Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.162.139.105
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Švietimo ir kultūros naujienos

2005-12-31Čeliabinsko srities pietuose iškasė bronzos amžiaus tvirtovę
Kamenyj Ambar vietovėje netoli mažo upelio Karagajly-Ajat vyksta kasinėjimai. Gruntas padalintas aiškiais kvadratais ir archeologai kastuvais kasa sluoksnį po sluoksnio.
- Tik nerašykite, kad čia mes suradome nežinomą senąją civilizaciją - iškart mus perspėjo istorijos mokslų daktarė, projekto vadovė Liudmila Korjakova. - Ši gyvenvietė analogiška Arkaimui. Bet mes nenorėtume, kad čia imtų važiuoti ezoterikos mėgėjai. Čia vyksta aktyvus mokslinis darbas.
Pirmą kartą archeologų desantas į šią vietą atvyko 1982 metais. Tada mokslininkai manė, kad toje vietoje buvo įprasta bronzinio amžiaus gyvenvietė. 90-aisiais metais, kai tyrė Arkaimą, į pagalbą archeologams atėjo geofizikai. Pastarieji ėmė „skaityti“ išslaptintas pietinių srities rajonų aerofotonuotraukas ir pamatė jose pėdsakus dar 20 tvirtovių, kurios buvo panašios į Arkaimą. Ištisa „Miestų šalis“! Taip ją pakrikštijo mokslininkai. Viena gyvenvietė buvo kaip tik Kamenyj Ambar vietovėje. Nuotraukose aiškiai matyti tvirtovės sienų liekanos. O netoli nuo šios vietos buvo išsidėstęs didžiulis bronzos amžiaus nekropolis. Beveik visus dešimt metų vyko šio kapinyno kasinėjimai. Buvo surasta daug įdomių daiktų: neįprastos formos kuoka (tai bronzos amžiaus valdžios simbolis), vežėčių, arklių kinktynių liekanos (!), kaulų plokštės (jų pagalba kūną saugodavo nuo strėlių, kaip riterių šarvais), daug keramikos, bronzinių gaminių (netgi tešlos ir kalto liekanos!), gyvūnų kaulai. Visų svarbiausia yra tai, kad mokslininkai galėjo įsivaizduoti, kaip senovėje buvo laidojami žmonės ir vyko aukojimo apeigos.
Archeologams padeda įrankiai, kurie „mato“ žemę kiaurai
Nusprendė kasinėti Kamenyj Ambar vietovę. Į pagalbą Uralo kolegoms atvažiavo kolegos iš Amerikos ir Didžiosios Britanijos. Šefildo ir Pitsburgo universitetų specialistai dirbo su magnetometru. Šis įrankis „mato žemę kiaurai“ (pakitimus žemėje ir žemyno grunte). Ir šio mūsų laikų daikto dėka dar iki kasinėjimų buvo galima nustatyti gyvenvietės ribas, surasti miškais apsodintus paslėptus pylimus. Buvo pastebėta, kad kasinėjimai vykdomi ne tik kastuvu, bet ir specialiais įrankiais, panašiais į magnetometrą, bet žemę persijoja per rėtį.
- Šios gyvenvietės gyventojai lydė metalą ir laikė avių, arklių, stambiųjų galvijų bandas. Tačiau nėra iki galo aišku, ar jie dirbo žemę, - paaiškino kasinėjimų vadovas Andrėjus Epimachovas. – Vienas iš būdų tai sužinoti – surasti didelį grūdų kiekį kur nors netoli židinio. Todėl tokios vietos žemę sijoja per rėtį. Taip pat tokiu būdu galima surasti ir smulkių radinių – kabliukų žuvims gaudyti, karolių.
Bendras gyvenvietės plotas – 20 tūkst. kvadratinių metrų. Tai beveik trys futbolo laukai. Tačiau šiais metais buvo iškasta tik viena šimtoji dalis. Galima tik įsivaizduoti, kiek prireiks laiko ištirti visą Kamenyj Ambarą.
Kokios bronzinio amžiaus tvirtovių paslaptys dar nėra atskleistos
1. Arkaimas ir Kamenyj Ambaras – tvirtovės. Jų vidinių sienų dydis siekia iki trijų su puse metro, iškart tanku jos neįmanoma paimti, o apačioje dar ir duobė! Tačiau šturmavimo pėdsakų nėra išlikę, netgi kapinyne palaidota ne kritę kovose, o mirę įprasta mirtimi! Km tada buvo statomos galingos tvirtovės?
2. Kamenyj Ambar gyvenvietėje yra daugybė bronzinių gaminių, nulietų formų liekanos. Bet iš kur senieji metalurgai ėmė vario rūdą nėra žinoma. Arti dar nesurasta kur ji galėtų būti. Netgi jau žinomi vario dirbiniai yra gana toli.
3. Senų statybinių technologijų paslaptys. Arkaime buvo bandyta rekonstruoti gyvenvietę pagal senųjų pavyzdį, naudojo tą patį molį. Tačiau greitai sienos nutrupėjo ir sugriuvo. Kokią „Miestų sienos“ statybininkai turėjo paslaptį kol kas nėra žinoma. Kamenyj Ambar gyvenvietė pastatyta ne pagal Arkaimo modelį. Todėl įdomu kokį ir kuo jis skyrėsi nuo kitų.
4. Iš kur atėjo „Miestų sienos“ gyventojai? Iš Artimųjų Rytų, iš Rytų Europos? Kaukazo? Tai, kad jie buvo migrantai, abejonių nekelia. Tik kol kas neaišku kiek laiko jie gyveno toje vietovėje ir kur persikėlė toliau. Gal jie visiškai „ištirpo“ tarp vietos gyventojų?
5. Kapinyne Kamenyj Ambar surasti vežėčių pėdsakai. Joms keturi tūkstančiai metų! Panašiai tuo pačiu laikotarpiu datuojamos ir Artimųjų Rytų vežėčios. Ar „Miestų sienos“ gyventojai“ iš jų perėmė neseną išradimą, ar patys sugalvojo?


2005-12-31Naujuosius metus LNOBT scenoje vėl pasitiks "Traviata"
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) atgims ilgametė tradicija senuosius metus palydėti viena mėgstamiausių operų Lietuvoje - Giuseppe'ės Verdi (Džiuzepės Verdžio) "Traviata". Šeštadienį, Naujųjų metų išvakarėse, Vilniaus publikai buvo parodytas Didžiosios Britanijos nacionalinėje operoje pastatytas spektaklis, kurį sukūrė garsus režisierius Jonathanas Milleris. Spektaklio premjera Anglijos nacionalinėje operoje įvyko 1996 metais, o didelio pasisekimo sulaukęs tradicinis ir puošnus J.Millerio pastatymas 2002 metais buvo atnaujintas. J.Milleris prisipažino, jog "Traviatoje" jam įdomūs keli dalykai: jauna moteris patenka į tokią pačią situaciją, kaip dažnai šiais laikais į Vakarų Europą atvykusios skurstančios merginos iš Rumunijos ar Lietuvos - prostitucijos liūną, tačiau pinigų valdomame pasaulyje du jauni žmonės pamilsta vienas kitą. "Traviata" pasakoja ir apie meilės trikampį: tėvas ir sūnus beviltiškai įsimyli moterį, kuri, kaip rašo Alexsandras Diuma, įkūnija nuodėmės nekaltybę.
Spektaklio scenografiją kūrė tiek operoje, tiek dramoje dirbantis Bernardas Culshaw (Kalšou), kostiumų dailininkė - Alison Clare Mitchell (Elison Kleir Mitčel) , turinti didelę dramos, operos ir filmų kostiumų kūrimo patirtį. Iki pat 2002 metų "Traviata" buvo rodoma kiekvienų Naujųjų metų išvakarėse. Be to, tai dažniausiai LNOBT scenoje vaidinta opera.


2005-12-31Mokyklas sujungė atjauta ir kūryba
2005-uosius uostamiesčio švietimo įstaigos baigia ypatingu akordu. Po vienu stogu sujungtos atjautos ir kūrybos, mokyklos naujai atsivėrė klaipėdiečiams, Klaipėdos svečiams bei Naujiesiems metams.
Lengvosios atletikos manieže antrą dieną vykusią labdaros akciją ir mugę "Vaikai – vaikams", be klaipėdiečių, užplūdo ir užsieniečiai. Turistai iš Danijos negalėjo atsistebėti, kad mūsų vaikų rankos gali sukurti tokius originalius darbus. Atvirukai, servetėlės, vazos, žvakidės bei kiti rankdarbiai buvo parduodami už simbolinę kainą. Pavyzdžiui, A.Rubliovo pagrindinės mokyklos vaikai siūlė nertus varpelius ir snaiges už 1 litą. Auksu ir sidabru spindintys Vitės pagrindinės mokyklos angeliukai kainavo po 50 centų. Sunku patikėti, kad jie padaryti iš makaronų ir riešutų. "Gilijos" pradinės mokyklos vaikų iš sūrios tešlos pagaminti seniai besmegeniai kainavo po 80 centų. Kruopomis aplipintos M.Gorkio vidurinės mokyklos vazos – po 2 ar 3 litus, o balto audinio rožės – po litą. "Žemynos" vidurinės mokyklos berniukų išdrožti mediniai šaukštai kainavo po litą, o mergaičių numegztos kojinės – iki 4 litų.
Surinkti pinigai suplauks į bendrą renginio fondą. Mokiniai patys spręs, kokiems labdaringiems tikslams bus skirtos lėšos. Gruodžio 28-osios vidurdienį startavęs grandiozinis renginys šalia šventinės prekybos pažėrė įspūdingų reginių bei konkursų. Rankdarbių buvo parduota už 6 tūkst. 333 litus. Mokyklų paprašyta užprotokoluoti lėšas. Tik po to patys mokiniai ir jų mokytojai spręs, kam bus skirti renginio metu "Vaikai – vaikams" uždirbti pinigai. Jais norima padėti ligų, skurdo ar kitų sunkumų prislėgtiems vaikams.


2005-12-30„Gerumo plytos“ – nusipelniusiems žmonėms
Kauno rotušėje tradiciškai penktus metus iš eilės prieš Naujuosius įteikiamos „Gerumo plytos“. Jomis šiais metais apdovanotas 21 žmogus. „Gerumo plytos“ įteikiamos per metus nusipelniusiems žmonėms, gerus darbus atlikusiems miestui ir jo gyventojams. „Gerumo plytos“ šiais metais įteiktos 21 asmeniui, tarp kurių yra ir labdarą dalinusieji užsieniečiai, ir nuo nusikaltėlių ar nelaimių mieto gyventojus išgelbėję, kiti gerus darbus atlikę žmonės. Pačiam jauniausiam „Gerumo plytos“ savininkui – trylika metų, jo pastangomis senamiestyje įsteigtas jaunimo laisvalaikio centras – riedučių parkas. Pretendentus į „Gerumo plytas“ Kauno merui gali pateikti kiekvienas miesto gyventojas ir visuomeninės organizacijos, dar 5 kandidatus pasiūlo meras. „Gerumo plytų“ savininkais negali tapti politikai ar valdžios pareigūnai. Nominacijos – stiklinės plytos su miesto herbu teikiamos nuo 2001–ųjų. Iš viso jau išdalintos 122 „Gerumos plytos“.


2005-12-30Išimties atvejais mokytojai galės dirbti daugiau nei 36 valandas
Švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo įsakymu, pedagogams išimties atvejais leidžiama dirbti daugiau nei 36 valandas per savaitę. Tačiau jie neturi dirbti daugiau kaip 40 valandų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Daugiau nei 36 valandas per savaitę pedagogui leidžiama dirbti, jeigu jis pavaduoja susirgusius, atostogaujančius, tobulinančius kvalifikaciją ar esančius komandiruotėje kolegas. Taip pat tada, jeigu mokykloje trūksta kvalifikuotų specialistų. Tačiau šiuo atveju reikia susiderinti su darbuotojų atstovais, savivaldybės administracijos direktoriumi, mokyklos steigėju (jei mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga) ar visuotiniu dalininkų susirinkimu (jei mokyklos teisinė forma - viešoji įstaiga).
Pakeitus „Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą“, nuo 2006 metų sausio visiems mokytojams bus tarifikuojama papildoma valanda. Tiems mokytojams, kurie turi maksimalų darbo krūvį – 36 valandas per savaitę, darbo laiko trukmę leidžiama viršyti, bet ne ilgiau kaip iki rugpjūčio 31 dienos. Visais kitais atvejais mokytojai negali dirbti ilgiau negu 36 valandas per savaitę. Kadangi pedagogų darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, jiems, Vyriausybės nutarimu, taikomas sutrumpintas darbo laikas.


2005-12-29Skelbiami trys konkursai, per kuriuos bus išrinktos bei paremtos vaikų užimtumą skatinančios programos
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia tris konkursus: Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programų savivaldybėse konkursą, Kryptingo vaikų užimtumo projektų rėmimo 2006 m. konkursą ir Vaikų vasaros poilsio programų rėmimo 2006 m. konkursą. Šie konkursai organizuojami įgyvendinant Vaikų ir jaunimo socializacijos programą, kurią pernai patvirtino Vyriausybė. Prie programų įgyvendinimo prisidėti savo lėšomis skatinamos ir savivaldybės.
Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programų savivaldybėse konkursas vyks iki 2006 metų sausio 23 dienos. Paraiškos konkursui teikiamos savivaldybėms pagal programos vykdytojo įstaigos teritoriją. Šio konkurso tikslas – kurti saugią ir sveiką ugdymo(si) bei socializacijos aplinką. Programos, teikiamos konkursui, turi plėtoti vaikų užimtumą, skatinti, kad kuo daugiau vaikų po pamokų savo mokykloje lankytų įvairius būrelius, klubus. Programose taip pat gali būti skatinama organizuoti veiklą, kuri mažintų vaikų delinkventinio elgesio apraiškas mokykloje, taip pat veiklą, kuri įtrauktų vietos bendruomenę, socialinius partnerius.


