| Kultūros naujienos
|  | |
|
 |
|
| Interfeisas
|  | |
|
|
| Kontaktai
| | |
|
|
| AutorinÄ—s teisÄ—s
| | |
|
|
| Skaitikliai | | |
|
|
|
ISSN 2538-8940 El. paštas: info@elibrary.lt
Tel.: (+370 5) 248-1536
Fax: (+370 5) 248-1629
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Švietimo ir kultūros naujienos |
| |
| |
| |
|
| | LapkriÄio 2 dienÄ…, neatpažintų kÅ«nų palaidojimo vietoje sostinÄ—s KarveliÅ¡kių kapinÄ—se bus paÅ¡ventinti du ąžuoliniai kryžiai ir koplytstulpis.Apleista kalvelÄ—, kur nuo 1982-ųjų laidojami atstumtieji ir pamirÅ¡tieji, buvo be jokių krikÅ¡ÄioniÅ¡ko palaidojimo simbolių. Neatpažintų žmonių amžinojo poilsio vietÄ… žymÄ—jo tik lygiomis eilÄ—mis iÅ¡rikiuotos lentelÄ—s su lakoniÅ¡kais užraÅ¡ais. Vilniaus etninÄ—s veiklos centro darbuotojų iniciatyva ąžuolinius kryžius ir koplytstulpį benamiams, mirusiems smurtine mirtimi, neiÅ¡gyvenusiems naujagimiams, savižudžiams ir kitiems neatpažintiems žmonÄ—ms iÅ¡drožė menininkai Pranas Petronis ir Darius MarkeviÄius.LapkriÄio 2-Ä…jÄ… atvykusieji į Å ventÄ…sias MiÅ¡ias, kurias aukos kunigas pranciÅ¡konas RamÅ«nas Mizgiris, uždegs žvakutes KarveliÅ¡kÄ—se palaidotų nelaimÄ—lių atminimui.
|
|
|
| | Mokytojai, nenori užkrauti savo pareigų tÄ—vams. TaÄiau likÄ™ vieni tikrai nepasieks norimo rezultato.
Jei vaiko pasiekimais namuose niekas nesidomÄ—s, jei tÄ—vai neras laiko žvilgtelÄ—ti į vaiko pasiekimų knygelÄ™, nelankys tÄ—vų susirinkimų, nesusitiks su mokytojais, tuomet visos mokytojų pastangos - bevaisÄ—s. PagrindinÄ— ir svarbiausia mokyklos paskirtis - suteikti tam tikro lygio iÅ¡silavinimÄ…, nors mokyklai priskiriama daug kitų funkcijų. Mokykla, stengiasi ugdyti savarankiÅ¡kus, atsakingus, darbÅ¡Äius, mandagius, sÄ…moningus pilieÄius. Jei vaiko pasiekimais artimieji nesidomÄ—s, jei tÄ—vai mÄ—nesį, o kartais ir ilgiau neras laiko žvilgtelÄ—ti į vaiko pasiekimų knygelÄ™, nelankys tÄ—vų susirinkimų, nesusitiks su mokytojais, tuomet visos pedagogų pastangos - bevaisÄ—s.Mokykla turi sukÅ«rusi originalias mokinių elgesio taisykles. Paprasta, visiems suprantama kalba stengÄ—mÄ—s kiekvienam vaikui priminti jo teises ir pareigas. Jei vaikai laikytųsi Å¡ių taisyklių, mokykla visiems taptų antraisiais namais.
|
|
|
| | Lietuva iki šiol nežino, kurioms šalies kultūros vertybėms suteikti valstybinės reikšmės statusą. Kultūros ministerija negali atsakyti, kokie paminklai įtraukti į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, numatytą naujame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Kaip žinoma, Konstitucija numato, kad valstybinės reikšmės objektai yra valstybės nuosavybė.
KraÅ¡to apsaugos ministerijos (KAM) pareigÅ«nai savarankiÅ¡kai pradÄ—jo kurti valstybei ypaÄ svarbių kultÅ«ros objektų sÄ…raÅ¡Ä…. Jis bÅ«tinas įgyvendinant Hagos konvencijÄ…, kuriÄ… Lietuva ratifikavo 1998 metais. MinÄ—ta konvencija numato kultÅ«ros vertybių apsaugÄ… ekstremalių situacijų bei ginkluotų konfliktų metu.
Paminklosaugininkai viliasi, kad sudarius tokį sąrašą unikaliausi Lietuvos kultūros objektai sulauktų ne tik papildomos apsaugos, bet ir prioritetinio finansavimo
|
|
|
| | Lietuvoje vyksta spartus protų nutekÄ—jimas, turintis didžiulÄ™ įtakÄ… Lietuvos mokslo raidai ir visam Å¡alies vystymuisi. IÅ¡ Lietuvos kasmet iÅ¡važiuoja Å¡imtai gabių mokslininkų, gydytojų, teisininkų, studentų. Deja, grįžta nedaugelis. Lietuvos studentų iÅ¡vykimas turi ir teigiamų aspektų: įgyjama tokių žinių ir patirties, kurių beveik neįmanoma gauti Lietuvoje. Devyniolikametis Karolis G. į AnglijÄ… iÅ¡važiavo kaip ir visi – dirbti, nes Lietuvoje maži atlyginimai ir uždirbtų pinigų neužtenka. Karolis dirba statybose: Atlieka visus staliaus darbus. Pirmosiomis dienomis buvo sunku. ReikÄ—davo dirbti po 13-14 val., Å¡eÅ¡ias dienas per savaitÄ™, dažnai net ir visas septynias VažiuojanÄiam į sveÄiÄ… Å¡alį, patariama iÅ¡ anksto susirasti darbÄ… ir žinoti, kur apsigyvensi atvykÄ™s. Geriausia, jei turima giminių ar gerų pažįstamų, pas kuriuos bent kelis mÄ—nesius, bÅ«tų galima pagyventi. Visi važiuojantys į kitÄ… Å¡alį neturi galvoti, kad pinigai iÅ¡kart pradÄ—s kristi kaip iÅ¡ dangaus, pradžia yra labai sunki ir ilga.
Kiti važiuoja į AnglijÄ… studijuoti. Vienas vaikinas bandÄ™s studijuoti Lietuvoje, taÄiau nesÄ—kmingai, nenuleidÄ™s rankų Londone baigÄ— porÄ… koledžų ir dabar studijuoja universitete. Gintautas pasakoja, kad dÄ—stytojai Äia nuostabÅ«s: Ä® studentÄ… žiÅ«ri kaip į lygiavertį žmogų. Jie niekada nerÄ—kia.Supranta ir kaip tik padeda.. Mokymo sistema užsienio mokymo įstaigose skiriasi: vertinama paprastai, yra pažymiai:nuo 0 iki 13 (pats aukÅ¡Äiausias), 5 jau neigiamas. Kontroliniai bÅ«na kartÄ… per mÄ—nesį, dÄ—stytojai iÅ¡karto pasako: nesijaudinkit, visi iÅ¡laikysite.
|
|
|
| | Lietuvoje baigtas filmuoti dokumentinis televizijos filmas apie pirmÄ…jį JAV prezidentÄ…, Amerikos nepriklausomybÄ—s kovų didvyrį George'Ä… WashingtonÄ…. Per penkias savaites amerikieÄių kompanija Vilniuje atkÅ«rÄ— žymiojo JAV generolo gyvenimo istorijÄ… bei 18 amžiuje vykusių karų - prancÅ«zų ir indÄ—nų, Amerikos nepriklausomybÄ—s - kovas. Filmo "Karžygys VaÅ¡ingtonas" mÅ«Å¡ių scenos filmuotos Vilniaus senamiestyje, NemenÄinÄ—s miÅ¡kuose, KairÄ—nų gyvenvietÄ—je, RumÅ¡iÅ¡kÄ—se, Lietuvos kino studijos (LKS) paviljonuose. Filme atkurtas G.Washingtono gyvenimas, pradedant jo jaunyste. Beje, koks jis bebÅ«tų Amerikos nusipelnÄ™s herojus, bet kol jis buvo jaunas, jam labai nesisekÄ—, visas operacijas, kurias vykdÄ—, sugadindavo. G.Washingtonas net buvo metÄ™s karjerÄ… ir tik kai JAV subrendo nepriklausomybÄ—s idÄ—jos, jis vÄ—l sugrįžo. MasinÄ—se scenose filmuodavosi iki Å¡imto lietuvių, taÄiau Å¡viesus lietuvaiÄių gymis juostos kÅ«rÄ—jams buvo sukÄ—lÄ™s keblumų. Filme svarbius karininkų vaidmenis kÅ«rÄ— ir lietuvių aktoriai - Aleksas KazanaviÄius, RamÅ«nas AbukeviÄius, Dalius Mertinas, Vytautas RumÅ¡as - vyresnysis, Giedrius ArbaÄiauskas, Mykolas DorofÄ—jus bei kiti. G.Washingtonas vadovavo JAV teritorijų, siekusių NepriklausomybÄ—s nuo Didžiosios Britanijos, karinÄ—ms pajÄ—goms (1775-83). VÄ—liau jis buvo iÅ¡rinktas pirmuoju JAV prezidentu.
|
|
|
| | Antrajai Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento kadencijai perrinktas Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Vytautas Kaminskas per metus užsibrėžęs pasiekti keturis tikslus.
Svarbiausias uždavinys, kurį bandysime pasiekti, – kad būtų priimtos Rektorių konferencijos, pramonininkų ir studentų parengtame 2006-2010 metų aukštojo mokslo plėtros plane išdėstytos nuostatos. Antras uždavinys – siekti, kad Lietuvos universitetai pereitų prie europinės studijų apimties matavimo sistemos.
Taip pat užsibrėžtas tikslas - pasiekti, kad bÅ«tų įgyvendintas beveik metus Å vietimo ir mokslo ministerijoje gulintis rektorių konferencijos parengtas pirmos pakopos studijų optimizavimo projektas. Rektoriai pirmosios studijų pakopos programų skaiÄių yra pasiÅ«lÄ™ sumažinti dvigubai – nuo 400 iki 200 studijų programų. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas renkamas dvejų metų kadencijai. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Å¡ias pareigas eis nepilnus metus, kol baigsis jo antroji rektoriavimo kadencija universitete.
|
|
|
| | Šiųmetės laidos abiturientų laukia naujovė: šalia jau įprastų valstybinių egzaminų jie galės rinktis dar vieną - informacinių technologijų. Tokį egzaminą įtraukti į brandos egzaminų sesiją pageidavo informatikos mokytojų asociacija ir aukštosios mokyklos. Iki šiol universitetai, rengiantys informacinių technologijų specialistus, studentus atsirinkdavo pagal matematikos, fizikos brandos egzaminų ir metinių vertinimų rezultatus. Dabar informacinių technologijų valstybinio egzamino balas bus vienas svarbiausių.
Pavasarį 1100 buvusių vienuoliktokų jau laikÄ— bandomÄ…jį egzaminÄ… ir praktiÅ¡kai galÄ—jo įvertinti savo galimybes. Visi jie buvo vertinti kaip per valstybinius egzaminus, tad galÄ—jo sužinoti, kokį balÄ… iÅ¡ 100 galimų gautų. Abiturientai, kuriems iÅ¡ karto nepavyks iÅ¡laikyti brandos egzaminų, juos dar galÄ—s perlaikyti. Bet tai bus paskutinis kartas. Pasak NEC direktoriaus Vidmanto JurgaiÄio, jų perlaikymo planuojama atsisakyti nuo 2007 metų. Pakartotinis egzaminų perlaikymas kainuoja nemažai lėšų, jis nepraktikuojamas ir daugelyje užsienio Å¡alių. Pastaraisiais metais, kaip teigÄ— NEC vadovas, nemažai dvyliktokų nepagrįstai rizikuoja rinkdamiesi ne mokyklinius, bet valstybinius egzaminus. Mat jie žino, kad nesÄ—kmÄ—s atveju galÄ—s egzaminus perlaikyti, todÄ—l jiems rengiasi neatsakingai.
|
|
|
| | Aktualios muzikos festivaliui "Gaida" Å¡vedų iÅ¡leista naujo formato plokÅ¡telÄ— garsins Lietuvos Å¡iuolaikinių kompozitorių kÅ«rybÄ… pasaulyje. Kompozitorių namuose Vilniuje pristatyta pirmoji lietuvių muzikos akustinÄ— SACD (superaudio) kompaktinÄ— plokÅ¡telÄ—, kuriÄ… įraÅ¡Ä— ir iÅ¡leido Å vedijos valstybinÄ—s koncertų agentÅ«ros įrašų kompanija Stokholme. Å arÅ«no Nako, Remigijaus Merkelio, Vytauto V. JurguÄio ir Jurgio JuozapaiÄio kÅ«rinius plokÅ¡telÄ—je įraÅ¡Ä— "Gaidos" ansamblis ir vienas geriausių Å¡vedų kolektyvų "Kammarensemblen", diriguojami Mindaugo PieÄaiÄio, Danieliaus Gazono ir Francko Ollu. Naujojo formato plokÅ¡telÄ— skiriama klasikinÄ—s muzikos klausytojams, vertinantiems ypaÄ kokybiÅ¡kÄ… garsÄ…, ir gali bÅ«ti klausoma standartiniais grotuvais. Labai svarbu Å¡vedams pristatyti menininkus iÅ¡ kitų kraÅ¡tų, juolab kad lietuvių Å¡iuolaikinÄ— muzika Å vedijoje nÄ—ra pažįstama. Valstybinei koncertų agentÅ«rai priklausanti įrašų studija, yra subsidijuojama iÅ¡ Å vedijos parlamento biudžeto - apie tokiÄ… prabangÄ… lietuvių muzikinÄ—s organizacijos gali tik pasvajoti. Å vedai neturi vargo ir su įrašų platinimu - tai irgi daroma valstybiniu lygiu, tad ir iÅ¡skirtinei lietuvių kompozitorių plokÅ¡telei atsiveria puikios platinimo visame pasaulyje galimybÄ—s.
|
|
|
| | Pažymint lietuviÅ¡ko tautinio sceninio Å¡okio Å¡imtmetį, spalio pabaigoje Vilniuje vyks Å¡iai sukakÄiai skirti renginiai. Spalio 29 dienÄ… Lietuvos liaudies kultÅ«ros centre įvyks mokslinÄ— konferencija "TautinÄ— sceninÄ— choreografija. Å imtmeÄio raida". Spalio 30 dienÄ… Akademiniame dramos teatre įvyks geriausiųjų Å¡alies tautinių Å¡okių ansamblių koncertas "Pro metų tÄ—kmÄ™". Jį pradÄ—s "AguonÄ—lÄ—" - Å¡okis, kuris ir buvo pirmÄ… kartÄ… paÅ¡oktas scenoje prieÅ¡ Å¡imtÄ… metų. Proginio koncerto pabaigoje pasirodys lietuviÅ¡ko tautinio sceninio Å¡okio tradicijas puoselÄ—jantis ansamblis "Lietuva".
