Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.146.50.80
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Švietimo ir kultūros naujienos

2005-11-30Lietuvių poetų eilės skambės Berlyne
Trys lietuvių poetai lapkričio 30 doeną skaitys savo eiles Berlyne, vokiečių poeto Johanneso Bobrowskio 40-iosioms mirties metinėms paminėti skirtame renginyje. Maxo Liebermanno namuose vyksiančiame poezijos vakare bus galima išgirsti trijų skirtingų kartų šiuolaikinių Lietuvos poetų balsus - Marcelijaus Martinaičio, Aido Marčėno ir Neringos Abrutytės. Berlyne J.Bobrowskio eiles vokiškai ir lietuviškai taip pat skaitys bei mintimis apie šio vokiečių rašytojo aktualumą bei įtaką lietuvių poetikai kalbės "Kultūros barų" vyriausiasis redaktorius Bronys Savukynas, kurio laisvai versti ir 1974 metais rinktine išleisti J.Bobrowskio eilėraščiai yra paveikę ir lietuvių lyriką. Skaitymus moderuos ir pačios verstus iš lietuvių kalbos eilėraščius skaitys Claudia Sinnig. J.Bobrowskis gimė 1917-ais Tilžėje geležinkelio tarnautojo šeimoje, o vaikystės vasaras leido Vilkyškių miestelyje. Nuo vaikystės prieš akis matė Nemuną, Rambyną ir šie įspūdžiai inspiravo lietuvišką temą jo kūryboje. Vėliau persikėlė į Berlyną. Kilus karui buvo mobilizuotas, vėliau kaip Vokietijos armijos kareivis paimtas į rusų nelaisvę ir ketverius metus praleido prie Dono ir Volgos kaip karo belaisvis. 1937 metais grįžęs į Vokietiją rašė eiles ir prozą, kūryboje nagrinėdamas Rytų, Lietuvos, jos gamtovaizdžio, vokiečių agresijos, kaltės ir atgailos temas. Vienas žymiausių jo romanų "Levino malūnas" buvo išverstas į daugelį pasaulio kalbų. Paskutinę savo gyvenimo vasarą (1965 metais) J.Bobrovskis parašė romaną "Lietuviški fortepijonai", kuriame aprašo ir Vilkyškius, šio miestelio inteligentus. Mirė sulaukęs 48-ių metų.




2005-11-30Autoritarinio režimo protrūkis Baltarusijos aukštojoje mokykloje
Pažangi ir aktyvi Baltarusijos ekonomikos universiteto studentė Tatjana Khoma pašalinta iš universiteto už laisvą nuomonės reiškimą ir aktyvų dalyvavimą tarptautinėje veikloje. Spalio 11-13 dienomis Prancūzijoje, Reimso mieste vyko Europos nacionalinių studentų organizacijų (ESIB) suvažiavimas, kurio viena pagrindinių diskutuojamų temų - universitetų demokratiškumas. 2006 - iesiems metams buvo išrinkti šeši naujieji ESIB vykdomojo komiteto nariai. Tarp jų - ir Tatjana Khoma. Tatjana, grįžusi po ESIB visuotinio suvažiavimo, buvo priblokšta žinios, jog ji, universiteto rektoriaus įsakymu, išbraukta iš studentų sąrašų. Pasak rektoriaus, pašalinimo iš universiteto priežastis buvo ta, jog Tatjana neinformavo rektoriaus apie savo planuojamą kelionę į ESIB visuotinį suvažiavimą. Nuo 2002 metų birželio mėnesio Vladimir Nikolaevič Šimov yra Baltarusijos ekonomikos universiteto rektorius. 1995 - aisiais V. N. Šimov buvo išrinktas Baltarusijos Respublikos Ekonomikos vice-ministru; nuo 1996 iki 2002 ėjo Baltarusijos Respublikos Ekonomikos Ministro pareigas. Norvegijos studentų sąjunga paruošė peticiją, kurią jau pasirašė daugiau kaip 3500 studentų iš viso pasaulio. Švedijos švietimo, mokslo ir kultūros ministras Leif Pagrotsky oficialiai paragino Baltarusijos ekonomikos universiteto rektorių neišmesti Tatjanos iš universiteto dėl kelionės į tarptautinį studentų renginį. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga lapkričio 30 dieną oficialiai kvies Lietuvos Švietimo ir mokslo ministrą prisidėti prie sektinos Švedijos švietimo, mokslo ir kultūros ministerijos iniciatyvos.


2005-11-29IT diegimą mokyklose labiausiai stabdo programinės įrangos ir lėšų stoka, rodo tyrimas
Naujos legalios programinės įrangos trūkumas ir lėšų stoka yra svarbiausios problemos diegiant informacijos technologijas (IT) Lietuvos mokyklose. Tai parodė Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1,8 tūkst. švietimo įstaigų atstovų iš visų Lietuvos regionų. Naujos legalios programinės įrangos trūkumą svarbiausia problema diegiant IT mokyklose nurodė 68 proc., o lėšų trūkumą - 63 proc. apklaustųjų. Nepakankamą kompiuterių skaičių, kompiuterinio raštingumo ir kompetentingų IT specialistų trūkumą svarbiausiomis problemomis įvardino atitinkamai 32 proc., 27 proc. ir 24 proc. tyrimo dalyvių. Taip pat nustatyta, kad vidutinis kompiuterių skaičius gimnazijose siekia 47. Vidurinėse ir jaunimo mokyklose šie rodikliai siekia atitinkamai 29,8 ir 13,2 kompiuterių. Ne informatikos dalyko pamokose bent kartą per savaitę kompiuteriu pasinaudoja 18 proc. mokytojų. Du trečdaliai (67 proc.) mokytojų tai daro ne dažniau nei kartą per mėnesį ar apskritai niekada.
Beveik 60 proc. kompiuterių mokyklose yra sutelkta informatikos klasėse, kitų dalykų kabinetuose esančios kompiuterinės įrangos dalis nesiekia 10 proc., o mokytojams skirtose patalpose - 3,5 procentų.



2005-11-29Saugo autentiškas liaudies vertybes
Lietuvių liaudies kultūros centre atidaryta Vilniaus regiono konkursinė liaudies meno paroda, taip pat apdovanoti geriausi liaudies menininkai. Paroda veikia dviejose salėse: Liaudies kultūros centre vilniečiai gali grožėtis medžio dirbiniais, mezginiais, muzikos instrumentais, Vilniaus įgulos karininkų ramovėje - liaudies menininkų vaizdinės dailės kūriniais. Parodoje dalyvauja 74 autoriai iš Vilniaus apskrities. Jie pristato per 400 darbų - mezginių, audinių, juvelyrikos dirbinių, verbų, margučių, sodų, karpinių, kalvystės, keramikos, tapybos ir grafikos kūrinių. Kadangi paroda konkursinė, iš visų dalyvių išrinkti du nugalėtojai. Geriausia vaizdinės dailės liaudies menininke pripažinta Vanda Umbrasienė. Taikomosios dailės srityje įvertinta Jadvyga Kunicka. Teresė Jurkuvienė pasakojo, kad išrinkti geriausius liaudies meistrus buvo sunku. Sudėtinga lyginti audėjos ir kalvio darbus, bet kitokių galimybių neturėjome.. Džiaugiamės padaliję menininkus į dvi grupes - taikomosios ir vaizdinės dailės. Pagrindinis kriterijus parodoje buvo ryšys su autentiškomis liaudies vertybėmis, nors vertintas ir bendras meninis lygis.


2005-11-28Mokyklos žada nustebinti Klaipėdą
Labdaros akcija – mugė „Vaikai – vaikams“ vyks gruodžio 28 ir 29 dienomis Klaipėdoje. Toks sumanymas, aprėpiantis atjautą, atsakomybę, kūrybą ir pramogą, Klaipėdos mieste bus įgyvendinamas pirmą kartą. Gruodžio 28 ir 29 dienomis manieže daugybė vaikų prekiaus savo rankdarbiais – medžio drožiniais, keramikos dirbiniais, šventiniais atvirukais, nertomis servetėlėmis, megztomis kojinaitėmis bei dar daug kuo. Mokinių dirbiniai ir suvenyrai klaipėdiečiams bei Klaipėdos svečiams nebūtinai bus parduodami už etiketėje nurodytą kainą. Bus galima ir derėtis. Gruodžio 28 ir 29 dienomis, be mugės, vyks teatralizuoti mokinių kolektyvų, būrelių, studijų pasirodymai - šokėjai, dainininkai bei teatralai dovanos gerą nuotaiką. Šurmuliuojančiame manieže bus ne vienas Kalėdų Senelis. Jų vaidmenis atliekančius mokinius stebės Vaikų teatro studija ir išrinks patį šauniausiąjį. Minties ir kūrybos galių varžybų bus ne viena. Ansambliai, chorai ir solistai išbandys jėgas naujametės dainos konkurse. Jaunimo centro dailės studijos nariai išrinks gražiausius kalėdinius žaisliukus, sukurtus mokinių rankų. Kalėdų renginio vedėjų konkursas atskleis kitus talentingus mokinius. Planuojamame madų šou gali būti netikėtumų, nes mokiniai turi laisvę demonstruoti ne vien sezonines ar avangardines, bet ir mokyklines madas. Manieže žada varžytis radijo bangomis valdomi automobiliai. Šį sumanymą įgyvendinsiantis Moksleivių saviraiškos centras dar vaikus ir mugės lankytojus pakvies į keramikos bei floristikos dirbtuves. Tikimasi, jog akcija-mugė „Vaikai - vaikams“ taps tradicinė ir vyks kasmet.



2005-11-28Šiuolaikinio šokio spektakliai aplankys Panevėžį, Alytų ir Marijampolę
Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje choreografo Vyčio Jankausko šokio trupė pristatys šokio spektaklius. Lapkričio 25 dieną, Panevėžio muzikiniame teatre, lapkričio 26 dieną, Alytaus miesto teatre, o gruodžio 1 dieną Marijampolės municipaliniame dramos teatre bus pristatyti duetiniai šokio spektakliai "Nuskendęs slėnis" ir "Viduramžių bernelio dainos". Spektakliuose šoka jų autorius, choreografas V.Jankauskas ir pagrindinė trupės šokėja Giedrė Kirkilytė. Spektaklių muzikos autorius - garsus Lietuvos džiazo muzikantas ir kompozitorius Skirmantas Sasnauskas. Choreografo V.Jankausko spektakliai pastaruoju metu buvo rodyti Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Rusijos bei Lietuvos šokio festivaliuose. 2002 metais spektaklis "Viduramžių bernelio dainos" atstovavo Lietuvos šiuolaikiniam šokiui pasauliniame festivalyje "Global dance 02" Diuseldorfe (Vokietija). Už spektaklį "Nuskendęs slėnis" V.Jankauskas apdovanotas Kultūros ministerijos premija "Auksinis scenos kryžius" kaip geriausias 2003-2004 metų sezono choreografas.


2005-11-27Teisę mokytis tikėjimo tiesų riboja ugdymo planai
Kasmet mokiniai renkasi, kokį mokykloje dėstomą dorinio ugdymo dalyką - tikybą ar etiką - norėtų lankyti. Pasidomėjome, kodėl daugiau Klaipėdos mokinių, ypač vyresnėse klasėse, renkasi etikos, o ne tikybos pamokas, kas lemia jų apsisprendimą. Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus duomenimis, praeitais mokslo metais etiką rinkosi 16 363, tikybą - 10 087 mokiniai, užpraeitais etiką lankė 17 822, tikybą - 10 760 mokinių. Visose Klaipėdos miesto lietuviškose mokyklose dirbama pagal katalikų tikybos programą, išskyrus H. Zudermano vidurinę, kur dalis vaikų tikybos mokosi pagal evangelikų liuteronų programą. Rusakalbių mokyklose tikyba dėstoma pagal stačiatikių programą.
Telšių vyskupijos Katechetikos centro duomenimis, katalikų tikybos pamokų lankomumas paskutinius du metus vyskupijai priklausančiose mokyklose truputį padidėjo - pernai ir užpernai šį dalyką rinkosi 54 proc. visų mokinių. Tiesa, pasak centro vadovo kunigo Rimanto Gudlinkio, tikybos pamokos populiaresnės pradinėse klasėse. Vyresnėse klasėse 60-65 proc. mokinių renkasi etiką. Kodėl žemesnėse klasėse daugiau mokinių renkasi tikybą, iš dalies galima paaiškinti tėvų noru, kad vaikai greičiau priimtų Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus.