2005-12-29Lietuviai jau trečią kartą Naujuosius metus sutiks su “Maskvos miesto baletu”
Šventinę nuotaiką ir pasakiškai spalvingus baletus jau 3 metus iš eilės lietuviams dovanos “Maskvos miesto baletas”. Iškilmingas Naujųjų metų sutikimas stebint garsios rusų baleto trupės spektaklius – Lietuvoje jau tapo gražia tradicija. Pernai didžiųjų miestų Lietuvos žiūrovai per šventes mėgavosi naujausiu “Maskvos miesto baleto” pastatymu - trijų dalių baletu pagal garsiąją Viljamo Šekspyro pjesę “Romeo ir Džiuljeta”. Šis pastatymas buvo skirtas vieno garsiausių Rusijos choreografo ir “Maskvos miesto baleto” įkūrėjo Viktoro Smirnovo 70-ies metų jubiliejui.
Plačiame rusų baleto trupės repertuare, be “Spragtuko ir “Romeo ir Džiuljetos” taip pat galima rasti klasika tapusius rusų baletus “Miegančioji gražuolė”, “Gulbių ežeras”, populiariuosius “Don Kichotą”, Žizel”, “Pelenę”. Šį kartą V. Smirnovo trupė Lietuvoje sušoks klasikinių spektaklių lyderį “Gulbių ežerą”. Kaip teigia meno kritikai, “Maskvos miesto baleto” atliekamas “Gulbių ežeras” – tai techniškai profesionaliausiai pastatytas ir vizualiai stulbinantis klasikinio baleto variantas.
“Maskvos miesto baleto” spektakliai “Gulbių ežeras”: gruodžio 29 d. Klaipėdos “Žvejų” kultūros rūmuose, gruodžio 30 d. – Kauno sporto halėje ir gruodžio 31 d. Vilniaus ledo rūmuose.


2005-12-28Išrinktos sveikiausios uostamiesčio klasės
Pirmąkart Klaipėdoje organizuoto konkurso „Sveikiausia klasė“ baigiamajame etape dalyvavo vienuolika klasių. Gruodžio 26 – 28 dienomis savivaldybės posėdžių salėje įvykusiame baigiamajame renginyje buvo paskelbti konkurso nugalėtojai. IX-XII klasių grupėje laimėjo Vytauto Didžiojo gimnazijos bei Siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos klasės. V-VIII klasių grupėje konkurse geriausiai pasirodė „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos VIII a klasė. I-IV klasių grupėje nugalėjo „Gilijos“ pradinės mokyklos IV d klasė. Konkurso-projekto „Sveikiausia klasė“ organizatoriai – uostamiesčio savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrius bei Jaunimo centras. Jo direktoriaus Alekso Bagdonavičiaus nuomone, mažą konkurso dalyvių skaičių galima paaiškinti tuo, jog toks renginys mieste buvo organizuojamas pirmąkart. „Kitąmet konkurse tikimės sulaukti daugiau klasių“, - vylėsi A.Bagdonavičius. Pagrindinis šio konkurso tikslas – propaguoti sveiką gyvenseną, skatinant moksleivių fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, nepakantumą žalingiems įpročiams.


2005-12-28„Metų plunksna“ atiteko šiaulietei
Krašto apsaugos ministerijoje vyko tradicinis kalėdinis krašto apsaugos sistemos vadovybės susitikimas su žiniasklaida, kurio metu Šiaulių regiono ir miesto laikraščio „Šiaulių kraštas“ žurnalistei Živilei Kavaliauskaitei buvo įteiktas apdovanojimas „Metų plunksna-2005“. Šis garbingas apdovanojimas žurnalistei skirtas „už metraštininko nuoseklumą ir atkaklumą spaudoje įamžinant oro policijos misiją“. Įteiktos padėkos Lietuvos televizijos žurnalistei Julijai Šliažienei „už atkaklų ir nuoširdų darbą, informuojant apie krašto apsaugą“ ir politikos apžvalgininkui Vytautui Rubavičiui „už iniciatyvą ir dėmesį krašto apsaugai“. Buvo dėkota žurnalistams už „aštrią plunksną“ ir už darbą informuojant Lietuvos žmones apie šalies karius, tarnaujančius tarptautinėse misijose tolimuose kraštuose. Žurnalistai ištvermingai atlaikė visus išbandymus – vyko patruliuoti, skrido sraigtasparniais, miegojo lauko palapinėse.


2005-12-27Prisikėlimo bažnyčioje baigti atstatymo darbai
Prieš metus per Kalėdas atidarytoje Kauno Prisikėlimo bažnyčioje baigti paskutiniai atstatymo darbai. Vienas iš paskutiniųjų darbų – bažnyčios kolumbariumo statyba. Tikimasi, kad čia bus palaidoti ar perlaidoti vieni žymiausių Lietuvos žmonių.
Kaip tautos prisikėlimo simbolis 1934 metais pradėta statyti bažnyčia dabartinę savo išvaizdą įgavo tik pastarosiomis dienomis, kai buvo baigti pastato fasado darbai, visa bažnyčios išorė nudažyta balta spalva. Taip pat sutvarkytas ir bažnyčios rūsys, kuriame įrengtas kolumbariumas, parapijos salė bei muziejus, išgriauta bažnyčią juosusi siena.
Pastatytame kolumbariume ketinama laidoti iškilias Lietuvos asmenybes, bažnyčia net svarsto galimybę perkelti čia žymiausių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikus. Pagal pirminį sumanymą jų palaikai tarpukaryje pabaigus statybą turėjo būti perlaidoti šioje bažnyčioje. Jos statyba buvo nutraukta per sovietų okupaciją, vėliau pastatas paverstas gamykla. Prasidėjus sąjūdžiui bažnyčią pradėta atstatinėti.


2005-12-27Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 m. planą
Vilniaus miesto taryba vakar patvirtino sostinės Savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrąjį planą. Pertvarkant mokyklas siekiama sukurti šiuolaikinės visuomenės mokymosi poreikius atitinkantį mokyklų tinklą, sudaryti prielaidas ir sąlygas aukštesnės kokybės švietimui bei veiksmingesniam išteklių paskirstymui, padidinti prieinamumą, visuotinumą ir socialinį teisingumą, padaryti švietimo sistemą efektyvesnę ir darnesnę. Mokyklos bus pertvarkomos 2 etapais: 2005–2007 metais ir 2008–2012 metais. Pirmojo etapo rezultatai bus įvertinti 2007–2008 mokslo metais. Esant būtinybei, planas bus tikslinamas ir koreguojamas. Mokyklų pertvarkymo plane pateiktos visos Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklos, kurių dalį numatoma pertvarkyti. Numatomas konkrečios mokyklos pertvarkymo laikas, būdas, rezultatas po pertvarkos, t. y., mokyklos tipas ir pavadinimas. Kad būtų kuo tiksliau atsižvelgta į situaciją mokyklose, kiekvieną konkretų sprendimą dėl konkrečios mokyklos pertvarkymo dar kartą svarstys ir tvirtins Vilniaus miesto taryba. Siekiama, kad pertvarkius mokyklas visi mokiniai mokytųsi viena pamaina, galėtų lankyti mokyklas kuo arčiau savo namų. Restruktūrizuojant vidurines ir kitas daugiapakopes mokyklas norima sureguliuoti mokinių skaičių mokyklose ir klasėse taip, kad optimaliai būtų panaudojamos turimos mokyklų patalpos bei „mokinio krepšelio“ lėšos.
Palaipsniui tvarkant mokyklų tinklą, bus lengviau sprendžiami mokytojų įdarbinimo bei perkvalifikavimo klausimai. Bus gerinama mokyklų pedagoginio personalo kokybinė sudėtis. Mokyklų patalpos bus atnaujinamos ir modernizuojamos, mažės mokyklų išlaikymo kaštai.


2005-12-26Nauji įpročiai išveja tradicijas
Senąsias švenčių tradicijas nesugrąžinamai iš namų veja nauji žmonių įpročiai. Reta kuri šeimininkė begaišta laiką virtuvėje, gamindama dvylika tradicinių Kūčių patiekalų. Vis dar gajus gal tik vienas praeities įprotis - prieš Kūčias išsivalyti namus. Bet ir šį darbą darosi madinga patikėti profesionaliems valytojams. Didžiausias rūpestis dabar - surasti patinkančius papuošalus namams ir nupirkti dovanas artimiesiems. Pirkėjų antplūdį prieš Kalėdas ypač pajunta juvelyrinių dirbinių pardavėjai. Nenorėdami vaikams atimti tikėjimo geruoju Kalėdų Seneliu, daugiausiai pinigų klaipėdiečiai išleidžia savo vaikų žaislams. Siekiantiems artimuosius, gimines ar draugus nustebinti originalia dovana, reikia įdėti nemažai pastangų. Arba susirasti profesionalų talkininką. Šventinę nuotaiką sukurti padeda tyli muzika, išpuošti namai. Juos puošti galima įvairiaspalvių balionų girliandomis.


2005-12-26Prezidentas susitiko su mokslininkais
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė užsienyje dirbančius bei į Lietuvą dirbti iš užsienio sugrįžusius mokslininkus, studijuojančius doktorantus, Užsienio lietuvių mokslo forumo dalyvius. Pokalbio metu kalbėta apie kliūtis, trukdančias palaikyti glaudesnius ryšius su Lietuvos mokslu, aptarti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos konkurencingumo klausimai, pristatyta Užsienio lietuvių mokslo forumo veikla. Taip pat aptartos galimybės panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas moksliniams projektams finansuoti.


2005-12-25Mikei Pūkuotukui sukanka 80 metų
Šeštadienį vienas žymiausių ir mėgstamiausių vaikų literatūros herojų - Mikė Pūkuotukas - švenčia gimtadienį. Jam sukanka 80 metų. Mikė Pūkuotukas - visų mylimas, tačiau ne itin inteligentiškas "meškiukas mažomis smegenėlėmis". Per dešimtmečius garsas apie jį pasklido po visą pasaulį. Šį personažą sukūrė rašytojas Alanas Alexanderis Milne'as, įkvėptas Londono zoologijos sodo, kur jis lankėsi su savo ketverių metų sūnumi Christopheriu Robinu. Zoologijos sode gyveno meškiukas, vardu Winnipegas, kurį Pirmojo pasaulinio karo metais padovanojo iš šio miesto kilęs Kanados armijos veterinaras kapitonas Harry Colebournas. Mikės Pūkuotuko nuotykiai buvo pagrįsti istorijomis, kurias A.A.Milne'as pasakojo savo sūnui, o veiksmas vyko miške, kur Mikė Pūkuotukas daugiausia laiko ir energijos skyrė medaus paieškoms. Jis turėjo visą būrį draugų, tarp jų - drovusis Paršelis, energingasis Tigras, melancholiškasis Nulėpausis (asiliukas), kengūra Kenga, Triušis ir Pelėda. Knyga "Mikė Pūkuotukas" pirmą kartą buvo išleista 1926 metais, kiek vėliau pasirodė "Mikės Pūkuotuko trobelė". Jos buvo išverstos į daugelį pasaulio kalbų, tarp jų ir lotynų ("Winnie ille Pooh"). 1961 metais mirus A.A.Milne'ui, Mikės Pūkuotuko autorines teises nupirko Walto Disney kino studija ir pagal šias istorijas sukūrė kino filmą ir televizijos serialą.


2005-12-25Gražiausios švietimo įstaigos
Didžiosios metų pabaigos šventės – Kalėdos ir Naujieji metai - vaikus bei mokytojus paskatino kurti ir ypatingai pasipuošti. Uostamiesčio mokyklos ir lopšeliai-darželiai varžėsi, kas įspūdingiausiai išdabins savo įstaigas. Tarp mokyklų originalumu išsiskyrė "Gilijos" pradinė (I vieta), Vydūno (II vieta) ir "Aukuro" (III vieta) vidurinės mokyklos.
Tarp mažuosius klaipėdiečius ugdančių įstaigų daugiausia išmonės parodė "Bangelės" vaikų lopšelis-darželis (I vieta), Marijos Montesori darželis-mokykla (II vieta) bei "Versmės" darželis – mokykla (III vieta). Šiųmetinis konkursas – jau penktasis.
Vertinimo komisijos nariai pastebėjo, jog švietimo įstaigos kasmet pademonstruoja vis daugiau kūrybingumo. Didžiosioms metų pabaigos šventėms išpuoštos mokyklos ir vaikų lopšeliai-darželiai traukia ne vien klaipėdiečių, bet ir uostamiesčio svečių akis.



2005-12-24Popiežius pasveikino tikinčiuosius su Kristaus gimimu
Vatikano Švento Petro aikštėje Popiežius Benediktas XVI laikė pirmąsias Kalėdų mišias per savo popiežiavimą. Po jų jis paskelbė sveikinimą miestui ir pasauliui – urbi et orbi.
Popiežius pasveikino visus pasaulio katalikus su Kristaus gimimu. Benedikto XVI Kalėdų sveikinimo gimtąja kalba šiemet nesulaukė lietuviai ir dar beveik trisdešimties tautybių katalikai. Popiežiaus sveikinimai buvo perpus trumpesni nei jo pirmtako popiežiaus Jono Pauliaus II. Gruodžio 24 dieną, laikydamas Kūčių mišias, Benediktas XVI paragino pasimelsti už taiką Artimuosiuose Rytuose. Mišios buvo transliuojamos 46 pasaulio šalyse, jas Švento petro Bazilikoje stebėjo tūkstančiai žmonių.


