancijų, bažnytinių taurių, relikvijorių ir kitų daiktų, dažniausiai pagamintų iš sidabro bei paauksuotų ir puoštų brangakmeniais, taip pat bažnytinių drabužių bei gobelenų kolekcija.
Dailės muziejaus direktoriaus R. Budrio pasirašytoje parodos anotacijoje tvirtinama, kad Lietuvos valstybės didžiausio klestėjimo laikais - XVI amžiuje ir XVII amžiaus pradžioje - unikaliais sakralinio meno turtais Vilniaus katedros lobynas galėjo konkuruoti su visoje Europoje garsėjusiais Lietuvos valdovų rinkiniais, kurie buvo saugomi Didžiųjų kunigaikščių rūmuose.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, vertybės buvo užmūrytos arkikatedros sienoje. 1985-aisiais lobyno slėptuvė atrasta, o vertybės atiduotos Lietuvos dailės muziejui.
Šiuo metu Vilniaus arkikatedros požemiuose baigiama įrengti bažnytinių vertybių saugojimo ir eksponavimo patalpa.


2005-08-27Kauno galerijoje - porcelianinių "Albinosų" paroda
Išskirtinius, keistus, viliojančius, akinamo baltumo porceliano darbus, kuriuos sukūrė XV tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumo "Idėja" dalyviai, nuo šeštadienio galima bus pamatyti Kauno M. Žilinsko dailės galerijoje.
Po metų pertraukos dailiosios keramikos bendrovės "Jiesia" cechuose rugpjūtį triūsė Lietuvos menininkai bei svečiai iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos bei Prancūzijos. Penkiolika simpoziumo dalyvių savaip interpretavo pasirinktą "Albinosų" temą.
Iki rugsėjo 11 dienos veiksiančios parodos "Albinosai" tikslas, kaip teigia jos organizatoriai, yra supažindinti tautiečius su neribotomis kaulinio porceliano galimybėmis, jo žavesiu, įvairiomis skirtingų šalių mokyklomis bei originaliomis autorinėmis technikomis.


2005-08-26Molėtų teleskopų pagalba atrastos dvi naujos pulsuojančios žvaigždės
Į Molėtuose vykusius tarptautinius astrofizikos vasaros kursus susirinkę Šiaurės ir Baltijos šalių magistrantai bei doktorantai atrado dvi naujas pulsuojančias žvaigždes.
Aukštieji astrofizikos kursai "Žvilgsnis į žvaigždžių gelmes", kuriuose dalyvavo 22 magistrantai ir doktorantai iš Šiaurės, Baltijos šalių bei Rusijos, vyko Molėtų astronomijos observatorijoje rugpjūčio 7-21 dienomis.
Kursus vedė 14 lektorių - 7 iš Lietuvos ir 7 iš kitų valstybių - Pietų Afrikos Respublikos, JAV, Norvegijos, Danijos, Šveicarijos.
Vasaros kursų koordinatorė Gražina Tautvaišienė BNS pasakojo, jog pagrindinė kursų tema šiemet buvo žvaigždžių astroseismologiniai, vadinamųjų žvaigždžių pulsacijų, tyrimai.
Kursų dalyviai buvo mokomi naudotis įvairia aparatūra - trimis teleskopais Molėtų observatorijoje bei dviem Kanarų salose esančiais teleskopais, kurie buvo valdomi internetu nuotoliniu būdu. Vienas iš pastarųjų buvo Šiaurės optinis teleskopas, kurį pastatė penkios Šiaurės šalys, o kitas - ispanų teleskopas.
"Kursų metu studentams pavyko atrasti dvi naujas pulsuojančias žvaigždes. Viena žvaigždė tokio dydžio ir evoliucijos stadijos kaip Saulė, o kita žvaigždė yra sena baltoji nykštukė - ji siurbia medžiagą iš Saulės tipo žvaigždės ir pulsuoja. Iki šiol pasaulyje buvo žinomos tik šešios tokios žvaigždžių poros", - pranešė G.Tautvaišienė.
Anot jos, prie šio atradimo itin daug prisidėjo dėstytojai, parinkę žvaigždes kandidates, kurias kursų dalyviai ir stebėjo visais penkiais teleskopais.
Kas trejus metus Molėtuose vykstančius ir šiemet trečią kartą organizuotus kursus finansiškai parėmė Šiaurės šalių ministrų tarybos fondas. Beje, pirmą kartą Šiaurės - Baltijos šalių astrofizikos kursų istorijoje koordinatorės vaidmuo buvo patikėtas Baltijos šaliai Lietuvai.


2005-08-26Turkmėnijos prezidento knyga išskrido į kosmosą
Turkmėnijos prezidento Saparmurato Nijazovo knygos "Ruhnama" ("Sielos knyga") egzempliorius išskrido į kosmosą. Tai ketvirtadienį pranešė Kazachstane esančio Baikonūro kosmodromo darbuotojai.
Pasak jų, šis faktas simbolizuoja Turkmėnijos indėlį į kosmoso įsisavinimo programą.
Be konteinerio su S. Nijazovo knyga, nešančioji raketa "Dnepr" trečiadienį išvedė į orbitą Turkmėnijos vėliavą ir du Japonijos mokslinius palydovus.
Per 20 S. Nijazovo valdymo metų "Ruhnama" tapo privaloma literatūra šalies mokyklose bei turkmėnų moraliniu kodeksu. Knygos turinys esąs toks visapusiškas, kad, mintinai nemokant jos ištraukų, nėra šansų gauti vairuotojo pažymėjimą. "Ruhnama" išversta į 20 kalbų, taip pat ir į lietuvių.
S. Nijazovas garsėja savo prieštaringai vertinamais potvarkiais . Jis savo šalyje paskelbė už įstatymo ribų operą ir baletą, pradėjo kovą su ilgaplaukiais ir barzdočiais, pasmerkė auksinius dantis, o neseniai uždraudė dainuoti pagal fonogramą.


2005-08-25Atskleista Renesanso dailininkų spalvų gamos paslaptis
Amerikos mokslininkams pavyko nustatyti, kaip Renesanso laikotarpio dailininkai, tokie kaip Tinoretas, sugebėjo sukurti nepakartojamai spalvingus paveikslus.
Vašingtono nacionalinės galerijos bendradarbės Barbaros Berri vadovaujama mokslininkų komanda nustatė, kad dailės meistrai į dažus berdavo smulkinto stiklo, kuris padėdavo išgauti nepaprastą spalvų gamą - atrodo, jog paveikslai švyti iš vidaus.
B. Berri, kuri dirbo naudodama elektroninį mikroskopą, teigė, jog to meto dailininkai bandė atrasti naujų tapybos būdų. "Būtent sėkmingos inovacijų paieškos leido Renesanso dailininkams pasiekti tokių puikių rezultatų", - pažymėjo ji.
Mokslininkė mikroskopu ištyrinėjo Tinoreto drobę "Jėzus prie Galilėjos jūros" ir du Lorenco Loto paveikslus. Visuose trijuose kūriniuose aptikta raudono, geltono ir oranžinio smulkinto stiklo.


2005-08-25Sinajaus pusiasalyje rasta II a. romėnų mozaika
Egiptiečių ir lenkų archeologų ekspedicija šiaurinėje Sinajaus pusiasalio dalyje rado devynių metrų ilgio ir pusantro metro pločio II a. romėnų mozaiką, rugpjūčio 24 d. pranešė Egipto Aukščiausioji senienų taryba.
Mozaika buvo rasta archeologams restauruojant Peluzijos romėnų teatrą 25 km. į rytus nuo Sueco kanalo. "Tai vienintelė Sinajuje rasta mozaikos dalis", - sakė Tarybos generalinis sekretorius Zahi Hawassas.
Mozaikoje, kuri padaryta iš stiklo, marmuro, molio ir klinčių, vaizduojamas žydintis sodas su dviem paukščiais ant medžio šakos ir kitais paukščiais, skraidančiais virš rožyno.
Manoma, kad mozaika anksčiau buvo dekoruotų teatro grindų dalis. Tarybos pranešime teigiama, kad teatras gali būti vienas iš didžiausių kada nors atrastų tokio pobūdžio romėnų pastatų.