2005-11-27Gedimino prospektą vėl puoš šventojo Jurgio skulptūra
Į sostinės Gedimino prospektą pirmadienį sugrįžta šv. Jurgio skulptūra. Ant baigiamo rekonstruoti buvusio "Vilniaus" viešbučio pastato stogo lapkričio 28 dienos rytą bus užkelta skulptūra, vaizduojanti šventąjį Jurgį, duriantį drakoną. 4,5 metrų aukščio, daugiau kaip toną sverianti skulptūra naktį iš sekmadienio į pirmadienį atvežama iš Marijampolės. Marijampoliečio skulptoriaus Kęstučio Balčiūno atkurta trijų dalių skulptūra padaryta iš lengvų kompozicinių medžiagų: nerūdijančio plieno karkaso, padengto stiklo audiniu, iš kurio gaminami sklandytuvai. Pasak specialistų, skulptūra yra praktiškai amžina - nebijo nei lietaus, nei gaisro. Naujoji skulptūra yra kiek didesnė negu nuo 1895 m., kai buvo pastatytas minėtas pastatas, puošusi betoninė šv. Jurgio skulptūra. Nuo pastatymo iki 1940 m. pastatas buvo žinomas "St. George" (Šventojo Jurgio) viešbučio vardu, o skulptūra visada buvo siejama su dabartiniu Gedimino prospektu, kurio pirmasis pavadinimas buvo Šventojo Jurgio prospektas. Skulptūra buvo nugriauta baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 metais, kai viešbutis apdegė ir skulptūra buvo sugadinta.


2005-11-26Lietuvoje bus diegiama europinė kvalifikacijų vertinimo sistema
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, bus diegiama nauja sistema, kuri leis pagal standartinę skalę palyginti Lietuvoje ir bet kurioje kitoje ES šalyje išduotus įvairių tipų diplomus, pažymėjimus arba kitus profesinę kompetenciją patvirtinančius dokumentus. Vadinamoji Europos kvalifikacijų sąranga (EKS) apims 8 profesinės kompetencijos vertinimo lygius. EKS (angl. – European Qualifications Framework) bus labai svarbus instrumentas, padėsiantis žmonėms pretenduoti į darbą, atitinkantį jų žinių bei patirties lygį. Pasitelkiant EKS bus galima nesunkiai nustatyti, kokį EKS kvalifikacijos lygį atitinka įvairiausių sričių darbuotojai – nuo paprastų darbininkų iki mokslininkų. Vieninga kvalifikacijų palyginimo sistema yra itin aktuali, nes kasdien šimtai tūkstančių žmonių migruoja po visą ES, ieškodami naujų darbo galimybių. Profesinės kvalifikacijos įvertinimo skalės įvairiose šalyse yra skirtingos, todėl darbdaviams neretai sudėtinga nustatyti, kokio lygio yra į darbą pretenduojančių užsieniečių žinios ir kompetencija. Dėl to Europoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, nenoriai pripažįstama kvalifikacija, kurią asmuo būna įgijęs užsienio valstybėse. EKS leis susieti ir palyginti skirtingose šalyse įgytas profesines kvalifikacijas. Įdiegus nacionalinę sistemą Lietuvoje, bet kuris šalies žmogus galės gauti dokumentus, kuriuose pagal vieningus kriterijus bus smulkiai aprašyti jo profesiniai sugebėjimai ir įvertinama jo, kaip tam tikros srities specialisto, kvalifikacija bei jos atitikmuo pagal EKS. Todėl naujoji sistema bus visų pirma naudinga į užsienį dirbti vykstantiems lietuviams.


2005-11-26Tarptautinei neįgaliųjų dienai - fotografijų ir piešinių paroda
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, lapkričio 28 dieną, bus atidaryta fotografijų ir neįgalių vaikų piešinių paroda., skirta Tarptautinei neįgaliųjų dienai. Parodos dalyvius ir svečius sveikins socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.Fotografijų parodą rengia Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija. Fotografijose užfiksuota Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos veikla, jos nariai bei jų pasiekimai. Parodą sudaro 29 darbai, kurių autorius - fotografas Egidijus Skiparis. Fotografijos jau eksponuotos Varėnoje, Birštone, Šakiuose, Panevėžyje, Druskininkuose, Palangoje, Alytuje. Parodoje eksponuojamų piešinių autoriai - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokiniai, kurie dalyvavo kūrybinėje stovykloje, surengtoje pagal projektą "Ilsėkimės su mūzomis". Projekto tikslas - sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikams su regėjimo negalia mokytis, kurti ir ruoštis savarankiškam gyvenimui, sutvirtinant jų pasitikėjimą savimi.




2005-11-25Svarstoma galimybė į mokyklas grąžinti pažymį už drausmę
Svarstoma galimybė į mokyklas grąžinti pažymį už drausmę. Tai, lapkričio 24 dieną,Vyriausybės valandoje Seime patvirtino švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas. Šiuo metu yra svarstoma kartu su socialiniais partneriais, švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis, švietimo taryba ir kitomis institucijomis dėl drausmės pažymio grąžinimo. Pažymys už drausmę galėtų būti vienas iš būdų sutramdyti vis įžūliau besielgiančius moksleivius. Pastaruoju metu mokyklose padaugėjo fizinio ir psichologinio smurto atvejų, kurių aukomis tampa ne tik nevaldomų paauglių bendramoksliai, bet ir pedagogai. Moksleivių drausmės įvertinimas švietimo įstaigose buvo panaikintas kaip sovietmečio reliktas.


2005-11-25Vilniuje - muzikinė pasaka "Snieguolė ir septyni nykštukai"
Šv.Kalėdų proga Vilniuje bus parodyta muzikinė pasaka "Snieguolė ir septyni nykštukai", pastatyta pagal to paties pavadinimo Walto Disney studijos animacinį filmuką. Spektaklis "Snieguolė ir septyni nykštukai", kurį režisavo Agnė Sunklodaitė, bus pristatytas gruodžio 4 dieną . Pasakos metu gausybę stebuklų kartu su vaikais išburs Burtininkas, kurį vaidina aktorius Vaidotas Žitkus, nuotaikingą muziką iš animacinio filmo atliks Lietuvos jaunimo simfoninis orkestras. Gražiausių švenčių proga pasveikinti vaikučių ir jų tėvelių taip pat atvyks Kalėdų senelis. Spektaklyje Snieguolę vaidins Edita Bagdonaitė, Princą - Povilas Meškėla, nykštuką Čiaudalių įkūnys Deivis, nykštuką Gudruolį - Kęstutis Alčauskis, nykštuką Linksmuolį - Rafailas Karpis. Nykštuko Niurzglio vaidmenį kurs Ignas Garla (choras "Brevis"), nykštuko Miegaliaus - Nerijus Masevičius (choras "Brevis"), nykštuko Drovuolio - Andrejus Kalinovas, nykštuko Kvailelio - Viola Klimčiauskaitė (Keistuolių teatras).Pasakos herojus spalvingais kostiumais papuoš bei scenografiją kurs dailininkė Ramunė Skrebūnaitė.Scenoje sumontuotame ekrane spektaklio metu bus rodomi kadrai iš W.Disney studijos animacinio filmo "Snieguolė ir septyni nykštukai".


2005-11-24Mokytojams bus primokama už dar vieną valandą nedidinant darbo krūvio
Nuo sausio 1 d. visiems ikimokyklinių ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokytojams bus pridėtas atlygis už dar vieną darbo valandą, už kurią nebuvo atlyginama anksčiau. Naujų darbų neturi būti pridedama. Vienos valandos darbo užmokestis, neskiriant naujų darbų, mokytojams jau buvo pridėtas nuo šio rugsėjo 1 d. Teisę spręsti, už kokius anksčiau neatlygintus darbus mokytojams bus mokama nuo sausio 1 d., numatoma palikti mokyklų vadovams - kaip rodo šių metų spalį atliktas mokytojų nuomonės tyrimas, 54 proc. pedagogų pasisako už tokį variantą. Bus siūloma keisti Vyriausybės nutarimą dėl darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, ir išimtiniais atvejais leisti pedagogams dirbti daugiau nei 36 val. per savaitę. Tai leistų primokėti už vieną darbo valandą ir tiems mokytojams, kurie turi maksimalų 36 val. darbo krūvį. Nuo sausio 1 d. numatoma didinti ir švietimo įstaigų vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientus: ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų ir pavaduotojų ugdymui 19,3 proc., bendrojo lavinimo mokyklų direktorių ir pavaduotojų ugdymui, konservatorijų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui, specialiųjų mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų direktorių ir pavaduotojų ugdymui 4,3 proc. Planuojama didinti ir neformalaus vaikų ugdymo įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus. Nuo sausio 1 d. algos beveik 30 proc. turėtų didėti socialiniams pedagogams, psichologams, Pedagoginių psichologinių tarnybų specialiesiems pedagogams. Taip pat numatoma nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. vidutiniškai 12, 6 proc. padidinti visų pedagogų algų koeficientus.




2005-11-24Kaune bus minimi dvasininkų M.Valančiaus ir P.Brazausko jubiliejai
Kauno arkivyskupija penktadienį paminės vyskupo Motiejaus Valančiaus 130-ąsias mirties metines ir kunigo dailininko Pijaus Brazausko 100 metų gimimo jubiliejų. M.Valančiaus (1801-1875) mirties metinių minėjimas prasidės eucharistijos liturgija Švč.Trejybės bažnyčioje, kuriai vadovaus Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Vėliau bus meldžiamasi ir giedama prie M.Valančiaus kapo Arkikatedroje bazilikoje ir prie vyskupo paminklo prie Kauno kunigų seminarijos. Kauno arkivyskupijos kurijos salėje vyks minėjimas, kuriame kalbės istorikas Egidijus Aleksandravičius, giedos klierikų choras, savo programą pristatys "Valančiukų" sąjūdžio atstovai. Žemaitijos vyskupas M.Valančius kovojo dėl lietuvybės išsaugojimo, propagavo blaivybę, steigė parapijines mokyklas, kuriose buvo mokoma lietuviškai, rūpinosi lietuviškų raštų leidimu ir platinimu. M.Valančius parašė apysaką "Palangos Juzė", apsakymų rinkinius vaikams, taip pat religinių ir istorinių veikalų. Nuo 1864 metų caro valdžios įsakymu vyskupas turėjo gyventi Kaune. Taip pat penktadienį rengiamas kunigo dailininko P.Brazausko (1905-1990) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Šv.Pranciškaus Ksavero bažnyčioje bus aukojamos šv.Mišios, vyks minėjimas ir parodos atidarymas Kauno arkivyskupijos muziejuje, kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinio buto svetainėje. Iš reikšmingiausių P.Brazausko meno darbų paminėtini paveikslas "Dariaus ir Girėno žūtis", kurį plačiai publikavo tuometinė Lietuvos spauda, Pajevonio bažnyčios skliautų dekoravimas, dailės parodos JAV, Austrijoje.




