Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.198.134.32
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Švietimo ir kultūros naujienos

2006-03-31Lietuvių menininkai - Vokietijos festivalių dalyviai
Kovo 13 – balandžio 30 d. Berlyne ir Miunchene vyko Literatūros namų Miunchene, Berlyno literatūros kolokviumo, "Suhrkamp" leidyklos ir teatro "Volksbühne" parengtas festivalis "Last& Lost". Literatūros namuose Miunchene kovo 13 – balandžio 30 d. veiks fotografijos paroda "Išnykusios Europos vaizdai". Berlyno literatūros kolokviume vyko keliolikos autorių skaitymai "Literatūra ir topografija". Kovo 24 d. skaitymuose "Anapus durų – pasaulio pabaiga" (Vor der Tür das Ende der Welt) dalyvavo Tomas Venclova su kolegomis W. Büscheriu ir R. Schrottu. Kovo 25 d. miestų paveikslams (Städtebilder) skirtoje programoje T. Venclova skaitė savo esė apie Vilnių.
"Suhrkamp" leidykla festivaliui išleido esė ir nuotraukų knygą "Last & Lost. Išnykusios Europos atlasas". Kovo 26 d. įvyko šios knygos pristatymas, dalyvaujant ir vienam iš jos autorių Mariui Ivaškevičiui.
Giedrės Bartelt galerijoje Berlyne kovo 24 – gegužės 13 d. veiks vienų garsiausių Baltarusijos menininkų fotografijos ir autorinės knygos paroda "I. Savčenko. Gamtovaizdžų komentarai. A. Klinau. Svajonių saulės miestas. Fotografija iš Lukašenkos šalies Baltarusijos". Paroda yra festivalio "Last & Lost" programos dalis.
Kitame, šiuo metu Berlyne jau penktus metus vykstančiame tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje "Maerzmusik" dalyvavo kompozitorius Vykintas Baltakas. Kovo 25 d. Berlyno filharmonijoje SWR Sinfoninis orkestras, diriguojamas S. Cambrelingo, pirmą kartą atliko naujai perdirbtą V. Baltako kūrinį "Poussla". Kūrinio premjeroje dalyvavo ir autorius. Kitoje programos dalyje - O. Messiaeno "Chronochromie" ir H. Lachenmanno "Schreiben".
Kovo 25 d. Ahrenshoope (Mekleburgo-Priešakinės Pomeranijos žemės) Luko menininkų namuose atidaryta paroda-projektas "3 + 4. Trijų šalių jaunieji menininkai", kurioje, dalyvaujant autorei, pristatyti ir jaunos menininkės Irmos Leščinskaitės darbai. Paroda veiks iki gegužės 22 d.


2006-03-31Lietuviškos mokyklos Lenkijoje ir Airijoje
Lenkijos Lodzės muzikos akademija vadinama lietuvių Gražinos ir Kęstučio Bacevičių vardu. Pianistas K.Bacevičius, baigęs studijas Varšuvos konservatorijoje ir universitete, dėstė Kaune, Varšuvoje, Lodzėje. Dvylika metų nuo 1957-ųjų jis dirbo Lodzės aukštosios muzikos mokyklos rektorium. Gražina Bacevičiūtė, Kęstučio sesuo, Lenkijoje kaip kompozitorė ir smuikininkė išgarsėjo dar labiau nei brolis. Kęstučio ir Gražinos brolis Vytautas - vienas moderniausių tarpukario Lietuvos kompozitorių, tuo metu aktyviai propagavusių naujoviškas muzikos komponavimo priemones. V.Bacevičiaus kūryba priskiriama to meto lietuvių muzikos avangardinei krypčiai. Į lietuvių muzikos istoriją V.Bacevičius įėjo kaip pirmojo fortepijoninio koncerto, vieno pirmųjų lietuviškų baletų autorius.
Airijos Galvėjaus (Galway) mieste atidaryta ketvirtoji lituanistinės mokykla Airijoje. Mokyklos atidaryme dalyvavusi Lietuvos ambasadorė Airijoje Izolda Bričkovskienė su lietuvių bendruomenės Airijoje nariais aptarė švietimo ir kitus aktualius klausimus. Šiuo metu lietuvių mokykloje dirba trys mokytojai, ją lanko 15 vaikų. Galvėjaus miestas yra vakarinėje Airijos dalyje prie Atlanto vandenyno, jame gyvena 66 tūkst. gyventojų. Pirmoji šeštadieninė lietuvių mokykla Airijoje atidaryta 2004 metų rugsėjį Lietuvos ambasadoje Dubline.


2006-03-30Vilniaus ir Sankt Peterburgo bendradarbiavimo sutartis
Sankt Peterburge Vilniaus miesto savivaldybė ir Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo vyriausybė pasirašys sutartį dėl bendradarbiavimo prekybos ir ekonomikos, mokslo ir technikos, humanitarinėje ir kultūros srityse. Bendradarbiavimo sutartis sudaroma siekiant efektyviau išnaudoti abiejų miestų ekonomines ir kultūrines galimybes, skatinti ekonominio ir humanitarinio bendradarbiavimo plėtrą, stiprinti ilgalaikius prekybos ir ekonomikos, mokslo ir technikos bei kultūros ryšius, puoselėti šių miestų teritorijoje veikiančių organizacijų bendradarbiavimą.
Abu miestai sieks sukurti palankias sąlygas bendroms investicijoms pritraukti, skatinti ūkio subjektų dalyvavimą įvairiose programose, remti bendrų investicinių projektų rengimą ir įgyvendinimą. Miestų savivaldybės teiks paramą organizuojant mokslines-praktines konferencijas, seminarus, skatins keitimąsi mokslininkais, tyrėjais, specialistais, moksline ir technine informacija. Vilnius ir Sankt Peterburgas skatins abiejų miestų pramonės ir mokslo organizacijų, universitetų ir institutų gamybinį, mokslinį ir techninį bendradarbiavimą. Miestai taip pat rems tiesioginius partnerystės ryšius tarp bendrojo lavinimo įstaigų, organizuos pedagogų susitikimus ir seminarus, keisis mokytojų ir moksleivių delegacijomis bei mokymo ir metodine literatūra.
Planuojama remti tautinių mažumų kultūrą ir bendradarbiavimą, padėti užmegzti tiesioginius ryšius tarp teatrų, bibliotekų, muziejų bei klubinių įstaigų, mėgėjų sąjungų, jaunimo organizacijų, kūrybinių sąjungų, asociacijų ir fondų. Miestai teiks paramą organizuojant menines parodas, meno kolektyvų ir solistų gastroles, rengs Vilniaus kultūros dienas Sankt Peterburge ir Sankt Peterburgo kultūros dienas Vilniuje.


2006-03-30Prezidentūroje apdovanoti jaunieji muzikai ir jų pedagogai
Prezidentūroje apdovanoti 15 jaunųjų muzikų bei dešimt jų pedagogų, laimėjusių Lietuvos ir tarptautinius apdovanojimus.
Apdovanojimo iškilmių metu prezidentas Valdas Adamkus padėkojo jauniesiems muzikos atlikėjams, garsinantiems Lietuvos vardą pasaulyje. Prezidentas pažymėjo, kad ypatingos pagarbos ir pripažinimo verti visi pedagogai, padedantys jauniesiems atlikėjams atpažinti ir išryškinti savo talentus, pasirengti konkursams ir ugdyti atlikėjo asmenybę. Jis palinkėjo, kad Prezidentūroje susirinkęs talentingiausias jaunimas įsilietų į Lietuvos muzikinį gyvenimą, savo talentą atskleistų ne tik pasaulio scenose, bet ir Lietuvos visuomenei.