1905 metų pradžioje Kretingoje surengtame "lietuviÅ¡kame literatiÅ¡kame vakare" buvo paÅ¡oktas lietuviÅ¡kas Å¡okis "AguonÄ—lÄ—". Mažai kas tada ir pagalvojo, kad paprastas tautinis ratelis per Å¡imtÄ… metų iÅ¡sisuks į galingÄ… tautinio Å¡okio sÄ…jÅ«dį. Nuo 1950 m. tautinis Å¡okis tapo neatskiriama nacionalinių dainų Å¡venÄių dalimi. Jose dalyvauja tÅ«kstanÄiai įvairaus amžiaus Å¡okÄ—jų - nuo vaikų iki vyresnio amžiaus Å¡okio entuziastų. Å okių Å¡ventÄ—ms kuriamos specialios programos, kurių autoriai - žymiausi Å¡alies tautinių Å¡okių choreografai, kompozitoriai, režisieriai, dailininkai. Nuo 1970 m. Dainų Å¡ventÄ—se vyksta ir Ansamblių vakarai, kuriuose Å¡okiai yra svarbus programos komponentas.
|
|
|
| | Bendrojo lavinimo mokyklų programos ir pamokų tvarkaraÅ¡Äiai reguliariai tobulinami. Vis dÄ—lto dideliais mokymosi krÅ«viais bei nuolatiniu nuovargiu besiskundžianÄių moksleivių uostamiestyje nemažėja. TaÄiau laiko poilsiui, miegui pristygstantys paaugliai pagalbos neretai kreipiasi ne į mokytojus ar mokyklos direktorių, bet į gydytojus. Žinių ir gerų pažymių siekiantys moksleiviai mokslo metams nÄ— neįpusÄ—jus skundžiasi per dideliu protinio darbo krÅ«viu. Nors beveik kasmet ugdymo įstaigų mokymosi sÄ…lygas ir pamokų tvarkaraÅ¡Äius tikrina visuomenÄ—s sveikatos specialistai, situacija pervargstanÄių vaikų bei paauglių naudai nesikeiÄia. Dideliu mokymosi krÅ«viu skundžiasi ne tik vienuoliktokai ar dvyliktokai, bet ir žemesnių klasių moksleiviai. Valstybinio aplinkos sveikatos centro pernai atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip penktadalio Å¡alies aÅ¡tuntokų darbo savaitÄ— buvo ilgesnÄ— už jų tÄ—vų. Dar 20 procentų aÅ¡tuntÄ… klasÄ™ lankanÄių vaikų mokymosi krÅ«vis smarkiai virÅ¡ijo sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintÄ… normÄ…. Tai yra buvo didesnis nei 36 val. per savaitÄ™. Suaugusiesiems Lietuvos Respublikos darbo kodeksas reglamentuoja ne ilgesnÄ™ kaip 40 val. darbo savaitÄ™
|
|
|
| | Lietuvos Didžiojo kunigaikÅ¡Äio Vytauto 575-ųjų mirties metinių dienÄ… – spalio 27-jÄ… – Trakų istorijos muziejus paminÄ—s netradiciniu renginiu, kurio metu ne tik pagerbs Lietuvos vardÄ… viduramžių Europoje iÅ¡garsinusį Å¡alies valdovÄ…, bet ir pristatys Å¡iuolaikinÄ™ LietuvÄ… pasauliui garsinantį menininko kÅ«rinį. Trakų pilies įkÅ«rÄ—jo Vytauto Didžiojo, kuris, manoma, Äia ir užgeso, mirties dienÄ… kasmet minintis muziejus renginio dalyviams, suteiks progÄ… pabendrauti su istorijos tyrinÄ—toja ir leis pažvelgti į praeitį dabarties menininko akimis. Renginyje savo naujÄ… filmÄ… â€Ä®simylÄ—jÄ™ Lietuvą†pristatys režisierius Arvydas Barysas. Visoms epochoms aktualÅ«s – meilÄ—s ir pagarbos tÄ—vynei, jos istorijai klausimai turÄ—tų puikiai apjungti abi Å¡io minÄ—jimo dalis į vieningÄ… visumÄ….
|
|
|
| | Europos parlamentas, spalio 25 dienÄ…, StrasbÅ«re po pirmojo svarstymo pritarÄ— integruotai programai Å¡vietimui skatinti, kurios vienoje dalių – ERASMUS programoje – numatoma nuo 2007 iki 2013 žymiai didinti stipendijÄ… į užsienį studijuoti vykstantiems studentams. Europos Komisija, parlamentui siÅ«lydama 2007-2013 laikotarpiui kurti integruotÄ… programÄ… Å¡vietimui skatinti, pasiÅ«lÄ— padidinti standartinÄ™ vidutinÄ™ ERASMUS stipendijÄ…, kuri dabar sudaro 150 eurų per mÄ—nesį, 2007 metais iki 200 eurų, o 2013 metais – iki 250 eurų.Lietuvoje ERASMUS stipendijų gavÄ—jams dalis pinigų skiriama Europos Komisijos, dalis - iÅ¡ nacionalinio biudžeto, taÄiau visa stipendija nepadengia visų studijų užsienyje iÅ¡laidų.
Maksimalūs ir minimalūs ERASMUS stipendijų, skiriamų išvykstantiems Lietuvos studentams, dydžiai yra nustatyti ir suskirstyti į tris grupes pagal atitinkamos šalies, į kurią vykstama, pragyvenimo lygį: nuo 450 iki 700 eurų, nuo 400 iki 650 eurų bei nuo 350 iki 550 eurų per mėnesį.
Atskirų aukštųjų mokyklų išvykstantiems studentams gali būti mokamos skirtingo dydžio stipendijos, nes kiekviena aukštoji mokykla nustato stipendijos dydį, atsižvelgdama į turimų lėšų dydį atitinkamiems mokslo metams. Padidinus Europos Komisijos skiriamą dalį automatiškai turės padidėti ir visa ERASMUS stipendija.
|
|
|
| | Studentų Teisės Olimpiada (STOP 2005) – tai renginys, skirtas visiems Lietuvos aukštųjų universitetinių ir aukštųjų neuniversitetinių mokyklų studentams, studijuojantiems teisę arba ja tiesiog besidomintiems.
Å iemet STOP tema – „Šeimos teisė“. Olimpiada vyks dviem etapais: pirmasis – lapkriÄio 10 d. Mykolo Romerio universitete, antrasis – lapkriÄio 19-20 d. Druskininkuose, „Dainavos“ poilsiavietÄ—je.
Pirmajame etape studentai sprÄ™s 50 klausimų testÄ…. 20 geriausiai pasirodžiusiųjų pateks į antrÄ…jį etapÄ…, kuris susideda iÅ¡ 2 dalių: pirmÄ…jÄ… dienÄ… Druskininkuose vyks raÅ¡to darbas, antrÄ…jÄ… – teisminio proceso inscenizacija. Antrajame etape studentų darbus ir retorinius sugebÄ—jimus vertins kompetetinga, iÅ¡ teisininkų praktikų sudaryta komisija. Pagal pasiektus rezultatus bus skaiÄiuojami dalyvių, o taip pat ir teisÄ—s mokyklų, kurias jie atstovauja, reitingai.
|
|
|
| | Skuodo rajone, MosÄ—dyje, įsikÅ«rÄ™s muziejus pavadintas jo įkÅ«rÄ—jo Vaclovo Into vardu. Naujasis vardas suteiktas Skuodo rajono mero, MosÄ—džio seniÅ«nijos ir vidurinÄ—s mokyklos kolektyvo, savivaldybių muziejų direktorių bendrijos ir Lietuvos gamtos draugijos centro valdybos siÅ«lymu. Dabar jis vadinasi respublikiniu Vaclovo Into akmenų muziejumi. Gydytojas V. Intas didžiÄ…jÄ… savo gyvenimo dalį skyrÄ— ledyno atneÅ¡tų riedulių kolekcijai rinkti ir akmenų muziejui kurti. Rinkti riedulius V. Intas pradÄ—jo atvykÄ™s vadovauti MosÄ—dyje atidarytai naujai ligoninei 1957 metais. Pirmasis riedulys iÅ¡ akmeningų apylinkÄ—s laukų į ligoninÄ—s kiemÄ… buvo atgabentas gydytojo turistiniu dviraÄiu. Daugelį dabartinio muziejaus eksponatų V. Intas sukaupÄ— savo jÄ—gomis ir lÄ—Å¡omis. Kadangi auganti akmenų kolekcija vis labiau populiarÄ—jo, didÄ—jo jos mokslinÄ—, kultÅ«rinÄ— bei pažintinÄ— vertÄ—, 1979 m. MosÄ—dyje buvo įsteigtas Respublikinis unikalių akmenų muziejus, kurio direktoriumi tapo V. Intas. Jis vadovavo iki 2003 metų. V. Into aktyvi aplinkosauginÄ— ir kultÅ«rinÄ— veikla buvo įvertinta Valdo Adamkaus premijaVienas svarbiausių V. Into akmenų muziejaus tikslų - kaupti, tirti, eksponuoti, populiarinti ir apsaugoti Lietuvos riedulius, atneÅ¡tus ledynų prieÅ¡ 800 tÅ«kst.-13 tÅ«kst. metų iÅ¡ Baltijos kristalinio skydo. Å iuo metu Äia yra sukaupta apie 150 tÅ«kst. akmenų. Mažiausias iÅ¡ jų tesveria keletÄ… gramų, o didžiausias - 50 tonų.
|
|
|
| | Spalio 24 dienÄ…, Pedagogų profesinÄ—s raidos centre atidaroma antroji specialiųjų mokymo priemonių paroda „Mokymo priemonÄ—s visiems“.Parodoje lankytojai susipažins su Lietuvos mokytojų, specialiųjų pedagogų parengtomis mokymo priemonÄ—mis, leidiniais, plakatais, pratybų sÄ…siuviniais, žaislais, kurie naudojami ugdant specialiųjų poreikių turinÄius vaikus.Pedagogams skirtoje konferencijoje ekspertai pristatys Norvegijos ir Å vedijos patirtį kuriant atvirÄ…, inkliuzinio ugdymo nuostatomis pagrįstÄ… bendrojo lavinimo mokyklų tinklÄ….Å ie klausimai ypaÄ aktualÅ«s Lietuvoje vykdant specialiųjų mokyklų tinklo pertvarkÄ…, kurios tikslas – kurti demokratiÅ¡kÄ… ir lygias galimybes užtikrinanÄiÄ… Å¡vietimo sistemÄ….
Antradienį Lietuvos ir Švedijos specialistai mokytojus kvies į nemokamus seminarus apie specialiųjų mokymo priemonių, informacijos technologijų naudojimą ugdant specialiųjų poreikių vaikus.
|
|
|
| | SostinÄ—s kino centre, startuoja treÄiasis Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“. Ä®vairaus amžiaus žiÅ«rovai vÄ—l kvieÄiami pamatyti geriausių pastarųjų metų pasaulio animacijos darbų.
VisÄ… savaitÄ™ bus rodoma apie 300 filmų iÅ¡ įvairių pasaulio Å¡alių: Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Kinijos, Lenkijos, Argentinos, Norvegijos, Irano, Danijos, Rusijos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos ir kitų, suskirstytų į 27 konkursines ir nekonkursines programas.Didžioji dalis festivalyje rodomų užsienio filmų yra laimÄ—jÄ™ daugybÄ™ prizų ir apdovanojimų įvairiose pasaulio Å¡alyse.Festivalio vertinimo komisijoje geriausius filmus padÄ—s iÅ¡rinkti garsÅ«s Europos animacijos režisieriai. Å ių metų festivalyje pristatoma gausi lietuviÅ¡kų animacinių filmų premjerų programa: JÅ«ratÄ—s LeikaitÄ—s filmas „UžgavÄ—nÄ—s“, Iljos Bereznicko „Tik nereikia mÅ«sų gÄ…sdinti“, Vitalijaus Suchockio „Vitaliana“, Henriko Vaigausko „Gyvenimas yra labai, labai, labai...“, Daivos MinkeviÄiÅ«tÄ—s ir Sandros JanuÅ¡eviÄiÅ«tÄ—s „Open Cut“ ir „Outage“, ArtÅ«ro Bukausko „Erotomoto“ ir kt.
Festivalio retrospektyvų programoje bus pristatomi P. Dumalos, A. Tatarskio filmai, lietuvių režisierių Iljos Bereznicko ir Henriko Vaigausko kūryba.
|
|
|
| | AukÅ¡tosioms mokykloms pateikus informacijÄ… apie 2005 metų studentų priÄ—mimÄ… paaiÅ¡kÄ—jo, kad bendras priimtųjų studijuoti valstybÄ—s biudžeto lÄ—Å¡omis skaiÄius nebuvo didesnis negu 5 proc., nors LR VyriausybÄ—s nutarimu buvo leistinas 20 proc. nuokrypis. Kai kurios aukÅ¡tosios mokyklos, priimdamos studentus, mokanÄius visÄ… studijų kainÄ…, virÅ¡ijo LR VyriausybÄ—s nustatytÄ… priÄ—mimo planÄ….