2005-11-23Planuojama rengti dainų ir šokių šventę Klaipėdos regiono mokiniams
Moksleivių šventė uostamiestyje jau buvo rengiama prieš daugiau nei dešimtmetį. Jai išaugus į nacionalinę, mieste tokios šventės neliko. Miesto meras Rimantas Taraškevičius su savivaldybės darbuotojais ir meno kolektyvų vadovais aptarė galimybę kitais metais Klaipėdos krašto vaikams organizuoti šventę. Šventėje galėtų pasirodyti dainų ir šokių kolektyvai. Į moksleivių renginį integruotųsi kitais metais numatytas berniukų chorų festivalis, pasisakantis prieš smurtą ir narkomaniją. Chorai į uostamiestį iš Latvijos, Estijos ir visos Lietuvos suvažiuos gegužės 20 ir 21 dienomis, tada ir numatoma organizuoti moksleivių šventę. Aptarti ir galimi šventės pavadinimo variantai. Daugiausia dėmesio sulaukė Vydūno vidurinės mokyklos direktoriaus Arvydo Girdzijausko pasiūlytas pavadinimas „Pavasario balsai“.




2005-11-22Mokyklose - vis daugiau tuščių suolų
Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai spėja, kad dėl emigracijos šiemet mokyklos nelanko dar daugiau vaikų nei pernai. Švietimo ir mokslo ministerijos Socialinės politikos departamento duomenimis, šįmet mokyklos nelanko 631 vaikas - maždaug 100 daugiau nei pernai. Pernai į mokyklą nėjo 505 vaikai, iš jų dėl negalios - 116. Didžiąją dalį neįgalių vaikų pedagogai moko namuose. Kiti mokytis negali dėl itin sunkių ligų. Dėl nesukurto patikimo ir efektyvaus mechanizmo, kuris leistų surinkti tikslius duomenis, kiek vaikų nuo 7 iki 16 metų nelanko bendrojo lavinimo mokyklų, Statistikos departamento ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos žinios apie tai iki šiol skyrėsi. Statistikos departamento duomenimis, pernai spalio 1 dieną bendras mokyklos nelankančių vaikų skaičius - 505. Savivaldybių švietimo skyrių Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai pateiktais duomenimis, 2005 metų gegužės 1 dieną nelankančių arba vengiančių lankyti mokyklą buvo apie 2300 mokyklinio amžiaus vaikų.




2005-11-22Vilniaus publikai - šokio spektakliai apie tapatybę bei moterų svorio problemas
Vilniaus publikai pristatomos dviejų šokio spektaklių premjeros - "solo dviems" tapatybės tema „Paskutinis dienos grožis" bei moterų svorio problemas nagrinėjanti šokio kompozicija su dramos elementais "Panacėja". Šiais spektakliais jubiliejinį, dešimtąjį, veiklos sezoną Vilniuje pradeda Lietuvos šokio informacijos centras. Lapkričio 22 dieną, Vilniuje, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Mažojoje salėje, įvyks choreografų bei šokėjų Andriaus Katino ir Marijos Saivosalmi šokio spektaklio premjera. " Paskutinis dienos grožis ", premjera prieš daugiau nei mėnesį įvyko Suomijoje, Helsinkio miesto teatre. Šokio spektaklio metu skambės kelios popmuzikos dainos, 20 amžiaus 3-ojo dešimtmečio Vokietijos šlageriai, kompozitorės Lauros Murtomaa, dažniausiai su žmogaus balsu dirbančios kaip su instrumentu, kompozicijos bei kiti kūriniai. Kostiumus spektakliui kūrė žinomas dizainerių duetas Vida Simanavičiūtė ir Aleksandras Pogrebnojus. Tai spektaklis apie laimės ieškojimą per kūno formą. Jei kūnas tobulas, ar tu būsi laimingas, ar tai bus panacėja nuo visko? Šis klausimas savais būdais bus nagrinėjams spektaklyje.


2005-11-21Lapkričio pabaigoje - MEDI dienos
Lapkričio 22-26 dienomis, Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vyks didžiausia metuose fakulteto šventė Medikų dienos MEDI '05. Ji skirta pamineti 224-ajį Medicino fakulteto gimtadienį. MEDI '05 žada daug ivairiausių akcijų ir renginių. Jie prasidės lapkričio 22 d. šventės atidarymu. Tos pačios dienos vakaras – Kino vakaras, kurio metu bus rodomi filmai medicinos tema.Lapkričio 23 d. dėstytojai kviečiami į jiems vedamą paskaitą apie gydytojo įvaizdį, o 18 val. jie susirems su studentais krepšinio aikštelėje .Kitą dieną Nacionalinis kraujo centras Medicinos fakultete vykdys neatlyginamos kraujo donorystės akciją "Esi sveikas, padovanok kraujo". 15 val. prie fakulteto vyks savadarbių bemotorių transporto priemonių lenktynės "Crazy Drags 2". Penktadienį, lapkričio 25 d., nuo pat ryto Vilniaus centre vyks orientacinės varžybos "Seklys morka 2005", vėliau medicinos studentai dovanėlėmis pradžiugins mažuosius ligonius. Vakare bus rengiamos fuksų krikštynos prie fakulteto. MEDI '05 metu bus vykdoma akcija "Neviršyk saugaus", kurios metu fakultete studentams bei dėstytojams bus matuojamas arterinis kraujospūdis. Ši akcija lapkričio 25 d. vyks ir "Europos" prekybos centre bei Aukščiausiajame Teisme. Paskutinę MEDI '05 dieną, lapkričio 26, Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks medicinos studentų konferencija "Lietuvos medicinos studentų studijų ir mokslinės veiklos aktualijos bei perspektyvos". Joje dalyvaus atstovai iš VU Medicinos fakulteto ir Kauno Medicinos universiteto Studentų atstovybių bei Studentų Mokslinių Draugijų, Lietuvos Medicinos Studentų asociacijos. Medikų dienos baigsis miuziklu "Babelio vergai", kuris bus rodomas Vilniaus universiteto Gamtos Mokslų fakultete.


2005-11-21ES vis dažniau kalbama anglų kalba
Beveik pusė Europos Sąjungos gyventojų gali kalbėti anglų kalba, tuo tarpu Lietuvoje bendrauti angliškai gali tik 26 proc. žmonių. Tai parodė tyrimo, kurį užsakė Europos Komisija rezultatai. Šio tyrimo metu buvo apklausti daugiau kaip 30 tūkst. žmonių 25 ES šalyse. Tyrimas parodė, kad anglų, kaip užsienio kalbos naudojimas Europos Sąjungos šalyse ir toliau auga. Palyginti su 2001 metų duomenimis, ES gyventojų, mokančių kalbėti angliškai šalia savo gimtosios kalbos, skaičius išaugo 2 procentiniais punktais – nuo 32 iki 34 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad 13 proc. žmonių ES naudoja anglų kalbą kaip savo gimtąją (Jungtinėje Karalystėje, Airijoje), kalbėti anglų kalba gali beveik pusė (47 proc.) visų ES gyvenančių suaugusiųjų. Lietuvoje daugiausiai – net 79 proc. – gyventojų moka rusų kalbą. Angliškai bendrauti gali tik 26 proc., o lenkiškai – 17 proc. gyventojų. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad šiuo metu vienas iš dviejų ES piliečių kalba dar bent viena kalba be savo gimtosios. Anglų kalba yra plačiausiai naudojama užsienio kalba 16 šalyse narėse ir ji dažniausiai minima kaip „pirmoji“ užsienio kalba. Tarp kitų dažniausiai naudojamų kalbų yra vokiečių ir prancūzų. Įdomu tai, kad Slovakija yra vienintelė šalis, kurioje anglų kalba neminima tarp trijų plačiausiai naudojamų kalbų. Prancūzų kalba be gimtosios kalbos geriausiai žinoma Jungtinėje Karalystėje ir Liuksemburge, o vokiečių – Čekijoje ir Vengrijoje.


2005-11-20Pamokose – be streso
Lapkričio 23 dieną Londone rinksis Vokietijos, Maltos, Italijos, Anglijos, Latvijos ir Lietuvos pedagogai bei moksleiviai, dalyvaujantys projekte „Mokytis be streso!“. Įvairių šalių atstovai diskutuos apie visiems nerimą keliančias problemas: per didelį krūvį mokykloje, mokinių nuovargį, stresą. Atviras dialogas apie opius dalykus padės ieškoti priemonių, kurios leistų išvengti neigiamų reiškinių mokymo procese.Geras išsilavinimas visada turėjo didelę reikšmę. Visų šalių mokslininkai mąsto, kaip per neilgą laikotarpį – mokslo metus – moksleiviams suteikti kuo daugiau žinių. Juk žmonės mokosi iš smalsumo. Visi mes, dar būdami maži vaikai, kelią į pasaulį pradėjome nuo savų atradimų ir daugybės klausimų. Pažanga nebūtų įmanoma be tokio gyvo susidomėjimo, o be smalsumo žmonija nebūtų atradusi Amerikos. Smalsumas – vienas svarbiausių motyvų siekiant pažinimo. Tačiau kaip jį išsaugoti, kad mokiniai neišbarstytų šios dovanos, pajutę mokyklinio gyvenimo rutiną? Projekto „Mokytis be streso!“ dalyvių tikslas – propaguoti nesudėtingas taisykles, padedančias stresą atpažinti ankstyvoje stadijoje. Suvokti jo apraiškas, laiku imtis priemonių ir, įvykdžius tam tikras rekomendacijas, moksleiviams grąžinti žvalumą ir pasitikėjimą.


2005-11-20Europos vėliavai – 50 metų
Šią savaitę penkiasdešimt metų sukanka Europos vėliavai – simboliui iš dvylikos auksinių žvaigždžių, išdėstytų mėlyname fone. Prieš pusšimtį metų tokio dizaino ženklą naudojo kita organizacija – Europos taryba, tačiau dabar jis yra Europos Sąjungos vienybės simbolis.Žvaigždės Europos vėliavoje niekada nereiškė Europos Sąjungos narių skaičiaus. Dvylika metų mėnesių, apaštalų, zodiako ženklų – dėl šių pavyzdžių nutarta, kad Europą turi simbolizuoti dvylikos žvaigždžių ratas, reiškiantis tobulumą, užbaigtumą ir vienybę. Tokia vėliava pradėta naudoti dar tada, kai Europos Sąjungai – tuometinei Europos anglių ir plieno bendrijai – priklausė tik šešios valstybės. Būta ir pasiūlymų, kad Europos Sąjungos ženklas galėtų būti panašus į Jungtinių Valstijų vėliavą – su juostomis ir žvaigždėmis, turėti olimpinių žiedų, arba visų ES narių vėliavų motyvų. Tačiau prieš dvidešimt metų būtent auksinis žvaigždžių ratas mėlyname fone galutinai patvirtintas oficialiu Europos Sąjungos simboliu.


2005-11-19Klaipėdoje daugiausia mokytojai dirbs gidais
Šios profesijos žmonių gausiausias būrys atsiliepė į Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro kvietimą lankyti gidų kursus ir pasirengti kitų metų turistiniam sezonui. Į kvietimą atsiliepė ir šį mėnesį prasidėjusius kursus lanko 37 vyrai ir moterys. Tai daugiausia geografijos, istorijos, lietuvių bei užsienio kalbų, taip pat kitų dalykų mokytojai. Tarp būsimųjų gidų yra ir dešimt studentų. Kursai truks šešis mėnesius. Per tą laiką Klaipėdos universiteto dėstytojai būsimuosius gidus supažindins su Mažosios Lietuvos istorija, kultūriniu bei jūriniu paveldu, ekskursijų vedimo metodika bei daugeliu kitų dalykų, būtinų bendraujant su turistais. Tarp uostamiesčio gidų daugiausia yra kalbančių rusų, anglų ir vokiečių kalbomis. Kursai greitai atsipirks. Už vieną ekskursijos, pravestos užsienio kalba, valandą gidas gaus 70 litų užmokestį. Naujų gidų poreikį lėmė smarkiai padidėjęs turistų srautas. Pernai per visus metus Turizmo ir kultūros informacijos centras aptarnavo apie 16 tūkst., o šiemet per dešimt mėnesių – beveik 45 tūkst. turistų. Šiųmetinių uostamiesčio svečių pagausėjo dėl keleivių iš kruizinių lainerių. Tarp Klaipėdą aplankančių užsieniečių daugiausiai yra Vokietijos gyventojų, taip pat turistų iš Italijos, Prancūzijos, Latvijos ir Estijos.