2006-03-29Trakuose atidarytas Karaimų bendruomenės kultūros centras
Trakuose po rekonstrukcijos atidarytas Karaimų bendruomenės kultūros centras. Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, jog atidarymo iškilmėse dalyvavo ir premjeras Algirdas Brazauskas.
Atsižvelgdama į senas karaimų tradicijas šalyje bei unikalų ir vienintelį Europoje karaimų paveldą, Vyriausybė prieš dvejus metus iš valstybės investicijų programų skyrė 936 tūkst. litų Karaimų bendruomenės kultūros centro rekonstravimo darbams.
Šiemet numatyta rekonstruoti ir karaimų mokyklos - klebonijos pastatą. Šiems darbams iš valstybės biudžeto investicijų programų yra skirta 480 tūkst. litų.
Trakuose karaimų bendruomenė gyvena jau apie 600 metų.


2006-03-29Sankt Peterburgo universiteto baltistikos centras praturtėjo lietuviškomis knygomis
Lietuvos generalinis konsulatas Sankt Peterburge Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos centrui perdavė lietuviškas knygas, kurias Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos institutas ir Vilniaus universitetas, vykdydami programą "Dovanok žodį lietuvišką", dovanojo Baltistikos centro dėstytojams ir studentams.
Lietuvos generalinis konsulas Eitvydas Bajarūnas po knygų įteikimo ceremonijos susitiko su Filologijos fakulteto vadovybe, fakulteto dėstytojams ir studentams skaitė paskaitą " Lietuva: dabartis ir ateitis", atsakė į studentų klausimus.
Sankt Peterburgo universitetas yra vienintelė Rusijos aukštoji mokykla, kurioje yra dėstoma lietuvių kalba. Šio universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos centre lietuvių kalbos specialybės studijos prasidėjo nuo 2005 metų rugsėjo 1 dienos.


2006-03-28Teatro meno kūrėjams įteikti "Auksiniai scenos kryžiai"
Nusipelniusiems teatro meno kūrėjams Tarptautinę teatro dieną įteikti "Auksinių scenos kryžių" apdovanojimai bei išdalintos Kultūros ministerijos premijos.
"Auksiniais scenos kryžiais" buvo apdovanoti net trylika Lietuvos menininkų. Geriausiu režisieriumi paskelbtas Aidas Giniotis. Geriausio scenografo - kostiumų dailininko laurai atiteko Vilmai Masteikienei. Geriausio choreografo kategorijoje apdovanojimą pelnė Birutė Letukaitė. Geriausio kompozitoriaus "Auksinis scenos kryžius" įteiktas Gintarui Sodeikai. "Auksiniu scenos kryžiumi" apdovanota ir geriausia dramos aktorė - Daiva Stubraitė. Geriausio dramos aktoriaus - vyro kategorijoje nugalėjo Arūnas Sakalauskas. Už geriausią antraplanio moters vaidmens atlikimą "Auksiniu scenos kryžiumi" apdovanota Milė Šablauskaitė. Geriausio antraplanio aktorius kategorijoje apdovanotas Vaidotas Martinaitis. Operos srityje labiausiai teatro menui nusipelniusiu kūrėju paskelbtas Vytautas Juozapaitis. "Auksiniu scenos kryžiumi" operetės kategorijoje apdovanojimą pelnė Ieva Stundžytė. Baleto ir šokio srityje geriausia praėjusiame teatro sezone buvo Eglė Špokaitė. Lėlių teatro arba teatro vaikams kategorijoje "Auksiniu scenos kryžiumi" apdovanota Inesa Paliulytė. Geriausia teatro debiutante išrinkta Asmik Grigorian. Dėkingumo apdovanojimas įteiktas Dalei Tamulevičiūtei.
Kultūros ministerijos įsteigtos premijos dydis - 40 MGL (5 tūkst. litų).
"Auksinis kryžius" buvo pradėtas teikti 2004-aisiais ir pakeitė nuo 1995 metų teiktą "Kristoforą".


2006-03-28"Laisvės studijos" - dialogo apie laisvę inicijavimas
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) šiemet vėl skelbia rašinio konkursą "Laisvės studijos", kurio tikslas – skatinti studentus ir jaunimą nagrinėti laisvės idėjas ir galimybes jas įgyvendinti šiandieninėje visuomenėje.
Šiemet konkursas skiriamas iškiliausio XX a. ekonomisto Ludwigo von Miseso 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Konkurso dalyviai kviečiami susipažinti su Miseso darbais "Laisvė ir nuosavybė", "Kapitalizmas", "Socializmas", "Intervencionizmas", "Infliacija", "Užsienio investicijos", "Politika ir idėjos" ir "Biurokratija" ir parašyti esė, kuriame būtų atspindėtos, plėtojamos, taikomos ar polemizuojamos idėjos, išreikštos viename ar keliuose iš šių Ludwigo von Miseso darbų. Visi LLRI rašinio konkursui reikalingi Miseso darbai yra LLRI bibliotekoje bei publikuojami internete.
LLRI skelbiamas rašinio konkursas yra skirtas studentams, tačiau dalyvauti kviečiami ir savarankiškai neformaliai studijuojantys asmenys, visi ne jaunesni kaip 17 metų amžiaus ir darbo užbaigimo metu neturintys mokslinio daktaro laipsnio. Studentai taip pat gali pateikti darbus, kurie yra atlikti kaip referatai, kursiniai darbai ar straipsniai, bet buvo rengti ar publikuoti ne anksčiau kaip 2005 m. rugsėjo 1 d.
Darbai konkursui turi būti pateikti iki 2006 m. liepos 15 d. Darbų nugalėtojai bus paskelbti 2006 m. rugsėjį. Konkurso prizinis fondas - 6 000 litų.


2006-03-27Pasisemti kultūros vadybos idėjų – į Šiaurės šalis
Šiaurės ministrų tarybos biuras tęsia stažuočių programą "Closer Culture Neighbours", skirtą kultūros ir meno vadybininkams. Programos tikslas – suteikti galimybę jauniems Lietuvos kultūros vadybininkams stažuotis kultūros organizacijose Šiaurės šalyse, kuriose jie susipažintų su renginių ir festivalių organizavimu. Tai sudarytų sąlygas naujų kultūrinių projektų įgyvendinimui ir skatintų ilgalaikį Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros institucijų bendradarbiavimą bei bendrų projektų inicijavimą. Programa skirta ne vyresniems nei 36 m. profesionaliems kultūros vadybininkams, šioje srityje turintiems mažiausiai dviejų metų patirtį. Iš norinčiųjų dalyvauti stažuočių programoje reikalaujama puikiai mokėti anglų arba tos Šiaurės šalies, į kurią numatoma vykti, kalbą. Pirmenybė teikiama kandidatams, pateikusiems kvietimus iš priimančios kultūros institucijos/ institucijų Šiaurės šalyse. Programoje negali dalyvauti organizacijos ir studentai.
"Closer Culture Neighbours" programa finansuoja tiesiogiai su stažuote susijusias išlaidas (kelionės, nakvynės ir pragyvenimo išlaidos, sveikatos draudimas). Programa neskiria lėšų honorarams ir atlyginimams. Šią programą administruoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Vienintelis metų terminas paraiškoms pateikti – 2006 balandžio 15 d.


