Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.156.82.247
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Švietimo ir kultūros naujienos

2006-01-31J. Šeduikytė gavo tris „Radiocentro“ apdovanojimus
Įteikti kasmetiniai „Radiocentro“ muzikiniai apdovanojimai. Šiemet Lietuvos muzikos scenos senbuviai ir naujokai buvo įvertinti septyniose kategorijose.
„Geriausia atlikėja” pripažinta Jurga Šeduikytė. Ji taip pat tapo ir prizų už „Geriausią albumą“ bei už „Geriausią dainą” savininkė.
Kategorijoje „Geriausia grupė” laimėjo „Skamp“, „Geriausias atlikėjas” - Alanas Chošnau, „Geriausias debiutas” - merginų grupė „69 Danguje“, „Geriausia alternatyva” - „G&G Sindikatas”.
Taip pat buvo įteiktas apdovanojimas Dovydui Bluvšteinui „Už nuopelnus Lietuvos muzikai”, „Delfinai“ tapo „Geriausia 2005 metų Lietuvos Top 20 grupe".


2006-01-31Gaivinamas sumanymas testuoti moksleivius dėl narkotikų vartojimo
Plintant narkomanijai, siūloma vėl grįžti prie diskusijų dėl privalomo moksleivių testavimo. Tokius siūlymus sostinės mokyklose išgirdo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.
Mokyklų bendruomenių atstovai susitikimuose su NSGK siūlė vėl diskutuoti dėl privalomo moksleivių testavimo, kaip buvo siūlyta anksčiau. Tuo pačiu buvo pabrėžta, kad privalomas testavimas turėtų būti griežtai reglamentuotas, apribotos bet kokios galimybės pažeisti vaikų teises. Kaip žinia, prieš kelerius metus buvo svarstoma galimybė įvesti privalomą testavimą dėl narkotikų, tačiau to atsisakyta argumentuojant, jog taip būtų pažeidžiamos moksleivių teisės


2006-01-30„5 REISAS“ – pirmasis Klaipėdoje kultūrinis žurnalas
Klaipėdos dailės parodų rūmuose pristatytas pirmasis Klaipėdoje kultūrinis žurnalas „5 REISAS“ – nemokama, nekomercinė kultūrinė kontra(banda) 5A formatu, šešiolikos puslapių, iš pirmų rankų, redaguojama jauno, idėjų pilno klaipėdiečio menininko ir meno vadybininko Dariaus Vaičekausko, tiražuojama dauginimo aparatu, todėl egzempliorių skaičius – reliatyvus. Tai žurnalas apie kultūrą, analitiką ir kritiką, kūrybą, meną ir menininkus, gerą nuotaiką ir gerus žmones. Nemokamas, eisiantis kas pusantro mėnesio lietuvių ir (arba) anglų kalbomis. Aiški ir žurnalo struktūra bei rubrikos: „Dulkių siurblys“, „Pinigai“, „Komiksų klubas“. Pirmasis numeris, pasirodęs ką tik, leidžia nujausti, kad ir ateityje tai bus neakademiškas, laisvo, smagaus stiliaus, linksmas leidinys. „Puslapį „Pinigai“ rašys patys žurnalo skaitytojai. Tai bus kolektyvinis kūrinys su tęsiniu. Taip tikimasi užmegzti ryšį su skaitytoju, rasti kontaktą ir paskatinti jo dalyvavimą žurnalo kūrime.
Žurnalas stengsis reaguoti į svarbiausius šio miesto, Lietuvos ir pasaulio kultūros ir meno įvykius. Tokius žurnalus daugelyje pasaulio šalių leidžia meno centrai. Vilniuje ŠMC turi pokalbių apie meną žurnalą „Interviu“, o Klaipėdoje Dailės parodų rūmai ėmėsi globoti kultūrine kontra(banda) pasišovusį užsiimti „5 REISĄ“.
Naujasis žurnalas bus platinamas Klaipėdos senamiesčio baruose, kultūros įstaigose, meno galerijose, universitete ir kitur.


2006-01-30Dėl dėstytojų reketo studentai neskuba kreiptis į STT
Visuomenė mano, kad aukštosiose mokyklose klesti korupcija. Buvo apklausiami įvairaus amžiaus grupių Lietuvoje gyvenantys žmonės. Po apklausos paaiškėjo, kad visuomenės įsitikinimu korupcija stipriausiai įsigalėjusi kelių policijoje, antroje vietoje - sveikatos apsauga, trečioje - aukštosios mokyklos.
Kaip teigia praktika, studentai vengia kreiptis STT. Apie korupciją galima pranešti ir telefonu ir elektroniniu paštu, visus kontaktus galima rasti STT interneto svetainėje. Tačiau kreipiasi labai mažai studentų, nes dažniausiai kyšių davimo atveju suinteresuotos abi pusės – studentas nori geresnio pažymio, o dėstytojas sutinka paimti siūlomus pinigus, dovanas ar paslaugas.


2006-01-29Piratavimo mastai Lietuvoje pernai sumažėjo
Lietuvoje pernai iš rinkos išimta apie 265,7 tūkst. neteisėtų muzikos įrašų, filmų, kompiuterinių žaidimų ir kitų intelektinės nuosavybės kūrinių ir dėl to pradėti 106 ikiteisminiai tyrimai. Tuo tarpu 2004-aisiais buvo konfiskuota 316,948 tūkst. neteisėtų kūrinių, dėl piratavimo pradėtas 131 ikiteisminis tyrimas. Pernai dėl intelektinės nuosavybės pažeidimų 197 asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Iš viso užregistruota 303 tokių pažeidimų atvejai.
Piratavimo mastai sumažėjo, nes atpigo ir teisėtų kūrinių kopijos. Tai pasiekta policijos pareigūnų, Lietuvos muzikos industrijos asociacijos (LMIA) ir teisių turėtojų glaudžiu bendradarbiavimu. Pastebima tendencija, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, nemažai šalies gyventojų laivai keliauja po kitas sąjungos šalis ir ten perka legalius filmus, muziką, kompiuterinius žaidimus.
Tarptautinės tyrimų bendrovės "International data corporation" duomenimis, 2004-aisiais programinės įrangos piratavimo lygis Lietuvoje siekė 58 procentus. 2005 metų duomenų dar nebuvo skelbta.


2006-01-29Mokyklų vadovų kompetencijos plėtros logika
Nuo sausio pradžios įsigaliojo švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo įsakymas pagrindinių, profesinių, vidurinių mokyklų bei gimnazijų direktoriams pakėlė reikalavimų kartelę aukščiau nei aukštesniųjų mokyklų vadovams ar ministerijos pareigūnams. Įsigaliojus naujam įsakymui mokyklų direktorių kvalifikaciją lems ne vadybiniai sugebėjimai ir profesinės žinios, o tai, kaip jie moka užsienio kalbas. Ir ne vieną, o dvi. Viena iš kalbų būtinai turi būti oficiali Europos Sąjungos kalba. Nemokėdami rašyti ir kalbėti dviem užsienio kalbomis mokyklų vadovai praras kvalifikaciją ir gaus gerokai mažesnį atlyginimą. Tokie pat reikalavimai dėl užsienio kalbų bus taikomi ir direktorių pavaduotojams ugdymui. Nuo užsienio kalbų egzaminų rezultatų priklausys, kuri kvalifikacija - pirma (aukščiausioji), antra ar trečia - mokyklos vadovui bus suteikta. Dviejų užsienio kalbų reikalaujama visoms trims kvalifikacinėms grupėms gauti. Neišlaikius arba nelaikius užsienio kalbos egzaminų direktoriams ir jų pavaduotojams suteikti vadybos bei praktiniai gebėjimo vadovauti įvertinimai taps nebereikšmingi.
Švietimo ir mokslo ministro įsakyme suformuluoti ir keičiamų nuostatų tikslai. Rašoma, jog atestacijos nuostatai keičiami siekiant įvertinti vadovų teorinio pasirengimo, vadybinę kompetenciją, veiklos rezultatus ir nustatyti vadybinės veiklos tobulinimo kryptis, skatinti veiklos veiksmingumą įgyvendinant valstybinę švietimo politiką ir siekiant aukštos mokinių ugdymo kokybės. Kaip su užsibrėžtais tikslais susijęs reikalavimas kalbėti dviem kalbomis - nenurodoma. R.Motuzas tvirtino: jei šis sprendimas sulauks didelio pasipriešinimo, jis nuostatus pakeisiąs. Neigiamų atsiliepimų apie šį įsakymą ministras aiškino negirdėjęs.


2006-01-28Pažaisliui Vyriausybė skyrė 50 tūkstančių litų
Vyriausybės posėdyje buvo nutarta iš Rezervo fondo skirti 50 tūkstančių litų Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio pastatų šildymo ir remonto išlaidoms iš dalies padengti. Po rašinių apie Pažaislį pernai vasarą susibūrė iniciatyvinė grupė dėl Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio išsaugojimo. Ji kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską prašydama, kad būtų sudaryta paveldo specialistų darbo grupė ir parengta nauja vienuolyno komplekso išsaugojimo bei atnaujinimo programa. Praėjusį rudenį A.Brazausko potvarkiu sudaryta darbo grupė įpareigota projektą dėl vienuolyno išsaugojimo parengti ir jį pateikti Vyriausybės svarstymui iki kovo pabaigos.
Tai pat Kultūros ministerijai paskirta 243,8 tūkst. litų Vyriausybės kultūros ir meno premijoms už reikšmingus Lietuvos kultūrai ir menui darbus išmokėti.


2006-01-28ES pinigai ir Lietuvos mokslo konkurencingumas
Vienas iš penkių daktaro laipsnį per pastaruosius penkiolika metų įgijusių lietuvių tai padarė užsienio universitetuose. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvą paliktų maždaug trys ketvirtadaliai jaunų mokslininkų, jei gautų tinkamą darbo pasiūlymą.
Per pastaruosius metus iš užsienio grįžę mokslininkai kritikuoja netinkamą ir neperspektyvią finansavimo sistemą, kuri nesuteikia galimybių Lietuvos mokslui konkuruoti užsienyje. O ir ES parama dėl netinkamo administravimo nesuteikia galimybės mokslo tyrimams padaryti šuolį. Neaiškūs pinigų skirstymo ir pretendavimo į juos kriterijai, nepasitikėjimas už mokslo politiką atsakingomis institucijomis bei nekonkurencingas šalies mokslas – vienos svarbiausių priežasčių, dėl kurių svetur dirbantys mokslininkai teigia neplanuojantys grįžti į Lietuvą.
Šiai sričiai Lietuva skiria mažiausiai lėšų kone iš visų naujų ES šalių. Ši suma sudaro apie 6 proc. visų šiemet paskirstytų ES struktūrinių fondų lėšų, tuo tarpu Latvijoje ji yra maždaug dvigubai, o Estijoje – trigubai didesnė. Iš naujojo ES biudžeto 2007–2013 mokslui ketinama skirti iki 7,8 proc. Pagal Lietuvos BVP atsiliekame nuo Vakarų šalių apie 3–4 kartus, o tuo tarpu pagal konkursinį mokslo finansavimą – apie 50–100 kartų.
Šalyje nyksta ir mokslinis potencialas – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, turintys mokslo laipsnį, iki 35 metų sudaro tik 12 proc. Dabar doktorantūros studijų nebaigia beveik trečdalis doktorantų. Pagal dažną užsienio praktiką, doktorantus turėtų išlaikyti ir jiems vadovauti mokslininkas iš tų pačių savo tyrimams vykdyti laimėtų lėšų. Tada atsirastų stimulas varžytis ir siekti geresnių rezultatų.


2006-01-27Tęsiamas tarptautinis projektas CULTURED
Sėkmingai tęsiamas Interreg IIIC projekto „Geroji kultūros paveldo išsaugojimo ir pritaikymo rinkos sąlygoms patirtis kaip regionų plėtros priemonė CULTURED" partnerių darbinių susitikimų ciklas. Neseniai toks susitikimas buvo surengtas Ubedoje (Andalūzija-Ispanija). Jame dalyvavo Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovai. Susitikimas, kuriame buvo pristatyta šalių partnerių kultūros paveldo panaudojimo rinkos sąlygomis patirtis, atitiko pagrindinius projekto tikslus - patirties pasidalijimą tarp partnerių ir nekilnojamojo kultūros paveldo įvertinimo naujai gerosios praktikos gairių plėtrą. Naudingi ir įdomūs buvo projekto partnerių pranešimai apie jų atstovaujamose šalyse galimus įgyvendinti demonstracinius projektus - apie vienuolynus Flandrijoje, namus su šiaudiniais stogais Korko regione Airijoje, buvusios šovinių gamyklos atnaujinimą Ristojoje (Italija), vėjo malūnus Maljorkoje, turizmo plėtrą, susijusią su kariniu paveldu, vakarų Latvijoje ir vynuogynų paveldą Balatono regione (Vengrija), turtingą Lietuvos kultūros paveldą, Nyderlandų pilis... Projekto dalyviai tikisi greitu laiku turėti veikiantį CULTURED projekto interneto puslapį (www.culturedeu.org). Kitas partnerių susitikimas numatytas 2006 m. vasario 6-8 d. Somogy apskrityje (Vengrija). Jo metu daugiausia dėmesio bus skiriama veiksmingam teisinės bazės panaudojimui siekiant įgyvendinti projekto tikslus.