2005-11-19Mokyklose uždarbiauja abejotino profesionalumo atlikėjai
Atokesnių rajonų bei kaimo švietimo įstaigų vaikai dažnai priversti tenkintis žemo meninio lygio kultūriniais renginiais, kuriuos siūlo abejotino profesionalumo kolektyvai ir atlikėjai. Dėl to kai kuriose vaikų ugdymo įstaigose yra pažeidžiamos vaikų teisės. Tokią išvadą, remdamasi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atlikta apklausa. Kontrolierių prašymu miestų ir rajonų savivaldybių administracijų Švietimo skyrių surengtos diskusijos atskleidė bendras problemas bei trūkumus, organizuojant mokamus kultūrinius renginius mokyklose ir vaikų darželiuose. Skuodo rajone buvo pareikšta nuomonė, kad tokio pobūdžio renginiai dažnai esanti vienintelė galimybė pamatyti "gyvą aktorių", spektaklį ar išgirsti muzikinę programą. Mat kaime gyvenančios šeimos dėl materialinių sunkumų bei atstumo retai gali nuvežti savo atžalas į rajono centrą ar sostinę, o "antrarūšė" kultūrinė programa esą geriau, nei visai nieko. Šakių, Zarasų, Ignalinos rajono, Birštono, Rietavo savivaldybės taip pat patvirtino, jog ugdymo įstaigose lankosi neprofesionalūs kolektyvai bei atlikėjai. Be to, tokiems kultūriniams renginiams nevengiama panaudoti pamokų laiką. Vienos Klaipėdos rajono mokyklos mokytojas pasakojo, jog su neprofesionaliais aktoriais jam taip pat yra tekę susidurti. Anksčiau kolektyvai savo paslaugas siūlydavo patys. Atvažiavo kartą į mokyklą trys aktorėliai, palakstė po salę, pasistaipė, susirinko pinigėlius. Organizuoti tokio tipo renginius pamokų metu griežtai draudžiama, o skundų dėl neprofesionalių atlikėjų bei meno kolektyvų netekę girdėti.



2005-11-18Unikalioje parodoje - dar unikalesni eksponatai
Marijampolės kultūros centre atidaryta archyvinių dokumentų iš Lietuvos ir Lenkijos archyvų paroda. Ji istorikams ir besidomintiems Sūduvos krašto praeitimi pateikia netikėtą staigmeną - Marijampolė gali būti puse amžiaus senesnė, nei iki šiol manyta. Neįprastoje aplinkoje - Kultūros rūmų fojė surengtoje parodoje pristatomi dokumentai iš Lietuvos valstybės istorijos, Lietuvos centrinio valstybės, Kauno apskrities, Lenkijos vyriausiojo senųjų aktų, Suvalkų ir Balstogės valstybinių archyvų.
Iš viso rodoma apie pusšimtį eksponatų, pradedant senosiomis pavietų knygomis, ir baigiant įvairių senųjų dokumentų fotokopijomis. Tiesa, tiesiogiai susipažinti su senosiomis pavietų knygomis jau nepavyks. Lenkijos archyvarai jų Lietuvoje nepaliko ir ekspozicijose jos tebuvo tik keletą valandų - baimintasi dėl jų saugumo.



2005-11-18Klaipėdoje norima įvesti komendanto valandą paaugliams
Klaipėdoje vėl norima įvesti vadinamąją komendanto valandą. Tokia galimybė miesto tarybos posėdyje turėtų būti svarstoma jau po savaitės. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriai taip pat ėmėsi žygių. Jais siekiama įstatymų pataisų, apribosiančių nepilnamečių galimybę šlaistytis vėlyvu metu. Nuolat didėjantis vaikų nusikaltimų skaičius ėmė bauginti. Miesto tarybos posėdyje turėtų būti tvirtinamos savivaldybės parengtos Miesto tvarkymo, sanitarijos ir viešosios tvarkos taisyklės. Jose numatyta, kad jaunuoliams iki 18 metų skirti renginiai mieste vyktų tik iki 22 valandos. Taip pat nurodyta, jog paaugliai iki tos pačios valandos galėtų lankytis ir kompiuterių salonuose. Komendanto valandos siekiame nuo 1998 metų. Kelis kartus miesto tarybai buvome pateikę tokį sprendimo projektą, tačiau jį atmesdavo. Pagrindinis politikų motyvas buvo tas, jog taip būtų pažeidžiamos vaikų teisės. Būtent tamsiu paros metu nepilnamečiai įvykdo daugiausiai nusikaltimų, padaugėja ir nukentėjusių vaikų. Pagrindinis komendanto valandos tikslas - rūpestis vaikų saugumu. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R.Šalaševičiūtė patvirtino, jog vaikų nusikalstamumas tik didėja. Paauglių įvykdomi nusikaltimai sunkėja.


2005-11-17Scenoje pasijuto artistais
Kauno dramos teatre, lapkričio 15 dieną, šurmuliavo neįprasto renginio dalyviai - iš įvairių miestų bei rajonų atvykę neįgaliųjų meno kolektyvų atlikėjai. Jie dalyvavo vokalinių ansamblių šventėje-konkurse "Dainuojanti santaka", kuris Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos iniciatyva buvo surengtas penktą kartą. Nors ne vienas dalyvis scenoje buvo pasirėmęs lazdele ar net sėdėjo vežimėlyje, geros nuotaikos niekam netrūko. Renginyje dalyvavo net 22 kolektyvai, daugiau kaip 300 atlikėjų. Tradiciniu renginiu norėta aktyvinti neįgaliųjų atlikėjų kamerinio vokalinio žanro ir dainininkų mėgėjų veiklą, išrinkti ir paskatinti geriausius Lietuvos neįgaliųjų ansamblius. Tarp dalyvių buvo ir dvi kaimo kapelos: gausybės plojimų sulaukę Kalvarijos pensionato ir Šilutės kolektyvo "Delta" muzikantai bei dainininkai. Vertinimo komisija, vadovaujama Lietuvos chorų sąjungos Kauno skyriaus, kūrybingiausiais pripažino Kauno aklųjų ir silpnaregių centro moterų ansamblį ir Panevėžio krašto ansamblį "Šarma". Nugalėtojams ir prizininkams įteikta daug prizų.


2005-11-17Įstatymų pataisos užtikrins aukštųjų mokyklų administracijos socialines garantijas
Vyriausybė patvirtino siūlymus Seimui koreguoti Aukštojo mokslo, Mokslo ir studijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymus siekiant išsaugoti socialines garantijas aukštųjų mokyklų administracijos ir mokslinių tyrimų įstaigų darbuotojams. Siūloma nustatyti, kad administracijos darbuotojai be administracinių pareigų, turi dirbti taip pat pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą, o pasibaigus administracijos darbuotojo darbo sutarčiai, jis turi teisę be konkurso vienai kadencijai užimti dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas toje institucijoje. Įstatymų pakeitimai reikalingi, kad būtų galima nustatyti tarnybinius atlyginimus rektoriams, kitiems administracijos darbuotojams, nes šiuo metu nei viename įstatyme nėra įtvirtinta pareigybių, derinančių, pavyzdžiui, rektoriaus ir profesoriaus pareigas.
Priėmus siūlomą projektą administracijos darbuotojo pareigos bus pilnai atskirtos nuo mokslo darbuotojo bei dėstytojo pareigų, o administracijos darbuotojams išliks mokslo darbuotojų bei dėstytojų socialinės ir kitos garantijos, kaip pavyzdžiui, akademinės veiklos laisvė, mokslinio darbo stažas, galimybė vienai kadencijai be konkurso grįžti į mokslo darbuotojo ar dėstytojo pareigas.



2005-11-1660 proc. mokytojų - vyresnio amžiaus, tačiau jaunimas jų pakeisti nesiveržia
Per 60 procentų mokytojų - vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, tačiau pedagoginį išsilavinimą įgiję aukštųjų mokyklų absolventai jų pakeisti neskuba, nes už "neprestižinį", bet sudėtingą darbą gauna apverktiną atlygį. Tik pradėję dirbti specialistai atsiduria keistoje situacijoje. Baigę aukštąją pedagoginio profilio mokyklą gauna diplomus, kuriuose parašyta, kad jiems suteikiama tam tikro dalyko pedagoginė kvalifikacija, tačiau dalykinės kategorijos atestacijos ir didesnio darbo užmokesčio turi laukti trejus metus. Jauniems specialistams už etatą, neatskaičius mokesčių, mokamas 670-680 litų darbo užmokestis. Specialistas su aukštuoju išsilavinimu bet kokiame supermarkete dirbdamas vadybininku gali gauti daug didesnį atlygį. Dėl to dauguma ir atsisako dirbti pagal pedagoginį išsilavinimą. Jaunimo mokyklose stinga ne tik dėl mažų atlyginimų, bet ir sumenkusio mokytojo profesijos prestižo, didelės atsakomybės, apkrovimo, daug "popierinių darbų", kurių ypač nemėgsta vyrai. Lietuvoje labiausiai stinga anglų kalbos, informatikos mokytojų, rajonuose - chemikų, fizikų, matematikų. Profesinės sąjungos atstovai teigiamai įvertino Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimą ateityje atlyginimus didinti ne tik pridedant papildomas valandas, bet ir peržiūrint koeficientus, kurie priklauso nuo darbo stažo ir profesinės kategorijos.



2005-11-16Kaune - vienas ilgiausių renginių miesto istorijoje
Šių metų balandžio pabaigoje kauniečiai ir miesto svečiai bus pakviesti į vieną ilgiausių renginių - "Katalonijos savaitę Kaune". Septynias dienas įvairiose miesto vietose vyks sporto, kultūros renginiai, bus pristatomos Katalonijos regiono virtuvės paslaptys. Šią vasarą Ispanijoje vietos verslininkai ir išeiviai iš Lietuvos sukūrė Lietuvos-Katalonijos asociaciją, siekiančią keistis kultūrine patirtimi ir bendradarbiauti. Katalonus ypač domina Lietuva, kai kurie verslininkai jau yra užmezgę ryšius su lietuviais. "Katalonijos savaitę" nuspręsta rengti Kaune, nes sostinėje renginių ir taip pakanka. Šiuo metu dar nėra aiškūs konkretūs renginiai, tačiau iki metų pabaigos jau bus žinoma tiksli "Katalonijos savaitės" programa. Tiek Katalonijos regionas, tiek Kaunas turi istorinių bei kultūrinių panašumų. "Katalonijos savaitės" metu prisistatys šiuolaikiniai Ispanijos rašytojai bei dailininkai, bus rengiamos sporto rungtynės, kai kuriuose restoranuose bus galima paragauti tradicinių katalonų patiekalų. Taip pat bus pristatomi Katalonijos regione gaminami vynai, brendžiai.




2005-11-15Lietuvos operos sukakčiai - gražiausių spektaklių savaitė
Lietuvos operai 85-eri, todėl lapkričio 16-20 dienomis teatre rengiama penkių per pastaruosius penkerius metus pastatytų geriausių spektaklių, traukiančių dėmesį Lietuvos ir užsienio kompozitorių, režisierių, dirigentų ir dainininkų vardais, retrospektyva. Lietuvos profesionaliosios operos istorijos pradžia laikoma 1920 metų gruodžio 31-oji, kai Kauno Valstybės teatre įvyko pirmojo operos spektaklio - Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) operos "Traviata" - premjera. Joje pagrindinę Alfredo partiją atliko legendinis tenoras Kipras Petrauskas. Jubiliejinę Operos savaitę pradės Richardo Vagnerio (Richard Wagner) opera "Skrajojantis olandas". Šią operą Vilniaus scenoje 2004 metais pastatė viena garsiausių pasaulio operos režisierių Frančeska Dzambelo (Francesca Zambello), kurianti spektaklius įžymiausiose pasaulio scenose - Paryžiaus operoje, Londono "Covent Garden" teatre, Niujorko "Metropolitan Opera" ir kt. Lapkričio 29 - gruodžio 4 dienomis Nacionalinis operos ir baleto teatras rengia Baleto savaitę, skirtą Lietuvos baleto 80-mečiui.