2005-08-24Lietuvos mokslo institucijų sistema sustabarėjusi
Nuo rudens mokslo įstaigose keisis konkursų organizavimo tvarka, teigia švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas. "Mokslo institucijų sistema kiek sustabarėjusi. Konkursai mokslininko vietai užimti uždari, trunka tik 30 dienų. Informacija apie juos prieinama nedidelei daliai žmonių, todėl juos dažniausiai laimi mokslininkai, tose pačiose įstaigose dirbantys po 20-30 metų", - sako ministras.
Politiko nuomone, konkursai turi būti skelbiami kiek įmanoma viešiau ir trukti ne mėnesį, o iki pusės metų, kad apie juos galėtų sužinoti įvairiuose pasaulio universitetuose, mokslo centruose ir institutuose dirbantys lietuviai.
Jei gyvenantiems svetur bus pasiūlyta gera darbo vieta ir galimybė naudotis modernia įranga, ministro nuomone, tikrai atsiras norinčių grįžti į Lietuvą ir su kolegomis pasidalyti kitose šalyse įgytomis žiniomis ir patirtimi.
Švietimo ir mokslo ministerijoje pripažįstama, kad akademinė hierarchija labai svarbi, todėl net nesvarstoma galimybė, kad konkursuose negalėtų dalyvauti tų pačių mokslo įstaigų žmonės. Tačiau siekiama, kad darbuotojų paieška nebūtų formali - rengiama iš anksto žinant, koks mokslininkas numatytas į konkursinę vietą.
Finansuojant mokslo institutus nemaža dalis lėšų skiriama jų išlaikymui. Kitose Europos valstybėse mokslo įstaigoms dotacijos skiriamos pagal tai, kiek padaryta mokslo tyrimų, išradimų, kiek jų pritaikyta praktikoje. Toks modelis pradedamas taikyti ir Lietuvoje.
Vis dėlto, R. Motuzo teigimu, mūsų šalyje tebėra juntamas gerų mokslininkų stygius. Kita problema - gana senyvas vidutinis mokslo įstaigų darbuotojų amžius.
Šiek tiek geresnė situacija tų mokslo institutų, kurių steigėjai - universitetai, nes juose žmonės ne tik dirba tiesioginį darbą, bet ir dalijasi patirtimi su studentais, ugdo būsimus mokslininkus.
Puikus tokio modelio pavyzdys - penkis mokslo institutus turintis Kauno medicinos universitetas. Jame dirbantys mokslininkai neužsidaro, o bendradarbiauja su ligonine, akademine bendruomene.
Švietimo ir mokslo ministerija numato tęsti mokslo institutų reformą - jie bus reorganizuojami arba prijungiami prie aukštųjų mokyklų.


2005-08-23Gruzijoje rasta prieš 1,8 milijono metų gyvenusio žmogaus kaukolė
Gruzinų archeologai Dmanisio rajone, už 100 kilometrų į pietryčius nuo Tbilisio, surado 1,8 milijono metų senumo kaukolę ir būtybės, preliminariai apibūdinamos kaip ankstyvos formos homo sapiens, skeleto penkis fragmentus. Tai š.m. rugpjūčio 22 d. pranešė Gruzijos nacionalinio muziejaus direktorius Davidas Lordkipanidzė, kurį cituoja naujienų agentūra Associated Press.
Iš radinių geriausiai išsilaikiusi kaukolė nuvežta į muziejų, kur ji bus toliau kruopščiai tiriama.
Palaikai buvo aptikti rugpjūčio 6-ąją, bet kaukolė atkasta tik praėjusią savaitę.
Jeigu pirminės išvados pasitvirtins, tatai bus seniausias tokio pobūdžio radinys Europoje. Iki šiol maždaug milijono metų senumo hominidų liekanų buvo randama tik Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.
Tai būtų dar vienas įrodymas, kad būtybės, priskiriamos prie pirminių formų homo sapiens, paliko Afriką maždaug 500 tūkstančių metų anksčiau nei iki šiol manyta.


2005-08-22Grįžta legendinė roko grupė "The Rolling Stones"
Sekmadienį, liepos 21 d. Bostone legendinė popmuzikos grupė "The Rolling Stones" pradėjo savo pasaulines gastroles, kurios vėl priminė apie skandalingą rokerių Micko Jaggerio ir Keitho Richardso reputaciją.
Roko seneliai kaip visada išdidžiai reklamuoja pirmąjį per aštuonerius metus studijoje įrašytą grupės albumą "A Bigger Bang".
Naująjį albumą rokeriai laiko vienu iš mažiausiai pastangų pareikalavusiu darbu, o vienoje jo dainoje skambantys žodžiai, kuriais pliekiami Amerikos naujieji konservatoriai, yra garantas, kad gastrolės Bostono Fenvėjaus parke prasidės tvyrant skandalingai atmosferai.
Nors grupės nariai neigia, kad dainoje "Sweet Neo Con" tiesiogiai užsipuolama Jungtinių Valstijų prezidento George'o W.Busho administracija, M.Jaggerio parašyti žodžiai, pasak daugumos klausytojų, neleidžia tuo abejoti.
Kantri muzikos karalienėmis vadinamos "The Dixie Chicks" merginos, pareiškusios, kad joms gėda dėl karo Irake, sulaukė pagiežingos konservatyviųjų pažiūrų veikėjų reakcijos, tačiau bilietai į visus "The Rolling Stones" koncertus Šiaurės Amerikoje buvo graibstyte išgraibstyti.
Muzikos pramonės atstovai sutinka, kad 31-osios pasaulinės "The Rolling Stones" gastrolės dar labiau įtvirtins jų pelnytą legendinės grupės statusą. Grupės lyderis norėjo, kad naujosiose dainose vėl jaustųsi tikroji "The Rolling Stones" dvasia. Nepaisant mirčių ir negandų, tokių kaip Ch.Wattso liga, "The Rolling Stones" įvairia sudėtimi muzikuoja jau 43 metus.
Tačiau M.Jaggeris pripažino, kad esama ir šio to daugiau: "Norisi daryti darbą, kurį patinka daryti. Tačiau, kita vertus, galbūt mus nuo kitų žmonių skiria tai, jog mes iš to darome didelį triukšmą".


2005-08-21Lietuvių ekspedicija keliavo M.Šalčiaus takais
Iš šešias savaites trukusios ekspedicijos po Boliviją, Peru ir Braziliją, skirtos paminėti Mato Šalčiaus 115-ąsias gimimo ir 65-ąsias mirties metines, lietuvių keliautojai žymiojo veikėjo dukrai pargabeno žiupsnelį žemės iš tėvo kūną priglaudusios šalies.
Šešiolikos žmonių grupė, vadovaujama "Klajūnų klubo" prezidento, eksparlamentaro Gintauto Babravičiaus, nuo liepos 8 iki rugpjūčio 18 dienos žygiavo spėjamais žymaus tarpukario žurnalisto, rašytojo, keliautojo Mato Šalčiaus takais Pietų Amerikoje. Dokumentų ar laiškų, tiksliai nurodančių jo maršrutą, nėra išlikę.
Deja, ekspedicijos dalyviams nepavyko rasti M.Šalčiaus laidojimo vietos Bolivijoje, nors sėkmės ir labai tikėtasi. "Matyt, tai jau neįmanoma, - spėjo G.Babravičius. - Guajaramerinas, kuriame mirė M.Šalčius, iš anuometinio mažo kaimelio išaugo į didelį miestą. Čia daug kas pasikeitė".
Prieškario keliautojo atminimą įamžins iš Lietuvos atgabenta bareljefinė lenta, sukurta dailininko Gedimino Piekuro. Joje lietuvių ir ispanų kalbomis įrašyti Šalčiaus žodžiai: "Saulė šviečia lygiai visiems".


2005-08-21Arkikatedros relikvijos – amatininkų rankose
Arkikatedroje tikintieji jau ne vienerius metus meldžiasi žiūrėdami į milžinišką šventovės altoriaus paveikslo fotokopiją. Tikrasis Arkikatedros bazilikos altoriaus paveikslas – Vilniaus arkivyskupijos amatų centro meistrų rankose. Taip pat, kaip ir nuo varpinės nukeltas metalinis kryžius, senovinės medinės sostinės bažnyčių skulptūros.
Vilniaus arkivyskupijos amatų centre M.Paco gatvėje, be kitko, restauruojamas ir Katedros aikštės varpinės kryžius. Jo centre pritvirtintą auksu padengtą saulę apdraskė paukščiai, todėl ją teks auksuoti iš naujo.
Taip pat bus nukaldintos naujos lelijos žiedus primenančios kryžiaus detalės. Atnaujintą Katedros varpinės kryžių į jo vietą planuojama grąžinti dar šiais metais.
Amatų centro meistrų pagalbos prireikė net ir Kauno rotušės vėtrungę restauruojantiems specialistams. Vilniuje ši vėtrungė bus padengta auksu.


2005-08-20Bulgarijoje atrastas 5 tūkst. metų senumo aukso lobis
Bulgarijos archeologai atkasė tūkstančius sudėtingų auksinių žmogaus rankų darbo kūrinių, kurie buvo sukurti 3 amžiuje prieš Kristų. Šios atrastos liekanos priklauso kol kas dar nežinomai, tačiau labai pažengusiai civilizacijai.
Vieno ūkininko aptiktas lobis rodo, kad mistiška Bronzos amžiaus civilizacija, įsikūrusi pačioje šiuolaikinės Bulgarijos širdyje, gamino ir pardavinėjo įmantrius auksinius papuošalus, teigė Bulgarijos nacionalinio istorijos muziejaus vadovas Božidaras Dimitrovas.
"Mes galim spręsti, kad prieš maždaug 5 tūkst. metų iki šiol nežinomos civilizacijos centras buvo čia, o iš jo dideliais kiekiais buvo eksportuojami aukso dirbiniai į Vidurio Europą ir Balkanų pusiasalį", - teigė muziejaus vadovas. Panašūs aukso dirbiniai buvo rasti ir kitose šalyse, bet buvo manoma, kad jie atkeliavo iš senovės Trojos, tačiau dabar paaiškėjo, kad jų gamybos centras buvo Bulgarijoje.
Iki šiol jo komanda surado apie 15 tūkst. aukso gaminių, daugiausia mažyčių karoliukų ir dailaus darbo spiralių, iškasinėję tris kalvas netoli Dabanės, Vidurio Bulgarijoje, už 130 kilometrų į vakarus nuo Sofijos. Šis lobis buvo vienas iš paskutiniųjų vertingų atradimų Bulgarijoje, kurioje šalies istorinės praeities tyrinėjimai atgijo nuo 1989 metų, pasibaigus komunistų valdymo laikotarpiui. Nuo praėjusių metų archeologai atkasė visą lėkštės dydžio auksinę kaukę ir dar nemažai vertingų daiktų iš kapų, siekiančių 5 amžių prieš Kristų, kurie yra laikomi labai reikšmingais atradimais visai klasikinei istorijai.
Šie atradimai yra priskiriami Trakijos kultūros žmonėms, neturėjusiems savo rašto, ir gyvenusiems dabartinėse Bulgarijos, Rumunijos, Makedonijos, Turkijos ir Graikijos teritorijose iki romėnų įsiveržimo.
Pernai jauni archeologai pirko cigaretes vienoje mažoje parduotuvėlėje ir pamatė moterį su puikiai nukaldintu auksiniu vėriniu. Moteris papasakojo, kad jos vyras ūkininkas rado vėrinį savo lauke, traktoriumi ardamas žemę.