2006-03-27Lietuvos universitetų rektorių konferencija patvirtino Lietuvos universitetų viziją ir strategiją

Lietuvos kūno kultūros akademijoje įvyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis.
Konferencija pritarė dokumentui "Lietuvos universitetų vizija ir strategija", kuris yra svarbus ne tik Rektorių Konferencijai, bet ir visai akademinei bei plačiajai visuomenei. Jame pristatytos Lietuvos universitetų vertybinės nuostatos, apibūdinti universitetų ir visuomenės sanglaudos pagrindai, apibrėžti universitetų strateginiai tikslai, detaliai apibūdinti universitetų tikslai ir uždaviniai trumpuoju laikotarpiu (2006 - 2010 m.). Dokumentas baigiamas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos strategine misija.
Konferencija apsvarstė Doktorantūros nuostatų projektą ir jam iš esmės pritarė. Galutinai suredaguotas nuostatų projektas bus pateiktas tolesniam svarstymui Lietuvos mokslo taryboje bei Švietimo ir mokslo ministerijoje.
LURK aptarė projektą "Mokinių pasiekimų išorinio vertinimo ir tyrimų gairės 2006 - 2012 metams". Konferencijos nariai vieningai pareiškė, kad tobulinant projektą būtina: nemažinti egzaminų skaičiaus, reikalingo viduriniam išsimokslinimui įgyti, bei leisti laikyti valstybinį egzaminą baigusiesiems bendrąjį to dalyko kursą. 2007 m. lietuvių kalbos egzamino teksto suvokimo (negrožinis kūrinys) užduotis papildyti kalbos užduotimis bei suvienodinti teksto rašymo kriterijus. 2008 m. egzamino teksto suvokimo (negrožinis kūrinys) užduotis papildyti kalbos užduotimis, suvienodinti teksto rašymo kriterijus bei atsisakyti teksto interpretavimo užduoties.
LURK pritarė lituanistikos mokslo tyrimų prioritetų įgyvendinimo 2006—2007 m. programai, bet siūlo patikslinti lituanistikos tyrimų sąvoką nurodant svarbiausias tyrimų kryptis. Be to, LURK siekia atkreipti ŠMM dėmesį į būtinumą mokslo plėtros problemas spręsti kompleksiškai ir rengti visų prioritetinių krypčių įgyvendinimo programas. ŠMM siūloma formuojant 2007—2013 m. mokslo tyrimų prioritetus ir eksperimentinės plėtros kryptis bei rengiant jų įgyvendinimo programas išnaudoti LURK mokslinį-ekspertinį potencialą ir įtraukti į darbo grupes LURK atstovus.


2006-03-26Taurakalnio kultūros centro veikla - Vilniaus apskrities viršininko administracijos rūpestis
VšĮ Taurakalnio kultūros centrą sudaro 28 meno saviveiklos kolektyvai, chorai, ansambliai, šokių kolektyvai, teatrai, dailės studijos. Įgyvendinant Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo 3 straipsnio trečią dalį, Kultūros ministerija buvo įpareigota užtikrinti šios VšĮ meno kolektyvų veiklą. Pasirašyta penkerių metų sutartis (2001 m. gegužes 1 d.) baigia galioti šių metų gegužės 1d.
Kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo susitikimo su Vilniaus apskrities viršininku Gintaru Gibu mtu buvo aptartas VšĮ „Taurakalnio kultūros centras“ likimas ir apskrities administracijos galimybės pasirūpinti bei užtikrinti šio centro kolektyvų veiklą nuo š.m. gegužės mėnesio.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, mėgėjų meno kolektyvų veiklą ir miestiečių dalyvavimą juose užtikrinti turi savivaldybės. Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė rūpintis šiuo centru. Vilniaus apskritis pasirūpins šiuo centru ir nuo š.m. gegužės pirmosios dienos perims Taurakalnio kultūros centro finansavimą ir koordinavimą.


2006-03-26Magistrantūros studijų naujovės
Nuo šių metų dienines magistrantūros studijas pasirinkusiems studentams nebereikės už mokslą mokėti visos kainos, o pusė antrosios studijų pakopos studentų už dalinai valstybės finansuojamas studijas per semestrą mokės po 500 litų per semestrą. Pagal patvirtintus studijų išlaidų dydžius, 2005 metais į dieninę magistrantūrą įstoję muzikantai turėjo mokėti iki 20,9 tūkst. litų per metus, būsimieji transporto inžinieriai - iki 17,2 tūkst., odontologai - 12,3 tūkst., viešojo administravimo studentai - 12,2 tūkst., dailininkai, teatralai - 11,9 tūkst., medikai, veterinarai - 9,7 tūkst., architektai - 8 tūkst., litų per metus. Mažiausiai dieninė magistrantūra kainavo būsimiems reabilitacijos ir slaugos specialistams, policininkams, fizinių, biomedicinos, socialinių, filologijos, humanitarinių mokslų magistrantams - nuo 5,5 tūkst. iki 3,6 tūkst. litų per metus.
Šiemet priėmimas į valstybės finansuojamas dieninės magistrantūros vietas padidės nuo 4,6 tūkst. iki 6 tūkst. vietų.
Ištisinėse studijose permainos nėra numatomos. Medikai, Vilniaus universiteto teisininkai ir Veterinarijos akademijos studentai per penkerius ar šešerius metus galės iš karto įgyti magistro laipsnį.
Antrojoje studijų pakopoje įvedus įmokų sistemą, sutinkantys mokėti visą studijų kainą konkurso būdu gali būti priimami tik į vakarinės ir neakivaizdinės formų studijas. Dėl įmokų sistemos įvedimo antroje studijų pakopoje, ministerija siūlo lyginant su 2005 metais 690 vietų mažinti I pakopos dieninės formos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų studijų vietų skaičių ir 1433 vietomis didinti antrosios pakopos dieninės formos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų vietų skaičių.
Kiek ir kokių studentų priimti į valstybines aukštąsias mokyklas, spręs Vyriausybė.


2006-03-25Garso meno projektai Klaipėdoje
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras tęsia renginių GARSŲ GALERIJA ciklą, skirtą garso meno pristatymams. Vakar klaipėdiečiams buvo pristatyti trys elektroninės muzikos projektai, balansuojantys tarp eksperimentinės kūrybos ir klubinės kultūros. Dalyvavo du pajūryje gyvenantys ir dar tik pradedantys kūrybinį kelią autoriai - AUKS ir ARM, o taip pt vakaro svečiai - šiauliečiai nu-dub stiliaus grupė I_DUBA. Kaip visuomet GARSŲ GALERIJOS metu akustinius pasirodymus papildė vizualinės projekcijos.
AUKS yra grynosios elektroninės improvizacijos kūrėjas. Pasirodymo metu autorius personaliniu kompiuteriu generuoja garsinę medžiagą ir, laisvai improvizuodamas, kuria elektronines garso struktūras. ARM kūrybai būdingi tie patys metodai kaip ir daugumai klubinės kultūros atstovų, dažniausiai įvardijami kaip turntablism. Mikso logika tiksliai atspindi postmodernaus pasaulio, kuriame išsitrina ribos tarp originalo ir kopijos, konstruktus. Šiauliečiai projekto i_duba nariai oske, olegas, kanopa, darius ir svaras dirba kartu nuo 2002-2003 metų žiemos, kai įsibėgėjo muzikinis projektas. Nors pastarasis iki šių dienų šiek tiek transformavosi, bet išliko ištikimas low fidelity estetikai, papildant pseudo-dub painiava, įberiant improvizacijos riešutų. 2003 m. išleistas video ir home-made cdr "the nu-dub sessions", kurį recenzentai apibūdino kaip: "įtraukiantis eksperimentinis dub undergroundas nestokojantis elektro-akustinės psichodelikos ir svajingų egzotiškų elementų."