2005-11-15Užsienyje dirbantys lituanistai pasigenda paramos
Į konferenciją Marijampolėje susirinkę Karaliaučiaus krašte dirbantys lituanistai teigė vis dar pasigendą didžiosios Lietuvos paramos puoselėjant lietuvybę šiame krašte. Marijampolės kolegijoje vykusioje Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų konferencijoje, skirtoje šiandieninės lietuvių kalbos mokymo problemoms, buvo gvildenami nauji raiškiojo skaitymo, sintaksės, stilistikos reikalavimai.
Mokytojai taip pat buvo supažindinami su naujausiais kalbos mokymo metodais, metodinėmis priemonėmis, tautosakos panaudojimu pamokose, aptarė kalendorinių švenčių rengimą mokymo įstaigose. Į šį bene pirmą kartą surengtą susiėjimą susirinko apie 30 pedagogų. Beveik pusė jų atvyko iš Karaliaučiaus krašto, o kiti, gyvendami Lietuvoje, dirbti važinėja į gretimą valstybę. Iš viso lietuvių kalbos Karaliaučiaus krašto vaikai gali mokytis 24 mokyklose.



2005-11-14Choras "Klaipėda" skambėjo Makedonijoje
Klaipėdos savivaldybės Kultūros centro "Žvejų rūmai" mišrus choras "Klaipėda", vadovaujamas Klaipėdos universiteto profesoriaus Kazio Kšano, spalio 20-28 dienomis koncertavo Makedonijoje.
Spalio 23-iosios vakare choras "Klaipėda" koncertavo miesto operos teatre. Skopjės mišrus choras "Vardaras", priėmęs klaipėdiečius, sudarė puikias sąlygas koncertui: gera salės, išpuoštos paveikslais, akustika, parengtos afišos, puikus rojalis. Susirinko dėmesinga, dėkinga publika. Koncerte Skopjės operos teatre choras "Klaipėda" padainavo 16 kūrinių. Makedoniečiai išgirdo J.Naujalio, A.Kačanausko, S.Šimkaus, J.Juozapaičio, L.Vilkončiaus ir kitų lietuvių kompozitorių dainas. Taip pat skambėjo F.Šopeno, P.Gvidi kūriniai, scenos iš Dž.Verdžio, G.Donicečio, Ž.Bizė operų, F.Leharo, Ž.Ofenbacho operečių. Choras atliko ir makedoniečių kompozitoriaus Stefano Gaidovo dainą "Klausyk, Ango". Ją dainuojant pritarė ir klausytojai. Po koncerto Skopjės operos teatro vadybininkas"Klaipėdos" chorui pasiūlė surengti dar vieną pasirodymą pasaulinės reikšmės kurorte Ohride. Ten "Klaipėdos" choristai praleido dvi dienas. Užsimezgę kūrybiniai ryšiai stiprės, nes pavasarį Skopjės miesto choras "Vardaras" bus laukiamas Klaipėdoje.




2005-11-14Naujos mokymo priemonės pasiekia net atokiausius Lietuvos kampelius
Jau trejus metus mūsų šalyje sėkmingai įgyvendinama Mokyklų tobulinimo programa (MTP) – didžiausias investicinis švietimo sistemos projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Pagal šios programos dalinį komponentą “Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas pagrindinėse mokyklose”, kiekvienai iš daugiau nei 400 projekte dalyvaujančių mokyklų buvo skiriama beveik 30 tūkst. litų naujoms mokymo priemonėms įsigyti.Visos, netgi atokiausių Lietuvos kampelių MTP mokyklos jau sulaukė naujųjų mokymo priemonių. Jas prieš keletą mėnesių lanksčios sistemos bei sudaryto mokymo priemonių sąvado dėka mokyklos galėjo išsirinkti pačios. Daugumai rajonų mokyklų elementarių mokymo priemonių trūko arba jos nebuvo atnaujinamos metų metus. Vaizdo aparatūra, interaktyvios lentos, informacijos nuskaitymo įrenginiai bei daugialypės terpės projektorius tarnauja mokinių sudominimui istorijos, lietuvių kalbos, geografijos, etikos, tikybos pamokose. Garso aparatūra pagerina užsienio kalbos mokymosi galimybes, juk svarbu ne tik sugebėti išreikšti savo mintis žodžiais, bet ir suprasti pašnekovą, o tai geriausia išmokstama girdint.Filmavimo kameros ir fotoaparatai efektyviai naudojami mokyklos švenčių metu, filmuojamos parodomosios pamokos, kurios vėliau analizuojamos ir iš kurių mokomasi. Pamokose sistemingai naudojamos mokomosios kompiuterinės programos. Norint įveikti įsisenėjusią informacinių technologijų baimę, mokytojai iš anksto buvo ruošiami kompiuterinio raštingumo kursuose. Mokytojai jau buvo pasirengę naudotis gautomis technologijomis bei kitomis naujomis mokymo priemonėmis, todėl didelių sunkumų pritaikant jas mokymo procesui nekilo.
Gautos naujos mokymo priemonės praplėtė net ir atokiausių Lietuvos kampelių mokyklų mokytojų galimybes įdomiau ir įvairiau organizuoti pamokas bei popamokinę moksleivių veiklą.




2005-11-13Vatikane palaimintaisiais paskelbti 3 vienuoliai
Lapkričio 13 dieną, tūkstančiai maldininkų suplūdo į Vatikano Šv. Petro baziliką dalyvauti prancūzų vienuolio Charlesio de Foucauld, kuris prancūzų kolonizuotame Alžyre gyveno tarp musulmonų, ir dviejų italių vienuolių beatifikacijos iškilmes. Laikydamasis pontifikato pradžioje įvestos tradicijos, popiežius Benediktas XVI beatifikacijos iškilmėms patikėjo vadovauti kardinolui Jose Saraivai Martinsui, Šventumo bylų kongregacijos prefektui.Palaimintosiomis paskelbtos dvi vienuolės: tais pačiais 1916 metais, kai nusikaltėliai Alžyre nužudė Ch.Foucauld, mirusi Maria Pia Mastena bei 1957 metais mirusi Maria Crocifissa Curcio. Abi vienuolės įkūrė po religinį ordiną. Vienuolė Maria Pia Mastena įkūrė Šventojo Veido seserų institutą, o Maria Crocifissa Curcio - Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės seserų misionierių kongregaciją. Prie iškilmių pačioje pabaigoje prisijungęs popiežius išreiškė pagarbą trims naujiems Katalikų Bažnyčios palaimintiesiems, kuriems iki paskelbimo šventaisiais dabar liko tik vienas laiptelis. Paskelbtas palaimintuoju ir Ch.Foucault, kuris norėjo sekti Kristų kaip nuolankus neturtėlis.
XIX amžiaus pabaigoje Ch.Foucauld kaip Prancūzų armijos kariškis tarnavo Alžyre ir sudarinėjo Maroko oazių žemėlapius. Atsivertęs į tikėjimą, 1890 metais jis įstojo į trapistų vienuolyną, kaip atsiskyrėlis gyveno Palestinoje, o galiausiai persikėlė į Alžyrą, kur įkūrė Mažųjų Jėzaus brolių ordiną.
Tam, kad asmuo būtų paskelbtas palaimintuoju, būtini įrodymai, jog jį prašant užtarimo prieš Dievą įvyko stebuklas. Vatikano teologai patvirtino, kad malda į Ch.Foucauld 1984 metais padėjo pasveikti vienai vėžiu sirgusiai italei.



2005-11-13Smurtaujančius pedagogus siūloma atleisti iš darbo be teisės sugrįžti
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė smurtaujančius pedagogus siūlo atleisti iš darbo, atimant jiems teisę ateityje dirbti su vaikais. Galimybę keisti pedagogų drausmines nuobaudas reglamentuojančius teisės aktus Vaiko teisių apsaugos kontrolierė penktadienį aptarė su Seimo pirmininku Artūru Paulausku. Bus siekiama, jog smurtaujantys pedagogai ne tik būtų atleidžiami iš darbo, bet jiems būtų uždrausta ateityje užsiimti auklėjamąja veikla. Sutinkame daug atvejų, kai matoma, kad teisės akto nurodomas sprendimo būdas reglamentuojamas netinkamai. Siūloma Vaiko teisių apsaugos, Lygių galimybių, Seimo kontrolieriams suteikti teisę tais atvejais, kai būtina, kreiptis į KT. Galimybė kreiptis į KT palengvintų ir pagreitintų atskirų didelių problemų sprendimus. Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Dabar į KT dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai gali kreiptis ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių, Vyriausybė, teismai, kai kuriais atvejais - prezidentas.


2005-11-12Fotografė ir laivininkas - vienoje scenoje
Lapkričio 11 dieną, Kauno valstybiniame dramos teatre moksleiviams, jų tėveliams ir pedagogams vyko iškilminga šokių pamoka. Taip vadinosi spektaklis, kuris vainikavo gabių vaikų pagerbimo šventę. Jos metu buvo apdovanoti 45 Kauno miesto moksleiviai. Daugiausiai plojimų sulaukė Minvydas Ražaitis. Šešiametis muzikantas, pats jauniausias ir smulkiausias iš visų apdovanotųjų, jau spėjo laimėti tris konkursus. Perspektyviausia jaunąja fotomenininke pripažinta Ieva Kubiliūtė - viena apdovanotųjų. Kaunietė, prieš dvejus metus pradėjusi lankyti fotostudiją "Kadras" Moksleivių techninės kūrybos centre, nesitikėjo, kad, sulaukusi septyniolikos, jau bus surengusi dvi personalines parodas, o jos darbai tarptautiniame fotografų seminare Maskvoje bus puikiai įvertinti profesionalių fotomenininkų iš įvairių Europos šalių. "Žiburio" vidurinės mokyklos atstovas Šarūnas Stašaitis miesto valdžios buvo įvertintas už pasiekimus laivų modeliavimo konkurse. Monikai Poškaitytei, "Santaros" gimnazijos vienuoliktokė yra viena debatų anglų kalba turnyro nugalėtoja. A.Kačanausko muzikos mokyklos auklėtinė Akvilė Čerkauskaitė, laimėjo 4 tarptautinius muzikos konkursus. Vytautas Pečiukėnas atstovavo berniukų chorinio dainavimo kolektyvui "Varpelis", kuris yra trijų respublikinių konkursų nugalėtojas. J.Jablonskio gimnazijos gimnazistas Mantas Liutkus - Lietuvos moksleivių chemijos olimpiados laimėtojas.


