Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.80.227.189
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Švietimo ir kultūros naujienos

2005-10-31Karveliškėse, nelaimėlių laidojimo kalvelėje, bus pašventinti kryžiai
Lapkričio 2 dieną, neatpažintų kūnų palaidojimo vietoje sostinės Karveliškių kapinėse bus pašventinti du ąžuoliniai kryžiai ir koplytstulpis.Apleista kalvelė, kur nuo 1982-ųjų laidojami atstumtieji ir pamirštieji, buvo be jokių krikščioniško palaidojimo simbolių. Neatpažintų žmonių amžinojo poilsio vietą žymėjo tik lygiomis eilėmis išrikiuotos lentelės su lakoniškais užrašais. Vilniaus etninės veiklos centro darbuotojų iniciatyva ąžuolinius kryžius ir koplytstulpį benamiams, mirusiems smurtine mirtimi, neišgyvenusiems naujagimiams, savižudžiams ir kitiems neatpažintiems žmonėms išdrožė menininkai Pranas Petronis ir Darius Markevičius.Lapkričio 2-ąją atvykusieji į Šventąsias Mišias, kurias aukos kunigas pranciškonas Ramūnas Mizgiris, uždegs žvakutes Karveliškėse palaidotų nelaimėlių atminimui.


2005-10-31Mokytojai bijo likti vieni
Mokytojai, nenori užkrauti savo pareigų tėvams. Tačiau likę vieni tikrai nepasieks norimo rezultato.
Jei vaiko pasiekimais namuose niekas nesidomės, jei tėvai neras laiko žvilgtelėti į vaiko pasiekimų knygelę, nelankys tėvų susirinkimų, nesusitiks su mokytojais, tuomet visos mokytojų pastangos - bevaisės. Pagrindinė ir svarbiausia mokyklos paskirtis - suteikti tam tikro lygio išsilavinimą, nors mokyklai priskiriama daug kitų funkcijų. Mokykla, stengiasi ugdyti savarankiškus, atsakingus, darbščius, mandagius, sąmoningus piliečius. Jei vaiko pasiekimais artimieji nesidomės, jei tėvai mėnesį, o kartais ir ilgiau neras laiko žvilgtelėti į vaiko pasiekimų knygelę, nelankys tėvų susirinkimų, nesusitiks su mokytojais, tuomet visos pedagogų pastangos - bevaisės.Mokykla turi sukūrusi originalias mokinių elgesio taisykles. Paprasta, visiems suprantama kalba stengėmės kiekvienam vaikui priminti jo teises ir pareigas. Jei vaikai laikytųsi šių taisyklių, mokykla visiems taptų antraisiais namais.


2005-10-30Kultūros vertybes saugos kariškiai
Lietuva iki šiol nežino, kurioms šalies kultūros vertybėms suteikti valstybinės reikšmės statusą. Kultūros ministerija negali atsakyti, kokie paminklai įtraukti į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, numatytą naujame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Kaip žinoma, Konstitucija numato, kad valstybinės reikšmės objektai yra valstybės nuosavybė.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pareigūnai savarankiškai pradėjo kurti valstybei ypač svarbių kultūros objektų sąrašą. Jis būtinas įgyvendinant Hagos konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo 1998 metais. Minėta konvencija numato kultūros vertybių apsaugą ekstremalių situacijų bei ginkluotų konfliktų metu.
Paminklosaugininkai viliasi, kad sudarius tokį sąrašą unikaliausi Lietuvos kultūros objektai sulauktų ne tik papildomos apsaugos, bet ir prioritetinio finansavimo


2005-10-30Žemas pragyvenimo lygis verčia ieškoti galimybių svetur
Lietuvoje vyksta spartus protų nutekėjimas, turintis didžiulę įtaką Lietuvos mokslo raidai ir visam šalies vystymuisi. Iš Lietuvos kasmet išvažiuoja šimtai gabių mokslininkų, gydytojų, teisininkų, studentų. Deja, grįžta nedaugelis. Lietuvos studentų išvykimas turi ir teigiamų aspektų: įgyjama tokių žinių ir patirties, kurių beveik neįmanoma gauti Lietuvoje. Devyniolikametis Karolis G. į Angliją išvažiavo kaip ir visi – dirbti, nes Lietuvoje maži atlyginimai ir uždirbtų pinigų neužtenka. Karolis dirba statybose: Atlieka visus staliaus darbus. Pirmosiomis dienomis buvo sunku. Reikėdavo dirbti po 13-14 val., šešias dienas per savaitę, dažnai net ir visas septynias Važiuojančiam į svečią šalį, patariama iš anksto susirasti darbą ir žinoti, kur apsigyvensi atvykęs. Geriausia, jei turima giminių ar gerų pažįstamų, pas kuriuos bent kelis mėnesius, būtų galima pagyventi. Visi važiuojantys į kitą šalį neturi galvoti, kad pinigai iškart pradės kristi kaip iš dangaus, pradžia yra labai sunki ir ilga.
Kiti važiuoja į Angliją studijuoti. Vienas vaikinas bandęs studijuoti Lietuvoje, tačiau nesėkmingai, nenuleidęs rankų Londone baigė porą koledžų ir dabar studijuoja universitete. Gintautas pasakoja, kad dėstytojai čia nuostabūs: Į studentą žiūri kaip į lygiavertį žmogų. Jie niekada nerėkia.Supranta ir kaip tik padeda.. Mokymo sistema užsienio mokymo įstaigose skiriasi: vertinama paprastai, yra pažymiai:nuo 0 iki 13 (pats aukščiausias), 5 jau neigiamas. Kontroliniai būna kartą per mėnesį, dėstytojai iškarto pasako: nesijaudinkit, visi išlaikysite.


2005-10-29Lietuvoje nufilmuota kino juosta apie pirmąjį JAV prezidentą
Lietuvoje baigtas filmuoti dokumentinis televizijos filmas apie pirmąjį JAV prezidentą, Amerikos nepriklausomybės kovų didvyrį George'ą Washingtoną. Per penkias savaites amerikiečių kompanija Vilniuje atkūrė žymiojo JAV generolo gyvenimo istoriją bei 18 amžiuje vykusių karų - prancūzų ir indėnų, Amerikos nepriklausomybės - kovas. Filmo "Karžygys Vašingtonas" mūšių scenos filmuotos Vilniaus senamiestyje, Nemenčinės miškuose, Kairėnų gyvenvietėje, Rumšiškėse, Lietuvos kino studijos (LKS) paviljonuose. Filme atkurtas G.Washingtono gyvenimas, pradedant jo jaunyste. Beje, koks jis bebūtų Amerikos nusipelnęs herojus, bet kol jis buvo jaunas, jam labai nesisekė, visas operacijas, kurias vykdė, sugadindavo. G.Washingtonas net buvo metęs karjerą ir tik kai JAV subrendo nepriklausomybės idėjos, jis vėl sugrįžo. Masinėse scenose filmuodavosi iki šimto lietuvių, tačiau šviesus lietuvaičių gymis juostos kūrėjams buvo sukėlęs keblumų. Filme svarbius karininkų vaidmenis kūrė ir lietuvių aktoriai - Aleksas Kazanavičius, Ramūnas Abukevičius, Dalius Mertinas, Vytautas Rumšas - vyresnysis, Giedrius Arbačiauskas, Mykolas Dorofėjus bei kiti. G.Washingtonas vadovavo JAV teritorijų, siekusių Nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos, karinėms pajėgoms (1775-83). Vėliau jis buvo išrinktas pirmuoju JAV prezidentu.


2005-10-29Perrinktam rektorių konferencijos prezidentui rūpės aukštojo mokslo plėtra
Antrajai Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento kadencijai perrinktas Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Vytautas Kaminskas per metus užsibrėžęs pasiekti keturis tikslus.
Svarbiausias uždavinys, kurį bandysime pasiekti, – kad būtų priimtos Rektorių konferencijos, pramonininkų ir studentų parengtame 2006-2010 metų aukštojo mokslo plėtros plane išdėstytos nuostatos. Antras uždavinys – siekti, kad Lietuvos universitetai pereitų prie europinės studijų apimties matavimo sistemos.
Taip pat užsibrėžtas tikslas - pasiekti, kad būtų įgyvendintas beveik metus Švietimo ir mokslo ministerijoje gulintis rektorių konferencijos parengtas pirmos pakopos studijų optimizavimo projektas. Rektoriai pirmosios studijų pakopos programų skaičių yra pasiūlę sumažinti dvigubai – nuo 400 iki 200 studijų programų. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas renkamas dvejų metų kadencijai. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius šias pareigas eis nepilnus metus, kol baigsis jo antroji rektoriavimo kadencija universitete.


2005-10-28Brandos egzaminų naujovės
Šiųmetės laidos abiturientų laukia naujovė: šalia jau įprastų valstybinių egzaminų jie galės rinktis dar vieną - informacinių technologijų. Tokį egzaminą įtraukti į brandos egzaminų sesiją pageidavo informatikos mokytojų asociacija ir aukštosios mokyklos. Iki šiol universitetai, rengiantys informacinių technologijų specialistus, studentus atsirinkdavo pagal matematikos, fizikos brandos egzaminų ir metinių vertinimų rezultatus. Dabar informacinių technologijų valstybinio egzamino balas bus vienas svarbiausių.
Pavasarį 1100 buvusių vienuoliktokų jau laikė bandomąjį egzaminą ir praktiškai galėjo įvertinti savo galimybes. Visi jie buvo vertinti kaip per valstybinius egzaminus, tad galėjo sužinoti, kokį balą iš 100 galimų gautų. Abiturientai, kuriems iš karto nepavyks išlaikyti brandos egzaminų, juos dar galės perlaikyti. Bet tai bus paskutinis kartas. Pasak NEC direktoriaus Vidmanto Jurgaičio, jų perlaikymo planuojama atsisakyti nuo 2007 metų. Pakartotinis egzaminų perlaikymas kainuoja nemažai lėšų, jis nepraktikuojamas ir daugelyje užsienio šalių. Pastaraisiais metais, kaip teigė NEC vadovas, nemažai dvyliktokų nepagrįstai rizikuoja rinkdamiesi ne mokyklinius, bet valstybinius egzaminus. Mat jie žino, kad nesėkmės atveju galės egzaminus perlaikyti, todėl jiems rengiasi neatsakingai.


2005-10-28Lietuvių šiuolaikinė muzika - elitinėje švedų plokštelėje
Aktualios muzikos festivaliui "Gaida" švedų išleista naujo formato plokštelė garsins Lietuvos šiuolaikinių kompozitorių kūrybą pasaulyje. Kompozitorių namuose Vilniuje pristatyta pirmoji lietuvių muzikos akustinė SACD (superaudio) kompaktinė plokštelė, kurią įrašė ir išleido Švedijos valstybinės koncertų agentūros įrašų kompanija Stokholme. Šarūno Nako, Remigijaus Merkelio, Vytauto V. Jurgučio ir Jurgio Juozapaičio kūrinius plokštelėje įrašė "Gaidos" ansamblis ir vienas geriausių švedų kolektyvų "Kammarensemblen", diriguojami Mindaugo Piečaičio, Danieliaus Gazono ir Francko Ollu. Naujojo formato plokštelė skiriama klasikinės muzikos klausytojams, vertinantiems ypač kokybišką garsą, ir gali būti klausoma standartiniais grotuvais. Labai svarbu švedams pristatyti menininkus iš kitų kraštų, juolab kad lietuvių šiuolaikinė muzika Švedijoje nėra pažįstama. Valstybinei koncertų agentūrai priklausanti įrašų studija, yra subsidijuojama iš Švedijos parlamento biudžeto - apie tokią prabangą lietuvių muzikinės organizacijos gali tik pasvajoti. Švedai neturi vargo ir su įrašų platinimu - tai irgi daroma valstybiniu lygiu, tad ir išskirtinei lietuvių kompozitorių plokštelei atsiveria puikios platinimo visame pasaulyje galimybės.


2005-10-27Vilnius minės lietuviško tautinio sceninio šokio šimtmetį
Pažymint lietuviško tautinio sceninio šokio šimtmetį, spalio pabaigoje Vilniuje vyks šiai sukakčiai skirti renginiai. Spalio 29 dieną Lietuvos liaudies kultūros centre įvyks mokslinė konferencija "Tautinė sceninė choreografija. Šimtmečio raida". Spalio 30 dieną Akademiniame dramos teatre įvyks geriausiųjų šalies tautinių šokių ansamblių koncertas "Pro metų tėkmę". Jį pradės "Aguonėlė" - šokis, kuris ir buvo pirmą kartą pašoktas scenoje prieš šimtą metų. Proginio koncerto pabaigoje pasirodys lietuviško tautinio sceninio šokio tradicijas puoselėjantis ansamblis "Lietuva".
1905 metų pradžioje Kretingoje surengtame "lietuviškame literatiškame vakare" buvo pašoktas lietuviškas šokis "Aguonėlė". Mažai kas tada ir pagalvojo, kad paprastas tautinis ratelis per šimtą metų išsisuks į galingą tautinio šokio sąjūdį. Nuo 1950 m. tautinis šokis tapo neatskiriama nacionalinių dainų švenčių dalimi. Jose dalyvauja tūkstančiai įvairaus amžiaus šokėjų - nuo vaikų iki vyresnio amžiaus šokio entuziastų. Šokių šventėms kuriamos specialios programos, kurių autoriai - žymiausi šalies tautinių šokių choreografai, kompozitoriai, režisieriai, dailininkai. Nuo 1970 m. Dainų šventėse vyksta ir Ansamblių vakarai, kuriuose šokiai yra svarbus programos komponentas.