2006-01-27Å .Suzuki ugdymo metodas Lietuvos mokykloje
Kauno miesto taryba priėmė sprendimą, kuriame numatoma, kad Kauno "Vėtrungės" pradinėje mokykloje nuo 2010-2011 mokslo metų bus vykdomas tik netradicinis formalusis ugdymas, paremtas japonų mokslininko Šiniči Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcija. Šiuo metu "Vėtrungė" mokykloje Š.Suzuki metodu I-IV klasėse iš viso mokosi 69 mokiniai ir viena priešmokyklinio ugdymo grupė (14 auklėtinių).
Šis netradicinis ugdymo metodas, paremtas Japonijos mokslininko, smuikininko, kompozitoriaus, filosofo Š.Suzuki (1898-1998) ugdymo filosofija. Jo metodas yra grindžiamas kryptingu muzikiniu ugdymu. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais Bendraisiais ugdymo planais. Individualioms ir grupinėms instrumento ar vokalo pamokoms naudojamos ugdymo planuose numatytos valandos, neviršijant maksimalaus atitinkamai ugdymo pakopai skirtų valandų skaičiaus


2006-01-26Vyriausybėje pristatyti stipendijų ir premijų skyrimo nutarimų pakeitimo projektai
Vyriausybės posėdyje Kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas pristatė klausimus: Dėl Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr.525 „Dėl Valstybės stipendijų meno ir kultūros kūrėjams įsteigimo“ pakeitimo (Nr.5-1391N) ir Dėl Vyriausybės 1992 m. spalio 7 d. nutarimo Nr.738 „Dėl Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų“ pakeitimo (Nr.5-1528N).
Projekte siekiama patikslinti strateginės stipendijos rūšies skyrimo objektą. Taip pat pailginti vardinės stipendijos galimą skyrimo trukmę iki 5 metų, nes šios rūšies stipendijos yra skiriamos meno ir kultūros kūrėjams už jų išskirtinį indėlį į Lietuvos meną ir kultūrą. Siekiant, kad kuo daugiau kitų meno ir kultūros kūrėjų galėtų gauti paramą savo kūrybiniams projektams įgyvendinti ir nebūtų kasmet skiriamos stipendijos tiems patiems asmenims, projekte siūloma nustatyti dvejų metų pertraukos terminą, kai stipendiją gavęs asmuo negali vėl gauti stipendijos. Projekte taip pat siūloma griežtinti atsiskaitymą už gautą stipendiją projektui vykdyti.
Su šiuo projektu, Kultūros ministras Vyriausybėje pristatė ir nutarimo projektą „Dėl Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimo nuostatų“. Teikiamuose Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimo nuostatuose, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto statusas pakeistas į Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos statusą. Komisijos sudėtis ir jos pirmininkas tvirtinami atskiru LR Vyriausybės nutarimu. 1992 m. LR Vyriausybės nutarimu patvirtinti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto nuostatai teikiamame dokumente sujungti į vieną Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimo nuostatų dokumentą. Nuostatuose yra apibrėžtas premijų skyrimo tikslas ir subjektai: „Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija yra skiriama skatinti kultūros ir meno kūrėjų ar jų kolektyvo kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno sričių kūrinius Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės sukurtus per pastaruosius penkerius metus“.


2006-01-26Atviros Lietuvos fondo biblioteka persikelia į VU
Atviros Lietuvos fondo (ALF) biblioteka persikelia į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (VU TSPMI). Bibliotekos atidarymo ceremonija įvyko trečiadienį sausio 25 d.
Praėjusiais metais, VU TSPMI laimėjus viešą konkursą, ALF valdyba nusprendė perduoti biblioteką institutui. Anksčiau ši biblioteka buvo įsikūrusi fondo patalpose Didžiojoje gatvėje ir buvo labai populiari tarp humanitarinių ir socialinių mokslų studentų bei dėstytojų.
VU TSPMI biblioteką papildys daugiau nei 7 tūkst. naujausių leidinių iš socialinių ir humanitarinių mokslų srities. Fondo bibliotekoje sukauptos knygos bus naudingos ne tik Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams ir dėstytojams, bet ir visiems besidomintiems visuomenės procesais ir jų tyrinėjimais. ALF biblioteka išlaikys viešosios bibliotekos statusą ir bus prieinama visiems žmonėms.


2006-01-25L.Adomaičio ir S.Jakubėnaitės duetas apdovanotas penkiais prizais
Ispanijai priklausančiame Tenerifės kurorte surengtame Kanarų dainų festivalyje Linas Adomaitis ir Simona Jakubėnaitė buvo apdovanoti net penkiais prizais. Tarp jų - pirmosios vietos diplomai, skirti geriausiam kompozitoriui ir už geriausią vokalinį atlikimą. Ispanų festivalio laurus susižėrė dvi Lino ir Simonos dainos - "At Full Sail" ir "What's Happened To Your Love? (bedroom version)".


2006-01-25Nusižengiantiems nepilnamečiams – koordinuota pagalba
Švietimo ir mokslo ministerija parengė „Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo“ projektą, kuriam jau pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šis įstatymo projektas numato Lietuvoje sukurti vientisą nusižengiančių, į teisėsaugininkų akiratį patenkančių nepilnamečių priežiūros sistemą. Kvalifikuota socialinė pedagoginė, psichologinė ir kitokia pagalba, koreguojanti jų elgesį, būtų teikiama sistemingai ir kuo arčiau nepilnamečio gyvenamosios vietos.
Mokykla dėl vienaip ar kitaip nusižengusių nepilnamečių galės kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu paskirti atitinkamas priežiūros priemones. Paaugliai, kurie sulaikomi darantys teisėtvarkos pažeidimus, užgaulioja bendraamžius ar mokytojus, smurtauja prieš juos ar kitaip daro žalą, kelia pavojų aplinkiniams, būtų įpareigoti lankyti dienos centrą, mokytis, dalyvauti prevencijos, socialinio ugdymo ir pan. programose, su jais intensyviai dirbtų psichologas, socialinis pedagogas ar kiti specialistai. Šios priemonės vadinamos minimalios priežiūros priemonėmis. Jeigu tokio nepilnamečio elgesys nesitaiso, jis nevykdo įpareigojimų, jam gali būti pritaikyta vidutinės priežiūros priemonė. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo tokiu atveju kreipiasi į teismą ir, gavęs pastarojo leidimą, nepilnametį gali nukreipti į vaikų socializacijos centrą. Tokius centrus numatoma įkurti beveik visose apskrityse. Priežiūra vaikų socializacijos centre galės būti skiriama iki 3 metų, bet ne ilgiau, kol nepilnamečiui sueis 18 metų.
Šiuo metu įstatymo projektas svarstomas Seime


2006-01-24Siūloma stiprinti vadovėlių ekspertavimą
Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos leidėjų asociacijos bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovų susitikime pateikti siūlymai, kaip pagerinti vadovėlių kokybę ir jų vertinimo sistemą. Siūlyta, kad būtų sudarytas kiekvieno mokomojo dalyko ekspertų dalykininkų sąrašas, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro. Eksperto pavardė turėtų būti įrašyta į vadovėlio antraštinį lapą, o recenzija - vieša. Naujas vadovėlis vienerius metus galėtų būti išbandomas mokykloje ir tik tada įtraukiamas (arba ne) į oficialų galiojančių vadovėlių sąrašą. Kalbėta apie Vadovėlių vertinimo metodikos padalinio prie Švietimo plėtotės centro įkūrimą. Padalinyje dirbantys 2-3 specialistai rengtų mokymus vadovėlių ekspertams, sudarytų bendrus vadovėlių vertinimo kriterijus, teiktų metodinę medžiagą, sukurtų ir prižiūrėtų informacinę internete svetainę.
Kaip žinia, dabar parašytą vadovėlį (koncepciją ir rankraštį) vertina ekspertų komisija, kuri pagal patvirtintus vertinimo kriterijus žiūri, ar vadovėlis atitinka Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus. Ekspertų komisija vadovėliui suteikia patvirtinimo žymą ir vadovėlis įtraukiamas į galiojančių ir galimų įsigyti vadovėlių sąrašus. Pastaruoju vadovaujasi leidyklos, leisdamos vadovėlius, ir mokyklos, tiesiogiai pačios užsisakančios norimus vadovėlius. 2006 metais mokyklų aprūpinimo vadovėliais ir kitomis mokymo priemonėmis tvarka lieka tokia pati kaip ir pernai. Naujasis vadovėlių vertinimo modelis galėtų būti pradėtas taikyti nuo 2007 metų.


2006-01-24Režisierius R. Tuminas Varšuvos teatre stato komediją
Vilniaus mažojo teatro (VMT) vadovas, režisierius Rimas Tuminas Varšuvos teatre "Studio" stato Carlo Goldonio komediją "Triufaldino, arba Dviejų ponų tarnas". Varšuvoje R.Tuminui talkina scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė ir kompozitorius Faustas Latėnas.
Su lenkų teatru "Studio" VMT bičiuliaujasi jau seniai: 2001 metais Varšuvoje viešėjo VMT "Revizorius", viešnagė į "Studio" teatrą planuojama ir šį rudenį.
Vos išleidęs premjerą Lenkijoje, R.Tuminas išskubės į Geteborgą (Švedija), kur Miesto teatre statys Antono Čechovo "Vyšnių sodą". Čia jis 2004 metais yra režisavęs Fiodoro Dostojevskio "Idiotą". Dirbdamas užsienyje R.Tuminas dažnai renkasi sau pačius brangiausius dramos kūrinius, kuriuos jau yra statęs, bet apie kuriuos nuolat galvoja.
Be šeimininko likusiame VMT beveik kas vakarą vyksta spektakliai, o dienomis teatro aktoriai kartu su režisieriumi Raimundu Banioniu repetuoja Thorntono Wilderio pjesę "Per plauką nuo žūties".


2006-01-23Užsienio lietuviai skatinami studijuoti Tėvynėje
Užsienio lietuvių rėmimo centras skyrė 118 stipendijų užsienyje gyvenančių tautiečių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Jaunimas iš etninių Lietuvos žemių, esančių Baltarusijos, Lenkijos sudėtyje, bei tremtinių vaikai noriai renkasi studijas lietuvių kalba.
Į Lietuvos aukštąsias mokyklas studijuoti atvykstantys finansinės paramos, be kurios jų studijos būtų sunkiai įmanomos, sulaukia kasmet. Daugiausia gavusių paramą yra iš Lenkijos (73) ir Baltarusijos (29). Mažiau iš Rusijos (11) ir Latvijos (5).
Tautiečiai studijoms renkasi Vilniaus universitetą (51), Vilniaus pedagoginį (22) ir Vytauto Didžiojo (10) universitetus, Lietuvos kūno kultūros akademiją (9).
Užsienio Lietuvių rėmimo centras siekia supažindinti užsienio lietuvių bendruomenes su studijų sąlygomis ir galimybėmis Lietuvoje, skatinti bei užtikrinti finansinę paramą užsienyje gyvenančių lietuvių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose.
“Planuojame išplėsti savo veiklą plačiau prisidėdami prie "protų susigrąžinimo": padėti tiek šiuo metu užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų žinių, patirties perkėlimui į Lietuvą, tiek ir jų pačių grįžimui ir integracijai į Lietuvos mokslo centrus bei aukštųjų technologijų įmones", - teigia Užsienio lietuvių rėmimo centro direktorius Tomas Žalandauskas.


2006-01-23„Amerikos lietuvis“ 2005
Savaitraščio “Amerikos lietuvis” skaitytojai 2005-ųjų Metų žmonėmis išrinko 33-ejų kalifornietį politologą, Los Angeles Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininką Darių UDRĮ ir 36-erių metų buvusį Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos Marquette Park’e vikarą kunigą Rimvydą ADOMAVIČIŲ, kuris šiuo metu dirba Nidos parapijoje, Lietuvoje.
33-ejų metų JAV gimęs Darius Udrys studijuoja politikos teoriją ir lyginamąją politiką Claremont Graduate University, Claremont, Kalifornijoje, turi šio universiteto suteiktą politikos magistro laipsnį ir dar šį mėnesį ruošiasi ginti savo daktaro (PhD) disertaciją tema „Politikas ir įstatymai Kanto ir Platono filosofijoje”. Darius jau beveik dešimtmetį dirba žurnalisto darbą: penkerius metus dirbo Prahoje, Laisvosios Europos Radijo (LER) lietuvių tarnyboje, trejus metus buvo LER lietuvių tarnybos bendradarbis Kalifornijoje ir dvejus metus padėjo apmokyti naujus LER žurnalistus iš Afganistano, Irako, Irano, Baltarusijos ir kitų šalių. Darius dirbo žurnalistu Amerikoje, Čekijoje, Vokietijoje ir kitur. Šiuo metu yra Lietuvos Radijo korespondentas Jungtinėse Valstijose.