2005-11-11Aplinkos ministerijoje - moksleivių darbų iš antrinių žaliavų paroda
Aplinkos ministerijoje antradienį atidaryta šalies moksleivių darbų iš antrinių žaliavų paroda. Įvairių Lietuvos mokyklų auklėtinai dalyvavo pakuočių tvarkymą organizuojančios viešosios įstaigos "Žaliasis taškas" aplinkosauginiame projekte "Rūšiuokime ir rūpinkimės". Mokinių darbai Aplinkos ministerijoje bus eksponuojami iki lapkričio 20 dienos, o vėliau keliaus į kitus Lietuvos miestus - Panevėžį, Klaipėdą, Kauną bei kitus. Šių mokslo metų pradžioje prasidėjusiame "Žaliojo taško" projekte "Rūšiuokime ir rūpinkimės" dalyvavo 52 šalies mokyklos bei 5 vaikų darželiai. Mokyklose vaikai buvo supažindinami su antrinių žaliavų perdirbimo svarba ir skatinami rūšiuoti panaudotas pakuotes. Kūrybiniam konkursui mokiniai atsiuntė daugiau kaip 150 įvairiausių darbų - piešinių, skulptūrų, kompozicijų, instaliacijų bei nuotraukų. Gausybė originalių ir išradingų darbų rodo, kad moksleiviams antrinių žaliavų rūšiavimo ir perdirbimo tematika yra įdomi ir neišsemta, o aplinkosauga jiems tikrai rūpi. Kūrybinės projekto dalies laureatais išrinktos trys mokyklos - Panevėžio A. Lipniūno vidurinė mokykla (už dvyliktokės Agnė Motiekaitytės darbą "Prikeltas antram gyvenimui"), Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla (už 9-12 klasių moksleivių darbus "Pasaulis", "Gulbės", "Žirafa", "Paukštis", "Gėlė") bei Kauno rajono Lapių pagrindinė mokykla (už 7-8 klasių mokinių darbus "Mergaitė su suknele", "Išsipildžiusi svajonė", "Tūkstantis žiedelių", "Rėmai paveikslui"). 12 originaliausių mokinių darbų atrinkta ir sieninio kalendoriaus leidybai. Parodos atidaryme dalyvavusiems projekto laureatams buvo įteikti "Žaliojo taško" diplomai bei projekto partnerių įsteigti prizai.


2005-11-11Šiauriečių kino "Scanoramos" pradžia
Naujausiu danų režisieriaus Larso fon Tryro filmu "Manderlis" lapkričio 11 dieną, sostinės kino centre startuoja trečiasis Šiaurės šalių kino forumas "Scanorama", pristatantis sodrią skandinaviškų filmų programą. Iki lapkričio 19 dienos Vilniuje, vėliau - Kaune ir Klaipėdoje trečioji "Scanorama" rengs dienines ir naktines naujausių Šiaurės šalių filmų peržiūras, susitikimus su svečiais, profesionalius pokalbius ir neformalius pašnekesius "Scanoramos" klube ir kol kas neskelbiamo filmo netikėtą premjerą. Kasdien žiūrovams bus siūloma po šešis Lietuvoje dar nerodytus filmus iš Danijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Islandijos ir Farerų salų. Šįmet bandoma aprėpti plačiausią skandinavų kino lauką, pristatant paklausiausius tarptautinėje arenoje šiauriečių filmus. "Scanoramos" programose bus rodoma keliasdešimt geriausių ir naujausių režisierių filmų. "Scanorama" pažymės šįmet plačiai minimas datas. Norvegijos nepriklausomybės 100-metį, danų pasakininko Hanso Kristiano Anderseno gimimo 200-ąsias metines ir "Dogmos" kino judėjimo dešimtmetį.




2005-11-10Pirmas spektaklis Plungėje suvaidintas prieš 100 metų
Plungės mieste mėgėjų menas turi tikrai gilias tradicijas. Čia įkurta pirmoji šalyje orkestro mokykla, čia 1905 metais suvaidintas ir pirmas viešas lietuviškas spektaklis davęs pradžią teatriniam judėjimui. Šiandien nėra daug istorinių dokumentų, kurie galėtų atsakyti į klausimus kaip tam pirmam viešam vaidinimui buvo ruošiamasi, kas sekė po to. Istoriniai faktai yra tik tokie, kad "1905 metų vasarą įvyko pirmas lietuviškas spektaklis "Amerika pirtyje". Bilietai buvo išpirkti visi pirma laiko, talpi salė ką tik pratęsto ugniagesių rūmo ( dabartinis kino teatro pastatas) buvo sausakimašai prikimšta publikos. Visų akys buvo įsmeigtos į uždangą, slepiančią nematytą ir daugeliui negirdėtą reginį"- taip 1905 metais apie spektaklį Plungėje rašė laikraštis "Vilniaus žinios". Šis pirmas viešas vaidinimas tarsi skatino ir čia gyvenančius žmones puoselėti teatrinio meno žanrą. Nuo 1921 iki 1933 m. su teatro mylėtojais Plungėje dirbo režisierius ir mokytojas Juozas Tarvydas, 1938 metais didelio pasisekimo sulaukė vargonininko Radimono pastatyta Andriulio operetė "Viengungiai". II - ojo pasaulinio karo metais čia norėta įsteigti profesionalų teatrą - su plungiškiais teatro mylėtojais dirbo režisierius Borisas Dauguvietis 1942 metais režisavęs spektaklį "Pinigėliai". Pasibaigus karui 1948 metais kultūros namuose buvo įsteigtas teatro kolektyvas. Ilgą laiką spektaklius režisavo Felicija Slušnienė, Albertas Zmaila, Juozas Kempinas, Regina Akavickienė, Vidmantas Dovydauskas, Valerijus Korenka, Virginijus Noreika, Violeta Žemgulienė. 1991 metų rudenį Plungėje buvo atkurtas Žemaičių teatras. Pirmojo viešo vadinimo 100 paminėti skirtuose renginiuose savąjį renginį turėtų atrasti tiek jaunas, tiek pagyvenęs žiūrovas.



2005-11-10Mokinių socialiniams įgūdžiams gerinti - amerikiečių projektas
Lapkričio 9 dieną, Etnokultūros centre viešnia iš JAV Džeinė Vesterland Klaipėdos apskrities LIONS moterų klubui "Smiltė" pristatė projektą "Quest". Kitais metais pagal šį projektą pradės dirbti dvi uostamiesčio mokyklos: L. Stulpino ir I. Simonaitytės pagrindinės. Projektas "Quest" yra skirtas vaikų socialiniams įgūdžiams formuoti, moko valdyti savo emocijas bei atsispirti neigiamai įtakai. Šis pilotinis projektas bus skirtas 11-14 metų mokiniams. Vėliau tikimasi įtraukti pradinių bei aukštesniųjų klasių vaikus. Darbui pagal šį, trejus metus vyksiantį, projektą bus paruošti du konsultantai, vėliau savo žinias jie perduos kitiems mokytojams. Amerikoje pagal šį projektą sėkmingai dirbama 24 metus. Jo sumanytojas - 18 metų vaikinas, turėjęs alkoholikus tėvus ir po avarijos supratęs, kad mokykloje būtinos ne tik žinios, bet ir socialiniai įgūdžiai. Beveik 20 metų pagal šį projektą dirba daugelis Europos ir pasaulio šalių. Lietuviai jį įgyvendinti pradės tik dabar ir būtent uostamiestyje.


2005-11-09Lietuvoje kuriama moderni profesinio orientavimo sistema
Lietuvoje pradėti du dideli trejų metų trukmės projektai, kurių paskirtis – šalyje sukurti modernią profesinio orientavimo ir karjeros planavimo sistemą, kad kuo daugiau šalies moksleivių kryptingai planuotų savo karjerą ir baigę mokslus neatsidurtų bedarbių sąrašuose.
Projektus "Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas" ir "Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas" įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija. Svarbiausias projektų tikslas – suformuoti profesinio informavimo ir konsultavimo sistemą, kuri padėtų jauniems Lietuvos žmonėms išsirinkti perspektyvią ir jų poreikius atitinkančią specialybę. Moksleiviai jau nuo penktos klasės turėtų gauti įvairios informacijos apie profesijas bei būsimąjį darbą, kad išmoktų savarankiškai planuoti savo ateitį bei darbo karjerą. Apytikriais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tik 10–15 proc. mokinių prieš pasirinkdami profesiją gauna kvalifikuotą konsultaciją. ES šalyse profesionalių konsultantų patarimais gali naudotis absoliuti mokinių dauguma.
Kuriamą profesinio orientavimo sistemą sudarys kompiuterizuoti profesinio informavimo taškai, didelė kompiuterinė profesinio informavimo duomenų bazė ir šimtai karjeros planavimo konsultantų, kurie padės išnaudoti šių resursų galimybes. Be to, į šią veiklą bus įtraukiami pedagogai, kurie moksleiviams įvairia forma teiks informacijos apie specialybes, darbo rinką ir kita.



2005-11-09Į Lietuvą sugrįžta vokiečių kalbą pristatanti paroda
Po visą pasaulį keliaujanti vokiečių kalbą pristatanti paroda "Širdingi linkėjimai" ("Herzliche Grusse") po trejų metų vėl užsuks į Lietuvą. 2002 metais veikusi Vilniuje, šį kartą paroda "Širdingi linkėjimai" lapkričio 9 dieną atidaroma Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje. Pasitelkus šiuolaikines technologijas, parodoje bus pateikta informacija apie vokiečių kalbą ir vokiškai kalbančias šalis. Ekspozicijoje įvairūs vokiečių kalbos aspektai atskleidžiami informatyviai, smagiai ir su humoru - taip, kad kalba tampa matoma, girdima ir patiriama. Ekspozicijoje - eilėraščiai, scenos iš spektaklių ir kino filmų, karikatūros, keiksmažodžiai ir malonybiniai vardai, ištraukos iš koncertų, vokiečių dailininkai ir jų paveikslai, komiksai, abėcėlė, dialektai, meduolinės širdelės, dėlionės su Vokietijos motyvais, skaičiai ir faktai, laimės sausainiukai. Ši vokiečių kalbą pristatanti paroda keliauja po visą pasaulį. Šiuo metu kiti du ekspozicijos egzemplioriai rodomi Japonijoje ir Maroke.


2005-11-08S.Valiui - Vokietijos popieriaus meno premija
Lietuvių dailininkas Saulius Valius apdovanotas šių metų Vokietijos popieriaus industrijos premija už savo instaliaciją "Vėl ir vėl". Premija jau septintą kartą buvo įteikta Diurene (Šiaurės Reino Vestfalijos žemė), tarptautinės popieriaus meno bienalės "Paper Art" metu Leopoldo Hoescho muziejuje. Ši paroda - vienas žinomiausių tarptautinių popieriaus meno renginių. Kaip pranešė Kultūros ministerija, premiją įteikė Vokietijos popieriaus industrijos sąjunga. Antrąją ir trečiąją vietas pasidalijo menininkai iš Šveicarijos ir Kinijos. Projekte dalyvauja 20 menininkų iš įvairių šalių, pristatančių instaliacijas ir skulptūras iš popieriaus. Bienalė, kurioje eksponuojamas ir S.Valiaus projektas, veiks iki gruodžio 30 dienos.


2005-11-08Tarptautinėje konferencijoje sutarta, kad mokyklose kūno kultūrai per savaitę būtų skiriama ne mažiau kaip 120 minučių
Bankoke (Tailandas) vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Švietimas ir sportas" priimta rezoliucija, kurioje reikalaujama, kad kiekvienoje valstybėje mokyklose kūno kultūrai per savaitę būtų skiriama ne mažiau kaip 120 minučių, o ateityje - 180 minučių. Be to, visiems gyventojams jų gyvenamosiose vietose turi būti atveriamos visuomeninių ir privačių sporto klubų durys. Ši rezoliucija buvo priimta po diskusijų, kuriose dalyvavo per 600 delegatų iš 65 valstybių bei tarptautinių organizacijų - Jungtinių Tautų, UNESCO, Tarptautinio olimpinio komiteto, Tarptautinės žurnalistų asociacijos ir kitų. Konferencija buvo skirta 2005-iesiems - Tarptautiniams kūno kultūros ir sporto metams. Lietuvai joje atstovavo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Saulius Girdauskas, Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas bei Kūno kultūros ir sporto departamento vyr. specialistas tarptautiniams santykiams Sigitas Stasiulis. Mokykla - svarbiausia institucija, kuri gali ir turi skiepyti kūno kultūros poreikį ir supratimą apie jos svarbą. Todėl kūno kultūra ir sportas turi būti integrali aukštos kokybės švietimo privalomoji dalis, nacionalinis prioritetas. Juk per sportą ugdomos ne tik fizinės galios, bet ir tokios vertybės kaip kilnus elgesys, sugebėjimas dirbti komandoje. Švietimo per sportą srityje pasaulyje susiduriama su labai įvairiomis problemomis - pradedant kūno kultūros pamokų skaičiumi mokyklose, kūno kultūros mokytojų profesine ir trenerių pedagogine kvalifikacija ir baigiant galimybėmis užsiimti kūno kultūra ir sportu mokyklose.