ValstybÄ—s biudžeto asignavimai ir studentų skaiÄiaus priklausomybÄ— verÄia aukÅ¡tÄ…sias mokyklas priimti kuo daugiau studentų. TodÄ—l Å¡iandien Lietuva pagal studentų skaiÄių patenka į Europos Å¡alių deÅ¡imtukÄ…, bet vienam studentui skiria bene mažiausiai lėšų. Siekiant sumažinti neigiamÄ… tokios priklausomybÄ—s poveikį, buvo patvirtintas ne tik studentų priÄ—mimo planas, bet ir 20 proc. nuokrypis, kuris leido aukÅ¡tosioms mokykloms priimti daugiau ar mažiau studentų nuo valstybÄ—s nustatyto finansuojamų vietų skaiÄiaus, paliekant tÄ… patį valstybÄ—s biudžeto finansavimÄ…. Å i nuostata suteikia didesnÄ™ laisvÄ™ aukÅ¡tajai mokyklai priimant ir „nubarstant“ studentus valstybÄ—s finansuojamose vietose, t.y. leidžia planuoti studentų priÄ—mimÄ…, atsižvelgiant į konkreÄios studijų programos specifikÄ…, didesnį dÄ—mesį skirti studijų kokybei. Ä® valstybines kolegijas ir universitetus priimtas 50431 studentas (iÅ¡skyrus doktorantus ir meno aspirantus). Ä® valstybines kolegijas priimtas 9621 studentas, kurio studijos visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies apmokamos valstybÄ—s biudžeto lÄ—Å¡omis. Å is skaiÄius 6 proc. virÅ¡ija LR VyriausybÄ—s nutarimu nustatytÄ… skaiÄių (9040). Ä® universitetų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies valstybÄ—s biudžeto lÄ—Å¡omis apmokamas vietas (I ir II pakopas) priimti 22144 studentai (planas - 21417), planas virÅ¡ytas 3 proc. NÄ— vienas universitetas nepriÄ—mÄ— daugiau nei 20 proc. Ä® I pakopÄ… priimti –17634 studentai, tai 5 proc. daugiau nei planuota, į II pakopÄ… priimta – 4510, tai 1 proc. mažiau, nei planuota. Ä® rezidentÅ«ros studijas priimta 540 rezidentų (planas-551), tai 2 proc. mažiau.
|
|
|
| | Loret Demar mieste Katalonijoje (Ispanija) rugsÄ—jo 27 – spalio 11 dienomis vykusiame penktajame tarptautiniame vaikų ir jaunimo dainų ir Å¡okių festivalyje BUENO VIAJE 2005 puikiai pasirodÄ— lietuviai. JungtinÄ— trijų Lietuvos kolektyvų kantri žanro dainų ir Å¡okių programa buvo Å¡iltai įvertinta ir žiÅ«rovų, ir paÄių festivalio organizatorių bei apdovanota specialiuoju prizu. Su BUENO VIAJE organizatoriais taip pat susitarta dÄ—l bendrų ir Lietuvoje, ir Ispanijoje vyksianÄių muzikinių projektų.
JungtinÄ—je Lietuvos programoje – trys kolektyvai:Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) pop muzikos studijos RE MI DO, Å¡okių kolektyvas iÅ¡ Mažeikių „Linksmasis kaubojus“ ir Å ilutÄ—s kantri kolektyvas „SalÅ«nas“. Mintis kurti bendrÄ… projektÄ… kilo rugpjÅ«tį Visagine vykusio kantri festivalio „Kantri viltys 2005“ metu.Å iame įvairias estradinio žanro pakraipas jungianÄiame festivalyje savo Å¡alims atstovavo septyni jungtiniai vaikų ir jaunimo kolektyvai iÅ¡ Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kazachstano, Rusijos, Ispanijos ir Gruzijos. Festivalio metu miesto skirtingose vietose, įvairaus dydžio koncertų salÄ—se ir aikÅ¡tÄ—se vyko daugybÄ— koncertų. LietuvaiÄiai dalyvavo septiniuose koncertuose, vienas iÅ¡ kurių buvo skirtas tik Lietuvai, o kiti buvo jungtiniai su kitų Å¡alių jaunaisiais atlikÄ—jais.
|
|
|
| | Tradiciškai kasmet Velso grafystės miestelis Langolenas tampa muzikos sostine. Choristai, šokėjai, instrumentalistai, solistai atvyksta į kalnų apsuptą miestelį pristatyti savo šalį, jos kultūrą.
PraÄ—jÄ™ didžiulÄ™ iÅ¡ankstinÄ™ atrankÄ…, į konkursÄ… buvome pakviesti KlaipÄ—dos Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientas Rokas Spalinskas ir koncertmeisterÄ— GÄ—ja ŽižiÅ«nienÄ— ir Å¡ių eiluÄių autorÄ—.
Konkursas “International musical Eisteddfod†pernai nominuotas Nobelio Taikos premijai gauti.
Nuoširdumas, tolerancija, pagarba kitokiai kultūrai vyravo ir šiais metais vykusiame 59-ajame muzikos konkurse.51 šalies atstovai dalyvavo konkursinėje programoje net 27 kategorijose. R.Spalinskas dalyvavo dviejuose konkursuose: solo vokalu ir liaudies instrumentu. Užimta aukšta IV vieta. Komisijos narius ir publiką sužavėjo meistriškas, muzikalus skrabalų skambesys.
|
|
|
| | Spalio 21 dieną, Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, buvo atidaryta penktoji tarptautinė tekstilės meno paroda "Kauno meno bienalė Textile 05". Atidarymo metu buvo paskelbti geriausių kūrinių autoriai, vyko prizų įteikimo ceremonija, o tekstilės meno kūriniais bus galima grožėtis iki gruodžio 4 dienos.
Šiais metais bus pristatyti kūriniai trijose kategorijose: darbai, sukurti specifinei erdvei, kūriniai, naudojantys naujas technologijas, bei konceptualūs darbai.
ParodÄ… sudaro dvi dalys: kuruojama ir atvira. Pirmojoje dalyje trys parodos kuratoriai - Keiko KavaÅ¡ima iÅ¡ Japonijos, Silja Puranen iÅ¡ Suomijos ir Džonas Erikas Risas iÅ¡ JAV - pakvietÄ— 27 iÅ¡kiliausius tekstilÄ—s menininkus iÅ¡ Japonijos, Europos ir JAV, kurie pristato savo darbus erdvÄ—s, technologijų bei koncepcijos kategorijose. Atvirajai parodos daliai darbus pateikÄ— 145 menininkai iÅ¡ 30 pasaulio Å¡alių. Jie dalyvauja konkurse parodos prizams laimÄ—ti. Trys 5 tÅ«kst. litų vertÄ—s prizai bus įteikti kiekvienos kategorijos geriausiam darbui. Be minÄ—tų užsienio kuratorių, darbus vertins Nacionalinio M. K. ÄŒiurlionio dailÄ—s muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, meno kritikÄ— Laima KreivytÄ—, Lietuvos tekstilÄ—s instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, technikos daktarÄ— GailutÄ— KazakeviÄiÅ«tÄ—.
|
|
|
| | Spalio 21 dienÄ…, Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta paroda "Tapyba: mokymas ir menas", kurioje jaunystÄ—s ir brandos darbus eksponavo tapybos dÄ—stytojai bei skirtingais laikmeÄiais tapybÄ… studijavÄ™ menininkai. Vilniaus dailÄ—s akademijos tapybos katedros edukacinio projekto tikslas - parodyti, kaip tapybos pamokos aukÅ¡tojoje mokykloje veikia savarankiÅ¡kÄ… bÅ«simo menininko kÅ«rybÄ….
Skirtingais laikotarpiais nutapyti studentų paveikslai, dėstytojų studijiniai darbai ir vėlesni jų kūriniai padės žiūrovams suvokti, kaip tapybos mokymas ilgainiui virsta individualia menine kalba.
Dailės mokyklų moksleiviai ir pedagogai edukacinėje parodoje buvo supažindinti su tapybos dėstymo metodika Lietuvos dailės akademijoje.
|
|
|
| | KlaipÄ—dos universiteto (KU) Pedagogikos fakultetas Å¡venÄia jubiliejų - sukanka 30 metų, kai Äia pradÄ—ti rengti įvairių specialybių mokytojai. Fakulteto dekanas Antanas LukoÅ¡eviÄius sako, kad tai ne vienintelÄ— data, Å¡iandien svarbi pedagogikos mokslui. Anot jo, 1905 metais pradÄ—tas statyti pastatas kuriame dabar įsikÅ«rÄ™s fakultetas, tad jam jau - 100 metų. Be to, 1935-aisiais, t. y. prieÅ¡ 70 metų, atidarytas pirmas Lietuvoje Pedagoginis institutas, tai- aukÅ¡tojo pedagoginio mokslo pradžia Å¡iame pastate. Galiausiai 1975 metais KlaipÄ—doje įkurtas Å iaulių pedagoginio instituto ikimokyklinio auklÄ—jimo fakultetas.
KU Pedagogikos fakultete studijas kasmet baigia maždaug 1400 bakalaurų ir apie 150 magistrų. Čia dirba 73 dėstytojai, iš kurių 7 - profesoriai ir 46 docentai - mokslų daktarai. Fakultete rengiami edukologijos, katechetikos, kūno kultūros, meno pedagogikos, psichologijos, socialinės pedagogikos specialistai. Nuo kitų metų fakultetas ketina pradėti ruošti ir matematikos, informatikos bei fizikos mokytojus.
|
|
|
| | Italų kultÅ«ros institutas Vilniuje ir Vilniaus universiteto biblioteka visuomenei pristato Italijoje gyvenusio kunigo, žurnalisto, vertÄ—jo ir kolekcininko monsinjoro Vinco MinceviÄiaus (1915-1992) rinkinių vertybes. Spalio 24 dienÄ… Vilniaus universiteto Baltojoje salÄ—je atidaroma paroda "Turinas - Roma - Aosta. Su Lietuva Å¡irdyje..." supažindina su į LietuvÄ… pargabentais V. MinceviÄiaus sukauptais senaisiais žemÄ—lapiais, knygomis bei paties monsinjoro parengtais ir italų kalba iÅ¡leistais leidiniais.
GimÄ™s Vokietijoje, V. MinceviÄius augo ir mokÄ—si Liudvinave, MarijampolÄ—s apskrityje. Nuo 1934 m. gyveno Italijoje, studijavo Turino universitete Filosofijos ir teologijos fakultete, Tarptautiniame socialinių mokslų universitete Romoje studijavo žurnalistikÄ…. 1946 m. įstojo į PopiežiÅ¡kÄ…jį Grigaliaus universitetÄ… Romoje, 1949 m. buvo įšventintas kunigu, 1951 m. gavo teologijos licenciato laipsnį. 1963 m. V. MinceviÄiui suteiktas monsinjoro garbÄ—s titulas.
VisÄ… gyvenimÄ… domÄ—jÄ™sis Lietuvos istorija, V. MinceviÄius rinko su Lietuvos praeitimi susijusiÄ… medžiagÄ…: knygas, žemÄ—lapius bei graviÅ«ras. Jis sukaupÄ— vertingÄ… ir įdomiÄ… senųjų knygų, graviÅ«rų bei istorinių žemÄ—lapių kolekcijÄ…, kuri po kolekcininko mirties atiteko Vilniaus universiteto bibliotekai.
Ekspozicijoje pristatomi XVI-XVIII amžių pasaulio, Europos, atskirų valstybių, tarp jų - ir senieji Lietuvos žemÄ—lapiai, XVII-XVIII a. knygos iÅ¡ V. MinceviÄiaus kolekcijos bei paties monsinjoro parengti ir italų kalba iÅ¡leisti leidiniai.
|
|
|
| | IÅ¡eivijos fotomenininko Algimanto Kezio kÅ«ryba pristatoma KaraliauÄiaus žiÅ«rovams. AutorinÄ™ fotografijos parodÄ…, spalio 21 dienÄ…, atidarys Kaliningrado fotomenininkų studija. A. Kezys gimÄ— 1928 metais Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukÄ™s į Vakarus, A. Kezys 1950 m. atvyko į Jungtines Valstijas, Äia įgijo filosofijos magistro laipsnį Lojolos universitete. Dirbdamas ÄŒikagoje, įkÅ«rÄ— Lietuvių fotografijos bibliotekÄ…, Lietuvių bibliotekos leidyklÄ…, leidžianÄiÄ… literatÅ«rÄ… etninÄ—mis temomis ir meno galerijÄ…. Savo meninius polinkius A. Kezys ugdÄ— pasinerdamas į fotografijos menÄ…. Jo talentas buvo pripažintas 1965 metais, surengus jam pirmÄ…jÄ… savo parodÄ… ÄŒikagos meno institute. Nuo tada jis eksponavo savo kÅ«rinius daugelyje Å iaurÄ—s ir Pietų Amerikos bei Europos muziejų, jo darbai pasirodydavo žurnaluose ir knygose abipus Atlanto. A. Kezio parodų tematika dažniausiai yra ÄŒikagos miesto architektÅ«ra, moterys ir Lietuvos vaizdai. Å iuo metu A. Kezys valdo mažą galerijÄ… "Stickney" Ilinojaus valstijoje. Joje pristato pasauliui Lietuvos menininkus, be to, leidžia žurnalus, katalogus, meno, religines bei fotografijų knygas.
|
|
|
| | Lietuvos poetas Liudvikas JakimaviÄius dalyvaus tarptautiniame poezijos festivalyje Makedonijoje, Tetovo mieste. Devintasis poezijos festivalis Makedonijoje vyks nuo ketvirtadienio iki sekmadienio.
Poeto eilÄ—raÅ¡Äiai iÅ¡versti į makedonų kalbÄ…, spausdinami festivalio almanache. Å iame renginyje, kuris bus transliuojamas per nacionalinÄ™ Makedonijos televizijÄ…, L.JakimaviÄius atstovaus ne tik Lietuvos, bet viso Baltijos regiono valstybių poetams. Poetas, kritikas ir dramaturgas L.JakimaviÄius yra paraÅ¡Ä™s tris poezijos knygas suaugusiems: "Kitoje miÅ¡ko pusÄ—je", "Dusenos" ir "MedinÄ™". Taip pat sukÅ«rÄ™s pjesių vaikams "Milžino Å¡irdis", "Septyni vienuoliai" ir kitų.
|
|
|
| | Regionams sudarytos vienodos sÄ…lygos dalyvauti Europos SÄ…jungos (ES) struktÅ«rinių fondų paramos konkursuose, taÄiau dÄ—l nepakankamo mažesnių regionų aktyvumo ES lÄ—Å¡omis dar labiau didinama praraja tarp Lietuvos didžiausių miestų ir likusios Å¡alies dalies. Å vietimo ir socialinÄ—s integracijos sritims jau paskirstyta 34 procentai ES struktÅ«rinių fondų lėšų.Å iuo metu Vilniuje ir Kaune iÅ¡ ES lėšų finansuojamiems Å¡vietimo ir mokslo projektams atitenka net 85,6 proc. visos iki Å¡iol skirtos paramos – 219,4 mln. litų.Panevėžio apskritis gauna 0,2 procento, TelÅ¡ių – 0,6 procento, Utenos apskritis – 0,8 procento visos paramos. Kiek geresnÄ— padÄ—tis yra Å iaulių apskrities Å¡vietimo sektoriuje, kuriam skirta 7,9 procento paramos. SocialinÄ—s apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, panaÅ¡i situacija susiklostÄ— skirstant lÄ—Å¡as socialinÄ—s integracijos, neįgaliųjų reabilitacijos ir darbo rinkos plÄ—tros projektams.Vilniaus ir Kauno pareiÅ¡kÄ—jų įgyvendinamiems projektams atiteko 77,3 procento – 96,6 mln. litų – paramos. Mažiausiai socialinÄ—s integracijos ir darbo rinkos plÄ—trai 2004 metais skirta TelÅ¡ių – 0,3 procento ir Utenos – 0,7 procento regionams. Daugiau lėšų į labiau nuo sostinÄ—s nutolusius regionus ateis per valstybinių institucijų vykdomus nacionalinius projektus. TaÄiau, ministerijos atstovo nuomone, regionai galÄ—tų bÅ«ti aktyvesni, siekdami pritraukti jiems reikalingas investicijas. AtotrÅ«kį tarp Lietuvos miestų lemia tai, kad mažesnių regionų pareiÅ¡kÄ—jai turi mažiau žinių ir įgÅ«džių rengiant paraiÅ¡kas paramai gauti. Be to, jiems sudÄ—tingiau gauti profesionalias konsultacijas.
|
|
|
| | Metų gale pirmąkart bus renkami geriausi šalies tautodailininkai, kurie pelnys "Aukso vainiko" nominacijas už vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinius.