2005-10-27Žinių našta slegia ne vien abiturientus
Bendrojo lavinimo mokyklų programos ir pamokų tvarkaraščiai reguliariai tobulinami. Vis dėlto dideliais mokymosi krūviais bei nuolatiniu nuovargiu besiskundžiančių moksleivių uostamiestyje nemažėja. Tačiau laiko poilsiui, miegui pristygstantys paaugliai pagalbos neretai kreipiasi ne į mokytojus ar mokyklos direktorių, bet į gydytojus. Žinių ir gerų pažymių siekiantys moksleiviai mokslo metams nė neįpusėjus skundžiasi per dideliu protinio darbo krūviu. Nors beveik kasmet ugdymo įstaigų mokymosi sąlygas ir pamokų tvarkaraščius tikrina visuomenės sveikatos specialistai, situacija pervargstančių vaikų bei paauglių naudai nesikeičia. Dideliu mokymosi krūviu skundžiasi ne tik vienuoliktokai ar dvyliktokai, bet ir žemesnių klasių moksleiviai. Valstybinio aplinkos sveikatos centro pernai atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip penktadalio šalies aštuntokų darbo savaitė buvo ilgesnė už jų tėvų. Dar 20 procentų aštuntą klasę lankančių vaikų mokymosi krūvis smarkiai viršijo sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą normą. Tai yra buvo didesnis nei 36 val. per savaitę. Suaugusiesiems Lietuvos Respublikos darbo kodeksas reglamentuoja ne ilgesnę kaip 40 val. darbo savaitę


2005-10-26Trakuose – Vytauto Didžiojo epochos ir dabarties vizijų simbiozė
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 575-ųjų mirties metinių dieną – spalio 27-ją – Trakų istorijos muziejus paminės netradiciniu renginiu, kurio metu ne tik pagerbs Lietuvos vardą viduramžių Europoje išgarsinusį šalies valdovą, bet ir pristatys šiuolaikinę Lietuvą pasauliui garsinantį menininko kūrinį. Trakų pilies įkūrėjo Vytauto Didžiojo, kuris, manoma, čia ir užgeso, mirties dieną kasmet minintis muziejus renginio dalyviams, suteiks progą pabendrauti su istorijos tyrinėtoja ir leis pažvelgti į praeitį dabarties menininko akimis. Renginyje savo naują filmą ”Įsimylėję Lietuvą” pristatys režisierius Arvydas Barysas. Visoms epochoms aktualūs – meilės ir pagarbos tėvynei, jos istorijai klausimai turėtų puikiai apjungti abi šio minėjimo dalis į vieningą visumą.


2005-10-26Ketinama žymiai didinti ERASMUS stipendiją į užsienį vykstantiems studentams
Europos parlamentas, spalio 25 dieną, Strasbūre po pirmojo svarstymo pritarė integruotai programai švietimui skatinti, kurios vienoje dalių – ERASMUS programoje – numatoma nuo 2007 iki 2013 žymiai didinti stipendiją į užsienį studijuoti vykstantiems studentams. Europos Komisija, parlamentui siūlydama 2007-2013 laikotarpiui kurti integruotą programą švietimui skatinti, pasiūlė padidinti standartinę vidutinę ERASMUS stipendiją, kuri dabar sudaro 150 eurų per mėnesį, 2007 metais iki 200 eurų, o 2013 metais – iki 250 eurų.Lietuvoje ERASMUS stipendijų gavėjams dalis pinigų skiriama Europos Komisijos, dalis - iš nacionalinio biudžeto, tačiau visa stipendija nepadengia visų studijų užsienyje išlaidų.
Maksimalūs ir minimalūs ERASMUS stipendijų, skiriamų išvykstantiems Lietuvos studentams, dydžiai yra nustatyti ir suskirstyti į tris grupes pagal atitinkamos šalies, į kurią vykstama, pragyvenimo lygį: nuo 450 iki 700 eurų, nuo 400 iki 650 eurų bei nuo 350 iki 550 eurų per mėnesį.
Atskirų aukštųjų mokyklų išvykstantiems studentams gali būti mokamos skirtingo dydžio stipendijos, nes kiekviena aukštoji mokykla nustato stipendijos dydį, atsižvelgdama į turimų lėšų dydį atitinkamiems mokslo metams. Padidinus Europos Komisijos skiriamą dalį automatiškai turės padidėti ir visa ERASMUS stipendija.


2005-10-25Studentai varžysis Teisės olimpiadoje
Studentų Teisės Olimpiada (STOP 2005) – tai renginys, skirtas visiems Lietuvos aukštųjų universitetinių ir aukštųjų neuniversitetinių mokyklų studentams, studijuojantiems teisę arba ja tiesiog besidomintiems.
Šiemet STOP tema – „Šeimos teisė“. Olimpiada vyks dviem etapais: pirmasis – lapkričio 10 d. Mykolo Romerio universitete, antrasis – lapkričio 19-20 d. Druskininkuose, „Dainavos“ poilsiavietėje.
Pirmajame etape studentai spręs 50 klausimų testą. 20 geriausiai pasirodžiusiųjų pateks į antrąjį etapą, kuris susideda iš 2 dalių: pirmąją dieną Druskininkuose vyks rašto darbas, antrąją – teisminio proceso inscenizacija. Antrajame etape studentų darbus ir retorinius sugebėjimus vertins kompetetinga, iš teisininkų praktikų sudaryta komisija. Pagal pasiektus rezultatus bus skaičiuojami dalyvių, o taip pat ir teisės mokyklų, kurias jie atstovauja, reitingai.


2005-10-25Unikalių akmenų muziejui - V.Into vardas
Skuodo rajone, Mosėdyje, įsikūręs muziejus pavadintas jo įkūrėjo Vaclovo Into vardu. Naujasis vardas suteiktas Skuodo rajono mero, Mosėdžio seniūnijos ir vidurinės mokyklos kolektyvo, savivaldybių muziejų direktorių bendrijos ir Lietuvos gamtos draugijos centro valdybos siūlymu. Dabar jis vadinasi respublikiniu Vaclovo Into akmenų muziejumi. Gydytojas V. Intas didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė ledyno atneštų riedulių kolekcijai rinkti ir akmenų muziejui kurti. Rinkti riedulius V. Intas pradėjo atvykęs vadovauti Mosėdyje atidarytai naujai ligoninei 1957 metais. Pirmasis riedulys iš akmeningų apylinkės laukų į ligoninės kiemą buvo atgabentas gydytojo turistiniu dviračiu. Daugelį dabartinio muziejaus eksponatų V. Intas sukaupė savo jėgomis ir lėšomis. Kadangi auganti akmenų kolekcija vis labiau populiarėjo, didėjo jos mokslinė, kultūrinė bei pažintinė vertė, 1979 m. Mosėdyje buvo įsteigtas Respublikinis unikalių akmenų muziejus, kurio direktoriumi tapo V. Intas. Jis vadovavo iki 2003 metų. V. Into aktyvi aplinkosauginė ir kultūrinė veikla buvo įvertinta Valdo Adamkaus premijaVienas svarbiausių V. Into akmenų muziejaus tikslų - kaupti, tirti, eksponuoti, populiarinti ir apsaugoti Lietuvos riedulius, atneštus ledynų prieš 800 tūkst.-13 tūkst. metų iš Baltijos kristalinio skydo. Šiuo metu čia yra sukaupta apie 150 tūkst. akmenų. Mažiausias iš jų tesveria keletą gramų, o didžiausias - 50 tonų.


2005-10-24Vilniuje vyks antroji specialiųjų mokymo priemonių paroda
Spalio 24 dieną, Pedagogų profesinės raidos centre atidaroma antroji specialiųjų mokymo priemonių paroda „Mokymo priemonės visiems“.Parodoje lankytojai susipažins su Lietuvos mokytojų, specialiųjų pedagogų parengtomis mokymo priemonėmis, leidiniais, plakatais, pratybų sąsiuviniais, žaislais, kurie naudojami ugdant specialiųjų poreikių turinčius vaikus.Pedagogams skirtoje konferencijoje ekspertai pristatys Norvegijos ir Švedijos patirtį kuriant atvirą, inkliuzinio ugdymo nuostatomis pagrįstą bendrojo lavinimo mokyklų tinklą.Šie klausimai ypač aktualūs Lietuvoje vykdant specialiųjų mokyklų tinklo pertvarką, kurios tikslas – kurti demokratišką ir lygias galimybes užtikrinančią švietimo sistemą.
Antradienį Lietuvos ir Švedijos specialistai mokytojus kvies į nemokamus seminarus apie specialiųjų mokymo priemonių, informacijos technologijų naudojimą ugdant specialiųjų poreikių vaikus.



2005-10-24Animacijos festivalyje – lietuvių ir užsienio filmų derlius
Sostinės kino centre, startuoja trečiasis Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“. Įvairaus amžiaus žiūrovai vėl kviečiami pamatyti geriausių pastarųjų metų pasaulio animacijos darbų.
Visą savaitę bus rodoma apie 300 filmų iš įvairių pasaulio šalių: Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Kinijos, Lenkijos, Argentinos, Norvegijos, Irano, Danijos, Rusijos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos ir kitų, suskirstytų į 27 konkursines ir nekonkursines programas.Didžioji dalis festivalyje rodomų užsienio filmų yra laimėję daugybę prizų ir apdovanojimų įvairiose pasaulio šalyse.Festivalio vertinimo komisijoje geriausius filmus padės išrinkti garsūs Europos animacijos režisieriai. Šių metų festivalyje pristatoma gausi lietuviškų animacinių filmų premjerų programa: Jūratės Leikaitės filmas „Užgavėnės“, Iljos Bereznicko „Tik nereikia mūsų gąsdinti“, Vitalijaus Suchockio „Vitaliana“, Henriko Vaigausko „Gyvenimas yra labai, labai, labai...“, Daivos Minkevičiūtės ir Sandros Januševičiūtės „Open Cut“ ir „Outage“, Artūro Bukausko „Erotomoto“ ir kt.
Festivalio retrospektyvų programoje bus pristatomi P. Dumalos, A. Tatarskio filmai, lietuvių režisierių Iljos Bereznicko ir Henriko Vaigausko kūryba.


2005-10-23Studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas rezultatai
Aukštosioms mokykloms pateikus informaciją apie 2005 metų studentų priėmimą paaiškėjo, kad bendras priimtųjų studijuoti valstybės biudžeto lėšomis skaičius nebuvo didesnis negu 5 proc., nors LR Vyriausybės nutarimu buvo leistinas 20 proc. nuokrypis. Kai kurios aukštosios mokyklos, priimdamos studentus, mokančius visą studijų kainą, viršijo LR Vyriausybės nustatytą priėmimo planą.
Valstybės biudžeto asignavimai ir studentų skaičiaus priklausomybė verčia aukštąsias mokyklas priimti kuo daugiau studentų. Todėl šiandien Lietuva pagal studentų skaičių patenka į Europos šalių dešimtuką, bet vienam studentui skiria bene mažiausiai lėšų. Siekiant sumažinti neigiamą tokios priklausomybės poveikį, buvo patvirtintas ne tik studentų priėmimo planas, bet ir 20 proc. nuokrypis, kuris leido aukštosioms mokykloms priimti daugiau ar mažiau studentų nuo valstybės nustatyto finansuojamų vietų skaičiaus, paliekant tą patį valstybės biudžeto finansavimą. Ši nuostata suteikia didesnę laisvę aukštajai mokyklai priimant ir „nubarstant“ studentus valstybės finansuojamose vietose, t.y. leidžia planuoti studentų priėmimą, atsižvelgiant į konkrečios studijų programos specifiką, didesnį dėmesį skirti studijų kokybei. Į valstybines kolegijas ir universitetus priimtas 50431 studentas (išskyrus doktorantus ir meno aspirantus). Į valstybines kolegijas priimtas 9621 studentas, kurio studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Šis skaičius 6 proc. viršija LR Vyriausybės nutarimu nustatytą skaičių (9040). Į universitetų visiškai arba iš dalies valstybės biudžeto lėšomis apmokamas vietas (I ir II pakopas) priimti 22144 studentai (planas - 21417), planas viršytas 3 proc. Nė vienas universitetas nepriėmė daugiau nei 20 proc. Į I pakopą priimti –17634 studentai, tai 5 proc. daugiau nei planuota, į II pakopą priimta – 4510, tai 1 proc. mažiau, nei planuota. Į rezidentūros studijas priimta 540 rezidentų (planas-551), tai 2 proc. mažiau.


