Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.162.128.159
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Švietimo ir kultūros naujienos

2005-09-30Universitetas turės modernią mokslinę laboratoriją
Vakarų Lietuvos regionas netrukus turės šiuolaikišką sertifikuotą medžiagų ir konstrukcijų tyrimų laboratoriją. Ji jau pradėta įrenginėti Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete.
Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos (JT) fakultetas nuo pavasario vykdo Europos regioninės plėtros fondo finansuojamą investicinį projektą "Medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro atnaujinimas".
Neseniai projekto administravimo komanda universiteto bendruomenei bei Klaipėdos miesto pramonės įmonių atstovams pristatė projekto eigą, modernios mokslinės tiriamosios įrangos galimybes.
Mechatronikos mokslo instituto studentai JT fakulteto medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centre dirbo su 60 metų senumo įranga, tačiau jau kitų metų pradžioje centrą turėtų pasiekti moderni mokslinė tiriamoji įranga.
Intensyvūs laboratorijos atnaujinimo darbai prasidėjo pavasarį: vyksta patalpų rekonstrukcija, keičiama elektros instaliacija. Dar šiais metais laboratorijoje stovės nauji kompiuteriai, stalai.
Modernizavus bazinę eksperimentinių mokslinių tyrimų įrangą KU pagerės technologijų mokslo srities studijų kokybė.
Vienintelė sertifikuota tyrimų laboratorija bus naudinga ir regiono įmonėms, kurios šiuo metu savo gaminius, pavyzdžiui, metalo vamzdžius ar betoną, priverstos vežti ištirti į Vilnių.


2005-09-30Teatro festivalyje "Baltijskij dom" - svarūs lietuvių darbai
Sankt Peterburge rugsėjo 29 dieną prasidėjusiame 15-jame tarptautiniame teatro festivalyje "Baltijskij dom" bus rodomi ir iškiliausių lietuvių teatro kūrėjų darbai. Vieno iš didžiausių Europos teatro forumų programoje spalio 6 dieną bus rodomas atnaujintas Vilniaus mažojo teatro spektaklis "Nusišypsok mums, Viešpatie". Prieš dešimt metų šis režisieriaus Rimo Tumino spektaklis pelnė festivalio "Baltijskij dom" Didįjį prizą, tad jo atnaujinimas festivalio rengėjų vadinamas didele staigmena. Spalio 10 dieną festivalyje bus rodomas Eimunto Nekrošiaus spektaklis "Giesmių giesmė", kurio eskizą Sankt Peterburgo žiūrovai galėjo pamatyti praėjusiame "Baltijskij dom" festivalyje. Pirmą kartą šio festivalio afišoje bus ir operos spektaklis, kurį režisavo E. Nekrošius - skandalingoji Maskvos Didžiojo teatro opera "Rozentalio vaikai".Lenkų teatro iš Torunės spektaklyje "Sutuoktuvės" pagal Vitoldą Gombrovičių (Witold Gombrowicz) pagrindinį vaidmenį atliks lietuvių aktorius Vladas Bagdonas. Torunės Vilemo Chožicos teatre šį spektaklį pastatė estų režisierius Elmas Niuganenas. Iki spalio 17 dienos vyksiančiame festivalyje bus rodomi ir kitų šalių iškiliausių Europos režisierių darbai.. Šių metų festivalyje bus įteikta "Baltijos žvaigždės" premija, į kurią pretenduoja garsūs Baltijos regiono kultūros veikėjai. Premijos įteikimo iškilmės numatomos spalio 11 dieną.


2005-09-29Tokijuje vyks lietuvių poetinės dokumentikos kino dienos
Pirmą kartą Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių istorijoje spalio 4-5 dienomis japonų žiūrovams rengiamos Lietuvos poetinės dokumentikos kino dienos. Viename garsiausių Japonijoje Vasedos universitete, per dvi dienas bus parodyta maždaug 10 valandų trukmės Lietuvos dokumentinių filmų programa "Trys poetinės dokumentikos kūrėjų kartos" ir surengtas simpoziumas tema "Kas yra poetinė dokumentika?".
Lietuvos dokumentinio kino dienų programoje Japonijos žiūrovams bus parodyta 15 filmų, tarp jų - Lietuvos kino klasikų darbai: Roberto Verbos "Senis ir žemė" (1965), "Šimtamečių godos"(1969), Almanto Grikevičiaus "Laikas eina per miestą" (1966), Henriko Šablevičiaus "Apolinaras" (1973) ir "Kelionė ūkų lankomis" (1973), Edmundo Zubavičiaus "Jautrumo kaip duonos" (1979). Kino mėgėjai galės pamatyti autorines poetines dokumentikos meistrų juostas: Audriaus Stonio "Skrajojimai mėlynam lauke", Arūno Matelio "Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį", Valdo Navasaičio "Rudens sniegas", Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių "Iliuzijos", Šarūno Barto "Praėjusios dienos atminimui" ir jaunosios kartos kino kūrėjų atstovės Oksanos Burajos filmą "Dienoraštis". Lietuvos kino retrospektyvoje taip pat bus parodytas Japonijoje žinomo Lietuvos menininko - vieno žymiausių pasaulyje avangardinio kino kūrėjo Jono Meko kino juosta "Zefiro Torna arba scenos iš Jurgio Mačiūno gyvenimo" (1992) ir du dokumentiniai filmai apie jį patį: Vytauto V.Landsbergio "Niujorkas mano šuo" ir Algimanto Maceinos "Aš radau..., arba palakiojimai".Beveik visi filmai bus rodomi su subtitrais japonų kalba.


2005-09-29Šių metų Geteborgo mugės pagrindinis dėmesys kryps į Lietuvą
Švedijoje, rugsėjo 29 dieną, prasidedančioje Geteborgo knygų mugėje pagrindinis dėmesys šiemet skiriamas Lietuvos rašytojams, leidėjams bei šalies kultūros pristatymui. Išskirtinės viešnios teisėmis mugėje dalyvaujančios Lietuvos stendą Švedijos parodų centre iškilmingai atidarys Lietuvos ir Švedijos kultūros ministrai Vladimiras Prudnikovas bei Leifas Pagrotsky . Kartu su nacionalinės ekspozicijos atidarymu prasidės ir specialūs Lietuvai skirti renginiai, seminarai, diskusijos.
Vien pirmąją Geteborgo mugės dieną įvyks daugiau kaip 10 tokių renginių - jų metu bus pristatytos Sigito Parulskio, Herkaus Kunčiaus knygos, lietuvių, švedų, anglų kalbomis skaitoma lietuviška poezija, seminaruose aptartos sovietų okupacijos pasekmės šiandienos visuomenei.
Keturias dienas truksiančios mugės lankytojai galės išvysti net apie 300 naujausių lietuviškų knygų kolekciją, kurias nacionaliniame stende pristatys 18 leidyklų. Mugėje taip pat bus pristatytos ir 7-ios į švedų kalbą išverstos lietuvių autorių knygos.
Tikimasi, jog po mugės padaugės lietuvių knygų vertimų į Šiaurės šalių kalbas. Švedijoje per penkerius metus į švedų kalbą buvo išversta maždaug 15 lietuvių rašytojų knygų.
Geteborge Lietuvai atstovaus septyniolika rašytojų, be to, mugės seminaruose dalyvaus dar dvi dešimtys garsių Lietuvos visuomenės veikėjų ir intelektualų. Iš viso mugėje iš Lietuvos dalyvaus apie 180 svečių.


2005-09-28S.Ušinsko šimtmečiui - marionečių teatro festivalis
Rugsėjo 30 - spalio 2 dienomis Vilniaus teatre "Lėlė" rengiamas marionečių festivalis, skirtas dailininko Stasio Ušinsko gimimo 100 metų sukakčiai. Šia proga savo spektaklius rodys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Baltarusijos Gardino miesto lėlininkai. Marionečių teatro specialybės pamokas surengs lėlių teatro studentai iš Balstogės (Lenkija). Vienas žymiausių praėjusio amžiaus lietuvių dailininkų, tapytojas, vitražistas, lėlininkas ir pedagogas S. Ušinskas (1905-1974) buvo ir pirmojo Lietuvoje profesionalaus lėlių teatro Kaune, ir unikalaus marionečių teatro įkūrėjas.
Marionečių technika yra labai sudėtinga ir neturi gilių tradicijų šiuolaikiniame teatre. Todėl ir teatrai bei spektakliai, dalyvaujantys festivalyje, nėra vien grynai marionečių.
S. Ušinskas sumūrijo pamatus profesionaliam lėlių teatro menui, lietuviškai lėlių teatro mokyklai.
Per tris festivalio dienas "Lėlės" teatro didžiojoje ir mažojoje salėje bei teatro prieigose bus parodyti marionečių žanro spektakliai iš teatro "Lėlė" repertuaro, taip pat Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis "Kai krinta žvaigždė", Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklis "Mergaitė su degtukais", Klaipėdos lėlių teatro spektaklis "Nebenoriu sapnuoti", Gardino srities lėlių teatro spektaklis "Makbetas".
Pagrindinis festivalio akcentas - marionečių teatro spektaklio "Silvestras Dūdelė" premjera. Spektaklis-atminimas atkuria prieškario Kauno atmosferą ir yra skirtas pirmajam lietuvių profesionaliojo lėlių teatro spektakliui "Silvestras Dūdelė", kurį S. Ušinskas sukūrė 1936 metais. Didžiausią S. Ušinsko kūrybos palikimą saugančiame Teatro, muzikos ir kino muziejuje festivalio proga bus perskaitytas pranešimas apie S. Ušinsko marionečių teatrą, rodomas jo sukurtas pirmasis lėlių filmas "Storulio sapnas", muziejuje veikia ir anksčiau atidaryta S. Ušinsko sukurtų lėlių paroda.


2005-09-28Į praktinį mokymą linkę moksleiviai išbandys naujas ugdymo programas
Dvidešimt šešių Lietuvos mokyklų mokiniai, linkę ne į akademinį mokymąsi, o į praktinę veiklą ar menus, pradės mokytis pagal jų poreikiams pritaikytas ugdymo programas. Tai nacionalinio Švietimo plėtotės centro projektas "Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams”. Iki šiol mokymosi alternatyvų į praktinę veiklą linkusiems vaikams beveik nebuvo. Sunkiau pritampantys akademinėje aplinkoje vaikai prasčiau mokėsi, o praradę motyvaciją - dažniau mesdavo mokyklą.
Šiemet 9-10 klasėse bus išbandytas naujas ugdymo modelis, parengtas pagal pakoreguotas, sumažinto krūvio 6 privalomųjų dalykų programas. Moksleiviai galės rinktis dvi naujas integruotas menų ir technologijų programas.
Kitais mokslo metais modelis bus išbandomas 11-12 klasėse. Projekte panoro dalyvauti 13 savivaldybių. Iš kiekvienos atrinkta po dvi mokyklas. Bendruomenės pačios pasirinko, kokių dalykų programas nori išbandyti. Mokykloms, kurios dalyvauja projekte, bus nupirkta per 100 mokymo ir mokymosi priemonių komplektų, atnaujinta technologinio ugdymo aplinka.
Pedagogams, mokyklų vadovams, švietimo skyrių specialistams numatyta surengti daugiau kaip 100 seminarų. Šiemet prasidėjęs projektas baigsis 2008-ųjų žiemą. Vėliau naujos programos bus pasiūlytos diegti visose Lietuvos mokyklose.
Tikimasi, kad naujos ugdymo programos ne tik sumažins mokymosi krūvį, bet ir iš esmės pakeis tradicinį mokymą. Esminis projekto tikslas - pagerinti ugdymo kokybę, didinti mokyklos patrauklumą mokiniams, jų tėvams, visuomenei.


2005-09-27Jei mokykloje neatsiras drausmės, bus daug beraščių, įspėja švietimiečiai
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga siūlo mokyklose įvesti drausmės pažymį, o nepaisančių mokyklos tvarkos nekelti į aukštesnę klasę. Atsisakius drausmės vertinimo suįžūlėję moksleiviai keturaukščiais keiksmažodžiais iškeikia mokytoją, išeina iš pamokos, o pedagogai neturi priemonių jiems sudrausminti. Tai menkina mokytojo autoritetą, demoralizuoja kitus moksleivius.
Maždaug du trečdaliai klasės vaikų yra sąmoningi, supranta, kad be mokslo neką tepasieks. Tačiau likusioji dalis sudaro nepakeliamas mokymosi sąlygas.
Ši problema dar sudėtingesnė tuose kolektyvuose, kur integruotai mokomi vaikai su proto negalia. Ne visi mokytojai turi padėjėjus, o suvaldyti klasę, kai reikia dirbti su labai skirtingų pajėgumų ir judrumo vaikais, dar sunkiau. Vertinti moksleivių drausmę siūlyta ne kartą. Tam nesipriešino nei tėvai, nei mokytojai. Tačiau kol kas situacija nesikeičia - bet koks vaikų drausminimas vertinamas kaip jų teisių pažeidimas.
Manoma, kad tėvai tikrai sureaguotų, jei neigiamai įvertinus moksleivio elgesį jis būtų paliekamas toje pačioje klasėje. O dabar daugelis net neateina į mokyklą, kai yra kviečiami pasiaiškinti dėl prasto vaikų elgesio ar pažangumo.
Dėl to pedagogai siūlo griežčiau drausminti ne tik moksleivius, bet ir praleidinėjančių pamokas, netinkamai besielgiančių vaikų tėvus.
Dėl per daug liberalios politikos Lietuvoje gali atsirasti daug beraščių. Todėl drausmės problemą reikia spręsti nedelsianti ir visoje šalyje.
Dabartinė mokyklų finansavimo tvarka prisideda prie prastėjančio moksleivių žinių lygio. Mokytojams, kurie rašo blogesnius pažymius, tenka klausytis mokyklų vadovų priekaištų, kad "spaudžiami" vaikai gali išeiti į kitą mokyklą ir "išsinešti" mokinio krepšelį.