Lietuvos liaudies kultÅ«ros centras, įsteigusÄ— nominacijas, kurių pagalba tikimasi, kad Å¡itaip turÄ—tų atgimti tautodailÄ—s sritis, per penkiolika NepriklausomybÄ—s metų nepelnytai primirÅ¡ta. Atskiruose regionuose kuriantieji rengia parodas, pavieniai darbai iÅ¡keliauja į užsienį, taÄiau daugiausia tautodailininkai kuria kas sau. Per pastaruosius deÅ¡imtmeÄius suprastÄ—jo ir pati kÅ«ryba: nevyksta seminarai, tautodaile mažai domisi ekspertai. Utenos rajono tautodailininkai ganÄ—tinai aktyvÅ«s: kasmet rengia ataskaitines savosios kÅ«rybos parodas, veiklus jų klubas "Svirnas", vadovaujamas Odetos TumÄ—naitÄ—s-BražėnienÄ—s. Dabar LeliÅ«nuose, Vytauto ValiuÅ¡io keramikos muziejuje, vyksta visos apskrities 43 tautodailininkų iÅ¡ Ignalinos, Zarasų, Utenos, MolÄ—tų rajonų bei Visagino miesto kÅ«rybos paroda. Ji atskleidžia bene visas tautodailÄ—s sritis.
|
|
|
| | Nacionaliniame M. K. ÄŒiurlionio dailÄ—s muziejuje spalio 28 d., penktadienį, 16 val. įvyks Liudviko Strolio (1905–1996) parodos „Lietuvių keramikos maestro“, skirtos Å¡imtosioms dailininko gimimo metinÄ—ms, atidarymas. JubiliejinÄ—je L. Strolio parodoje, rodomi geriausi keramiko darbai iÅ¡ Lietuvos dailÄ—s ir Nacionalinio M.K. ÄŒiurlionio dailÄ—s muziejų rinkinių. Tai Å¡amotinÄ—s vazos, dekoratyvinÄ—s lÄ—kÅ¡tÄ—s bei kiti kÅ«riniai. Juose ryÅ¡ki menininko iÅ¡tikimybÄ— keramikos žemiÅ¡kai prigimÄiai, funkcionalumui, formos tobulumo paieÅ¡koms. Greta kÅ«rinių, iliustruojanÄių vis kitÄ… lietuvių taikomosios dailÄ—s laikotarpį, daug nematytų, reÄiau rodytų ar atkeliavusių iÅ¡ privaÄių kolekcijų. Ekspozicijoje pristatomos ir jau po 1990-ųjų sukurtos dekoratyvinÄ—s lÄ—kÅ¡tÄ—s. ParodÄ… papildo įspÅ«dingi menininko studijų laikų ir kiek vÄ—lesni pieÅ¡iniai bei vertingos fotografijos iÅ¡ Å¡eimos archyvo.
L. Strolis gimė 1905 m. rugsėjo 1 d. netoli Radviliškio Gankių kaime (mirė 1996 m. Po Kauno meno mokyklos (kur studijavo tapybą) streiko 1929 m. atsidūręs Paryžiuje, jaunas dailininkas pasirinko keramikos studijas Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje, lankė piešimo pratybas Colarossi ir "Didžiosios lūšnos" akademijose. Savo kūryba L.Strolis darė įtaką Lietuvos keramikai. Jau du pirmi alaus servizai, sukurti 1935 ir 1936 m. traukė akį liaudiškomis, bet grakštesnėmis negu įprasta formomis. Pirmasis garbės diplomas jam buvo už juos skirtas 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje meno ir technikos parodoje. 1938 metų Berlyno tarptautinėje meno ir amatų parodoje jo darbai buvo apdovanoti medaliu.
Nuo 1944 m. L.Strolis vadovavo DailÄ—s institutui. 1946 m. L. Stroliui suteiktas VDI profesoriaus vardas.
|
|
|
| | Å ių metų spalio 20 d. LR ambasadoje JungtinÄ—je KaralystÄ—je bus atidaryta dvylikos Å¡iuolaikinių Lietuvos dailininkų grafikos darbų paroda. Paroda Londone bus pristatyta ambasados bei Britų prekybos rÅ«mų Lietuvoje rengiamo verslo priÄ—mimo metu. Bus eksponuojami Å arÅ«no LeonaviÄiaus Giedriaus JonaiÄio, Lidos DubauskienÄ—s, BirutÄ—s ZokaitytÄ—s, JÅ«ragio BurkÅ¡aiÄio, Virginijos KalinauskaitÄ—s, Tatjanos DiÅ¡Äenko, DovilÄ—s TomkutÄ—s, EglÄ—s KuckaitÄ—s, Egidijaus Rudinsko, Robertos VaigeltaitÄ—s bei KÄ™stuÄio VasiliÅ«no 1993-2005 metais sukurti darbai. Å ioje parodoje lietuvių grafikai, perimdami deÅ¡imtmeÄiais susiformavusias tradicijas bei praturtindami jÄ… individualia patirtimi, preciziÅ¡kai kuria metaforiÅ¡kÄ…, turtingÄ… siužetais ir simboliais vizualinį pasaulį: keistų ritualų, paslaptingų gyvÅ«nų ir žmonių gyvenimas grafiko Å .LeonaviÄiaus darbuose, lietuviÅ¡kų litų autoriaus G.JonaiÄio siurrealistinių galaktikų tyrinÄ—jimai, L.DubauskienÄ—s trapÅ«s ir efemeriÅ¡ki moters pavidalai, žaismingi B.ZokaitytÄ—s retro žaidimai su figÅ«rÄ—lÄ—mis, žemÄ—lapiais ir buities atributais, J.BurkÅ¡aiÄio Vilniaus Užupio peizažai, T.DiÅ¡Äenko praÄ—jusių epochų angelai ir taip toliau.
|
|
|
| | Spalio 18 dienÄ…, Vilniaus pedagoginio universiteto dailÄ—s dÄ—stytojų kÅ«rybinių darbų parodos atidarymu prasidÄ—jo keturias dienas truksianti universiteto 70-meÄio Å¡ventÄ—. Kitose, atidaromose parodose akademinÄ— bendruomenÄ— galÄ—s susipažinti su aukÅ¡tosios mokyklos archyviniais dokumentais, universiteto mokslininkų publikacijomis. AntrÄ…jÄ… Å¡ventÄ—s dienÄ… universitete bus atidaryta Rektorių galerija ir buvusio Å¡ios aukÅ¡tosios mokyklos rektoriaus, profesoriaus Albino Liaugmino auditorija.
Spalio 19-20 dienomis Vilniaus pedagoginio universiteto akademinÄ— bendruomenÄ— ir sveÄiai iÅ¡ kitų aukÅ¡tųjų mokyklų rinksis į tarptautinÄ™ mokslinÄ™ konferencijÄ… "Ugdymo paradigmų kaita: teorija ir praktika". PirmÄ…jÄ… aukÅ¡tÄ…jÄ… pedagoginÄ™ mokyklÄ… - dvimetį pedagoginį institutÄ… KlaipÄ—doje Lietuvos VyriausybÄ— įsteigÄ— 1935-aisiais. Pagrindinis jo uždavinys buvo rengti mokytojus reformuotai pradinei mokyklai ir plÄ—toti Lietuvoje pedagoginius mokslus. 1939-ųjų kovÄ… Vokietijai užgrobus KlaipÄ—dos kraÅ¡tÄ…, Pedagoginis institutas buvo perkeltas į Panevėžį, o tų paÄių metų rudenį Lietuvai atgavus Vilnių - į sostinÄ™. Lietuvai atkÅ«rus nepriklausomybÄ™, Vilniaus pedagoginiame institute buvo pradÄ—tas mokymo ir administracinio darbo pertvarkymas. 1992-ųjų gegužės 20-Ä…jÄ… Lietuvos Respublikos AukÅ¡Äiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas suteikÄ— institutui universiteto statusÄ…, patvirtino universiteto statutÄ…. Nuo to laiko aukÅ¡toji mokykla vadinama Vilniaus pedagoginiu universitetu. Sporto ir sveikatos, Užsienio kalbų, Slavistikos, Istorijos, Lituanistikos, Gamtos mokslų, Fizikos ir technologijos, Matematikos ir informatikos, Pedagogikos ir psichologijos fakultetuose Å¡iuo metu mokosi apie 13,4 tÅ«kst. pedagoginio universiteto studentų. Mokslininkų bendruomenÄ™ buria SocialinÄ—s komunikacijos bei KultÅ«ros ir meno edukologijos institutai.
|
|
|
| | Minint senojo baltų tikėjimo atgimimo 100-metį, Vilniuje, spalio 22 dieną, rengiama tarptautinė konferencija bei religinės apeigos ant Gedimino kapo kalno. Šeštadienį Kultūros, filosofijos ir meno institute Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija sukvies senojo baltų tikėjimo tradicijos tyrinėtojus ir jos tęsėjus.
Moderniaisiais laikais atgimusios senosios baltų religijos ir kultÅ«ros tradicijos susilaukia vis daugiau dÄ—mesiotodÄ—l bus siekiama visuomenei kuo plaÄiau pristatyti gyvÄ… lietuvių tradicinÄ™ religijÄ…. IstoriÅ¡kai senoji baltų kultÅ«ra neapsiriboja tik Lietuva, todÄ—l konferencijoje dalyvaus ir kaimyninÄ—se Å¡alyse atgimstanÄius tikÄ—jimus pristatys senųjų tikÄ—jimų tyrinÄ—tojai iÅ¡ Latvijos, Baltarusijos, taip pat iÅ¡ JAV.
Konferencijos dalyviai kalbÄ—s apie senojo baltų tikÄ—jimo atgimimo procesÄ…, pagonybÄ—s paproÄius.
Senojo lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis minimas šių metų spalio 22 dieną, nes būtent šią dieną 1905 metais tautinio atgimimo veikėjas J.G.Beržanskis Klausutis išsiuntė į tuometinę Rusijos imperijos sostinę Sankt Peterburgą prašymą oficialiai pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo pasekėju.
Ilgai susirašinėjęs su carine valdžia, teigiamo atsakymo J.G.Beržanskis sulaukė tik 1915 metais. Jis pasiekė, jog oficialiuose dokumentuose būtų ištaisytas įrašas apie jo tikėjimą, taip priversdamas valdžią pripažinti senąjį lietuvių tikėjimą.
|
|
|
| | Pedagogai nerimauja dėl planuojamo lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino pakeitimo. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai dar nekalba apie būsimas permainųas Kitais metais mokyklas pasieks nauja lietuvių kalbos mokymo programa. Planuojama, kad lietuviškų ir kitakalbių mokyklų abiturientai laikys vienodą lietuvių kalbos egzaminą. Artėjant permainoms kalbama, kad valstybinio lietuvių kalbos egzamino reforma esanti klaidinga. Kalbininkai bei pedagogai teigia, kad lietuvių literatūros ir kalbos atskyrimas valstybiniame egzamine buvo klaida, nes moksleiviai prarado motyvaciją pažinti literatūrą.
|
|
|
| | JuodkrantÄ—je pradÄ—jo veikti 16 vaikų kadetų grupÄ—. Tai bÅ«simosios kadetų mokyklos užuomazga. Joje Å¡alia bendrųjų mokslų vaikai semiasi su jÅ«ra susieto gyvenimo patirties. KlaipÄ—dieÄių entuziastų ir savivaldybÄ—s specialistų idÄ—ja, kurti kadetų mokyklÄ… Ä—mÄ— įgyvendinti Neringos gyventojai. Karinių jÅ«rų pajÄ—gų laivyno kapelionas Romualdas RamaÅ¡auskas su 16 auklÄ—tinių.Tai smurto Å¡eimose ir negandų patyrusių vaikų grupelÄ— iÅ¡ Lietuvos vidurio. Anglų patirtis svarbi ir Lietuvai.
Kapelionas prieš porą metų lankėsi Anglijos kadetų mokykloje "Royal Hospital School" ir įsitikino, kad idėja suburti vaikus yra teisinga. Tvarka ten griežta, bet ne kariška.