2005-10-23Lietuviškam kantri – tarptautinio festivalio apdovanojimai
Loret Demar mieste Katalonijoje (Ispanija) rugsėjo 27 – spalio 11 dienomis vykusiame penktajame tarptautiniame vaikų ir jaunimo dainų ir šokių festivalyje BUENO VIAJE 2005 puikiai pasirodė lietuviai. Jungtinė trijų Lietuvos kolektyvų kantri žanro dainų ir šokių programa buvo šiltai įvertinta ir žiūrovų, ir pačių festivalio organizatorių bei apdovanota specialiuoju prizu. Su BUENO VIAJE organizatoriais taip pat susitarta dėl bendrų ir Lietuvoje, ir Ispanijoje vyksiančių muzikinių projektų.
Jungtinėje Lietuvos programoje – trys kolektyvai:Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) pop muzikos studijos RE MI DO, šokių kolektyvas iš Mažeikių „Linksmasis kaubojus“ ir Šilutės kantri kolektyvas „Salūnas“. Mintis kurti bendrą projektą kilo rugpjūtį Visagine vykusio kantri festivalio „Kantri viltys 2005“ metu.Šiame įvairias estradinio žanro pakraipas jungiančiame festivalyje savo šalims atstovavo septyni jungtiniai vaikų ir jaunimo kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kazachstano, Rusijos, Ispanijos ir Gruzijos. Festivalio metu miesto skirtingose vietose, įvairaus dydžio koncertų salėse ir aikštėse vyko daugybė koncertų. Lietuvaičiai dalyvavo septiniuose koncertuose, vienas iš kurių buvo skirtas tik Lietuvai, o kiti buvo jungtiniai su kitų šalių jaunaisiais atlikėjais.


2005-10-22Nobelio premijai nominuotame konkurse – ir klaipėdiečiai
Tradiciškai kasmet Velso grafystės miestelis Langolenas tampa muzikos sostine. Choristai, šokėjai, instrumentalistai, solistai atvyksta į kalnų apsuptą miestelį pristatyti savo šalį, jos kultūrą.
Praėję didžiulę išankstinę atranką, į konkursą buvome pakviesti Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientas Rokas Spalinskas ir koncertmeisterė Gėja Žižiūnienė ir šių eilučių autorė.
Konkursas “International musical Eisteddfod” pernai nominuotas Nobelio Taikos premijai gauti.
Nuoširdumas, tolerancija, pagarba kitokiai kultūrai vyravo ir šiais metais vykusiame 59-ajame muzikos konkurse.51 šalies atstovai dalyvavo konkursinėje programoje net 27 kategorijose. R.Spalinskas dalyvavo dviejuose konkursuose: solo vokalu ir liaudies instrumentu. Užimta aukšta IV vieta. Komisijos narius ir publiką sužavėjo meistriškas, muzikalus skrabalų skambesys.


2005-10-22Kaunas penktą kartą tampa tekstilės meno sostine
Spalio 21 dieną, Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, buvo atidaryta penktoji tarptautinė tekstilės meno paroda "Kauno meno bienalė Textile 05". Atidarymo metu buvo paskelbti geriausių kūrinių autoriai, vyko prizų įteikimo ceremonija, o tekstilės meno kūriniais bus galima grožėtis iki gruodžio 4 dienos.
Šiais metais bus pristatyti kūriniai trijose kategorijose: darbai, sukurti specifinei erdvei, kūriniai, naudojantys naujas technologijas, bei konceptualūs darbai.
Parodą sudaro dvi dalys: kuruojama ir atvira. Pirmojoje dalyje trys parodos kuratoriai - Keiko Kavašima iš Japonijos, Silja Puranen iš Suomijos ir Džonas Erikas Risas iš JAV - pakvietė 27 iškiliausius tekstilės menininkus iš Japonijos, Europos ir JAV, kurie pristato savo darbus erdvės, technologijų bei koncepcijos kategorijose. Atvirajai parodos daliai darbus pateikė 145 menininkai iš 30 pasaulio šalių. Jie dalyvauja konkurse parodos prizams laimėti. Trys 5 tūkst. litų vertės prizai bus įteikti kiekvienos kategorijos geriausiam darbui. Be minėtų užsienio kuratorių, darbus vertins Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, meno kritikė Laima Kreivytė, Lietuvos tekstilės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, technikos daktarė Gailutė Kazakevičiūtė.


2005-10-22Edukacinėje parodoje - tapybos mokymas ir menas
Spalio 21 dieną, Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta paroda "Tapyba: mokymas ir menas", kurioje jaunystės ir brandos darbus eksponavo tapybos dėstytojai bei skirtingais laikmečiais tapybą studijavę menininkai. Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros edukacinio projekto tikslas - parodyti, kaip tapybos pamokos aukštojoje mokykloje veikia savarankišką būsimo menininko kūrybą.
Skirtingais laikotarpiais nutapyti studentų paveikslai, dėstytojų studijiniai darbai ir vėlesni jų kūriniai padės žiūrovams suvokti, kaip tapybos mokymas ilgainiui virsta individualia menine kalba.
Dailės mokyklų moksleiviai ir pedagogai edukacinėje parodoje buvo supažindinti su tapybos dėstymo metodika Lietuvos dailės akademijoje.


2005-10-21Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetui - 30 metų
Klaipėdos universiteto (KU) Pedagogikos fakultetas švenčia jubiliejų - sukanka 30 metų, kai čia pradėti rengti įvairių specialybių mokytojai. Fakulteto dekanas Antanas Lukoševičius sako, kad tai ne vienintelė data, šiandien svarbi pedagogikos mokslui. Anot jo, 1905 metais pradėtas statyti pastatas kuriame dabar įsikūręs fakultetas, tad jam jau - 100 metų. Be to, 1935-aisiais, t. y. prieš 70 metų, atidarytas pirmas Lietuvoje Pedagoginis institutas, tai- aukštojo pedagoginio mokslo pradžia šiame pastate. Galiausiai 1975 metais Klaipėdoje įkurtas Šiaulių pedagoginio instituto ikimokyklinio auklėjimo fakultetas.
KU Pedagogikos fakultete studijas kasmet baigia maždaug 1400 bakalaurų ir apie 150 magistrų. Čia dirba 73 dėstytojai, iš kurių 7 - profesoriai ir 46 docentai - mokslų daktarai. Fakultete rengiami edukologijos, katechetikos, kūno kultūros, meno pedagogikos, psichologijos, socialinės pedagogikos specialistai. Nuo kitų metų fakultetas ketina pradėti ruošti ir matematikos, informatikos bei fizikos mokytojus.


2005-10-21Universiteto bibliotekoje - monsinjoro V.Mincevičiaus kolekcija
Italų kultūros institutas Vilniuje ir Vilniaus universiteto biblioteka visuomenei pristato Italijoje gyvenusio kunigo, žurnalisto, vertėjo ir kolekcininko monsinjoro Vinco Mincevičiaus (1915-1992) rinkinių vertybes. Spalio 24 dieną Vilniaus universiteto Baltojoje salėje atidaroma paroda "Turinas - Roma - Aosta. Su Lietuva širdyje..." supažindina su į Lietuvą pargabentais V. Mincevičiaus sukauptais senaisiais žemėlapiais, knygomis bei paties monsinjoro parengtais ir italų kalba išleistais leidiniais.
Gimęs Vokietijoje, V. Mincevičius augo ir mokėsi Liudvinave, Marijampolės apskrityje. Nuo 1934 m. gyveno Italijoje, studijavo Turino universitete Filosofijos ir teologijos fakultete, Tarptautiniame socialinių mokslų universitete Romoje studijavo žurnalistiką. 1946 m. įstojo į Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą Romoje, 1949 m. buvo įšventintas kunigu, 1951 m. gavo teologijos licenciato laipsnį. 1963 m. V. Mincevičiui suteiktas monsinjoro garbės titulas.
Visą gyvenimą domėjęsis Lietuvos istorija, V. Mincevičius rinko su Lietuvos praeitimi susijusią medžiagą: knygas, žemėlapius bei graviūras. Jis sukaupė vertingą ir įdomią senųjų knygų, graviūrų bei istorinių žemėlapių kolekciją, kuri po kolekcininko mirties atiteko Vilniaus universiteto bibliotekai.
Ekspozicijoje pristatomi XVI-XVIII amžių pasaulio, Europos, atskirų valstybių, tarp jų - ir senieji Lietuvos žemėlapiai, XVII-XVIII a. knygos iš V. Mincevičiaus kolekcijos bei paties monsinjoro parengti ir italų kalba išleisti leidiniai.


2005-10-21Kezio fotografija viešės Karaliaučiuje
Išeivijos fotomenininko Algimanto Kezio kūryba pristatoma Karaliaučiaus žiūrovams. Autorinę fotografijos parodą, spalio 21 dieną, atidarys Kaliningrado fotomenininkų studija. A. Kezys gimė 1928 metais Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukęs į Vakarus, A. Kezys 1950 m. atvyko į Jungtines Valstijas, čia įgijo filosofijos magistro laipsnį Lojolos universitete. Dirbdamas Čikagoje, įkūrė Lietuvių fotografijos biblioteką, Lietuvių bibliotekos leidyklą, leidžiančią literatūrą etninėmis temomis ir meno galeriją. Savo meninius polinkius A. Kezys ugdė pasinerdamas į fotografijos meną. Jo talentas buvo pripažintas 1965 metais, surengus jam pirmąją savo parodą Čikagos meno institute. Nuo tada jis eksponavo savo kūrinius daugelyje Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Europos muziejų, jo darbai pasirodydavo žurnaluose ir knygose abipus Atlanto. A. Kezio parodų tematika dažniausiai yra Čikagos miesto architektūra, moterys ir Lietuvos vaizdai. Šiuo metu A. Kezys valdo mažą galeriją "Stickney" Ilinojaus valstijoje. Joje pristato pasauliui Lietuvos menininkus, be to, leidžia žurnalus, katalogus, meno, religines bei fotografijų knygas.


2005-10-20Lietuvos poetas dalyvaus tarptautiniame festivalyje Makedonijoje
Lietuvos poetas Liudvikas Jakimavičius dalyvaus tarptautiniame poezijos festivalyje Makedonijoje, Tetovo mieste. Devintasis poezijos festivalis Makedonijoje vyks nuo ketvirtadienio iki sekmadienio.
Poeto eilėraščiai išversti į makedonų kalbą, spausdinami festivalio almanache. Šiame renginyje, kuris bus transliuojamas per nacionalinę Makedonijos televiziją, L.Jakimavičius atstovaus ne tik Lietuvos, bet viso Baltijos regiono valstybių poetams. Poetas, kritikas ir dramaturgas L.Jakimavičius yra parašęs tris poezijos knygas suaugusiems: "Kitoje miško pusėje", "Dusenos" ir "Medinę". Taip pat sukūręs pjesių vaikams "Milžino širdis", "Septyni vienuoliai" ir kitų.


2005-10-20ES parama didina prarają tarp didžiausių Lietuvos miestų ir regionų
Regionams sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos konkursuose, tačiau dėl nepakankamo mažesnių regionų aktyvumo ES lėšomis dar labiau didinama praraja tarp Lietuvos didžiausių miestų ir likusios šalies dalies. Švietimo ir socialinės integracijos sritims jau paskirstyta 34 procentai ES struktūrinių fondų lėšų.Šiuo metu Vilniuje ir Kaune iš ES lėšų finansuojamiems švietimo ir mokslo projektams atitenka net 85,6 proc. visos iki šiol skirtos paramos – 219,4 mln. litų.Panevėžio apskritis gauna 0,2 procento, Telšių – 0,6 procento, Utenos apskritis – 0,8 procento visos paramos. Kiek geresnė padėtis yra Šiaulių apskrities švietimo sektoriuje, kuriam skirta 7,9 procento paramos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, panaši situacija susiklostė skirstant lėšas socialinės integracijos, neįgaliųjų reabilitacijos ir darbo rinkos plėtros projektams.Vilniaus ir Kauno pareiškėjų įgyvendinamiems projektams atiteko 77,3 procento – 96,6 mln. litų – paramos. Mažiausiai socialinės integracijos ir darbo rinkos plėtrai 2004 metais skirta Telšių – 0,3 procento ir Utenos – 0,7 procento regionams. Daugiau lėšų į labiau nuo sostinės nutolusius regionus ateis per valstybinių institucijų vykdomus nacionalinius projektus. Tačiau, ministerijos atstovo nuomone, regionai galėtų būti aktyvesni, siekdami pritraukti jiems reikalingas investicijas. Atotrūkį tarp Lietuvos miestų lemia tai, kad mažesnių regionų pareiškėjai turi mažiau žinių ir įgūdžių rengiant paraiškas paramai gauti. Be to, jiems sudėtingiau gauti profesionalias konsultacijas.