2005-09-27Vilniuje koncertuos garsusis orkestras “London Sinfonietta”
Vienas garsiausių pasaulyje kamerinių orkestrų "London Sinfonietta" spalio 12 dieną koncertuos Vilniuje. Vienintelis orkestro pasirodymas Vilniuje bus ir pirmasis turo po Baltijos šalių sostines koncertas. Koncertu "WARP Works and 20th Century Masters" Kongresų rūmuose įžymusis orkestras pradės 15-ąjį muzikos festivalį "Gaida", kurį rengia Lietuvos kompozitorių sąjunga. Jau kone 35 metus "London Sinfonietta" yra muzikos avangarde. Atlikdamas ir įrašydamas tokių žymiausių XX amžiaus kompozitorių kaip Olivjė Mesianas, Stivas Raichas Džonas Adamsas, Janis Ksenakis ar Giorgi Ligeti kūrinius, orkestras pelnė puikią tarptautinę reputaciją savo virtuoziškumu, energija ir išradingumu. Kolektyvas drąsiai gretina akademinę ir klubinę muziką, aktyviai plėsdamas ir taip gausią savo auditoriją bei gerbėjų būrį. Vilniuje įvyksiančio pasirodymo metu bus atliekamas sėkmingiausias paskutiniųjų metų "London Sinfonietta" projektas "WARP Works and 20th Century Masters", per trumpą laiką užkariavęs didžiąsias Europos koncertų sales ir atnešęs orkestrui didžiulę komercinę sėkmę bei vadinamas "tylios muzikos revoliucijos pradžia". Šio projekto akcentas - XX a. muzikos klasikų vizionierių Džono Keidžo, Karlhainco Štokhauzeno, Šarlio Ivo ir kitų, G. Ligečio kūriniai, derinami su aštraus skambesio elektronika - legendinės anglų elektroninės muzikos įrašų leidyklos "Warp" žvaigždžių darbais. Koncerte gyvai pasirodys kompozitorė DJ Mira Kaliks bei 400 lietuviškų svirplių, kurie yra Ženevos gamtos istorijos muziejaus užsakymu sukurto kūrinio Nunu "bendraautoriai.


2005-09-26Lenkijos valdžiai neskiriant lėšų, gali tekti uždaryti Seinų lietuvišką mokyklą
Lenkijos valdžiai neskyrus lėšų, gali tekti uždaryti vos prieš tris savaites pradėjusią veikti Seinų lietuviškąją mokyklą. Lenkijos valdžia atsisako šiais metais skirti mokyklai pinigų, nes mokyklos steigėjai per vėlai ją įregistravo. Tuo tarpu vyskupo Antano Baranausko fondas aiškina, kad anksčiau mokyklos įregistruoti nebuvo įmanoma, nes tik šių metų pavasarį buvo priimtas sprendimas statyti Seinuose lietuvišką mokyklą.
Šių metų rugsėjo 1-ąją po 85 metų pertraukos Seinuose vėl pradėjo veikti lietuvių mokykla, tiksliau, trys švietimo įstaigos: vaikų darželis, pagrindinė mokykla, gimnazija. Laikinai mokiniai mokomi Lietuvių namuose, bet laukiama, kad po mėnesio bus atidarytas naujasis mokyklos pastatas. Šiuo metu mokyklą lanko 65 vaikai.
Lenkijos švietimo finansavimo metodika panaši kaip Lietuvoje: kiekvienam mokiniui priklauso vadinamasis mokinio krepšelis. Tokį krepšelį gauna visi vaikai, nepaisant, ar moksleivis lanko valstybinę, privačią ar visuomeninę mokyklą.
Seinų lietuviškoji mokykla nėra valstybinė, ja rūpinasi Vyskupo Antano Baranausko fondas, tačiau Seinų savivaldybė nenori perduoti lietuviškai mokyklai mokinio krepšelio, priklausančio vaikams, kurie nuo šių metų rugsėjo 1-osios mokosi toje mokykloje.
Rugsėjo 15 dieną Lenkijoje lankėsi Lietuvos delegacija. Susitikimų metu paaiškėjo, kad Lenkijos valstybė neskirs lėšų lietuvių mokykloms išlaikyti.
Lietuviams buvo pasiūlyta patiems derėtis dėl mokinio krepšelio su vietos savivaldybe. Bet Seinų valsčiaus ir miesto valdžios net neatsako į lietuvių organizacijų raštus.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tvirtina, kad švietimo ir mokslo ministrui padėtis Seinuose žinoma, jis rūpinasi, kad Vyriausybė skirtų lėšų Seinų lietuviškajai mokyklai.


2005-09-26Skirtingos mokyklos – nevienodi ugdymo rezultatai
Švietimo ekspertai prognozuoja, kad po kelerių metų Lietuvoje savivaldybės, norėdamos pakelti savo prestižą bei pritraukti investicijų, bus suinteresuotos mokyklų kokybe ir stengsis išlaikyti tik efektyviai dirbančias mokyklas. Miestų ir rajonų savivaldybės, atsakingos už mokyklų tinklo formavimą, susitvarkyti mokyklų išsidėstymą savo teritorijose laiko turi iki 2012-ųjų. Ekonominiai skaičiavimai patvirtina, kad mokinius pigiau vežioti, nei išlaikyti mažas ir nekokybiškai dirbančias mokyklas. Dėl nepalankios demografinės situacijos sparčiai mažėjant mokinių skaičiui mokyklų tinklą teks retinti. Švietimo plėtotės centras, nagrinėjo mokyklų teikiamo ugdymo pridėtinę vertę – apskaičiavo, ką mokykla duoda vaikui, atmetus šeimoje suteikiamus išsilavinimo pradmenis. „Palyginkime du vaikus. Vaiką, kurio tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, abu dirba ir pakankamai uždirba, kurio namuose daug knygų ir yra kompiuteris, ir vaiką, kurio namuose nėra nei knygų, nei kompiuterio, tėvai nebaigę mokslų arba vaiką augina viena motina. Tarp šių vaikų pasiekimų jau „užprogramuotas“ nemažas skirtumas – vidutiniškai apie 20 proc. surinktų testo balų. Mokykla turėtų tiek vienam, tiek kitam „pridėti“ tiek pat. Lietuvoje mokyklų, sukuriančių didelę pridėtinę vertę yra nedaug. Tokios „našios“ mokyklos – dažniausiai gimnazijos. Kaip rodo tyrimai, nei nuo klasės, nei nuo mokyklos dydžio mokinio pasiekimai rimčiau nepriklauso. Jeigu savivaldybėje mokyklų tinklas labai tankus, mokyklėlės mažos, tai ir mokinių pavėžėjimą sunku organizuoti. Švietimo plėtotės centro darbuotojai atliko tyrimus, kaip dešimtokų testų rezultatai priklauso nuo jų kelionės į mokyklą trukmės. Geriausių rezultatų pasiekia tie, kurie į mokyklą keliauja 20-40 min. Buvo tirtas ir praleistų dėl ligos mokslo dienų skaičiaus ir mokinio pasiekimų ryšys VI kl. Vidutiniškai šalies mastu, jei vaikai sirgo 40 ar net 70 dienų, jų rezultatai ne ką prastesni, negu tų, kurie visai nesirgo. Tai patvirtina ir iš kitų tyrimų susidarytą nuomonę, kad mokyklos darbo kokybė –svarbi. Lietuvoje mokinių pasiekimus labiau lemia mokytojas. Vaikų pasiekimų skirtumus nulemia skirtumai tarp šeimų išsilavinimo ir materialinės padėties. Lietuvoje, skirtingai nei daugumoje švietimo požiūriu pirmaujančių šalių, didelę įtaką mokinių mokymosi rezultatų skirtumams turi mokytojų kompetencijos skirtumai. Iš turimų duomenų galima kelti hipotezę, kad skirtumai tarp mokytojų ir mokyklų Lietuvoje didesni, negu tarp šeimų. Lietuvos mokslininkai iš turimų duomenų objektyviai gali paaiškinti iki 40-45 proc. vaikų pasiekimų skirtumų – tai labai daug. Iš tų 45 proc. pasiekimų daugiausia nulemia mokytojo kompetencija. Kitų veiksnių įtaka daug mažesnė. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva ar dėl tradicijų, ar dėl mąstymo būdo, tinklą performuoja gana lėtai.


2005-09-25Nešiojamasis teatras iš Vokietijos seks ir lietuvių pasaką
Gėtės instituto Vilniuje kvietimu kelionę po tris Baltijos šalis pradeda nešiojamasis vieno aktoriaus teatras iš Vokietijos. Pirmadienį Vilniuje, Gėtės instituto kiemelyje Tilto gatvėje, savo nešiojamoje scenoje "BauchLadenTheater" vaikams nuo ketverių metų amžiaus ir jaunatviškiems suaugusiems, suprantantiems vokiškai, spektaklius rodys vokiečių aktorius Martinas Hinderis. Jau 17 metų šis aktorius savo nešiojamoje scenoje įvairių pasaulio šalių ir miestų vaikams rodo išmoningai inscenizuotas istorijas. Pasak aktoriaus, nešiojamos scenos specifika - nedidelės, kamerinės erdvės, arti esantys žiūrovai, su kuriais aktorius palaiko akių kontaktą, tad žiūrovų negali būti daug ir jie turi gerai matyti vaidinimą. Praėjusiais metais jo teatrą Gėtės instituto kvietimu pamatė Izraelio ir Palestinos vaikai, dar anksčiau aktorius gastroliavo Afrikos šalyse, o šįmet buvo pakviestas į Baltijos šalis.
Vilniuje M. Hinderis rodys inscenizuotas vokiškas ir lietuviškas pasakas, tarp jų - ir "Eglę, Žalčių karalienę". Žiūrovai taip pat matys pasakas "Namų dvasia", "Didžioji ropė", "Stebuklingoji fleita", "Lapinas", "Senio pirštinė" ir kitas.
Pasak aktoriaus, įtraukti į savo teatro repertuarą lietuvišką pasaką jį paskatinusi Klaipėdoje išleista Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleivių piešiniais iliustruota knyga vokiečių kalba "Eglė, Žalčių karalienė" ("Egle, die Natterkoenigin"). Šios pasakos savitumas ir archaiškumas taip sužavėjęs aktorių, kad jis nusprendęs suvaidinti ją savo mažojoje scenoje.
Po pasirodymo Vilniuje M. Hinderis su savo nešiojamuoju teatru keliaus į Kauną, Šilutę, Klaipėdą, Liepoją, Rygą, Daugpilį, Tartu ir savo kelionę spalį užbaigs Taline. Svečias spektaklius rodys mokyklose, Gėtės instituto ir vokiečių kultūros centruose, bibliotekose.


2005-09-25Užsienio investuotojų iniciatyva neturtingų šeimų vaikai mokysis anglų kalbos
Š. m. rugsėjo 27 d. Trakų rajono Rūdiškių vidurinėje mokykloje bus pradėtas vykdyti investicinės bendrovės "Middle Europe Investments Baltija" ("MEI Baltija") įsteigto labdaros fondo inicijuotas projektas, kurio metu beveik 100 vaikų bus mokomi anglų kalbos. Šią dieną vaikams ir jų tėveliams bus pristatyti mokytojai bei perduoti vadovėliai. Juos parengė projekto partneris - nuotolinio kalbų mokymo įmonė "International Correspondence Course" (ICC).
„Ne paslaptis, kad vienas svarbiausių kriterijų ieškant darbo dabar bent pagrindinės anglų kalbos žinios, taip pat bus ir ateityje. Tuo tarpu išvydę tų šeimų gyvenimo sąlygas, supratome, kad dauguma ten gyvenančių vaikų tikrai neturės jokių galimybių papildomai mokytis, - teigia J. van Oterlo. "Žinome, kad galime padėti jiems kabintis į gyvenimą, ir tai būtinai darysime."
Siekiama, kad šios anglų kalbos pamokos suteiktų mokiniams pagrindinių žinių, kurios leistų šiek tiek suprasti, skaityti ir kalbėti užsienio kalba, bei skatintų susidomėjimą ja. Šį rudenį mokytis pradėję Rūdiškių vidurinės mokyklos antrų ir trečių klasių mokiniai, baigę specialiai ICC paruoštą dvejų metų kursą, gaus sertifikatus ir galės toliau tęsti anglų kalbos mokymąsi pagal mokyklos programą. Rūdiškių vidurinės mokyklos direktorius Jonas Liesys, džiaugdamasis šia verslininkų iniciatyva, sakė besitikintis, kad projektas truks ilgiau nei dvejus metus ir kiekvieną rudenį mokytis anglų kalbos pradės vis kiti Rūdiškių apylinkių pradinukai.