2006-01-22Kova su mokslo darbus perkančiais studentais – tik dėstytojų rūpesčiui
Lietuvoje populiarėja naujas verslas – mokslo darbų rašymas studentams, kurie neturi laiko prisėsti prie knygų, tingi leisti ilgas valandas bibliotekose arba nepasitiki savo sugebėjimais atlikti pakankamai gilius mokslinius tyrimus. Jau kuris laikas jaunuoliai gali referatą arba diplominį darbą ne tik „pasiskolinti“ iš draugo ar atsisiųsti iš specialios duomenų bazės internete, bet ir užsisakyti savotiškoje mokslo darbų rašymo bendrovėje.
Tiek Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai, tiek teisėsaugos pareigūnai yra beveik bejėgiai prieš gudraujančius studentus. Mat ministerija neturi įgaliojimų kovoti su organizuotu referatų, kursinių, diplominių ir kitų mokslo darbų pirkimu. Tuo tarpu pareigūnai teigia, esą šioje situacijoje būtų gana sunku rasti nusikaltimo sudėtį, nes įrodyti, kad aukštąją mokyklą pasiekė nusipirktas darbas, galima tik išgavus studento prisipažinimą. Taigi pirkimo faktą esą galima tirti tik kiekvienu konkrečiu atveju.
Pareigūnams šiek tiek lengviau ištirti bandymus sukčiauti per brandos egzaminus, nes tai – kitokio pobūdžio nusikaltimas. Prieš keletą metų gavus duomenų, jog neteisėtai prekiaujama valstybinių egzaminų užduotimis, Nacionalinis egzaminų centras kreipėsi į teisėsaugą.
Jei studentas nesilaiko etikos normų, pagal Aukštojo mokslo įstatymą jis gali būti šalinamas iš aukštosios mokyklos ar užsidirbti kitą nuobaudą - dėl to sprendžia pati aukštojo mokykla. Nuobaudų skyrimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas. Įstatymas numato, jog studentas gali būti pašalintas, kai grubiai pažeidžia aukštosios mokyklos statutą ir vidaus tvarką reglamentuojančius aktus bei nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų. Tačiau praktikoje tai pritaikyti ne visada taip paprasta.


2006-01-22Lietuvių fotomenininkių triumfas
Šių metų sausio 18 d. gali tapti istorine data Lietuvos fotografijos istorijoje. Nuo 2002 metų Lietuvos fotomenininkų sąjunga, minėdama savo pirmtakės - Lietuvos fotomėgėjų sąjungos, įkurtos 1933-ųjų sausio 15 dieną, sukaktį, skiria kasmetines premijas. Iškilminga ir džiugi ceremonija tradiciškai vyksta "Prospekto" galerijoje, kur jau ketvirtą sausį, susumuojant praėjusių metų rezultatus, kūrėjai pagerbia savo kolegas. Laureatais yra tapę žinomi fotomenininkai Arturas Valiauga (2002), Ramūnas Krupauskas (2003), Aleksandras Macijauskas ir Mindaugas Kavaliauskas (2004)
Šiais metais premijos skirtos dviem ypač kūrybingoms fotografijos tyrinėtojoms Margaritai Matulytei ir Agnei Narušytei. Jaunojo menininko apdovanojimas (fotoaparatas) šiemet teko fotografei Monikai Požerskytei; jį skyrė Fotomenininkų sąjunga ir privatus rėmėjas.


2006-01-21Kaune moksleiviams rengiama aukštųjų mokyklų mugė
Kaune, lengvosios atletikos manieže, šeštadienį penktą kartą rengiama aukštųjų mokyklų mugė vyresniųjų klasių moksleiviams. Mugėje dalyvaus 16 šalies aukštųjų mokyklų ir Vilniaus kolegija. Šios mokyklos jau kelerius metus bendrai organizuoja studentų priėmimą.
Abiturientams ir kitiems svarstantiems, kur studijuoti, šių mokyklų dėstytojai patars bei konsultuos, kokių žinių reikia norintiems mokytis vienoje ar kitoje aukštojoje mokykloje, supažindins su studijų programomis. Mugėje bus pristatomos ne tik bakalaurų, bet ir magistrų bei doktorantų studijų programos.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti tokią aukštųjų mokyklų mugę gruodžio mėnesį surengė Šiauliuose, vasarį jas planuojama organizuoti Vilniuje, kovą - Klaipėdoje.
Pernai į aukštąsias mokyklas norėjo įstoti 33 tūkst. žmonių


2006-01-21Į "Euroviziją" rengiasi Lietuvos "muzikantų rinktinė"
Dėl teisės Lietuvai atstovauti tarptautiniame dainų konkurse "Eurovizija" kovojantys žinomi šalies atlikėjai, susibūrę į projektą "LT United", tikina sukūrę nugalėtojų dainą. Lietuvos "muzikos rinktine" vadinami muzikantai - Andrius Mamontovas, Saulius "Samas" Urbonavičius, Viktoras "Vee" Diawara, Marijonas Mikutavičius, Arnoldas Lukošius ir Eimantas Belickas - neabejoja savo sėkme. Muzikantai užsibrėžę tikslą, jog "Eurovizijoje" Lietuva būtų pastebėta.
Dainos "We Are the Winners" pristatymo spaudos konferenciją "LT United" nariai baigė linksmu graikišku papročiu. Garbės konsulo T.Kontogeorgos pamokyti, kiekvienas iš grupės narių į žemę metė po lėkštę, kurios sudužusios šukės simbolizuoja norų išsipildymą ir turi atnešti sėkmę. "LT United" atliekamas kūrinys "We Are the Winners" pateko į "Eurovizijos" konkurso nacionalinės atrankos pusfinalį, kuris vyks vasario 25 dieną. Nacionalinės atrankos finalas bus surengtas kovo 4 dieną.
51-asis "Eurovizijos" dainų konkursas gegužės 18 ir 20 dienomis vyks Graikijoje, Atėnų olimpiniame sporto komplekse.


2006-01-20Brandos egzaminų naujovės
Švietimo ir mokslo ministro įsakymu šiemet prailgintas egzaminų pasirinkimo ir patvirtinimo laikas: apie tai, kokius egzaminus laikys, dvyliktokai privalo apsispręsti iki kovo 1 dienos. Svarbiausia šių metų naujovė - abiturientai, be kitų valstybinių, galės laikyti ir informacinių technologijų egzaminą. Jo metu bus tikrinami mokinių programavimo pasiekimai, gebėjimai ir įgūdžiai. Dvyliktokai ir pedagogai mano, kad tai bus kietas riešutas. Pirmąjį - matematikos - egzaminą abiturientai laikys gegužės 17 dieną. Iki to laiko jie privalės išlaikyti informacinių technologijų, užsienio ir lietuvių kalbų įskaitas. Pagrindinė sesija baigsis birželio 14 dieną, pakartotinė - liepos 10 dieną. Taigi abiturientų, jų tėvų ir mokytojų viltys, kad egzaminai baigsis anksčiau ir mokiniams nebereikės jausti didelės nervinės įtampos, ir šiemet sužlugo. Tikimybė, kad valstybinių egzaminų užduočių vertintojai nevers rezultatų laukti beveik visą mėnesį, irgi nedidelė. Pakartotinė sesija šiemet vyks paskutinį kartą - kitų metų laidos abiturientai, suklupę per valstybinius ar mokyklinius egzaminus, jų perlaikyti nebegalės. Abiturientams bus leidžiama laikyti brandos egzaminus tada, jei jie, pasibaigus mokslo metams, turės tų dalykų patenkinamus pažymius. Tie, kurių žinios iš vieno ar kito dalyko įvertintos neigiamai, vėliau (skirtingai negu pernai) neturės galimybės juos išsitaisyti ir egzaminus laikyti tais pačiais metais. Tai jie galės daryti per kitą brandos egzaminų sesiją. Šiemet bus didinama mokyklos direktoriaus atsakomybė. Jam suteikiama teisė atitinkamus mokyklinius brandos egzaminus pripažinti išlaikytais, jei mokiniai buvo dalykų olimpiadų 1-3 vietų laimėtojai arba išlaikę tarptautinius užsienio kalbos brandos egzaminus.


2006-01-20Berlyno kino festivalyje įvyks Altmano ir Chabrolio filmų premjeros
Per kitą mėnesį įvyksiantį Berlyno tarptautinį kino festivalį bus parodyti garbės "Oskaro" laureato Roberto Altmano, prancūzų kino veterano Claude`o Chabrolio ir britų režisieriaus Michaelo Winterbottomo nauji filmai. Visos trys juostos - R.Altmano komedija "Prerijų namų kompanija" ("A Prairie Home Companion"), C.Chabrolio "Galios komedija" ("L'ivresse du pouvoir") ir M.Winterbottomo "Kelias į Gvantanamą" ("The Road to Guantanamo") - per vasario 9 - 19 dienomis vyksiantį renginį varžysis dėl "Auksinio lokio" apdovanojimo.
Konkurse taip pat dalyvaus keturi vokiečių filmai: Oscaro Roehlerio literatūros kūrinio adaptacija "Elementariosios dalelės" ("Elementarteilchen"), Hanso-Christiano Schmido drama apie egzorcizmą "Requiem", Matthio Glasnerio "Laisva valia" ("Der freie Wille"), kurioje pasakojama apie prievartautoją, išėjusį iš kalėjimo po 12 metų nelaisvės, ir Valeskos Grisebach "Geismas" ("Sehnsucht"), meilės istorija, nutikusi Rytų Vokietijoje. Tarp kitų konkursinių filmų yra italų režisieriaus Michele Placido "Kriminalinis romanas" ("Romanzo Criminale "), austrų režisieriaus Michaelio Glawoggerio juodoji komedija "Lindynių lankymas" ("Slumming") ir pirmasis danų režisierės Pernille Fischer Christensen filmas - tragikomedija "En Soap". Organizatoriai konkursui turi atrinkti dar tris filmus. Tikimasi, kad pilnas konkursinių juostų sąrašas bus paskelbtas per savaitę.


2006-01-20Susisiekimo lengvatos - negalią turintiems studentams ir profesinių mokyklų moksleiviams
Vyriausybė siūlo susisiekimo lengvatas taikyti negalią turintiems studentams ir profesinių mokyklų moksleiviams bei juos lydintiems asmenims. Trečiadienį posėdyje ministrų kabinetas pritarė siūlymui papildyti Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnį nauja 8 dalimi. Joje numatoma suteikti teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo keleiviniais traukiniais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 100 procentų nuolaida nuo rugsėjo 1-osios iki liepos 1-osios aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentams ir profesinio mokymo įstaigų moksleiviams, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba jie pripažinti nedarbingais. Minėtomis lengvatomis galės naudotis ir negalią turinčius studentus ir moksleivius lydintys asmenys (vienam asmeniui - vienas lydintysis), taip pat šių mokyklų bei mokymo įstaigų studentai ir moksleiviai, kurie yra pripažinti iš dalies darbingais. Įstatymo papildymo projektas teikiamas tvirtinti Seimui.


2006-01-20Lietuvos nacionalinė filharmonija pasitinka pasaulinius W.A.Mozarto metus
Lietuvos nacionalinė filharmonija, kaip ir viso pasaulio muzikų bendruomenė, 2006 metus pasitinka minėdama dviejų genijų – Wolfgango Amadeuso Mozarto (1756–1791) ir Dmitrijaus Šostakovičiaus (1906–1975) vardus. Šių kompozitorių kūriniai dažnai skambės Filharmonijos koncertų programose. 2006 m. Filharmonijos repertuare skambės ne tik šių žymių kompozitorių, bet ir daug publikos mėgstamų iškiliausių klasikų kūrinių, taip pat lietuvių autorių premjerų. Šiemet, tęsdami savo kūrybines tradicijas, pristatome Filharmonijos kolektyvų – Lietuvos nacionalinio simfoninio ir Lietuvos kamerinio orkestrų, Čiurlionio ir Valstybinio Vilniaus kvartetų, ansamblio „Musica humana“ – parengtas programas“. Jau šį savaitgalį į pirmąjį savo koncertą kviečia Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Šeštadienį, diriguojant Nacionalinės premijos laureatui Robertui Šervenikui, su Orkestru solo gros šio kolektyvo artistai – smuikininkė Ilona Girdžiūnaitė, altininkė Aušra Vileikienė, klarnetininkas Andrius Žiūra, valtornistai Mindaugas Gecevičius, Linas Dakinevičius, Paulius Lukauskas, Arvydas Valatkevičius, trombonistai Egidijus Miknius, Marius Balčytis. Sekmadienio koncertu Mozarto metus „pradeda“ Lietuvos kamerinis orkestras. Vytauto Lukočiaus diriguojamoje programoje skambės šiemet visur karaliaujanti Mozarto muzika, o taip pat – Alfredo Schnittkes ir Algirdo Martinaičio kūriniai. Su Lietuvos kameriniu orkestru grieš solistė iš Vokietijos, jaunosios kartos smuiko žvaigždė Arabela Steinbacher. Ji yra Josepho Joachimo smuikininkų konkurso Hanoveryje (2000) laureatė. Apie smuikininkę labai palankiai atsiliepė su ja koncertavę dirigentai Valerijus Gergijevas, Antonio Pappano, Colinas Davisas, Neville’is Marrineris, Riccardo Mutti, Seiji Ozawa. Natūralaus žavesio kupinos muzikės laukia puiki ateitis. Miuncheno „Abendzeitung“ ją buvo išrinkęs „Metų žvaigžde“. Pasak vertintojų, svarbiausia, kad virtuozei niekada nestinga artistinio įkvėpimo. Ciklą Mozartui ir Vienos, kurioje jis gyveno ir kūrė, kompozitoriams skiria ir Vilniaus kvartetas. Sausio 27-ąją Kvartetas kviečia į pirmąjį aštuonių koncertų ciklo vakarą. Mozarto ir Brahmso kūrinius su Vilniaus kvartetu atliks pianistas Gabrielius Alekna ir altininkas Gediminas Dačinskas.