2006-03-25Paskolų studijoms galimybės Anglijoje
Nuo kitų mokslo metų įstojusiems mokytis į Didžiosios Britanijos universitetus galios nauja kainų už studijas politika. Iki šiol už mokslus, nesvarbu kuriame universitete, tekdavo visiems mokėti 1000–1100 svarų sterlingų (5000–5500 litų) per metus, o nuo šiol kiek­vienas universitetas nustatys savas kainas – iki 3 tūkstančių svarų sterlingų (15 tūkst. litų) per metus. Informaciją kiek konkrečiai kainuoja viena ar kita studijų programa, teikia kiekvienas universitetas.
Nors mokslas kainuos ir daugiau, tačiau studentams, atvykusiems mokytis į Jungtinę Karalystę, bus suteikiama galimybė gauti paskolas. Dėl paskolos galima kreiptis įstojus į universitetą. Ji yra suteikiama, jei tėvų pajamos neviršija 112 tūkstančių litų per metus, įkeisti nieko nereikia. Šią paskolą reikės grąžinti tik tokiu atveju, jei baigus universitetą dirbant pajamos viršys 15 tūkstančių svarų sterlingų, o jei jos 25 metus neviršys minėtos sumos – paskola bus nurašoma. Be to, jeigu ir reikės grąžinti paskolą po 25 metų, tai per mėnesį išlaidos tam sudarys apie 150 litų. Ją reikia imti kiekvieniems studijų metams atskirai. Taip pat įstojus Anglijoje galima imti paskolą įsikūrimui. Nuo šių metų studentai taip pat gali gauti stipendijas pragyvenimo išlaidoms apmokėti („bursary“). Ši stipendija yra negrąžinama. Kiekvienas universitetas turi atskirą šios stipendijos skyrimo tvarką. Liutono universitetas kiekvienam ES studentui siūlo mažiausiai 300 svarų sterlingų (1500 litų) per metus. Tačiau priklausomai nuo šeimos pajamų, ši stipendija gali siekti iki 1750 svarų (8750 litų) per metus. Taip pat galima kreiptis dėl stipendijos mokslui („scholarship“). Ši stipendija skiriama gabiausiems studentams. Parama gali siekti tūkstantį svarų (5 tūkst. litų) per metus, ji yra negrąžinama. Studentams palengvinti pragyvenimą Didžiojoje Britanijoje taip pat gali atlyginimas už nevisą darbo dieną („part-time salary“). Dauguma Anglijos universitetų turi karjeros ar darbo centrus, kur studentai gali kreiptis ir prašyti pagalbos ieškodami darbo, už kurį gauna atitinkamą atlyginimą.


2006-03-24Radvilų rūmuose nauja šiuolaikinės Lietuvos dailės paroda
Lietuvos dailės muziejuje Radvilų rūmuose atidaryta antroji per pastaruosius dvejus metus įsigytų kūrinių paroda „Šiuolaikinė Lietuvos dailė“. Pirmoji per 2004-2005 m. įsigytų kūrinių paroda „XVII a. pab. – XX a. Lietuvos dailė ir tautodailė“ veikia Vilniaus paveikslų galerijoje.
Parodoje Radvilų rūmuose eksponuojami šiuolaikinių Lietuvos dailininkų ir fotografų kūriniai, ateityje tapsiantys Nacionalinės dailės galerijos parodų ir nuolatinių ekspozicijų pagrindu. Dar teberekonstruojamai Nacionalinei dailės galerijai LDM siekia sukaupti vertingą XX a. antros pusės Lietuvos dailės rinkinį ir jį praturtinti eksperimentiniais, novatoriškais dailininkų darbais. Šie kūriniai liudija autorių norus plėtoti prie oficialaus sovietinio dailės gyvenimo nederėjusią kūrybos kryptį. Nuolat papildoma ir 10-jo dešimtmečio dailės kolekcija, pristatanti kūrybos pokyčius Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, atsivėrus sienoms ir ryšiams su užsienio daile. Parodoje eksponuoti skulptoriaus T. K. Valaičio, fotografo A. Budvyčio, tapytojų R. Jankausko-Kampo, Č. Lukensko, A. Railos, E. Rakauskaitės, S. ir P. Stanikų ir kitų įvairių žanrų dailės kūrėjų darbai. Iš viso – per 60 kūrinių ir jų ciklų.
Paroda veiks iki balandžio 23 d.


2006-03-24Švietimo darbuotojai kels kvalifikaciją ir tobulins administracinius gebėjimus
Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė trišalę paramos skyrimo sutartį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Paramos fondu Europos socialinio fondo agentūra ir pradėjo įgyvendinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir administracinių gebėjimų tobulinimo projektą "Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir jai priklausančių įstaigų (išskyrus švietimo) darbuotojų ir savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų administracinio personalo kvalifikacijos kėlimas ir administracinių gebėjimų tobulinimas", kurį finansuoja Europos socialinis fondas ir Lietuvos Respublika.
Įgyvendinant projektą bus organizuojami Europos Sąjungos mokymai (ES teisė, ES struktūrinių fondų programavimas, administravimas, projektų rengimas, įgyvendinimas, kitų ES programų valdymas), administracinių gebėjimų tobulinimo bei užsienio kalbų kursai. Šios programos pasirinktos todėl, kad Lietuvai tapus ES nare, valstybės tarnybai keliami dar didesni reikalavimai, turintys atitikti ir bendrąją ES valstybės tarnautojų kompetenciją, kuri leistų įvairių ES šalių tarnautojams sėkmingai bendradarbiauti tarpusavyje.
Bendra projekto vertė siekia 365 tūkst. litų. Šiam projektui įgyvendinti iš Europos socialinio fondo skirta 206 tūkst. litų parama. Vilniaus miesto savivaldybė bendrajam projekto finansavimui skyrė beveik 159 tūkst. litų. Projekto įgyvendinimo trukmė - 20 mėnesių. Projektu įgyvendinama Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2.2 priemonė "Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas".


2006-03-23Europos kultūros sostinė Vilnius – geriausia proga būti išgirstam Europoje
Vilnius yra labai patrauklus miestas kultūros gerbėjams bei užsienio investuotojams, todėl projekto “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” pristatymas įvairiose Europos šalyse turėtų prasidėti jau dabar per dirbančius užsienyje Lietuvos atstovus.
Praėjusią savaitę Londone Lietuvos kultūros atašė konferencijoje projektas “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” buvo pristatytas Serui Bobui Skotui, kuris yra pagrindinis projekto “Liverpulis – Europos kultūros sostinė 2008” sklaidos užsienyje ambasadorius. Susitikimo metu šis garsus Europos kultūros sostinių ekspertas pateikė gaires, kaip efektyviai suformuoti „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ sklaidos strategiją tose šalyse, kuriose reziduoja Lietuvos kultūros atašė (Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje bei LR atstovybėje prie Europos Sąjungos). Jo teigimu, projekto sėkmė priklausys nuo to, kiek suinteresuoti ir įtraukti bus Vilniaus bei visos Lietuvos žmonės. Seras Bobas Skotas taip pat pateikė siūlymus, kaip padidinti projekto biudžetą pritraukiant privačius investuotojus bei įvairius tarptautinius fondus iš Lietuvos ir užsienio, nes projektas “Europos kultūros sostinė” turi būti vykdomas taip, kad teigiami pokyčiai mieste tęstųsi ilgą laiką. Europos kultūros sotinė turi būti ne vienos dienos fejerverkas, kuris nušvis danguje ir po kelių akimirkų užges, o ilgalaikė investicija miestui bei kuriant šalies įvaizdį. Per šiuos svarbius metus sukurta nauja infrastruktūra ar užmegzti kultūrinai ryšiai turi būti stiprus katalizatorius tolimesnei miesto ir jo kultūros raidai ”, teigė Seras Bobas Skotas.