2005-10-20Tautodailininkus vainikuos gruodį
Metų gale pirmąkart bus renkami geriausi šalies tautodailininkai, kurie pelnys "Aukso vainiko" nominacijas už vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinius.
Lietuvos liaudies kultūros centras, įsteigusė nominacijas, kurių pagalba tikimasi, kad šitaip turėtų atgimti tautodailės sritis, per penkiolika Nepriklausomybės metų nepelnytai primiršta. Atskiruose regionuose kuriantieji rengia parodas, pavieniai darbai iškeliauja į užsienį, tačiau daugiausia tautodailininkai kuria kas sau. Per pastaruosius dešimtmečius suprastėjo ir pati kūryba: nevyksta seminarai, tautodaile mažai domisi ekspertai. Utenos rajono tautodailininkai ganėtinai aktyvūs: kasmet rengia ataskaitines savosios kūrybos parodas, veiklus jų klubas "Svirnas", vadovaujamas Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės. Dabar Leliūnuose, Vytauto Valiušio keramikos muziejuje, vyksta visos apskrities 43 tautodailininkų iš Ignalinos, Zarasų, Utenos, Molėtų rajonų bei Visagino miesto kūrybos paroda. Ji atskleidžia bene visas tautodailės sritis.


2005-10-19Įvyks jubiliejinė lietuvių keramikos maestro paroda
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje spalio 28 d., penktadienį, 16 val. įvyks Liudviko Strolio (1905–1996) parodos „Lietuvių keramikos maestro“, skirtos šimtosioms dailininko gimimo metinėms, atidarymas. Jubiliejinėje L. Strolio parodoje, rodomi geriausi keramiko darbai iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejų rinkinių. Tai šamotinės vazos, dekoratyvinės lėkštės bei kiti kūriniai. Juose ryški menininko ištikimybė keramikos žemiškai prigimčiai, funkcionalumui, formos tobulumo paieškoms. Greta kūrinių, iliustruojančių vis kitą lietuvių taikomosios dailės laikotarpį, daug nematytų, rečiau rodytų ar atkeliavusių iš privačių kolekcijų. Ekspozicijoje pristatomos ir jau po 1990-ųjų sukurtos dekoratyvinės lėkštės. Parodą papildo įspūdingi menininko studijų laikų ir kiek vėlesni piešiniai bei vertingos fotografijos iš šeimos archyvo.
L. Strolis gimė 1905 m. rugsėjo 1 d. netoli Radviliškio Gankių kaime (mirė 1996 m. Po Kauno meno mokyklos (kur studijavo tapybą) streiko 1929 m. atsidūręs Paryžiuje, jaunas dailininkas pasirinko keramikos studijas Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje, lankė piešimo pratybas Colarossi ir "Didžiosios lūšnos" akademijose. Savo kūryba L.Strolis darė įtaką Lietuvos keramikai. Jau du pirmi alaus servizai, sukurti 1935 ir 1936 m. traukė akį liaudiškomis, bet grakštesnėmis negu įprasta formomis. Pirmasis garbės diplomas jam buvo už juos skirtas 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje meno ir technikos parodoje. 1938 metų Berlyno tarptautinėje meno ir amatų parodoje jo darbai buvo apdovanoti medaliu.
Nuo 1944 m. L.Strolis vadovavo Dailės institutui. 1946 m. L. Stroliui suteiktas VDI profesoriaus vardas.


2005-10-19Šiuolaikinė Lietuvos grafika pristatoma Londone
Šių metų spalio 20 d. LR ambasadoje Jungtinėje Karalystėje bus atidaryta dvylikos šiuolaikinių Lietuvos dailininkų grafikos darbų paroda. Paroda Londone bus pristatyta ambasados bei Britų prekybos rūmų Lietuvoje rengiamo verslo priėmimo metu. Bus eksponuojami Šarūno Leonavičiaus Giedriaus Jonaičio, Lidos Dubauskienės, Birutės Zokaitytės, Jūragio Burkšaičio, Virginijos Kalinauskaitės, Tatjanos Diščenko, Dovilės Tomkutės, Eglės Kuckaitės, Egidijaus Rudinsko, Robertos Vaigeltaitės bei Kęstučio Vasiliūno 1993-2005 metais sukurti darbai. Šioje parodoje lietuvių grafikai, perimdami dešimtmečiais susiformavusias tradicijas bei praturtindami ją individualia patirtimi, preciziškai kuria metaforišką, turtingą siužetais ir simboliais vizualinį pasaulį: keistų ritualų, paslaptingų gyvūnų ir žmonių gyvenimas grafiko Š.Leonavičiaus darbuose, lietuviškų litų autoriaus G.Jonaičio siurrealistinių galaktikų tyrinėjimai, L.Dubauskienės trapūs ir efemeriški moters pavidalai, žaismingi B.Zokaitytės retro žaidimai su figūrėlėmis, žemėlapiais ir buities atributais, J.Burkšaičio Vilniaus Užupio peizažai, T.Diščenko praėjusių epochų angelai ir taip toliau.


2005-10-19Vilniaus pedagoginis universitetas švnčia 70-metį
Spalio 18 dieną, Vilniaus pedagoginio universiteto dailės dėstytojų kūrybinių darbų parodos atidarymu prasidėjo keturias dienas truksianti universiteto 70-mečio šventė. Kitose, atidaromose parodose akademinė bendruomenė galės susipažinti su aukštosios mokyklos archyviniais dokumentais, universiteto mokslininkų publikacijomis. Antrąją šventės dieną universitete bus atidaryta Rektorių galerija ir buvusio šios aukštosios mokyklos rektoriaus, profesoriaus Albino Liaugmino auditorija.
Spalio 19-20 dienomis Vilniaus pedagoginio universiteto akademinė bendruomenė ir svečiai iš kitų aukštųjų mokyklų rinksis į tarptautinę mokslinę konferenciją "Ugdymo paradigmų kaita: teorija ir praktika". Pirmąją aukštąją pedagoginę mokyklą - dvimetį pedagoginį institutą Klaipėdoje Lietuvos Vyriausybė įsteigė 1935-aisiais. Pagrindinis jo uždavinys buvo rengti mokytojus reformuotai pradinei mokyklai ir plėtoti Lietuvoje pedagoginius mokslus. 1939-ųjų kovą Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, Pedagoginis institutas buvo perkeltas į Panevėžį, o tų pačių metų rudenį Lietuvai atgavus Vilnių - į sostinę. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Vilniaus pedagoginiame institute buvo pradėtas mokymo ir administracinio darbo pertvarkymas. 1992-ųjų gegužės 20-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas suteikė institutui universiteto statusą, patvirtino universiteto statutą. Nuo to laiko aukštoji mokykla vadinama Vilniaus pedagoginiu universitetu. Sporto ir sveikatos, Užsienio kalbų, Slavistikos, Istorijos, Lituanistikos, Gamtos mokslų, Fizikos ir technologijos, Matematikos ir informatikos, Pedagogikos ir psichologijos fakultetuose šiuo metu mokosi apie 13,4 tūkst. pedagoginio universiteto studentų. Mokslininkų bendruomenę buria Socialinės komunikacijos bei Kultūros ir meno edukologijos institutai.


2005-10-18Vilniuje bus minimas pagonybės atgimimo 100-metis
Minint senojo baltų tikėjimo atgimimo 100-metį, Vilniuje, spalio 22 dieną, rengiama tarptautinė konferencija bei religinės apeigos ant Gedimino kapo kalno. Šeštadienį Kultūros, filosofijos ir meno institute Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija sukvies senojo baltų tikėjimo tradicijos tyrinėtojus ir jos tęsėjus.
Moderniaisiais laikais atgimusios senosios baltų religijos ir kultūros tradicijos susilaukia vis daugiau dėmesiotodėl bus siekiama visuomenei kuo plačiau pristatyti gyvą lietuvių tradicinę religiją. Istoriškai senoji baltų kultūra neapsiriboja tik Lietuva, todėl konferencijoje dalyvaus ir kaimyninėse šalyse atgimstančius tikėjimus pristatys senųjų tikėjimų tyrinėtojai iš Latvijos, Baltarusijos, taip pat iš JAV.
Konferencijos dalyviai kalbės apie senojo baltų tikėjimo atgimimo procesą, pagonybės papročius.
Senojo lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis minimas šių metų spalio 22 dieną, nes būtent šią dieną 1905 metais tautinio atgimimo veikėjas J.G.Beržanskis Klausutis išsiuntė į tuometinę Rusijos imperijos sostinę Sankt Peterburgą prašymą oficialiai pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo pasekėju.
Ilgai susirašinėjęs su carine valdžia, teigiamo atsakymo J.G.Beržanskis sulaukė tik 1915 metais. Jis pasiekė, jog oficialiuose dokumentuose būtų ištaisytas įrašas apie jo tikėjimą, taip priversdamas valdžią pripažinti senąjį lietuvių tikėjimą.


2005-10-18Lietuvių literatūra gujama iš mokyklų
Pedagogai nerimauja dėl planuojamo lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino pakeitimo. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai dar nekalba apie būsimas permainųas Kitais metais mokyklas pasieks nauja lietuvių kalbos mokymo programa. Planuojama, kad lietuviškų ir kitakalbių mokyklų abiturientai laikys vienodą lietuvių kalbos egzaminą. Artėjant permainoms kalbama, kad valstybinio lietuvių kalbos egzamino reforma esanti klaidinga. Kalbininkai bei pedagogai teigia, kad lietuvių literatūros ir kalbos atskyrimas valstybiniame egzamine buvo klaida, nes moksleiviai prarado motyvaciją pažinti literatūrą.


2005-10-17Įgyvendinama angliška jūrinė idėja
Juodkrantėje pradėjo veikti 16 vaikų kadetų grupė. Tai būsimosios kadetų mokyklos užuomazga. Joje šalia bendrųjų mokslų vaikai semiasi su jūra susieto gyvenimo patirties. Klaipėdiečių entuziastų ir savivaldybės specialistų idėja, kurti kadetų mokyklą ėmė įgyvendinti Neringos gyventojai. Karinių jūrų pajėgų laivyno kapelionas Romualdas Ramašauskas su 16 auklėtinių.Tai smurto šeimose ir negandų patyrusių vaikų grupelė iš Lietuvos vidurio. Anglų patirtis svarbi ir Lietuvai.
Kapelionas prieš porą metų lankėsi Anglijos kadetų mokykloje "Royal Hospital School" ir įsitikino, kad idėja suburti vaikus yra teisinga. Tvarka ten griežta, bet ne kariška.
Steigiant lietuvišką kadetų mokyklą, anglų metodika ir jų darbo principai - nebloga paspirtis. Kapelionas tikisi artimiausiu metu anglus pasikviesti į Karinių oro pajėgų bazę, netoli Juodkrantės, kur mokysis būsimieji jūrų skautai.


2005-10-17Panevėžyje prasideda vyskupo K. Paltaroko gimimo metinių renginiai
Spalio 17 dieną, 50 kilometrų maratonu nuo vyskupo Kazimiero Paltaroko gimtinės - Šiaulių rajono Gailionių kaimo iki Panevėžio Katedros prasidės šešias dienas truksiantys pirmojo Panevėžio vyskupijos ganytojo, vyskupo K. Paltaroko gimimo 130-ųjų metinių minėjimo renginiai.Į sąskrydį susirinkę katalikiškųjų mokyklų moksleiviai antradienį rungsis viktorinoje "Ateitininkijos praeitis ir dabartis". Katalikiškos dvasios mokyklų meno kolektyvai Panevėžio muzikiniame teatre surengs giesmių ir liturginių šokių šventę.Trečią iškilmių dieną Panevėžio vyskupija maldininkus kvies eiti vyskupo K. Paltaroko gyvenimo keliais. Abiturientams bus rengiamos susitelkimo rekolekcijos Pagrindinė šventės diena ketvirtadienį prasidės Švč. Sakramento adoracija Panevėžio Katedroje. K. Paltarokas gimė 1875 metų spalio 22-ąją Linkuvos parapijoje, Šiaulių rajone. Baigęs Joniškėlio pradžios mokyklą, Mintaujos gimnaziją, K. Paltarokas įstojo į Kauno kunigų seminariją, vėliau studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, kur apsigynė disertaciją ir pelnė magistro laipsnį. Po studijų, 1906 metais dvasininkas grįžo į Lietuvą. Nuo 1911-ųjų Kauno kunigų seminarijoje dėstė lotynų kalbą, teologiją, sociologiją ir filosofiją. Po trejų metų buvo paskirtas seminarijos vicerektoriumi. Per Pirmąjį pasaulinį karą rūpinosi seminarijos evakavimu. Po karo pakeltas tarnauti Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninku. Vyskupu konsekruotas 1926 metų gegužės 2-ąją. Kuriant naują vyskupiją K. Paltarokas atsiskleidė kaip gabus organizatorius. Pastatė Panevėžyje katedrą. Gyvas vyskupo veiklos paminklas - per 50 jo rašytų ganytojiškų laiškų, leidiniai literatūros pastoracijos, auklėjimo, Katalikiškosios akcijos bei kitais aktualiais klausimais.
1958 metų sausio 3 dieną Vilniuje miręs vyskupas palaidotas Panevėžio katedros kriptoje.