2005-12-24Mokiniams atostogos nepailgės
Ketvirtadienį įsigaliojus Darbo kodekso pataisai, šalies gyventojai metų pabaigos šventes švęs ilgiau, tačiau mokinių atostogos nepailgės. Mokiniai atostogauti pradės gruodžio 24-ąją. Į pamokas vėl reikės eiti 2006 metų sausio 9-ąją. Šios atostogos skirtos tik mokiniams, ne mokytojams. Todėl pedagogai, kaip ir kiti šalies gyventojai, Kalėdas ir Naujuosius metus švęs ilgiau. Jiems nedarbo dienos bus dar ir gruodžio 27-oji bei sausio 2-oji.


2005-12-23Lietuvos gyventojai šalies aukštojo mokslo kokybę vertina patenkinamai arba gerai
Lietuvos gyventojai šalies aukštojo mokslo kokybę vertina patenkinamai arba gerai. Kiek prasčiau ją vertina jauni žmonės. Atlikus apklausą. 37 proc. apklaustųjų mano, kad geresnis aukštojo mokslo finansavimas padės išspręsti daugelį šios srities problemų. Tokiai pozicijai labiausiai pritaria studentiško amžiaus jaunimas. Svarbiausia aukštojo mokslo problema įvardintas nepakankamas finansavimas (34 proc.), kiek rečiau nurodytos tokios problemos, kaip modernių dėstytojų, gabių vadovų, gyvenimo realijas atitinkančių mokymo programų trūkumas. Aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentai labiau akcentuoja modernesnių, profesionalesnių dėstytojų poreikį, vadovavimo kokybės aspektus, tuo tarpu mažesnių pajamų bei žemesnio išsimokslinimo atstovai dažniau mano, kad labiausiai aukštojo mokslo sistemai trūksta finansavimo.


2005-12-23Šiauliuose - rekordinis angelų sambūris
Šiaulių Gytarių mokykloje suskaičiuota apie keturis tūkstančius angelų. Tiek jų tarptautinės parodos salėje ir pačioje mokykloje - ant langų, sienų, koridoriuose, klasėse. Šventiniame koncerte taip pat dalyvavo angelai - visi dalyviai vilkėjo angelo apdarus. Popierinius bei virtualius angelus į tarptautinę parodą atsiuntė menininkai iš JAV, Airijos, Estijos, Latvijos. Lietuviai angelus nulipdė, nupiešė, nufotografavo. Tarptautinio menų festivalio "Angelas- dangaus ir žemės tarpininkas" organizatoriai nutarė registruoti angelų vienoje vietoje skaičiaus rekordą. Lietuvoje to niekas niekada nėra daręs. Pasak festivalio dalyvių, Kalėdos tinkamiausias metas skaičiuoti angelus. Tai labai simboliška, mat angelas - vienas Kalėdų simbolių.




2005-12-22Mokykloje nesant neformaliojo ugdymo, būrelius apmokės valstybė
Jeigu mokykla neorganizuos neformaliojo ugdymo – sportinės, pažintinės, kultūrinės veiklos – mokinys pats galės susirasti norimą dailės, muzikos ir kt. mokyklą, valstybės lėšos į tą mokykla keliaus kartu su juo. Vaikas gali pats susirasti arba tėvai jam padeda susirasti bet kurią dailės ar muzikos mokyklą, ir neformaliajam ugdymui skirtos lėšos kartu su juo keliaus iš mokyklos į tą ugdymo instituciją. Mokinys gali į baseiną ir sporto klubą, nes jam iš tikrųjų tos lėšos skirtos, jis gali ir pats pasirinkti. Ministerija nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos ketina parengti atskirą moksleivio krepšelį neformaliam mokymo ugdymui.
Nuo 2006 metų sausio 1 dienos beveik 150 litų didėja bazinis mokinio krepšelis metams vienam mokiniui. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos moksleivio krepšelis lygus 1802 Lt, kitais metais jis bus 1942 Lt. Pasak R.Motuzo, daugiausia krepšelio lėšų bus skiriama mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams didinti – nuo sausio pirmos dienos visiems mokytojams atlyginimas vidutiniškai padidės 4,3 proc., tiek pat ir mokyklų vadovams. 2006 metų mokinio krepšelyje 50 proc. didinamos lėšos pedagoginėms psichologinėms tarnyboms, atlyginimas socialiniams pedagogams ir psichologams. Pastariesiems atlyginimas augs 29,30 proc. Iš mokinio krepšelio lėšų bus pradėta finansuoti mokinių pažintinė veikla, tam numatyta skirti 2,5 mln. litų. Vadovėliams ir mokymo priemonėms lėšos didinamos 15 proc.



2005-12-22Vokietijos muziejus atidarys duomenų bazę neandertaliečius tyrinėjantiems mokslininkams
Vakarų Vokietijoje, gruodžio 20 dieną, buvo pristatytas projektas sukurti pirmą internetinę duomenų bazę mokslininkams, tyrinėjantiems neandertaliečius. Duomenų bazė yra pavadinta "Neandertaliečių profesionalių tyrimų tarnyba internete" (Neanderthal Studies Professional Online Service (Nespos)), ir ją planuojama atidaryti jau kitų metų kovą. Prie Europos Sąjungos finansuojamo projekto įgyvendinimo prisideda dar keli Europos muziejai bei kompanijos. Neseniai muziejuje buvo išbandyta pirmoji "Nespos" duomenų bazės versija. Joje kaupiama naudinga archeologinė ir antropologinė informacija besidomintiems žmogaus evoliucija. Neandertaliečių muziejus buvo įkurtas 1996 metais netoli vietos, kurioje 1856 metais buvo rastas priešistorinių laikų skeletas.


2005-12-21Mokiniams mokytojų žmogiškos savybės svarbiau už kvalifikaciją
Šiemet geriausiais metų mokytojais abiturientai pripažino Kauno technologijos universiteto gimnazijoje dirbantį Leoną Narkevičių ir Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjaus mokytojus Ričardą Jankauską bei Alydą Daulenskienę.
Geriausius mokytojus ketvirtus metus iš eilės rinko 145 šalies abiturientai, gavę aukščiausius įvertinimus už valstybinius brandos egzaminus. Jie galėjo įvardyti po vieną ar du mokytojus, padariusius didžiausią įtaką jų pasiekimams. Geriausiais mokytojais įvardyti 104 pedagogai iš 66 šalies mokyklų. Keturi iš jų tokio abiturientų pripažinimo sulaukė ketvirtą kartą iš eilės. Abiturientų nuomonių tyrimas parodė, jog daugiau nei pusė geriausių mokytojų dėsto matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą bei istoriją. Įdomu tai, jog šiemet, be tradiciškai minėtų fizikų, anglistų ir chemikų, tarp geriausių mokytojų pateko nemažai dėstančiųjų biologiją. Vertindami mylimus mokytojus, geriausi abiturientai buvo linkę išskirti žmogiškąsias jų savybes: draugiškumą, rūpestingumą, toleranciją, humoro jausmą. Tokioms savybėms kaip kvalifikacija, gebėjimas aiškiai dėstyti, sudominti, daugiau dėmesio skyrė tik penktadalis abiturientų. Geriausių mokytojų sąraše šiemet daugiau vyrų. Palyginti su ankstesniais metais, jų dalis padidėjo nuo 21 proc. iki 30 procentų. Praėjusiais metais 146 talentingiausi šalies abiturientai išrinko 129 geriausius mokytojus. 2003-iaisiais tokio pripažinimo sulaukė 151 pedagogas iš 87 šalies mokyklų.


2005-12-21R.Bičiūno tapybos darbai - Rusijos sostinėje
Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, atidaryta žymaus lietuvių tapytojo Rimo Bičiūno darbų paroda. Apie 40 menininko tapybos darbų Maskvą pasieks iš Kazanės, kur prieš tai irgi vyko šių darbų paroda. Vyresnės tapytojų kartos atstovas Rimas Bičiūnas gyvena ir kuria Vilniuje, nuo 1975 metų jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Menininko darbų yra įsigiję Vokietijos, Lenkijos, Slovakijos, Rusijos, Bulgarijos muziejai bei privatūs meno kolekcininkai. Per pastaruosius 15 metų Bičiūno tapyba buvo eksponuojama JAV, Vokietijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Lenkijoje, Ukrainoje. Bičiūno paroda Jurgio Baltrušaičio namuose Maskvoje vyks mėnesį.


2005-12-20Didiko batai laukė 200 metų
Į Šiaulių "Aušros" muziejų iš Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro Vilniuje pargabenti nežinomo didiko batai. Jie buvo rasti Kurtuvėnų bažnyčios laidojimo rūsyje. Kurtuvėnų bažnyčios rūsys ištirtas 2002 metų vasarą. Jame aptiktos kelios laidojimo kriptos, kuriose, be keliolikos palaikų, buvo ir gerai išsilaikiusių įkapių: drabužių, avalynės, papuošalų. Rastas ir šios bažnyčios fundatoriaus, Kurtuvėnų dvaro savininko Jokūbo Nagurskio kapas bei įkapės. Kitoje kriptoje rasti batai, prabangi vadinamoji Slucko juosta, kaklaskarė. Kam priklauso šios įkapės, dar neišsiaiškinta, tačiau muziejininkai neabejoja, kad čia buvo palaidotas labai kilmingas žmogus, nes jo kontušo juosta daug prabangesnė už paties J. Nagurskio. Dar nenustatyta, kas tuos batus siuvo - vietinis ar užsienio meistras. Siūlai neišliko, batai kapavietėje buvo suirę į tris dešimtis atskirų fragmentų, tačiau nė vienos detalės netrūko. Batai galėjo priklausyti stambiam vyrui: aulo aukštis - daugiau kaip 40 centimetrų, pado dydis atitinka 43 numerį. Didiko J. Nagurskio batai, kurie dar restauruojami, daug mažesni ir trumpesni, be to, liko tik jų fragmentų.Muziejus turi unikalų eksponatą - taip gerai išsilaikiusių ilgaaulių XVIII amžiaus pabaigos didiko batų iš stambiųjų galvijų odos neturi joks kitas šalies muziejus. Iš viso prieš trejus metus Kurtuvėnų bažnyčios rūsyje rasta šešiolika istorinę vertę turinčių daiktų. Slucke ir Lione išaustos puošnios aukso siūlais inkrustuotos juostos jau rodomos Ch. Frenkelio rūmuose dvarų buities ekspozicijoje. Baigus restauruoti visą Kurtuvėnų bažnyčios radinių rinkinį, bus svarstoma apie atskirą ekspoziciją. Visą laiką šie daiktai negalės būti rodomi - gal mėnesį ar kelis kasmet, nes muziejaus aplinka juos neigiamai paveiktų.


2005-12-20Pasirašyta Lietuvos ir Vengrijos bendradarbiavimo programa švietimo, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityse
Gruodžio 16 dieną, Å¡vietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas ir Vengrijos Respublikos Å¡vietimo ministras Bálint Magyar Vengrijoje pasirašė Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos ir Vengrijos Respublikos Å¡vietimo ministerijos 2006-2008 m. bendradarbiavimo programą Å¡vietimo, aukÅ¡tojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityse.PasiraÅ¡ius šį dokumentą, atsirado galimybė finansuoti aukÅ¡tųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų, visų lygių studentų mainus. Ä®gyvendinant Å¡ią programą, atsiras daugiau galimybių siųsti gimtosios kalbos dėstytojus bendradarbiauti tautinių mažumų srityje, skatinti tautinių mažumų susivienijimų, bÅ«tent Vengrijos Respublikoje gyvenančių lietuvių bendruomenės ir István Báthory vengrų kultÅ«ros asociacijos Lietuvoje, veiklą. Programa leis sudaryti geresnes bendradarbiavimo sąlygas bendrojo lavinimo, profesinio rengimo, kvalifikacijų pripažinimo srityje. Taip pat keistis informacija apie Å¡alių Å¡vietimo sistemas ir pokyčius. Tikimasi, kad programa prisidės prie tolesnio bendrų projektų bei programų rengimo ir įgyvendinimo, bendradarbiavimo dalyvaujant Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse programose, suaktyvins akademinius mainus.


2005-12-19Dailininkei A. Jonkutei - aukso medalis Nigeryje
Nigeryje (Vakarų Afrika) vykusiose penktosiose frankofonijos žaidynėse lietuvių tapytoja Agnė Jonkutė pelnė garbingiausią komisijos įvertinimą - aukso medalį. Gruodžio 7-17 dienomis Nigerio sostinėje Niamėjuje vykusiame frankofonijos šalių forume Lietuvai atstovavo tapytoja Agnė Jonkutė ir fotografas Gintaras Česonis. Lietuva šiose žaidynėse dalyvavo pirmą kartą. Gruodžio 15 dieną, nugalėtojus paskelbusi vertinimo komisija pabrėžė, kad greta sporto vis svaresnę vietą užima šalių kultūrų pristatymas. Žaidynių vertinimo komisiją sudarė įvairių šalių atstovai: rašytojai, fotografai, menininkai, teatro, socialinių ir kitų mokslų atstovai. Žaidynes stebėjo daugiau kaip tūkstantis dalyvių ir žiūrovų. Renginyje atstovauta 56 šalims. Lietuvos menininkų dalyvavimą forume parėmė Kultūros ministerija.
2009 metais frankofonijos žaidynės vyks Libane. Įvairiomis technikomis kurianti tapytoja, instaliacijų autorė A. Jonkutė yra baigusi magistro studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute. Dar studijuodama už savo kūrybą pelnė pirmąsias vietas studentų meno dienose ir akademijos rektoriaus apdovanojimą. A. Jonkutė yra surengusi autorinę parodą Kauno paveikslų galerijoje, dalyvavusi grupinėse parodose Kaune, Rygoje, Jonavoje, Vilniuje, Lenkijos, Rusijos, Olandijos miestuose, yra viena iš "Elnių slėnio plenero" Joniškio rajone, kitų tarptautinių meno projektų rengėjų ir dalyvių.