2006-03-23LR Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija dėl humanitarinių ir socialinių mokslų darbų pripažinimo vienareikšmė
Atsižvelgdama į akademinėje visuomenėje kilusią diskusiją dėl kvalifikacinių reikalavimų aukštųjų mokyklų dėstytojams, mokslo darbuotojams, dirbantiems humanitarinių bei socialinių mokslų srityse, Švietimo ir mokslo ministerija paaiškino, kad jokiuose ministerijos parengtuose kvalifikaciniuose reikalavimuose nėra reikalavimo skelbti mokslo darbus užsienyje arba ne lietuvių kalba.
Iš asmenų, pretenduojančių užimti dėstytojų ir mokslininkų pareigas aukštosiose mokyklose, mokslinių tyrimų institucijose, reikalaujama įvykdyti bent vieną iš kelių minimalių reikalavimų. Vienas iš jų - skelbti mokslo darbus periodiniuose leidiniuose, registruotuose tarptautinėse mokslinės informacijos duomenų bazėse. Leidinių sąrašą, Vyriausybei pavedus, sudarė Lietuvos mokslo taryba. Šiose duomenų bazėse registruota per 40 Lietuvoje leidžiamų periodinių mokslo leidinių, iš kurių 16 - humanitarinių ir socialinių mokslų leidiniai, leidžiami lietuvių kalba. Tarp pastarųjų - ir svarbiausi lituanistikos periodiniai mokslo leidiniai. Kitas minimalus reikalavimas, kurį įvykdę asmenys gali pretenduoti užimti profesoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo arba kitas pareigas aukštosiose mokyklose ir mokslinių tyrimų institucijose, - publikuoti mokslo monografiją, vadovėlį arba kitą reikšmingą mokslo darbą pripažintoje (tai yra turinčioje legalų ISBN kodą) leidykloje, nepriklausomai nuo tos leidyklos šalies arba kalbos, kuria publikuojamas mokslo darbas. Kitus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems užimti dėstytojų ir mokslininkų pareigas aukštosiose mokyklose, mokslinių tyrimų institucijose, teisės aktų numatyta tvarka nustato pačios aukštosios mokyklos.
Humanitarinių ir socialinių mokslų, ypač lituanistikos, plėtrai pastaruoju metu skiriamas didelis dėmesys. 2003-2004 m. ministerijos užsakymu parengta ir po išsamių akademinės bendruomenės svarstymų aprobuota Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategija, kurios nuostatomis vadovaujamasi rengiant humanitarinių ir socialinių mokslų bei lituanistikos mokslinių tyrimų sritis reglamentuojančius teisės aktus. Jau keleri metai šių mokslo sričių produkcija vertinama pagal skirtingą nei fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų metodiką, kuri apima daug platesnę humanitarinių ir socialinių mokslų darbų skalę. Ši skalė apima ir mokslo darbus, skelbiamus plačiajai visuomenei skirtuose kultūros ir profesiniuose leidiniuose. Lituanistikos moksliniams tyrimams finansuoti 2004 ir 2005 m. buvo skirtas apie 12 proc. didesnis finansavimas, palyginti su kitais humanitariniais ir socialiniais mokslais.


2006-03-22Lietuvių rašytojai savo kūrinius pristatė Leipcigo knygų mugėje
Leipcigo knygų mugėje, kuri vyko kovo 15-20 d.), organizuota ir lietuvių literatūros skaitymų naktis, kurioje savo kūrinius pristatė Lietuvos autoriai Herkus Kunčius bei Eugenijus Ališanka. Šių dviejų rašytojų kūriniai pernai pasirodė Vokietijos leidyklose "DuMont" ir "Edition Erata".
Renginiai yra projekto "Mažos kalbos - didelės literatūros", vienijančio 12 šalių kultūros institutus ir literatūrines organizacijas, dalis. Šiemet savo šalių literatūras pristatė rašytojai iš Kroatijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Graikijos, Kipro ir kt. Projektas šiemet įgyvendinamas jau ketvirtąjį kartą. Jis vienija dvylikos šalių kultūros institutus ir literatūrines oganizacijas.


2006-03-22Vyresniųjų klasių kalbų mokytojams ir mokiniams - Europos kalbų aplankas
Europos Tarybos Europos kalbų aplanko akreditavimo komitetas patvirtino Lietuvos kalbininkų parengtą 9 – 12 klasių mokinių Europos kalbų aplanką, kuris yra viena iš kalbų kompetencijų pripažinimo sistemos dalių. „Europos kalbų aplankas“ įregistruotas 73 numeriu. Jis rodo, kad Europoje jau naudojami 72 aplankai.
Aplankas leis mokiniui nusistatyti užsienio kalbos, valstybinės kalbos mokymosi tikslus, sužinoti, ar juos pasiekė. Padės suprasti, kaip mokinys gali susikalbėti užsienio kalba, kokią tarptautinę patirtį jis turi, kaip kinta jo mokymosi patirtis. Kalbų pase parašoma, kas, kada ir kokiu pagrindu vertino. Tikimasi, kad mokiniai taps nuovokesni, savarankiškesni ir turės daugiau motyvų mokytis. Taip pat aplanke esanti informacija bus labai naudinga mokytojui, jeigu mokinys išvyks mokytis į kitą šalį ar pereis iš vienos mokyklos į kitą.
Lietuvoje parengtas aplankas, kaip ir visų kitų šalių aplankai, susideda iš trijų dalių: Kalbų paso, Kalbų biografijos ir Dosjė. Kalbų biografija padės mokiniui planuoti, apmąstyti ir įvertinti savo mokymosi procesą ir pažangą. Ji paskatins mokinį suprasti ir parodyti, kiek kurios kalbos jis moka, kiek kultūrinės patirties įgijo mokydamasis formaliai ir neformaliai. Ši dalis skiriama daugiakalbystei - kelių kalbų kompetencijų ugdymui. Kalbų biografija parengta lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų kalbomis, tomis kalbomis – tai tos kalbos, kurių daugiausia mokomasi Lietuvoje. Dosjė dalyje mokinys galės kaupti dokumentus, iliustruojančius pirmosiose dviejose dalyse apibūdintus kalbų mokėjimo pasiekimus. Kalbų pasas parengtas lietuvių ir anglų kalbomis.
Norint, kad Lietuvoje funkcionuotų objektyvi ir skaidri visoje Europoje pripažįstama kalbų kompetencijų pripažinimo sistema, planuojama parengti aplankus kitoms mokinių amžiaus grupėms.


2006-03-21Paskelbti festivalio "Pravda viena minutė" nominantai
Kino teatre "Coca-Cola Plazza" įvyko filmų festivalio "Pravda viena minutė" premjera. Publika galėjo pamatyti 99 geriausius vienos minutės filmus, kuriuos sukūrė profesionalūs ir neprofesionalūs kino kūrėjai. Šiais metais "Pravda viena minutė" gavo 507 filmus. Pernai kūrėjai atsiuntė apie 300 darbų. Vienos minutės filmų geografija – visa Lietuva. Kūrėjų amžius taip pat labai įvairus. Keletas vyriausiųjų jau perkopė į šeštą dešimtį, tuo tarpu jauniausias filmo autorius - dešimtmetis. Dažniausiai pasitaikantis filmo pavadinimas - "Filmas".
Geriausios melodramos "Pijus buvo geras žmogus" autoriumi pripažintas Au Sabas. Geriausią trilerį "Drebutis" sukūrė Martynas Enčius, Rokas Levinskas, Marius Jasiulionis. Geriausia socialine drama tapo Andriaus Janutos, Augusto Riboko filmas "Kai galva guminė". Geriausias neformatas paskirtas filmui "Pasaka apie degtukų dėžutES", kurių autoriai Martynas Genkovas, Julius Zubavičius. Geriausio reality "Atvirumas" autoriai - Darius Kilinskis, Eduardas Čiapas, Eligijus Skirkevičius. Geriausią scenarijų "Zuikio triumfas" sukūrė Meinardas Valkevičius, Ainis Karpavičius. Geriausi spec. efektai filme "Bomba" (Vadim "Wox" Besedin). Už poeziją "Lopšinė apie tai, kaip gimė sapnas" apdovanotas Vaidotas Ambrozaitis. Festivalio Grand Prix pelnė režisierius Tadas Vidmantas už filmus "Šviesioji gyvenimo pusė", "Atiduok modemą", "Kriu Kongas Pasaulio griovėjas", "It is a silly place", "Gerosios žinios". Specialus "Pravdos" prizas atiteko Vytauto Chlbinsko ir Roko Šaški darbui "Filmas". "OmniSurfport" vartotojai išrinko Tomo Vilio filmą "Metropolis arba 60 s nei geismo, nei grožio".