2005-11-07Kaune turistams siūlomos ekskursijos po senuosius miesto rūsius
Kauno regiono turizmo informacijos centras parengė ekskursijų maršrutą po senuosius miesto statinių rūsius ir fortus. Turistams bus siūlomi maršrutai, kurių trukmė - nuo 2 iki 5 valandų. Šiuo metu turistams galima aplankyti Kauno pilies bokšto rūsį, Maironio literatūros, Sporto muziejų, gotikinio architektūros paminklo, Hanzos pirklių, vadinamo Perkūno namo, Arkikatedros bazilikos rūsiuose esančius Maironio, Motiejus Valančius kapus, įvarius kitus statinius, taip pat siūloma užsukti į kelis restoranus, kurių skliautai išmūryti viduramžiais, antikvariato parduotuvėje. Kauno senamiestyje ir Laisvės alėjoje šiuo metu yra apie 20 sutvarkytų senųjų rūsių. Legendose minima, kad visi jie jungėsi požemiais, netgi manoma, kad požeminiai keliai driekiasi iki Pažaislio vienuolyno. Ji tikisi, kad ateityje bent dalis dabar užmūrytų požeminių kelių bus atverti ir maršrutas prasiplės. Pasirinkusiems ilgesnius maršrutus dar rodomi Kauno fortai, taip pat planuojama įtraukti ir Kauno medicinos universiteto klinikų požemius.


2005-11-07Europos šalių jaunimo susitikime – ir klaipėdiečiai
Lietuvos mokykloms atsivėrė galimybė dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose, kurių tikslas - keistis žiniomis su užsienio šalių jaunimu ir gilinti anglų kalbos įgūdžius. Klaipėdos "Žaliakalnio" vidurinė mokykla aktyviai dalyvauja tuose projektuose ir siekia propaguoti mūsų mažą šalį, mūsų mokyklą ir mūsų moksleivius, kad juos žinotų ir prisimintų visoje Europoje ir pasaulyje.
Kasmet Europos Sąjungos finansuojamos programos "Comenius" dėka organizuojami įvairių Europos šalių jaunimo susitikimai, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra ypatingas dalyvių dėmesys savo ir kitų šalių istorijai bei kultūrai. Programos tikslas yra suartinti Europos tautas, padėti įveikti kalbos barjerus.
Šiemet kasmetinis jaunimo susitikimas įvyko spalį Maltoje. Jame dalyvavo daugiau nei 25 Europos šalių - Prancūzijos, Italijos, Portugalijos, Olandijos, Graikijos,Vokietijos, Makedonijos ir kitų - atstovai.
Pirmasis visų projekto dalyvių susitikimas įvyko XIX amžiaus Palazzo Pariso rūmuose, kuriuose yra įsikūrusi Maltos užsienio reikalų ministerija.


2005-11-06Baltijos Asamblėjos premiją pelnė Valstybinis Vilniaus kvartetas
Valstybinis Vilniaus kvartetas pelnė Baltijos Asamblėjos (BA) meno premiją. Spalio 4 dieną, Rygoje vertinimo komisija BA apdovanojimą Lietuvos kolektyvui nusprendė paskirti už indėlį į meną per pastaruosius 40 metų. Latvijos mokslininkui Erikui Mugurevičiui paskirtas BA mokslo apdovanojimas už viduramžių Livonijos laikų kronikų mokslinį tyrimą, o BA premija literatūros srityje bus įteikta estų poetui ir vertėjui Gassui Krullui už 2004 metais išleistą eilėraščių rinkinį "Metras ir Demetra".BA apdovanojimai iškilmingai bus įteikti šių metų lapkričio 25 dieną Taline. Laureatai bus apdovanoti specialia statulėle, sertifikatu ir 5 tūkst. eurų (apie 17,2 tūkst. litų) pinigine premija. BA apdovanojimams už laimėjimus literatūros, mokslo ir meno srityje buvo pristatyti kandidatai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Šiemet į BA literatūros premiją pretendavo Lietuvos rašytojas, poetas, kultūrologas ir vertėjas Marcelijus Martinaitis. Jis buvo nominuotas už pastarųjų trejų metų kūrinius: esė romaną "Laiškai Sabos karalienei" (2002 metais), rinktinė aukštesniųjų klasių moksleiviams "Pareisiu su paukščiais" (2002), eilėraščių rinkinį "Tolstantis" (2002), dialogų pokalbių, straipsnių ir interviu knygą "Lietuviškos utopijos" (2003), eilėraščių rinkinį "K.B. įtariamas Marcelijus Martinaitis" (2004).


2005-11-06M.K.Čiurlionis įkvėpė kūrybai
M.K.Čiurlionio 130-ųjų gimimo metinių jubiliejaus proga Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre įvyko seminaras "Čiurlionis šiuolaikinėje mokykloje". Pagrindinis renginio tikslas - parodyti profesionalaus kompozitoriaus ir originalaus dailininko paveldo praktinį panaudojimą šiuolaikinėje Lietuvos mokykloje. Mokyklinių dalykų integracijos galimybes dailininko ir kompozitoriaus kūrinių pagrindu savo pranešimuose aptarė lietuvių kalbos mokytoja Dalė Strėlienė ("Santarvės" mokykla) ir dailės mokytoja Žaklina Peseckaitė ("Aitvaro" gimnazija). D.Strėlienė pateikė metodinę medžiagą pamokoms, skirtoms Salomėjos Nėries eilėraščių ciklui pagal Čiurlionio paveikslus, o Ž. Peseckaitė pakomentavo mokinių darbų parodą "Spalvinės asociacijos". Vaikai, išklausę Čiurlionio muzikinius kūrinius ir peržiūrėję jo paveikslus, sukūrė naujus originalius piešinius bei kompozicijas. Seminaro puošmena tapo muzikos mokytojų pranešimai - T.Filatovos "Čiurlionio muzikinė kūryba mokykloje" ir L.Ponimatkinos bei I.Zagvozdinos "Vokaliniai Čiurlionio kūriniai muzikos mokykloje", kadangi juos "iliustravo" J.Kačinsko muzikos mokyklos mokiniai ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentė, atlikę kompozitoriaus preliudus ir vieną kanoną. Daugeliui atradimu tapo mažai žinomi Čiurlionio vokaliniai kūriniai, atlikti jaunųjų muzikantų pedagogų. Seminaras tapo ne tik naudingu praktiniu ir metodiniu renginiu, bet ir žymaus europietiškosios kultūros atstovo atminties ir pagarbos ženklu.
Šį mėnesį jubiliejinius renginius pratęs paroda "Čiurlionis vaikų kūryboje" ir pamoka vyresniųjų klasių mokiniams Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų filiale "Ruoniukas".


2005-11-05Jaunųjų dramaturgų seminare - septyniolikos merginų pjesės
Septyniolikos jaunųjų dramaturgių pjesių skaitymais šeštadienį baigėsi seminaras jauniesiems dramaturgams. Šešias dienas vykusiame seminarui vadovavo jauna serbų kilmės režisierė ir dramaturgė Svetlana Dimcovič iš Jungtinės Karalystės.Pjesių, kurias sukūrė septyniolika 15-20 metų dramaturgių, temos - toli gražu ne tik jaunatviškos ir linksmos. Nors tarp jų esama ir komedijų, tačiau daugiausia vyrauja savižudybės ir mirties temos.Moksleivių rudens atostogų metu vykusiame seminare dalyvauti buvo kviečiami rašantys arba norintys išmokti rašyti pjeses visos šalies jaunuoliai. Iš 40 norinčiųjų buvo atrinktos 17 merginų iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Panevėžio ir Kupiškio. Pasak S.Dimcovič, visos seminare dalyvavusios merginos yra talentingos ir pasižymi labai geru išsilavinimu, puikiais anglų kalbos įgūdžiais. Darbas dramaturgijos seminare Vilniuje buvo pradėtas nuo rašymo teatrui pagrindų: formos, žanro, charakterio ir paties pasakojimo konstravimo. Trejus su puse metų ji vadovavo Jaunųjų dramaturgų programai "The Gates" teatre. Šios programos esmė - 10 savaičių grupė jaunuolių susitikdavo kartą per savaitę, po to "The Gates" teatro skaitymuose pristatydavo po vienaveiksmę pjesę. Profesionalūs aktoriai repetuodavo kartu su dramaturgu.


2005-11-05Sekmadieninė mokykla puoselės armėnų kalbą
Nuo šiol uostamiestyje gyvenančių armėnų vaikai turės kur mokytis savo rašto ir kalbos. Šeštadienį Klaipėdos armėnų bendruomenė VAN atidarė sekmadieninę mokyklą. Armėnų kalbos, literatūros bei istorijos pamokos vyks patalpose, kurias bendruomenei panaudos teise suteikė uostamiesčio Savivaldybė.
Mokyklėlę pradės lankyti apie 10-12 vaikų, tačiau tikimasi, jog ateityje jų bus daugiau. Iš viso uostamiestyje gyvena apie 200 armėnų, iš kurių maždaug 60 - vaikai. Pasak A. Manukyano, moksleiviai tikriausiai bus padalyti į dvi grupes - rusakalbius ir mokančius armėniškai. "Ne visi vaikai, ypač tie, kurių vienas iš tėvų - lietuvis ar rusas, lengvai kalba armėniškai", - sakė bendruomenės pirmininkas.
Vaikus mokysianti aukštąjį išsilavinimą turinti armėnų kalbos ir literatūros mokytoja Hasmik Kirakosjan ketina pirmiausia pradėti nuo kalbos - raidžių ir žodžių. Vėliau, pasak mokytojos, kuri taip pat yra ir mokyklos direktorė, labai norėtųsi pereiti ir prie istorijos. Dar jauna - dvejų metų amžiaus - uostamiesčio armėnų bendruomenė džiaugiasi ir tuo, kad dabar turės kur organizuoti renginius. Anksčiau, kol neturėjo savo patalpų, tai ne visada pavykdavo.


2005-11-04Kalbų mugėje Londone bus pristatyta ir lietuvių kalba
Lapkričio 4 d. Londone startuosiančioje tradicinėje Kalbų mugėje („The Language Show“) bus pristatyta ir lietuvių kalba. Jau 17-ąjį kartą vyksiančios mugės metu renginio lankytojai galės ne tik gauti informaciją apie vieną seniausių indoeuropiečių kalbų, sužinoti, kur galima jos išmokti, bet ir sudalyvauti pirmojoje lietuvių kalbos pamokoje. Lietuvių kalbos pristatymui mugėje bus skirtas atskiras stendas. Stende bus dalijama informacinė medžiaga, populiaria ir lengvai suprantama forma paaiškinanti lietuvių kalbos kilmę, jos specifiką, ryšius su kitomis kalbomis. Kartu su šia medžiaga bus teikiama ir informacija apie įvairiose užsienio šalyse veikiančias švietimo įstaigas, kuriose galima išmokti lietuvių kalbą. Taip pat bus galima įsigyti ir išsamesnės literatūros, skirtos kalbos žinių gilinimui, bei lietuvių kalbos vadovėlių, specialiai parengtų užsieniečiams.
Kalbų mugė Londone truks 3 dienas, joje bus pristatyta daugiau nei 100 stendų, vyks 80 atvirų seminarų bei specialūs mokytojams skirti kursai.