2005-12-19Tyrimų rezultatai rodo, kad vaikams reikalinga apsauga nuo žalingo interneto bei kompiuterinių žaidimų turinio
Gruodžio 19 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bus pristatyti dviejų tyrimų – "Interneto, kompiuterinių žaidimų įtaka smurtui prieš vaikus" ir "Tėvų globos netekusių asmenų gyvenimo kokybės ir pasirengimo savarankiškam gyvenimui įvertinimas" – rezultatai. Tyrimu "Interneto, kompiuterinių žaidimų įtakos smurtui prieš vaikus" siekta išsiaiškinti, kiek Lietuvoje vaikų ir kokio amžiaus naudojasi internetu, žaidžia kompiuterinius žaidimus, kokie žaidimai ir internetinės svetainės populiariausi tarp vaikų. Atliekant tyrimą apklausti 7-18 m. amžiaus vaikai, besimokantys vidurinėse mokyklose.
Nustatyta, kad internetu naudojasi 73 proc. apklaustų Lietuvos vaikų. Tarp dažniausiai lankomų interneto puslapių vaikai nurodė įvairiausių žaidimų, pokalbių bei pažinčių svetainių internetinius adresus. Seksualinio bei žiauraus turinio (apie katastrofas, sužalojimus) interneto puslapiai vaikų įvardijami kaip labiausiai juos gąsdinantys. Nors nemenka dalis vaikų nurodo, kad juos gąsdina kompiuterinių žaidimų turinys, daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos vaikų – 76 proc. – juos žaidžia. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos vaikai žaidžia jų amžiui netinkamus, smurtinio turinio žaidimus, turi galimybes pasiekti gąsdinančias, pornografinio turinio interneto svetaines. Taigi, visiems vaikams, neišskiriant amžiaus grupių, reikia apsaugos nuo žalingo interneto bei kompiuterinių žaidimų turinio. Tyrimo "Tėvų globos netekusių asmenų gyvenimo kokybės ir pasirengimo savarankiškam gyvenimui įvertinimas" tikslas buvo ištirti tėvų globos netekusių asmenų iki pilnametystės užaugusių vaikų globos namuose gyvenimo kokybę ir vaikų augančių vaikų globos įstaigose, pasirengimą savarankiškam gyvenimui, siekiant įvertinti esamą situaciją ir jos kitimą. Tyrimo metu buvo apklausti tėvų globos netekę vaikai (14-18 metų), vaikai, augantys vaikų globos namuose, ir tėvų globos netekę pilnamečiai asmenys (iki 30 metų). Tyrimo ataskaitoje pateikti vaikų globose gyvenančių bei jau išėjusių iš globos namų auklėtinių apklausos rezultatai.


2005-12-18Povilas Jegorovas – 2005 metų pasaulio esperantininkas
Lietuvos esperantininkų sąjungos 41 suvažiavime Kaune paskelbta apie tarptautinės nominacijos „2005 metų pasaulio esperantininkas“ suteikimą. Šiemet šios tarptautinės nominacijos laureatu tapo ilgametis Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas kaunietis advokatas Povilas Jegorovas.Šis garbingas vardas Povilui Jegorovui suteiktas u ž labai gerą 90 jubiliejinio pasaulinio esperantininkų kongreso ir 4 Nitobe-simpoziumo „Kalbinės politikos aspektai Europos Sąjungos plėtros procese” šiais metais Vilniuje surengimą.Taip pat už pavyzdinius santykius ir bendradarbiavimą su Lietuvos valstybinėmis institucijomis, intelektualais ir žiniasklaida, ko dėka Esperanto kalba nuolat plinta Lietuvoje bei u ž leidybinės veiklos esperanto kalba koordinavimą Lietuvoje. Nominaciją atrenka dvi labai reprezentatyvios tarptautinės žiuri – kiekviena po 15 asmenų, susidedanti iš tarptautinių ir įvairių šalių nacionalinių esperantininkų organizacijų ir institucijų atstovų. Viena žiuri siūlo kandidatus nominacijai, o kita slaptai balsuoja ir iš pasiūlytų kandidatų išrenka laureatą. Tarptautinė siūlytojų žiuri susideda iš Kroatijos, Italijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Belgijos, Rusijos, Prancūzijos, Japonijos, Lenkijos, Vokietijos atstovų. Tarptautinė balsuotojų žiuri susideda iš Čekijos, Prancūzijos, Švedijos, Togo, Lenkijos, Pietų Korėjos , Slovakijos, Brazilijos, Vokietijos, Olandijos, Argentinos, Rusijos, Suomijos, Belgijos, Bulgarijos atstovų. Šiemet į šią nominaciją pretendavo 18 asmenų ( Lietuvos, Švedijos, Italijos, Brazilijos, Suomijos, Kroatijos, Olandijos, Vengrijos, Prancūzijos, Japonijos atstovai).


2005-12-18Paskelbti nugalėtojai
Tarp šiųmetinio šalies moksleivių konkurso „Mes prieš AIDS” nugalėtojų yra ir klaipėdiečių.
Tai Urtė Januševičiūtė iš Vydūno vidurinės mokyklos (mokytoja Kristina Mickevičienė) ir Inga Marozaitė iš „Ąžuolyno” gimnazijos (mokytoja Regina Berkmanienė), kurių fotografijos pelnė prizines vietas. Tarp rašinio konkurso nugalėtojų – Vydūno vidurinės mokyklos mokiniai Vilius Kazlauskas ir Žilvinas Tamošiūnas (mokytoja Lilija Bručkienė). Piešinių konkurse puikiai pasirodė Karolina Larionova iš „Varpo” vidurinės mokyklos (mokytojai Henrikas ir Zena Šurkai). Iš viso konkursui “Mes prieš AIDS“ šalies moksleiviai atsiuntė 1129 darbus. Tarp jų - 654 piešinius, 126 rašinius, 120 nuotraukų, 193 kompiuterinius piešinius ir 36 socialinės reklamos blokus (lankstuką, plakatą ir vaizdo klipą).


2005-12-17Pažaislis tikisi būti pripažintas pasaulio šedevru
Maždaug per tris mėnesius turėtų būti parengtas projektas didžiąją dalį reikiamų lėšų gauti iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo. Konkrečiai bus taikomasi į Norvegijos finansinį mechanizmą, kurio prioritetas - paveldo objektų (pilių, dvarų ir vienuolynų) tvarkymas. Taip pat apsispręsta užsakyti analizę, ar Pažaislio ansamblis atitinka Pasaulio paveldo komiteto keliamus reikalavimus įtraukiant objektą į Pasaulio paveldo sąrašą. Šis darbas turėtų būti pavestas net trims mokslinių tyrimų institucijoms, turinčioms autoritetingus menotyros specialistus. Analizę atlikti bus pasiūlyta Vytauto Didžiojo universiteto, Dailėtyros bei Kultūros, filosofijos ir meno institutų mokslininkams. Pažaislio galimybių būti įrašytam į garsiausių pasaulio paveldo objektų sąrašą analizė turėtų būti atlikta per pusmetį. Darbo grupės nariai taip pat aptarė konkrečius darbus, kuriais reikėtų papildyti vienuolyno restauravimo ir tvarkymo darbų programą. Prioritetiniais darbais laikytini hidrologiniai, cheminiai, inžineriniai, konstruktyviniai tyrimai ir menų būklės įvertinimas po restauravimo. Kadangi dabartinė Pažaislio vienuolyno šeimininkė - Šv.Kazimiero seserų kongregacija - pageidauja, kad vienuolyne ir toliau būtų išlaikoma rimtis bei susikaupimas, infrastruktūra, reikalinga turistams privilioti ir aptarnauti, bus plėtojama už vienuolyno. Tad neišvengiamai reikės parengti aplink vienuolyną plytinčių teritorijų detalųjį planą, kuris numatytų galimas vietas turistų apgyvendinimui, informaciniam centrui, kavinei, keliukus, takus ir pan. Šis planas taip pat būtų dokumentas, užtikrinantis, kad vertingo paminklo aplinka liks nepakitusi. Tai vienas reikalavimų paveldo objektui -kandidatui į Pasaulio paveldo sąrašą.


2005-12-17Po metų Lietuvos mokyklose galės dirbti tik pedagoginį išsilavinimą turintys mokytojai
Po metų Lietuvos mokyklose galės dirbti tik pedagoginį išsilavinimą turintys mokytojai. Tačiau mokytojus jau dabar piktina brangus persikvalifikavimas, mat norintiems persikvalifikuoti pedagogus rengiančiose aukštosiose mokyklose tenka sumokėti ne vieną tūkstantį litą, tam aukoti eilines atostogas ir dar prašyti nemokamų. Kaip sako Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vadovas Mindaugas Briedis, Švietimo įstatymas, pagal kurį nuo 2007-ųjų Lietuvos mokyklose galės dirbti tik pedagoginį išsilavinimą turintys mokytojai, įpareigojo ministeriją taikyti nuostatą, kad vaikus gali mokyti tik pedagoginį išsilavinimą turintys specialistai. Pedagogams, ilgiau negu 15 metų dirbantiems mokyklose ir 400 valandų lankiusiems kvalifikacijos tobulinimo kursus, nereikės persikvalifikuoti, o kitiems yra būtinos metų studijos. Kvalifikacijos keitimo studijoms ŠMM kiekvienam mokytojui skiria po 750 litų. Tačiau mokytojai teigia, kad tokios studijos kainuoja apie 2 tūkst. litų. ŠMM jau yra sudariusi specialią ekspertų komisiją mokytojų kvalifikacijai vertinti.


2005-12-16Kurčiuosius sužavėjo tylos teatras
Gruodžio pradžioje Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose įvyko Lėlių teatro premjera- edukacinis priojektas kurtiesiems "Tylos teatras. Judėjimas". Tai iš etiudų sukurtas spektaklis, kuriame vaidina lėlininkai Rūta Bunikytė, Birutė Šimkūnaitė, Eglė Povilionytė, Andrėja Griciūtė, Vaida Čiuželytė, Gražina Jonušaitė, Sigita Bartulytė, Jolita Maziukaitė ir Marius Semnickas. Spektaklį režisavo Gintarė Radvilavičiūtė.
Dauguma susirinkusiųjų į spektaklį buvo Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos moksleiviai, kuriuos į renginį palydėjo geranoriški mokytojai. Jie negirdėjo skambios, jausmus ir apmąstymus žadinančios muzikos, tačiau įdėmiai sekė, kaip lėlininkai baltą audeklą paverčia paukščiu, debesiu ir gyvai dalinosi įspūdžiais, aiškindami vieni kitiems savo kalba - gestais. Tai buvo spektaklis apie žemės kitimą ir visas pagrindines stichijas - orą, vandenį, žemę bei ugnį. Stichijos maišdamosis sukuria judėjimą, kurį perteikė ne tik aktorių judesiai, bet ir besikeičianti aplinka, daiktai. Vaidinimui pasibaigus vaikų veidai švytėjo džiaugsmu ir nuostaba.



2005-12-16Užsienio mokyklose lietuviai galės laikyti Lietuvos valstybinius brandos egzaminus
Užsienyje bendrojo lavinimo mokyklas lankantys moksleiviai ten pat galės laikyti ir Lietuvos valstybinius brandos egzaminus. Nuo šių mokslo metų tokia galimybė abiturientams bus suteikta atskiru sprendimu, atsižvelgiant į užsienio valstybėje esančios švietimo institucijos patikimumą ir administracijos galimybes užtikrinti egzaminų vykdymo procedūras. Apie augantį kitose šalyse gyvenančių Lietuvos jaunuolių poreikį laikyti Lietuvos valstybinius brandos egzaminus, kurie padėtų lengviau stoti į mūsų šalies universitetus, kalbėjo vasarą Nacionaliniame egzaminų centre viešėjusi Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Živilė Ilgūnaitė. Galimybė toje šalyje, kur gyvena, laikyti vieną ar kelis Lietuvos valstybinius brandos egzaminus bus sudaroma per pakartotinę sesiją. Šiemet ji vyks birželio 15- liepos 10 dienomis. Kiekvienu atskiru atveju sprendimą dėl leidimo laikyti pasirinktus egzaminus, jų vietos ir tvarkos priimsiantis Nacionalinio egzaminų centro direktorius patikino, kad galimybė juos laikyti abiturientams bus užtikrinta nepaisant to, kiek konkrečioje mokykloje mokosi abiturientų iš Lietuvos.
Patikimų duomenų, kiek mūsų šalies piliečių mokosi užsienio bendrojo lavinimo mokyklose, nėra, nes kai kurios valstybės dėl duomenų konfidencialumo apie tai informacijos neteikia. Šalyse, kur telkiasi didesnės lietuvių bendruomenės, steigiamos sekmadieninės lietuviškos mokyklos. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenimis, vien Europoje tokiose ugdymo įstaigose šiais mokslo metais gimtosios kalbos mokosi apie 3200 vaikų ir jaunuolių. Nuo rugsėjo užsienyje veikia 143 lietuviškos ugdymo įstaigos. Daugiausiai - net 30 - Kaliningrado srityje, 25 - Jungtinėse Amerikos Valstijose, 14 - Lenkijoje, 12 - Baltarusijoje, 11 - Latvijoje, po 8 - Australijoje ir Ukrainoje, 7 - Rusijos Federacijoje, po 4 - Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje, po 3 - Ispanijoje ir Vokietijoje, po 1 - Airijoje, Estijoje, Gruzijoje, Kazachstane, Moldovoje, Norvegijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, ir Uzbekijoje.