2006-03-21Jaunųjų mokslininkų susitikimas Vilniuje
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) suorganizavo jaunųjų mokslininkų konferenciją, į kurią rinkosi ir fizikai, ir medikai, ir socialinių bei ir kitų sričių mokslininkai. Susirinko net 55 dalyviai iš keturių Vilniaus universitetų, atvyko svečių iš Kauno. Konferencijoje dalyvavo ir keletas mokinių, taip pat siekiančių tapti mokslininkais. Susitikimo metu pristatyta dalyvių vykdomų tyrimų įvairovė – nuo fizikos, nekilnojamojo turto ir statybų, anglų filologijos iki aukštosios matematikos, medicinos ir teisinių problemų.
LJMS pirmininkė Brigita Serafinavičiūtė pristatė LJMS ir jos veiklą. Laidos "Negali būti" vedėjas ir autorius Rolandas Maskoliūnas pristatė Lietuvos mokslo festivalį ir su juo susijusias tarptautines programas. LJMS Tarybos nariai Daina Kliaugaitė ir Jurgis Pralgauskis papasakojo apie jau tradiciniu tapusį LJMS renginį "Idėjų kalvė", kurio pagrindinis tikslas taip pat yra paskatinti įvairių sričių jaunųjų mokslininkų tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Susirinkusieji buvo kviečiami prisijungti ir prie gegužės 26 d. Kaune organizuojamo mokslo festivalio "Pamatyk kitaip".
Konferencijos metu buvo atlikta jaunųjų mokslininkų apklausa. Paaiškėjo, kad iš 15 atsakiusiųjų didesnė dalis pasirinko doktorantūros studijas, nes sieja savo karjerą su moksline veikla arba turėjo temą, kurią labai norėjo išnagrinėti. Tik pora žmonių atsakė, kad stojo finansiniais sumetimais. Taip pat 13 respondentų pažymėjo, kad norėtų, jog jų daktaro diplome butų įrašas ir anglų kalba.
LJMS įkurta 2002 m. vasario mėnesį, oficialiai įregistruota 2003 m. Šiuo metu Sąjunga vienija daugiau nei šimtą tikrųjų narių, kurių dauguma - doktorantai.


2006-03-20Festivalio "BALTIC0C0" atgarsiai
Vilniaus naktiniame klube "Intro" tris dienas vyko muzikinis festivalis "BALTIC0C0", kuriame suspindėjo net penkios pasaulinės muzikos žvaigždės iš Anglijos - Chrisas Clarkas iš "Warp records", "Animals on Wheels" iš "Ninja Tune", "Battery Operated" ir Ayca Cakmakli iš "C0C0S0L1DC1T1" ir Janekas Schaeferos iš "AudiOh!". Taip pat apsilankė eksperimentikos maestro iš Olandijos - Fransas de Waardas ("Freiband"), atstovaujantis "Staalplaat". Festivalyje taip pat dalyvavo ir nemažas būrys lietuvių atlikėjų. Tai sparčiai progresuojanti gyvo garso grupė Headandshoulders, taip pat PB8, Tomo Dobrovolskio, Ginto K, Antano Jasenkos ir Dariaus Čiutos gyvi projektai. Už didžėjaus pulto stovėjo ir plokšteles suko Pagalvė (Techstylism / Knobs), Gvidas iš Partyzanų ir Walkman iš Sutemų bei jaunasis talentas Spielzeug iš Min_For kolektyvo. Savo video darbus rodė vaizdo menininkai Rut-Rut, Render iš Studio.lt, Garo iš Fresh Rice, Korb ir Juodo.
Renginį sudarė dvi dalys - dienų metu vyko medijos meno laboratorijos ir diskusijos, vadinamieji workshop'ai, o vakarais svečių ir lietuvių pasirodymai. Užsienio menininkai dalinosi ne tik savo įspūdinga patirtimi, bet ir kalbėjo apie tai, kaip menininkams išgyventi iš savos veiklos, dalyvauti įvairiuose projektuose ir "prasimušti" į tokius vandenis, kaip jie tai padarė savo laiku.
Visi dalyvavę svečiai yra savo srities profesionalai. Garsas apie juos iš Didžiosios Britanijos sklinda po visą pasaulį. Jų kuriama muzika bendrai apibūdinama kaip Intelligent Dance Music (IDM).


2006-03-20Nuotolinių studijų kokybė Lietuvoje ir užsienyje: turima patirtis, kylančios problemos ir jų sprendimo būdai
Studijų kokybės vertinimo centras surengė seminarą „Nuotolinių studijų (NS) kokybė Lietuvoje ir užsienyje: turima patirtis, kylančios problemos ir jų sprendimo būdai“. Seminare buvo pristatyta analizė, kurią atliko Viešosios politikos ir vadybos instituto ekspertai. Tai pirmas produktas, sukurtas finansuojant Europos Sąjungos struktūriniams fondams pagal 2.4 priemonę vykdomame projekte.
Seminare buvo kalbama apie projekto „Nuotolinių studijų kokybės vertinimo metodikos ir jos taikymo tvarkos sukūrimas“ atsiradimo priežastis, keliamus tikslus bei siekiamus rezultatus. Projekto tikslas – sukurti nuotolinių studijų (NS) kokybės vertinimo sistemą. Sukūrus studijų kokybės vertinimo metodiką ir pradėjus ją taikyti, būtų padarytas svarus indėlis į NS kokybės augimą, tai suteiktų didesnes galimybes studentams įgyti kokybišką aukštąjį išsilavinimą nuotoliniu būdu. Seminare buvo apžvelgta NS diegimo ir funkcionavimo patirtis pasirinktose užsienio valstybėse.
Seminare pristatyti anketinės apklausos rezultatai, atlikus NS būklės ir kokybės vertinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose apie NS taikymą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Iš viso apklausoje dalyvavo 49 aukštosios mokyklos. Buvo pateikti duomenys apie NS modulių skaičiaus pasiskirstymą pagal aukštosios mokyklos tipą (didžiausia dalis tenka valstybiniams universitetams - 74,14 proc.), pagal studijų sritis (socialiniai mokslai sudaro didžiausią dalį – 38,16 proc.). Apklausos duomenys rodo, kad daugiausiai NS modulių teikia valstybiniai universitetai - 406 moduliai. 2004-2005 metais NS programas teikė tik valstybiniai universitetai, jų buvo 10 (6 socialinių mokslų, 4 technologijos mokslų )
Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad užsienio šalyse ir Lietuvoje švietimo specialistai skiria nepakankamai dėmesio naujų nuotolinio mokymosi pedagoginių modelių kūrimui ir taikymui. Skirtingai nei užsienio šalyse, Lietuvoje nėra patvirtintų kompetencijų NS personalui. Technologijos turi būti diegiamos tik gerai įvertinus jų poveikį NS proceso tobulinimui.


2006-03-19Paveldo puoselėtojui - Bugailiškio premija
Šiaulių "Aušros" muziejaus įkūrėjo Pelikso Bugailiškio premija teikiama jau aštuntą kartą. Šį kraštiečio teisininko, publicisto ir kraštotyrininko atminimui skirtą apdovanojimą šiais metais pelnė "Šiaulių krašto" fotografas, didžiąją gyvenimo dalį kraštotyrai ir muziejininkystei skyręs Jonas Tamulis.
Idėja "Aušros" muziejaus įkūrimo iniciatoriaus bei ilgamečio jo vadovo Bugailiškio atminimą pagerbti jo vardo premija kilo minint 75-ąsias muziejaus metines. Pildydami pirmojo lietuvių metraštininko valią - skatinti kraštotyros, muziejininkystės, kultūros paveldo puoselėjimą, premijos steigėjais tapo Bugailiškio žmonos giminaitė, jo palikimo paveldėtoja Julija Daniliauskienė, "Aušros" muziejus bei šiaulietis verslininkas Rimantas Belickas. Kasmet skiriamą premiją jau yra pelnę septyni žinomi Šiaulių krašto kultūros žmonės.