2005-11-04Lietuvoje atidaromas pirmasis universiteto vaikų priežiūros centras
Mažus vaikus auginantiems Šiaulių universiteto studentams bei dėstytojams suderinti šeimą su studijomis ar darbu bus kur kas lengviau - šioje aukštojoje mokykloje atidaromas Vaikų priežiūros centras. Pirmasis Lietuvoje Vaikų priežiūros centras universitete atidaromas vykdant Europos Bendrijos iniciatyvos projektą "Šeimos planeta: šeimai palanki organizacija", kurio tikslas - formuoti šeimai palankią studijų ir darbo aplinką. Atidaromame centre laiką galės leisti 3-12 metų amžiaus vaikai. Šios naujovės tikslas - sudaryti palankias studijų ir darbo sąlygas universiteto darbuotojų ir studentų šeimoms. Centre dirbs baigiamųjų kursų Edukologijos fakulteto studentai, praėję specialią atranką. Auklių ir auklėtojų-vyrų priežiūrai trims valandoms bus galima palikti iki 15 vaikų. Padedant patyrusiems pedagogams, mokslininkams, centre vaikai bus skirstomi pagal amžiaus grupes ir bus ugdomi jų pažintiniai gebėjimai: mokoma piešti, muzikuoti, vaidinti. Tėveliams ši paslauga, kaip ir ugdymo priemonės bei žaislai, nieko nekainuos, kadangi bus finansuojama iš projekto lėšų.


2005-11-03Kvalifikacijų pripažinimas padės norintiems mokytis ar dirbti užsienyje
Šį mėnesį Lietuvoje bus baigta rengti nacionalinė kvalifikacijų sistema, padėsianti lengviau palyginti mūsų šalyje ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse mokslus baigusių piliečių kvalifikacijas. Kol kas ES šalyse nebuvo vieningos, visoms šalims narėms aiškios kvalifikacijų pripažinimo sistemos. Tai keldavo sunkumų asmenims, norintiems įsidarbinti ar mokytis kitoje šalyje. Europos kvalifikacijų sandaroje, kurią šalių vyriausybės įsipareigojo sukurti iki 2006-ųjų metų, kvalifikacijos suskirstytos į 8 lygius. Kiekviename jų apibūdinamos asmens įgytos žinios, įgūdžiai, platesni asmeniniai ir profesiniai gebėjimai. Tikimasi, kad tokia sandara padės plėtoti mokymąsi visą gyvenimą, nustatyti, kokiais būdais įteisinti formaliai ir neformaliai įgytus darbo įgūdžius ir žinias. Europos kvalifikacijų sandara apims vidurinį iki aukštąjį mokslą, taip pat neformalųjį mokymąsi ir savišvietą. Nauja tai, kad į vientisą sandarą pirmą kartą įtraukiamos ne tik aukštojo mokslo studijose įgytos kvalifikacijos, bet ir profesinėse mokyklose įgytos žinios bei gebėjimai. Iki šiol šios sistemos buvo atskirtos.


2005-11-03Baleto "Ana Karenina" premjera nusilenks Majai Pliseckajai
Po trijų dešimtmečių pertraukos Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras rodys Rodiono Ščedrino baleto "Ana Karenina" naujo spektaklio premjerą. Lapkričio 4 ir 5 dienomis rodomą dviejų veiksmų spektaklį pagal garsųjį Levo Tolstojaus romaną žiūrės ir baleto kompozitorius R. Ščedrinas kartu su savo žmona, pirmąja Anos Kareninos partijos atlikėja, legendine balerina Maja Pliseckaja.
Muziką baletui "Ana Karenina" buvo sukurta praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Baleto premjera Maskvos didžiajame teatre įvyko 1972 metų birželį, o Vilniuje šis spektaklis buvo pastatytas 1975 metais ir sėkmingai rodytas apie pusantro šimto karto. Šimtąjį spektaklį Vilniaus scenoje šokti buvo pakviesta ir M. Pliseckaja. Anos Kareninos mylimojo Aleksejaus Vronskio partiją rengia Nerijus Juška ir Aurimas Paulauskas, Aleksejaus Karenino - Vytautas Kudžma ir Edvardas Smalakys. Balete dalyvaus visa teatro baleto trupė ir mimanso artistai.


2005-11-02A. J. Bačkis: mirusieji primena, kad ir mūsų žemiškoji kelionė suka pabaigos link
Mes galime padėti mirusiems, kurie tebėra nuskaistinimo vietoje, o jie primena mums, gyviesiems, kad ir mūsų žemiškoji kelionė, kokia ilga dar atrodytų, iš tiesų suka pabaigos link, antradienį sostinės Antakalnio kapinėse aukotose Šventose Mišiose už visus mirusiuosius sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Viso pasaulio tikintieji šiandien prisimena į amžinybę iškeliavusius savo brolius ir seseris. Šiomis dienomis ypatingu būdu vyksta keliaujančios ir kenčiančios Bažnyčios susitikimas, sustiprinama bendrystė, besireiškianti mirusiųjų prisiminimu ir malda už tuos, kuriems dar jos reikia, kurie dar nėra nusivalę žemiškos kelionės dulkių ir kenčia skaistykloje. Drauge tai mirusiųjų priminimas čia esantiems, kad ir mes netrukus išeisime tuo pačiu keliu pas Amžinybės Viešpatį. Pasak ganytojo, Antakalnio kapinės priglaudė įvairių tautų, įvairių ideologijų, įvairių tikėjimų žmonių palaikus. Dievas kiekvieną žmogų, kiekvieno sąžinę ragina atsigręžti į kito kančią, skausmą, poreikius. Mišiose už visus mirusiuosius kardinolas apgailestavo, kad žmonėms tiek daug tenka girdėti apie besaikį turtų troškimą ir kaupimą, apie korupciją ir neteisingumą, kuris vieniems sukrauna turtus, o kitus visai nuskurdina.
Kardinolas ragino tikinčiuosius nebijoti mirties, bet jai gerai pasirengti. Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovo, Viešpats žemiškąjį laiką ir laisvę skyrė tam, idant sąmoningai tiestume tikėjimo tiltą iš šio gyvenimo į kitą, kur jau iškeliavo daugybė mūsų artimųjų, draugų ir pažįstamų. Mirusiųjų minėjimo diena mums teprimena, kaip turime elgtis šioje žemėje, idant pasiektume laimingą amžinybę. Melsdamiesi už savo mirusius artimuosius, prašykime Dievą, kad Jis išmokytų mus teisingai gyventi, - kvietė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas A. J. Bačkis.


2005-11-02Lietuvos jaunimas: "Mums ne tas pats"
Studentai ir moksleiviai nebenori tylėti. Po prieš dvi savaites surengtos protesto akcijos, kurioje, be kita ko, reikalauta padidinti studijoms numatytą finansavimą, šią savaitę jaunimo lyderiai su politikais ir visuomenės veikėjais diskutavo, kuriomis kryptimis reikėtų dirbti, kad jaunimas taptų dar įtakingesne interesų grupe.
Visiems reikėtų suprasti, kad studentai ir moksleiviai nebėra ateitis, o – dabartis. Siekiamas skatinti jaunimo, jaunimo organizacijų ir visuomenės veikėjų dialogą ir diskusijas jaunimui aktualiais klausimais, kelti svarbias visuomenei ir jauniems žmonėms problemas, ieškoti jų sprendimo būdų. Jaunimas šia diskusija siekia parodyti, jog yra integrali visuomenės dalis, kurios nuomonė turi būti išklausyta ir į ją reikia atsižvelgti priimant sprendimus. Svarbi studentus jaudinanti problema - neskaidrus struktūrinių fondų skirstymas. Nesikeičiant 2007-2013 metų struktūrinių fondų panaudojimo tendencijoms, kyla grėsmė, kad Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų sistema nebus pajėgi užtikrinti šalies visuomenės pažangos bei jos ūkio konkurencingumo, mano jaunimas. Jaunimo organizacijos nusprendė pradėti piliečių parašų rinkimo akciją, kuria siekiama suteikti atsakingiems Lietuvos piliečiams galimybę išreikšti poziciją dėl Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų nukreipimo žinių visuomenės kūrimui - švietimo įstaigų infrastruktūros atnaujinimui, moksliniams tyrimams. Tris savaites jaunimo organizacijos visoje Lietuvoje rinks parašus, kurie vėliau bus perduoti aukščiausioms valdžios institucijoms - Vyriausybei, Seimui ir Prezidentūrai.


2005-11-01Prasideda maldos už mirusiuosius aštuondienis
Pirmąsias aštuonias lapkričio dienas - vadinamąją oktavą - tikintieji mirusiuosius prisimins pamaldose. Antradienį Antakalnio kapinėse Šventąsias Mišias už visus mirusiuosius aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Kai kuriose netoli kapinių esančiose bažnytėlėse švenčių dienomis bus rengiamos tradicinės procesijos į kapines.
Užtemdytą pagrindinę šalies šventovę Vėlinių procesijų žvakės nušvies kiekvieną aštuondienio vakarą. Tikintieji melsis už mirusius parapijos žmones, tėvus, protėvius, artimuosius, pažįstamus, Bažnyčios vadovus. Anksčiau buvo įprastos liūdnos maldos už mirusius, tačiau paskutiniu metu tiek maldų tekstai, tiek pati Mirusiųjų pagerbimo dienos liturgija labiau primena šviesų Kristaus pažadą - amžinąjį gyvenimą. Dievo šviesą, simbolizuos ir per Vėlines ant mirusiųjų kapų plazdančios ugnelės.
Maždaug 10 amžiuje lapkričio 2-ąją už visus, baigusius žemiškąją kelionę, melstis pradėjo Prancūzijoje esančio Cluny vienuolyno broliai benediktinai.


2005-11-01ES paramos sulauks tik kas šeštas švietimo ir mokslo plėtros projektas
Paramos švietimo ir mokslo infrastruktūrai poreikis 6 kartus viršija galimybes - šių metų spalį gauta pusantro karto daugiau paraiškų švietimo ir mokslo infrastruktūros plėtros projektams vykdyti nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš viso projektams prašoma per 837 mln. litų paramos. Tai beveik šešis kartus viršija Europos regioninės plėtros fondo numatytas lėšas švietimo ir mokslo infrastruktūrai - 141,4 mln. litų. Turimų paramos lėšų užteks tik kas šeštam projektui, tad paraiškų vertintojų ir projektų atrankos komiteto laukia sudėtingas uždavinys - atrinkti geriausius. Nors didžiąją dalį - 57 procentus - paraiškų šiais metais vėl pateikė Vilniaus ir Kauno apskričių institucijos, žymiai aktyvesni nei pernai buvo Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Tauragės ir Telšių apskričių pareiškėjai, kurie pateikė dvigubai daugiau paraiškų. Daugiausiai projektų pateikė profesinio rengimo įstaigos, aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos, kurios dažniausiai paramos prašo bazinei įrangai atnaujinti, naujai mokymo bei tyrimų bazei sukurti bei infrastruktūrai plėtoti. Bendrojo lavinimo mokyklų paraiškomis paramos prašoma mokyklų modernizavimui: patrauklios mokymosi aplinkos kūrimui, mokymo bazės ir ugdymo sąlygų gerinimui. Modernizuojant mokyklas tikimasi sumažinti anksti mokyklas paliekančių moksleivių skaičių, padidinti visų moksleivių mokymosi motyvaciją. Keletą projektų pateikė savivaldybės, siekdamos spręsti panašias problemas visose rajono ar miesto mokyklose. Įkalinimo įstaigoms reikia paramos rengiant praktinio mokymo bazes, kuriose nuteistieji galėtų mokytis profesijos. Turėdami profesinių įgūdžių, nuteistieji po įkalinimo laikotarpio galėtų lengviau integruotis į visuomenę.
Kiti pareiškėjai prašo paramos, kuri leistų įsteigti naujus neformaliojo švietimo centrus, pagerinti pedagoginių psichologinių tarnybų darbą, pritaikyti mokymo bazę fizinę negalią turinčių asmenų mokymosi poreikiams.