2005-12-15Pakliūti į "Euroviziją" nori rekordinis dainų skaičius
Šiemet norinčių dalyvauti "Eurovizijoje"kaip niekada daug. Pasibaigus nacionalinės atrankos dalyvių registracijai, paaiškėjo siekiančių pakliūti į tarptautinį dainų konkursą skaičius: jų šiemet net 72.
Tarp atsiuntusių kūrinius - tokie scenos veteranai, kaip Andrius Mamontovas su projektu "LT United", kuriame groja ir Saulius Urbonavičius bei Viktoras Diawara. Taip pat paraišką pateikė Egidijus Sipavičius, Edmundas Kučinskas, Inculto, Alanas Chošnau, Amberlife, Aliukai. Tarp labiausiai užsispyrusiųjų - "B'Avarija", "Saulės kliošas", Rūta Lukoševičiūtė, "N.E.O.", Mantas, "Bugs Band" ir "Road Band". Jie nacionalinėje "Eurovizijoje" dalyvaus trečiąjį, ketvirtąjį arba net penktąjį kartą.
Atstovauti Lietuvai norėtų ir Argentinoje gimęs, bet Vilniaus scenoje jau gerai žinomas Eduardas Gimenezas, dainuosiantis ispaniškai. Visų kitų dainų tekstai - lietuvių arba anglų kalbomis. Norą dalyvauti Lietuvos nacionalinėje atrankoje pareiškė ir užsienio kompozitoriai. Vienas tokių - jau trečiąjį kartą laimę Lietuvoje bandantis portugalas Carlosas Coehlo'as, kurio kūrinius ankstesnėse atrankose atliko Rasa Kaušiūtė ir Aistė Pilvelytė. Šiemet jis, kaip ir kai kurie kiti užsienio kompozitoriai, savo dainų atlikėjų iš Lietuvos dar nėra pasirinkę.


2005-12-15Abiturientai galės vėliau apsispręsti dėl numatomų laikyti brandos egzaminų

Lietuvos abiturientai dvi savaites ilgiau galės svarstyti, kokių dalykų egzaminus laikyti per brandos egzaminų sesiją, o nuo šių mokslo metų galės pasirinkti ir informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą. Tai numatyta Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, įskaitų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų naujose redakcijose. Nuo 2006 metų abiturientai egzaminus galės rinktis iki kovo 1 dienos - iki šiol jie privalėjo apsispręsti iki vasario 15 dienos, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Naujas galimybes teikia informacinių technologijų naudojimas organizuojant ir vykdant brandos egzaminus. Kita naujovė - nuo 2006 metų moksleiviai galės rinktis ir laikyti informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą. 75 proc. užduoties sudaro programavimo žinių ir praktinių gebėjimų tikrinimas. Egzamino metu sukurtos kompiuterinės programos pateks į Nacionalinį egzaminų centrą internetu, jas tikrins ir kompiuterinė programa, ir vertintojai. Nuo kitų metų užsienio mokyklose besimokantiems asmenims, pareiškusiems norą laikyti Lietuvos valstybinius brandos egzaminus, bus sudaroma galimybė juos laikyti tos šalies švietimo institucijose pakartotinės sesijos metu. Brandos atestatui gauti mokinys privalo išlaikyti keturių dalykų brandos egzaminus. Privalomas yra lietuvių kalbos egzaminas, kiti pasirenkamieji. Mokinys gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip penkis egzaminus, savo nuožiūra sprendžia, kokio tipo egzaminą - valstybinį ar mokyklinį - laikyti. Brandos egzaminus laikyti gali tik turintys patenkinamą metinį pažymį. Mokiniai privalomuosius brandos egzaminus gales rinktis iki kovo 1 dienos.



2005-12-14Klaipėdos mokinių projektas – geriausias Europoje
Š.m. gruodžio 3 – 7 d. Briuselyje vykusioje Europos jaunimo savaitėje "Youth takes the floor" Lietuvos mokinių parlamento (LMP) Klaipėdos regiono skyriaus ir bendraminčių moksleivių inicijuotas projektas "Jaunimo autobusas" buvo išrinktas Europos geriausiu metų jaunimo projektu, nurungdamas 12 tkst. kitų ES šalyse vykdomų projektų. ES organizuojamuose apdovanojimuose "Jaunimas 2005" tarpusavyje varžėsi iš ES fondo "Jaunimas" mažiau nei prieš metus laiko paramą gavę jaunimo projektai iš visos Europos. Nacionalinių agentūrų pasiūlyti ir ES atrinkti projektai konkuravo 5 kategorijose: aktyvus pilietiškumas, Europos savanoriavimo tarnyba, jaunimo informacija, partnerystė bei kova su rasizmu ir ksenofobija. "Jaunimo autobusas" – tai 2005 m. rugsėjo mėn. startavęs projektas, pristatęs Klaipėdos miestui analogo Baltijos šalyse neturintį Jaunimo autobusą. Autobusas buvo išpieštas graffiti piešiniu, atspindinčiu miesto senamiesčio vaizdą. Jo viduje buvo įmontuota garso technika, taip pat informaciniai stendai apie vietines ir nacionalines jaunimo organizacijas, jų siūlomas veiklos galimybes bei kino teatrų, teatrų, koncertų repertuarai ir linksmi lipdukai, pakeliantys kiekvienam keleiviui nuotaiką. Šis autobusas turėjo savo maršrutą ir kasdien metus laiko kursavo miesto gatvėmis. "Youth takes the floor" - tai tarptautinis ES renginys, kuriame dalyvavo daugiau nei 200 jaunimo atstovų iš visų ES šalių. Renginyje, be apdovanojimų, taip pat vyko jaunimo diskusijos 3 temomis: Europos ateitis, Pilietiškumas ir Jaunimo paktas. Lietuvos komandą Briuselyje atstovavo Giedrė Simanauskaitė, Rasa Stulpinaitė, Eglė Skuodaitė ir Agnė Virketytė.


2005-12-14Rokiškyje bus atidaryta originalių lietuviškų prakartėlių paroda
Rokiškio krašto muziejuje šia savaitę atidaroma tradicinė lietuviškų prakartėlių paroda, kasmet pristatanti vis įvairesnių kūrinių - prakartėles iš molio, medžio šakelių bei kitų medžiagų. Šiuo metu Rokiškio krašto muziejus jau yra sulaukęs daugiau nei 40 prakartėlių iš visos Lietuvos, o iki parodos atidarymo gruodžio 16 dieną, tikisi jų gauti dar apie dvi dešimtis. Šiemet tarp suaugusių menininkų dominuoja prakartėlės iš medžio ir molio, o vaikai naudoja pačias įvairiausias medžiagas - medžių šakeles, liną, nėrinius. Ukmergės dailės mokyklos mokiniai atvežė prakartėlę, kurios figūros sukurtos iš lino. Dauguma prakartėlės figūrų tamsios, tik avytės padažytos baltai. Pernai parodoje buvo eksponuojama beveik 100 prakartėlių, šiemet tikimasi, kad jų bus apie 60. Po penktadienį įvyksiančio prakartėlių parodos atidarymo bus surengtas Advento giesmių festivalio baigiamasis koncertas. Menininkams bus išdalinta 13-a pagrindinių premijų nuo 3 tūkst. litų bei mažesni apdovanojimai. Komisija rinks įdomiausios medžiagos, įdomiausio sprendimo, gražiausiai atrodančias prakartėles. Lietuvos bažnyčiose, aikštėse bei kitose viešose erdvėse rengiamos prakartėlės įkvepia tikrąją Kalėdų dvasią bei primena, kad Viešpats atėjo pas žmones tokiu paprastu būdu.


2005-12-13Profesinės mokyklos ugdo kultūringus žmones
Sėdėdamas mokyklos suole, dažnas iš mūsų pradeda mąstyti, ką veikti gyvenime. Daugelis dar nežino savo kelio, ir tik vienas kitas jau turi savo užsibrėžtą tikslą, kurį trokšta pasiekti. Tačiau ką daryti tiems mokiniams, kurie niekaip nesupranta, ko gi nori iš gyvenimo. O dešimta klasė - tie metai, kai moksleiviai turi nuspręsti, ar baigs vidurinę mokyklą, ar pereis į profesinę mokyklą. Ne vienas pamąsto, kuo geresnė ar blogesnė vidurinė mokykla, palyginti su profesine mokykla. Inesa Bucharkina - Klaipėdos paslaugų ir verslo profesinės mokyklos moksleivė, mokosi antrame kurse, o jos pasirinkta specialybė - kirpėja. Ji pasakoja, kad profesinė mokykla jai padeda atskleisti save, čia mokosi daug supratingų žmonių. Mokykloje vyksta įvairiausi mažesni renginiai, kur gali atskleisti savo sugebėjimus, parodyti save. Už aktyvią veiklą yra didinamos stipendijos, moksleiviai yra skatinami. Taigi vienu šūviu nušaunami du zuikiai. Dabar galime suprasti, kad profesinės mokyklos išugdo talentus, taip pat padeda siekti užsibrėžtų tikslų ir tai nėra žemesnio lygio mokykla, kurioje gali mokytis tik lengvabūdžiai jaunuoliai. Šios mokyklos ugdo žmones, artimus kultūrai.


2005-12-13Švedijos ambasados rengiamoje šventėje - savitos švedų kalėdinės tradicijos
Kalėdų šventės Švedijoje prasideda Šv. Liucijos dieną - gruodžio 13-ąją. Ta proga Švedijos Karalystės ambasada Bernardinų bažnyčioje rengia Šv. Liucijos - šviesos sugrįžimo šventę, kurioje supažindins su unikaliomis Švedijos kalėdinėmis tradicijomis. Apie neregių globėją, už tikėjimą nukankintą šventąją Liuciją sklando daugybė legendų. Viena legenda aiškina, kad ji nešdavo maistą kaliniams. Neturėdama kur dėti žvakių, sumanė jas nešti ant galvos. Todėl ir dabar per Liucijos dieną viena mergina papuošiama žvakių vainiku, o juosmuo perjuosiamas raudona juosta. Pagal senąjį kalendorių po Liucijos dienos naktys nustodavusios ilgėti. Todėl ši diena yra tokia svarbi šiaurėje gyvenantiems švedams. Tikima, kad šventoji Liucija gelbsti žmones ir visą gyvastį bado metais. Stokholme rengiamas net specialus Šventųjų Liucijų paradas. Šventosios Liucijos dieną jaunos baltai apsirengusios merginos gieda giesmes, visi vaišinasi sausainiais, pyragėliais. Šv. Liucijos - šviesos sugrįžimo šventėje dalyvaus kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas. Jis atliks giesmę "Šventoji naktis".


2005-12-12Prasideda festivalis „Literatūrinė sostinės žiema“
Vilniaus mokytojų namuose šiandien prasideda tradicinis literatūros festivalis „Literatūrinė sostinės žiema“. Šių metų festivalio tema – žiema ir mirtis. Festivalio kultūrinė programa prasidės poeto ir fotografo Alio Balbieriaus fotografijų parodos „Ledo inkliuzas“ atidarymu. Tradiciniuose festivalio kūrybos skaitymuose „Už apsnigtų palangių“ savo poeziją skaitys gerai žinomi poetai bei jaunosios kartos atstovai, sako Vilniaus mokytojų namų projektų vadovas Juozas Žitkauskas. Penktą kartą vyksiančiame renginyje bus paskelbtas „Literatūrinės sostinės žiemos“ laureatas, kuriam atiteks simboliška barzdos premija. Festivalį užbaigs filmų demonstravimas bei poezijos mirties tema skaitymai.


2005-12-12Vertinimas pažymiais: mokytis padeda ar trukdo
Jau keletą metų pradinukams neberašomi pažymiai. Tačiau iki šiol vieni tėvai ir mokytojai džiaugiasi naujuoju vertinimu, o kiti sako, kad daug geriau būtų grįžti prie pažymių. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pareigūnai tvirtina, kad pažymys - atgyvenusi vertinimo forma, nepasakanti, kas būtent vaikui sekasi prastai ar gerai, neleidžianti išsamiai informuoti apie jo pasiekimus. Pradinukai vertinami formaliuoju kriteriniu vertinimu, orientuotu į Išsilavinimo standartus - pastaruosiuose nurodyta, ko vaikas turi išmokti vienoje ar kitoje klasėje. Taip pat taikomas individualios pažangos arba idiografinis vertinimo principas, kurio esmė - nuolatinis vaiko skatinimas už pažangą. Užuot rašius pažymį, daromas aprašas, kuriame mokytojai žymi, ko vaikas išmoko, kas jam sekasi prasčiau, kiek jis pasikeitė nuo to laiko, kada atėjo į pirmą klasę ir panašiai. Teigiama, jog, pavyzdžiui, sužinoti, kad vaikas puikiai dėsto savo mintis, bet daro klaidų rašydamas nosines raides, daug informatyviau, nei septintukas ar aštuntukas. Prie kitokio vertinimo vyresnėse klasėse bus pereinama laipsniškai, nes darbo organizavimas pradinėse klasėse ir dalykinėje sistemoje labai skiriasi. Tačiau pažymių rašymas kertasi su ugdymo tikslais, kurių šiandien yra siekiama, o be to, tėra tik labai menkas etapėlis visame vertinimo procese. Pažymiai vaikus lengvai sudėlioja į lentynėles - čia kvaili, čia protingi, pasitarnauja kaip stresorius, kelia agresiją. Neturėtų būti vaikų skirstymo į gaunančius gerus ir blogus pažymius, gabius ir negabius. Net paties kvailiausio vaiko negalima lyginti su gabiaisiais, kurių jis niekada nepavys. Juk vertinimo paskirtis - padėti vaikui bręsti, mokytis, jį paskatinti. Nusivylimo, kad esi prastesnis, bent iki 5-6 klasės vaikas neturėtų jausti. Didžiausia problema šiandien yra ta, jog pedagogams stinga žinių, kaip vertinti vaikus. Užsienio universitetų mokytojų rengimo programose net trečdalis laiko skiriama būsimųjų pedagogų mokymui vertinti vaikus, įžvelgti jų stipriąsias puses Vertinimo mokytojai mokosi kvalifikacijos kėlimo kursuose,tačiau neįmanoma padaryti taip, kad tuos kursus praeitų visi pedagogai.