2006-03-19Mokslų darbų vertinimo kriterijai – KT jurisdikcijai
Grupė socialinių ir humanitarinių mokslų atstovų paprašė prezidento kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar neprieštarauja Konstitucijai dabar galiojanti socialinių ir humanitarinių mokslų darbų vertinimo sistema.
Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį patvirtinti Vyriausybės nutarimai numato, kad galimybė gauti docento ar profesoriaus pareigas, taip pat vadovauti daktaro disertacijai, priklauso nuo užsienyje registruotose duomenų bazėse paskelbtų darbų. Pasak mokslininkų, šiuo metu susidarė parodoksali situacija, kai socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai priversti savo darbus skelbti užsienio žurnaluose ar Lietuvos leidiniuose, kurie turi užsienyje registruotas duomenų bazes. Anot pareiškėjų, suprantama, jog šis reikalavimas yra taikomas tiksliųjų mokslų atstovams, nes jiems svarbu apie savo išradimus ar naujoves pranešti plačiai, tačiau tokie kriterijai neturėtų būti taikomi darbams apie Lietuvos istoriją ar panašiai. KT prašoma išaiškinti, ar minėti Vyriausybės nutarimai neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai saviraiškos laisvės ir valstybinės kalbos principams.
Prezidento nuomone, tokia valstybės politika nuvertina lietuviškai ir Lietuvoje skelbiamus mokslo darbus. Prieš kreipdamasis į KT, šalies vadovas susitiks su Mokslo tarybos bei Švietimo ir mokslo ministerijos vadovus. Būtent šios institucijos ir parengė prieštaringus Vyriausybės nutarimus.


2006-03-18J.Miltinio dramos teatrui - 65 metai
Šiomis dienomis J.Miltinio dramos teatrui sukanka 65 metai. Jubiliejaus proga teatre atidarytos dvi teatro parodos: Eleonoros Matulaitės, Audriaus Zutkio tapybos darbų ir Algimanto Bareikio skulptūrų paroda bei Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda "Veidrodžio pusė"(eksponuojami aktorių ir teatro darbuotojų portretai).
Oficiali Panevėžio dramos (šiuo metu - J.Miltinio) teatro įsikūrimo data - 1940 m. kovo 15 d., kai čia suvaidinamas J.Miltinio režisuotas N.Pogodino "Sidabrinis slėnis". Teatro branduolį sudarė Režisieriaus 1938 m. Kauno darbo rūmų kultūros klubo įsteigtos scenos mėgėjų kuopelės - Darbo rūmų teatro trupės - auklėtiniai. Jau pirmasis spektaklis nustebino žiūrovą savo natūralumu, jis buvo gyvenimiškas ir suprantamas, be patoso ir dirbtinumo - to meto lietuvių teatro gyvenime tai buvo nauja ir netikėta. J.Miltinis įkūrė aktorių ruošimo studiją pačiame teatre. Beveik trisdešimt metų Panevėžio teatras buvo vieno režisieriaus, nuosekliai įgyvendinusio savo kūrybinę programą, teatras.
Tai vienintelis vardinis teatras Lietuvoje.


2006-03-18Pripažintas Raudondvario moksleivių išradimas – plastikas

Aplinkos ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija pripažino Kauno rajono Raudondvario gimnazijos moksleivių iš želatinos, glicerino ir vandens sukūrė unikalų ekologišką plastiką, iš kurio galima gaminti pakuotes sausiems maisto produktams, namų apyvokos, biuro reikmenis. Bendrovių „Achema“ ir „Lifosa“ aplinkosaugos ekspertai patvirtino, jog naujasis plastikas skyla natūraliomis sąlygomis, todėl, į aplinką patekusios jo atliekos greitai suyra.
Moksleivių komandos, kurią sudarė dešimt merginų, projektas „Žaliasis plastikas: aplinkai draugiška technologija“ buvo pripažintas geriausiu praėjusiais metais paskelbto respublikinio moksleivių konkurso „Ateities pramonė: ko dar išmoksime iš gamtos?“ projektu. Pirmąją vietą užėmusiai komandai ir mokytojai konkurso „Ateities pramonė: ko dar išmoksime iš gamtos?“ organizatoriai dovanojo kelionę į „Nemo“ mokslo centrą Amsterdame, Olandijoje.
Antroji konkurso vieta atiteko Alytaus Vidzgirio vidurinės mokyklos moksleiviams, pristačiusiems projektą „Spalvotų gamtinių tirpalų gaminimo ir jų panaudojimo tyrimą“ ir pasiūliusiems unikalų natūralių maisto dažiklių gaminimo būdą, kurį galima naudoti produktų spalvinimui maisto pramonėje. Trečiąją vietą užėmė Kauno rajono Mastaičių pagrindinės mokyklos moksleivių darbas „Gamtos elektriniai reiškiniai žmonijos labui“. Moksleiviai sukūrė specialų jonizatoriaus modelį, kurį išbandė natūraliomis sąlygomis. Specialiu bendrovės „Lifosa“ apdovanojimu paskatinti moksleiviai, analizavę vėjo energijos panaudojimo pramones įmonėje galimybes.


2006-03-17Taikomosios dailės muziejuje - paroda „Estijos valstybiniai apdovanojimai“
Taikomosios dailės muziejuje kovo 16 d. Lietuvos dailės muziejus, Estijos valstybės kanceliarija ir Estijos ambasada atidarė parodą „Estijos valstybiniai apdovanojimai“, kuri veiks iki balandžio 17 d.
Pirmą kartą Lietuvoje parodoma kitos valstybės svarbiausių apdovanojimų visuma – ordinai ir medaliai, kaip valstybės padėkos simboliai, kurie pasižymi ir didele menine verte.
Estijos valstybinių apdovanojimų parodoje Taikomosios dailės muziejuje eksponuojami prieškario ir pastarųjų 15-os metų Estijos valstybiniai apdovanojimai. Jie buvo suteikti ir garbiems Lietuvos piliečiams. Tad stenduose rodomi ne tik unikalūs juvelyrikos meno kūriniai — ordinai, medaliai, bet ir politikų, verslo atstovų, kultūros, meno asmenų, pelniusių Estijos apdovanojimus, nuotraukos. Išsamus Lietuvos piliečių — įžymių Lietuvos istorijos ir šiandienos asmenybių, apdovanotų Estijos ordinais ir medaliais, sąrašas skelbiamas Lietuvos dailės muziejaus svetainėje.


2006-03-17Studijų programų vertintojai - studentai
Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir Studijų kokybės vertinimo centras kviečia studentus tiesiogiai dalyvauti išorinio išsamiojo studijų programų vertinimo procese. Studentai kviečiami vertinti lietuvių filologijos, žemės ūkio, gyvulininkystės technologijų, miškininkystės, saugos inžinerijos, bioinžinerijos, biofizikos, statistikos studijų krypčių programas.
Ekspertais siekiantys tapti studentai turėtų studijuoti ne žemesniame, nei IV bakalauro studijų kurse (ypač laukiami studentai, studijuojantys magistrantūroje) ir domėtis studijų kokybe. Pageidautina, kad studentai nestudijuotų nė vienoje iš vertinamų studijų programų. Kandidato registracijos formą ir išsamesnę informaciją galima rasti Lietuvos studentų sąjungos interneto svetainėje www.lss.lt
Įprasta tvarka studijų programos bus vertinamos pagal studijų kryptis, kurių vienos vertinimą atliks viena ekspertų grupė. Kviečiami studentai bus lygiateisiai ekspertų grupės nariai ir vertins studijų programas kartu su kitais vertinimo grupės nariais. Tai bene pirmas kartas, kai studentai akivaizdžiai, o ne per atstovus įtraukiami į tikrajį studijų kokybės vertinimą Lietuvoje. Toks studentų ir už studijų kokybės vertinimą atsakingų institucijų bendradarbiavimas ne tik sudaro sąlygas objektyviau pažvelgti į studijų procesą, bet ir leidžia aukštųjų mokyklų rengiamoms studijų programoms neatitrūkti nuo valstybės ir jaunuomenės poreikių.