Steigiant lietuvišką kadetų mokyklą, anglų metodika ir jų darbo principai - nebloga paspirtis. Kapelionas tikisi artimiausiu metu anglus pasikviesti į Karinių oro pajėgų bazę, netoli Juodkrantės, kur mokysis būsimieji jūrų skautai.
|
|
|
| | Spalio 17 dienÄ…, 50 kilometrų maratonu nuo vyskupo Kazimiero Paltaroko gimtinÄ—s - Å iaulių rajono Gailionių kaimo iki Panevėžio Katedros prasidÄ—s Å¡eÅ¡ias dienas truksiantys pirmojo Panevėžio vyskupijos ganytojo, vyskupo K. Paltaroko gimimo 130-ųjų metinių minÄ—jimo renginiai.Ä® sÄ…skrydį susirinkÄ™ katalikiÅ¡kųjų mokyklų moksleiviai antradienį rungsis viktorinoje "Ateitininkijos praeitis ir dabartis". KatalikiÅ¡kos dvasios mokyklų meno kolektyvai Panevėžio muzikiniame teatre surengs giesmių ir liturginių Å¡okių Å¡ventÄ™.TreÄiÄ… iÅ¡kilmių dienÄ… Panevėžio vyskupija maldininkus kvies eiti vyskupo K. Paltaroko gyvenimo keliais. Abiturientams bus rengiamos susitelkimo rekolekcijos PagrindinÄ— Å¡ventÄ—s diena ketvirtadienį prasidÄ—s Å vÄ. Sakramento adoracija Panevėžio Katedroje. K. Paltarokas gimÄ— 1875 metų spalio 22-Ä…jÄ… Linkuvos parapijoje, Å iaulių rajone. BaigÄ™s JoniÅ¡kÄ—lio pradžios mokyklÄ…, Mintaujos gimnazijÄ…, K. Paltarokas įstojo į Kauno kunigų seminarijÄ…, vÄ—liau studijavo Petrapilio dvasinÄ—je akademijoje, kur apsigynÄ— disertacijÄ… ir pelnÄ— magistro laipsnį. Po studijų, 1906 metais dvasininkas grįžo į LietuvÄ…. Nuo 1911-ųjų Kauno kunigų seminarijoje dÄ—stÄ— lotynų kalbÄ…, teologijÄ…, sociologijÄ… ir filosofijÄ…. Po trejų metų buvo paskirtas seminarijos vicerektoriumi. Per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… rÅ«pinosi seminarijos evakavimu. Po karo pakeltas tarnauti ŽemaiÄių vyskupijos kapitulos kanauninku. Vyskupu konsekruotas 1926 metų gegužės 2-Ä…jÄ…. Kuriant naujÄ… vyskupijÄ… K. Paltarokas atsiskleidÄ— kaip gabus organizatorius. PastatÄ— Panevėžyje katedrÄ…. Gyvas vyskupo veiklos paminklas - per 50 jo raÅ¡ytų ganytojiÅ¡kų laiÅ¡kų, leidiniai literatÅ«ros pastoracijos, auklÄ—jimo, KatalikiÅ¡kosios akcijos bei kitais aktualiais klausimais.
1958 metų sausio 3 dieną Vilniuje miręs vyskupas palaidotas Panevėžio katedros kriptoje.
|
|
|
| | Vienas Vatikano universitetų siūlo specialius kursus kunigams, norintiems tapti demonologais ir egzorcistais. Keturis mėnesius truksiantys kursai "Egzorcizmas ir išlaisvinimo maldos" dėstomi "Pontifical Regina Apostolorum" universitete Romos priemiestyje.
Į juos susirinko apie 120 studentų iš viso pasaulio. Jie klausysis paskaitų apie satanizmo ir demonų apsėdimo ganytojiškuosius, dvasinius, teologinius, liturginius, medicininius, teisinius ir kriminologinius aspektus.
Vienas kunigas, prašęs neviešinti jo pavardės, pasakojo kursuose dalyvauti nusprendęs po to, kai jaunos jo parapijos merginos išpažinties metu patyrė "keistų pasikeitimų". "Pasikeitė merginos balsas ir veidas. Ji pradėjo kalbėti kalba, kurios negalėjo žinoti. Neretai susiduriu su panašios bėdos kamuojamais žmonėmis, kurių daug daugiau, nei įsivaizduojame", - sakė kunigas.
Jei po kursų vyresnybė nuspręs, jog šis kunigas turėtų tapti egzorcistu, jis privalėtų juo būti.
|
|
|
| | Archeologai greta restauruojamo ŽemaiÄių Kalvarijos vienuolyno aptiko iki Å¡iol nežinomÄ… tÅ«kstanÄio metų amžiaus kurÅ¡ių gyvenvietÄ™.
SenovÄ—s gyvenvietÄ—je atidengtas kultÅ«rinis sluoksnis su židinių liekanomis - molio tinko gabalais, nuo ugnies suskeldÄ—jusiais akmenimis, degÄ—siais, trinamųjų girnų trintuvų fragmentais, keramika. Nors Å¡is regionas nepasižymi lipdytinÄ—s keramikos gausa, archeologai vien 4 kvadratinių metrų iÅ¡tirtame plote surinko kelis Å¡imtus puodų Å¡ukių. Pastaraisiais metais kraÅ¡tovaizdžiu ir istorine praeitimi iÅ¡siskirianÄiame ŽemaiÄių Kalvarijos miestelyje aptikta nemažai naujų archeologinių vietų, kurios neseniai įraÅ¡ytos į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ…: jau minÄ—tas 8-13 amžiaus kurÅ¡iÅ¡kas kapinynas, taip pat krikÅ¡ÄioniÅ¡kas, taÄiau dar pagonybÄ—s elementų turintis 17-19 amžiaus kapinynas, bažnyÄios ir vieno seniausių Å iaurÄ—s Lietuvoje vienuolyno vieta.
Tokiame mažame miestelyje aptiktas visas kompleksas archeologinių vietų. Šis visas kompleksas - ne tik archeologinis, bet ir urbanistinis vertas būtų saugomos kultūrinės vietovės statuso.
|
|
|
| | Apie penkiolika procentų mokinių turi specifinių skaitymo ir rašymo sutrikimų.
Disleksija – gebėjimo skaityti sutrikimas, kurį sukelia kai kurių smegenų centrų nepakankamas išsivystymas. Būtina supažindinti tėvus ir mokytojus su šiuo sutrikimu, kad jie neieškotų nei kvailumo, nei tinginystės, nei piktavališkumo, o įžvelgtų negalią, kurią galima įveikti bendromis pastangomis.Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros ir Europos disleksijos asociacijos iniciatyva savo veiklą pradės Lietuvos disleksijos asociacija.Ji sieks padėti ne tik vaikams, turintiems disleksijos sutrikimą, bet ir jų tėvams bei mokytojams atrandant efektyviausius mokymo ir psichologinės pagalbos būdus.
Kitose Europos Å¡alyse jau keletÄ… deÅ¡imtmeÄių veikia įvairios organizacijos,siekianÄios padÄ—ti vaikams ir suaugusiems žmonÄ—ms, turintiems disleksijos sutrikimÄ…. Psichologiniu požiÅ«riu kiekvieno žmogaus gebÄ—jimai iÅ¡mokti skaityti ir raÅ¡yti yra labai skirtingi. Vieni vaikai iÅ¡moksta skaityti anksti ir lengvai, kitiems – tai sunkus iÅ¡bandymas. Gali bÅ«ti, kad jie turi negaliÄ…, vadinamÄ… disleksija.
Disleksija – gebÄ—jimo skaityti sutrikimas, kurį sukelia kai kurių smegenų centrų nepakankamas iÅ¡sivystymas. Tai reiÅ¡kia, kad disleksijÄ… turinÄio žmogaus smegenys kitaip suvokia pasaulį. Jau žinoma, kad pagrindinÄ—s disleksijos priežastys – paveldimumas, ligos, kuriomis persirgo moteris nÄ—Å¡tumo metu, gimdymo komplikacijos bei kiti veiksniai, sukeliantys vaisiaus smegenų veiklos sutrikimus.
TodÄ—l labai svarbu ne kaltinti, o telkti pastangas ir pamÄ—ginti veikti kartu vaiko labui, nes disleksija – ne liga. Jos negalima iÅ¡gydyti, taÄiau jÄ… galima koreguoti.
|
|
|
| | "Ä® informacinÄ™ visuomenÄ™ be informacinÄ—s atskirties" - tokiu Å¡Å«kiu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenÄ— Å¡iemet pasitinka spalio 15-Ä…jÄ… minimÄ… TarptautinÄ™ baltosios lazdelÄ—s dienÄ…, kurios tikslas - priminti visuomenei neregių poreikius ir juos persekiojanÄiÄ… informacinÄ™ atskirtį. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sÄ…junga vienija apie 7 tÅ«kstanÄius regÄ—jimo negaliÄ… turinÄių žmonių. PrieÅ¡ 10-15 metų sostinÄ—s aklieji ir silpnaregiai gyveno uždarokoje bendruomenÄ—je.SostinÄ—s VilkpÄ—dÄ— buvo vadinama aklųjų rajonu, o praeiviai sutiktÄ… neregį palydÄ—davo smalsiais žvilgsniais. Å iuo metų Lietuvos aklieji ir silpnaregiai vis dar tį. jauÄia socialinÄ™ ir informacinÄ™ aklųjų ir silpnaregių atskirtį.
RegÄ—jimo negaliÄ… turinÄių žmonių problemos vieÅ¡ajame sostinÄ—s transporte jau sprendžiamos, taÄiau silpnai matantys pasigenda laiptelių ir stiklinių vitrinų žymÄ—jimo.Europos Å¡alyse įprasta pirmÄ…jį ir paskutinį laiptelį žymÄ—ti geltona juostele. Lietuvoje tokia praktika - dar naujiena, todÄ—l regÄ—jimo negaliÄ… turintiems žmonÄ—ms vis dar sunku nesuklupus patekti į valstybines įstaigas, prekybos centrus, kitus visuomeninius pastatus. Savo bendruomenÄ—s narių poreikiais rÅ«pinasi ir patys neįgalieji.
|
|
|
| | Dokumentinio kino kÅ«rÄ—jas ArÅ«nas Matelis pelnÄ— 48-ojo tarptautinio Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalio pagrindinį prizÄ… ilgo metražo dokumentinių filmų kategorijoje. Festivalio "Auksinį balandį" ir 10 tÅ«kst. eurų premijÄ… tarptautinÄ— žiuri lietuvių režisieriui skyrÄ— už naujausiÄ… dokumentinį filmÄ… "PrieÅ¡ parskrendant į ŽemÄ™" apie onkologinÄ—mis ligomis serganÄius vaikus.
Apdovanojimas A. Mateliui skirtas už jautrumą, grožį ir užuojautą, gvildenant sunkią temą - šis išskirtinis jaudinantis filmas su pagarba ir be sentimentalumo rodo gyvenimą mirties akivaizdoje. Dokumentinių trumpo metražo filmų kategorijoje "Auksinį balandį" ir 3 tūkst. eurų premiją pelnė lenkų režisierius Jarekas Štandera (Jarek Sztandera) už humoro, ironijos ir dramatizmo kupiną filmą "Laukiant stebuklo" ("Po cud") apie piligriminę kelionę į Lurdą. Festivalio "Sidabrinius balandžius" atitinkamose kategorijose pelnė šveicarų ir ispanų režisieriai.
|
|
|
| | Spalio 13 dienÄ…, uostamiestyje apsilankÄ— beveik pusÅ¡imtis Å¡vietimo darbuotojų iÅ¡ Liepojos. SveÄius domino KlaipÄ—dos miesto patirtis Å¡vietimo ir ugdymo srityje.
Bendradarbiavimas tarp KlaipÄ—dos ir Liepojos miestų vyksta nuolat, taÄiau tokios didelÄ—s grupÄ—s kolegų iÅ¡ Latvijos buvo sulaukta pirmÄ… kartÄ…. SveÄiams buvo parodytas reprezentacinis filmas apie KlaipÄ—dos miestÄ…. VÄ—liau sveÄiai lankÄ—si skirtingų struktÅ«rų mokyklose - "Gabijos" pagrindinÄ—je, "Varpo" vidurinÄ—je ir "Aitvaro" gimnazijoje. Liepojoje Å¡iuo metu veikia 1-12, 5-12, 1-4 ir 1-9 klasių mokyklos. Kol kas nÄ—ra nÄ— vienos gimnazijos, taÄiau artimiausiu metu ketinama jas steigti.
LiepojieÄiams KlaipÄ—dos miesto mokyklos, palyginus su jų, pasirodÄ— geriau sutvarkytos. Kaip pranaÅ¡umÄ… jie įvardijo ir tai, jog KlaipÄ—dos mokyklose, skirtingai nei Liepojoje, vaikams teikiama socialinÄ— ir specialioji pagalba - dirba logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai.
|
|
|
| | Restauruota sostinÄ—s Å v. Kotrynos bažnyÄia taps nauja kultÅ«ros renginių erdve - puikios akustikos bažnyÄioje repetuos ir koncertuos Vilniaus miesto savivaldybÄ—s Å v. Kristoforo kamerinis orkestras, choras "Jauna muzika", vyks kiti kultÅ«ros renginiai. 2003 metais savivaldybÄ— su Vilniaus arkivyskupija yra pasiraÅ¡iusi panaudos sutartį, leidžianÄiÄ… neveikianÄius maldos namus restauruoti ir 20 metų naudoti kultÅ«rinei veiklai. Jau anksÄiau Å¡ioje bažnyÄioje vykdavo Kristupo vasaros festivaliai, Å¡alia esanti galerija "Vartai" buvo surengusi ne vienÄ… Å¡iuolaikinÄ—s dailÄ—s parodÄ…. Å iemet planuojama visiÅ¡kai užbaigti Vilniaus gatvÄ—je esanÄios barokinÄ—s Å v. Kotrynos bažnyÄios fasadų restauravimÄ… ir pradÄ—ti vidaus remonto darbus, kuriuos pabaigus neveikianti bažnyÄia bÅ«tų pritaikyta koncertams ir kultÅ«ros renginiams.
|
|
|
| | Lietuvos verslininkai teigia esantys pasirengÄ™ investuoti į mokslÄ…, taÄiau norÄ—tų, jog tokioms investicijoms bÅ«tų taikomos valstybÄ—s lengvatos. Mes siekiame, kad tai bÅ«tų leista įtraukti į iÅ¡laidas. Jeigu taip įvyktų, Lietuvos verslas žymiai padidintų savo dalyvavimÄ… finansiniais iÅ¡tekliais. Seimas yra priÄ—mÄ™s įstatymų pataisas, numatanÄias lengvatas investicijoms į žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius. Liepos mÄ—nesį Seimo priimtos Gyventojų pajamų bei Pelno mokesÄio įstatymų pataisos numato, jog įmonių lÄ—Å¡os, skirtos specialybÄ—s studijoms, stažuotÄ—ms bei darbuotojų kvalifikacijos kÄ—limui, neapmokestinamos.