2005-08-19Lietuvos mokslui ir pramonei siūloma prisidėti prie nacionalinio saugumo stiprinimo
Seimo Liberalų demokratų frakcijos narys Algimantas Matulevičius siūlo įpareigoti mokslo ir studijų institucijas bei pramonės įmones prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo. Be to, jis ragina Seimą pasiūlyti Vyriausybei maksimaliai užtikrinti krašto apsaugos sistemai reikalingos produkcijos kūrimą, tobulinimą ir gamybą Lietuvoje.
Tai numato parlamentaro parengti Nacionalinio saugumo pagrindų ir Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymų pataisų projektai. Jais esą siekiama, kad Lietuvos mokslo ir pramonės potencialas būtų efektyviai naudojamas krašto apsaugos sistemai stiprinti.
Parlementarų nuomone, Lietuvos nacionalinį saugumą turėtų užtikrinti ne tik valstybės piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos, Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, kariuomenė, policija, kitos šiam tikslui valstybės įsteigtos institucijos, bet ir šalies mokslo ir studijų institucijos bei pramonės įmonės. Lietuvos gynybinė galia, be kita ko, turėtų būti grindžiama šių institucijų ir pramonės įmonių potencialo panaudojimu gynybos institucijoms aprūpinti efektyvia ginkluote, mokomąja ir organizacine technika bei technologijomis. Raginama pasiūlyti Vyriausybei darbų mokslo ir technologijų gynybos srityje vykdymui skirti dalį krašto apsaugai skiriamų valstybės biudžeto lėšų.
Projektų aiškinamajame rašte parlamentarai apgailestauja, kad Lietuvoje nėra "vienos iš esminių krašto apsaugos sistemos grandžių - gynybos pramonės, mokslo ir technologijų bei gynybos technologijų specialistų rengimo bazės". Teisės aktai esą neskatina kurti ir tobulinti krašto apsaugai reikalingą produkciją, neskiriamas finansavimas vykdyti darbus gynybos mokslo ir technologijų srityje. Priėmus pataisas Lietuva galėtų išnaudoti "istorinę galimybę kaip NATO ir Europos Sąjungos (ES) narei plėtoti karinę pramonę ir mokslą", įgyvendinti strateginius Lietuvos užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, racionaliau panaudoti šalies mokslo institutų ir aukštųjų mokyklų mokslo potencialą.
Įatatymų pataisos leistų sutaupyti lėšų aprūpinant šalies gynybos institucijas nauja gynybinės paskirties technika ir technologijomis bei eksportuojant aukštosiomis technologijomis pagrįstą produkciją į užsienį. Projektus teigiamai yra įvertinusi Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų instituto taryba.


2005-08-19Užsienio lietuvių rėmimo centras bandys susigrąžinti mokslininkus ir studentus
Penkerių metų sukaktį minintis Užsienio lietuvių rėmimo centras globos ne tik užsienyje mokyklas baigusius ir norinčius Lietuvoje studijuoti tautiečius, bet ir svetur dirbančius Lietuvos mokslininkus.
"Susigrąžinti užsienyje dirbančius mokslininkus ir jų patirtį - strateginis Lietuvos interesas. Mūsų tikslas - padėti šiuo metu užsienyje studijuojantiems arba dirbantiems mokslinį darbą palaikyti ryšius su Lietuvos mokslininkais, talkinti ieškantiems galimybių tęsti karjerą Lietuvos mokslo centruose", - sakė centro direktorius Tomas Žalandauskas.
Mokslininkų stažuotėms iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų tikimasi gauti 1,5 mln. litų. Juos planuojama panaudoti pakviestųjų kelis mėnesius padirbėti Lietuvos aukštosiose mokyklose, tyrimų institutuose ar aukštųjų technologijų įmonėse, pragyvenimo išlaidoms apmokėti.
2000 metų rugpjūtį įkurtas Užsienio lietuvių rėmimo centras iki šiol rėmė tik svetur mokyklas baigusius ir norinčius Lietuvoje studijuoti jaunuolius.
Užsienio mokyklų atestatus turintiems jaunuoliams stojant į mūsų šalies universitetus sunku konkuruoti su Lietuvoje gyvenančiais bendraamžiais. Užsienio tautiečiai nelaiko valstybinių egzaminų, kurie pas mus yra ir stojamieji. Atestate turintys tik mokyklinių egzaminų vertinimus, paprastai nepatenka į valstybės finansuojamas vietas ir turi iš dalies mokėti už mokslą.
Pasak Švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo, pagal ES reikalavimus, per stojamuosius išimčių kitose šalyse mokyklas baigusiems lietuviams negalima taikyti, nes tai pažeistų lygių galimybių principą. Todėl tokiems jaunuoliams finansinė valstybės parama teikiama per Užsienio lietuvių rėmimo centrą.
Nuo centro gyvavimo pradžios parama buvo suteikta 227 jaunuoliams. Didžioji dauguma jų - mokyklas baigę Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje, tačiau yra buvę ir iš egzotiškų šalių, pavyzdžiui, Urugvajus.
Dauguma užsienio lietuvių vaikų rinkosi studijas Vilniaus universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete, kiek mažiau - Vytauto Didžiojo ir Kauno medicinos universitetuose, kolegijose.
Paremti visus Lietuvos piliečius, norinčius studijuoti gimtinėje, nepakaktų lėšų. T. Žalandauskas įsitikinęs, kad norinčių paremti užsienyje gyvenančių jaunuolių studijas Lietuvoje yra ir daugiau, tačiau žmonės dar mažai žino apie tokią galimybę ir Užsienio Lietuvių rėmimo centro veiklą.


2005-08-18Lietuva ir Lenkija lengviau pripažins abiejose šalyse išduodamus mokslo baigimo dokumentus
Lietuva ir Lenkija ateityje galės lengviau tarpusavyje pripažinti brandos atestatus bei diplomus. Ministrų kabinetas š.m. liepos 18 d. patvirtino abiejų šalių vyriausybių sutartį dėl dokumentų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, dalinių studijų, aukštojo mokslo kvalifikacijų bei mokslo ir meno laipsnių tarpusavio pripažinimo. Šį dokumentą kovo 9 dieną Vilniuje pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo ministras bei Lenkijos nacionalinio švietimo ir sporto ministras.
Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, Švietimo ir mokslo ministerija per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos patvirtins dvišalės ekspertų komisijos sutarties įgyvendinimui Lietuvos dalies asmeninę sudėtį ir raštu perduos savo paskirtų komisijos narių sąrašą Lenkijos Vyriausybei.
Atsižvelgiant į 1997 metų Lisabonos Konvencijos dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse bei 1999 metų Bolonijos deklaracijos "Europos aukštojo mokslo erdvė" nuostatas, šia sutartimi siekiama skatinti bendradarbiavimą aukštojo mokslo, mokslo ir meno srityse bei palengvinti mokslo ir studijų institucijų studentų bei darbuotojų mobilumą.
Pagal sutartį abi šalys pripažįsta viena kitos valstybės mokslo ir studijose vykusias dalines studijas, įgytas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo ir meno laipsnius abiejų šalių valstybių mokslo ir studijų institucijose. Tačiau jei tarp studijų programų būtų esminių skirtumų, dalinių studijų pripažinimas gali priklausyti nuo papildomų egzaminų išlaikymo.
Dokumentas nustato sąlygas ir nurodo dokumentus, suteikiančius teisę pradėti ir tęsti aukštojo mokslo studijas, įgyti aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo ir meno laipsnius abiejų šalių valstybės mokslo ir studijų institucijose.
Sutartis sudaryta 10 metų laikotarpiui ir gali būti automatiškai pratęsta.