2005-09-24Tamsųjį metą vilniečiai pasitiko Ugnies skulptūrų festivalyje
Rugsėjo 24 dienos vakare sostinės dangų nušvietė įspūdingo dydžio ugnies skulptūros, rudens lygiadienio misterija "Ženklas: septyni simetrijos lygmenys" kurią lydėjo perkusija, dūdmaišiai, apeigų sutartinės ir fejerverkai. Pirmoji tarptautinio ugnies skulptūrų festivalio dalis "Ugnies ženklai" prasidėjo Neries upės krantinėje. Skambant latvių kompozitoriaus Martino Vilumo kompiuterinės muzikos kompozicijai, 160 Vilniaus mokyklų moksleivių nuo Mindaugo tilto iki Vilnelės ir Neries santakos iš žvakelių sudėlios 300 metrų juostą.
Atsisveikinti su šiltuoju metų laiku žiūrovus pakvietė latvių ugnies skulptūra "Jasnis ir Usinš".
Kiti septyni menininkai visą savaitę kurtas šiaudines 5,5-8 metrų ugnies skulptūras pristatė Kalnų parko stadione - ugnies, sutartinių, improvizacijų ir fejerverkų misterijoje "Ženklas: septyni simetrijos lygmenys".
Visą savaitę kurtais darbais "Austėja", "Tauras", "Vilkas", "Laikrodis su gegute", "Valdovai", "Velnias", "Ožys", kuriems buvo sunaudota 18 didžiulių šiaudų rulonų, buvo galima pasigrožėti šeštadienį nuo 15 iki 20 valandos. Misterijos ugnis jas pasiglemžė per 3-4 minutes.
Šventumą globojančią Austėją, kunigaikščio Gedimino medžioklės simbolį taurą ir susapnuotąjį vilką, valdovus, vėlių pasaulį bei tradicinį rudens lygiadienio ožio aukojimą apdainavo folkloro grupės ir sutartinių giedotojos, vadovaujamos Daivos Vyčinienės. Misterijos muzikos scenarijaus autorė - Milda Ričkutė. Pirotechnikos efektus komponuoja fejerverkų grupė "Blikas".


2005-09-24Baltarusija: sudaromi lietuvių tautybės studentų sąrašai
Visų Baltarusijos valstybinio universiteto fakultetų grupių seniūnai įpareigoti sudaryti ir pateikti dekanatams lietuvių ir lenkų tautybių studentų sąrašus. Kaip praneša opozicijos savaitraštis "Naša niva", atitinkamą nurodymą davė šios Minske įsikūrusios aukštosios mokyklos kadrų skyriaus viršininkas Olegas Klimkovičius. Valdininkas teigia, jog tai buvo jo paties iniciatyva. "Esu kadrų skyriaus viršininkas, suprantate? Privalau analizuoti, kas pas mane mokosi, kas dirba ir t.t. Neieškokite čia politinės potekstės", - pareiškė jis leidinio žurnalistui. "Baltarusijos valstybinio universiteto valdininkų akcija kelia nerimą, kadangi ji primena sovietinius laikus. Tada irgi buvo registruojami "įtartinų tautybių" piliečiai", - pabrėžia "Naša niva". Pasak savaitraščio, "planuojama kai kurių tautybių Baltarusijos piliečių sąrašų sudarymo akcija turės katastrofiškų psichologinių ir moralinių padarinių. Ji pažeidžia Konstitucijos principą, kad piliečiai yra lygūs nepriklausomai nuo jų kilmės. Tai privers Baltarusijos lenkus ir lietuvius slėpti savo tautybę. Taip prasidėjo baisiausi XX amžiaus istorijos puslapiai".


2005-09-23"Dievų miškas" išeina į didįjį ekraną
Vilniaus kino centre rugsėjo 23 dieną rengiama nacionalinė kino premjera - bus rodomas šįmet sukurtas Algimanto Puipos filmas "Dievų miškas" rašytojo Balio Sruogos memuarų knygos motyvais. Prieš iškilmingą premjerinį filmo seansą žiūrovams prisistatys visa filmo kūrybinė grupė - režisierius A. Puipa, operatorius Algimantas Mikutėnas, dailininkas Galius Kličius, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė, kompozitorius Kipras Mašanauskas, prodiuseris Robertas Urbonas, filme vaidinantys aktoriai.
Pasaulinė "Dievų miško" premjera išvakarėse įvyko Naujajame Monrealio kino festivalyje Kanadoje.
"Dievų miškas" nufilmuotas per rekordiškai trumpą laiką - 36 dienas. Filmuojant juostą aikštelėje kalbėta keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, ispanų, lenkų ir universalia kalba - kino žargonu, kuris suprantamas visiems.
"Dievų miško" filmavimo aikštelėje asistente dirbo ir rašytojo B.Sruogos proanūkė, choreografė Alina Djebold iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jos motina, B. Sruogos vaikaitė Aušrinė Byla išvertė filmo scenarijų į anglų kalbą ir pirmąjį necenzūruotą viso "Dievų miško" leidimą anglų kalba.


2005-09-22Europos kalbų diena
Rugsėjo 26 d.- Europos kalbų diena. Pažymint šią dieną, Europos valstybėse vyksta įvairūs renginiai. Jų tikslai – skatinti kalbų mokymosi įvairovę, įtvirtinti pagarbą visoms Europos kalboms, taip pat regionų ir tautinių mažumų kalboms.Europos Taryba, pažymėdama Europos kalbų dieną, ypač akcentuoja bendrų kalbų mokymosi ir lingvistinės kompetencijos vertinimo standartų svarbą. Taryba sukūrė šešių lygių sistemą, kuria galima įvertinti asmens gebėjimus suprasti, kalbėti ir rašyti užsienio kalba. Šiuos standartus pripažino pagrindinės Europos vertinimo institucijos, daugelis Europos valstybių ir Europos Sąjunga, kaip dalį Europaso programos, kuria siekiama palengvinti mobilumą asmenų, norinčių studijuoti ar dirbti užsienyje. Europos Taryba skelbia, kad pagrindiniai tikslai, iškelti 2001-aisiais – Europos kalbų metais, kai buvo paskelbta kasmetinė Diena, yra plėtojami toliau: Jungtinėse Amerikos valstijose Kalbų metai bus švenčiami 2005 metais, o Afrikoje – 2006 metais. Rugsėjo 24-25 d. Briuselyje vyks Europos kalbų festivalis. Festivalio metu bus pristatyta naujųjų Europos Sąjungos narių kalba bei kultūra. Festivalio lankytojai bus kviečiami pasitelkti savo jutimus – regėjimą, klausą, lytėjimą, uoslę ir skonį – kalbos, kultūros bei šalies pažinimui. Vyks parodos, kalbiniai žaidimai, bus rodomi filmai, skambės dainos, šokiai. Svarbus renginio akcentas – galimybė šmaikščiai pažvelgti į kultūrinius bei kalbinius stereotipus, apibūdinančius naujų narių ypatumus ar nacionalinius bruožus. Festivalio metu bus pristatytas kalendorius, kuriame kiekviena projekto dalyvė pateiks ironišką požiūrį į save bei kaimynus. Šis renginys yra programos Socrates/Lingua 1 projekto FEEL „Linksmai, lengvai ir efektyviai mokykimės pažinti kitas šalis, kalbas ir kultūras“dalis. Juo siekiama suteikti pagrindinių lingvistinių žinių ir pristatyti Europos Sąjungos piliečiams dešimties naujųjų sąjungos narių kalbinius ypatumus, kultūrinius procesus ir veiklą. Projekte dalyvauja visų naujųjų Europos Sąjungos šalių atstovai. Europos kalbų dienos renginiuose aktyviai dalyvauja ir Lietuvos mokyklos, kalbų mokymo institucijos. Lietuvoje veikiantys užsienio šalių kultūros institutai šią dieną pažymės Europos prekybos centre, kur rugsėjo 26 d. 16 val. bus atidaroma fotografijos paroda ,,Žodžiai tarp žmonių”. Ji veiks iki spalio 23 d.


2005-09-22Jauni kauniečiai nori į užsienį - padirbėti arba visiems laikams
Daugelis Kaune gyvenančių jaunų žmonių norėtų emigruoti - rodo Kauno jaunimo reikalų tarybos ir Kauno jaunimo organizacijų sąjungos "Apskritas stalas" inicijuotas tyrimas apie jaunimo situaciją mieste. Kaip trečiadienį spaudos konferencijoje teigė Kauno jaunimo organizacijų sąjunga "Apskritas stalas" pirmininkas Rytis Budrius, Kauno technologijos universiteto sociologijos studentai apklausė 714 kauniečių, kurių amžius - nuo 14 iki 29 metų.Trečdalis jaunų kauniečių prisipažino, kad norėtų visam laikui išvažiuoti gyventi į užsienį. 72,7 proc. apklaustųjų norėtų užsienyje užsidirbti ir vėliau grįžti, 67,4 proc. - studijuoti ar mokytis.
14 proc. sakė, kad atsiradus galimybei išvykti dirbti ar studijuoti užsienyje, jie ten pasiliktų visam laikui. 37 proc. norėtų išvykti keliems mėnesiams, 32 proc. - keleriems metams. Respondentų taip pat buvo klausiama apie jų vertybes ir gyvenimą Kaune. Nors 93 proc. teigė save laikantys katalikais, tačiau daugiau kaip pusė apklaustųjų mano, kad prieš santuoką būtina pagyventi kartu, du trečdaliai pritarė ikivedybiniams lytiniams santykiams ir tik 6 proc. tam nepritarė. Daugiau kaip dešimtadalis mano, kad santuoka apskritai nereikalinga norint gyventi kartu. Santuoką labai svarbia laiko apie ketvirtadalis respondentų, penktadaliui ji nesvarbi. Daugiausia nepritarimo tarp jaunimo sulaukė teiginiai, kaip "homoseksualų teisė tuoktis" ir "homoseksualų teisė turėti vaikų". Beveik pusė jų nepritarė abortams. Nepalankiausiai respondentai vertino religinių sektų narius ir ŽIV nešiotojus. Tik mažiau nei dešimtadalis palankiai ar greičiau palankiai vertino netradicines religines bendruomenes, o ŽIV nešiotojus nepalankiai vertino beveik pusė apklaustųjų. Paprašyti nurodyti didžiausią Kauno problemą, net 95 proc. jaunimo įvardino nusikalstamumą. 70,3 proc. nurodė, kad juos labiausiai baugina paauglių grupuotės, daugiau kaip pusė bijo apsvaigusių nuo narkotikų ar alkoholio asmenų. Dauguma nesaugiai jaučiasi masiniuose renginiuose ir gatvėse. Trečdalis respondentų teigė, kad jiems nėra svarbu, kuriame mieste gyventi, tačiau du penktadaliai sakė norintys gyventi tik Kaune. Sociologinio tyrimo klausimynas buvo kuriamas remiantis Valstybine jaunimo reikalų tarybos užsakymu atliktu tyrimu apie jaunimo situaciją Lietuvoje, Eurobarometro ir kitais tyrimais apie jaunimą. Kaune gyvena 95 tūkst. 14-29 metų amžiaus žmonių.


2005-09-21130-ojo gimtadienio išvakarėse vaikai M.K.Čiurlioniui siųs linkėjimus
Š.m. rugsėjo 21 d. Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje parodoje-akcijoje "Dovana M. K. Čiurlioniui" jaunieji muzikantai ir dailininkai paminės garsaus lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 130-ąsias gimimo metines.
Skambant muzikinei poemai "Miške" vaikai pieš bendrą piešinį M. K. Čiurlioniui, kiekvienas norintis baltu pianinu galės jam sugroti linkėjimą ir palikti savo darbelį bendrajame piešinių albume.
M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Varėnoje, vargonininko šeimoje, po poros metų drauge su tėvais apsigyveno Druskininkuose.
Sulaukęs keturiolikos, būsimasis menininkas pradėjo lankyti Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą Plungėje, koncertuose grojo fleita.
1894-1899 metais mecenato M. Oginskio remiamas, studijavo Varšuvos konservatorijoje, grįžęs į Varšuvą vertėsi iš privačių muzikos pamokų. Dalyvavo Varšuvos lietuvių draugijos veikloje, vadovavo chorui, harmonizavo lietuvių liaudies dainas - taip prisidėdamas prie Lietuvos atgimimo sąjūdžio.
Nuo 1903-iųjų kūrėjas nusprendė rimčiau atsidėti tapybai, mokėsi Varšuvos dailės mokykloje. 1906 metais atvykęs į Vilnių prisidėjo prie pirmosios lietuvių dailės parodos rengimo.
Gyvendamas Vilniuje ir nuolat lankydamas Druskininkus, Čiurlionis vadovavo "Vilniaus kanklių" draugijos chorui, koncertavo, intensyviai tapė, rašė straipsnius meno klausimais, domėjosi lietuvių kalba, literatūra ir tautosaka.
1908 metų rudenį išvykęs į Peterburgą gyveno itin sunkiomis sąlygomis, dalyvavo dailės parodose Peterburge ir Maskvoje.
1909-ųjų sausį trumpam grįžęs į Lietuvą, M. K. Čiurlionis Šateikiuose susituokė su Sofija Kymantaite. Kurį laiką kartu gyveno Druskininkuose ir Plungėje. Čia menininkas toliau intensyviai tapė, sukūrė paskutinius brandžiausius savo paveikslus - "Pasakos", "Zodiako", "Žiemos" ciklus, visas "sonatas", "Rex" ir kitus.
1910 metų kovo mėnesį nuo nervinio išsekimo M. K. Čiurlionis gydomas Pustelniko sanatorijoje, netoli Varšuvos. 1911 m. balandžio 10-ąją, būdamas 35 metų ten pat miršta nuo plaučių uždegimo. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.