2006-01-19Lietuvos žiūrovai Metų filmu išrinko A. Puipos "Dievų mišką"
Lietuvos kino žiūrovai 2005-ųjų metų filmu išrinko lietuvių režisieriaus Algimanto Puipos "Dievų mišką", tapusį pelningiausia praėjusių metų kino juosta šalyje. Kaip informuoja lietuviškus kino apdovanojimus surengęs interneto portalas www.kinas.info, A.Puipos kūrinys surinko 519 internetu balsavusių žiūrovų balsus ir aplenkė žiūrovų pamėgtą "Harį Poterį ir Ugnies taurę" (403 balsai) bei netradicinę juostą "Nuodėmių miestas" (324 balsai). "Dievų miškas" buvo žiūrimiausias filmas Lietuvoje praėjusiais metais ir, nors susilaukė prieštaringų vertinimų, kino mėgėjai Metų filmo vardą nutarė skirti tai juostai, kurią jie labiausiai žiūrėjo ir apie kurią daugiausia kalbėta. 618 tūkst. litų surinkęs "Dievų miškas" tapo ne tik pelningiausiu 2005-ųjų metų filmu Lietuvoje, bet ir daugiausiai pinigų surinkusiu nepriklausomybės laikų lietuvišku filmu. Šią juostą pamatė daugiau nei 66 tūkst. žiūrovų. Kino mėgėjai aktyviai rinko ir svarbiausią metų kino įvykį Lietuvoje. Atkaklioje kovoje nugalėjo kino festivalis "AXX", surinkęs 858 žiūrovų balsus. Antroje vietoje liko "Dievų miško" sėkmė Lietuvos kino teatruose (804 balsai), trečioje - "Lietuvos" kino teatro uždarymas (415 balsų). Lietuviškuose kino apdovanojimuose balsuoti internetu buvo galima 17 dienų. Juose balsus atidavė 2361 kino mėgėjas.


2006-01-19Mokiniams kelią rodys įžymybės
LR Švietimo ir mokslo ministerija, Europos judėjimas Lietuvoje, verslininkai bei visuomeniniai veikėjai inicijavi projektą „Drąsinkime ateitį“. Projekto idėja yra skatinti mokyklas palaikyti glaudžius ryšius su anksčiau jas baigusiais ir išgarsėjusiais abiturientais. Iš pradžių mokyklose bus sudarytas jų abiturientų, kurie vėliau daug pasiekė gyvenime ir tapo žinomi, sąrašas. Šie žmonės bus kviečiami atvykti į mokyklas ir pateikti moksleiviams savo sėkmės formules. Fragmentiniais susitikimais nebus apsiribota – mokyklos sieks, kad įžymybių vizitai būtų nuolatiniai. Tikimasi, kad užsimezgus ryšiams su žinomais žmonėmis mokyklos sulauks žinomų žmonių dėmesio ir moralinės paramos. Svarbiausia, kad vaikai matytų gerą pavyzdį, kuriuo norėtų sekti. Atvažiavę garsūs verslininkai, sportininkai, menininkai skatins moksleivius stengtis taip pat ko nors siekti, o ne be tikslo slampinėti gatvėmis. Įžymybės bus pasirinktos, atsižvelgiant į vaikų užpildytas anketas. Drauge bus stengiamasi, kad atvyktų ne pigiais skandalais išgarsėjusios pramogų pasaulio žvaigždutės, o tikros žvaigždės, puikūs atskirų veiklos sričių specialistai, kuriuos garsina jų pačių gebėjimai. Mokyklos kasmet sudarys ir savo „Garbės galerijas“, į kurias įtrauks po 10 gabiausių ir iškiliausių buvusių abiturientų. Kad projektas netaptų politinių manipuliacijų įrankiu, į geriausių buvusių auklėtinių sąrašus nebus įtraukiami aktyviai veikiantys politikai – Seimo nariai, Savivaldybės vadovai ar partijų lyderiai.


2006-01-18Keičiama mokslo ir studijų finansavimo tvarka
Spalio 13-osios dienos Lietuvos studentų mitinge buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad 2005 m. aukštajam mokslui tebuvo skirta 45 proc. lėšų, numatytų LR Vyriausybės metodikoje. Vyriausybės nutarimu sustabdyta iki šiol galiojusi lėšų skirstymo aukštosioms mokykloms metodika. Dabar pinigai skirstomi pagal aukštojoje mokykloje studijuojančių studentų skaičių ir mokslinės veiklos rezultatus. Numatoma, kad dalis lėšų bus skiriama pagal programinį finansavimą. Manoma, kad tai skatins aukštųjų mokyklų tarpusavio konkurenciją ir privers labiau pasitempti. ŠMM parengtą projektą dar turės patvirtinti Vyriausybė. Pažymėtina esminė naujovė – programinio finansavimo įvedimas. Pagal naują metodiką, konkuruojantys universitetai teiktų projektus tam tikroms mokslo šakų programoms, o komisija atrinktų geriausias paraiškas. Pirmiausia ketinama užtikrinti bazinį finansavimą, o numatomas lėšų mokslui ir studijoms didėjimas būtų skirstomas pagal minėtas programas. Ligšiolinė situacija, kai iš gerus rezultatus pasiekusių aukštųjų mokyklų atimama ir atiduodama kitoms, pasiekusioms prastesnių rezultatų, netinkama. Lėšų skirstymas pagal naują metodiką turėtų būti pradėtas jau šiemet. Jis atmeta visuomenėje pasigirdusius rektorių nuogąstavimus, kad įvedus naująją finansavimo tvarką dalis aukštųjų mokyklų gali žlugti. Į naujos finansavimo metodikos svarstymus studentų atstovai nebuvo pakviesti, tačiau rengiamasi tai tai padaryti ateityje. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Vytautas Kaminskas, studijų ir mokslo finansavimo tvarką peržiūrinčios grupės narys, kol vyksta svarstymai naujos mokslo ir studijų finansavimo metodikos nelinkęs komentuoti ir teigia, kad LURK vieningos pozicijos dar nėra priėmusi.


2006-01-17Rusijos FST aukštosiose mokyklose kasmet studijuoja apie 1000 užsieniečių iš 11 šalių
Rossijskaja gazeta laikraštis informuoja, jog Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) direktoriaus Nikolajaus Patruševo nuomone, remiantis tarptautiniais susitarimais FST mokyklose studijuoja klausytojai iš NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) šalių ir kai kurių kitų valstybių. N.Patruševas pažymėjo, kad specializuotos FST aukštosios mokyklos pasaulyje vertinamos gana gerai ir kad padėti užsienio valstybių specialiosioms tarnyboms rengti kadrus yra viena svarbiausių FST tarptautinės veiklos krypčių. Rusijos FST kiekvienais metais parengia iki 1000 užsienio piliečių iš 11 šalių. Pastaruoju metu darbuotojų studijomis (FST aukštosiose mokyklose) aktyviai domisi ir daugelis tolimojo užsienio valstybių specialiųjų tarnybų.


2006-01-17Tartu surasti Imanuelio Kanto rankraščiai
Pirmojo Tartu universiteto bibliotekos direktoriaus, profesoriaus Karlo Morgenšterno archyviniuose dokumentuose surastas lapelis, parašytas didžiojo filosofo Imanuelio Kanto autentišku raštu. Du nedideli paskaitų užrašai, dvi publikacijos, didžioji susirašinėjimo dalis ir kiti su I. Kantu susiję dokumentai pateko į Tartu Gotlibo Benjamino Ješės dėka. Tartu universiteto profesoriumi Jėšė tapo 1802 metais, buvo Kanto mokiniu ir bendradarbiu. Būtent jam I. Kantas patikėjo savo paskaitų ir susirašinėjimo publikavimą. Ješė padovanojo I. Kanto rankraščius bibliotekai 1822 metais, susirašinėjimą dar anksčiau buvo padovanojęs savo draugui Morgenšternui, kuo ir paaiškinamas faktas, kad Kanto rankraštis buvo rastas pastarojo popieriuose. Tai I. Kanto laiško juodraštis jo mokyklos laikų draugui, Leideno profesoriui, Daviui Runkenui.


2006-01-17Muzikos mašina nuspės ateities hitus
Masačusetso Technologijų instituto (MTI) mokslininkai sukūrė kompiuterinę programą, kuri, jų teigimu, gali tiksliai numatyti, kokią poziciją populiariausių įrašų sąraše užims konkreti daina. Brianas Whitmanas ir Tristanas Jehanas, sukūrę programinę įrangą „Echo Nest“, tiki, kad ji iš esmės pakeis žmonių klausomos muzikos pasirinkimo būdą, rašo dienraštis “The Guardian”. „Išmokyti“ kompiuterius skirti skirtingus muzikos stilius ir tai, kaip juos vertina publika yra gana sudėtinga. Moderni muzikos analizės programinės įranga gali tik įvertinti, ar dvi dainos sutampa su išsamia informacija (beje, dažnai subjektyvia) apie muzikos žanrą ar tempu, kurį įvedė muziką ar MP3 rinkmeną pirmiausia kūręs asmuo. Problema ta, kaip aprašoma muzika. Dr. B. Whitmanas nutarė, kad būtent kompiuteriai turėtų atlikti visą su dainų katalogizavimu susijusį darbą. Jo MTI atlikti tyrimai buvo sutelkti į kompiuterių „mokymą“ girdėti muziką daugiau ar mažiau taip, kaip girdi žmonės. Tai reiškia dainos konteksto analizę (ką žmonės apie jį mano), taip pat greita ar lėta, skambi ar švelni daina. Rezultatą sudaro sudėtingas dainos profilis, suteikiantis tikslesnio kategorizavimo galimybę negu ženklinimas „roko“, „popmuzikos“ ar „klasikos“ etiketėmis. Praeityje rekomendacijos galėjo būti pagrįstos klientų teikiama pirmenybe vienam ar kitam albumui ar įrašui, o programos „Echo Nest“ teikiami pasiūlymai bus pagrįsti realiais techniniais ir kultūriniais dainų panašumais. Programinės įrangos sukurtų profilių dėka, sugeneruoti dainų sąrašai bus puikiai priderinti prie pageidavimų. „Aš noriu padėti žmonėms susirasti muzikos, o atlikėjams ir žanrams – surasti žmones“, – “The Guardian” tvirtina dr. B. Whitmanas.


2006-01-16Lietuva dalyvaus pasaulinėje muzikos pramonės mugėje MIDEM
Kanuose (Prancūzija) rengiamoje didžiausioje ir įtakingiausioje tarptautinėje muzikos mugėje MIDEM, šiemet švenčiančioje 40 metų jubiliejų, Lietuva antrą kartą pristatys savo muzikos industriją. Praėjusiais metais sėkmingai prisistačiusi kartu su Latvija ir Estija, šiemet Lietuva grįžta į mugę su savo nacionaliniu stendu, kuriame sausio 22-26 dienomis dirbs lietuvių įrašų leidyklos, gamintojai bei koncertinės organizacijos. Muzikos informacijos ir leidybos centras informuoja, kad šiemet Lietuvos nacionaliniame stende dalyvauja įrašų kompanijos, platintojai, gamintojai, turintys ambicijų veikti tarptautiniame lygmenyje tiek eksporto, tiek ir importo srityse. Šios mugės senbuviai, vienos didžiausių Lietuvoje muzikos leidybos ir platinimo firmų "Bomba" atstovai. Įrašų leidyklos "Melodija" vadovas Saulius Sventickas MIDEM pristatys grupę "Skamp" ir dainininką Amberlife. Mugėje savo organizacijas, atlikėjus, produkciją taip pat pristatys Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Muzikos informacijos ir leidybos centras, mugėje dalyvaus ir viena svarbiausių lietuvių muzikos eksporto iniciatyvų dalyvė bei rėmėja LATGA-A.
Į jubiliejinę MIDEM žada suvažiuoti daugiau nei 9 tūkst. dalyvių iš 90 pasaulio šalių - muzikos įrašų platintojai, leidėjai, muzikos prodiuseriai, festivalių rengėjai, muzikos agentūrų atstovai.