2005-08-18"Baltijos filmai" JAV suks filmą "Meno sėklos"
Filmų gamybos kompanija "Baltijos filmų grupė" pradeda kurti dokumentinį filmą apie vieną garsiausių lietuvių išeivijos dailininkų - vitražistą ir tapytoją Albiną Elskų. Valandos trukmės videojuostoje planuojama įamžinti JAV bažnyčias puošiančius A. Elskaus vitražus ir atskleisti savitą menininko asmenybę.
Filmavimo grupė drauge su "Meno sėklos" idėjos autore, žinoma Amerikos lietuvių kultūros veikėja Beatriče Kleizaite-Vasaris išskrenda į JAV. Jie filmuos Niujorke, Naujajame Džersyje ir Meino valstijoje, kur ir dabar gyvena menininkas.Grįžę iš JAV filmo kūrėjai vitražisto talento ištakų ieškos Lietuvoje - filmuos Kaune, kur gyveno menininko šeima, Žemaitijos kaime, kur jis praleisdavo vasaras.
Meino valstijoje gyvenantis 78 metų A. Elskus yra pasaulinio garso vitražistas, 102 metus gyvuojančios Amerikos vitražo asociacijos (Stained Glass Association of America) garbės narys, pelnęs prestižinį šios organizacijos apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus.
Dailininkas gimė Kaune, Antrojo pasaulinio karo metais studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Pasitraukęs į Vokietiją, Darmštato aukštojoje technikos mokykloje studijavo architektūrą, Fraiburge - tapybą. Nuo 1949 metų gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje mokėsi vitražo studijoje, vėliau dirbo George'o Durhano vitražo studijoje Niujorke, dar vėliau tapo laisvuoju menininku.
1973-1992 metais menininkas dėstė Fordhamo universitete Bronkse ir Parsonso dizaino mokykloje Niujorke. Vadovavo Niujorko lietuvių dailininkų sąjungai, surengė autorines parodas įvairiose Amerikos valstijose, Vatikano muziejuje Romoje, parašė knygą "Piešimo ant stiklo menas".
A. Elskus sukūrė daugiau kaip šimtą monumentalių sakralinės dailės darbų - vitražų ir mozaikų Niujorko Šv. Kotrynos Sienietės ir Kristaus apreiškimo, Vašingtono Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčiose, Liuteronų bažnyčioje Steiten Ailande, Rockefellerio universitete, Dangaus Vartų kapinių mauzoliejuje Naujojo Džersio valstijoje ir daugelį kitų. Pasak dailėtyrininkų, nuostabių spalvų A. Elskaus vitražai yra laisvos kompozicijos, figūros neskaidomos švino juostų, primenančios tapytas.


2005-08-17Portugalija pagerbė airių rokerius U2
Portugalija sekmadienį savo Laisvės ordinu už humanitarines pastangas pagerbė airių roko grupę U2. Prezidentas Jorge Sampaio ketveriukę iš Dublino - pagrindinį grupės vokalistą Bono, gitaristą "The Edge", bosistą Adamą Claytoną ir būgnininką Larry Mulleną jaunesnįjį - ordinu apdovanojo prezidentūroje, likus kelioms valandoms iki jų koncerto Lisabonoje.
Bono paragino portugalus padėti Afrikai, teigdamas, jog negalima leisti, kad vaikai alktų ir kad kiekvieną dieną nuo maliarijos mirtų 3 tūkst. žmonių, pranešė naujienų agentūra "Lusa".
J.Sampaio pažymėjo, kad pastaruosius 25 metus grupė "savo viešus pasirodymus derino su humanitarinių tikslų gynimu".
Prezidentas ypač gyrė grupės pastangas siekiant palengvinti skolų naštą skurdžiai gyvenančioms valstybėms.
Prieš 20 metų Bono atliko svarbų vaidmenį per "Live Aid" koncertus, skirtus nuo bado kenčiantiems Etiopijos gyventojams paremti. Nuo tada jis kovoja už pasaulio skurstančiuosius. Praėjusį mėnesį U2 taip pat dalyvavo "Live 8" koncerte, kuriuo turtingosios šalys buvo raginamos aktyviau kovoti su skurdu.


2005-08-16Mokslas užsienyje pigesnis nei studijos gimtinėje
Lietuvos aukštosioms mokykloms kas pusmetį renkant tūkstantines įmokas, neretai guodžiamasi, kad studijos užsienyje dar brangesnės. Tačiau didelių investicijų reikalauja gyvenimas svečioje šalyje, o ne mokestis už mokslą.
Studijų užsienyje informacijos centro specialistai teigia, kad jaunimas mokytis į užsienį veržiasi ne todėl, kad nepasitiki lietuviška aukštojo mokslo sistema, bet vienu šūviu nori nušauti du zuikius: įgyti žinių ir pažinti pasaulio.
Kasmet daugėja norinčiųjų įgyti Didžiosios Britanijos, Skandinavijos, kitų šalių universitetų diplomus. Populiarios išlieka ir vieną semestrą trunkančios mainų programos. Vis labiau kosmopolitiškesnis lietuvių jaunimas tampa dėl platesnių galimybių studijuoti užsienyje, ir tai daryti pigiau nei gimtinėje.
Universitete, į kurį įstojate, įsidarbinus dėstytojo ar tyrėjo asistentu nereikia mokėti už mokslą. Be to, mokamas šioks toks atlyginimas, iš kurio galima pragyventi. Gyvenimo išlaidoms padengti galima kreiptis į įvairius fondus, be to, studentams leidžiama dirbti iki 20 valandų per savaitę, darbą padeda rasti aukštųjų mokyklų karjeros centrai.
Lietuvoje aukštojo mokslo įstatymas reglamentuoja, jog besimokantieji dieniniame skyriuje ir siekiantys bakalauro diplomo už studijas moka tik dalines įmokas. Pusei šios pakopos studentų nereikia mokėti net ir privalomojo 500 litų mokesčio. Tokia galimybė sudaroma gerai besimokantiems, vargingai gyvenantiems.
Besimokantiems magistrantūroje, vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuose tenka pakloti nemažas sumas. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu nuo šių mokslo metų aukštųjų mokyklų vadovai įpareigoti už mokamas studijas rinkti ne didesnius mokesčius, nei nustatyti Vyriausybės. Ministerijos duomenimis, per didelius mokesčius už studijas 2004 metais rinko net 9 iš 17 universitetų.
Rektorių konferencijos prezidento, Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus profesoriaus Vytauto Kaminsko duomenimis, savo lėšomis studijuoja 40 proc. visų mokymo formų studentų. Jei nebus pakeistas įstatymas, nuo kitų mokslo metų į dienines magistrantūros studijas nebus galima priimti studentų, sutinkančių mokėti visą studijų kainą.
Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento direktorius Albertas Žalys teigia, kad studijų mokesčiai užsienyje pigesni, nes didesnę tikros studijų kainos dalį dengia tų šalių vyriausybės. Lietuva ir taip skiria 1,3 BVP, kai tuo tarpu ES vidurkis yra 1,2. Mokosi daug studentų, todėl ir suma, tenkanti kiekvieno studijoms, yra mažesnė.



2005-08-15Pirmąjį ketvirtį kompiuterius namuose turėjo beveik trečdalis lietuvių
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį kompiuterius namuose turėjo 29 proc. Lietuvos namų ūkių. Mieste tokių buvo 36 proc., kaime - 14 procentų.
Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių skaičius per metus padidėjo 16 proc., namuose naudojančių internetą - 36 procentais, teigiama pranešime spaudai.
Internetu namuose naudojosi 14,4 proc. namų ūkių, šis rodiklis mieste ir kaime skiriasi dar labiau - mieste internetą turėjo kas penktas, kaime - vos keturi iš šimto namų ūkių.
Iš viso internetu pirmąjį ketvirtį buvo naudojęsi 34 proc. 16-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, daugiausia (47 proc.) naudojosi juo kasdien ir tik kas aštuntas - rečiau kaip kartą per savaitę.
Daugiausia (75 proc.) besinaudojusių internetu tikrinosi elektroninį paštą, 70 proc. skaitė ar siuntėsi laikraščius ir žurnalus, informacijos apie prekes ir paslaugas ieškojo 63 procentai. 30 proc. vartotojų internetu atliko bankines operacijas, šis skaičius išaugo 7 procentiniais punktais - pirmąjį ketvirtį pernai elektroninės bankininkystės sistemomis naudojosi 23 proc. interneto vartotojų.
Dauguma nesinaudojančių internetu (56 proc.) teigė, kad jiems to nereikia, kitiems kliūčių sudarė dideli įrangos ir paslaugų tarifai, tai, kad galima naudotis internetu kitur, dalis baiminasi, kad neturi reikiamų žinių.
Per pirmąjį ketvirtį kompiuterių buvo naudojęsi 42 proc. 16-74 metų amžiaus šalies gyventojų. 70 proc. nurodė, kad jokių kompiuterių kursų, pamokų ar paskaitų, susijusių su kompiuterių naudojimu, nelankė.
Daugiausia (57 proc.) iš pirmąjį ketvirtį naudojusių kompiuterį tai darė kasdien, 33 proc. - kartą per savaitę. Kasdien kompiuteriu dažniausiai naudojosi dirbantieji, studentai, mokiniai.
Pernai pirmąjį ketvirtį internetu namuose naudojosi 10,6 proc. namų ūkių, kompiuterį namuose turėjo 25 proc. namų ūkių.