2005-12-11Vladimirui Čekasinui - garbingiausias Vilniaus miesto apdovanojimas.
Šių metų gruodžio 16 dieną, Vilniaus rotušėje Lietuvos džiazo legendai - kompozitoriui, atlikėjui, pedagogui Vladimirui Čekasinui bus įteiktas garbingiausias Vilniaus miesto apdovanojimas - šv. Kristoforo statulėlė. Šis apdovanojimas skiriamas per metus labiausiai Vilniui nusipelniusiems žmonėms, laureatus išrenka Apdovanojimų šv. Kristoforo statulėlėmis komitetas, kurio sudėtyje dirba akademikas V. J. Sirvydis, akademikas A. P. Piskarskas, olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė, žurnalistas A. Čekuolis, garbingi mokslo, kultūros, visuomenės atstovai. Šiam garbingam apdovanojimui Vladimirą Čekasiną pristatė festivalis “Vilnius Jazz” už Vladimiro Čekasino bigbendo 25-mečio jubiliejinės programos sukūrimą ir atlikimą šių metų Kristupo festivalyje. Vladimiras Čekasinas - unikalus kūrėjas, stebinantis veiklos platumu ir kūrybiniais užmojais: muzikantas, kompozitorius, režisierius, pedagogas, neišsenkantis kūrybinių idėjų generatorius. Vladimiras Čekasinas sukūrė gausybę programų, su milžinišku pasisekimu koncertavo daugelyje pasaulio šalių, buvo vienas iš šiuolaikinio džiazo etalonų ir davė impulsą atsirasti Vilniaus džiazo mokyklai, ugdydamas ir muzikantus, ir klausytojus. Vladimiro Čekasino pamokas gavo ir Lietuvos konservatorijos (Dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) bigbendas, žinomas tiesiog kaip Čekasino bigbendas, pelnęs pripažinimą toli už Lietuvos ribų ir šiemet įspūdinga programa pažymėjęs savo 25-ąjį jubiliejų.


2005-12-11Seinuose atidaroma lietuviška mokykla
Lenkijos Seinų mieste, kur trečdalį gyventojų sudaro lietuviai, po 85 metų pertraukos duris atvers lietuviška mokykla. Šeštadienį atidaroma mokykla pavadinta "Žiburio" vardu - tokiu pačiu kaip ir prieš daugelį metų čia veikusi lietuvių švietimo įstaiga, informavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Seinų mokyklą lankys ir aplinkinių kaimų vaikai, nes kai kurios aplinkinės lietuvių mokyklos dėl nutraukto finansavimo buvo uždarytos. Anot pranešimo, ir "Žiburio" išlaikymui Lenkijos valdžia kol kas neskyrė nė vieno zloto. Seinų mokykla pastatyta Lietuvos valstybės lėšomis, jos statyba rūpinosi Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Pirmais mokslo metais į mokyklą užsirašė 66 vaikai, tačiau ateityje jų tikimasi daugiau. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus Antano Petrausko teigimu, naujoji mokykla Seinuose - ne tik mokymo įstaiga, bet ir dar vienas lietuvybės židinys šiame krašte, "bylojantis apie šlovingą istoriją ir žvelgiantis į ateitį dabartinių mokinių akimis".
Kitais metais prie mokyklos bus pradėta sporto salės statyba.



2005-12-10Panevėžiečių kaukės keliaus į aukcioną
Neįgalūs Panevėžio jaunuoliai kone metus kūrė kaukes, kurios netrukus iškeliaus į Izraelį, o iš ten turėtų būti nugabentos į Paryžiuje vyksiantį šių kaukių aukcioną. Kaukių, sukurtų įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių neįgalių žmonių, aukcionai pritraukia itin daug pirkėjų, kuriuos domina ir pačios kaukės, ir parašai ant jų. Projekto sumanytojai izraeliečiai kviečia neįgaliuosius ne tik kurti kaukes, bet ir siūlyti ant jų pasirašyti žymiausiems savo krašto žmonėms. Per dešimtį metų kaukių kūrėjai yra surinkę savo šalių karalių, prezidentų, kino ir sporto žvaigždžių, kitų įžymybių parašų. Ant neįgaliųjų sukurtų kaukių rašėsi Billas Clintonas, Richardas Gere'as, Arnoldas Schwarzennegeris, Sharon Stoun ir kiti. Panevėžiečiai kol kas turi tik skulptoriaus Algimanto Vytėno bei režisieriaus Juliaus Dautarto parašus. Dar ketinama prašyti ant kaukių pasirašyti aktorių Donatą Banionį, triatlonininką Vidmantą Urboną, dainininkę Simoną, poetę Elvyrą Pažemeckaitę, vyskupą Joną Kaunecką.


2005-12-10Teisės fakulteto studentės - tarptautinio konkurso Budapešte laureatės
Gruodžio 9 dieną,Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarybos posėdžio metu buvo apdovanotos trys šio fakulteto studentės, tarptautinės humanitarinės teisės konkurso "2nd Regional Friedrich Born IHL Competition" II-osios vietos laimėtojos Brigita Jasiūnaitė, Neringa Mickevičiūtė ir Eglė Samuchovaitė.
"2nd Regional Friedrich Born IHL Competition" vyko Budapešte lapkričio 15-19 dienomis. Jame dalyvavo 11 komandų iš Rytų ir Centrinės Europos regiono, tarp kurių - ir vienintelės lietuvės - Teisės fakulteto studentės. Jos finale nusileido tik kolegoms iš Liublianos universiteto (Slovėnija). Keturių kompetentingų teisėjų Katie Sams (Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas), David Turns (Liverpulio universitetas, Didžioji Britanija), Nobuo Hayashi (Tarptautinis Baudžiamasis Tribunolas buvusiajai Jugoslavijai) ir Ryszard Piotrowicz (Velso universitetas, Didžioji Britanija) komisija be profesionaliausiai pasirodžiusios komandos dar rinko bei apdovanojo ir penkis geriausius kalbėtojus. Viena iš jų tapo Teisės fakulteto studentė Neringa Mickevičiūtė. Šios sudėties komanda 2005 m. balandį dalyvavo tarptautinės humanitarinės teisės konkurse "Jean Pictet Competition 2005". Abiems šiems konkursams merginoms ruoštis padėjo VU Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos sąjungos katedros doktorantė Renata Vaišvilienė.



2005-12-09Lietuviškų renginių dienos Pskove akcentuos M.K.Čiurlionio 130-ąsias metines
Rusijos mieste Pskove vyks Lietuvos kultūrą ir verslą pristatantys renginiai, kurių svarbiausias akcentas - žymaus kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 130-ųjų metinių minėjimas. Lietuviškus renginius, gruodžio 9 dieną, pradės parodos "Nežinomas M.K.Čiurlionis - fotografas" atidarymas Pskovo Kremliuje. Ekspozicijoje bus demonstruojama 20 mažai žinomų menininko fotografijos darbų. Šiame Rusijos krašte žinomiausias lietuvis yra kunigaikštis Daumantas, valdęs Pskovą dar 13 amžiuje. Tad gana simboliška, jog būtent šio kunigaikščio statytame Kremliuje startuos Lietuvą pristatantys renginiai, kurie vėliau persikels ir į kitas miesto erdves. Daugelyje Pskovo miesto vietų vyksiantys lietuviški renginiai -tęstinė jau trečius metus Rusijos regionuose vykdomos programos "Langas į Lietuvą" dalis. Šių metų programa "Langas į Lietuvą" skirta M.K.Čiurlionio 130-ųjų gimimo metinių paminėjimui, todėl ir Pskove didelis dėmesys bus skirtas būtent šiam iškiliam Lietuvos menininkui. Pskovo kultūros koledže M.K.Čiurlionio muziką gros jo proanūkis pianistas Rokas Zubovas, o skambant muzikai bus rodomos žymiojo kompozitoriaus ir dailininko darbų skaidrės. Greta kultūrinės "Langas į Lietuvą" programos Pskove vyks ir verslo forumai, kuriuose dėl glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo tarsis Lietuvos ir šio Rusijos regiono verslininkai. "Langas į Lietuvą" atlieka ir kitą ne mažiau naudingą darbą - renginių metu suburiami vietos lietuviai, užmezgami ryšiai su regionų valdžia, kas leidžia toliau plėtoti Lietuvos prisistatymus didžiausioje mūsų kaimynėje.


2005-12-09Mokinius siūloma drausti nuo nelaimingų atsitikimų
Seimui siūloma nuo 2006 metų rugsėjo 1- osios valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų apdrausti mokinius, kol jie mokysis bendrojo lavinimo mokykloje. Valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų būtų moksleiviai mokymosi švietimo įstaigoje laikotarpiu, išskyrus tuos, kurie mokytųsi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.Šiuo metu mokiniai yra draudžiami tik kai kurių mokyklų ir tėvų bendruomenių iniciatyva. Priėmus Seimo narių siūlomas pataisas, kitais metais iš valstybės biudžeto reikėtų apie 1,5 mln. litų.


2005-12-08Stojantiesiems į Jungtinės Karalystės universitetus svarbu motyvacija
Galimybėmis studijuoti Europos Sąjungos (ES) šalyse kasmet domisi vis daugiau lietuvaičių. Šalys, kuriose studijuoti dažniausiai renkasi Lietuvos abiturientai, yra JAV, Jungtinė Karalystė (JK), kadangi ten dėstoma anglų kalba. Magistrantūros studijų programų šia kalba yra ir kitų valstybių aukštosiose mokyklose. Šiuo metu JAV studijuoja 600 lietuvių, JK - kiek mažiau. Iki šiol JK aukštųjų mokyklų studentai, kurių tėvai uždirba mažiau negu 25 tūkst. svarų sterlingų per metus, buvo atleidžiami nuo mokesčio už bakalauro studijas. Naujai priimti teisės aktai šią tvarką pakeitė ir pakėlė mokestį už studijas. Tačiau JK Švietimo ir mokslo ministerija suteikia paskolas ES studentams. Studentui pageidaujant, jam gali būti skirta 3 tūkst. svarų sterlingų kiekvienais mokslo metais. Per studijų laiką susidariusi suma pradedama grąžinti, kai absolvento alga pasiekia 15 tūkst. svarų sterlingų per metus. Jeigu per nustatytą laikotarpį ji šitokio lygio nepasiekia, paskola anuliuojama. Lietuvos aukštosios mokyklos, priimdamos studentus, daugiausia atsižvelgia į valstybinių egzaminų pažymius. JK aukštosios mokyklos priėmimą rengia, kai būsimieji studentai dar neturi egzaminų įvertinimų - prašymų teikimo terminas baigiasi sausio viduryje. Stojamieji balai skaičiuojami iš pažymių, kuriuos moksleivis turėjo kelius paskutiniuosius mokymosi vidurinėje metus. Stojant į JK aukštąją mokyklą, reikia pateikti ne vien pažymių išrašus. Atsižvelgiama į pretendento rašinėlį ir mokytojo rekomendaciją, t. y. kiek abiturientas jaučiasi motyvuotas studijuoti ir kaip jo motyvaciją vertina kiti.




2005-12-08Gvatemaloje rasta stela su majų valdovės arba deivės atvaizdu
Gvatemaloje dirbantys archeologai atkasė paminklą su galbūt seniausiu valdovės atvaizdu majų kultūroje, Dviejų metrų aukščio steloje pavaizduota moteris, kuri galėtų būti valdovė arba deivė. Stela galėjo būti sukurta IV amžiuje. Vadinasi, ji maždaug dviem šimtais metų senesnė už ankstesnius paminklus, siejamus su majų valdovėmis. Paminklas unikalus tuo, kad jame pavaizduota ankstyvojo majų laikotarpio moteris, kai dar tik steigėsi miestai-valstybės ir kūrėsi dinastijos. Stelą, kurioje pavaizduoti karalių gyvenimo įvykiai, archeologai aptiko majų miesto Naačtuno kasinėjimų vietoje, esančioje už 90 km į šiaurę nuo geriau žinomos Tikalo vietovės. Paminklas gulėjo senovinio pastato viduje po žemėmis; dalis įrašų nuskelta. Stela galėjo nukentėti įsiveržimo į miestą metu, galbūt V amžiaus pabaigoje nuo Tikalo miestiečių rankų. Nieko nuostabaus, kad jie nuskeldavo įrašus ar suskaldydavo stelas. Įdomu tai, kas liko steloje, - moters vardas. Šį asmenvardį galima išversti kaip "Padalijimo viešpaties ponia". Tai galėjo būti arba mitiškos dievybės, arba majų miesto valdovės vardas. Mokslininkai nemano, kad majų kultūra buvo matriarchatinė, tačiau atkastoji stela įrodo, kad moters vaidmuo jų visuomenėje buvo reikšmingas.