2006-01-16Raimundas Paulsas švenčia jubiliejų
Latvijos kompozitoriui Raimondui Paulsui 2006 metų sausio 12 d. sukako 70 metų. Šią datą jis pažymi serija koncertų savo tėvynėje. Žiniasklaidos šaltiniai teigia, kad R. Paulsas specialaus šventinio renginio neplanuoja.
Raimondas Paulsas gimė 1936 metų sausio 12 d. Rygoje. Mokėsi Emilso Darzinšo vardo muzikos mokykloje, vėliau – Rygos konservatorijoje. 1964-1971 metais vadovavo Valstybinės filharmonijos Rygos estradiniam orkestrui. 1972 metais įkūrė „Modo“ ansamblį, o nuo 1978 metų buvo Latvijos televizijos orkestro vadovas. 1979 metais parašė du miuziklus („Sesuo Keri“ ir „Šerlokas Holmsas“), turėjusius pasisiekimą. Septintąjį ir aštuntąjį dešimtmetį ėmė bendradarbiauti su žymiausiais Tarybų Sąjungos estrados atlikėjais. Iš to meto yra atėję jo Alai Pugačiovai sukurti šlageriai „Maestro“, „Senasis aikrodis“, „Milijonas raudonų rožių“, „Be manęs“. Valerijus Leontjevas taip pat atliko Raimondo Paulso muzika sukurtas dainas „Dingo saulėtos dienos“, „Kabarė“, „Pamilkite dainininką“. O iš Laimos Vaikulės repertuarovienos žinamiausių yra „Vernisažas“, „Dar ne vakaras“, „Šerlokas Holmsas“.
Antrojoje aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pusėje Raimondas Paulsas tapo jaunųjų estradinės dainos atlikėjų festivalio „Jūrmala“ vienu iš iniciatorių.
Po Tarybų Sąjungos žlugimo Raimondas Paulsas buvo Latvijos kultūros ministras, o 1999 metais balotiravosi į Latvijos respublikos prezidento postą.


2006-01-15Santakos garbės ženklais bus pagerbti dar 7 kauniečiai
Sidabriniai Santakos garbės ženklai Lietuvos nepriklausomybės dieną – vasario 16–ąją - šiemet atiteks dar 7 nusipelniusiems kauniečiams.
Šią savaitę posėdžiavusi Kauno m. savivaldybės Apdovanojimų komisija nusprendė, jog šiemet trijų pakopų Santakos garbės ženklais bus apdovanoti Lietuvoje bei už jos ribų gerai žinomi pramoginių šokių meistrai, sportinių šokių klubo „Sūkurys“ vadovai Jūratė ir Česlovas Norvaišos, teatro bei kino aktorius Algimantas Masiulius, muzikos gimnazijos ilgametis pedagogas, buvęs Muzikinio teatro direktorius, smuikininkas Vladas Varčikas.
Šiuo apdovanojimu vasario 16 d. Kauno Rotušėje bus pagerbtas ir televizijos žurnalistas, laidos „Krepšinio pasaulyje“ kūrėjas, dokumentinių filmų ir laidų autorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno krašto organizacijos pirmininkasi Vidas Mačiulis, taip pat buvęs Kauno onkologijos ligoninės skyriaus vedėjas Antanas Daugėla bei du Kauno pasaulyje garsinę olimpiniai čempionai: rankininkas Valdemaras Novickis ir krepšinio veteranas Kazys Petkevičius. Santakos ženklais jau apdovanoti daugiau nei 20 kauniečių. Tarp apdovanotųjų yra ir užsieniečių, studentas bei viena šeima.
Santakos garbės ženklo apdovanojimas Kaune pradėtas teikti praėjusiais metais. Be šio, laikinojoje sostinėje už nuopelnus miestui ir miestiečiams yra suteikiamas Kauno garbės piliečio vardas, skiriamos stiklinės Gerumo plytos arba įteikiami asmeniniai mero pasirašyti padėkos raštai.


2006-01-14Vilniaus galerijoje - seniai nematyta rusų fotografija
Vilniaus galerijoje "ARTima" atidaryta pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo grupinė Rusijos fotomenininkų paroda "Maskva Maskva".
Parodoje dalyvauja penki žymūs Maskvos fotografai, demonstruojantys naujausias kaimyninės šalies meno idėjas. Parodos atsiradimo istorijoje, pasak vieno jos organizatorių, įdomu tai, kad maža kibirkštėlė įžiebė kone valstybinės reikšmės įvykį.
2004 metais Palangos fotoklubas pristatė savo parodą Kaliningrade. Ten palangiškiai sutiko dabartinį Rusijos fotomenininkų sąjungos pirmininką Aleksandrą Agafonovą, kurio darbus regime šiandien. Netrukus jį pasiekė Palangos menininkų laiškas su prašymu parodyti Lietuvos žiūrovui naujausias Rusijos fotografijos meno tendencijas.
2005 metais atsiųsta darbų kolekcija nustebino palangiškius darbų kokybe, meniškumu. Ekspozicija buvo pristatyta vienos dienos akcijoje A.Mončio namuose-galerijoje Palangoje, vėliau Nidoje, o dabar ją galima pamatyti ir Vilniuje.


2006-01-14Žygeiviai keliaus prieš 83 metus vykusio Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais
Kariai, šauliai, studentai bei visi aktyvaus laisvalaikio mėgėjai išsiruoš į pėsčiųjų žygį, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 83-osioms metinėms paminėti.
Žygis "Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais" vyks š.m. sausio 14-15 dienomis.
27 kilometrų atstumą nuo Palangos iki Klaipėdos šiais metais bandys įveikti Krašto apsaugos savanoriai, šauliai, Karinių jūrų pajėgų kariai, studentai iš Klaipėdos Jūreivystės instituto, visi norintys gyventojai.
Prie Palangos jūros tilto pradėję kelionę, žygeiviai pakeliui į Klaipėdą aplankys bunkerį, kur vaišinsis koše ir arbata, sustos prie 1923 metų sukilėlių atminimo paminklo uostamiestyje, o žygį pabaigs Teatro aikštėje Klaipėdoje. Aikštėje žygio dalyviai, apskrities ir miesto valdžia dalyvaus renginyje, skirtame paminėti prieš 83 metus vykusį prancūzų prefektūros paėmimą ir paliaubų pasirašymą.
Jau šeštus metus žygį organizuoja Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius. Šiuose žygiuose dalyviai susipažįsta su Klaipėdos sukilimo istorija, lietuvininkų kova už lietuvybę, apie Mažosios Lietuvos gyventojų pagalbą Lietuvos spaudos draudimo laikmečiu.
Mažosios Lietuvos žemės prie Didžiosios Lietuvos buvo prijungtos po 1923 metais sausio 15 dieną kilusio sukilimo, kuriame dalyvavo vietos lietuvininkai ir iš Didžiosios Lietuvos atvykę savanoriai. Lietuvininkai sukilo prieš tuo metu kraštą valdžiusią prancūzų administraciją.
Praėjus keturioms dienoms nuo sukilimo pradžios, 1923 metų sausio 19 dieną, susirinkę sukilimo organizatoriai bei lietuvininkų komitetų atstovai priėmė deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Išleistas sukilėlių manifestas skelbė vokiečių ir lietuvių kalbų lygybę, politinių kalinių amnestiją.


2006-01-13Lietuvos menininkai kviečiami į Menų laboratoriją "Connection Barents" Norvegijoje
“Atraskite ir kurkite menus Šiaurės šiaurėje”, - taip Šiaurės ir Baltijos šalių bei Rusijos menininkai kviečiami dalyvauti projekte Connection Barents. 2006 birželio 17 – liepos 2 d. Šiaurės Norvegijos mieste Kirkenes vyks dviejų savaičių trukmės įvairių meno sričių kūrybinė laboratorija ir simpoziumas.
Projekte dalyvausiantys menininkai domėsis ir tyrinės meno aplinką Barenco regione ir bandys sukurti meno strategijas, kurios pristatys meno ir kasdienio gyvenimo sąveikas. Tai bus unikali proga pasidalinti nacionaline ir tarptautine, tradicine ir šiuolaikine meno ir kultūros patirtimi.
Connection Barents projekte gali dalyvauti 25 profesionalūs menininkai, atstovaujantys vaizduojamiesiems ir sceniniams menams, muzikai ir literatūrai. Šiai menų laboratorijai vadovaus Singapūro teatro Theatre Works meno kūrybos vadovas Ong Keng Sen.
Barenco regionas, esantis šiauriau poliarinio rato, yra žinomas dėl atšiaurių klimato sąlygų. Vasarą čia būna baltosios naktys, o žiemą karaliauja tamsa. Regionas apima šiaurines Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Rusijos vietoves.
Connection Barents organizuojamas bendradarbiaujant šioms Šiaurės šalių meno institucijoms: Šiuolaikinio meno institutui NIFCA, Muzikos komitetui NOMUS, Literatūros ir bibliotekų komitetui Nordbok, Sceninio meno centrui NordScen ir Norvegijos meno institucijai Pikene på Broen.


2006-01-13Bus eksponuojamos 19 a. lietuvių liaudies audinių kopijos
Vilniuje atidaroma remiantis tradicinėmis 19 amžiaus lietuvių liaudies tekstilės technologijomis sukurtų senovės bei šiuolaikinių drabužių ir aksesuarų paroda. Sausio 17 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje atidaromoje parodoje bus eksponuojami rugpjūčio-spalio mėnesiais Rumšiškėse bei Palangoje vykusio projekto "Tradicinio moterų amato atgaivinimas: liaudies audiniai" metu sukurti darbai.
Kaip pranešė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisija, parodoje bus eksponuojamos projekto metu vykusių seminarų dalyvių išaustos 19 amžiaus lietuvių liaudies audinių kopijos: aukštaičių, dzūkių, žemaičių sijonai, prijuostės, juostos ir kiti drabužiai.
Kitą eksponatų grupę sudaro šiuolaikiniai drabužiai ir aksesuarai - švarkeliai, sijonai, rankinės, šaliai ir panašiai, sukurti remiantis tradicinėmis lietuvių liaudies tekstilės technologijomis, panaudojant tradicinius audinius bei rankdarbius, remiantis senųjų drabužių sukirpimui ar puošybai būdingais ypatumais.
Kelis mėnesius vykusio tradicinio moterų amato atgaivinimo programą įgyvendino Lietuvos liaudies kultūros centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija.
Šis projektas unikalus tuo, kad po daugiau nei 60 metų pertraukos Lietuvoje pirmą kartą buvo surengti nuoseklūs, metodiniai audėjų apmokymo seminarai, siekiant sumažinti atotrūkį tarp skirtingų audėjų kartų: vyriausiajai seminare dalyvavusiai audėjai buvo 90 metų, jauniausiai - 5 metai.
Projekto tikslas buvo paskatinti tradicinio moterų amato - audimo - atgimimą ir sustiprėjimą, pratęsti tiesioginį amato perimamumą tarp audėjų kartų. Taip pat šiais seminarais siekta užfiksuoti ir išsaugoti išlikusius senus audimo būdus, surandant jiems pritaikymą šiandieninėje kultūroje. Tikimasi, kad atnaujinusios arba įsisavinusios gebėjimą austi šiandien paklausą turinčius liaudies drabužių audinius, didesnė dalis seminaruose dalyvavusių moterų galės gauti užsakymų šios rūšies darbams ir tuo būdu pagerinti savo socialinę padėtį.


2006-01-13Studentai Klaipėdoje atidarė "naujas auditorijas"
Protestuodami prieš valdininkų sprendimą neleisti užbaigti Klaipėdos universiteto (KU) naujojo auditorijų komplekso statybų, studentai surengė šmaikščią akciją, kurios metu mokėsi apleistose ūkinėse patalpose.
Sausio 12 d. studentai "naująjį auditorijų kompleksą" atidarė sename ūkiniame pastate, pranešė KU Studentų sąjunga. Šia ironiška akcija jaunuoliai siekė atkreipti visuomenės dėmesį ir skiria ją visiems tiems, kurie "dėl savanaudiškų interesų pasmerkė studentus dar vienai šaltai žiemai".
Akcijos metu studentai perkirpo simbolinę juostelę ir pakvietė svečius į ekskursiją po "naujas auditorijas". Apdegusiose ir aplūžusiose patalpose svečiai išvydo sugriuvusius suolus, kampe įrengtą "biblioteką" - keletą lentynų su knygomis bei "kompiuterių klasę" - stalus su senais kompiuteriais. Po ekskursijos svečiai buvo pakviesti į "modernią valgyklą", kur buvo patiekti šventiniai pietūs: arbata ir džiūvėsiai.
Jo teigimu, studentai aktyviai pasisako už naujojo universiteto komplekso statybas ir nesirengia nusileisti, tad ši akcija tikriausiai nebus paskutinė. Prieštaraudami valdininkų sprendimui sustabdyti auditorijų statybas, studentai jau ėmė rinkti parašus. Vėliau ketinama kreiptis į Seimą, Švietimo ir mokslo ministeriją, o, jei reikės, ir į prezidentą.
Naujasis KU auditorijų kompleksas buvusio Klaipėdos tankų dalinio teritorijoje turėjo būti atsidaryti 2005 metų pabaigoje. Šiame sklype formuojamame moderniame studentų miestelyje taip pat buvo planuota pastatyti maisto prekių parduotuvę, maitinimo įstaigas, teiksiančias nuolaidas studentams, taip pat knygyną bei pramogų zoną.