2005-08-14Gargždams - 752 metai
Gargždai sekmadienį, liepos 14 d. mini 752-ąjį gimtadienį, tad mieste nuo pat ryto šurmuliuoja renginiai, o vakare juos vainikuos koncertas.
Gimtadienio šventę, prasidėjusią ryte miesto stadione sportinėmis rungtimis, popiet pratęs iškilmingas miesto jubiliejaus minėjimas, kuriame tradiciškai bus paskelbti ir specialiais medaliais bei leidiniais apie miestą apdovanoti naujieji Gargždų miesto garbės piliečiai. Jais šiemet išrinkti akademikas Eduardas Vilkas ir pedagogas Stasys Globis.
Gargžduose gimsta ir dar viena tradicija - kraštiečių susitikimas, į kurį šiemet žada atvykti mažiausiai 50 buvusių gargždiškių, dabar žinomų visuomenės veikėjų, verslininkų. Pasak kraštiečių sambūrius kasmet organizuojančio Klaipėdos rajono viešosios Jono Lankučio bibliotekos direktoriaus Juozo Gutausko, tokie susitikimai kasmet darosi vis populiaresni.


2005-08-13Mergelės Marijos garbei pivašiūniškiai nupynė 50 metrų rūtų vainiką
Didžiųjų Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į Dangų atlaidų išvakarėse Pivašiūnų parapijos žmonės stebuklais garsėjantį Madonos su kūdikiu paveikslą papuošė 50 metrų rūtų vainiku.
Prieš Žolinę gėlių girliandomis dabinamos visos bažnyčios, tačiau vien rūtų juostos prieš didįjį altorių kabinamos tik Pivašiūnuose.
Šeštadienį Pivašiūnuose prasidėję didžiausi Lietuvoje Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų atlaidai truks iki rugpjūčio 20-osios. Tikintieji melsis už pedagogus, Caritas darbuotojus, dvasininkus, pašaukimus, vaikus ir jaunimą, šeimas, žemdirbius. Pagrindinės didžiųjų atlaidų dienos - Žolinės - Šventąsias Mišias pirmadienį bažnyčios šventoriuje aukos Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Atlaidų aštuondienį Pivašiūnuose laukiama 20-30 tūkstančių maldininkų iš Lietuvos ir kitų šalių.
Per atlaidus Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia minės ir savo 180 metų sukaktį.
Pirmoji bažnyčia čia iškilo 1648 metais, antroji - 1766-aisiais. Istorijos šaltiniai liudija, kad abi jos sudegė. Išliko tik bažnyčios fundatoriaus Jono Klodzkio portretas ir garsusis Dievo Motinos Marijos su Kūdikiu paveikslas. Stebuklingą jo gydomąją galią liudija pasakojimai ir senieji votai prie paveikslo, dėkojant Mergelei už čia patirtas malones.
Dabartinę Pivašiūnų bažnyčią 1825-aisiais pastatė broliai benediktinai. Šios kongregacijos vienuolio Celestino Sarako rūpesčiu nauja stačiakampė šventovė su kolonomis ir klasikiniu portiku iškilo ant Pivašiūnų kalnelio.
XX a. pradžioje bažnyčioje melstasi lenkų kalba, nors parapijos klebonai buvo lietuviai. Šią tradiciją pakeitė 1911 metais į miestelį klebonauti paskirtas kunigas Alfonsas Petrulis, daug dėmesio skyręs parapijiečių tautinės ir religinės savimonės ugdymui.
Pivašiūnus aplenkė abu pasauliniai karai. Atsidėkodami Švenčiausiajai Mergelei Marijai už globą, pivašiūniškiai restauravo stebuklais garsėjantį paveikslą.
1988 metų rugpjūčio 14 dieną kardinolas Vincentas Sladkevičius jį vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis, Pivašiūnų Madonai suteikdamas Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.


2005-08-12Violeta Urmana - Edinburgo festivalio atidarymo koncerte
Viena garsiausių Lietuvos dainininkių Violeta Urmana kartu su kitais žymiais Europos solistais atidarys 59-ąjį Edinburgo tarptautinį festivalį.
Šiemet vienas garsiausių bei prestižiškiausių pasaulyje meno festivalių šeštadienį pradedamas koncertu, kuriame bus atliktas Giuseppe Verdi (Džiuzepės Verdi) "Requiem".
Kartu su Lietuvos soliste šį Romantinės epochos šedevru laikomą kūrinį atliks mecosopranas Leandra Overmann, tenoras Salvatore Licitra bei bosas Johnas Relyea, taip pat - Edinburgo festivalio choras bei BBC Škotijos simfoninis orkestras. Į šį koncertą bilietai buvo išparduoti jau balandžio mėnesį.
Praėjusiais metais Violeta Urmana Edinburgo festivalyje surengė rečitalį, kurį puikiai įvertino tiek publika, tiek kritikai, ypatingai pabrėždami šios "tarptautinės operos žvaigždės sugebėjimą derinti gilų žanro pajutimą bei nepaprastai ekspresyvią vokalo techniką".
V.Urmana nuolatos dainuoja žymiausių pasaulio operos teatrų scenose - Niujorko "Metropoliten Operoje", Londono "Covent Gardene", Paryžiaus, Vienos, Berlyno, Florencijos, Miuncheno, San Francisko, Barselonos, Tokijo teatruose, rengia solinius koncertus.
Nuo 1947 metų vykstantis festivalis laikomas svarbia Edinburgo ir visos Škotijos ekonomikos dalimi. Praėjusiais metais festivalyje apsilankė apie 335 tūkstančių žiūrovų, buvo pristatyta 111 renginių, kuriuose dalyvavo apie 2 400 menininkų iš 27 pasaulio šalių. Festivalio biudžetas 2004 metais buvo 6,8 milijonų svarų (apie 33,3 mln. litų).


2005-08-11Drezdene surastas nežinomas A. Vivaldi kūrinys
Nustatyta, kad choralas "Dixit Dominus", kurio autorystė iki šiol priskirta venecijiečiui Baldassare Galuppi (Baldasarei Galupiui), iš tiesų priklauso Antonio Vivaldi (Antonijaus Vivaldžio) plunksnai.
Keleto šalių baroko muzikos tyrinėtojai patvirtino šią australų muzikologės Janice Stockigt (Dženis Stokigt) prielaidą, ir kūrinys pirmą kartą po 250 metų nuskambėjo Melburno universiteto salėje, praneša "Guardian".
Choralo natų rankraštį muzikologė aptiko Saksonijos bibliotekoje Drezdene (Vokietija). Tyrinėdama mažai žinomą kūrinį, J. Stokigt nustatė, kad bosinė, harmoninė ir ritminė jo struktūra nepaprastai panaši į "Metų laikų" autoriaus kūrybą.
Po keleto konsultacijų muzikologė pateikė hipotezę, kad kūrinio autorystė buvo prarasta po A. Vivaldi mirties ir lengva ranka priskirta jo jaunesniam kolegai B. Galuppi. Muzikologės manymu, choralas "Dixit Dominus" nebuvo viešai atliekamas nuo 1750 metų, nes tuo metu Drezdenas buvo okupuotas, o vėliau įsiviešpatavo naujas muzikos stilius.
Po 250 metų barokinis choralas vėl nuskambėjo Melburno universiteto koncertų salėje, atliekamas kontratenoro Christopherio Fieldo (Kristoferio Fildo) ir barokinės muzikos kamerinio orkestro. Vienuolikos dalių kūrinys, kurio pagrindą sudaro 109 psalmės, vadinamas reikšmingiausiu muzikos atradimu per pastaruosius 75 metus.


2005-08-11Kurėnas reprezentuos Lietuvos jūrinį paveldą Amsterdame
Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas šią savaitę iškeliauja į "Sail Amsterdam 2005" - didžiųjų jūrinių burlaivių ir istorinių laivų paradą Amsterdamo uosto jūros kanale.
Šiame parade dalyvauja mokomieji burlaiviai, restauruoti laivai- paminklai iš viso pasaulio. Tai yra pagrindinis kas penkeri metai švenčiamo miesto gimtadienio renginys. Į šventę vidaus upėmis ir kanalais suplaukia įvairiausių tipų vidaus vandenų laivai iš daugelio valstybių. Lietuvai šiame parade iki šiol dar neatstovavo nė vienas laivas.
Istorinis muziejaus laivas kurėnas nedideliame Alkmaro miestelyje bus nuleistas į vandenį ir Olandijos sostinę pasieks plaukdamas vidaus kanalu.
Pasak kurėno kapitono, muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjo Romaldo Adomavičiaus, tai puikus būdas pristatyti Lietuvos jūrines tradicijas Europoje. Be to, kurėnas bus pristatomas ir kaip muziejaus ekspozicijos dalis. Kartu ketinama pristatyti ir parodą, pasakojančią apie Jūrų muziejaus gyvosios istorijos projektą "Kurėno sugrįžimas".
Kuršių marių regionui iki XX amžiaus vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu "kurėnų" pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.
Lietuvos jūrų muziejus pirmasis ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metais į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas. Nuo tada pradėtas vykdyti etnokultūrinis projektas "Kurėno sugrįžimas", kurio tikslas - skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą.