2005-09-21Norintieji išmokti lietuvių kalbos turės didesnes galimybes
Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas patvirtino užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašą. Šis aprašas reglamentuoja vaikų ir suaugusiųjų, nemokančių lietuvių kalbos, bet apgeidaujančių ją išmokti ir tęsti mokslą bendrojo lavinimo mokyklose tvarką.
Išlyginamosios klasės (ne didesnės kaip 15 vaikų ar suaugusiųjų) ar išlyginamosios mobiliosios grupės (ne didesnės kaip 4) pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose komplektuojamos steigėjo sprendimu. Priėmimas į tokias grupes ir klases gali būti vykdomas visus mokslo metus. Tėvai ir patys suaugusieji dėl mokymosi turi kreiptis į savivaldybių švietimo skyrius.
Mokslas tokioje klasėje, grupėje truks 1 metus. Mokslas yra nemokamas, jis finanuojamas iš mokinio krepšelio lėšų.
Mokiniai bus mokomi pagal lietuvių kalbos programą, skirtą nemokantiems lietuvių kalbos, orientuotą į kalbų mokymo(-si) turinio aprašus, atitinkančius Europos Tarybos A1, A2, B1 lygius. Antrąjį mokslo metų pusmetį į lietuvių kalbos ugdymo programą integruojamos Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo temos, mokiniai supažindinami su bendrojo lavinimo dalykų terminais lietuvių kalba. Bendravimo įgūdžiams tobulinti mokiniams rekomenduojama dalyvauti mokyklos papildomojo ugdymo veikloje.
Lietuvių kalbos šiose klasėse ar grupėse mokys mokytojas, turintis valstybinės lietuvių kalbos mokymo patirtį ir galintis bendrauti su mokiniais bent viena užsienio kalba. Kalbos mokymui išlyginamojoje klasėje skiriama nuo 20 iki 25 valandų per savaitę. O mokslo metus pradėjus vėliau- iki 28 savaitinių valandų per savaitę. Išlyginamojoje mobiliojoje grupėje mokymas intensyvinamas ir individualizuojamas skiriant 20 savaitinių valandų.
Mokinių lietuvių kalbos mokymosi pasiekimai išlyginamojoje klasėje bei išlyginamojoje mobiliojoje grupėje pažymiais nebus nevertinami. Baigus kiekvieną lietuvių kalbos programos dalį, mokytojas vertins mokinio kalbos mokėjimo pasiekimus pagal Europos Tarybos A1, A2 arba B1 lygių reikalvimus. Pasibaigus mokslo metams, remdamasis šiais aprašais, parengs galutinį mokinio lietuvių kalbos mokėjimo aprašą. Mokiniui, baigusiam lietuvių kalbos programą, bus išduodamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytos formos pažymėjimas, patvirtinantis lietuvių kalbos mokėjimo pasiekimus. Pateikęs šį pažymėjimą, mokinys galės tęsti nuoseklųjį mokymą bendrojo lavinimo mokykloje.


2005-09-20Kaune iškils paminklas vyskupui Motiejui Valančiui
Kauno Rotušės aikštėje prie tarpdiecezinės kunigų seminarijos sekmadienį bus atidengtas paminklas vyskupui Motiejui Valančiui. Skulptoriaus Leono Žuklio sukurto keturių metrų aukščio paminklo atidengimo ceremonija prasidės mišiomis, kurias aukos Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, bus dedamos gėlės prie vyskupo kapo-kriptos Arkikatedroje bazilikoje.
Atidengus paminklą, apie M.Valančių pasakos knygos apie žemaičių vyskupą autorius Juozas Jasaitis, dainuos Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras "Cantate Domino".
Iš šlifuoto granito iškaltą skulptūrą vyskupui Kauno miestui už savo lėšas padovanojo JAV gyvenantis 83 metų gydytojas Rimvydas Sidrys.
Žemaitijos vyskupas M.Valančius (1801-1875) kovojo dėl lietuvybės išsaugojimo, propagavo blaivybę, steigė parapijines mokyklas, kuriose buvo mokoma lietuviškai, rūpinosi lietuviškų raštų leidimu ir platinimu.
M.Valančius parašė apysaką "Palangos Juzė", apsakymų rinkinius vaikams, taip pat religinių ir istorinių veikalų.
Vyskupo vykdomą gimtojo krašto kultūrinimo ir dorinimo darbą nutraukė po 1863 metų sukilimo Lietuvą užgriuvusios represijos, lietuvių kalbos vartojimo viešose įstaigose ir lietuvių spaudos uždraudimas.
Nuo 1864 metų caro valdžios įsakymu vyskupas turėjo gyventi Kaune.
Nepasiduodamas rusų valdžios spaudimui, M.Valančius gynė tautą ir katalikų bažnyčią nuo rusinimo, organizavo Tilžėje lietuviškų leidinių spausdinimą ir slaptą jų platinimą Lietuvoje.


2005-09-20Nacionalinė filharmonija gražinasi Didžiojo Vilniaus Seimo šimtmečiui
Naują koncertų sezoną Lietuvos nacionalinė filharmonija š.m. rugsėjo 24 dieną pradeda vis gražėjančiame istoriniame pastate, kuriame prieš 100 metų posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. Dar XVI amžių menančio istorinio pastato fasadui suremontuoti skirta pusė milijono litų, kurie buvo numatyti Filharmonijos Mažosios salės avarinei būklei likviduoti. Nors Filharmonijai trūksta erdvių rengti daugiau kamerinių koncertų, Mažoji salė dar turės palaukti iki kitų metų pradžios ir bus pradėta remontuoti.
Iki gruodžio 5-osios, kai bus minimas Didžiojo Vilniaus Seimo šimtmetis, Filharmonijos rūmuose bus pastatytas ir Gedimino Jokūbonio sukurtas paminklas Seimo iniciatoriui daktarui Jonui Basanavičiui.
Naują koncertinį sezoną Filharmonija pradeda dideliu koncertu, skirtu Valstybinio Vilniaus kvarteto kūrybinės veiklos 40-mečiui. Koncerte skambės Bohuslavo Martinu Koncertas styginių kvartetui ir orkestrui, kuriuo Vilniaus kvartetas ir pradėjo savo kūrybinį kelią. Programoje bus ir Charles'io Gounod Mišios, Benjamino Britteno opusai, kuriuos atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Valstybinis Vilniaus kvartetas, solistai Asta Krikščiūnaitė, Algirdas Janutas ir Vladimiras Prudnikovas.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras šiam pusmečiui parengė 14 programų su Lietuvos ir užsienio dirigentais, taip pat su pianistu, garsiosios Džuliardo mokyklos (JAV) doktorantu Edvinu Minkštimu, kitais solistais.
Beveik pusantrų metų naujo vyriausiojo dirigento ir meno vadovo neturintis Lietuvos kamerinis orkestras šiam pusmečiui rengia šešias programas bei trejas gastroles Vokietijoje. Rugsėjo 28 dieną orkestras pradės koncertinį sezoną su dirigentu Jonu Aleksa ir japonų marimbininke Momoko Kamija (Kamiya).
Iš tarptautinių programų išsiskiria norvegų muzikos festivalis "Šiaurės pašvaistė", lapkričio 23 ir 24 dienomis rengiamas su Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir pagrindinėmis Norvegijos koncertinėmis organizacijomis bei skiriamas Norvegijos nepriklausomybės 100 metų jubiliejui.


2005-09-19Keturi Lietuvos menininkai pristatys savo darbus Pekine
Š.m. rugsėjo 20 d. prasidedančios tarptautinės Pekino meno bienalės lankytojai galės išvysti ir Lietuvos menininkų darbus. Skulptoriaus Arvydo Ališankos, tapytojų Broniaus Gražio, Eglės Ridikaitės bei Solomono Teitelbaumo darbai bus eksponuojami vienose didžiausių Kinijos sostinės galerijų – Nacionaliniame Kinijos vaizduojamųjų menų muziejuje ir Tūkstantmečio monumento meno muziejuje.
Tarptautinė Pekino meno bienalė organizuojama tik antrą kartą, tačiau, kaip rodo pirmosios bienalės patirtis, šis meno renginys turėtų susilaukti didelio dėmesio Kinijoje. Tik per vieną pirmosios bienalės dieną pagrindines parodų sales aplankydavo daugiau nei 20 tūkstančių lankytojų. Tokiu susidomėjimu galėtų pasigirti nedaugelis meno renginių pasaulyje.
Pekino meno bienalė pradėta organizuoti Kinijai laimėjus teisę 2008 m. organizuoti vasaros olimpines žaidynes. Pirmoji bienalė įvyko 2003 m., jos parodose buvo eksponuojami 577 kūriniai iš daugiau kaip 45 pasaulio šalių, tame tarpe ir Lietuvos. Į pirmąją bienalę organizatoriams pavyko sukviesti menininkus iš penkių pasaulio kontinentų. Lietuvą joje atstovavo tapytojai Jūratė Mykolaitytė, Pranas Grušys ir skulptorius Vaclovas Krutinis.
2-osios tarptautinės bienalės darbai Pekine bus eksponuojami iki šių metų spalio 20 dienos.


2005-09-19Kalbininko J.Jablonskio premiją pelnė kraštietis
Minint lietuvių kalbos tėvo Jono Jablonskio 145-ąsias gimimo metines, jo vardu pavadinta premija šiemet įteikta kalbininko kraštiečiui, ilgamečiam pedagogui iš Šakių Jonui Augustaičiui.
Paminėti žymaus kalbininko, penkių gramatikų, beveik pusės tūkstančio mokslinių straipsnių, daugybės recenzijų, įvairių raštų autoriaus, pedagogo ir publicisto gimtadienį į Griškabūdį, šalia kurio Rygiškių kaime prabėgo dalis Jablonskio vaikystės, susirinko nemažas būrys jo giminaičių, iš Zanavykijos kilusių dabartinių lietuvių kalbos puoselėtojų.
Surengtoje mokslinėje konferencijoje pranešimus apie Jablonskio, save vadinusio Petro Kriaušaičio, Rygiškių Jono vardais, lingvistikos darbus, jo ryšius su varpininkais Vincu Kudirka, Jonu Kriaučiūnu, apie nusipelniusio žemiečio asmenybę, skaitė kalbininkai Rima Bacevičiūtė, Arvydas Vidžiūnas, kultūrologas Albinas Vaičiūnas. Mintimis apie protėvį pasidalijo garsiojo kalbininko palikuonė Danutė Butrimienė.


2005-09-19Maskvos mokykloje laikrodis rodo Lietuvos laiką
Rusijos sostinės centre atidaryta nauja mokykla, kurioje mokiniai kalba lietuviškai, laikrodis rodo Lietuvos laiką, vidaus kiemelį puošia pamario vėtrungės, o žinovai ją vadina ateities mokykla.
"Su įkurtuvėm!" - sveikino užrašas ir plevėsavo lietuviška trispalvė, iškabinta kartu su Rusijos ir Maskvos miesto vėliavomis. Maskvos centre, Gospitalnij skersgatvyje, atidaryta nauja 1247-oji miesto vidurinė mokykla. Ji ypatinga tuo, kad čia dėstoma ne tik rusų mokyklų programa, bet ir lietuvių kalba bei literatūra, Lietuvos istorija, geografija, lietuvių etnokultūros dalykai.
Apie 20 pirmokėlių šįmet peržengė mokyklos slenkstį ir jau giriasi, kad turi Lietuvos pirmoko pasą. Maskvos 1247-ojoje vidurinėje, vienoje iš 13 šį rugsėjį atidarytų naujų Rusijos sostinės mokyklų, mokosi apie 160 mokinių. Tačiau jų tikriausiai bus dar daugiau.


2005-09-18Baltijos šalių bienalėje Lietuvos grafikos kolekcija pripažinta geriausia
Rugsėjo 15 d. Kaliningrade startavusioje tradicinėje, jau 8-ojoje Baltijos regiono grafikos bienalėje Lietuvos kolekcija pelnė geriausios kolekcijos apdovanojimą.
Šiemet bienalėje Kaliningrade dalyvavo daugiau kaip 100 menininkų iš devynių Baltijos jūros regiono šalių, tačiau Lietuvos kolekcija susilaukė geriausių ir šilčiausių atsiliepimų. Tiek žiūrovai, tiek ekspertų komisija lietuvių darbus įvertino kaip moderniausius, atstovaujančius naujausias šiandienos grafikos ir, apskritai, meno tendencijas.
Pasak menotyrininkės kaunietės V. Jasevičiūtės, Lietuvos grafikos darbai išsiskyrė novatoriškumu ir drąsumu. Be to, sudarant kolekciją siekta, kad ji konceptualiai atspindėtų kuo įvairesnes kūrybos kryptis: nuo tradicinės grafikos iki perfomansų, pateikiančių šiuolaikinį suvokimą apie vizualų meną.
Šiemet Lietuvą atstovavo devyni lietuviai menininkai: Redas Diržys, Tomas Gečiauskas, Kęstutis Grigaliūnas, Dainius Liškevičius, Auksė Petrulienė, Mindaugas Ratavičius, Rolandas Rimkūnas, Edmundas Saladčius ir Marius Zavadskis. Į šalies kolekciją taip pat buvo įtrauktas ir vienas norvegų menininko Goran‘o Ohldieck‘o, gyvenančio Lietuvoje, darbas.
Lietuvos grafikų darbai iki šių metų lapkričio 15 d. bus eksponuojami greta kitų Baltijos jūros regiono šalių bei iš Ermitažo atvežtos unikalios žymaus prancūzų dailininko Anri Matisso (1869–1954) grafikos kolekcijų. Lietuvos kolekciją sudaro daugiau kaip 30 kūrinių, jie eksponuojami Kaliningrado meno galerijoje.