2006-01-12Jauniems menininkams – galimybė kurti Šiaurės šalyse
Šiaurės ministrų tarybos biuras 2006 m. tęsia populiarią kelionių rėmimo programą “Sleipnir”. Ši programa suteikia galimybę jauniems menininkams pasisemti patirties ir kūrybinio įkvėpimo Šiaurės šalyse, vykti į susitikimus su kolegomis ir kurti bendrus projektus. Programoje taip pat gali dalyvauti meno ir kultūros sričių kritikai ir žurnalistai, meno kuratoriai ir menotyrininkai.
Programa “Sleipnir” siekia skatinti jaunus (iki 36 metų) profesionalius Lietuvos menininkus pažinti Šiaurės šalis bei jų kultūrinį gyvenimą, o taip pat semtis naujų idėjų ir bendradarbiauti su kolegomis Šiaurės šalyse. Šiame kontekste Šiaurės šalimis vadinamos Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija, ir trys autonominiai regionai - Alandų ir Farerų salos bei Grenlandija.
Pagal programą “Sleipnir” remiamos kelionės į Šiaurės šalyse vykstančius festivalius, konferencijas, seminarus, parodas, kūrybinius susibūrimus ir kitus renginius, tiesiogiai susijusius su menininko kūrybine veikla.
Programoje gali dalyvauti visoms meno sritims atstovaujantys menininkai - teatrui, šokiui, muzikai, literatūrai, kinui, architektūrai, vaizduojamajam menui, dizainui. “Sleipnir” yra individuali rėmimo programa, todėl joje negali dalyvauti organizacijos ir institucijos.
Ši menininkų rėmimo programa pavadinta senovės skandinavų dievui Odinui priklausiusio žirgo aštuoniomis kojomis Sleipnir vardu. Programą administruoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
2005 m. programa parėmė daugiau nei 60 jaunų menininkų vizitų į Šiaurės šalis, paramą gavo daugiau nei 80% visų pateikusių paraiškas. Populiariausia šalis buvo Švedija, ten vyko kas trečias, gavęs paramą.


2006-01-12Sukurta socialiai atsakingų mokyklų asociacija
2006 m. sausio 11 d. penkios Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos – Šiaulių Didždvario gimnazija, Panevėžio „Vyturio“ ir „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos, Vilniaus Simono Daukanto vidurinė mokykla bei Vasilijaus Kačalovo gimnazija - pasirašė jungtinės veiklos sutartį ir susijungė į Socialiai atsakingų mokyklų asociaciją (SAMA). Tai pirmas tokio pobūdžio mokyklų tinklas Lietuvoje.
Pagrindinis naujai susikūrusios asociacijos tikslas – kurti saugią, naujovėms imlią ir atvirą mokyklą, kurioje vyrautų tarpusavio pagarba ir atsakomybe grįsti santykiai ir kurioje visi jos bendruomenės nariai – pedagogai, kiti darbuotojai, mokiniai ir jų tėvai – jaustųsi tiek fiziškai, tiek psichologiškai saugiai.
„Norime kartu bendradarbiaudami ieškoti būdų ir formų, kaip pasiekti, kad kiekvienas mokyklos bendruomenės narys – nuo direktoriaus iki pirmoko – jaustų atsakomybę už bendruomenės gerbūvį, nes atsakomybė yra jausmas, kad tu turi duoti bendruomenei, o ne bendruomenė tau“, - apie savo poreikį dalyvauti SAMA pareiškė Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius Vaidas Bacys.
2006 – 2007 m. SAMA veiklos prioritetas yra gyvenimo įgūdžių mokykloje ugdymas. Būtent gyvenimo įgūdžiai – mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, gebėjimas atsakingai priimti sprendimus ir kt. SAMA, yra pamatinė saugios mokyklos prielaida, kuriai šiandien, deja, neteikiama daug reikšmės, pagrindinį dėmesį sutelkiant į žinias ir vaiko paruošimą aukštajai mokyklai, o ne gyvenimui.
Siekiant kryptingo gyvenimo įgūdžių mokykloje ugdymo, SAMA 2006 – 2007 m. projektas numato parengti keturis gyvenimo įgūdžių modulius (programas) ir integruoti juos į asocijuotose mokyklose dėstomas akademines disciplinas. Pradiniame etape moduliai bus grindžiami šiais gyvenimo įgūdžiais: konfliktų sprendimas, komandinis darbas, lyderystė bei sprendimų priėmimas ir atsakomybė.
Projektas taip pat numato, kurti bendrus projektus, rengti tikslines stovyklas pedagogams ir mokiniams, rengti viešas diskusijas švietimo klausimais, sudaryti sąlygas asocijuotų mokyklų pedagogų kvalifikacijos kėlimui ir kt.
Bendradarbiaujant su minėtų mokyklų pedagogais SAMA projektą parengė ir koordinuoja Pilietinių iniciatyvų centras, turintis 8 metų patirtį kuriant moksleivių ir jaunimo užimtumo, pilietinio ugdymo bei kt. programas.


2006-01-11Kultūros namų sienoje - istorinis dokumentas
Statybininkai sienos nišoje aptiko įmūrytą užantspauduotą stiklinį butelį su 1933 metų dokumentu. Tauragės kultūros namų renovacija pateikė staigmeną istorikams ir paveldosaugininkams.
UAB "Ateities projektai" darbininkas Imantas Stonys ardydamas vieną iš pastato fasado piliastrų nišoje, aptiko užantspauduotą stiklinį butelį. Jame gulėjo 1933 metais rašytas dokumentas.
Kaip teigia Tauragės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos vyriausiasis specialistas Romas Neverdauskas, darbininkas rastą dokumentą savaitgalį saugojo savo namuose. Pastato renovavimo reikalais besirūpinančiam specialistui dokumentas parodytas tik pirmadienį. Per apžiūrą paaiškėjo, kad tai 1933 spalio 22 dienos Tauragės Šaulių rūmų pašventinimo ir atidarymo aktas.


2006-01-11Moksleivių ekskursijoms - beveik 3 milijonai litų
Nuo šių metų iš mokinio krepšelio lėšų pradėta finansuoti mokinių pažintinė veikla ir ekskursijos - šiam tikslui numatyta beveik 3 milijonai litų. Tai viena iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtos Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos dalių. Dabar kiekviena mokykla turės savo lėšų mokinių ekskursijoms ir pažintinei veiklai organizuoti, nors dalis savivaldybių ir anksčiau sprendė šį klausimą, skirdamos papildomų lėšų. Mintis įtraukti lėšas ekskursijoms, kelionėms, pažintinei veiklai į mokinio krepšelį kilo po diskusijos su rajonų ir kaimo mokyklų mokiniais. Moksleiviai skundėsi, kad trūksta ekskursijų, pažintinių kelionių po muziejus, teatrus, o mokyklos administracija minėjo, kad tam trūksta lėšų. Iš tolimesnių rajonų į Vilnių, Kernavę, susipažinti su istorinėmis vietomis dažnai važiuodavo tik tie mokiniai, kurie gali susimokėti už kelionę. Už skirtas lėšas mokiniai galės ne tik nemokamai važiuoti į ekskursijas, bet ir dalyvauti pažintinėse paskaitose, rengiamose muziejuose. Nuo 2006 metų sausio 1 dienos beveik 150 litų padidėjo bazinis mokinio krepšelis. 2006 metais jis bus 1942 litų (nuo 2005 metų rugsėjo 1 dienos buvo 1802 litų). Bendroji dotacija, palyginus su praėjusiais metais, padidėjo 81,05 milijonų litų.


2006-01-11Panevėžyje atidaroma XIX a. Ispanijos fotografijų paroda
Sausio 11 d. Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma tarptautinė XIX a. Ispanijos fotografijų paroda „Hola, España!“, kurioje pristatoma Lietuvos dailės muziejaus XIX a. Ispanijos fotografijų kolekcija ir Ispanijos istorinio paveldo institute saugomas Laurent’o fotografijos namų archyvas. Eksponuojama muziejaus XIX a. originalių fotografijų kolekcija ir instituto kolodijaus stiklo negatyvų atspaudai. Parodoje – 1858–1887 m. Ispanijos pietų, vidurio ir Å¡iaurės regionų vaizdai: miestų panoramos, gatvės, architektÅ«ra, uostai, geležinkeliai, tiltai bei kiti istoriniai objektai, gyventojų portretai. Paroda „Hola, España!“ - Lietuvos dailės muziejaus kilnojamųjų fotografijos parodų ciklo „Sveika, Europa!“ tąsa. 2004 m. eksponuota paroda „Salve, Italia!“, 2006 m. rengiama „Bonjour, la France!“. Parodos atidaryme bus pristatytas lietuvių ir ispanų kalbomis iÅ¡leistas jos katalogas. Renginyje dalyvaus parodos kuratoriai bei katalogo sudarytojai Margarita Matulytė (Lietuvos dailės muziejus) ir Evaldas Galvanauskas (Lietuvos ir Ispanijos draugija), profesionalus flamenko gitaristas Marius Zableckas skambins „Flamenko akimirkas“.


2006-01-10Pristatyta tautinių mažumų švietimo politikos Lietuvoje veikla
Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko darbo grupių, įgyvendinančių Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 metų programos priemones, posėdis. Jame buvo apibendrinti 2005 metais atlikti darbai, skirti tautinių mažumų švietimui ir tautinių santykių darnai mūsų šalyje.
Vykdant programą parengtos valstybinės kalbos ugdymo lygį įvertinančios priemonės mokykloms, kuriose mokoma ne valstybine kalba. Išleisti lietuvių kalbos vadovėliai 5,7,9 klasėms, parengtos metodinės rekomendacijos. Įgyvendinant programą parengti šie leidiniai: “Nauji gimtųjų kalbų mokymo metodai”. „Informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimas gimtųjų kalbų ugdyme“, “Gimtosios kalbos ugdymo ypatumai, daugiakultūrėje aplinkoje”. Taip pat parengtas tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose rekomendacijų aprašo projektas, gimtosios kalbos kaip pasirenkamojo dalyko mokymo koncepcijos projektas. Parengtos metodinės rekomendacijos dirbantiems su naujos kartos lenkų, rusų, romų kalbų vadovėliais. Vykdant programą parengtas kvalifikacijos tobulinimo programų ciklas „Daugiakultūris ugdymas šiuolaikinėje mokykloje“. Atliktas tyrimas dėl pedagogų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo poreikio bei apsirūpinimo vadovėliais tautinių mažumų kalbomis. Įgyvendinant Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, siekiama integruoti tautines mažumas į Lietuvos visuomenės gyvenimą. Taip pat padėti tautinėms mažumoms išsaugoti savo tapatumą bei užtikrinti tautinių santykių darnumą.



2006-01-10Lietuvoje prisistato Maskvos fotomenininkai
Maskvos fotomenininkų paroda „Maskva Maskva“ – pirmoji rusų fotografijos grupinė ekspozicija Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo. Ši fotografijos paroda – pirmas kultūrinių mainų tarp Lietuvos ir Rusijos žingsnis skatinant susidomėjimą rytinių kaimynų turtinga šiuolaikine profesionaliąja kultūra, atkreipiant dėmesį į pastarųjų dešimtmečių fotografijos raidą. Parodoje „Maskva, Maskva“ pristatomi penki (daugiausia viduriniosios kartos) gerai žinomi Maskvos fotomenininkai: Aleksandras Agafonovas, Aleksandras Sliusarevas, Liudmila Zinčenko, Svetlana Požarskaja, Konstantinas Smilga – skirtingi pasirinktomis temomis, žanrais, išraiška ir technologijų paieškomis. Kiekvienas jų – savitas ir reikšmingas rusų fotografijos raidoje.


2006-01-09Liaudies meistrams – „Aukso vainikai“
Lietuvos liaudies kultūros centras pirmą kartą „Aukso vainikais" už vaizduojamojo ir taikomojo meno kūrinius vainikavo liaudies meistrus. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje laureatams įteikti „Aukso vainiko“ apdovanojimai ir diplomai, pristatyta respublikinė konkursinė liaudies meno paroda.
Vaizduojamojo meno apdovanojimą už medžio skulptūras pelnė liaudies meistras Rimantas Zinkevičius iš Ukmergės rajono. Taikomojo liaudies meno „Aukso vainiku“ už austines juostas karūnuota kaunietė audėja Antanina Didžgalvienė. Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Juozas Mikutavičius pagerbė ir antrųjų bei trečiųjų vietų laureatus. Dalyvauti joje atrinkta po du autorius iš visų Lietuvos apskričių - iš viso 20 liaudies meistrų, geriausiai pasirodžiusių apskričių parodose. Didžiojoje M. Mažvydo bibliotekos fojė eksponuojamos medžio skulptūros, audiniai, kalvystės, keramikos, tapybos, grafikos darbų, Vilniaus krašto verbų, kitų tautodailės kūrinių.