2005-12-07Lenkijos televizijos ir radijo eteryje pastaruoju metu transliuotos išsamios laidos apie Lietuvos kultūrą ir nūdieną
Lapkričio pabaigoje populiari ir platų klausytojų ratą turini Varšuvos radijo stotis „Radio dla ciebe“ („Radijas tau“) visą savaitę savo eterį paskyrė laidoms apie Lietuvą. Kiekvieną rytą vyko lietuvių kalbos pamokos, buvo transliuojama plati lietuviškos muzikos mozaika: Stasio Povilaičio, Kosto Smorygino, Andriaus Mamontovo, Marijono Mikutavičiaus, „Hiperbolės“, „Rebelheart“ ir kitų Lietuvos atlikėjų dainos. Eteryje vyko pokalbiai su Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje Egidijumi Meilūnu, kultūros atašė Evaldu Stankevičiumi, turizmo informacijos centro direktore Olga Ožarenkova, komercijos atašė Vyta Vinčiene, Lenkijoje gyvenančiu lietuvių dailininku Stasiu Eidrigevičiumi. Transliacijų metu taip pat kalbėjo knygos apie lietuvišką virtuvę autorė Birutė Markuza-Bialostocka, Lietuvos literatūrą propaguojančios leidyklos „Ex libris“ darbuotojai, vyko susitikimai su Varšuvos universiteto Baltistikos fakulteto studentais. „Lietuvos savaitės“ metu klausytojai dalyvavo viktorinose ir konkursuose, kurių nugalėtojai buvo apdovanoti leidiniais „Vilnius“ (aut. T. Venclova) ir „Lietuviška virtuvė“ (aut. B. Markuza-Bialostocka). Pagrindinio prizo laimėtojai buvo apdovanoti savaitgalio kelione į Birštono sanatoriją. Lenkijos nacionalinės televizijos kanalas „Kultūra“ parengė ciklą laidų „Magiškoji Lietuva“, skirtų Lietuvos istorijos ir kultūros pristatymui. Buvo parodyti lenkų režisieriaus Tomaszo Kaminskio dokumentinis filmas „Tomas Venclova Lietuvoje ir emigracijoje“, Lenkijos nacionalinio orkestro atliekamos kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus simfonijos-oratorijos „Epitafija praeinančiam laikui“ vaizdo įrašas, režisierės Dorotos Latour dokumentinis filmas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“, režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas „Nuomos sutartis“.




2005-12-07Mokytojų pavadavimo problemą išspręstų specialistų bankas
Ne vienus metus mokyklos susiduria su mokytojų pavadavimo kvalifikacijos kėlimo metu problema. Situaciją dar pablogino kai kurių specialistų trūkumas mokyklose. Uostamiesčio mokyklų vadovai tvirtina, kad suorganizuoti savo žinias tobulinančio pedagogo pavadavimą sudėtinga: dauguma pedagogų turi visą leidžiamą krūvį, o tam tikrų specialistų - chemikų, fizikų, informatikų bei anglų kalbos mokytojų - mokyklose apskritai trūksta. Dauguma pedagogų į kvalifikacijos kursus vyksta per mokslo metus ir tik maža dalis - mokinių atostogų metu. Be to, patyrusius specialistus Švietimo skyrius siunčia į konsultantų kursus. Tokių pedagogų minėtoje mokykloje yra net keturi ir jiems dažnai tenka išvykti. Vienintelė išeitis, sekti kitų šalių pavyzdžiu ir įkurti specialistų banką, iš kurio reikalui esant mokyklos vadovas galėtų pakviesti mokytoją. Didesnis galvos skausmas mokyklų vadovams, pasak A. Kavaliausko, specialistų trūkumas. Vienu metu, kai mokykloje nebuvo tam tikrų dalykų mokytojų, sulaukta tėvelių skundų. Spręsti pavadavimo problemos visai nepadeda ir teisės aktai, draudžiantys mokytojui dirbti daugiau nei 36 val. per savaitę. Tačiau ministro įsakymu rengiamas projektas, leisiantis laikinai pavaduojantiems mokytojams dirbti daugiau, tačiau neviršyti 40 val. per savaitę.


2005-12-06Akademikas J. Požela švenčia 80 metų jubiliejų
Lietuvos mokslų akademija pažymi buvusio savo prezidento, pasaulyje gerai žinomos originalios puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje įkūrėjo akademiko Juro Poželos 80-metį. Gruodžio 12 dieną šia proga Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje atidaroma mokslininkui skirta paroda. Akademikas Juras Požela - originalios, pasaulyje gerai žinomos puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje įkūrėjas. Fundamentalūs karštųjų elektronų, kieto kūno plazmos ir srovės nestabilumų puslaidininkiuose tyrimų rezultatai padarė didelę įtaką šios mokslo srities plėtotei. 1967 m. akademiko J. Poželos įkurtas Puslaidininkių fizikos institutas tapo pasaulinio lygio mokslo centru. Akademikas paskelbė per 400 mokslinių straipsnių, 9 monografijas, per 100 išradimų, tapo pirmojo Lietuvoje atradimo autoriumi, parengė per 48 mokslo daktarų, iš kurių 8 apgynė habilitacinius darbus. J. Požela ilgą laiką vadovavo Lietuvos mokslų akademijai: 1972-1984 m. buvo viceprezidentas, 1984-1992 m. - prezidentas. Mokslinė J. Poželos veikla pelnė tarptautinį pripažinimą. Jis buvo išrinktas tuometinės Sovietų Sąjungos mokslų akademijos akademiku, Europos akademijos ir Europos mokslų ir menų akademijos nariu, A. F. Jofės fizikos technikos instituto garbės nariu. J. Požela yra Tarptautinio mokslinės kultūros centro-Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyriaus prezidentas.. J. Poželai suteikti garbingi Lietuvos bei užsienio valstybių vardai ir apdovanojimai. Jis yra Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius. Dabartinė akademiko mokslinių tyrimų sritis - ypač spartūs procesai puslaidininkiuose.




2005-12-06Moksleiviai apie dvarų paveldą Lietuvoje

Kultūros paveldo paminklų pažinimo ir meninio ugdymo projekte Lietuvos moksleiviams "Lietuvos dvarai: istorija, praradimai, dabartis ir ateitis" dalyvavo 116 moksleivių iš įvairių šalies rajonų, pateikta medžiaga apie 28 dvarų sodybas. 5-12 klasių moksleiviai kartu su savo mokytojais ir tėveliais šių metų vasarą ir rudenį rinko žinias apie arčiausiai jų esančias dvarų sodybas su ūkiniais ir pramoniniais pastatais, parkais, mažosiomis architektūrinėmis formomis, užrašė senelių ir prosenelių pasakojimus apie praeitį, susijusią su dvarų ir žmonių , gyvenusių ir dirbusių juose likimus, susitiko su paveldosaugininkais, architektais, restauratoriais . Moksleiviai fotografavo, piešė, rašė referatus, kūrė verslo planus, skirtus dvarų sodybų atgaivinimui, filmavo ir pateikė savo darbus vertinimo komisijai.
Parašyta 18 istorinių referatų , iliustruotų vaizdine medžiaga ( foto, skaidrėmis) , pateikta virš 100 piešinių , sukurti trys filmai, įrašyta autorinė daina. Moksleiviai ne tik domėjosi istorine dvarų sodybų praeitimi, konstatavo jų šiandieninę prastą būklę, bet ir ieškojo dvarų paveldo išsaugojimo galimybių, dalyvavo sodybviečių tvarkymo akcijose, kaip pvz. Jonavos r. Žeimių vid. mokyklos moksleiviai, surinkę mežiagą apie beveik išnykusį Strebeikių dvarą.



2005-12-05"Sintagma" diegia bibliotekos informacinę sistemą
Programinės įrangos ir sistemų kūrimo UAB "Sintagma" pradėjo konsultavimo ir projektavimo darbus kuriant bei diegiant automatizuotą bibliotekos informacinę sistemą Minske statomoje Baltarusijos nacionalinėje bibliotekoje. Sutartį su projekto rangove Baltarusijos VĮ "Agat-system" įmonė pasirašė lapkričio 9 d. Projektą numatoma baigti 2006 m. pabaigoje. Patirties šioje srityje bendrovė įgijo realizuodama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lietuvoje įgyvendinamą LIBIS projektą. Automatizuota bibliotekos informacinė sistema (ABIS) bus kuriama vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir Lietuvoje, tik atsižvelgus į nusistovėjusią Baltarusijos nacionalinės bibliotekos darbo su bibliografine informacija praktiką ir į tai, kad bibliografinei informacijai laikyti naudojamas formatas BELMARC (Lietuvoje naudojamas UNIMARC formatas). Kuriamas elektroninis katalogas turės ne mažiau kaip 14 mln. dokumentų (knygų, žurnalų, brošiūrų, žemėlapių, natų, garso ir kitų dokumentų). Antrinė "Sintagmos" įmonė UAB "Sintagma technika" kelerius metus tiekia kompiuterizuotas kasos sistemas Baltarusijos prekybos centrams, taip pat bendrovės programinė įranga yra naudojama informacijos paslaugų įmonės "Eniro" Baltarusijos verslo įmonių katalogui kompaktiniuose diskuose. Dirbdama Baltarusijos rinkoje, "Sintagma" artimiausiu laiku atstovybės kurti neketina, todėl, kaip teigia įmonės atstovai, plėtodama verslą stengiasi dirbti su vietiniais partneriais.


2005-12-05Kiekvienas vaikas turi gauti kokybišką išsilavinimą
Vienas svarbiausių dabarties švietimo uždavinių – suteikti kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui. Dėl to būtina diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą pagal mokinių galias ir poreikius, mažinti ugdymo turinio apimtis, integruoti daugiau dalykų. Šiuos ir kitus švietimo uždavinius bei tikslus išryškino Vilniaus universitete vykusios konferencijos „Ugdymo turinio raida: ko mokysis mūsų vaikai XXI amžiuje“ dalyviai. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Švietimo ir mokslo ministerijos, leidėjų, verslininkų, mokytojų asociacijų, tėvų organizacijų atstovai. Konferenciją organizavo Švietimo ir mokslo ministerija, Bendrojo ugdymo taryba, Švietimo plėtotės centras.Priimtoje konferencijos rezoliucijoje taip pat pabrėžiamas mokytojų rengimo tobulinimas, kad pedagogai sugebėtų ne tik tradiciškai, bet ir naujai perteikti ugdymo turinį mokiniams.
Buvo akcentuota, kad per 15 metų ugdymo turinio formavimo srityje pasiekta pažanga reikšminga: parengta keletas Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų redakcijų, grįstų moderniąja pedagogika, periodiškai tobulinami bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planai, įdiegtas profilinis ugdymas, parengtos modernesnės egzaminų programos, įsibėgėjo nacionalinių vadovėlių rengimas ir leidyba bei kita.



2005-12-05Švedų išleistoje plokštelėje - XXI a. pradžios lietuvių muzikos panorama
Švedų įrašų kompanija bendradarbiaudama su Muzikos informacijos ir leidybos centru, išleido naujo SACD (super audio CD) formato plokštelę su lietuvių kompozitorių kūriniais. Naujajame SACD pateikiamas nedidelis XXI a. pradžios lietuvių muzikos panoramos fragmentas – įvairių stilių, skirtingomis kūrybinėmis nuostatomis grindžiamos kompozicijos dideliam kameriniam ansambliui. Pirmasis kūrinys naujoje plokštelėje – Šarūno Nako opusas “Aporija”. Tai multiansamblinis kūrinys, kuriame muzikantai suskirstyti į 3 savarankiškai grojančias grupes, simbolizuojančias “natūralios”, “dirbtinės” ir “tradicinės” muzikos pasaulius. Kompozitorius, suvokdamas šiuolaikinės akademinės muzikos sienų sąlygiškumą, siekia vienalaikės įvairių muzikų koegzistencijos. Kita diske skambanti Šarūno Nako kompozicija “Drang nach Westen. Naujasis pamokslas barbarams” sukurta 2003 metais Švedijos koncertų instituto užsakymu. Ši kompozicija – tai itin tiršto ir intensyvaus garso masės, nuolatinės grumtynės tarp tvarkos ir chaoso, greitas ir nepertraukiamas stiprių, šiurkščių skambesių srautas.Naujoje plokštelėje taip pat įrašyta kvazidžiazinė Remigijaus Merkelio kompozicija “Kompasas”, taip pat Vytauto V. Jurgučio kūrinys “Telogenos”. Visi kompaktiniame diske įrašyti kūriniai savo estetika yra gerokai nutolę nuo įprasto baltiškosios muzikos, kaip kvaziminimalistinės ir neoromantinės kūrybos, įvaizdžio, tad naujasis diskas turėtų atverti kiek kitokiomis inspiracijomis grindžiamos muzikos vaizdą. Prie įprastesnio lietuviško skambesio kompaktiniame diske priartėja bene vienintelė – Jurgio Juozapaičio kompozicija “Jaura”.