2005-09-18Pirmoji J.Lennono žmona išleido naują prisiminimų knygą
Johno Lennono pirmoji žmona Cynthia, kurios knyga apie vedybas su garsiosios "The Beatles" grupės nariu artimiausiu laiku pasieks anglakalbius skaitytojus, tvirtina, kad buvo ištrinta iš Liverpulio ketveriukės sėkmės istorijos ir dabar siekia daugiau teisybės.
"Tvirtai tikiu teisingumu ir manau, jog privalu išklausyti abi puses", - pareiškė ji interviu naujienų agentūrai "Reuters" apie savo naująją knygą "Džonas" (John).
Šiame kūrinyje Sintija rašo apie ankstyvąsias "The Beatles" dienas, jų kelionę šlovės link ir paslaptyje laikytas jos vedybas su Johnu, nes grupės vadybininkas Brianas Epsteinas manė, jog šeima ir vaikas gadina ketveriukės kuriamą įvaizdį.
Nemažai apie savo santykius su J. Lennonu jo pirmoji žmona jau papasakojo 1978 metais pasirodžiusioje knygoje, tačiau naujausiame savo kūrinyje ji daug kalba apie skyrybas ir Johno mirtį. Tai viena iš daugelio knygų, kurios pasirodys artėjant 25-osioms J. Lennono žmogžudystės metinėms. Tarp jų yra ir muzikanto našlės Yoko Ono garsenybių pasakojimų ir prisiminimų apie Johną rinkinys.
J. Lennonas buvo nužudytas 1980-ųjų gruodžio 8 dieną.
"Gerbėjai nusipelnė žinoti tiesą. Pasakoti privalo žmonės, tiesiogiai susiję su aprašomais įvykiais", - tvirtina Sintija.


2005-09-17Kauno varpininkai skelbia miesto kariliono atnaujinimo akciją
Kauno kariljonieriai Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis šeštadienį, rugsėjo 17 d. skelbia akciją, per kurią gyventojai bus kviečiami aukoti naujų varpų įsigijimui Karo muziejaus sodelyje esančiam karilionui.
Kaip teigia miesto varpininkas ir kompozitorius G.Kuprevičius, kauniečiai bus kviečiami paklausyti varpų muzikos koncerto, užlipti į varpinę ir apžiūrėti karilioną, taip pat bus paskelbta informacija apie šalia esančios kavinės rengiamą aukų rinkimo akciją.
Varpinės ir kariliono remontui bei restauravimui Kauno savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas skyrė po 150 tūkst. litų, tačiau dar reikia apie 120 tūkst. litų naujų varpų įsigijimui.
Dabar karilione yra 35 varpai, žadama papildomai įrengti dar 14. "Iki šiol buvęs varpų skaičius ribojo muzikavimo galimybes", - sako varpininkas.
Pasak jo, susitarta su šalia varpinės esančia kavine, kad ši nuo kiekvieno klientų išgerto puodelio dalį lėšų aukotų naujų varpų pirkimui. "Šiuo metu iš įvairių rėmėjų jau turime surinkę apie pusę reikiamos sumos", - teigia G.Kuprevičius.
Jis viliasi, kad karilionas ir varpinė bus atnaujinti iki pavasario.
Kauno varpinė su karilionu pastatyta 1937 metais ir nuo to laiko yra pirmą kartą renovuojama.
Lietuvoje be Kauno karilioną dar turi Klaipėda.


2005-09-16Lietuvių sumanytas projektas pristatomas Švedijoje
Pavasarį trijuose Lietuvos miestuose rodytas trijų Baltijos valstybių menininkų kurtas projektas „Now Art Now Future. Print“ („Rytoj yra dabar. Grafika“) iškeliauja į Švediją. Jis bus pristatytas populiarioje Stokholmo priemiesčio Edsviko galerijoje š.m. rugsėjo 24 dieną.
„Siekiame parodyti, kad grafika gali kalbėti klasikine technika, bet šiuolaikine meno kalba“, – teigia projekto organizatoriai. Kartu su grafike Jūrate Rekevičiūte pavasarį jie nustebino meno vartotojus, išjudinę traukinio vagoną-galeriją. Nuo Vilniaus iki Klaipėdos nusitęsęs projektas, kuriame dalyvavo lietuvių, latvių bei estų kūrėjai, žada tapti tęstiniu. Kitąmet vėl planuojama žiūrovus pakviesti į bėgiais judančią parodą. Tikimasi, kad prie jos svečių teisėmis prisijungs kolegos iš Švedijos.
Edsviko galerijoje bus eksponuojami tie patys latvių bei estų grafikų kūriniai. O štai lietuvių autoriai, dalyvavę projekte „Now Art Now Future. Print“, beveik iš esmės atsinaujino – jie pristatys specialiai Stokholmo parodai sukurtus darbus.
Prieš atidarymą planuojama pakartoti pavasarį Kaune vykusią J.Rekevičiūtės meno akciją „Ženklo pasirodymas danguje“, kurioje dalyvavo ir ją stebėję žiūrovai. Šįkart jau ne kauniečiai, o švedai gavę helio pripildytus balionus galės prisijungs prie menininkės, paleidžiančios į erdves savo grafikos kūrinius ant balionų.
Parodos lankytojams bus pristatytas režisieriaus Ričardo Rickevičiaus filmas apie projektą Lietuvoje. Bus galima išvysti, kaip buvo formuojama ekspozicija, kaip į neįprastas meno formas reagavo žiūrovai, kaip vyko meno akcijos.


2005-09-16Animatorių forume - dalyvis iš Lietuvos
Sekmadienį, rugsėjo 18 d. paaiškės, kas virtualiame animacinių filmukų festivalyje "Nictoones" pelnė žiūrovų simpatijų prizą. Lietuviškos animacijos mėgėjai šiandien dar gali balsuoti, kad būtų įvertintas lietuvio autoriaus darbas.
Pernai sumanyto festivalis turėtų atskleisti pasaulio animacijos įvairovę. Nuo rugpjūčio vidurio filmukus-dalyvius žiūrovai stebi internete adresu www.nick.com/all_nick/nicktoons/site/filmfest/festsched.jhtml .
Tarp iš kelių šimtų atrinktų 52 filmų galima pamatyti ir lietuvių animatoriaus Antano Janausko "Trumpą sujungimą" ("Short Circuit").
"Festivalis įdomus ir turėtų būti svarbus mums, nes į jį pakliuvo Lietuva", - įsitikinęs Janauskas. Forume dalyvauja Amerikos, Kanados, Naujosios Zelandijos, Taivanio ir kitų šalių autorių darbai. Janausko filmukas yra vienintelis iš Baltijos regiono. Artimiausi jame dalyvaujantys mūsų kaimynai yra vengrai ir bulgarai.


2005-09-15Bus kuriama kompiuterizuota kultūros vertybių apskaita
Lietuvos Vyriausybė š.m. rugsėjo 14 d. patvirtino Kultūros vertybių registro nuostatus. Pagrindiniai šio registro tikslai - rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis apie nekilnojamąsias ir kilnojamąsias kultūros vertybes, sudaryti teisines sąlygas jų apsaugai.
Numatoma, jog registrą tvarkys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Didelį dėmesį ir valstybės lėšas ketinama skirti kuriant efektyvią kompiuterizuotą informacinę visų duomenų bazę, Kultūros vertybių registro integravimui į vieningą valstybės registrų sistemą.
Tikimasi, kad sutvarkius kultūros paveldo apskaitą bus galima sparčiau pritaikyti įvairius objektus (dvarus, piliakalnius) turizmo, švietimo reikmėms. Sistemingiau bus galima planuoti vidaus ir užsienio investuotojų projektus, paspartės kultūros paveldo objektų restauracija, pagerės priežiūra ir apsauga.
Kadangi Kultūros vertybių registro duomenys bus atviri, jų publikavimas elektroninėmis priemonėmis gali padėti saugoti tautos savastį, tautinį tapatumą, teigia registro nuostatų rengėjai.
Galimas turizmo srautų pagausėjimas sudarys galimybes naujų darbo vietų kūrimui, aptarnavimo sferos plėtrai ir skatins šalies regionų vystymąsi.
Visavertės informacijos apie kultūros vertybes prieinamumas užkirs kelią šiuo metu neretai iškylančioms teisinėms ir finansinėms problemoms.


2005-09-15Siūloma įvesti privalomą mokymąsi iki 18 metų
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės Marijos Aušrinės Pavilionienės iniciatyva Seimo posėdžių sekretoriate užregistruotas Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateiktame projekte siūloma nustatyti asmenų iki 18 metų pareigą mokytis.
M.A.Pavilionienės teigimu, Lietuvoje, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, žema procentinė dalis jaunesnių kaip 19 m. asmenų, turinčių vidurinį išsilavinimą. Nuolat daugėja mokinių, paliekančių mokyklas.
Jie neturi pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo, mažai jaunuolių tęsia mokslą, nėra mokymosi visą gyvenimą kultūros. Parlamentarė pritaria, kad Lietuvai įsitvirtinant Vakarų erdvėje, švietimas turi padėti atskleisti visuomenės kūrybines galias, išsaugoti ir kurti tautos tapatybę, brandinti pilietinę visuomenę, didinti žmonių užimtumą ir ūkio konkurencingumą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.


2005-09-14Lietuvos Å¡vietimo sistemoje - visur problemos
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų programos neatitinka šiandieninių poreikių, bendrojo lavinimo mokyklos susipriešinusios, profesinis išsilavinimas vadinamas neprestižiniu, daug abiturientų neišlaiko valstybinių egzaminų. Tokias spręstinas problemas teigia įžvelgianti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.
"Problemų yra ir bus, jų sprendimas veda į naują kokybę, kurios visi siekiame. Manau, labai svarbu, kad visos švietimo sistemos posistemės derėtų, o derinamos programos leis siekti geresnio išsilavinimo", - Seime kalbėjo A. Pitrėnienė.
Anot A. Pitrėnienės, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms "trūksta formų įvairovės", o programos neatitinka šeimų poreikių.
Tačiau 2007 metais, parlamentarės tvirtinimu, šios problemos bus pradėtos spręsti kuriant vaikų dienos centrus Baltijos šalyse ir Suomijoje bei parengus naujas programas ikimokyklinėms įstaigoms.
Bendrojo lavinimo sistema, anot A. Pitrėnienės, susiduria su "nesveikos konkurencijos dėsniais", mat bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenės - susipriešinusios.
Vienas šios problemos sprendimo būdų, anot jos, yra tinklo pertvarkos pabaiga arba siekis, kad atsirastų įvairių tipų organizacijų bendradarbiavimo tinklai.
Aukštojo mokslo sistemos reforma, A. Pitrėnienės tvirtinimu, taip pat neišvengiama, ypač dėl nemažo procento moksleivių, neišlaikančių valstybinių egzaminų.
Vienas šios problemos sprendimo būdų, anot jos, galėtų būti valstybinių egzaminų užduočių vertinimas dviem lygmenimis. Pagal šį sumanymą, kuris dar tik diskutuotinas, užduotis, už kurią moksleivis negavo minimalios balų sumos, būtų vertinama mokyklinio egzamino lygiu.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos Loretos Žadeikaitės, šiuo metu ministerijos patvirtinta darbo grupė rengia mokinių pasiekimų vertinimo gaires.
Pagal jas norima, kad dabar neprivaloma mokinių vertinimo sistema ketvirtoje, aštuntoje ir dešimtoje klasėse taptų būtina, o brandos egzaminai taptų tik apibendrinančiu vertinimu.
Be to, reformuojant egzaminų sistemą jau šiemet žadama abiturientams leisti laikyti valstybinį informacinių technologijų egzaminą, o nuo 2008 metų turėtų keistis lietuvių kalbos egzaminas paliekant vieną lietuvių kalbos testą, kurį laikytų ir tautinių mažumų atstovai.


2005-09-14O.Koršunovo "Oidipas karalius" atidarys festivalį Čekijoje
Oskaro Koršunovo teatro (OKT) spektaklis "Oidipas karalius", pastatytas pagal Sofoklio tragediją, atidarys tarptautinį teatro festivalį Pilzene (Čekijoje).
Kaip pranešė OKT, dešimtį metų gyvuojantis festivalis yra vienas prestižiškiausių tarptautinių festivalių Čekijoje. Jame jau pasirodė beveik 90 teatro trupių iš daugiau nei 15 pasaulio šalių.
Festivalis siekia pristatyti ryškiausius užsienio spektaklius bei supažindinti su čekiško teatro įvairove: naujausiais dramos, muzikos, šokio, lėlių ir gatvės teatro spektakliais.
Rugsėjo 14-22 dienomis Pilzene vyksiančiame festivalyje OKT viešės pirmą kartą. Netrukus po šios kelionės spektakliu "Miestas" OKT atidarys "Naujosios dramos"
festivalį Maskvoje, taip pradėdama intensyvų rudens gastrolių sezoną, šiemet išmargintą žymiausių tarptautinių teatro festivalių vardais.