Seime, spalio 12 dieną,, susirinkę akademinės bendruomenės bei verslo atstovai drauge bandė ieškoti būdų aukštojo mokslo sistemos, tarp jų - ir finansavimo, problemoms spręsti.
|
|
|
| | Menų spaustuvÄ—je Vilniuje rengiamos kÅ«rybinÄ—s dirbtuvÄ—s, skirtos jauniesiems dramaturgams ar dar tik svajojantiems apie savo pirmÄ…jÄ… pjesÄ™ jaunuoliams, besidomintiems Å¡iuolaikiniu teatru, literatÅ«ra ir Å¡iuolaikinio meno siÅ«lomais raiÅ¡kos bÅ«dais. Menų spaustuvÄ—s "IeÅ¡kome jaunų talentų!!!" projektas suburs 14-21 metų jaunuolius, o spalio 31-lapkriÄio 5 dienomis vyksianÄioms kÅ«rybinÄ—ms dirbtuvÄ—ms vadovaus dramaturgÄ— Svetlana DimcoviÄ.Ä® LietuvÄ… savaitei intensyviai su jaunaisiais lietuvių talentais dirbti atvykstanÄios S.DimcoviÄ teigimu, pagrindinis jos darbo principas suteikti jaunuoliams pamatinių žinių ir įgÅ«džių apie dramaturgijos menÄ… ir sumažinti takoskyrÄ… tarp jaunimo ir likusios visuomenÄ—s, dažnai atmetanÄios, nenorinÄios priimti jaunų menininkų siÅ«lomų naujų, radikalių idÄ—jų.
Visiems jaunuoliams norintiems dalyvauti dramaturgų laboratorijoje keliamos dvi pagrindinės sąlygos - mokėti anglų kalba ir būti nusiteikusiems šešias rudens atostogų dienas dirbti nuo 10 ryto iki 18 valandos vakaro. Seminaras nemokamas, jame gali dalyvauti jaunuoliai iš visos Lietuvos.
|
|
|
| | Spalio 11-ąją švietimo bendruomenės minėjo ketvirtąją Europos tėvų ir mokyklos dieną. 2002 metais Europos tėvų asociacijos paskelbtą šventę mūsų šalyje garsino metų pradžioje susibūręs Lietuvos tėvų forumas, kurio tikslas - atstovauti tėvų interesams sprendžiant svarbiausius vaikų ugdymo klausimus, kurti tėvų informavimo sistemą, organizuoti jų mokymus. Europos tėvų ir mokyklos dieną vaikus auginantys vyrai ir moterys supažindinami su galimybėmis ir atsakomybe dalyvaujant vaikų švietime bei ugdyme. Visuomenei primenama namų ir mokyklos bendradarbiavimo svarba, pristatomi tėvų organizacijų siekiai ir tarptautiniai tėvų asociacijų projektai.
Mokykla - viena iš Europos vystymosi tarpininkių. Tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir moksleiviai turėtų susivienyti ir stengtis stiprinti partnerystę.
|
|
|
| | Å alyje prasidÄ—jusio projekto "Lietuvos jaunimo užimtumo tobulinimo vystymo bendrija" metu jauniems žmonÄ—ms, nesurandantiems savo vietos visuomenÄ—je, bus padedama realizuoti save, sutikti naujų draugų, siekti iÅ¡silavinimo ir rasti darbÄ…. Spalio 5-Ä…jÄ… projektas startavo uostamiestyje. ÄŒia sugrįžti į normalų gyvenimÄ… padedama septyniems 14-29 metų klaipÄ—dieÄiams. Tai rizikos grupių jaunuoliai, iÅ¡kritÄ™ iÅ¡ Å¡vietimo sistemos, priklausantys nuo psichotropinių medžiagų, turintys teistumÄ…, taÄiau nepraradÄ™ optimizmo ir pasiryžę keistis. KlaipÄ—dos darbo biržos Jaunimo darbo centre, vÄ—liau - Pamario sveikatingumo namuose vyko pirmasis projekto narių susitikimas, kuriame aptartas projekto įgyvendinimas, o atrinkti jaunuoliai supažindinti su KlaipÄ—dos "Bendraamžių" grupe, kurios veikloje bei mokymuose dalyvaus du mÄ—nesius. Raudonojo kryžiaus Jaunimo skyriaus globoje atrinkti klaipÄ—dieÄiai bus gruodžio bei sausio mÄ—nesiais. Nedarbo problemas jiems padÄ—s sprÄ™sti KlaipÄ—dos jaunimo darbo centro konsultantÄ— Edita GustauskienÄ—.
Visoje Lietuvoje atrinkti 42 žmonÄ—s (po 7 KlaipÄ—doje, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje bei Å iauliuose) programoje dalyvaus Å¡eÅ¡is mÄ—nesius. Iki 2007 m. į jÄ… bus įtraukta dar keletas atrinktų jaunimo grupių. Jaunimas sužinos apie rasizmÄ… ir tolerancijÄ…, bendravimÄ… su žiniaskalaida, žalingų įproÄių ir narkomanijos prevencijÄ…, pirmÄ…jÄ… pagalbÄ…, sveikÄ… mitybÄ…, lytiÅ¡kai plintanÄias infekcijas, seksualines mažumas bei kt.
|
|
|
| | Radvilų rūmuose Vilniuje atidaroma tradicinio japonų meno paroda, kurioje bus eksponuojami tušu tapyti paveikslai bei dekoruoti porceliano gaminiai. Spalio 12 dieną atidaromoje japonų dailės parodoje bus eksponuojamas suibokuga, nihonga, shodo ir Kutani-yaki menas. Japonams būdingas technologijas ir pasaulio suvokimo raišką perteiks daugiau nei 60 kūrinių.
Suibokuga - tai tradicinÄ— ir mÄ—giama tapyba tuÅ¡u. IÅ¡ sudegintų spygliuoÄių suodžių gautu juodu arba spalvotu - mÄ—lynu, tamsiai rudu ir raudonai rudu - tuÅ¡u dailininkai perteikia subtilius gamtos bruožus - besidriekiantį paupiu rÅ«kÄ… ar žolÄ—s stiebelį. Pasak praneÅ¡imo, rimtis ir poezija dvelkia iÅ¡ Å¡ių pieÅ¡inių, kuriuose - daug asimetrijos, netapytų baltų plotų, suteikianÄių gelmÄ—s, Å¡viesos ir mįslÄ—s pojÅ«tį.
Nihonga - tai ilgus amžius gyvuojanti tradicinė polichrominė tapyba, pritaikiusi užsienio dailės įtakas. Formos kuriamos linijomis, plokštumos vaizdas tapomas ant spalvoto fono.
Shodo - raiškaus ženklų rašymo teptuku ir tušu menas, kaligrafija. Darbo priemones menininkai pagarbiai vadina keturiomis brangenybėmis: tai teptukas, tušo plytelė, popierius ir indas tušui trinti. Į kaligrafijos kūrinį žiūrima kaip į paveikslą - muzikalų, ritmišką, plastišką.
Kutani-yaki - porcelianas, pavadintas pagal vietovės Honhu (Honšiu) saloje vardą. Parodoje bus eksponuojamos vazos, lėkštės, indai, smilkalų dėžutės su spalvingu antglazūriniu ir poglazūriniu dekoru, dažnai šiurkštoka paviršiaus faktūra. Porceliano gamyba, perėjusi epochas, dabar Japonijoje klesti.
|
|
|
| | 18-ojo tarptautinio džiazo festivalio "Vilnius Jazz" apdovanojimo už nuopelnus Lietuvos džiazo kultÅ«rai laureatu po mirties tapo muzikologas Liudas Å altenis (1941-1994), savo gyvenimÄ… skyrÄ™s džiazo ir estradinÄ—s muzikos populiarinimui. L. Å altenis yra vadovavÄ™s ansambliui "Nemuno žiburiai", instrumentavo kÅ«rinius, raÅ¡Ä— straipsnius, buvo ilgametis KultÅ«ros ministerijos Muzikos reikalų valdybos repertuaro redakcinÄ—s kolegijos narys, dÄ—stÄ— džiazo istorijÄ… Lietuvos muzikos akademijoje, paraÅ¡Ä— populiariÄ… knygÄ… "MÅ«za su mikrofonu", buvo vienas iÅ¡ BirÅ¡tono džiazo festivalio sumanytojų ir organizatorių. Festivalio "Vilnius Jazz" apdovanojimas teikiamas jau antrus metus. Å is apdovanojimas nuo kitų Lietuvoje teikiamų skiriasi tuo, jog yra teikiamas ne tik džiazo muzikantams, bet ir nusipelniusiems žmonÄ—ms, kurie dažnai lieka nematomi plaÄiajai auditorijai, nepasirodo scenoje, taÄiau atlieka ne mažiau svarbų darbÄ… puoselÄ—dami Lietuvos džiazo muzikos kultÅ«rÄ… bei padeda ugdyti naujus Å¡io žanro muzikos mylÄ—tojus.
|
|
|
| | 2006 m. Valstybė universitetams numato skirti beveik 490 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų (be specialiųjų programų lėšų), t.y. 22,6 mln. litų daugiau nei 2005 m.
Å iuo metu stipendijų fonde yra per 100 mln. litų. Stipendijų fondo formavimo tvarka yra patvirtinta VyriausybÄ—s nutarimu, kuris buvo derintas su nacionalinÄ—mis studentų sÄ…jungomis. Å iais metais Å vietimo ir mokslo ministerija parengÄ— naujÄ… AukÅ¡tųjų universitetinių mokyklų studentų bendrabuÄių renovavimo programÄ…, kurios įgyvendinimui 2006 m. numatyta skirti 5 mln. Lt. Å ios programos bendra vertÄ— – 60 mln. Lt, už kuriuos planuojama renovuoti 75 valstybinių universitetų studentų bendrabuÄius.
Įgyvendindami pastatų renovacijos programas, universitetai kartu su studentų savivalda turi galimybę savarankiškai pasirinkti, kuriuos jų valdomus pastatus renovuoti.
PradÄ—jus vykdyti StruktÅ«rinių fondų projektus, vien per Å vietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones aukÅ¡tajam mokslui ir studijoms suteikta beveik 100 mln. Lt parama. Taigi jau Å¡ių bei ateinanÄiųjų metų lėšų dalis studijoms ir mokslui dar labiau padidÄ—s.
Nuo 2005 m. įtvirtinta dar liberalesnÄ— studentų priÄ—mimo nuostata aukÅ¡tosioms mokykloms. Joms leidžiama 20 proc. sumažinti į valstybÄ—s finansuojamas studijų vietas priimamų studentų skaiÄių nemažinant joms biudžetinio finansavimo. Tai reiÅ¡kia, kad priÄ—mus iki 20 proc. mažiau studentų nei leidžia planas, tais metais skirtas valstybÄ—s biudžeto lÄ—Å¡as galima panaudoti studijų kokybei gerinti.
Siekiant užtikrinti studentų pragyvenimo gerovę kiekvienais metais studentų paskoloms skiriama daugiau kaip 20 mln. Lt. Iš jų didžioji dalis tenka paskoloms pragyvenimo išlaidoms padengti. Paskolos dydis vienam studentui yra iki 36 MGL (4500 Lt), o pradėti grąžinti reikia tik praėjus dvejiems metams nuo studijų baigimo arba nutraukimo, paskola grąžinama per 15 metų.
|
|
|
| | Didžiausiame Vokietijos uostamiestyje spalio 12-23 dienomis rengiamų Lietuvos kultūros dienų "Ar mylite Lietuvą?" programoje viešės lietuviškas džiazas, fotomeno parodos, šiuolaikinė literatūra ir filmai. Lietuvos kultūros dienų tikslas - tiesiogiai supažindinti garsųjį Hanzos miestą ir apskritai Vokietiją su Lietuvos kultūra, nes "pažįstamiems daug lengviau mylėti".
Lietuvos kultÅ«ros dienose dalyvaus lietuvių džiazo muzikantas saksofonininkas Petras VyÅ¡niauskas, kuris pasirodys su vokieÄių muzikantu Klausu Kugeliu. Å iame džiazo muzikos vakare vokieÄių kalba bus skaitomos iÅ¡traukos iÅ¡ dviejų anksti mirusių lietuvių raÅ¡ytojų kÅ«rybos - Jurgio KunÄino romano "Balchisserie, arba ŽvÄ—rynas-Užupis" ir RiÄardo Gavelio apsakymų rinkinio "Taikos balandis".
Spalio 13 dienÄ… Hamburgo literatÅ«ros namuose iÅ¡traukas iÅ¡ savo neseniai į vokieÄių kalbÄ… iÅ¡versto romano "Placebas" vokieÄių klausytojams skaitys raÅ¡ytoja Jurga IvanauskaitÄ—. Hamburgo prekybos rÅ«muose bus atidaroma fotomeninikų Romualdo Požerskio paroda "Atminties sodai" ir Vytauto MichelkeviÄius darbų tema "Ar mylite LietuvÄ…?".
Paskutinis Lietuvos kultūros dienų Hamburge akcentas - "Metropolio" kino teatre keturis vakarus pristatoma lietuvių filmų programa, sudaryta iš vyresniosios ir jaunosios kartos režisierių darbų.
Spalio 20 d. žiÅ«rovai turÄ—s progos pamatyti GyÄio LukÅ¡o filmÄ… "MÄ—nulio Lietuva". Spalio 21-22 dienomis - trumpo metražo filmų programÄ…, o spalio 23 dienÄ… bus rodomas Algimanto Puipos filmas "ElzÄ— iÅ¡ Gilijos".
|
|
|
| | Lietuvoje sparÄiai daugÄ—ja besimokanÄių suaugusiųjų. 25-64 metų amžiaus asmenų dalyvavimo formaliuose ar neformaliuose mokymuose skaiÄius Lietuvoje nuolat auga. 2002-aisiais mokÄ—si 3,3 proc. suaugusiųjų, 2003-aisiais - 4,5 proc., o 2004-aisiais - 6,5 proc., raÅ¡oma Å vietimo ir mokslo ministerijos praneÅ¡ime spaudai. Pagal 25-64 metų amžiaus asmenų, kurie mokÄ—si per paskutines keturias savaites, rodiklio augimÄ… 2003-2004 m. Lietuva yra ketvirtoje vietoje tarp Europos SÄ…jungos Å¡alių.
Lietuva, turÄ—dama 2 proc. besimokanÄiųjų skaiÄiaus rodiklio augimÄ…, lenkia dvideÅ¡imt vienÄ… Europos SÄ…jungos valstybÄ™ ir virÅ¡ija bendrÄ…jį Europos SÄ…jungos besimokanÄių suaugusiųjų skaiÄiaus augimo vidurkį, kuris yra tik 0,7 proc. SparÄiau negu Lietuvoje besimokanÄių suaugusiųjų per metus padaugÄ—jo tik Liuksemburge (3,1 proc.), SlovÄ—nijoje (2,8 proc.) ir Italijoje (2,1 proc.).