2005-10-16Vatikane prasidėjo egzorcizmo ir demonologijos kursai kunigams
Vienas Vatikano universitetų siūlo specialius kursus kunigams, norintiems tapti demonologais ir egzorcistais. Keturis mėnesius truksiantys kursai "Egzorcizmas ir išlaisvinimo maldos" dėstomi "Pontifical Regina Apostolorum" universitete Romos priemiestyje.
Į juos susirinko apie 120 studentų iš viso pasaulio. Jie klausysis paskaitų apie satanizmo ir demonų apsėdimo ganytojiškuosius, dvasinius, teologinius, liturginius, medicininius, teisinius ir kriminologinius aspektus.
Vienas kunigas, prašęs neviešinti jo pavardės, pasakojo kursuose dalyvauti nusprendęs po to, kai jaunos jo parapijos merginos išpažinties metu patyrė "keistų pasikeitimų". "Pasikeitė merginos balsas ir veidas. Ji pradėjo kalbėti kalba, kurios negalėjo žinoti. Neretai susiduriu su panašios bėdos kamuojamais žmonėmis, kurių daug daugiau, nei įsivaizduojame", - sakė kunigas.
Jei po kursų vyresnybė nuspręs, jog šis kunigas turėtų tapti egzorcistu, jis privalėtų juo būti.


2005-10-16Žemaičių Kalvarijoje archeologai aptiko nežinomą senovės kuršių gyvenvietę
Archeologai greta restauruojamo Žemaičių Kalvarijos vienuolyno aptiko iki šiol nežinomą tūkstančio metų amžiaus kuršių gyvenvietę.
Senovės gyvenvietėje atidengtas kultūrinis sluoksnis su židinių liekanomis - molio tinko gabalais, nuo ugnies suskeldėjusiais akmenimis, degėsiais, trinamųjų girnų trintuvų fragmentais, keramika. Nors šis regionas nepasižymi lipdytinės keramikos gausa, archeologai vien 4 kvadratinių metrų ištirtame plote surinko kelis šimtus puodų šukių. Pastaraisiais metais kraštovaizdžiu ir istorine praeitimi išsiskiriančiame Žemaičių Kalvarijos miestelyje aptikta nemažai naujų archeologinių vietų, kurios neseniai įrašytos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą: jau minėtas 8-13 amžiaus kuršiškas kapinynas, taip pat krikščioniškas, tačiau dar pagonybės elementų turintis 17-19 amžiaus kapinynas, bažnyčios ir vieno seniausių Šiaurės Lietuvoje vienuolyno vieta.
Tokiame mažame miestelyje aptiktas visas kompleksas archeologinių vietų. Šis visas kompleksas - ne tik archeologinis, bet ir urbanistinis vertas būtų saugomos kultūrinės vietovės statuso.


2005-10-15Nuo skaitymo sunkumų neapdrausti ir genijai
Apie penkiolika procentų mokinių turi specifinių skaitymo ir rašymo sutrikimų.
Disleksija – gebėjimo skaityti sutrikimas, kurį sukelia kai kurių smegenų centrų nepakankamas išsivystymas. Būtina supažindinti tėvus ir mokytojus su šiuo sutrikimu, kad jie neieškotų nei kvailumo, nei tinginystės, nei piktavališkumo, o įžvelgtų negalią, kurią galima įveikti bendromis pastangomis.Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros ir Europos disleksijos asociacijos iniciatyva savo veiklą pradės Lietuvos disleksijos asociacija.Ji sieks padėti ne tik vaikams, turintiems disleksijos sutrikimą, bet ir jų tėvams bei mokytojams atrandant efektyviausius mokymo ir psichologinės pagalbos būdus.
Kitose Europos šalyse jau keletą dešimtmečių veikia įvairios organizacijos,siekiančios padėti vaikams ir suaugusiems žmonėms, turintiems disleksijos sutrikimą. Psichologiniu požiūriu kiekvieno žmogaus gebėjimai išmokti skaityti ir rašyti yra labai skirtingi. Vieni vaikai išmoksta skaityti anksti ir lengvai, kitiems – tai sunkus išbandymas. Gali būti, kad jie turi negalią, vadinamą disleksija.
Disleksija – gebėjimo skaityti sutrikimas, kurį sukelia kai kurių smegenų centrų nepakankamas išsivystymas. Tai reiškia, kad disleksiją turinčio žmogaus smegenys kitaip suvokia pasaulį. Jau žinoma, kad pagrindinės disleksijos priežastys – paveldimumas, ligos, kuriomis persirgo moteris nėštumo metu, gimdymo komplikacijos bei kiti veiksniai, sukeliantys vaisiaus smegenų veiklos sutrikimus.
Todėl labai svarbu ne kaltinti, o telkti pastangas ir pamėginti veikti kartu vaiko labui, nes disleksija – ne liga. Jos negalima išgydyti, tačiau ją galima koreguoti.


2005-10-15Silpnaregių gyvenimą palengvintų pažymėti laipteliai ir stiklinės vitrinos
"Į informacinę visuomenę be informacinės atskirties" - tokiu šūkiu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenė šiemet pasitinka spalio 15-ąją minimą Tarptautinę baltosios lazdelės dieną, kurios tikslas - priminti visuomenei neregių poreikius ir juos persekiojančią informacinę atskirtį. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga vienija apie 7 tūkstančius regėjimo negalią turinčių žmonių. Prieš 10-15 metų sostinės aklieji ir silpnaregiai gyveno uždarokoje bendruomenėje.Sostinės Vilkpėdė buvo vadinama aklųjų rajonu, o praeiviai sutiktą neregį palydėdavo smalsiais žvilgsniais. Šiuo metų Lietuvos aklieji ir silpnaregiai vis dar tį. jaučia socialinę ir informacinę aklųjų ir silpnaregių atskirtį.
Regėjimo negalią turinčių žmonių problemos viešajame sostinės transporte jau sprendžiamos, tačiau silpnai matantys pasigenda laiptelių ir stiklinių vitrinų žymėjimo.Europos šalyse įprasta pirmąjį ir paskutinį laiptelį žymėti geltona juostele. Lietuvoje tokia praktika - dar naujiena, todėl regėjimo negalią turintiems žmonėms vis dar sunku nesuklupus patekti į valstybines įstaigas, prekybos centrus, kitus visuomeninius pastatus. Savo bendruomenės narių poreikiais rūpinasi ir patys neįgalieji.


2005-10-14A. Matelio filmas pelnė pagrindinį Leipcigo kino festivalio prizą
Dokumentinio kino kūrėjas Arūnas Matelis pelnė 48-ojo tarptautinio Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalio pagrindinį prizą ilgo metražo dokumentinių filmų kategorijoje. Festivalio "Auksinį balandį" ir 10 tūkst. eurų premiją tarptautinė žiuri lietuvių režisieriui skyrė už naujausią dokumentinį filmą "Prieš parskrendant į Žemę" apie onkologinėmis ligomis sergančius vaikus.
Apdovanojimas A. Mateliui skirtas už jautrumą, grožį ir užuojautą, gvildenant sunkią temą - šis išskirtinis jaudinantis filmas su pagarba ir be sentimentalumo rodo gyvenimą mirties akivaizdoje. Dokumentinių trumpo metražo filmų kategorijoje "Auksinį balandį" ir 3 tūkst. eurų premiją pelnė lenkų režisierius Jarekas Štandera (Jarek Sztandera) už humoro, ironijos ir dramatizmo kupiną filmą "Laukiant stebuklo" ("Po cud") apie piligriminę kelionę į Lurdą. Festivalio "Sidabrinius balandžius" atitinkamose kategorijose pelnė šveicarų ir ispanų režisieriai.


2005-10-14Latvius sužavėjo Klaipėdos mokyklos
Spalio 13 dieną, uostamiestyje apsilankė beveik pusšimtis švietimo darbuotojų iš Liepojos. Svečius domino Klaipėdos miesto patirtis švietimo ir ugdymo srityje.
Bendradarbiavimas tarp Klaipėdos ir Liepojos miestų vyksta nuolat, tačiau tokios didelės grupės kolegų iš Latvijos buvo sulaukta pirmą kartą. Svečiams buvo parodytas reprezentacinis filmas apie Klaipėdos miestą. Vėliau svečiai lankėsi skirtingų struktūrų mokyklose - "Gabijos" pagrindinėje, "Varpo" vidurinėje ir "Aitvaro" gimnazijoje. Liepojoje šiuo metu veikia 1-12, 5-12, 1-4 ir 1-9 klasių mokyklos. Kol kas nėra nė vienos gimnazijos, tačiau artimiausiu metu ketinama jas steigti.
Liepojiečiams Klaipėdos miesto mokyklos, palyginus su jų, pasirodė geriau sutvarkytos. Kaip pranašumą jie įvardijo ir tai, jog Klaipėdos mokyklose, skirtingai nei Liepojoje, vaikams teikiama socialinė ir specialioji pagalba - dirba logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai.


2005-10-13Šv.Kotrynos bažnyčia taps atvira kultūros renginių erdve
Restauruota sostinės Šv. Kotrynos bažnyčia taps nauja kultūros renginių erdve - puikios akustikos bažnyčioje repetuos ir koncertuos Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, choras "Jauna muzika", vyks kiti kultūros renginiai. 2003 metais savivaldybė su Vilniaus arkivyskupija yra pasirašiusi panaudos sutartį, leidžiančią neveikiančius maldos namus restauruoti ir 20 metų naudoti kultūrinei veiklai. Jau anksčiau šioje bažnyčioje vykdavo Kristupo vasaros festivaliai, šalia esanti galerija "Vartai" buvo surengusi ne vieną šiuolaikinės dailės parodą. Šiemet planuojama visiškai užbaigti Vilniaus gatvėje esančios barokinės Šv. Kotrynos bažnyčios fasadų restauravimą ir pradėti vidaus remonto darbus, kuriuos pabaigus neveikianti bažnyčia būtų pritaikyta koncertams ir kultūros renginiams.


2005-10-13Verslininkai žada investuoti į mokslą mainais į valstybės lengvatas
Lietuvos verslininkai teigia esantys pasirengę investuoti į mokslą, tačiau norėtų, jog tokioms investicijoms būtų taikomos valstybės lengvatos. Mes siekiame, kad tai būtų leista įtraukti į išlaidas. Jeigu taip įvyktų, Lietuvos verslas žymiai padidintų savo dalyvavimą finansiniais ištekliais. Seimas yra priėmęs įstatymų pataisas, numatančias lengvatas investicijoms į žmogiškuosius išteklius. Liepos mėnesį Seimo priimtos Gyventojų pajamų bei Pelno mokesčio įstatymų pataisos numato, jog įmonių lėšos, skirtos specialybės studijoms, stažuotėms bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, neapmokestinamos.
Seime, spalio 12 dieną,, susirinkę akademinės bendruomenės bei verslo atstovai drauge bandė ieškoti būdų aukštojo mokslo sistemos, tarp jų - ir finansavimo, problemoms spręsti.


2005-10-12Menų spaustuvėje kūrybingi jaunuoliai kurs pjeses
Menų spaustuvėje Vilniuje rengiamos kūrybinės dirbtuvės, skirtos jauniesiems dramaturgams ar dar tik svajojantiems apie savo pirmąją pjesę jaunuoliams, besidomintiems šiuolaikiniu teatru, literatūra ir šiuolaikinio meno siūlomais raiškos būdais. Menų spaustuvės "Ieškome jaunų talentų!!!" projektas suburs 14-21 metų jaunuolius, o spalio 31-lapkričio 5 dienomis vyksiančioms kūrybinėms dirbtuvėms vadovaus dramaturgė Svetlana Dimcovič.Į Lietuvą savaitei intensyviai su jaunaisiais lietuvių talentais dirbti atvykstančios S.Dimcovič teigimu, pagrindinis jos darbo principas suteikti jaunuoliams pamatinių žinių ir įgūdžių apie dramaturgijos meną ir sumažinti takoskyrą tarp jaunimo ir likusios visuomenės, dažnai atmetančios, nenorinčios priimti jaunų menininkų siūlomų naujų, radikalių idėjų.
Visiems jaunuoliams norintiems dalyvauti dramaturgų laboratorijoje keliamos dvi pagrindinės sąlygos - mokėti anglų kalba ir būti nusiteikusiems šešias rudens atostogų dienas dirbti nuo 10 ryto iki 18 valandos vakaro. Seminaras nemokamas, jame gali dalyvauti jaunuoliai iš visos Lietuvos.