2005-08-10Reperis "50 Cent" išleido autobiografiją
Reperio "50 Cent" autobiografinė knyga - šiuolaikinių dienų pasakojimas apie gyvenimą Amerikos gatvėse, kur dabartinė hiphopo muzikos žvaigždė pradėjo prekyba narkotikais, iš šio nelegalaus verslo ištrūko per hiphopo muziką ir sulaukė neribotos šlovės.
Reperio knyga "From Pieces to Weight" knygynų lentynose pasirodė liepos 9 d. Minios gerbėjų išsirikiavo prie įrašų parduotuvės Niujorke, norėdami gauti 30 metų atlikėjo autografą, kurio 2003 metais išleisto debiutinio albumo "Get Rich or Die Trying" buvo parduota daugiau nei 12 mln. kopijų.
"50 Cent" verslo imperija apima vitaminizuoto vandens bendrovę, drabužių kolekcijas, vaizdo žaidimų gamybą ir pelno nesiekiančią organizaciją, pavadintą "G-Unity", kurios tikslas - pagerinti jaunuolių, gyvenančių kaimyniniuose rajonuose, kur anksčiau gyveno "50 Cent" pasivadinęs atlikėjas, perspektyvas.
Narkotikų prekeivės, kuri buvo nužudyta, kai berniukui, vadinamam Boo-Boo, buvo vos aštuoneri metai, sūnus pradėjo prekiauti narkotikais nuo 11 metų. Sulaukęs 16 metų jis įsigijo pirmąjį ginklą, kurį panaudojo po keleto mėnesių ir vienam paaugliui, kuris su gauja norėjo jį apvogti, peršovė koją.
Nors "50 Cent", kurio tikrieji vardas ir pavardė yra Curtis Jacksonas, knygoje pasakoja, kad augo aplinkoje, kur draugai ir šeimos nariai vartojo alkoholį ir narkotikus, jis nesijaučia kaltas pradėjęs pardavinėti gatvėse narkotikus.
Dvejus metus C. Jacksonas lankė teismo paskirtą narkotikų reabilitacijos programą, kur apgaudinėjo centro darbuotojus, kad rimtai atsižvelgia į jų pamokymus ir patarimus. Jau pirmą dieną baigęs programą jis vėl pradėjo prekiauti narkotikais.
Reperis savo knygoje pasakoja, kaip jis pasirinko pseudonimą "50 Cent" iš "vieno paauglio Brukline", susiginčijo su kitu žinomu reperiu Ja Rule'u, kaip vos nepavėlavo į pirmą susitikimą su hiphopo garsenybėmis Eminenu ir Dr. Dre, kuomet Los Andželo oro uoste buvo sulaikytas dėl neperšaunamos liemenės.
"Aš tikrai esu palaimintas", - knygoje rašė "50 Cent". "Mano knyga turėjo būti paskatinimas žmonėms, kurie negali išsikapstyti iš purvo. Aš esu tik įrodymas, kad sėkmė egzistuoja", - teigė "50 Cent".


2005-08-09Pasauliniame programavimo konkurse Lietuvos atstovai – pirmi
Pasauliniame programavimo konkurse Lietuvos studentai užėmė pirmąją vietą. Japonijos mieste Jokohamoje vykusiame konkurso "Imagine Cup 2005" finale jų sukurtas interaktyvus trimatės grafikos darbas buvo pripažintas geriausiu.
Keturių studentų iš Vilniaus ir Kauno aukštųjų mokyklų komanda, pernai kompanijos "Microsoft" organizuojamame konkurse "Imagine Cup" likusi antra, šiemet užkopė ant aukščiausio pakylos laiptelio. "Nesnausk!" pasivadinusi studentų grupė programavimo įrankiais sukūrė trumpametražį kompiuterinės grafikos filmą "in.out.side: the shell". Kartu su Kinijos atstovų darbu jis buvo pripažintas geriausiu.
"2004-aisiais konkurse Brazilijoje likome antri, tad šiemet mūsų tikslas buvo pirmoji vieta. Interaktyvų filmą kūrėme apie penkis mėnesius, tam skyrėme kelis kartus daugiau laiko bei pastangų nei pernai ir tai galiausiai pasiteisino", - sakė "Nesnausk!" narys Aras Pranckevičius. Pasak jo komandos draugo Pauliaus Liekio, pergalę pasiekti taip pat padėjo praėjusiame konkurse įgyta patirtis ir deramas pernykščių klaidų įvertinimas.
Lietuvių komandą "Nesnausk!" sudaro įvairių šalies aukštųjų mokyklų studentai: Antanas Balvočius (Vytauto Didžiojo universitetas), Raimundas Juška (Vilniaus universitetas), Aras Pranckevičius bei Paulius Liekis (abu iš Kauno technologijos universiteto). Beje, ši komanda studentų konkurse "Imagine Cup" dalyvavo paskutinį kartą, nes dalis jos narių šiemet baigė studijas.
Programavimu besidomintiems studentams skirtame konkurse "Imagine Cup 2005" iš viso dalyvavo 16 tūkst. žmonių iš 92 pasaulio valstybių. Jie varžėsi 9 skirtingose kategorijose, tarp kurių - programinės įrangos kūrimas, technologijų verslo planas, interneto svetainių dizainas, žaidimų kūrimas ir kt. Be Lietuvos iš Europos šalių pirmąsias vietas šiemet pelnė Rusijos, Prancūzijos, Lenkijos bei Rumunijos komandos.
Lietuvos studentų darbas dalyvavo idėjos perteikimo (ang. - rendering) kategorijoje, skirtoje trimatės grafikos klipams. Vertinimo komisija daugiausia dėmesio skyrė techniniam darbų sudėtingumui bei idėjos originalumui.
Jau paskelbta "Imagine Cup 2006" tema - pasaulis, kuriame technologijos leidžia gyventi sveikiau. Konkurso finalą ketinama surengti Indijos mieste Delyje.
"Imagine Cup" konkursą pasaulinė programinės įrangos gamintoja "Microsoft" rengia trečius metus. Jis skirtas skatinti programavimu besidominčius studentus gilinti IT žinias ir kūrybiškai jas taikyti.


2005-08-08A.Giniotis: Auksinio scenos kryžiaus kavalierius
Aktorius ir režisierius Aidas Giniotis dažnai vadinamas vaikų teatro lyderiu. 1989-aisiais kartu su aktoriais Ilona Balsyte ir Sigučiu Jačėnu įkūrė Keistuolių teatrą. Per 15 veiklos metų šis teatras užsiaugino ištikimos publikos būrį.
A. Giniotis vien Keistuolių teatru neapsiriboja: nuo 2003-iųjų drauge su Vladu Bagdonu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) jis ugdo aktorių laidą Keistuolių teatrui ir su šio teatro studentais rengia daug įdomių projektų.
Dalyvauti programoje kviesti neseniai studijas baigę arba tebestudijuojantys režisieriai, choreografai, aktoriai, šokėjai, scenografai, kompozitoriai, vadybininkai, vaizdo bei fotografijos menininkai. Paraiškų pateikta 20, iš jų Menų spaustuvės taryba atrinko 7. LMTA ketvirto aktorių kurso studentai, vadovaujami režisieriaus A. Giniočio, Menų spaustuvės pastatus žada apjungti „Puotoje maro metu“.
Šių metų liepos pabaigoje baigėsi tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis PLATFORMA. Menų spaustuvė Klaipėdos publikai pristatė A. Giniočio režisuotą teatro laboratoriją „Atviras ratas“, kurioje dalyvauja LMTA studentai. „Atviras ratas“ – tai netradicinis teatrinis vyksmas, kaskart vis kitoks. Jaunuoliai, sėdėdami ratu tarp žiūrovų, prisimena savo vaikystės ir paauglystės istorijas, pirmąją meilę, muštynes, bučinius. Prisimindami save, atkurdami situacijas, jie pasitelkia atvirą teatrinę kalbą. Per save pasakoja ir apie kitus – bando gydytis ir gydyti teatru.
Šio projekto idėją A. Giniotis bandė realizuoti dar 1989-aisiais. Pirmą kartą „Atviras ratas“ parodytas 2004-ųjų rugpjūtį Vokietijoje. Lietuvoje premjera įvyko spalio mėnesį Vilniuje ir Alytuje vykusiame nacionalinės teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos „Asitežas“ festivalyje. Autobiografinės būsimų aktorių improvizacijos susilaukė palankių kritikų vertinimų, sužavėjo įvairaus amžiaus publiką.
Už šį projektą, kaip ir už Valstybiniame jaunimo teatre sukurtą spektaklį „Juzė dykaduonis“, A. Giniotis šiemet apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.