2005-09-13V.Beckham išleis antrąją knygą
Buvusi "Spice Girls" narė Victoria Beckham planuoja išleisti savo 2001 metų knygos "Mokantis skraidyti" ("Learning To Fly") tęsinį.
Nuo tada, kai knygynų lentynose pasirodė didelio populiarumo sulaukusi pirmoji knyga, 31 metų V.Beckham pagimdė dar du sūnus - Romeo ir Cruzą.
"Pagal sutartį mes turime išleisti dar vieną knygą ir ji nekantrauja ją parašyti", - Didžiosios Britanijos laikraščiui "Te Daily Star Sunday" sakė vienas šaltinis iš leidyklos "Penguin".


2005-09-13Prasideda žymių Lietuvos profesorių radijo paskaitų ciklas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) organizuojamas viešas paskaitas galės išgirsti ir radijo klausytojai.
Kaip rašoma TSPMI pranešime, rugsėjo 21 dieną instituto patalpose istorijos fakulteto profesorius dr. Alfredas Bumblauskas skaitys viešą paskaitą "Su kokiu tautinės kultūros modeliu mes gyvename?". Šia paskaita TSPMI ir Lietuvos radijo programa "Klasika" pradės bendrą projektą "Radijo paskaitos".
Pasak TSPMI direktoriaus profesoriaus Raimundo Lopatos, šiuo unikaliu projektu siekiama neapsiriboti vien privalomomis paskaitomis ir atsiverti plačiajai visuomenei.
"Tai unikalus projektas Lietuvoje. Džiaugiamės, kad radijas leis plačiajai visuomenei išgirsti tai, kas jau keletą metų vyksta TSPMI - viešas paskaitas.
Anot radijo paskaitų vadovo TSPMI profesoriaus Alvydo Jokubaičio, projekto rengėjai suvokia, kad šių paskaitų ciklo sėkmė priklausys nuo pačių pranešėjų. Kartu tikimasi, kad radijo paskaitomis bus išsaugota Lietuvoje nykstanti akademinio gyvenimo forma - vieša diskusija.
Radijo paskaitų ciklas, kaip teigiama, skirtas aktualiausių Lietuvos ir pasaulio raidos problemų analizei. Paskaitas skaitys žymiausi Lietuvos istorikai, filosofai, politologai, o paskaitų įrašo Lietuvos gyventojai galės klausytis kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį 14.05 val. Lietuvos radijo "Klasikos" programoje.
Visų paskaitų įrašai bus skelbiami nacionalinio radijo interneto tinklalapyje.


2005-09-12Geriausią visų laikų britų dainą sukūrė "The Beatles"
Grupės "The Beatles" 1967 metų kompozicija "A Day In The Life" pripažinta geriausia visų laikų britų daina. Muzikos ekspertų apklausą surengė įtakingas Didžiosios Britanijos žurnalas "Q", rašantis, jog ši daina - geriausias pavyzdys, kaip per muziką galima perteikti patį "britiškumo" supratimą, praneša "BBC News".
Antrą vietą apklausoje užėmė grupės "The Kinks" kompozicija "Waterloo Sunset", irgi įrašyta 1967 metais. Trečioje vietoje liko grupės "Oasis" daina "Wonderwall".
Į geriausių visų laikų britų dainų dešimtuką taip pat pateko grupės "Sex Pistols" daina "God Save The Queen", užėmusi ketvirtą vietą. Penktoji atiteko grupės "Queen" kompozicijai "Bohemian Rhapsody".
Robbie Williamso daina "Angels" įsitvirtino septintoje vietoje, dviem pozicijomis aplenkusi "Rolling Stones" kūrinį "Sympathy For The Devil". Geriausiųjų dešimtuką užbaigia grupės "Massive Attack" daina "Unfinished Sympathy".


2005-09-12Paskelbtos knygos - mokslo populiarinimo konkurso laureatės
Net dvi sostinės leidyklos "Versus aureus" išleistos knygos tapo mokslo populiarinimo konkurso laureatėmis. Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos skelbtame konkurse iš viso paskirtos dvi pirmosios, šešios antrosios ir trys trečiosios premijos.
Viena iš dviejų pirmųjų premijų paskirta Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentui Žygintui Pečiuliui už knygą "Efektyvi komunikacija. Praktinis vadovas", kurią 2004 metais išleido "Versus aureus". Ž. Pečiulio knyga yra praktinis vadovas apie tai, kaip įtaigiai kalbėti, įrodyti savo tiesą, kaip susidraugauti su baime, kaip bendrauti su žiniasklaida ar net laimėti rinkimus.
Pirmosios vietos premiją konkurse pelnė ir radiacinės saugos specialistas dr. Gendrutis Morkūnas už knygą "Radiacinė sauga? Tai labai paprasta", kurią 2004 metais išleido leidybos įmonė "Kriventa".
Viena iš antrųjų premijų paskirta dr. Edmundui Rimšai už knygą "Heraldika. Iš praeities į dabartį", kurią šįmet išleido "Versus aureus". Žinomas Lietuvos valdovų ir valstybės heraldikos ir sfragistikos tyrinėtojas E. Rimša savo knygoje Europos heraldikos kontekste aptaria svarbesnius Lietuvos heraldikos istorijos klausimus. Gausiai iliustruotoje knygoje skelbiama apie 580 herbų, antspaudų, vėliavų, monetų ir kitų su heraldika susijusių piešinių, didesnė dalis spalvotų.
Konkurso antrosios premijos taip pat paskirtos Vyteniui Almonaičiui ir Junonai Almonaitienei už leidinį "Karšuva 1. Keliautojo po Tauragės kraštą žinynas", Aleksandrui Baltrūnui už leidinį "Begalybės biografija", Povilui Ivinskiui ir Jonui Augustauskui už leidinį "Lietuvos dieniniai drugiai", Rimantui Puplesiui už publikacijų ciklą "Amazonės paslaptys: naujų mokslui rūšių beieškant Pietų ir Centrinėje Amerikoje", Kęstučiui Kaziui Verbickui ir Aloyzui Burbai už filmą "Vilniaus miesto bioįvairovė".
Trys trečiosios premijos paskirtos Laimai Bulotaitei už leidinį "Narkotikai ir narkomanija", Jonui Grigui už darbų ciklą "Mokslas ir visuomenė", Gediminui Vitkui už leidinį "Europos mozaika: 25 Europos Sąjungos valstybės".
Paskirta ir dešimt paskatinamųjų premijų už straipsnių ciklus, publikacijas ir leidinius.


2005-09-11Lietuvos mokyklos kviečiamos jungtis į "Draugiškos mokyklos" bičiulių tinklą
Šiuos mokslo metus paskelbus Draugiškos mokyklos metais, Lietuvos mokyklos kviečiamos jungtis į šio projekto bičiulių tinklą. Kaip pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), praėjusią savaitę pradėjo veikti projekto "Draugiška mokykla" tinklalapis www.draugiskamokykla.lt, kuriame gali registruotis kiekviena mokykla. Tai gali padaryti kiekvienas mokytojas, mokinys, vadovas ar tėvelis.
Draugiškos mokyklos projektu siekiama stiprinti mokyklų savivaldą, visų mokyklos bendruomenės narių - mokinių, tėvų, mokytojų - sėkmingą bendradarbiavimą, skatinti mokyklas kurti draugišką atmosferą, pagarbius mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius.
Vienas pagrindinių projekto tikslų - atkreipti dėmesį ne tik į mokytojų pareigas, bet ir jų teises, grąžinti mokytojo profesijos autoritetą.
Rugsėjį visos mokyklos kviečiamos aktyviai diskutuoti apie mokyklą, kurioje gera kiekvienam bendruomenės nariui, ir bandyti tokią kurti. Draugiškos mokyklos metais mokiniai savo mokytojams žada rengti malonias staigmenas.
Interneto svetainė www.draugiskamokykla.lt taps ta vieta, kur visos mokyklos galės pasidalyti savo patirtimi, gauti naujausias žinutes apie projektą.


2005-09-10Lietuvoje studijuojantys užsienio lietuviai gaus papildomą paramą
Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantys mūsų tautiečiai iš užsienio, galės pretenduoti į papildomas stipendijas.
Užsienio lietuvių rėmimo centro paskelbtame konkurse dėl 100-350 litų stipendijų galėsi konkuruoti tik pažangūs universitetų ir kolegijų auklėtiniai. Itin sunkiai gyvenantys lietuvių vaikai, studijuoti atvykę iš Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos ir kitų šalių, galės gauti ir socialines stipendijas.
Užsienio mokyklų atestatus turintiems jaunuoliams stojant į mūsų šalies universitetus sunku konkuruoti su Lietuvoje gyvenančiais bendraamžiais, nes jie nelaiko valstybinių egzaminų, kurie pas mus yra ir stojamieji. Atestate turintys tik mokyklinių egzaminų vertinimus, paprastai nepatenka į valstybės finansuojamas vietas ir turi iš dalies mokėti už mokslą.
Pasak Švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo, pagal Europos Sąjungos reikalavimus per stojamuosius išimčių kitose šalyse mokyklas baigusiems lietuviams negalima taikyti, nes tai pažeistų lygių galimybių principą. Todėl tokiems jaunuoliams finansinė valstybės parama teikiama per Užsienio lietuvių rėmimo centrą.
Pagal mokslo rezultatus skiriamoms stipendijoms, socialinėms ir vienkartinėms išmokoms mokesčiui už mokslą užsienio lietuviams išleidžiama 200 tūkstančių litų per metus.
Per penkerius Užsienio lietuvių rėmimo centro gyvavimo metus paramos sulaukė 227 į Lietuvą atvykę studijuoti jaunuoliai. Didžioji dauguma jų - mokyklas baigę Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje, tačiau yra buvę ir iš egzotiškų šalių, pavyzdžiui, Urugvajus.


2005-09-10Japonijoje gimęs spektaklis "Sakura vėtroje" - Lietuvos žiūrovams
Iš Tokijo į Lietuvą atvykęs teatras DORA lietuvių žiūrovams Vilniuje, Panevėžyje ir Kaune rugsėjo mėnesį pristatys bendrą japonų ir lietuvių projektą - Jono Vaitkaus režisuotą Aivaro Mockaus pjesę "Sakura vėtroje".
Spektaklis buvo sėkmingai rodomas Japonijos sostinėje 2004-jų kovą. Jo scenografiją sukūrė Jonas Arčikauskas, muziką - Tomas Kutavičius, choreografiją - Vesta Grabštaitė.
Spektaklyje vaidina lietuvių ir japonų aktoriai: Vesta Grabštaitė, Inga Jankauskaitė, Vytautas Kaniušonis, Arnoldas Jalianiauskas, Rimas Morkūnas, Kei Ueki, Josukė Sato, Kacuhiko Kubota, Fumijo Sato, Hisao Jokotė, Taro Seta, Futoši Inoue, Šiho Kuroda, Hajao Senda, Vataru Koidė ir kiti.
Bendras japonų ir lietuvių teatro sumanymas gimė beveik prieš 10 metų žymiam prodiuseriui Kadzumiui Sakabei (Kazumi Sakabe) ir jo mokinei, DORA teatro vadovei Motoko Tanabei. Pastarąjį dešimtmetį jiedu nuolat lankėsi Lietuvoje, ieškojo kontaktų, bendradarbiavimo galimybių, mezgė ryšius su Kauno bei Vilniaus dramos teatrais ir kūrėjais.
Projekto idėja gimė tuomet, kai K. Sakabė ir M. Tanabė sužinojo japono ir lietuvaitės draugystės pokario laikų lageryje istoriją, aprašytą viename Lietuvos žurnale. Pjesė pagrįsta tikrais įvykiais, spektaklio kūrėjai atspindėjo japonų, kalėjusių Sibire, atsiminimus.
"Sakura vėtroje" - tai dramatiška lietuvaitės tremtinės ir japono karo belaisvio meilės istorija, kurios veiksmas vyksta sovietų lageryje pokario metais. Nors įtemptas siužetas rutuliojasi dinamiškai, beveik kaip kino filme, tačiau tai netrukdo spektaklio kūrėjams jį panardinti į regėjimų, apeigų ir lyg iš sapno kylančių asociacijų pasaulį.
Projektą finansavo Japonijos kultūros reikalų valdyba, o į Lietuvą jis atvežtas kaip Europos Sąjungos ir Japonijos tautų mainų, kurių metais paskelbti 2005-ieji, dalis.