Europos SÄ…jungoje 25-64 m. amžiaus asmenų, kurie mokÄ—si per paskutines keturias savaites, rodiklio vidurkis 2004 m. yra 9,9 proc. Europos SÄ…jungos Å¡alys siekia, kad iki 2010 metų besimokanÄių suaugusiųjų Å¡ioje amžiaus grupÄ—je vidurkis bÅ«tų 12,5 proc.
|
|
|
| | Kažkas negerai Šekspyro karalystėje. Du akademikai tvirtina, kad jie aptiko "tikrąjį" bardą, kurį įvardina kaip Henry Neville'į. Mokslininkė Brenda James ir profesorius Williamas Rubinsteinas savo naujausioje knygoje paskelbė apie dar vieną pretendentą į Šekspyro sostą - Neville'į. Šis politikas, diplomatas ir žemvaldys gyveno tuo pat metu kaip ir Šekspyras.
Šekspyro kūrinių autentiškumu abejojama jau nuo 19-ojo amžiaus. Tarp galimų pretendentų įvardijami Fransis Beikonas ir net Elžbieta I.
B. James teigia, kad H.Neville'į aptiko ieškodama Šekspyro "Sonetų" adresato. Septynerius metus ji rinko informaciją, kuri mokslininkei leido teigti, kad būtent šis asmuo yra tikrasis nemirtingųjų dramų ir sonetų autorius. 1602 metais Londono Taueryje kalėjęs Neville'is savo dienoraštyje padarė keletą pastabų, kurias sutinkame po septynerių metų pastatytame "Henrike VIII". Kiti Šekspyro ekspertai abejoja pateikiamomis išvadomis.
|
|
|
| | IÅ¡analizuoti duomenys, kokias mokymo programas Å¡iemet rinkosi stojantieji į profesines mokyklas. Jaunuoliai veržėsi įgyti automobilių mechaniko ir statybininko profesijÄ…. Ä® statybos srities mokymo programas priimti 3439 mokiniai vietoj planuotų 2811. Daugiau nei planuota mokinių priimta į žemÄ—s Å«kio ir miÅ¡kininkystÄ—s programas, variklinių transporto priemonių posriÄio programas.
Daugiausia mokinių pasirinko automobilių mechaniko programÄ… (1285), staliaus (7520, statybininko (703), virÄ—jo ir padavÄ—jo (591), kirpÄ—jo (464) mokymo programas. Jaunimui nepatraukliausios buvo suvirintojo, metalo apdirbimo, stogdengio, radioelektroninių įrenginių surinkÄ—jo, aplinkotvarkos darbuotojo, komunalinio Å«kio darbuotojo mokymo programos. Å iais metais į 75 profesines mokyklas vietoj planuotų 18670 mokinių priimta daugiau nei 20 tÅ«kstanÄių.
Kiekvienoje apskrityje veikia apskrities profesinio mokymo tarybos, į kurias lygiomis dalimis įeina darbdavių, darbuotojų profesinių sąjungų ir pedagogų atstovų. Profesinių mokyklų absolventų baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus organizuoja ir vertina Pramonės, prekybos ir amatų rūmų bei Žemės ūkio rūmų specialistai.
|
|
|
| | Kaune, spalio 7 dienÄ…, prasideda keturias dienas truksiantis 15-asis tarptautinis modernaus Å¡okio festivalis. Å ių metų festivalio koncepcija bus etnokultÅ«ros atspindžiai moderniame Å¡okyje. Festivalyje bus pristatyta Å¡okio premjera "Sistemos, žalojanÄios sistemas", pastatyta austrų choreografų Helenos Weinzierl ir Roberto Tirpako.
Festivalyje šoks praėjusių metų publikos favoritai šokio trupė "Laroque" iš Austrijos ir Liublino šokio trupė bei "W&M" teatras iš Lenkijos.
Pirmą kartą bus organizuojamas naktinis šokio spektaklis, kuris prasidės vidurnaktį. Jame šoks Kanados trupė "Kokoro Dance", pristatysianti pokario Japonijoje atsiradusi buto šokį. Šis šokis vienija meditaciją, rytų kovos menus ir modernų judesio meną.
Festivalyje taip pat Å¡oks Belgijos trupÄ— "Velvet/Joanne Leighton", Kanados ir Austrijos "C.MedinaDance", Graikijos "Quasi Stellar", Olandijos nacionalinis baletas.
Festivalio metu taip pat vyks tarptautiniai modernaus šokio technikos seminarai, kuriuos ves žymūs meistrai iš užsienio šalių.
|
|
|
| | Mokytojo dienos proga gabiausi Lietuvos abiturientai įvardijo 87 geriausius mokytojus. Trys iÅ¡ jų geriausiais pripažįstami jau 4 metus iÅ¡ eilÄ—s. Tai Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokytojas Leonas NarkeviÄius, Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licÄ—jaus mokytojai RiÄardas Jankauskas ir Alyda DaulenskienÄ— ir Vilnius MinceviÄius. Kaip ir praÄ—jusiais metais, abiturientai buvo papraÅ¡yti ne tik pasiÅ«lyti geriausio mokytojo kandidatÅ«rÄ…, iÅ¡skirti jo profesines, bÅ«do ir bendravimo savybes, bet ir užpildyti anketÄ…, kurioje nurodoma pasirinkta studijų sritis ir svarbiausios vertybÄ—s.
2005 metais per brandos egzaminus geriausiai įvertinti 145 abiturientai. Daugiausia aukÅ¡Äiausius balus pelniusių moksleivių - Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licÄ—jaus, Kauno technologijos universiteto, Panevėžio Juozo BalÄikonio ir Vilniaus ŽirmÅ«nų gimnazijų auklÄ—tiniai.
|
|
|
| | Lietuva – pirmoji iš naujųjų ES valstybių-narių, kurios sostinei bus suteiktas garbingas Europos kultūros sostinės statusas. 2009-ieji - neeiliniai metai mūsų valstybei: minėsime ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.
2005 m. balandžio mėnesį Lietuvos delegacija pristatė programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ metmenis Europos Komisijos sudarytai nepriklausomų ekspertų atrankos komisijai .Autoritetinga komisija įvertino Lietuvos pasirengimą bei siūlomą renginių programą ir vienbalsiai rekomendavo Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai paskelbti 2009 metais Vilnių Europos kultūros sostine.
|
|
|
| | Prasidedantis 18-asis tarptautinis festivalis „Vilnius Jazz 2005“, kuris tapo neatsiejama Lietuvos kultÅ«ros dalimi, todÄ—l festivalio salÄ—se norÄ—tųsi matyti kuo daugiau jaunosios kartos atstovų teigÄ— festivalio organizatoriai bei kvietÄ— kuo aktyviai prie jo prisijungti jaunimÄ…. Spalio 6-9 dienomis vyksiantis Å¡iuolaikinio džiazo festivalis jau 18-liktÄ… kartÄ… į LietuvÄ… sukvieÄia pasaulinio garso atlikÄ—jus. Å iemet festivalyje vÄ—l koncertuos saksofonininkas iÅ¡ Japonijos Kazutoki Umezu, taip pat olandai Willlem Breuker Kollektief , „Vilnius Jazz" scenoje bus galima iÅ¡girsti Å¡iuolaikinÄ—s prancÅ«zų muzikos kolektyvų Marc Ducret Trio, kuriantį nekonvencionaliÄ… muzikÄ….
TradiciÅ¡kai „Vilnius Jazz“ scenoje lietuvių džiazo kolektyvai ir atlikÄ—jai. Tai jaunoji lietuvių džiazo karta – kvintetas „Riot“, ir Lietuvos Liudas MockÅ«nas, Dainiaus Pulausko grupÄ—. PirmÄ… kartÄ… „Vilnius Jazz“ scenoje koncertuos ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Gintaro RinkeviÄiaus.
Simfoninis orkestras ir Dainiaus Pulausko grupė atliks Dainiaus Pulausko „Siutą džiazo grupei ir Simfoniniam orkestrui“.
|
|
|
| | Šalies mokiniai originaliai pasveikino visos Lietuvos mokytojus jų profesinės šventės – Mokytojų dienos – proga. Vilniaus mokytojų namų kieme susirinkę daugiau kaip 350 mokinių suformavo gyvą gėlės žiedą, kuriam papuošti prireikė daugiau nei 1600 balionų, simbolizavusių linkėjimus mokytojams.
Akcijoje „Didžiausia gÄ—lÄ— mano Mokytojui“ dalyvavusi Å venÄionÄ—lių gimnazijos mokinÄ— JustÄ— BabrauskaitÄ— teigÄ—, kad DraugiÅ¡kos mokyklos metais norÄ—josi kaip nors ypatingai pasveikinti visus Lietuvos mokytojus. Å is renginys buvo surengtas siekiant priminti, kad prasidÄ—jÄ™ mokslo metai yra paskelbti DraugiÅ¡kos mokyklos metais. DraugiÅ¡kos mokyklos projektu norima stiprinti mokyklų savivaldÄ…, visų mokyklos bendruomenÄ—s narių – mokinių, tÄ—vų, mokytojų, mokyklos administracijos atstovų – bendradarbiavimÄ…. Lietuvos mokinių parlamento atstovas Antonas Nikitinas mokytojams jų Å¡ventÄ—s proga linkÄ—jo jautnatviÅ¡ku entuziazmu uždegti kiekvienÄ… Lietuvos mokinį. Å ie mokslo metai DraugiÅ¡kos mokyklos metais paskelbti Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos moksleivių sÄ…jungos bei Å vietimo ir mokslo ministerijos sutarimu.
|
|
|
| | MinÄ—damas danų pasakininko raÅ¡ytojo Hanso Christiano Anderseno 200-Ä…sias gimimo metines Kauno valstybinis dramos teatras rengia pasakų festivalį. Spalio 7-16 dienomis vyksianÄio festivalio metu bus parodytos dvi premjeras - H.Ch.Anderseno pasakos motyvais sukurtÄ… "Kiauliaganį" bei "Anderseno gatvÄ™". Pastarajame spektaklyje vaidins teatro aktoriai ir 2-17 metų amžiaus teatro mokyklÄ—lÄ—s auklÄ—tiniai.
Taip pat bus rodomas premjerinis spektaklis "Å eimedžio moÄiutÄ—".
Festivalyje "Hanso Christiano Anderseno metai teatre" taip pat dalyvaus KlaipÄ—dos dramos teatras, Panevėžio lÄ—lių vežimo teatras, Vilniaus teatras "LÄ—lÄ—", Kauno valstybinis lÄ—lių teatras, Kauno kamerinis teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Rimo Tumino ir Aido GinioÄio kursų studentai, 10 mokyklų teatro studijos iÅ¡ Vilniaus, Kauno ir Kretingos.
|
|
|
| | Spalio 5 d., minint TarptautinÄ™ Mokytojo dienÄ…, Lietuvos Respublikos Prezidentas priÄ—mÄ— 2005 metų tarptautinių olimpiadų ir konkursų prizininkus, dalyvius, jų mokytojus, komandų vadovus ir rÄ—mÄ—jus. Mokinius, jų mokytojus, komandų vadovus PrezidentÅ«roje sveikino Å¡vietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas. Å iais metais tarptautinÄ—se olimpiadose ir konkursuose dalyvavo devynios Lietuvos mokinių komandos. Ä® LietuvÄ… jos parsivežė 1 sidabro medalį, 8 bronzos medalius, 6 pagyrimo raÅ¡taus, 1 garbÄ—s raÅ¡tÄ…, 2 laureato diplomus, penki mokiniai tapo pirmosios vietos laimÄ—tojais. Chemijos olimpiadoje TaipÄ—juje laimÄ—ti 4 bronzos medaliai, informatikų olimpiadoje Nowy SÄ…cz po vienÄ… sidabro ir bronzos medalį, fizikos olimpiadoje Salamankoje 2 bronzos medaliai, 3 pagyrimo raÅ¡tai, matematikos olimpiadoje Meridoje bronzos medalis, 3 pagyrimo raÅ¡tai, vokieÄių kalbos olimpiadoje VarÅ¡uvoje 1 garbÄ—s raÅ¡tas, Hewlett-Packard Europos komandų verslo Äempionate laimÄ—tos 2 pirmosios vietos, Karlo Popperio pasaulio debatų Äempionate Skopje 3 pirmosios vietos, Europos SÄ…jungos jaunųjų mokslininkų konkurse Maskvoje 2 laureato diplomai. Lietuvos moksleiviai taip pat dalyvavo filosofijos olimpiadoje VarÅ¡uvoje , pasaulio debatų Äempionatuose anglų kalba Kanadoje ir Kipre.
|
|
|
| | Vilniuje atidaromoje tarptautinÄ—je meno bienalÄ—je Å¡eÅ¡ių Å¡alių menininkai demonstruos iÅ¡ emalio sukurtus kÅ«rinius. Emalis - viena iÅ¡ auksakalystÄ—s meno rÅ«Å¡ių, taÄiau pastaraisias metais domÄ—jimasis Å¡ia meno Å¡aka Lietuvoje yra Å¡iek tiek priblÄ—sÄ™s. Siekiant atgaivinti susidomÄ—jimÄ… emaliu, ketvirtadienį galerijoje "Meno niÅ¡a" atidaroma tarptautinÄ— meno bienalÄ— "Vilnius 2005". Parodoje eksponuojami kÅ«riniai suteiks galimybÄ™ pamatyti Å¡iuo metu vyraujanÄias emalio meno tendencijas ne tik lietuvių autorių, bet ir tokių tolimų Å¡alių menininkų kaip Japonija ar Indija, darbuose. Kartu su bienalÄ—je dalyvaujanÄiais autoriais galerijoje eksponuojama ir Kintų VydÅ«no kultÅ«ros centro organizuotame tarptautinio emalio miniatiÅ«ros simpoziume "Pamario ženklai" sukurtų darbų kolekcija.
Per pastaruosius penkerius metus sukurtus kūrinius parodoje demonstruos menininkai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Indijos, Japonijos ir Ispanijos.
Ši paroda sutampa ir su svarbiomis datomis - šiemet sukanka 510 metų, kai įkurtas Vilniaus auksakalių cechas. Auksakalystė - taikomosios dailės šaka, Lietuvoje turinti senas tradicijas. 1495 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras privilegijos raštu patvirtino Vilniaus auksakalių cecho statutą, sudarytą Vakarų Europos pavyzdžiu.
|
|
|
| | Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pateiktais savivaldybių duomenimis, šiais mokslo metais Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 24,5 tūkst. mažiau mokinių nei pernai. Tai būtų 24 mokyklos po 1000 mokinių. Vidutiniškai vienoje mokykloje mokosi 352 mokiniai.