2005-08-07Lietuva šiemet prisistatys Geteborgo knygų mugėje
Geteborgo knygų mugėje Švedijoje šiemet viešnios teisėmis dalyvausiančios Lietuvos rašytojai, literatūros kritikai, istorikai, politologai ir kiti žymūs visuomenės veikėjai atstovai išsamiai pristatys savo šalį. Kasmetinė mugė šiemet vyks rugsėjo 29-spalio 2 dienomis.
Mugėje savo knygas "Trys sekundės dangaus" bei "Marmurinis šuo" pristatys Sigitas Parulskis, Jurga Ivanauskaitė supažindins su romanu "Ragana ir lietus", taip pat bus pristatytas Jurgio Kunčino romanas "Tūla". Apie Herkaus Kunčiaus esė knygą "Dingę tekstai" bei rašytojo profesiją diskutuos knygos autorius su filosofu, literatūros kritiku Leonidu Donskiu.
Mugėje bus pristatyta nauja knyga "Skogsbroder" - tai Juozo Lukšos romano "Partizanai" vertimas švedų kalba. Joje aprašomos istorinės aplinkybės, pateikiami asmeniniai dalyvių liudijimai ir, remiantis psichologiniu bei politiniu požiūriu, diskutuojama apie tai, ką mes žinome bei kaip suvokiame 20 amžiaus istoriją.
Literatūros kritikai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos taip pat diskutuos apie jūros, žemės bei dangaus reikšmę šiuolaikinėje savo šalių literatūroje, ieškodami panašumų bei skirtumų, taip pat komentuos naująsias tendencijas.
Švedijos skaitytojai knygos mugės metu taip pat bus kviečiami susipažinti su pastarųjų penkiolikos metų lietuvių trumpojo prozos žanro atstovais naujai išleistoje antologijoje "Pasakoja Lietuva". Apysakų autoriai priklauso skirtingoms kartoms, todėl antologijoje atsispindi įvairios dvasinio gyvenimo patirtys: nuo praradimų sovietmečiu ir iškraipytos realybės posovietiniame laikotarpyje ankstesnės kartos kūriniuose iki kultūrinių, istorinių bei seksualinių reikšmių žaismo jaunų, neišgyvenusių sovietinės represijos rašytojų tekstuose.
Seminarų literatūrinėmis, politinėmis bei istorinėmis temomis programą papildys lietuviški džiazo, poezijos vakarai, Mariaus Ivaškevičiaus spektaklis "Artimas miestas" ir kiti renginiai.
Tarptautinėje Geteborgo knygų mugėje savo leidyklas kasmet pristato apie 1 000 leidėjų iš įvairių šalių. Mugėje vyksta tarptautinės seminarų programos, kuriose dalyvauja daug garsių pasaulio rašytojų, tarp jų - ir Nobelio premijos laureatai, pristatoma įvairių šalių rašytojų kūryba, rengiamos diskusijos aktualiomis literatūros, kultūros ir politikos temomis.


2005-08-07Gatvės muzikantai rinkosi į festivalį Jonavoje
Jonavos rajone įvyko ketvirtasis gatvės muzikantų festivalis konkursas "Bardai". Sekmadienį, rugpjūčio 7 d. Jonavos rajone, Kurmagalos kaime, įvyko ketvirtasis respublikinis gatvės muzikantų festivalis - konkursas skirtas įvairaus muzikinio žanro atlikėjams. Festivalyje dalyvo atlikėjai iš Klaipėdos, Tauragės, Kauno, Šakių, Vilniaus ir Jonavos.
Dalyvių pasirodymus vertino 5 asmenų komisija, kuriai vadovo aktorius, dainuojamosios poezijos atlikėjas Gediminas Storpirštis.
Komisija išrinko geriausią autorinę dainą tema "Išpažintis", geriausią instrumentinę grupę, geriausią instrumentalistą ir geriausią vokalistą. Labiausiai patikusį atlikėją rinko ir publika. Nugalėtojams įteikti piniginiai ir daiktiniai prizai.
Specialistai vertino konkurso dalyvių vokalinį ir instrumentinį atlikimą, teksto turinį, gebėjimą bendrauti su publika ir artistiškumą.
Po konkursinio dalyvių pasirodymo koncertavo grupė "Shine" (Jonava), dainavo aktorius Gediminas Storpirštis ir visi festivalio dalyviai.


2005-08-06B.Dylano daina labiausiai "pakeitė pasaulį"
Prieš keturis dešimtmečius sukurta Bobo Dylano daina "Like A Rolling Stone" Didžiojoje Britanijoje pripažinta svarbiausiu kūriniu, pakeitusiu pasaulį. Britų žurnalas "Uncut" apklausė pačius įtakingiausius muzikantus, režisierius ir aktorius, paprašęs juos nurodyti šimtą svarbiausių dainų, knygų ir filmų, turėjusių didžiausios įtakos pasauliui per paskutiniuosius 50 metų.
Apklausos dalyvių dažniausiai buvo minima 1965 metais sukurta garsioji amerikiečių dainininko Bobo Dylano kompozicija iš plokštelės "Highway 61 Revisited". Apklausoje dalyvavusi rokerė Patti Smith sakė, jog ši B.Dylano daina padėjo jai "išgyventi paauglystę", pažymi BBC.
Tuo tarpu seras Paulas McCartney pačiu svarbiausiu paskutinio pusšimčio metų kūriniu įvardijo Elvio Presley dainą "Heartbreak Hotel", kuri žurnalo "Uncut" sąraše užėmė antrąją vietą. Trečioje vietoje atsidūrė grupės "The Beatles" daina "She Loves You", ketvirtoje - " The Rolling Stones" daina "(I Can't Get No) Satisfaction".
Svarbiausiais XX amžiaus antros pusės filmais pripažinti Stanley Kubricko "Prisukamas apelsinas", dvi pirmosios Francis Fordo Coppola "Krikštatėvio" dalys ir Martino Scorseze "Taksistas". Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko britų televizijos filmas "Kalinys".
Tik viena knyga pateko į pirmąjį dvidešimtuką - tai amerikiečių rašytojo Jacko Kerouaco romanas "Kelyje" (1957) apie bitnikų kartą.


2005-08-05Seniausią pasaulyje Bibliją bus galima skaityti internete
Kelių šalių mokslininkai į skaitmenines laikmenas perkelia Sinajaus kodeksą - seniausią rankraštinį Naujojo Testamento tekstą. Artimiausiais metais visų rankraščio fragmentų nuotraukas su vertimu, plačiu istoriniu ir tekstologiniu komentaru bus galima rasti specialiame tinklapyje, kuris bus prieinamas visiems interneto vartotojams, praneša BBC.
Sinajaus kodeksas - vienas iš vertingiausių rankraščių pasaulyje. Tai pats ankstyviausias iš žinomų Senojo ir Naujojo Testamento knygų užrašymų senąja graikų kalba, datuojamas IV mūsų eros amžiumi.
Fizinė rankraščio originalo būklė seniai kelia nerimą mokslininkams, tad per pastaruosius du dešimtmečius juo naudojosi vos keturi skaitytojai.
Šiuolaikinės technologijos leidžia ne tik sukurti tikslias visų knygos fragmentų kopijas, bet ir ištyrinėti jos puslapius infraraudonaisiais ir ultravioletiniais spinduliais, kurie leidžia nustatyti, ar ant pergamento galėjo būti užrašytų tekstų, kurie vėliau buvo nutrinti. Skirtingai negu cheminiai tyrinėjimo metodai, plačiai naudoti XIX amžiuje, naujosios technologijos visiškai nepažeidžia senojo pergamento struktūros.
Sinajaus kodekso fragmentai dabar saugomi keturiose vietose: Rusijos nacionalinėje bibliotekoje Sankt Peterburge, Britų bibliotekoje Londone, Leipcigo universiteto bibliotekoje Vokietijoje ir Šv. Jekaterinos vienuolyne Sinajaus pusiasalyje Egipte.
XIX amžiaus viduryje Sinajaus kodeksą surado vokiečių tyrinėtojas Konstantinas Tischendorfas ir perdavė šią vertybę Rusijos ir Vokietijos vyriausybėms. 1935 metais buvusios Sovietų Sąjungos vyriausybė savo saugotą Sinajaus kodekso dalį beveik visą pardavė Britų muziejui.