2006-01-09"Patriotizmas turėtų būti ugdomas ne kaip dėmesys muziejaus eksponatui, o kaip meilė tėvynei"...
Sausio 7 dieną Prezidento rūmuose vykusiame pasitarime "Vadovėliai ir pilietinis, tautinis bei patriotinis ugdymas", kuriame dalyvavo autoritetingi švietimo, kultūros ir meno bendruomenės atstovai V. Adamkus sakė: "Valstybė, patriotizmas, istorija, mokykla – tai temos, kurios vis dažniau aptarinėjamos privačiuose pokalbiuose, vis garsiau jas kelia neabejinga visuomenė, vis dažniau nerimą keliančių užuominų pasirodo žiniasklaidoje". Prezidentas mano, kad esama situacija prikišamai iliustruoja didelį tautinio ugdymo poreikį ir neleistiną patriotinių vertybių nuvertinimą. Šalies vadovas yra įsitikinęs, kad mokyklos vaidmuo šiame procese yra labai svarbus. Mokykla kuria ir formuoja žmogaus vertybines nuostatas – moralines, patriotines, pilietines. Būtent švietimas deda pamatus visavertei valstybės ir tautos egzistencijai, nes žmogaus profesinis išsilavinimas tik kartu su įsipareigojimu savo tautai ir valstybei yra vertybė. Valstybės vadovo nuomone, rengiant istorijos vadovėlius, reikėtų glaudesnės pedagogų ir istorikų santalkos. Istorikas Alfredas Bumbliauskas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad mūsų istorijos vadovėliai mokiniams perteikia tik faktus, bet neskatina regėti visos visumos.


2006-01-08Vilniuje įteikiama Lietuvos žurnalistų draugijos premija
Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio premijos "Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą" aštuntąja laureate tapo žurnalistė Liudvika Pociūnienė. Premija, kuri skirta už nacionalinės televizijos rodytą kultūros laidų ciklą "Laiko ženklai", buvo įteikta sausio 8 dieną. L.Pociūnienė kultūros laidų ciklą "Laiko ženklai" rengia nuo 2000 metų. 2004-aisiais ji buvo apdovanota Lietuvos radijo ir televizijos komisijos premija už geriausią kultūros laidą, o pernai "Laiko ženklus" gavo Vilniaus savivaldybės skiriamą Šv. Kristoforo premiją. 1998 metais įsteigta premija yra skiriama už žurnalistinę veiklą. Jos laureatais jau tapo žurnalistai Nijolė Baužytė, Vaidotas Žukas, Kazys Požėra, Leonas Peleckis-Kaktavičius, Viktoras Alekna, Roma Grinbergienė, o už Lietuvos spaudos atgavimo šimtmečio jubiliejinius 2004 metus LŽD skyrė šią premiją katalikų spaudos atkūrėjui kunigui Vaclovui Aliuliui.


2006-01-08Vilniaus universiteto dėstytojams - garbingas Prancūzijos Vyriausybės apdovanojimas
2006 m. sausio 5 d. Vilniaus universitete buvusiam ilgamečiui Teisės fakulteto dėstytojui profesoriui Vilenui Vadapalui ir Filologijos mokslų daktarui Dariui Aleknai įteiktos "Akademinės Palmės Šakelės". Jos šiems akademikams skirtos už nuopelnus skleidžiant prancūzų kultūrą. Nors nuo 2004 m. gegužės 12 d. prof. V. Vadapalas paskirtas Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo teisėjo pareigoms vis mažiau laiko praleidžia Lietuvoje, bet prisipažino, kad į savąją Alma Mater jam visada malonu grįžti.
Akademines Palmės Šakeles" ("Palmes academiques") dar 1808 m. įsteigė Napoleonas Bonapartas ir skyrė užsieniečiams arba prancūzams, gyvenantiems užsienyje, už Prancūzijos kultūros sklaidą pasaulyje. Kasmet Lietuvoje jos įteikiamos keturiems akademinio sluoksnio atstovams.



2006-01-07Jūrmaloje atidaryta Baltijos jūroje paskendusių laivų paroda
Sausio 8 dieną, Latvijoje, kurortiniame Jūrmalos mieste, pradės veikti paroda, kurios lankytojai galės apžiūrėti Baltijos jūroje paskendusius laivus. Parodos ekspozicija pasakoja apie 1888 metais pastatyto garlaivio "Saratov" ir Latvijos karo laivų bei povandeninių laivų likimus. Parodos lankytojai galės daugiau sužinoti ir apie tai, kas nutiko kitoms valstybėms priklausantiems laivams, tarkim, 1711 metų gamybos Rusijos imperijos kariniam laivui "Maskva", kuris ilsisi jūros gelmėse". Parodos ekspozicijoje yra ir nuskendusių laivų dalių, su laivininkyste susijusių daiktų, rastų Baltijos jūroje, pradedant IX amžiumi. Parodos ekspozicijoje - ir 11 informacinių planšečių, stambaus formato nuotraukos, schemos su pažymėtomis vietomis, kur guli nuskendę laivai, su nuorodomis apie katastrofų priežastis. Parodos lankytojai galės pasinerti į ypatingą atmosferą - rengėjai pasistengė sukurti tokias sąlygas, kad lankytojai jaustųsi lyg atsidūrę jūros gelmėse, šalia paskendusių laivų.


2006-01-07Daugelis jaunų mokslininkų pasiruošę išvykti iš Lietuvos
74 proc. jaunų mokslininkų teigė, jog išvyktų iš Lietuvos gavę darbo pasiūlymą užsienyje. Tik 16 proc. atsakė, kad tikrai neketina dirbti užsienyje. Tokie rezultatai gauti apibendrinus doc.dr. A.Mockaitis, dr. L.Šalčiuvienės bei E.Vaiginienės 2005 m. spalį atliktos apklausos duomenis. Anketa, kuria siekta išsiaiškinti jaunų mokslininkų požiūrį į šiandienę aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje, buvo išplatinta per Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos elektroninę konferenciją ir vadybos krypties doktorantams skirtą forumą. Tyrime dalyvavo jauni mokslininkai iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų nuo 23 iki 37 metų amžiaus, dauguma jų – doktorantai. Dabartinę situaciją aukštajame moksle respondentai vertino ganėtinai neigiamai. Jaunieji mokslininkai mano, kad pagrindinės aukštojo mokslo problemos šiandien yra atsainus studentų ir visuomenės požiūris į mokslą, pernelyg didelis darbo krūvis aukštosiose mokyklose, biurokratinė universitetų valdymo sistema, neapmokamas doktoranto darbas, nepakankamas jaunų darbuotojų vertinimas ir skatinimas. Jaunieji mokslininkai mano, jog universitetuose būtina daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams adekvačiai paskirstant pedagoginius krūvius. Pasigesta produktyvaus bendradarbiavimo su Vakarų universitetais. Dalis siūlė labiau populiarinti patį mokslą, mažinti priimamų studentų skaičių, sukurti tinkamą mokslininkų skatinimo sistemą, labiau diferencijuoti atlyginimus, keisti administracijos požiūrį į darbuotoją, kelti dėstytojų kvalifikaciją. Beveik visi respondentai atsakė, kad fakultetuose skiriama nepakankamai lėšų dalyvavimui konferencijose. Labiausiai savo ateitį su aukštuoju mokslu ketina sieti biomedicinos mokslų krypties atstovai, mažiausiai – socialinių. Vyrai labiau nei moterys norėtų likti aukštojo mokslo sistemoje. Vis tik labiausiai pasiryžimą sieti savo ateitį su aukštuoju mokslu Lietuvoje ar už jos ribų bei pasitenkinimą savo padėtimi labiau įtakojo ne mokslo kryptis arba lytis, o konkreti situacija institucijose.


2006-01-06V.Adamkus įteikė vardines stipendijas būsimiesiems medikams
Prezidentas Valdas Adamkus įteikė vardines stipendijas dviem Kauno medicinos universiteto studentams. Vardinės stipendijos įteiktos Medicinos fakulteto 4-ojo kurso studentei Justinai Kačerauskienei ir endokrinologijos rezidentui Arūnui Pangoniui.
Stipendija - po 300 litų per mėnesį - abiem būsimiesiems medikams bus mokama visus metus. Stipendijas šalies vadovas įteikė Kauno medicinos universiteto 55-erių metų jubiliejaus proga surengto iškilmingo Senato posėdžio metu. Studentų sukauptos žinios ir patirtis pirmiausia turi tarnauti Lietuvai, jos žmonėms.


2006-01-06Vilniuje apsilankę Trys karaliai primins apie Jėzaus gimimą
Į Vilnių pro Aušros vartus sausio 6 dieną, įžengs Trys karaliai, atvykę pasveikinti gimusio Jėzaus ir nunešti dovanų prie Katedros aikštėje įrengtos prakartėlės. Nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės Tris karalius - Kasparą, Merkelį ir Baltazarą - vaizduojančias maždaug 3 metrų aukščio figūras lydės avys, karvės, piemenys bei angelai. Trys karaliai žygiuos skambant kalėdinėms giesmėms. Eitynės baigsis Katedros aikštėje, kur šalia prakartėlės bus parodytas bibliniu siužetu, pasakojančiu apie Kristaus gimimą, paremtas spektaklis "Betliejus". Senamiesčio teatras teatralizuotas Trijų karalių eitynes organizuoja nuo 1999 metų. Trijų karalių šventė skirta prisiminti Naujajame Testamente aprašytam įvykiui, kai iš Rytų šalies į Jeruzalę, stebuklingos žvaigždės vedami, atkeliavo trys išminčiai. Jie klausinėjo Erodą, kur yra ką tik gimęs žydų karalius ir pagaliau rado kūdikį su motina Marija, jį pagarbino ir atidavė atneštąsias dovanas - aukso, smilkalų, miros. Liaudies sąmonėje Evangelijos išminčiai astrologai virto karaliais. Legenda sako, kad jų vardai buvę Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Dėl to laikomasi papročio šios šventės metu bažnyčioje pašventinta kreida užrašyti ant namų durų - K+M+B. Tikima, kad užrašius šias raides, namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.


2006-01-05Alytuje atvers duris nauja biblioteka
Sausio 5 dieną, Alytaus miesto centre, atidaroma nauja biblioteka. Į erdvesnes patalpas perkeliama dalis J. Kunčino viešoji bibliotekos. Tai viena jauniausių Lietuvoje bibliotekų, garsi Lietuvoje menininkų susirinkimo vieta. Prieš metus bibliotekos ir salono globėjui pagerbti biblioteka buvo pavadinta Jurgio Kunčino vardu. Biblioteka kasmet sutelkdavo iki 2600 skaitytojų Alytiškiai vieni pirmųjų Lietuvoje ėmėmės bibliotekos kompiuterizavimo, projektinės veiklos. Erdvios ir šiuolaikiškos naujojo bibliotekos pastato patalpos. Pirmajame aukšte - daugiau kaip 900 kv. m. Pakankamai erdvus , jaukus abonementas bei net 4 specializuotos skaityklos - periodikos, kraštotyros informacijos, bendroji knygų, interneto ir informacinių leidinių, bei Teisingumo ministerijos informacijos biuras. Ženkliai atnaujinta tiek lankytojams, tiek bibliotekininkams skirta kompiuterinė įranga. Atsirado vietos ir tinkamai įrengti ekspoziciją Jurgio Kunčino atminimui. Biblioteka, perėmus nebaigtą statyti pastatą, kuriame buvo numatyti įrengti senelių pensioną, pradėta statyti prieš pusantrų metų.


2006-01-05Valstybės lėšomis pradėti drausti studentai praktikos metu
Nuo šių metų sausio 1 d. valstybės lėšomis pradėti drausti visi profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai bei asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu. Mokinių ir studentų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas valstybės lėšomis sumažins darbdavių sąnaudas bei užtikrins mokiniams ir studentams socialinio draudimo garantijas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Praėjusiais metais buvo numatyta, kad už profesinių mokyklų mokinius, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentus jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenis, teritorinių darbo biržų siųstus persikvalifikuoti įmonėse, jų persikvalifikavimo laiku socialinio draudimo įmokas moka darbdaviai.