2005-09-09Australų menininkas - apie lietuvišką degtinės kultūrą
Klaipėdos dailės parodų rūmai pristato australų menininko Danio Kesmino parodą "Vodka Sans Frontičres" ("Degtinė be sienų"). "D. Kesmino paroda "Vodka Sans Frontičres" užgimė sužinojus apie nelegalų degtinės importavimo į Lietuvą požeminiais vamzdynais būdą.
Tad neatsitiktinai ir pagrindinis autoriaus kūrinys parodoje yra "Degtinės vamzdyno vargonai". Jie padaryti iš plastikinių kanalizacijos vamzdžių ir primena skudučius, mechanizuotus sovietine maniera. Šie automatizuoti PVC vamzdžių vargonai panašūs į "distiliacijos agregatą", tačiau "gamina" muziką, o ne degtinę.
Demonstruodamas, kad degtinė nepripažįsta politinių sienų, D. Kesminas sukūrė detalų Lietuvos ir aplinkinių regionų - Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos ir Latvijos "alkoholizmo" žemėlapį, atskleisdamas degtinės vamzdynų tinklą, slaptą spirito varyklą ir pastatus, kurie gauna ir platina kontrabandą. Kartu su Londone įsikūrusia architektūrinės vizualizacijos studija "HayesDavidson" D. Kesminas paruošė ir fotografijų komplektą iš 24 skirtingų Lietuvos vietų, kuriose - užmarščiai palikti nelegalūs degtinės vamzdynai.
Be to, D. Kesminas pristato paveikslus, sukurtus pagal 1930-ųjų abstinenciją skelbiančius plakatus ir Lietuvos "blaivybės" vyskupo Motiejaus Valančiaus skulptūrą. Taip paroda primena alkoholio draudimo Lietuvoje laikotarpius.


2005-09-09Startuoja kino festivalis konkursas „AXX”
Šiandien, rugsėjo 9 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose startuoja ilgai lauktas kino festivalis-konkursas „AXX”.
Vienas iš demonstruotų filmų, neatitikęs organizatorių iškeltų reikalavimų, kai kuriuose miestuose bus dubliuojamas su tryliktu filmu „Gimę nekalti”.
Filmai visuose miestuose bus rodomi 3-4 savaites. Pasibaigus filmų rodymams bus išleistas DVD su visais festivalio filmais.
Šiandien, rugsėjo 9 d. Vilniaus kino teatre „Coca-cola Plaza Vingis” po filmų premjeros bus paskelbti 5 nugalėtojai, kurie pateks į antrąjį festivalio etapą. Jie bus apdovanoti pagrindinio festivalio rėmėjo „Nokia” telefonais. Šeštasis nugalėtojas bus išrinktas žiūrovų, kurie teisę balsuoti turės dvi savaites pirkdami specialius festivalio atvirukus ir mesdami į specialias balsadėžes.
Antrasis festivalio etapas prasidės spalio pradžioje. Jo metu bus sukurti 6 filmai po 20 minučių. Festivalio uždarymas vyks gruodžio 16 d.


2005-09-08Lietuvių muzikai atstovaujama festivalyje Drezdene
Populiariosios ir džiazo muzikos konferencijoje "Storm of Change" Vokietijos mieste Drezdene bus atstovaujama ir Lietuvos muzikai.
Rytų ir Vidurio Europos muzikai skirta šių metų konferencija Drezdene vyks rugsėjo 9-11 dienomis. Tuo pat metu čia vyksiančiame pasaulio muzikos festivalyje Lietuvą pristatys muzikos renginių organizatorius ir muzikos įrašų leidėjas, Vilniaus kolegijos Menų fakulteto lektorius Dovydas Bluvšteinas ir žinomas muzikos festivalių organizatorius Ugnius Liogė iš įrašų studijos "Dangus".
Konferencijoje bus aptartos populiariosios ir džiazo muzikos pristatymo, finansavimo, ypač muzikos įrašų bei platinimo problemos, remiantis Vidurio ir Rytų Europos patirtimi. Per kelerius metus vykstančias tokio pobūdžio konferencijas šiam regionui skirtas forumas yra pirmasis.


2005-09-08Išleisti vadovėliai specialiųjų poreikių mokiniams
Šiemet rugsėjį - pirmą kartą Lietuvos švietimo istorijoje – specialiųjų ugdymosi poreikių turintys pirmokai lietuvių kalbos, matematikos ir pasaulio pažinimo mokysis iš naujoviškai parengtų, jiems pritaikytų vadovėlių.
Šie vadovėliai skirti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo ugdymo klasėse.
Iš viso išleisti penki trijų pavadinimų vadovėliai I klasei. Tai Loretos Barzdonytės-Morkevičienės, Elenos Marcelionienės „Šaltinėlis“ (2 knygos), Violetos Jonynienės „Aš ir pasaulis“, Broniaus Balčyčio, Rimos Martinėnienės, Aldonos Vaičiulienės „Skaičių šalis“ (2 knygos). Visus šiuos vadovėlius išleido leidykla „Šviesa“.
Kad vienoje klasėje su bendraamžiais mokydamiesi specialiųjų poreikių vaikai nesijaustų išskiriami, šie vadovėliai turi taip pat iliustruotą viršelį, kaip ir vadovėliai, iš kurių mokosi visi klasės mokiniai. Vadovėlių autoriai, pasitelkę specialiojo ugdymo ekspertus, supaprastino vadovėlių turinį: palengvino užduotis, atsisakė sudėtingesnių sakinių ir pan.
Iki šiol mokyklose naudojami vadovėliai, skirti specialiųjų poreikių mokiniams, skyrėsi tiek apipavidalinimu, tiek turiniu. Tokie vadovėliai sudaro sunkumų ir mokytojams, ugdantiems specialiųjų poreikių mokinius bendrojo ugdymo klasėse kartu su bendraamžiais. O tokių mokinių kasmet daugėja.
2004–2005 mokslo metais bendrojo ugdymo klasėse ugdomi specialiųjų poreikių mokiniai sudarė net 89 procentus visų specialiųjų poreikių mokinių. Vadovėlių autoriai tikisi, kad naujieji vadovėliai palengvins darbą mokytojams.


2005-09-07Mokslinius darbus kaupiančios svetainės – nusikaltimas ar pagalba studentui?
Prasidėjus naujiems mokslo metams prisimenamos įsisenėjusios studijų problemos. Tyrimai parodė, kad studentai Lietuvoje nusirašinėja masiškai, o šalyje augant interneto vartotojų skaičiui, mokslinė pagalba studentams tampa pasiekiama ir internetu.
Įvairiose interneto svetainėse gausu konspektų, referatų, kursinių ar diplominių darbų, kuriuos nemokamai ar už simbolinį mokestį galima atsisiųsti ir panaudoti studijose vietoj savų.
Šia interneto svetainių teikiama paslauga daugiausia naudojasi moksleiviai ir studentai taip taupydami laiką ir atsisakydami savarankiško darbo prie knygų. Paprastai svetaines papildyti gali kiekvienas norintysis, nusiuntęs savo referatą, kursinį ar kitą mokslinį darbą. Taip informacijos nuolat daugėja.
Kol universitetų bendruomenė tokią praktiką vertina neigiamai, vadina nusikaltimu ir ieško būdų kovoti, interneto svetainių kūrėjai atmeta kaltinimus ir vadina tai informacinių technologijų raida. Tačiau vieningai sutinkama, kad reikalinga akademinių darbų tikrinimo sistema, padedanti išaiškinti mokslinių darbų plagiatus.
Vilniaus universiteto Studijų direkcijos direktorius Gintaras Dikčius atvejus, kai referatai ar diplominiai darbai užsakomi ar paimami iš interneto, vadina kriminalu.
Jis pridūrė, kad panašius atvejus išsiaiškinti sunku, bet jų Vilniaus universitete pasitaikę. Pasak G. Dikčiaus, siekiant apriboti magistrinių mokslo darbų plagiavimą, jau sukurta bendra šalies universitetų magistro darbų bazė.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Studijų prorektorius Alfonsas Daniūnas tokių svetainių netoleruoja ir pripažįsta, kad kova su jomis prilygsta mūšiui su vėjo malūnais. Jis teigia, kad geriausias būdas pasiekti rezultatų – dažnai keisti savarankiškas užduotis, jas studentams skirti individualiai ir reikalauti apsiginti. Tada, anot A. Daniūno, mokslo darbus internete talpinančioms firmoms bus sunku prisitaikyti ir nuolat atnaujinti duomenų bazę.
Pasak Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) skyriaus vedėjo Dariaus Tamošiūno, SKVC tokį studentų ir interneto svetainių kūrėjų bendradarbiavimą vertina neigiamai. Pareigūnas čia įžvelgia abipusę problemą – ir studentų, besinaudojančių svetima informacija, ir tokią informaciją interneto svetainėse teikiančių asmenų.
Panašių svetainių atsiradimą tinklapių kūrėjai linkęs laikyti informacinių technologijų raida. Jie stebisi, kodėl studentas, moksleivis ar bet kuris pilietis turėtų vengti interneto teikiamų paslaugų ir vis dar ieškoti informacijos įprastoje bibliotekoje. Naudojimasis knygomis informacijos paieškai skiriasi nuo interneto tik tuo, kad viskas trunka kelis tūkstančius kartų trumpiau.
Su tuo kategoriškai nesutinka akademikai, tvirtinantys, kad rimtai analizei ne visuomet galima rasti informacijos didžiausiose šalies bibliotekose, nekalbant apie internetą.


2005-09-06Lietuvos pramonininkai įvardijo 44 didžiausius aukštojo mokslo sistemos trūkumus
Aukštųjų mokyklų studijų kokybę pramonininkai siūlo matuoti ne pagal išduodamų aukštojo mokslo diplomų skaičių, o pagal universitetų ir kolegijų absolventų darbo karjeros tempus.
"Reikėtų padaryti studentų įsidarbinimo pagal specialybes monitoringą, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas žinotų, kokios perspektyvos jų laukia. Kodėl mes neišsprendžiame šio paprasto klausimo?", - pramonininkų, Švietimo ir mokslo ministerijos, Seimo bei akademinės bendruomenės atstovų susitikime klausė Lietuvos aukštųjų mokyklų tarybos pirmininkas Valentinas Milaknis.
Tyrimą "Svarbiausios Aukštojo mokslo sistemos problemos ir jų sprendimo būdai" pristatęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas profesorius Rimvydas Jasinavičius pabrėžė, jog aukštojo išsilavinimo vertė matuojama pridėtinės vertės didėjimo apimtimis, dvasinių vertybių plėtra, finansiniu veiklos efektyvumu ir visuotiniu gyvenimo kokybės lygiu. "Aukštojo mokslo rezultatais suinteresuoti studentai, darbdaviai, aukštųjų mokyklų personalas ir valstybės pareigūnai, tačiau šių keturių pagrindinių interesų grupių nuomonė apie aukštojo mokslo sistemos problemas ir jų sprendimo būdus skiriasi", - pažymėjo profesorius.
Ekspertų nuomone, trukdo siekti net 44 ypač reikšmingi sistemos trūkumai. Kaip vienas svarbiausių minėtas teisinės aukštojo mokslo sistemos netobulumas, taip pat aukštųjų mokyklų finansavimo bėdos, nepakankamas universitetų ir kolegijų dėmesys visapusiškam studentų parengimui, akademinės bendruomenės uždarumas, jaunimo nesuinteresuotumas mokytis.
Pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio teigimu, specialistų parengimo kokybės neskatina ir dabartinė aukštųjų mokyklų finansavimo tvarka. Universitetams mokama pagal studentų skaičių, todėl jie suinteresuoti priimti kuo daugiau jaunuolių ir kuo ilgiau juos mokyti.


2005-09-05Kazanėje bus pristatyti Lietuvos meno, kultūros ir mokslo pasiekimai
Rugsėjo 7 dieną viename didžiausių Rusijos Federacijos miestų Kazanėje startuos įvairias Lietuvos kultūros, meno ir mokslo sritis pristatantys renginiai. Tris dienas truksiantys renginiai bus tęstinė jau antrus metus Rusijos regionuose vykdomos kultūros programos „Langas į Lietuvą“ dalis. Organizuojama programa skirta M. K. Čiurlionio 130 metų jubiliejui.
Kazanė – vienas didžiausių Rusijos pramonės ir kultūros centrų, turintis itin gilias bei stiprias kultūros tradicijas, todėl labai svarbu šiame mieste pristatyti Lietuvos kultūrą. Todėl ten vyks įvairios Lietuvos kūrėjų parodos, koncertai, bus rodomi lietuviški kino filmai, organizuojami apskriti stalai ir susitikimai su vietos visuomene.
Renginių metu bus atidaryta M. K. Čiurlionio darbų faksimilinių kopijų paroda, M. K. Čiurlionio muziką gros jo proanūkis Rokas Zubovas su žmona Sonata Zuboviene bei M. K. Čiurlionio kvartetas. Skambant muzikai bus rodomos ir M. K. Čiurlionio darbų skaidrės, be to, skaitomi žymiojo Lietuvos menininko laiškai.
Lietuvos mokslo pasiekimus Kazanėje reprezentuos neseniai rusų kalba išleistas prof. Edvardo Gudavičiaus veikalas „Lietuvos istorija“. Knyga bus pristatyta Kazanės universitete, šio universiteto bibliotekai bus padovanoti ir keli jos egzemplioriai.
Kartu su kultūrine „Langas į Lietuvą“ programa Kazanėje vyks ir verslo forumai, kuriuose dėl glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo tarsis Lietuvos ir Kazanės verslininkai.
Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje pradėjo programą „Langas į Lietuvą“ 2003 metais Maskvoje, vėliau ji sėkmingai buvo organizuota Voroneže, Nižnij Novgorode, Ufoje, Jaroslavlyje. Kazanės mieste organizuojamos programos partneriai – Lietuvos institutas, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Tatarstano Respublikos Kultūros ministerija, Kazanės universitetas, „Lietuvos kinas“.