2005-08-04Lietuvoje metus mokysis ir gyvens jaunuoliai iš Vokietijos
Tarptautinei jaunimo mainų programai YFU (Youth For Understanding) atstovaujanti "YFU Lietuva" mokytis ir gyventi lietuvių šeimose pakvietė moksleivius iš Vokietijos. Iki šiol mainų programoje "Jaunimas už supratimą" dalyvavo tik Lietuvos vidurinių mokyklų moksleiviai, norintys metus pasimokyti ir pagyventi užsienyje.
"Ateinantiems mokslo metams į mūsų šalį iš Vokietijos planuoja atvažiuoti keturi šešiolikamečiai. Kol kas nėra žinoma, kokiose mokyklose jie mokysis - tai priklausys nuo to, kur gyvens metams moksleivius pasiryžusios priimti šeimos", - sakė "YFU Lietuva" direktorė Gintarė Kavaliūnaitė.
Kol kas priimti jaunuolius savo namuose pareiškė norą 10 šeimų. Pasak mainų organizatorės, programa domėjosi ir daugiau žmonių, tačiau daugelį gąsdino tai, kad moksleiviai jų namuose gyvens ne kelis mėnesius, o ištisus metus.
Programos "Jaunimas už supratimą" iniciatoriai - amerikiečiai. Kviesdami po Antrojo pasaulinio karo izoliuotos Vokietijos jaunimą į savo namus, Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai ugdė savo vaikų ir laikinai jų "broliais" ar "seserimis" tapusių moksleivių toleranciją, skatino atvirumą kitoms kultūroms, tradicijoms, domėjimąsi kalbomis.
Šiuo metu tarptautinės jaunimo mainų programos atstovybės veikia daugiau kaip 50 pasaulio šalių.
2000 metais registruotos YFU atstovybės Lietuvoje vadovė G. Kavaliūnaitė buvo viena pirmųjų moksleivių, 1996 metais dalyvavusi programoje "Jaunimas už supratimą" ir metus praleidusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasak jos, tuomet mūsų šalies jaunimo mokslą ir gyvenimą užsienyje finansavo Atviros Lietuvos fondas.
Pastaraisiais metais tarptautiniuose moksleivių mainuose dalyvauja po 15-16 jaunuolių - mokosi ir gyvena amerikiečių, vokiečių, danų, norvegų, belgų, olandų ir švedų šeimose.
Pagrindinis kultūrinių mainų organizatorių tikslas - kad į svetimą šalį išvykę moksleiviai taptų "tikrais" jų nariais - ne tik su teisėmis, bet ir pareigomis, nes tik taip galima geriau integruotis svetimoje šalyje, suprasti jos žmones, tradicijas ir gyvenimo būdą.
Jaunuolius priimančios šeimos pasakoja, kad mažesniems jų vaikams vyresnis "brolis" ar "sesuo" iš svetimos šalies dažnai yra pirmas kita kalba kalbantis, kitaip mąstantis, kitos kultūros pavyzdys. Tokia patirtis nuo mažų dienų moko tolerancijos, plečia akiratį ir skatina domėtis pasauliu, išmokti kitas kalbas.
Paaugliams bendraamžis "šeimos narys" padeda lavinti bendravimo įgūdžius ir spręsti aktualius paaugliškus klausimus. G. Kavaliūnaitės įsitikinimu, tokia patirtis - vis svarbesnė greitai besikeičiančiame, globalizacijos veikiamame pasaulyje.


2005-08-04Tarptautinėje mokinių matematikos olimpiadoje lietuviai tapo prizininkais
46-oje tarptautinėje mokinių matematikos olimpiadoje, kuri vyko Meksikos mieste Merida, Lietuvai bronzos medalį iškovojo Vilniaus licėjaus mokinys Daumilas Ardickas. Jam pritrūko tik vieno taško, kad laimėtų sidabro medalį, praneša Švietimo ir mokslo ministerija.
Olimpiadoje pagyrimo raštais apdovanoti Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokinė Vaida Dovydėnaitė, Vilniaus licėjaus mokiniai Vytautas Stepanauskas ir Aistis Atminas. Pastarąjam trūko tik vieno taško iki bronzos medalio.
Olimpiadoje dalyvavo ir Visagino "Atgimimo" gimnazijos mokinys Stanislav Surin bei Vilniaus licėjaus mokinys Vytautas Gruslys.
Komandai vadovavo Matematikos ir informatikos instituto vyr.mokslo darbuotojas dr. Juozas Juvencijus Mačys ir Vilniaus universiteto Matematikos metodikos katedros dėstytojas dr. Romualdas Kašuba.


2005-08-03Doktorantai galės gauti dvi stipendijas
700-800 litų doktoranto stipendiją gaunantys studentai galės gauti papildomas 3 minimalių gyvenimo lygių (375 litų) mokslinių tyrimų stipendijas. Jų skyrimo tvarką patvirtino Vyriausybė.
Iki šiol fondo parama buvo skiriama tik trečiųjų ir ketvirtųjų studijų metų doktorantams. Nuo šių metų specialios mokslinių tyrimų stipendijos bus skiriamos visų studijų metų doktorantams, kurie aktyviai vykdo mokslinius tyrimus ir skelbia mokslinius darbus Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose.
Švietimo ir mokslo ministerija tikisi, kad naujos stipendijos doktorantams paskatins jaunuosius Lietuvos mokslininkus rinktis tyrėjo profesiją ir padės jiems tinkamai realizuoti savo mokslinės kūrybos gebėjimus.
Doktoratų mokslinių tyrimų stipendijas skiria Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Šiam tikslui kasmet išleidžiama daugiau nei 1 milijonas litų.
Visiems valstybinių mokslo ir studijų institucijų dieninės studijų formos doktorantams ir meno aspirantams iš valstybės biudžeto pirmaisiais studijų metais mokamos 5,88 minimalaus gyvenimo dydžio stipendijos.
Antrųjų, trečiųjų ir ketvirtųjų studijų metų doktorantai ir meno aspirantai gauna 6,8 minimalaus gyvenimo dydžio stipendijas.


2005-08-03Skatinama kurti mokslo terminus lietuvių kalba
Vyriausybė trečiadienį pritarė projektui, kuriuo siekiama skatinti mokslo terminijos lietuvių kalba bei mokslo kalbos plėtrą. Nutarimo "Dėl Lietuvių kalbos politikos ir perspektyvų Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare" pataisų projektas dabar bus teikiamas priimti Seimui.
Projekte be kita ko, nurodoma Švietimo ir mokslo ministerijai iki lapkričio 15 dienos parengti tvarką, skatinančią mokslo terminijos valstybine kalba kūrimą ir vartojimą.
Manoma, kad vertingiausių mokslo darbų publikacijas valstybine kalba geriausiai skatintų kasmetiniai jų konkursai.
Vyriausybės nuomone, mokslo darbų apžvalgos lietuvių kalba būtų įdomios ir naudingos įvairiam skaitytojų ratui - mokslininkams, studentams, mokslo politiką formuojančių institucijų darbuotojams.


2005-08-02Vaikai stovyklauja bibliotekose
Panevėžio bibliotekininkai, pirmieji šalyje pradėję rengti nemokamas dienines vaikų vasaros stovyklas, priversti greta tiesioginio darbo dirbti pedagogais, ekskursijų vadovais, žaislų siuvėjais, prevencinio darbo ir kitų sričių specialistais.
Kasdien jie prižiūri ir lavina iki pusšimčio neturinčių kur atostogauti vaikų. Visa tai bibliotekininkai daro už dyką.
Panevėžio savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Leokadija Vaitiekaitienė teigia, kad stovyklas sumanyta rengti, nes pasidarė sunku suvaldyti į bibliotekas plūstančių vaikų srautus.
Pasak Vaitiekaitienės, vasaromis į bibliotekas vaikai pradėjo itin gausiai eiti ėmus blogėti šalies ekonominei padėčiai, mat tėvai nebepajėgė jų išvežti į stovyklas. Šiuo metu dieninės vaikų vasaros stovyklos vyksta trijose Panevėžio bibliotekose.
Vienam vaikui jose stovyklauti per dieną savivaldybė skiria 27 centus. Už juos perkama knygų, kanceliarijos reikmenų, įvairių žaidimų. Kad vaikai turėtų ką veikti atėję į bibliotekas, rengiami knygų skaitymai, jų aptarimai, inscenizacijos, piešiami knygų herojai.


2005-08-01Europietiškiausiems moksleiviams – 1000 litų prizai
Šeši Lietuvos moksleiviai, keturios merginos ir du vaikinai, parašę įdomiausius ir originaliausius rašinius apie Europos Sąjungos ir Lietuvos dabartį bei ateitį, paskelbti pirmojo kūrybinio konkurso nugalėtojais ir kiekvienas gaus po 1000 litų piniginį prizą, teigiama ryšių su visuomene agentūros „Taip!" pranešime spaudai.
Temą „Mano perspektyvos ES“ pasirinko trys iš šešių laimėtojų: Palangos V.Jurgučio vidurinės mokyklos 11 klasės moksleivė Sandra Gedvilaitė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos dešimtokas Julijus Alekna ir Alytaus Dzūkijos vidurinės mokyklos dvyliktokė Gabrielė Paršikovaitė. Du moksleiviai – šeštokas Audrius Mikalauskas iš Laukuvos N.Vėliaus gimnazijos ir Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklos aštuntokė Rasa Dovydėnaitė – rašė tema „Tokia pat ar kitokia Lietuva ES“. Šeštasis tūkstantis litų atiteko Anykščių A.Vienuolio gimnazijos 9-os klasės moksleivei Agnei Bimbirytei, rašiusiai tema „Lietuvos ateitis ES“.
Konkursą, vykusį birželio mėnesį ir liepos pradžioje, organizavo Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą!“ frakcija. Rašinius vertinimo komisijai atsiuntė beveik 200 moksleivių iš visos Lietuvos.
„Šį konkursą paskelbėme siekdami skatinti Lietuvos jaunimą domėtis Europos Sąjunga ir mūsų šalies perspektyvomis joje. Džiugu, kad mūsų iniciatyva susilaukė atgarsio, ypač mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse. Esu tikras, kad taip prisidedame formuodami pilietiškai aktyvią ir savo šalies ateičiai neabejingą jaunąją kartą“, – sakė konkurso iniciatorius Europos Parlamento narys Arūnas Degutis.
Konkurse dalyvauti galėjo 6–12 klasėse besimokantys šalies moksleiviai. Jų darbus vertino specialiai suburta komisija. Pasak komisijos pirmininkės, Vilniaus Radvilų gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Irenos Gineitienės, vienas svarbiausių vertinimo kriterijų – minčių bei idėjų originalumas.