2005-10-12Lietuvoje minima Europos tėvų ir mokyklos diena
Spalio 11-ąją švietimo bendruomenės minėjo ketvirtąją Europos tėvų ir mokyklos dieną. 2002 metais Europos tėvų asociacijos paskelbtą šventę mūsų šalyje garsino metų pradžioje susibūręs Lietuvos tėvų forumas, kurio tikslas - atstovauti tėvų interesams sprendžiant svarbiausius vaikų ugdymo klausimus, kurti tėvų informavimo sistemą, organizuoti jų mokymus. Europos tėvų ir mokyklos dieną vaikus auginantys vyrai ir moterys supažindinami su galimybėmis ir atsakomybe dalyvaujant vaikų švietime bei ugdyme. Visuomenei primenama namų ir mokyklos bendradarbiavimo svarba, pristatomi tėvų organizacijų siekiai ir tarptautiniai tėvų asociacijų projektai.
Mokykla - viena iš Europos vystymosi tarpininkių. Tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir moksleiviai turėtų susivienyti ir stengtis stiprinti partnerystę.


2005-10-11Problemiškiems jaunuoliams pagalbos ranką ištiesė jaunimo organizacijos
Šalyje prasidėjusio projekto "Lietuvos jaunimo užimtumo tobulinimo vystymo bendrija" metu jauniems žmonėms, nesurandantiems savo vietos visuomenėje, bus padedama realizuoti save, sutikti naujų draugų, siekti išsilavinimo ir rasti darbą. Spalio 5-ąją projektas startavo uostamiestyje. Čia sugrįžti į normalų gyvenimą padedama septyniems 14-29 metų klaipėdiečiams. Tai rizikos grupių jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, priklausantys nuo psichotropinių medžiagų, turintys teistumą, tačiau nepraradę optimizmo ir pasiryžę keistis. Klaipėdos darbo biržos Jaunimo darbo centre, vėliau - Pamario sveikatingumo namuose vyko pirmasis projekto narių susitikimas, kuriame aptartas projekto įgyvendinimas, o atrinkti jaunuoliai supažindinti su Klaipėdos "Bendraamžių" grupe, kurios veikloje bei mokymuose dalyvaus du mėnesius. Raudonojo kryžiaus Jaunimo skyriaus globoje atrinkti klaipėdiečiai bus gruodžio bei sausio mėnesiais. Nedarbo problemas jiems padės spręsti Klaipėdos jaunimo darbo centro konsultantė Edita Gustauskienė.
Visoje Lietuvoje atrinkti 42 žmonės (po 7 Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje bei Šiauliuose) programoje dalyvaus šešis mėnesius. Iki 2007 m. į ją bus įtraukta dar keletas atrinktų jaunimo grupių. Jaunimas sužinos apie rasizmą ir toleranciją, bendravimą su žiniaskalaida, žalingų įpročių ir narkomanijos prevenciją, pirmąją pagalbą, sveiką mitybą, lytiškai plintančias infekcijas, seksualines mažumas bei kt.


2005-10-11Radvilų rūmuose - tradicinės japonų dailės paroda
Radvilų rūmuose Vilniuje atidaroma tradicinio japonų meno paroda, kurioje bus eksponuojami tušu tapyti paveikslai bei dekoruoti porceliano gaminiai. Spalio 12 dieną atidaromoje japonų dailės parodoje bus eksponuojamas suibokuga, nihonga, shodo ir Kutani-yaki menas. Japonams būdingas technologijas ir pasaulio suvokimo raišką perteiks daugiau nei 60 kūrinių.
Suibokuga - tai tradicinė ir mėgiama tapyba tušu. Iš sudegintų spygliuočių suodžių gautu juodu arba spalvotu - mėlynu, tamsiai rudu ir raudonai rudu - tušu dailininkai perteikia subtilius gamtos bruožus - besidriekiantį paupiu rūką ar žolės stiebelį. Pasak pranešimo, rimtis ir poezija dvelkia iš šių piešinių, kuriuose - daug asimetrijos, netapytų baltų plotų, suteikiančių gelmės, šviesos ir mįslės pojūtį.
Nihonga - tai ilgus amžius gyvuojanti tradicinė polichrominė tapyba, pritaikiusi užsienio dailės įtakas. Formos kuriamos linijomis, plokštumos vaizdas tapomas ant spalvoto fono.
Shodo - raiškaus ženklų rašymo teptuku ir tušu menas, kaligrafija. Darbo priemones menininkai pagarbiai vadina keturiomis brangenybėmis: tai teptukas, tušo plytelė, popierius ir indas tušui trinti. Į kaligrafijos kūrinį žiūrima kaip į paveikslą - muzikalų, ritmišką, plastišką.
Kutani-yaki - porcelianas, pavadintas pagal vietovės Honhu (Honšiu) saloje vardą. Parodoje bus eksponuojamos vazos, lėkštės, indai, smilkalų dėžutės su spalvingu antglazūriniu ir poglazūriniu dekoru, dažnai šiurkštoka paviršiaus faktūra. Porceliano gamyba, perėjusi epochas, dabar Japonijoje klesti.


2005-10-10"Vilnius Jazz" įvertino muzikologo L. Šaltenio nuopelnus
18-ojo tarptautinio džiazo festivalio "Vilnius Jazz" apdovanojimo už nuopelnus Lietuvos džiazo kultūrai laureatu po mirties tapo muzikologas Liudas Šaltenis (1941-1994), savo gyvenimą skyręs džiazo ir estradinės muzikos populiarinimui. L. Šaltenis yra vadovavęs ansambliui "Nemuno žiburiai", instrumentavo kūrinius, rašė straipsnius, buvo ilgametis Kultūros ministerijos Muzikos reikalų valdybos repertuaro redakcinės kolegijos narys, dėstė džiazo istoriją Lietuvos muzikos akademijoje, parašė populiarią knygą "Mūza su mikrofonu", buvo vienas iš Birštono džiazo festivalio sumanytojų ir organizatorių. Festivalio "Vilnius Jazz" apdovanojimas teikiamas jau antrus metus. Šis apdovanojimas nuo kitų Lietuvoje teikiamų skiriasi tuo, jog yra teikiamas ne tik džiazo muzikantams, bet ir nusipelniusiems žmonėms, kurie dažnai lieka nematomi plačiajai auditorijai, nepasirodo scenoje, tačiau atlieka ne mažiau svarbų darbą puoselėdami Lietuvos džiazo muzikos kultūrą bei padeda ugdyti naujus šio žanro muzikos mylėtojus.


2005-10-10Aukštojo mokslo finansavimas didėja beveik 23 mln. litų, stipendijų fondas – 5 mln. litų
2006 m. Valstybė universitetams numato skirti beveik 490 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų (be specialiųjų programų lėšų), t.y. 22,6 mln. litų daugiau nei 2005 m.
Šiuo metu stipendijų fonde yra per 100 mln. litų. Stipendijų fondo formavimo tvarka yra patvirtinta Vyriausybės nutarimu, kuris buvo derintas su nacionalinėmis studentų sąjungomis. Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija parengė naują Aukštųjų universitetinių mokyklų studentų bendrabučių renovavimo programą, kurios įgyvendinimui 2006 m. numatyta skirti 5 mln. Lt. Šios programos bendra vertė – 60 mln. Lt, už kuriuos planuojama renovuoti 75 valstybinių universitetų studentų bendrabučius.
Įgyvendindami pastatų renovacijos programas, universitetai kartu su studentų savivalda turi galimybę savarankiškai pasirinkti, kuriuos jų valdomus pastatus renovuoti.
Pradėjus vykdyti Struktūrinių fondų projektus, vien per Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones aukštajam mokslui ir studijoms suteikta beveik 100 mln. Lt parama. Taigi jau šių bei ateinančiųjų metų lėšų dalis studijoms ir mokslui dar labiau padidės.
Nuo 2005 m. įtvirtinta dar liberalesnė studentų priėmimo nuostata aukštosioms mokykloms. Joms leidžiama 20 proc. sumažinti į valstybės finansuojamas studijų vietas priimamų studentų skaičių nemažinant joms biudžetinio finansavimo. Tai reiškia, kad priėmus iki 20 proc. mažiau studentų nei leidžia planas, tais metais skirtas valstybės biudžeto lėšas galima panaudoti studijų kokybei gerinti.
Siekiant užtikrinti studentų pragyvenimo gerovę kiekvienais metais studentų paskoloms skiriama daugiau kaip 20 mln. Lt. Iš jų didžioji dalis tenka paskoloms pragyvenimo išlaidoms padengti. Paskolos dydis vienam studentui yra iki 36 MGL (4500 Lt), o pradėti grąžinti reikia tik praėjus dvejiems metams nuo studijų baigimo arba nutraukimo, paskola grąžinama per 15 metų.


2005-10-09Hamburge švartuosis moderni Lietuvos kultūra
Didžiausiame Vokietijos uostamiestyje spalio 12-23 dienomis rengiamų Lietuvos kultūros dienų "Ar mylite Lietuvą?" programoje viešės lietuviškas džiazas, fotomeno parodos, šiuolaikinė literatūra ir filmai. Lietuvos kultūros dienų tikslas - tiesiogiai supažindinti garsųjį Hanzos miestą ir apskritai Vokietiją su Lietuvos kultūra, nes "pažįstamiems daug lengviau mylėti".
Lietuvos kultūros dienose dalyvaus lietuvių džiazo muzikantas saksofonininkas Petras Vyšniauskas, kuris pasirodys su vokiečių muzikantu Klausu Kugeliu. Šiame džiazo muzikos vakare vokiečių kalba bus skaitomos ištraukos iš dviejų anksti mirusių lietuvių rašytojų kūrybos - Jurgio Kunčino romano "Balchisserie, arba Žvėrynas-Užupis" ir Ričardo Gavelio apsakymų rinkinio "Taikos balandis".
Spalio 13 dieną Hamburgo literatūros namuose ištraukas iš savo neseniai į vokiečių kalbą išversto romano "Placebas" vokiečių klausytojams skaitys rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Hamburgo prekybos rūmuose bus atidaroma fotomeninikų Romualdo Požerskio paroda "Atminties sodai" ir Vytauto Michelkevičius darbų tema "Ar mylite Lietuvą?".
Paskutinis Lietuvos kultūros dienų Hamburge akcentas - "Metropolio" kino teatre keturis vakarus pristatoma lietuvių filmų programa, sudaryta iš vyresniosios ir jaunosios kartos režisierių darbų.
Spalio 20 d. žiūrovai turės progos pamatyti Gyčio Lukšo filmą "Mėnulio Lietuva". Spalio 21-22 dienomis - trumpo metražo filmų programą, o spalio 23 dieną bus rodomas Algimanto Puipos filmas "Elzė iš Gilijos".


2005-10-09Lietuva - viena pirmųjų ES pagal besimokančiųjų suaugusiųjų skaičiaus augimą
Lietuvoje sparčiai daugėja besimokančių suaugusiųjų. 25-64 metų amžiaus asmenų dalyvavimo formaliuose ar neformaliuose mokymuose skaičius Lietuvoje nuolat auga. 2002-aisiais mokėsi 3,3 proc. suaugusiųjų, 2003-aisiais - 4,5 proc., o 2004-aisiais - 6,5 proc., rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai. Pagal 25-64 metų amžiaus asmenų, kurie mokėsi per paskutines keturias savaites, rodiklio augimą 2003-2004 m. Lietuva yra ketvirtoje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių.
Lietuva, turėdama 2 proc. besimokančiųjų skaičiaus rodiklio augimą, lenkia dvidešimt vieną Europos Sąjungos valstybę ir viršija bendrąjį Europos Sąjungos besimokančių suaugusiųjų skaičiaus augimo vidurkį, kuris yra tik 0,7 proc. Sparčiau negu Lietuvoje besimokančių suaugusiųjų per metus padaugėjo tik Liuksemburge (3,1 proc.), Slovėnijoje (2,8 proc.) ir Italijoje (2,1 proc.).
Europos Sąjungoje 25-64 m. amžiaus asmenų, kurie mokėsi per paskutines keturias savaites, rodiklio vidurkis 2004 m. yra 9,9 proc. Europos Sąjungos šalys siekia, kad iki 2010 metų besimokančių suaugusiųjų šioje amžiaus grupėje vidurkis būtų 12,5 proc.