Kiekvienoje savivaldybėje mokinių sumažėjo keliais procentais: daugiausiai Visagino savivaldybėje (11,8 proc.), Palangos mieste (6,2 proc.), Šilutės savivaldybėje (6,1 proc.), mažiausiai Birštono (1,4 proc.), Marijampolės (2,7 proc.), Kalvarijų (2,7 proc.) savivaldybėse.
Mokinių skaiÄiaus mažėjimas susijÄ™s su demografine padÄ—timi. Nuo 2001 m. mokinių skaiÄius mokyklose nuolat mažėja, mokyklas baigia daug daugiau abiturientų nei ateina pirmokų. PraÄ—jusiais mokslo metais mokyklose mokÄ—si dvideÅ¡imÄia tÅ«kstanÄių mažiau mokinių nei užpernai. OptimistiÅ¡kiau nuteikia tik tai, kad ir Å¡iemet, ir pernai atÄ—jo panaÅ¡us skaiÄius pirmaklasių - apie 36 tÅ«kstanÄius. Preliminariais duomenimis, mokyklose dirbanÄių mokytojų skaiÄius lyginant su praÄ—jusiais metais, iÅ¡ esmÄ—s nesikeiÄia. Bendrojo lavinimo mokyklose dirba apie 45,5 tÅ«kst. pedagogų.
Bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 528 tūkst. mokinių.
|
|
|
| | 1915-aisiais užgimusi lietuviÅ¡ka mokykla buvo pavadinta „Jono BasanaviÄiaus, Mykolo BiržiÅ¡kos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokomis.Tuomet jos direktoriumi dirbo Mykolas BiržiÅ¡ka. Be garsių to meto mokytojų lietuvininkų, gimnazistus ugdÄ— Prezidentai Antanas Smetona bei Aleksandras Stulginskis, Jonas VileiÅ¡is, Kazys Bizauskas ir kitos iÅ¡kilios nepriklausomos Lietuvos asmenybÄ—s.VÄ—liau mokyklÄ… globojo „Ryto“ draugija. Lenkams okupavus Rytų LietuvÄ…, gimnazija buvo iÅ¡kraustyta į gatvÄ™. Lietuvius priglaudÄ— žydų visuomenÄ—s atstovai, pasiÅ«lÄ™ pamokas vesti žydų realinÄ—je gimnazijoje. 1921 metais Vilniaus lietuviai Mokyklų kuratorijai pasiÅ«lÄ— gimnazijÄ… vadinti Vytauto Didžiojo vardu. Tam buvo pritarta.
Po deÅ¡imties metų prisiglaudÄ™ Konstantino StaÅ¡io namuose sostinÄ—s A. JakÅ¡to gatvÄ—je, gimnazistai rengÄ— vaidinimus, koncertus, minÄ—jimus, įkÅ«rÄ— skautų organizacijÄ…, savo futbolo komandÄ… „Lithuania“. Net 17 metų Vytauto Didžiojo gimnazijai vadovavo Marcelinas Å ikÅ¡nys, atkakliai kovojÄ™s prieÅ¡ mokymo sulenkÄ—jimÄ… ir mokyklos iÅ¡saugojimÄ…. TaÄiau 1940 metais Vytauto Didžiojo gimnazija buvo padalyta į dvi dalis. Berniukų gimnazija ir toliau liko vadintis Vytauto Didžiojo vardu, o atskirtos mergaiÄių klasÄ—s tapo atskira BirutÄ—s gimnazija, iÅ¡ kurios iÅ¡sirutuliojo dabartinÄ— SalomÄ—jos NÄ—ries mokykla.
1940-aisiais tuometinis Å¡vietimo liaudies komisaras Antanas Venclova Vytauto Didžiojo gimnazijÄ… pervardino į Vilniaus pirmÄ…jÄ… vidurinÄ™ mokyklÄ…. 1957-aisiais Lietuvos TSR AukÅ¡Äiausioji Taryba mokyklai skyrÄ— Äekisto Felikso Dzeržinskio vardÄ….
1991 metais mokyklos pedagogai, auklėtiniai, Vytauto Didžiojo gimnazijos atkūrimo taryba ir atkūrimo šalpos fondas siekė atkurti istorinę tiesą – grąžinti mokyklai Vytauto Didžiojo gimnazijos vardą.
Tokiu pavadinimu į naujas patalpas persikrausÄiusi mokykla buvo atkurta 2004 metų spalio 7-Ä…jÄ….
|
|
|
| | Viųu seno gero rokenrolo gerbejų spalio 7 d. laukia ypatingas koncertas – Vilniuje pasirodymÄ… surengs buvÄ™s “The Rolling Stones†bosistas Billas Wymanas su rinktinių muzikantų komanda “Rhythm Kings†ir specialiu sveÄiu – vokalistu Eddie Floydu.
1936 metais Kento grafysteje gimes legendinis bosistas atlieka ketvirtojo-Å¡eÅ¡tojo deÅ¡imtmeÄio muzikÄ… (džiazÄ…, ritmenbliuzÄ…, rokenrolÄ…, bliuzÄ…, soulÄ…, kantri).
Po trijų deÅ¡imtmeÄių intensyvios veiklos su „The Rolling Stones“, B.Wymanas 1991 m. nusprendÄ— pasitraukti iÅ¡ grupÄ—s ir atsidÄ—ti Å¡eimai bei kitiems savo pomÄ—giams, kuriems anksÄiau negalÄ—jo skirti pakankamai laiko – archeologijai, knygų raÅ¡ymui, fotografijai, restoranų tinklui. Vis tik potraukis muzikai nedingo ir 1995 m. jis, kartu su gitaristu Terry Tayloru, pradÄ—jo namuose savo malonumui improvizuoti senus džiazo, bliuzo standartus. Netrukus buvo pakviesta daugiau bendraminÄių ir sukurta grupÄ— „Rhythm Kings“, kurios 1997 m. iÅ¡leistas pirmasis albumas iÅ¡ karto sulaukÄ— klausytojų ir kritiku pripažinimo bei susidomÄ—jimo.
|
|
|
| | 2005 m. spalio 3 d. Kauno technologijos universiteto centriniuose rÅ«muose, K. DonelaiÄio g. 73, Kaune bus pasiraÅ¡oma bendradarbiavimo sutartis tarp KTU ir Kauno kraÅ¡to pramonininkų ir darbdavių asociacijos, dÄ—l vardinių stipendijų įsteigimo.
Lietuvos pramonei trÅ«ksta technologinį universitetinį iÅ¡silavinimÄ… turinÄių jaunų specialistų. Tai konkretus žingsnis, skatinant bÅ«simus specialistus pasirinkti bÅ«tent tas spelialybes, kurios jau dabar paklausios Lietuvos pramonÄ—s įmonÄ—se.Vystant Lietuvos mokslo ir pramonÄ—s bendradarbiavimÄ…, Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymas suteiks galimybÄ™ geriausiems bakalaurams ir magistrams bÅ«ti įdarbintiems ir gauti gerÄ… atlyginimÄ… suinteresuotose pramonÄ—s įmonÄ—se. Tai vienas iÅ¡ Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir jai priklausanÄių narių žingsnių, sprendžiant specialistų emigracijos problemÄ…, siekiant mokslo ir verslo visuomenÄ—s glaudesnio bendradarbiavimo praktinÄ—je srityje.
|
|
|
| | Lietuvos kino studijoje baigtas kurti televizijos filmas "Nebijokite: Popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimas" Tai naujausias kino darbas apie Popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimÄ…, sukurtas po Katalikų BažnyÄios vadovo mirties Å¡ių metų balandį. Vaidybiniame televizijos filme pasakojama apie tris bÅ«simojo popiežiaus Karolio Wojtylos gyvenimo laikotarpius - vaikystÄ™, jaunystÄ™ ir brandÄ…, taip pat Jono Pauliaus II veiklÄ… iki paskutiniųjų gyvenimo metų. Popiežiaus Jono Pauliaus II vaidmenį atliko garsus vokieÄių aktorius Thomas Kretschmannas, Karolį WojtylÄ… vaikystÄ—je vaidino Jasperas Harris, o bÅ«simÄ…jį popiežių paauglystÄ—je įkÅ«nijo Ignas Survila.
AmerikieÄių režisieriaus Jeffo Blecknerio juostoje nusifilmavo ir kiti žinomi lietuvių aktoriai: popiežiaus gydytojÄ… vaidino Dainius Kazlauskas, vienÄ… iÅ¡ kardinolų - Arvydas DapÅ¡ys, Karolio mokytojÄ… vaikystÄ—je - Andrius Žebrauskas, K. Wojtylos motinÄ… - Inga Å alkauskaitÄ—, o Rimgaudas Karvelis suvaidino apie popiežiaus Jono Pauliaus II inauguracijÄ… praneÅ¡usį Vatikano pareigÅ«nÄ….
Filmas Lietuvos kino studijoje buvo kuriamas daugiau negu mÄ—nesį - nuo rugpjÅ«Äio vidurio. Visos scenos nufilmuotos Lietuvoje - Vilniuje ir RumÅ¡iÅ¡kÄ—se, iÅ¡skyrus kelias scenas, nufilmuotas Vatikane. LietuvÄ… filmo kÅ«rÄ—jai pasirinkÄ™ ne tik dÄ—l Lietuvos kino studijos darbuotojų profesionalumo ir teikiamų paslaugų kokybÄ—s, bet ir Vilniaus architektÅ«ros bei vietovių, primenanÄių Karolio Voitylos gimtÄ…jÄ… LenkijÄ…: Nova HutÄ…, KrokuvÄ… ir jos apylinkes. Filmas originalus tuo, kad jame jungiami vaidybiniai bei dokumentiniai kadrai.
|
|
|
| | Per apklausÄ…, kurioje dalyvavo 70 tÅ«kst. respondentų visame pasaulyje, “Queen†superhitas “We Are The Champions†buvo iÅ¡rinktas visų laikų geriausia daina. Antroje vietoje liko Britney Spears hitas “Toxicâ€, o treÄioje – Michaelo Jacksono daina “Billie Jeanâ€.Tai perteikia aistrÄ…, kuriÄ… muzika suteikia mÅ«sų gyvenimui, ir įrodo, kad klasikinÄ—s roko dainos nesensta.Ä® geriausių dainų deÅ¡imtukÄ… taip pat pateko “The Eagles†kÅ«rinys “Hotel California†ir “Nirvanos†“Smells Like Teen Spiritâ€.
|
|
|
| | Šią savaitę Europos Parlamente Strasbūre viešėjo Lietuvos VII-osios studentų politologų olimpiados finalinio turo dalyviai - jie ne tik aplankė pagrindines miesto įžymybes, bet ir stebėjo Europos Parlamento posėdį, susitiko su europarlamentarais.
Kiekvienais metais susirungti studentų politologų olimpiadoje kvieÄiami Lietuvos aukÅ¡tųjų mokyklų studentai, besidomintys politikos teorija, praktika ir Å¡ių dienų aktualijomis. Å iais metais įvyko jau VII-asis kasmetinis renginys. Šį kartÄ… dalyvavo Å¡eÅ¡ių aukÅ¡tųjų mokyklų atstovai iÅ¡ Vilniaus, Kauno Technologijos, KlaipÄ—dos, Vytauto Didžiojo, Mykolo Riomerio universitetų bei Jono ŽemaiÄio Lietuvos karo akademijos.
Skatinama aukštųjų mokyklų studentų iniciatyvą, aktyvesnis domėjimasis visuomenės gyvenimo aktualijomis. Ypatingas dėmesys skiriamas Euroatlantinėms institucijoms, Europos Sąjungos Konstitucijai, Lietuvos vidaus ir užsienio politikai.
Netradicinis Å¡ių metų prizas visiems finalinio turo dalyviams - kvietimas aplankyti Europos ParlamentÄ…. Å iÄ… savaitÄ™ net 44 jaunieji politologai iÅ¡ vidaus pamatÄ— vienos pagrindinių ES teisÄ—kÅ«ros proceso institucijų veiklÄ…. Studentai turÄ—jo galimybÄ™ stebÄ—ti debatus plenarinių posÄ—džių salÄ—je, dalyvavo diskusijoje su Ona JukneviÄiene. Studentai domÄ—josi Europos ir Lietuvos politikos aktualijomis, praktine EP darbo puse.
|
|
|
| | TÅ«kstantis pagyvenusių vilnieÄių galÄ—s nemokamai apsilankyti Europos parke. ArtÄ—jant spalio 1-ajai - Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, Vilniaus miesto savivaldybÄ— ir vieÅ¡oji įstaiga "Europos parkas" pasiraÅ¡Ä— bendradarbiavimo sutartį. Pagal jÄ… "Europos parkas" įsipareigojo Vilniaus pagyvenusių žmonių organizacijoms 2005-2007 metais skirti tÅ«kstantį nemokamų kvietimų apsilankyti Europos parke bei Å¡ios įstaigos organizuojamuose renginiuose. Vilniaus miesto nevyriausybinÄ—s organizacijos dÄ—l nemokamų kvietimų į "Europos parkÄ…" kvieÄiamos kreiptis į savivaldybÄ—s SocialinÄ—s paramos skyriaus darbuotojus.
Minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, vyresnio amžiaus žmonėms bilietai į specialius kino seansus "Skalvijos" kino centre kainuos tik 2 litus.
Kino teatras bus rodomas 1981 metais "Oskaru" apdovanotas rusų režisieriaus Vladimiro Menšovo filmas "Maskva netiki ašaromis" bei lietuvių režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas "Nuomos sutartis".
|
|
|
| | Spalio 1 d.Londone, Å iuolaikiniame meno institute prasideda Vilniuje vykstanÄio IX Baltijos tarptautinio meno trienalÄ—s projekto dalis – paroda, pavadinimu „33 ½“. Tai – 33 su puse valandos trukmÄ—s programa, atkartojanti Vilniaus Å iuolaikinio meno centro organizuojamos trienalÄ—s parodÄ…. Å i Londone vyksianti paroda – tai IX Baltijos tarptautinio meno trienalÄ—je dalyvaujanÄių Lietuvos bei Londono Å iuolaikinio meno instituto menininkų bendras projektas. Å iame projekte dalyvauja ir kitų Å¡alių menininkai.
Å iuolaikinio meno institute vyksianti paroda pavadinta keistu pavadinimu „33 ½“ – bÅ«tent tiek valandų trunka kelionÄ— automobiliu iÅ¡ Vilniaus į LondonÄ…. TaÄiau menininkai iÅ¡ Lietuvos į šį renginį vyksta ne automobiliu, o lÄ—ktuvu.
|
|
|
|