2005-09-04Bibliotekoms trūksta lėšų pastatų remontui ir knygoms
Klaipėdos rajono Kalotės bibliotekai būtinas skubus remontas, mat per kiaurą stogą bėgantis vanduo grasina apgadinti ne tik pastatą, bet ir jame saugomas knygas.
Kalotės filialą administruojančios viešosios Jono Lankučio bibliotekos direktorius Juozas Gutauskas teigia, kad problemos išryškėjo po rugpjūčio mėnesį siautusios audros. Jis tvirtino, jog stiprus vėjas greičiausiai atplėšė ar pažeidė stogo dangą, tad dabar nuo tekančio lietaus vandens jau ėmė kristi lubų tinkas. Be to, baiminamasi, kad neremontuojant pastato nuo drėgmės gali supūti langai ir knygos.
Anot bibliotekos direktoriaus, pastatai, kuriose įsikūrę šios įstaigos filialai, priklauso seniūnijoms. Jos ir turi rūpintis statinių priežiūra bei remontu. Be to lėšų trūksta ne tik bibliotekos filialų remontui, bet ir naujoms knygoms pirkti. Direktoriaus duomenimis, sąlyginai vienam Klaipėdos rajono gyventojui naujoms knygos įsigyti tenka tik maždaug 1 litas per metus, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Estijoje atitinkamai skiriama po 3-5 litus.
J. Gutauskas vylėsi, kad naujų knygų stygių rajone nors iš dalies kompensuos tai, jog rugsėjį 6 bibliotekos filialuose bus įrengta po vieną kompiuterizuotą darbo vietą. Žmonės galės naudotis internetu. Kitąmet tikimasi surengti ir kompiuterinio raštingumo kursus Klaipėdos rajono gyventojams.
Klaipėdos rajono viešoji J. Lankučio biblioteka turi 25 filialus. Vienam kaimo filialui per metus tenka vidutiniškai po 80 naujų knygų.


2005-09-04Antraklasiai jau skaičiuoja eurus
Kol po­li­ti­kai da­li­ja­si prog­no­zė­mis, ka­da Lie­tu­vo­je li­tus ga­lės pa­keis­ti eurai, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja jau re­ko­men­duo­ja mo­kyk­lo­se nau­do­ti šią Euro­pos Są­jun­gos va­liu­tą. Ant­rak­la­siai, par­si­ne­šę iš mo­kyk­los nau­ju­tė­lį ma­te­ma­ti­kos va­do­vė­lį ir jį pa­var­tę, nus­te­bo, pa­ma­tę kny­go­je jiems ne­pa­žįs­ta­mus pi­ni­gus. Jiems šiais moks­lo me­tais teks spręs­ti už­duo­tis su eurais.
Mo­ky­da­mie­si ne­ly­gy­bių, pra­di­nu­kai ly­gins tar­pu­sa­vy­je dvi euro­cen­tų krū­ve­les. Tik pi­ni­gams pa­žin­ti vie­no­je pir­mų­jų ma­te­ma­ti­kos pa­mo­kų jiems dar bus pa­ro­dy­ta lie­tu­viš­kų cen­tų. Bet šią te­mą pa­kar­to­ti ir sa­vo san­tau­pas su­skai­čiuo­ti ant­rak­la­siai ga­lės tik eurų bank­no­tais ir mo­ne­to­mis.
Iš­leis­ti to­kį Ar­ka­di­jaus ir Da­nu­tės Ki­se­lio­vų va­do­vė­lį „Ma­te­ma­ti­kos pa­sau­ly­je” lei­dyk­lai „Al­ma lit­te­ra” šį­met pa­va­sa­rį re­ko­men­da­vo Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja.


2005-09-03Pasirengimo Geteborgo mugei darbai iš esmės baigti
Lietuvos dalyvavimo viešnios teisėmis didžiausioje Šiaurės šalyse Geteborgo knygų mugėje rugsėjo 29 - spalio 2 dienomis pagrindiniai darbai jau baigti. Programos rengėjai tikisi, jog dalyvavimas mugėje ne tik veiksmingai pristatys Lietuvos šiuolaikinę literatūrą, bet ir platesnį šalies kultūros kontekstą.
Pagrindinės išskirtinio Lietuvos dalyvavimo Geteborgo mugėje kryptys - pristatyti šiuolaikinę literatūrą, aktualią valstybės istoriją, kuri domina ir Šiaurės šalis, taip pat parodyti Lietuvą, kaip šiandien kuriančią šalį. Originalaus architektūrinio sprendimo Lietuvos nacionaliniame stende bus eksponuojama apie 300 naujausių knygų kolekcija, prisistatys 18 Lietuvos leidyklų. Jos bendrame stende savo leidinius eksponuos nemokamai. Lietuvos leidėjai, anksčiau įpratę būti užsienio knygų autorinių teisių pirkėjais, po 2002 metų Frankfurto knygų mugės jau stengiasi vis aktyviau parduoti ir lietuvių autorines teises.
Viešosios įstaigos "Lietuviškos knygos" direktorės Aušrinės Jonikaitės teigimu, nors daugeliui švedų skaitytojų Lietuva yra dar neatrastos žemės, Švedijoje jaučiamas labai šiltas dėmesys lietuvių literatūrai. "Kiekvienas dalyvavimas tarptautinėse mugėse yra dar vienas žingsnis į mūsų literatūros pažinimą tarptautiniu mastu. Geteborgo mugės proga 3-4 tūkstančių egzempliorių tiražais švedų leidyklos leidžia aštuonias lietuvių autorių knygas. Viena iš jų - Leonardo Gutausko "Laiškai iš Viešvilės" švedų kalba pasirodys kitąmet, tačiau tai bus simboliška mugės tąsa", - sakė A. Jonikaitė.
Lietuvių poetai "nonstop" skaitys savo kūrybą knygų mugės "Poezijos kambaryje", o vakarais rašytojai išeis ir į Geteborgo miesto erdves - pristatys savo kūrybą miesto bibliotekoje, Geteborgo universitete, džiazo klube "Nefertiti".
Šie metai Švedijoje pažymėti Lietuvos ženklu. Stokholmo šiuolaikinio meno centre vyko Jono Meko paroda, kuri metų pabaigoje persikels į Geteborgą. Lapkritį čia bus atidaroma žinomų menininkų Antano Sutkaus bei Svajonės ir Pauliaus Stanikų fotografijų paroda.
Nacionalinį Lietuvos stendą Švedijos parodų centre rugsėjo 29 dieną atidarys Lietuvos ir Švedijos kultūros ministrai.


2005-09-03Moksleiviams - saugaus eismo žemėlapiai
Lietuvos miestų ir miestelių gatvėse budintys policijos pareigūnai pradėjo vaikams dalinti stilizuotus žemėlapius, kurie padės pasirinkti saugiausią maršrutą į mokyklą ir grįžtant iš jos į namus.
Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Valdemaro Šalausko, žemėlapyje suaugusiesiems tereikės pažymėti pagrindinius moksleivio kelyje pasitaikančius objektus ir nubrėžti saugiausią maršrutą, kuriuo jaunasis eismo dalyvis saugiausiai galėtų įveikti kasdienį savo kelią. Pavojingiausias kelio atkarpas akcijos organizatoriai siūlo pažymėti šauktukais, kad mažasis moksleivis jose būtų itin drausmingas ir atidus.
Pirmąją mokslo metų savaitę Susisiekimo ministerija ir Policijos departamentas visoje šalyje yra paskelbę akciją "Saugiai į mokyklą - saugiai į namus".


2005-09-02Startuoja septintasis mažųjų kino formų festivalis „Tinklai"
Penktadienį, rugsėjo 2 d., „Lietuvos“ kino teatre startuoja septintasis mažųjų kino formų festivalis „Tinklai". Festivalį pradės legendinis 1913 m. nebylusis kino filmas „Fantomasas giljotinos šešėlyje", kurį įgarsins smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, styginių ansamblis „Camerata Klaipėda“, ir lietuviškos popscenos senbuvis Andrius Mamontovas. Muziką šiam projektui sukūrė Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, kompozitorius V. Bartulis.
Paprastai į netradicinius projektus ir popmuziką skeptiškai žiūrintis Vilhelmas Čepinskis liko patenkintas bendradarbiavimu su Andriumi Mamontovu. „Tinklų“ organizatoriams neteko ilgai įkalbinėti smuikininko dar kartą įgarsinti „Fantomasą giljotinos šešėlyje“.
Vilniaus „Lietuvos“ kino teatre nebyliojo kino projektu „Fantomasas giljotinos šešėlyje“ prasidėsiantis septintasis tarptautinis mažųjų kino formų festivalis „Tinklai" tęsis iki rugsėjo 22 d. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Festivalyje bus demonstruojamos naujausių trumpametražių filmų programos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos, Portugalijos, Japonijos, Lenkijos ir kitų pasaulio šalių. Iš viso bus pademonstruota virš 100 trumpametražių kino filmų, vyks susitikimai su festivalio svečiais.


2005-09-02Lietuvių studentų Jungtinėje Karalystėje padaugėjo penkis kartus
Lietuvių studentų skaičius Jungtinės Karalystės universitetuose šiemet padidėjo daugiau nei penkis kartus - nuo 48 iki 248, penktadienį praneša britų spauda.
Kaip rašo dienraštis "Independent" - tai didžiausias padidėjimas tarp visų naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių. Iš viso šių valstybių studentų Jungtinėje Karalystėje šiemet mokysis 62,1 procento daugiau. Duomenis pateikė Didžiosios Britanijos priėmimo į universitetus ir koledžus tarnyba.


2005-09-01Klaipėdoje moksleivių sumažėjo tūkstančiais
Klaipėda sensta ir nyksta. Kasmet skurdesnis vaikų srautas pasklinda po klases. Per pastaruosius penkerius metus mokinių sumažėjo per 4,5 tūkstančio.
Uostamiesčio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Numgaudienės skaičiavimu, tai sudarytų maždaug penkias ar šešias dideles mokyklas.
Nuo šiandien Klaipėdos švietimo žemėlapyje nebeliks „Kuršių“ vidurinės mokyklos. Ji uždaryta dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Naujaisiais mokslo metais uostamiestyje veiks viena mažiau - 103 švietimo įstaigos.
Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės nuomone, daugiausiai mokinių sumažėjo dėl emigracijos protrūkio.
Todėl retėja ir mokytojų, ypač pradinių klasių, gretos. Nors šiemet į Klaipėdos miesto mokyklas ateis 57 pirmokais daugiau nei pernai, tačiau nerimą kelia moksleivių rusiškose mokyklose mažėjimas. Švietimo skyriaus vedėjos teigimu, rusų mokyklose per pastaruosius 5 metus mokinių sumažėjo beveik dvigubai. 2000 metais jose dar mokėsi 8174 moksleiviai, o šiais metais 7 mokyklose ir 2 mokyklose-darželiuose rusų kalba mokysis 4371 moksleivis.
Švietimo skyriaus vedėja prisipažino, jog tokio staigaus pirmokėlių sumažėjimo nesitikėta. Anot jos, bene labiausiai šį mokinių rusakalbėse mokyklose mažėjimą lemia demografiniai pokyčiai. Be to, kai kurie klaipėdiečiai savo vaikus nuo pirmų dienų leidžia mokytis lietuviškosiose mokyklose.
Klaipėdos miesto mokyklos rugsėjo 1-ąją pasitinka atsinaujinusios ir visiškai pasiruošusios pradėti darbus. Nė vienoje mokykloje remonto darbai neužtruko ir baigti laiku, todėl pamokos nuo pirmos dienos galės vykti be sutrikimų.
Šiemet iš viso į mokyklų suolus Klaipėdoje sės apie 27000 vaikų, iš jų - 1700 pirmokų ir apie 2500 dvyliktokų.


2005-09-01Mokslininkai spėja Lietuvos pakrantėje aptikę nuskendusį ratinį garlaivį
Baltijos jūroje, tarp Klaipėdos ir Juodkrantės, mokslininkai spėja pirmą kartą aptikę nuskendusį ratinį garlaivį. 35 metrų gylyje laivą surado Lietuvos saugios laivybos administracijos hidrografinis laivas "Varūna". Praėjusią savaitę skenduolį apžiūrėjo Klaipėdos universiteto dėstytojai bei studentai, kiti narai.
"Atrodo, kad ten ratinis garlaivis, įdomus laivas, matyti. Kaip jis nuskendęs neaišku. Kadangi tai ratinis garlaivis, spėjame, kad gali būti 19 amžiaus, bet tiksliau pasakysime vėliau", - sakė Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus.
Jis spėja, jog tai galėjo būti prekinis laivas, plaukęs į Klaipėdą ar iš jos. Penktadienį, rugsėjo 2 d. universiteto dėstytojai, Povandeninių tyrimų centro universitete nariai ketina pasinerti ir atidžiau apžiūrėti nuskendusį laivą.
Pasak V.Žulkaus, jei mokslininkų spėjimai dėl laivo tipo pasitvirtins, tai bus pirmasis Lietuvos pakrantėje surastas nuskendęs ratinis garlaivis.
Šiemet gegužę penkis nuskendusius laivus surado ir ištyrė dešimties valstybių karo laivai, Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų ieškoję nuo praėjusio šimtmečio karų užsilikusių sprogmenų.
Lietuvos mokslininkai sako surinkę informaciją apie daugiau nei penkias dešimtis prie Lietuvos pakrantės nuskendusių laivų.