2005-10-08Mokslininkai: dar vienas kandidatas į Šekspyro sostą
Kažkas negerai Šekspyro karalystėje. Du akademikai tvirtina, kad jie aptiko "tikrąjį" bardą, kurį įvardina kaip Henry Neville'į. Mokslininkė Brenda James ir profesorius Williamas Rubinsteinas savo naujausioje knygoje paskelbė apie dar vieną pretendentą į Šekspyro sostą - Neville'į. Šis politikas, diplomatas ir žemvaldys gyveno tuo pat metu kaip ir Šekspyras.
Šekspyro kūrinių autentiškumu abejojama jau nuo 19-ojo amžiaus. Tarp galimų pretendentų įvardijami Fransis Beikonas ir net Elžbieta I.
B. James teigia, kad H.Neville'į aptiko ieškodama Šekspyro "Sonetų" adresato. Septynerius metus ji rinko informaciją, kuri mokslininkei leido teigti, kad būtent šis asmuo yra tikrasis nemirtingųjų dramų ir sonetų autorius. 1602 metais Londono Taueryje kalėjęs Neville'is savo dienoraštyje padarė keletą pastabų, kurias sutinkame po septynerių metų pastatytame "Henrike VIII". Kiti Šekspyro ekspertai abejoja pateikiamomis išvadomis.


2005-10-08Daugiausia mokinių šiemet rinkosi mechaniko ir statybininko profesijas
Išanalizuoti duomenys, kokias mokymo programas šiemet rinkosi stojantieji į profesines mokyklas. Jaunuoliai veržėsi įgyti automobilių mechaniko ir statybininko profesiją. Į statybos srities mokymo programas priimti 3439 mokiniai vietoj planuotų 2811. Daugiau nei planuota mokinių priimta į žemės ūkio ir miškininkystės programas, variklinių transporto priemonių posričio programas.
Daugiausia mokinių pasirinko automobilių mechaniko programą (1285), staliaus (7520, statybininko (703), virėjo ir padavėjo (591), kirpėjo (464) mokymo programas. Jaunimui nepatraukliausios buvo suvirintojo, metalo apdirbimo, stogdengio, radioelektroninių įrenginių surinkėjo, aplinkotvarkos darbuotojo, komunalinio ūkio darbuotojo mokymo programos. Šiais metais į 75 profesines mokyklas vietoj planuotų 18670 mokinių priimta daugiau nei 20 tūkstančių.
Kiekvienoje apskrityje veikia apskrities profesinio mokymo tarybos, į kurias lygiomis dalimis įeina darbdavių, darbuotojų profesinių sąjungų ir pedagogų atstovų. Profesinių mokyklų absolventų baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus organizuoja ir vertina Pramonės, prekybos ir amatų rūmų bei Žemės ūkio rūmų specialistai.


2005-10-07Kaune rengiamas modernaus Å¡okio festivalis
Kaune, spalio 7 dieną, prasideda keturias dienas truksiantis 15-asis tarptautinis modernaus šokio festivalis. Šių metų festivalio koncepcija bus etnokultūros atspindžiai moderniame šokyje. Festivalyje bus pristatyta šokio premjera "Sistemos, žalojančios sistemas", pastatyta austrų choreografų Helenos Weinzierl ir Roberto Tirpako.
Festivalyje šoks praėjusių metų publikos favoritai šokio trupė "Laroque" iš Austrijos ir Liublino šokio trupė bei "W&M" teatras iš Lenkijos.
Pirmą kartą bus organizuojamas naktinis šokio spektaklis, kuris prasidės vidurnaktį. Jame šoks Kanados trupė "Kokoro Dance", pristatysianti pokario Japonijoje atsiradusi buto šokį. Šis šokis vienija meditaciją, rytų kovos menus ir modernų judesio meną.
Festivalyje taip pat šoks Belgijos trupė "Velvet/Joanne Leighton", Kanados ir Austrijos "C.MedinaDance", Graikijos "Quasi Stellar", Olandijos nacionalinis baletas.
Festivalio metu taip pat vyks tarptautiniai modernaus šokio technikos seminarai, kuriuos ves žymūs meistrai iš užsienio šalių.


2005-10-07Geriausi mokiniai išrinko 87 geriausius mokytojus
Mokytojo dienos proga gabiausi Lietuvos abiturientai įvardijo 87 geriausius mokytojus. Trys iš jų geriausiais pripažįstami jau 4 metus iš eilės. Tai Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokytojas Leonas Narkevičius, Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjaus mokytojai Ričardas Jankauskas ir Alyda Daulenskienė ir Vilnius Mincevičius. Kaip ir praėjusiais metais, abiturientai buvo paprašyti ne tik pasiūlyti geriausio mokytojo kandidatūrą, išskirti jo profesines, būdo ir bendravimo savybes, bet ir užpildyti anketą, kurioje nurodoma pasirinkta studijų sritis ir svarbiausios vertybės.
2005 metais per brandos egzaminus geriausiai įvertinti 145 abiturientai. Daugiausia aukščiausius balus pelniusių moksleivių - Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjaus, Kauno technologijos universiteto, Panevėžio Juozo Balčikonio ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijų auklėtiniai.


2005-10-06Vilnius - Europos kultūros sostinė
Lietuva – pirmoji iš naujųjų ES valstybių-narių, kurios sostinei bus suteiktas garbingas Europos kultūros sostinės statusas. 2009-ieji - neeiliniai metai mūsų valstybei: minėsime ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.
2005 m. balandžio mėnesį Lietuvos delegacija pristatė programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ metmenis Europos Komisijos sudarytai nepriklausomų ekspertų atrankos komisijai .Autoritetinga komisija įvertino Lietuvos pasirengimą bei siūlomą renginių programą ir vienbalsiai rekomendavo Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai paskelbti 2009 metais Vilnių Europos kultūros sostine.


2005-10-06Prasideda Festivalis „Vilnius Jazz 2005“
Prasidedantis 18-asis tarptautinis festivalis „Vilnius Jazz 2005“, kuris tapo neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi, todėl festivalio salėse norėtųsi matyti kuo daugiau jaunosios kartos atstovų teigė festivalio organizatoriai bei kvietė kuo aktyviai prie jo prisijungti jaunimą. Spalio 6-9 dienomis vyksiantis šiuolaikinio džiazo festivalis jau 18-liktą kartą į Lietuvą sukviečia pasaulinio garso atlikėjus. Šiemet festivalyje vėl koncertuos saksofonininkas iš Japonijos Kazutoki Umezu, taip pat olandai Willlem Breuker Kollektief , „Vilnius Jazz" scenoje bus galima išgirsti šiuolaikinės prancūzų muzikos kolektyvų Marc Ducret Trio, kuriantį nekonvencionalią muziką.
Tradiciškai „Vilnius Jazz“ scenoje lietuvių džiazo kolektyvai ir atlikėjai. Tai jaunoji lietuvių džiazo karta – kvintetas „Riot“, ir Lietuvos Liudas Mockūnas, Dainiaus Pulausko grupė. Pirmą kartą „Vilnius Jazz“ scenoje koncertuos ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Gintaro Rinkevičiaus.
Simfoninis orkestras ir Dainiaus Pulausko grupė atliks Dainiaus Pulausko „Siutą džiazo grupei ir Simfoniniam orkestrui“.


2005-10-06Vilniuje į dangų kilo pusantro tūkstančio sveikinimų Lietuvos mokytojams
Šalies mokiniai originaliai pasveikino visos Lietuvos mokytojus jų profesinės šventės – Mokytojų dienos – proga. Vilniaus mokytojų namų kieme susirinkę daugiau kaip 350 mokinių suformavo gyvą gėlės žiedą, kuriam papuošti prireikė daugiau nei 1600 balionų, simbolizavusių linkėjimus mokytojams.
Akcijoje „Didžiausia gėlė mano Mokytojui“ dalyvavusi Švenčionėlių gimnazijos mokinė Justė Babrauskaitė teigė, kad Draugiškos mokyklos metais norėjosi kaip nors ypatingai pasveikinti visus Lietuvos mokytojus. Šis renginys buvo surengtas siekiant priminti, kad prasidėję mokslo metai yra paskelbti Draugiškos mokyklos metais. Draugiškos mokyklos projektu norima stiprinti mokyklų savivaldą, visų mokyklos bendruomenės narių – mokinių, tėvų, mokytojų, mokyklos administracijos atstovų – bendradarbiavimą. Lietuvos mokinių parlamento atstovas Antonas Nikitinas mokytojams jų šventės proga linkėjo jautnatvišku entuziazmu uždegti kiekvieną Lietuvos mokinį. Šie mokslo metai Draugiškos mokyklos metais paskelbti Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos moksleivių sąjungos bei Švietimo ir mokslo ministerijos sutarimu.


2005-10-05Kauno dramos teatre rengiamas H.K.Anderseno pasakų festivalis
Minėdamas danų pasakininko rašytojo Hanso Christiano Anderseno 200-ąsias gimimo metines Kauno valstybinis dramos teatras rengia pasakų festivalį. Spalio 7-16 dienomis vyksiančio festivalio metu bus parodytos dvi premjeras - H.Ch.Anderseno pasakos motyvais sukurtą "Kiauliaganį" bei "Anderseno gatvę". Pastarajame spektaklyje vaidins teatro aktoriai ir 2-17 metų amžiaus teatro mokyklėlės auklėtiniai.
Taip pat bus rodomas premjerinis spektaklis "Šeimedžio močiutė".
Festivalyje "Hanso Christiano Anderseno metai teatre" taip pat dalyvaus Klaipėdos dramos teatras, Panevėžio lėlių vežimo teatras, Vilniaus teatras "Lėlė", Kauno valstybinis lėlių teatras, Kauno kamerinis teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Rimo Tumino ir Aido Giniočio kursų studentai, 10 mokyklų teatro studijos iš Vilniaus, Kauno ir Kretingos.


2005-10-05Sveikinimai 2005 metų tarptautinių olimpiadų ir konkursų prizininkams, dalyviams, jų mokytojams, komandų vadovams ir rėmėjams
Spalio 5 d., minint Tarptautinę Mokytojo dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas priėmė 2005 metų tarptautinių olimpiadų ir konkursų prizininkus, dalyvius, jų mokytojus, komandų vadovus ir rėmėjus. Mokinius, jų mokytojus, komandų vadovus Prezidentūroje sveikino švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas. Šiais metais tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose dalyvavo devynios Lietuvos mokinių komandos. Į Lietuvą jos parsivežė 1 sidabro medalį, 8 bronzos medalius, 6 pagyrimo raštaus, 1 garbės raštą, 2 laureato diplomus, penki mokiniai tapo pirmosios vietos laimėtojais. Chemijos olimpiadoje Taipėjuje laimėti 4 bronzos medaliai, informatikų olimpiadoje Nowy Sącz po vieną sidabro ir bronzos medalį, fizikos olimpiadoje Salamankoje 2 bronzos medaliai, 3 pagyrimo raštai, matematikos olimpiadoje Meridoje bronzos medalis, 3 pagyrimo raštai, vokiečių kalbos olimpiadoje Varšuvoje 1 garbės raštas, Hewlett-Packard Europos komandų verslo čempionate laimėtos 2 pirmosios vietos, Karlo Popperio pasaulio debatų čempionate Skopje 3 pirmosios vietos, Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Maskvoje 2 laureato diplomai. Lietuvos moksleiviai taip pat dalyvavo filosofijos olimpiadoje Varšuvoje , pasaulio debatų čempionatuose anglų kalba Kanadoje ir Kipre.


2005-10-04Vilniuje atidaroma tarptautinė emalio meno paroda
Vilniuje atidaromoje tarptautinėje meno bienalėje šešių šalių menininkai demonstruos iš emalio sukurtus kūrinius. Emalis - viena iš auksakalystės meno rūšių, tačiau pastaraisias metais domėjimasis šia meno šaka Lietuvoje yra šiek tiek priblėsęs. Siekiant atgaivinti susidomėjimą emaliu, ketvirtadienį galerijoje "Meno niša" atidaroma tarptautinė meno bienalė "Vilnius 2005". Parodoje eksponuojami kūriniai suteiks galimybę pamatyti šiuo metu vyraujančias emalio meno tendencijas ne tik lietuvių autorių, bet ir tokių tolimų šalių menininkų kaip Japonija ar Indija, darbuose. Kartu su bienalėje dalyvaujančiais autoriais galerijoje eksponuojama ir Kintų Vydūno kultūros centro organizuotame tarptautinio emalio miniatiūros simpoziume "Pamario ženklai" sukurtų darbų kolekcija.
Per pastaruosius penkerius metus sukurtus kūrinius parodoje demonstruos menininkai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Indijos, Japonijos ir Ispanijos.
Ši paroda sutampa ir su svarbiomis datomis - šiemet sukanka 510 metų, kai įkurtas Vilniaus auksakalių cechas. Auksakalystė - taikomosios dailės šaka, Lietuvoje turinti senas tradicijas. 1495 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras privilegijos raštu patvirtino Vilniaus auksakalių cecho statutą, sudarytą Vakarų Europos pavyzdžiu.