2005-12-04Dituvos moksleiviai pagerino Lietuvos rekordą
Dituvoje kankorėžių nebėra. Juos, siekdami pagerinti Lietuvos rekordą, surinko Klaipėdos rajono Dituvos pagrindinės mokyklos mokiniai.
Gruodžio 4 dieną, mokykla siekė pagerinti anksčiau užregistruotą beveik 600 metrų pynės iš miško gėrybių rekordą. Galutinis rezultatas parodė, kad dituviškiams sumanymą įgyvendinti pavyko. Dituviškių pyne mokyklos teritorija buvo apjuosta kelis kartus. Vėrinys suvertas Pasaulinei AIDS dienai. Mat kankorėžiai - gyvybės ir vaisingumo simbolis. Netikėtą idėją lietuvių kalbos mokytojai Aurelijai Daugėlienei pakuždėjo per pamoką į langą bumptelėjęs kaštonas. Dituvos pagrindinę mokyklą lanko 139 mokiniai, joje dirba per 20 žmonių. Pynė buvo veriama per technologijos pamokas, po pamokų, vakarais. Išankstiniais duomenimis, iš viso rekordinėje pynėje suverta per 35 tūkstančių kankorėžių. Buvo spėjama, kad keliskart apie mokyklą apjuosta pynė yra apie tūkstančio metrų. Išmatavus paaiškėjo, kad pynės ilgis yra 1 155 metrų ir 28 centimetrų. Jos svoris - 207 kilogramų ir 500 gramų. Vėrinio matavimas ir svėrimas užtruko 27 minutes.



2005-12-04Minint Didžiojo Vilniaus Seimo šimtmetį - skulptūra jo iniciatoriui J.Basanavičiui
Minint Didžiojo Vilniaus Seimo šimtmetį, sostinėje , gruodžio 2 dieną, atidengtas kamerinės skulptūros paminklas vienam jo iniciatorių - tautos patriarchu tituluojamam Jonui Basanavičiui. Skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurta J.Basanavičiaus skulptūra atidengta Nacionalinės filharmonijos rūmuose - šiame pastate prieš šimtmetį ir įvyko suvažiavimas, vėliau gavęs Didžiojo Vilniaus Seimo vardą.
Pažymint Didžiojo Vilniaus Seimo sukaktį, Seime, gruodžio 5 dieną, rengiama tarptautinė mokslinė konferencija "Didysis Vilniaus Seimas (1905): ištakos, raida ir pasekmės". 1905 metais, Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje, J.Basanavičius iniciatyva buvo sušauktas lietuvių suvažiavimas. Suvažiavimo metu buvo priimtas memorandumas, kuriuo Rusijos reikalauta Lietuvai suteikti autonomiją su Seimu Vilniuje, išrinktu "visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos ir tikėjimo". J.Basanavičius - viena ryškiausių 19 amžiaus tautinio atgimimo figūrų.
1883 metais, gyvendamas užsienyje, J.Basanavičius pradėjo leisti lietuvybę propagavusį mėnraštį "Aušra". 1918 metais vasario 16 dieną J.Basanavičius pasirašė Nepriklausomybės deklaraciją, kuria buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė.



2005-12-03Užsieniečiams reikia Tarptautinės mokyklos klasių
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, uostamiestyje vis garsiau prabylama apie tarptautinės mokyklos klasių būtinybę. Specialistų žvilgsniai neatsitiktinai krypsta į nevalstybinę pagrindinę mokyklą "Universa Via". Dažniausiai ją savo vaikams renkasi Klaipėdoje gyvenantys ir dirbantys užsieniečiai. Tarp užsieniečių "Universa Via" buvo populiari ir pernai. Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, uostamiesčio mokyklas lankė 31 užsieniečio vaikas. Kai kurie jų mokėsi A.Rubliovo pagrindinėje bei "Žaliakalnio", M.Gorkio vidurinėse mokyklose, tačiau bemaž pusė visų į Klaipėdą atvykusių dirbti kitataučių pasirinko "Universa Via" mokyklą.
Tam, kad užsieniečių vaikai dėl kalbos barjero nebūtų atriboti nuo mokymo proceso, pasitarnautų Tarptautinės mokyklos klasės, kuriose pamokos vyktų užsienio kalba. Jos galėtų atsirasti didžiausios Klaipėdos apskrityje nevalstybinės pagrindinės "Universa Via" mokyklos bazėje, juolab kad pedagogai jau turi patirties. Šalia veikiančios Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos dėstytojai, atvykę į Klaipėdą dirbti iš užsienio, savo atžalas "Universa Via" mokyklai patiki jau ne pirmus metus "Universa Via" pagrindinė mokykla šiuo metu yra didžiausia privati mokykla Klaipėdos mieste. Per pastaruosius trejus metus mokinių skaičius šoktelėjo nuo 122 iki 228.



2005-12-03Koliažas: menas ir mąstymo būdas
Vilniaus galerijoje atidaryta antroji Lietuvoje tarptautinė koliažo paroda "Vilnius 2005". Čia pristatomi 87 šiuolaikinių menininkų iš 30 pasaulio šalių koliažo darbai. Parodos kuratoriaus dailininko Kęstučio Vasiliūno teigimu, koliažas - vis populiarėjantis menas, o koliažo meistrės danės Hanee Matthiesen nuomone, koliažas tampa mąstymo būdu. Šia paroda siekiama supažindinti Lietuvos žiūrovą su koliažo tendencijomis - nuo klasikinio "Ready made" iki skaitmeninio koliažo. Menininkų iš viso pasaulio darbai atskleidžia jų kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Tarptautinė paroda buvo rengiama beveik metus. Išsiųsta apie 2000 kvietimų menininkams ir kūrybinėms organizacijoms visame pasaulyje, iš jų atsiliepė 105 menininkai, atrinkti 86, čia ir eksponuojami jų darbai.


2005-12-02Pradeda veikti naujas Europos interneto adresas ".eu"
Nuo 2005 m. gruodžio 7 dienos galima pradėti naudoti ".eu" aukščiausiojo lygio domeną, leidžiantį įmonėms, viešosioms įstaigoms ir piliečiams pasirinkti visos Europos interneto adresą savo tinklalapiams ir elektroninio pašto adresams, paskelbė Europos Komisija. Sukurdama ".eu" povardį, Europos Komisija įgyvendina savo pažadą, duotą 2000 m. Europos Vadovų Taryboje, – Europos informacinę visuomenę įtvirtinti žiniatinklyje. ".eu" domeno povardis suteikia galimybę vartotojams parodyti, kad jie veikia visoje Europoje. Jis papildo, bet nepakeičia šalių kodų, pavyzdžiui, Prancūzijos ".fr", Lenkijos ".pl" arba Lietuvos ".lt". Per keturių mėnesių vadinamąjį saulėtekio laikotarpį Europos Sąjungoje įsikūrę ankstesnių teisių turėtojai, įskaitant įmones, galės kreiptis dėl domenų vardų registravimo. Nuo 2006 m. balandžio 7 d. registras priims prašymus iš visuomenės. "Tikiuosi, kad Europos aukščiausiojo lygio domenas ".eu" taps beveik tiek pat svarbus kaip ir ".com" – teigia Vivijana Reding, Komisijos narė, atsakinga už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą. Įmonėms ".eu" padės plėsti rinkas, kartu apsaugodamas jas pagal ES teisę nuo kibernetinės erdvės piratų. Piliečiams ".eu" adresas gali padėti populiarinti asmeninį, mokyklos, universiteto ar klubo tinklalapį visoje Europos Sąjungoje. Todėl naujasis Europos aukščiausiojo lygio domenas suteikia išskirtinę galimybę šiuolaikinei tarptautinei elektroninei rinkodarai.




2005-12-02Švietimo įstaigų direktoriams amžiaus cenzas neegzistuoja
Nors mokyklos asocijuojasi su kunkuliuojančiu gyvenimu, tačiau Klaipėdos švietime yra vieta, kur laikas tarsi sustingęs. Tai - mokyklų ir lopšelių-darželių vadovų kėdės. Jose tie patys žmonės sėdi po 20, 30 ar net daugiau metų. Ne viena garbaus amžiaus moteris vadovauja ikimokyklinėms įstaigoms. O S.Dacho vidurinės mokyklos direktorė neseniai atšventė 69 metų sukaktį. Jaunų, energingų ir iniciatyvių žmonių noras kažką pakeisti gali atsimušti į neįveikiamą barjerą - amžiaus cenzas švietimo įstaigų vadovams neegzistuoja. Vaikų darželio „Gintarėlis“ vadovė Nijolė Grubliauskienė. 64 metų moteris įstaigai vadovauja jau 34 metus. 1979-aisiais duris atvėrusios pirmasis ir vienintelis mokyklos direktorius tikino, kad per beveik tris vadovavimo dešimtmečius nebuvo sąlygų tapti autokratu. Švietimo skyriaus vedėja L.Numgaudienė neslėpė, jog įtemptų santykių tarp ugdymo įstaigų administracijos bei pedagogų būta Prano Mašioto vidurinėje mokykloje ir lopšelyje-darželyje „Žiburėlis“. L.Numgaudienė pripažino, jog direktorių kaita yra maža. Kad sutartys galėtų būti terminuotos, kurias, įvertinus direktorių atliktą darbą, vėl būtų galima pratęsti, jau ne vien šnibždamasi. Apie tai, kaip kontroliuoti „amžinam valdymui palaimintus“ direktorius, jau garsiai kalba net Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Dėl amžiaus cenzo įstatymų nėra. Darbo sutartys yra neterminuotos. Jei ugdymo įstaigos vadovas gerai dirba ir nenusižengia, jo atleisti nėra juridinio pagrindo.


2005-12-02Unikali keramikos kolekcija iš Vengrijos rodoma Vilniuje
Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, gruodžio 2 dieną, atidaroma didelė tarptautinė keramikos paroda "Laike. Žemėje. Ugnyje" iš Kečkemeto tarptautinės keramikos studijos kolekcijos Vengrijoje. Parodoje savo darbus pristatys ir dvi garsios lietuvių keramikės Nora Blaževičiūtė ir Jolanta Kvašytė.
Tarptautinė keramikos studija Kečkemeto mieste, netoli Budapešto, buvo įkurta 1976 metais dailininko Janošo Probstnerio (Janos Probstner) iniciatyva. Dabar Keramikos studijos kolekciją sudaro 3 tūkstančiai keramikos darbų, kuriuos sukūrė daugiau kaip pusketvirto šimto dailininkų iš 43 pasaulio šalių penkiuose žemynuose. Tai ir labai garsių XX amžiaus dailininkų, ir tik dar pradedančių savo kūrybinį kelią menininkų kūriniai. Ši keramikos kolekcija unikali ne tik savo dydžiu, bet ir tuo, kad visi darbai buvo sukurti Kečkemeto miesto keramikos studijose. Tarptautinės keramikos studijos kolekcija fiksuoja ketvirčio amžiaus šiuolaikinės keramikos meno istoriją. Parodoje eksponuojami labai skirtingų medžiagų ir technikų keramikos darbai. Kolekcija vienija įvairių dydžių darbus - nuo labai didelių, nenudailintų formų iki mažų grakščių porceliano dirbinių.



2005-12-0125 Europos ir JAV aukštosios mokykloms bus padovanoti naujausi lietuviški leidiniai
Prieš Kalėdas 24 Europos ir 1 JAV aukštoji mokykla sulauks naujausių lietuviškų leidinių siuntos. Lietuviška literatūra šių mokyklų baltistikos katedroms ir lituanistikos centrams bus padovanota jau trečius metus vykstančios akcijos „Dovanok žodį lietuvišką“ metu. Lietuviški leidiniai pasieks baltistikos ir lituanistikos centrus Belgijoje, Čekijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir JAV. Jau tradicine tampančia akcija „Dovanok žodį lietuvišką“ siekiame populiarinti lietuvių kalbą užsienyje, telkti ja besidominčius ir aktyvinti jos mokymąsi bei tyrimus. Naujausia aktuali literatūra turėtų padėti ne tik gilinti kalbos žinias, bet ir pritraukti naujai lietuvių kalbą besidominčius studentus, tyrinėtojus. Dar prieš akciją baltistikos katedros ir lituanistikos centrai buvo apklausti, kokios literatūros jiems labiausiai trūksta. Pagal šių užsienio centrų poreikius sudarytame dovanojamos literatūros sąraše bus galima rasti ir įvairios mokomosios, metodinės literatūros, ir grožinių bei naujausių mokslinių kūrinių. Akcijos „Dovanok žodį lietuvišką“ metu perduota literatūra bus prieinama visiems užsienio aukštųjų mokyklų tyrinėtojams, studentams bei kitiems ja besidomintiems.


2005-12-01Festivalis dovanos atradimų
Gruodžio 2 dieną, Vilniuje, prasideda tris dienas vyksiantis Jono Meko festivalis, skirtas neholivudinio, avangardinio kino gerbėjams. Jono Meko festivalio programoje - 10 garsiojo mūsų išeivijos menininko, nuo 1949 metų gyvenančio Niujorke (JAV), kūrinių, 14 Meko įsteigto Antologinių filmų archyvo juostų bei lietuvių autorių, kurie mokėsi ar artimiau bendravo su Meku, darbai. Kiekviena festivalio diena baigsis naktine programa, per kurią ne tik bus rodomi filmai, bet ir Beno Šarkos spektaklis FLUXUS, "Petro Vyšniausko ir Co" fluxus performansas. Kiekvieną dieną nuo 17 val. vyks didelė ir įvairi 4-4,5 valandų trukmės programa, per kurią numatytos kelios 15 minučių pertraukos. Artėja ramus savaitgalis, labai tinkantis Jono Meko filmų gausiai programai. Bus reta proga pamatyti tai, ką sukūrė mūsų iškilusis Mekas, jau įrašytas į pasaulinio kino istoriją.