2006-01-04Profilino ugdymosi galimybes gerai vertina visa mokyklos bendruomenė
Mokykloje sukuriamas galimybes mokiniui pasirinkti profilį ir dalykus itin gerai vertina ir mokiniai (82,3 proc.), ir jų tėvai (90 proc.), ir mokytojai bei mokyklų vadovai (91 proc.). Tai parodė Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas mokslinis tyrimas apie profilinio ugdymo Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose situaciją. Tyrimo metu iš viso apklausti 2267 respondentai – 9-12 klasių mokiniai, mokinių tėvai, I-III kurso studentai, mokytojai ir mokyklų vadovai. Apklausa parodė, kad prieš pasirinkdami profilį, pakraipą apie profiliavimą mokiniai dažniausiai kalba su mokyklų vadovais, dalykų mokytojais, organizuojami bendri tėvų ir vaikų susirinkimai, susitikimai su darbo biržos atstovais, įvairių sričių specialistais. Svarbią vietą informavimo požiūriu užima internetas, kaip informacijos apie aukštąsias mokyklas, profesijas šaltinis. Tyrimas parodė, kad sąlygos rinktis dalykus ar jų modulius sudaromos jau 9-10 klasėse. Geriausios sąlygos rinktis yra sukuriamos gimnazijose ir jaunimo mokyklose. Dažniausiai mokiniai pasinaudoja galimybe pasirinkti pagrindinių mokymosi dalykų modulius- anglų kalbą – 20,7 proc., matematiką – 22,5 proc., gimtąją kalbą – 20,8. Tyrimas parodė, kad 21 proc. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų suteikia galimybę pasirinkti technologijų dalykus. Daugiausiai tokių mokyklų yra Tauragės, Panevėžio, Šiaulių apskrityse. Apklausa parodė, kad pagrindiniai profilio pasirinkimo motyvai yra: profilio atitikimas ateities planams, jo atitikimas mokinio gebėjimams, pomėgiams, polinkiams, galimybių įstoti į universitetą užtikrinimas. Tyrimas parodė, kad pagrindinės priežastys, dėl ko 11-12 klasėse išauga mokymosi motyvacija yra šios: mokiniai mokosi patinkančių dalykų, kuriuos sieja su ateities karjera, tarp besimokančiųjų pasirinktus dalykus mažai nemotyvuotų mokinių. Studentų teigimu, geriausiai universitete panaudojamos mokykloje įgytos anglų kalbos, matematikos, gimtosios kalbos ir informacinių technologijų žinios.


2006-01-04Išrinktas penkioliktasis Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas
Kėdainiečiai turi gražią tradiciją – metams baigiantis už ženkliausią indėlį į krašto kultūrą pagerbti labiausiai nusipelniusį bendruomenės narį. Krašto kultūros premijos laureatas rinktas jau penkioliktąjį kartą. Daugumos sprendimu, šios premijos 2005-aisiais nusipelnė tautodailininkas Julius Urbanavičius. Meno ir kultūros aktualijomis gyvenantys rajono gyventojai savo kandidatą, kuris, jų manymu, verčiausias tapti penkioliktuoju tradicinės premijos laureatu, vertinimo komisijai galėjo siūlyti net kelis mėnesius. Vertintojai sulaukė septynių rekomendacijų, iš kurių net penkiose buvo paminėtas tautodailininkas, krašto dailės draugijos pirmininkas Julius Urbanavičius. Vertinimo komisija be didelių ginčų sutiko su kėdainiečių siūlymu ir praėjusių metų krašto kultūros premijos laureatu ppaskelbė entuziazmo nestokojantį skulptorių Julių Urbanavičių, savo kūriniais puošiantį tiek Kėdainius, tiek kitus Lietuvos bei užsienio miestus.


2006-01-03Atsidarys Å¡vietimo centras
Nuo 2006 metų pradžios Klaipėdos rajone nutarta įsteigti Švietimo centrą. Šis centras ketina organizuoti kvalifikacijos tobulinimo seminarus ne tik 836 rajone dirbantiems pedagogams, bet ir kitiems rajono gyventojams. Švietimo centrą buvo numatyta įkurdinti savivaldybės Švietimo skyriaus patalpose. Rajone yra didelis kvalifikacijos kėlimo poreikis, nes vien šiemet rajono pedagogams išduota beveik pusantro tūkstančio pažymėjimų. Turint savą kvalifikacijos tobulinimo instituciją, gerokai sumažės komandiruočių bei laiko sąnaudos. Įkurti Švietimo centrą buvo numatyta ir rajono plėtros strateginiame plane iki 2012 metų, įgyvendinant prioritetą dėl žinių visuomenės formavimo. Švietimo centras užsiims ne tik kvalifikacijos tobulinimu, bet ir suaugusiųjų švietimu, su kompiuteriais susijusia veikla ir kita. Naujosios institucijos darbas nesidubliuos su Pedagogų švietimo centru.


2006-01-03„Laiko vinys“: laimės kaminkrėtys, nuogi boksininkai ir A. Tarkovskis
1837-ųjų gruodžio mėnesį Vilniuje įkurtas kaminkrėčių cechas. Šiandien visoje Lietuvoje rastume vos keliasdešimt šią retą, legendomis ir prieatarais apipintą profesiją turinčių žmonių. Kaminkrėčio profesija – apipinta legendomis. Viena jų pasakoja, jog kai kartą karalių Georgą III vežusios karietos arkliai pasibaidė, jis būtų žuvęs, jei pro šalį ėjęs kaminkrėtys nebūtų gyvulių suvaldęs. Nuo išgąsčio atsipeikėjęs karalius gelbėtojo nerado, tačiau išleido nurodymą ypač gerbti ir mylėti visus kaminkrėčius. Nuo to laiko manoma, jog kaminkrėtys – laimės simbolis, o kai kuriose šalyse suodinos kaminkrėčių figūrėlės – tradicinė Kalėdų dovana. Anksčiau žmonės labai dažnai bandydavo jį paliesti tikėdami, kad prisilietimas prie kaminkrėčio atneš laimę.
Lygiai prieš 115 metų gimė JAV genetikas H. J. Moelleris. Eksperimentais jis įrodė, kad veikiant radiacijai atsiranda mutacijos. Šis atradimas padarė tikrą perversmą mokslo pasaulyje: Iki to laiko buvo manoma, jog egzistuoja kažkoks radiacijos kiekio slenkstis – neviršijus tam tikro apšvitos kiekio, tie neigiami reiškiniai nepasirodo. Pavyzdžiui, kad paraustų rankų oda, reikia tam tikros radiacijos dozės. Taip buvo manoma iki Moelerio darbų. O jis įrodė, kad bet koks kiekis, net pats mažiausias, gali sukelti negrįžtamus pokyčius žmogaus organizme. Žmogus su jonizuojančia spinduliuote susiduria kiekviename žingsnyje. Netgi jeigu jis gyvena girios pakraštyje, medinėje trobelėje, neturi jokių elektros aparatų ir neišeina iš namų, - žmones vistiek veikia gamtinė, kosminė spinduliuotė. Arba žmogų, skrendantį lėktuvu, veikia radiacija, dar net intensyvesnė, negu veiktų jam stovint ant atominio reaktoriaus viršūnės.
1923 metų gruodžio pabaigoje surengtos pirmosios bokso varžybos – būtent nuo šios datos imta skaičiuoti Lietuvos bokso istorija. Pirmųjų varžybų iniciatorius buvo lakūnas Steponas Darius. Lietuvos bokso federacijos generalinis sekretorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad lakūnas, nors ir nebuvo profesionalas, mėgo šį sportą.


2006-01-02Paskelbti 2005-ųjų "Operos Švyturiai"
Naujųjų metų vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre tradiciškai buvo įteikti "Operos Švyturiai“ - tai padėka už sezono darbus ryškiausiems šalies metų artistams. Kasmet naujametinio spektaklio metu įteikiami apdovanojimai tapo geriausių Lietuvos operos ir baleto žvaigždžių rinkimais ir jų laureatai pelnytai visus metus didžiuojasi geriausių vardais. "Operos Švyturių" teikimas - graži teatro tradicija. Didėjantis nominantų būrys - tai įrodymas, kad turime puikių solistų, o ateinančių metų pastatymai neabejotinai atvers duris naujiems vardams, kurie bus verti šio garbingo apdovanojimo. Visi laureatai buvo pagerbti ir apdovanoti tradicinėmis statulėlėmis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre Naujųjų metų išvakarėse, premjerinio spektaklio "Traviata” pertraukos metu. Šių metų "Operos Švyturiams", kaip ir kasmet įteikiamos ir piniginės premijos. Paskutinį metų vakarą "Operos švyturiai" ir piniginiai prizai buvo įteikti 6 nominantams: Metų operos solistas, Metų operos solistė, Metų baleto solistas, Metų baleto solistė, Metų operos viltis ir Metų baleto viltis (pastarosios dvi nominacijos skiriamos jauniesiems teatro solistams). Šiais metais "Operos Švyturiais" tapo: Metų operos solistas: Dainius Stumbras - Don Karlas "Likimo galia"Metų operos solistė: Sigutė Stonytė - Leonora "Likimo galia",Zenta "Skrajojantis olandas"Metų baleto solistas: Nerijus Juška - Vronskis "Ana Karenina", Bazilis "Don Kichotas", Zigfridas "Gulbių ežeras"Metų baleto solistė: Miki Hamanaka - Ana Karenina "Ana Karenina",Kiti "Ana Karenina", Emilija "Dezdemona"Metų operos viltis: Egidijus Dauskurdis - Alkadė "Likimo galia", Dalandas "Skrajojantis olandas", Leporello 'Don Žuanas", Sparafučilė "Rigoletas"Metų baleto viltis: Inga Cibulskytė - Emilija "Dezdemona", Kiti "Ana Karenina".


2006-01-02Susitiko fizikos mokytojai
Jelgavoje vykusiame tarptautiniame seminare "Fizikos mokymo metodika ir patirties sklaida" dalyvavo šešiolika Klaipėdos fizikų asociacijos narių. Susitikimas paskatino Latvijos ir Lietuvos pedagogus aktyviau dalintis sukaupta gerąja patirtimi bei keisti požiūrį į fizikos kurso turinį, mokymo metodus, tikslus ir uždavinius. Seminaro metu fizikos mokytojai susipažino su abiejų šalių ugdymo sistema, išklausė pranešimus apie netradicinius fizikos ugdymo metodus, e-Twinning portalo panaudojimą plečiant Europos fizikos mokytojų bendradarbiavimą, projektinio darbo galimybes ir diskutavo įvairiais fizikos ugdymo klausimais. Klaipėdos fizikai taip pat turėjo galimybę susitikti ir pabendrauti su Jelgavos žemės ūkio universiteto Fizikos katedros vedėju - technikos mokslų daktaru profesoriumi Uldžiu Iljinsu. Pedagogus ypač sužavėjo profesoriaus sukurta kompiuterinė studentų egzaminavimo programa.
Šis universitetas yra įsikūręs nuostabioje žymaus architekto Rastrelio projektuotoje Jelgavos pilyje. Seminaras buvo puiki proga mokytojams apžiūrėti pilį bei pilies muziejų, taip pat unikalų Jelgavos hercogų mauzoliejų.


2006-01-01Lietuvos kultūrai nusipelnę asmenys pagerbti premijomis
Iškilūs meno srities darbuotojai pagerbti Kultūros ministerijos premijomis. 23 premijas laureatams įteikė kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas. Konkursinės premijos už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis skirtos žurnalistui Vidmantui Kiaušui, kino, televizijos ir fotografijos kritikui Skirmantui Valiuliui, Lietuvos radijo laidų "Literatūros akiračiai" ir "Atodangos" autoriui ir vedėjui Virginijui Gasiliūnui, muzikologei Rūtai Gaidamavičiūtei, Lietuvos televizijos laidos "Be pykčio" autoriui ir vedėjui Leonidui Donskiui, menotyrininkams Vyteniui Rimkui ir Laimai Kanopkienei. Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui paskirta Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai Liucijai Citavičiūtei.Kretingos rajono kultūros centro direktorei Konstancijai Macienei premija skiriama už aktyvią, kūrybingą pastarųjų 5 metų veiklą kultūros centruose;Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesoriui Osvaldui Janoniui premija įteikta už bibliotekininkystės, bibliografijos knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose. Tautodailininkas Adolfas Andriejus Valuckis premiją atsiėmė už būdingiausių mūsų krašto tautodailės, amatų tradicijų išsaugojimą ir perdavimą.
Cimbolininkui Jonui Lechovickui premija skiriama už vertingų tradicinės kultūros lobių - papročių, dainų, šokių išsaugojimą ir pateikimą rinkėjams, archyvams, visuomenei. Etnomuzikologei Genovaitei Četkauskaitei premija paskirta už etninės kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą, švietėjišką veiklą.
Lietuvos dailės muziejaus P.Gudyno restauravimo centro Mokslinių tyrimų skyriaus vedėja Janina Lukšėnienė 3,5 tūkst. litų premija apdovanota už muziejininkystės ir muziejų vertybių restauravimo darbus.


2006-01-01Universitetas, darantis įtaką sveikatai
Kauno medicinos universiteto rektorius teigia, kad visuomenės gerovė nuo medikų neatsiejama
Darome įtaką visuomenės sveikatai ir medicinos pažangai. Ateitis priklauso nuo išsilavinusios ir sveikos šalies gyventojų dalies. Tai įrodyta mokslininkų. 2005 gruodžio pabaigoje suėjo 55 metai, kai KMU tapo nepriklausoma mokslo įstaiga. Ši aukštoji mokykla yra didžiausia sveikatos specialistų rengimo įstaiga Lietuvoje. Ši aukštoji mokykla yra pirmoji, kuri įgyvendino deklaruojamus žodžius apie teorijos ir darbo praktikos vienovę studijų metu. KMU pradžia buvo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetas, vėliau tapęs Kauno medicinos institutu. Per 55 metus šią aukštąją mokyklą yra baigę per 21 tūkstantis absolventų. Šiuo metu joje studijuoja apie 4500 studentų, kasmet stažuojasi apie 6 tūkstančius sveikatos specialistų. Kauno medicinos universitete ir ligoninėje dirba apie 120 profesorių, 600 mokslo daktarų, daugiau nei 1000 gydytojų.