2005-10-04Mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo 24 tūkst.
Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pateiktais savivaldybių duomenimis, šiais mokslo metais Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 24,5 tūkst. mažiau mokinių nei pernai. Tai būtų 24 mokyklos po 1000 mokinių. Vidutiniškai vienoje mokykloje mokosi 352 mokiniai.
Kiekvienoje savivaldybėje mokinių sumažėjo keliais procentais: daugiausiai Visagino savivaldybėje (11,8 proc.), Palangos mieste (6,2 proc.), Šilutės savivaldybėje (6,1 proc.), mažiausiai Birštono (1,4 proc.), Marijampolės (2,7 proc.), Kalvarijų (2,7 proc.) savivaldybėse.
Mokinių skaičiaus mažėjimas susijęs su demografine padėtimi. Nuo 2001 m. mokinių skaičius mokyklose nuolat mažėja, mokyklas baigia daug daugiau abiturientų nei ateina pirmokų. Praėjusiais mokslo metais mokyklose mokėsi dvidešimčia tūkstančių mažiau mokinių nei užpernai. Optimistiškiau nuteikia tik tai, kad ir šiemet, ir pernai atėjo panašus skaičius pirmaklasių - apie 36 tūkstančius. Preliminariais duomenimis, mokyklose dirbančių mokytojų skaičius lyginant su praėjusiais metais, iš esmės nesikeičia. Bendrojo lavinimo mokyklose dirba apie 45,5 tūkst. pedagogų.
Bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 528 tūkst. mokinių.


2005-10-03Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija švęs 90 metų sukaktį
1915-aisiais užgimusi lietuviška mokykla buvo pavadinta „Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokomis.Tuomet jos direktoriumi dirbo Mykolas Biržiška. Be garsių to meto mokytojų lietuvininkų, gimnazistus ugdė Prezidentai Antanas Smetona bei Aleksandras Stulginskis, Jonas Vileišis, Kazys Bizauskas ir kitos iškilios nepriklausomos Lietuvos asmenybės.Vėliau mokyklą globojo „Ryto“ draugija. Lenkams okupavus Rytų Lietuvą, gimnazija buvo iškraustyta į gatvę. Lietuvius priglaudė žydų visuomenės atstovai, pasiūlę pamokas vesti žydų realinėje gimnazijoje. 1921 metais Vilniaus lietuviai Mokyklų kuratorijai pasiūlė gimnaziją vadinti Vytauto Didžiojo vardu. Tam buvo pritarta.
Po dešimties metų prisiglaudę Konstantino Stašio namuose sostinės A. Jakšto gatvėje, gimnazistai rengė vaidinimus, koncertus, minėjimus, įkūrė skautų organizaciją, savo futbolo komandą „Lithuania“. Net 17 metų Vytauto Didžiojo gimnazijai vadovavo Marcelinas Šikšnys, atkakliai kovojęs prieš mokymo sulenkėjimą ir mokyklos išsaugojimą. Tačiau 1940 metais Vytauto Didžiojo gimnazija buvo padalyta į dvi dalis. Berniukų gimnazija ir toliau liko vadintis Vytauto Didžiojo vardu, o atskirtos mergaičių klasės tapo atskira Birutės gimnazija, iš kurios išsirutuliojo dabartinė Salomėjos Nėries mokykla.
1940-aisiais tuometinis švietimo liaudies komisaras Antanas Venclova Vytauto Didžiojo gimnaziją pervardino į Vilniaus pirmąją vidurinę mokyklą. 1957-aisiais Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba mokyklai skyrė čekisto Felikso Dzeržinskio vardą.
1991 metais mokyklos pedagogai, auklėtiniai, Vytauto Didžiojo gimnazijos atkūrimo taryba ir atkūrimo šalpos fondas siekė atkurti istorinę tiesą – grąžinti mokyklai Vytauto Didžiojo gimnazijos vardą.
Tokiu pavadinimu į naujas patalpas persikrausčiusi mokykla buvo atkurta 2004 metų spalio 7-ąją.


2005-10-03„The Rolling Stones“ bosistas gailisi, kad neturės laiko archeologiniams kasinėjimams Vilniuje
Viųu seno gero rokenrolo gerbejų spalio 7 d. laukia ypatingas koncertas – Vilniuje pasirodymą surengs buvęs “The Rolling Stones” bosistas Billas Wymanas su rinktinių muzikantų komanda “Rhythm Kings” ir specialiu svečiu – vokalistu Eddie Floydu.
1936 metais Kento grafysteje gimes legendinis bosistas atlieka ketvirtojo-šeštojo dešimtmečio muziką (džiazą, ritmenbliuzą, rokenrolą, bliuzą, soulą, kantri).
Po trijų dešimtmečių intensyvios veiklos su „The Rolling Stones“, B.Wymanas 1991 m. nusprendė pasitraukti iš grupės ir atsidėti šeimai bei kitiems savo pomėgiams, kuriems anksčiau negalėjo skirti pakankamai laiko – archeologijai, knygų rašymui, fotografijai, restoranų tinklui. Vis tik potraukis muzikai nedingo ir 1995 m. jis, kartu su gitaristu Terry Tayloru, pradėjo namuose savo malonumui improvizuoti senus džiazo, bliuzo standartus. Netrukus buvo pakviesta daugiau bendraminčių ir sukurta grupė „Rhythm Kings“, kurios 1997 m. išleistas pirmasis albumas iš karto sulaukė klausytojų ir kritiku pripažinimo bei susidomėjimo.


2005-10-02Darbdaviai KTU studentams įsteigs vardines stipendijas
2005 m. spalio 3 d. Kauno technologijos universiteto centriniuose rūmuose, K. Donelaičio g. 73, Kaune bus pasirašoma bendradarbiavimo sutartis tarp KTU ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos, dėl vardinių stipendijų įsteigimo.
Lietuvos pramonei trūksta technologinį universitetinį išsilavinimą turinčių jaunų specialistų. Tai konkretus žingsnis, skatinant būsimus specialistus pasirinkti būtent tas spelialybes, kurios jau dabar paklausios Lietuvos pramonės įmonėse.Vystant Lietuvos mokslo ir pramonės bendradarbiavimą, šios sutarties pasirašymas suteiks galimybę geriausiems bakalaurams ir magistrams būti įdarbintiems ir gauti gerą atlyginimą suinteresuotose pramonės įmonėse. Tai vienas iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir jai priklausančių narių žingsnių, sprendžiant specialistų emigracijos problemą, siekiant mokslo ir verslo visuomenės glaudesnio bendradarbiavimo praktinėje srityje.


2005-10-02Baigta filmuoti juosta apie popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimą
Lietuvos kino studijoje baigtas kurti televizijos filmas "Nebijokite: Popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimas" Tai naujausias kino darbas apie Popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimą, sukurtas po Katalikų Bažnyčios vadovo mirties šių metų balandį. Vaidybiniame televizijos filme pasakojama apie tris būsimojo popiežiaus Karolio Wojtylos gyvenimo laikotarpius - vaikystę, jaunystę ir brandą, taip pat Jono Pauliaus II veiklą iki paskutiniųjų gyvenimo metų. Popiežiaus Jono Pauliaus II vaidmenį atliko garsus vokiečių aktorius Thomas Kretschmannas, Karolį Wojtylą vaikystėje vaidino Jasperas Harris, o būsimąjį popiežių paauglystėje įkūnijo Ignas Survila.
Amerikiečių režisieriaus Jeffo Blecknerio juostoje nusifilmavo ir kiti žinomi lietuvių aktoriai: popiežiaus gydytoją vaidino Dainius Kazlauskas, vieną iš kardinolų - Arvydas Dapšys, Karolio mokytoją vaikystėje - Andrius Žebrauskas, K. Wojtylos motiną - Inga Šalkauskaitė, o Rimgaudas Karvelis suvaidino apie popiežiaus Jono Pauliaus II inauguraciją pranešusį Vatikano pareigūną.
Filmas Lietuvos kino studijoje buvo kuriamas daugiau negu mėnesį - nuo rugpjūčio vidurio. Visos scenos nufilmuotos Lietuvoje - Vilniuje ir Rumšiškėse, išskyrus kelias scenas, nufilmuotas Vatikane. Lietuvą filmo kūrėjai pasirinkę ne tik dėl Lietuvos kino studijos darbuotojų profesionalumo ir teikiamų paslaugų kokybės, bet ir Vilniaus architektūros bei vietovių, primenančių Karolio Voitylos gimtąją Lenkiją: Nova Hutą, Krokuvą ir jos apylinkes. Filmas originalus tuo, kad jame jungiami vaidybiniai bei dokumentiniai kadrai.


2005-10-02“Queen” tapo čempionais
Per apklausą, kurioje dalyvavo 70 tūkst. respondentų visame pasaulyje, “Queen” superhitas “We Are The Champions” buvo išrinktas visų laikų geriausia daina. Antroje vietoje liko Britney Spears hitas “Toxic”, o trečioje – Michaelo Jacksono daina “Billie Jean”.Tai perteikia aistrą, kurią muzika suteikia mūsų gyvenimui, ir įrodo, kad klasikinės roko dainos nesensta.Į geriausių dainų dešimtuką taip pat pateko “The Eagles” kūrinys “Hotel California” ir “Nirvanos” “Smells Like Teen Spirit”.




2005-10-01Politologų olimpiados finalininkai - Europos Parlamente
Šią savaitę Europos Parlamente Strasbūre viešėjo Lietuvos VII-osios studentų politologų olimpiados finalinio turo dalyviai - jie ne tik aplankė pagrindines miesto įžymybes, bet ir stebėjo Europos Parlamento posėdį, susitiko su europarlamentarais.
Kiekvienais metais susirungti studentų politologų olimpiadoje kviečiami Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, besidomintys politikos teorija, praktika ir šių dienų aktualijomis. Šiais metais įvyko jau VII-asis kasmetinis renginys. Šį kartą dalyvavo šešių aukštųjų mokyklų atstovai iš Vilniaus, Kauno Technologijos, Klaipėdos, Vytauto Didžiojo, Mykolo Riomerio universitetų bei Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos.
Skatinama aukštųjų mokyklų studentų iniciatyvą, aktyvesnis domėjimasis visuomenės gyvenimo aktualijomis. Ypatingas dėmesys skiriamas Euroatlantinėms institucijoms, Europos Sąjungos Konstitucijai, Lietuvos vidaus ir užsienio politikai.
Netradicinis šių metų prizas visiems finalinio turo dalyviams - kvietimas aplankyti Europos Parlamentą. Šią savaitę net 44 jaunieji politologai iš vidaus pamatė vienos pagrindinių ES teisėkūros proceso institucijų veiklą. Studentai turėjo galimybę stebėti debatus plenarinių posėdžių salėje, dalyvavo diskusijoje su Ona Juknevičiene. Studentai domėjosi Europos ir Lietuvos politikos aktualijomis, praktine EP darbo puse.


2005-10-01Pagyvenę vilniečiai galės nemokamai aplankyti Europos parką
Tūkstantis pagyvenusių vilniečių galės nemokamai apsilankyti Europos parke. Artėjant spalio 1-ajai - Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, Vilniaus miesto savivaldybė ir viešoji įstaiga "Europos parkas" pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal ją "Europos parkas" įsipareigojo Vilniaus pagyvenusių žmonių organizacijoms 2005-2007 metais skirti tūkstantį nemokamų kvietimų apsilankyti Europos parke bei šios įstaigos organizuojamuose renginiuose. Vilniaus miesto nevyriausybinės organizacijos dėl nemokamų kvietimų į "Europos parką" kviečiamos kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojus.
Minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, vyresnio amžiaus žmonėms bilietai į specialius kino seansus "Skalvijos" kino centre kainuos tik 2 litus.
Kino teatras bus rodomas 1981 metais "Oskaru" apdovanotas rusų režisieriaus Vladimiro Menšovo filmas "Maskva netiki ašaromis" bei lietuvių režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas "Nuomos sutartis".


2005-10-01Londone – Lietuvos ir britų menininkų bendras projektas
Spalio 1 d.Londone, Šiuolaikiniame meno institute prasideda Vilniuje vykstančio IX Baltijos tarptautinio meno trienalės projekto dalis – paroda, pavadinimu „33 ½“. Tai – 33 su puse valandos trukmės programa, atkartojanti Vilniaus Šiuolaikinio meno centro organizuojamos trienalės parodą. Ši Londone vyksianti paroda – tai IX Baltijos tarptautinio meno trienalėje dalyvaujančių Lietuvos bei Londono Šiuolaikinio meno instituto menininkų bendras projektas. Šiame projekte dalyvauja ir kitų šalių menininkai.
Šiuolaikinio meno institute vyksianti paroda pavadinta keistu pavadinimu „33 ½“ – būtent tiek valandų trunka kelionė automobiliu iš Vilniaus į Londoną. Tačiau menininkai iš Lietuvos į šį renginį vyksta ne automobiliu, o lėktuvu.