2006-03-16ES šalių filmų festivalyje Lietuvai atstovaus J.Lapinskaitės "Stiklo šalis"
Tradiciniame Europos Sąjungos (ES) šalių filmų festivalyje Čikagoje buvo parodyta ir režisierės Janinos Lapinskaitės kino juosta "Stiklo šalis". Prieš kino juostos "Stiklo šalis" demonstravimą vyko ir režisierės J. Lapinskaitės susitikimas su festivalio žiūrovais. Plačiau Lietuvos kiną pristatyti Čikagoje jai padėjo Ruzvelto universiteto vaidybos ir teatro koledžo asocijuotas profesorius Kęstutis Nakas.
Šiemet jau 9 kartą startavęs festivalis, truksiantis keturias savaites, yra didžiausias ES šalių kino filmų renginys Šiaurės Amerikoje, todėl tai - puiki proga bendrame Europos kino tradicijų kontekste Amerikos publikai pristatyti šiuolaikinį lietuviškąjį kiną. Į Europos šalių kūrybą pristatančio festivalio repertuarą šiemet įtraukta daugiau nei 50 pilnametražių meninių filmų, sukurtų 24 Europos šalyse.
Balzeko Lietuvių kultūros muziejuje, kuriame vyks šventinis Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtas renginys, buvo parodytas ir naujausias J.Lapinskaitės filmas "Našlių pakrantė".


2006-03-16"KTU Karjeros dienos 2006" – darbuotojų ir karjeros galimybių paieška
Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelyje vyko "KTU Karjeros dienos 2006". Jos organizatorius KTU Karjeros centras, siekdamas glaudesnio Universiteto ir įmonių bendradarbiavimo, šį kasmetinį renginį jau antrą kartą organizavo ne atskirai fakultetuose, bet viso universiteto mastu, todėl įmonės turėjo galimybę tuo pačiu metu rasti visų KTU ruošiamų specialybių studentus, o studentai gauti informaciją apie karjeros galimybes.
"Talentų bankas" - tai intelektualus žaidimas, per kurį studentai atlieka simuliacines užduotis, parodančias įgytas žinias, bendravimo įgūdžius, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas ir dirbti komandoje. Tokios užduotys padeda įmonių atstovams susidaryti nuomonę apie dalyvaujančių studentų asmenybes bei parodo, ar studento savybės atitinka įmonės keliamus reikalavimus. Kad patektų į "Talentų banką", studentas turi rašyti motyvacinį laišką, atsakinėti į specialybės klausimus bei dalyvauti pokalbyje, po kurio atrenkami tik dvidešimt penki geriausi studentai. Taigi įmonės gali pamatyti KTU "talentus" vienoje vietoje. Karjeros dienų konkurse "Talentų bankas" šiais metais pareiškė norą dalyvauti beveik 100 KTU studentų, finalinį, etapą pasiekė 25 studentai.
Praėjusiais metais "KTU Karjeros dienose 2005" dalyvavo 75 įmonės, iš jų 2 užsienio - "European patent Office" ir "Philips". Šiemet renginyje dalyvavo 100 darbdavių. Susidomėjimas Kauno technologijos universitetu siekia ne tik Lietuvą, nes KTU Karjeros dienos pagal dalyvaujančių įmonių skaičių yra didžiausios Baltijos šalyse. Mūsų kaimynės Latvijos SSE Ryga Karjeros dienose dalyvavo 35 įmonės, Rygos technologijos universitete - 53.


2006-03-15Kultūros ministerija apdovanojo geriausius praėjusių metų kultūros centrus
Kultūros ministerija skyrė keturis apdovanojimus geriausiems praėjusių metų kultūros centrams. Prienų kultūros centrui nuspręsta skirti 80 MGL (10 tūkst. litų), Anykščių kultūros centrui - 64 MGL (8 tūkst. litų), Rietavo savivaldybės kultūros centrui - 48 MGL (6 tūkst. litų) ir Jurbarko kultūros centrui (filialui "Juodaičių bendruomenės namai") - 32 MGL (4 tūkst. litų) dydžio premijas.
Premijomis siekiama skatinti kūrybingą kultūros centrų veiklą, įvertinant geriausius kultūros centrų pasiekimus ir darbus. Premijos skiriamos už pastarųjų 5 metų aktyvią, kūrybingą, novatorišką veiklą, puoselėjant etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką, pramoginę veiklą, tenkinant bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuojant profesionalaus meno sklaidą.
Kultūros centrus premijoms turi teisę siūlyti apskričių, savivaldybių administracijos, Lietuvos liaudies kultūros centras, Kultūros centrų taryba, Lietuvos kultūros centrų asociacija, asociacija "Kultūros savivaldos kolegija", kitos nevyriausybinės organizacijos, asmenys, pats kultūros centras.
Planuojama, jog balandžio mėnesį kultūros ministras apsilankys minėtuose kultūros centruose ir įteiks premijas.


2006-03-15Išklausyta Lietuvos mokslų akademijos ataskaita už 2005 m. veiklą
2006 m. kovo 14 d. Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje įvyko mokslų akademijos visuotinio susirinkimo ataskaitinė sesija. Jos metu įteikti Lietuvos mokslų akademijos 2005 m. premijų laureato diplomai - Vinco Krėvės-Mickevičiaus – habil. dr. Vytautui Vanagui, Vlado Lašo – akad. Antanui Praškevičiui, Kazimiero Simonavičiaus – n. k. Mykolui Dauniui, akad. Kazimiero Meškausko – VDU doktorantei Jonei Šakalytei, jauniesiems mokslininkams, aukštųjų mokyklų studentams. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas apžvelgė Lietuvos mokslų akademijos 2005 m. darbus ir žvilgsnį į ateitį. Sesijos metu vyko kandidatų rinkimams į mokslų akademijos narius pristatymas ir rinkimai. Sesijoje buvo renkami į laisvas MA narių vietas pretendavę kandidatai. Lietuvos MA tikruoju nariu išrinktas MA mokslinis sekretorius prof. habil. dr. Valdemaras Razumas. Diskusijose kalbėjo VU Onkologijos instituto direktorius prof. K. Valuckas, akad. L. Sauka, MA n. k. V. Ostaševičius, MA n. e. A. Raila, Lietuvos mokslo institutų konferencijos pirmininkas prof. S. Ašmontas ir kiti. Buvo priimtas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo, Vyriausybės, ministerijų vadovus, kuriame analizuojama šalies, ypač jos intelektinio potencialo, ateitis ir kviečiama priimti strateginius sprendimus, užtikrinančius visavertį Lietuvos žmonių švietimą, jos kultūros suklestėjimą remiantis šiuolaikiniu aukštuoju mokslu bei mokslo žiniomis grįsta ekonomika.


2006-03-14Vilnius - Baltijos juvelyrikos sostinė
Vilniaus „Reval Hotel Lietuva“ konferencijų centre vyko III Baltijos juvelyrikos paroda „Amber Trip“. Tai didžiausias Baltijos jūros regione juvelyrikos pramonei ir menui skirtas renginys.
Pagrindinis „Amber Trip“ tikslas - pristatyti pasauliui Lietuvos juvelyrus ir padėti jiems surasti naujų verslo partnerių ir rinkų. Kitas uždavinys - pritraukti kuo daugiau Lietuva besidominčių užsienio juvelyrikos kompanijų. Be to, šiemet parodos organizatoriai iškėlė sau dar vieną ambicingą tikslą - padaryti Vilnių Baltijos jūros regiono juvelyrikos sostine.
Pirmaisiais metais daugiau dėmesio buvo skiriama gintarui ir jo gaminiams. Parodai vystantis, interesų ratas išsiplėtė ir šioje parodoje dalyvavo kompanijos prekiaujančios ne tik gintaru bet ir brangakmeniais, pusbrangakmeniais, bižuterija, juvelyrine įranga.
Parodoje dalyvavo įmonės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Turkijos, Ukrainos, Italijos, Ispanijos, Graikijos, Prancūzijos ir Australijos, o lankytojų sulaukta net iš Japonijos, Kinijos ir Indijos.
Po pernykštės sėkmės nutarta ir šiemet rengti parodos madų šou. „Amber Trip Fashion Show“ tikslas - pateikti drabužio ir papuošalo sintezę. Šįkart madų šou vyks neįprastoje vietoje – „Reval Hotel Lietuva“ garaže.
"Amber Trip" - ne tik komercinis renginys. Kaip ir kasmet šiemet vyko plati edukacinė programa. Lietuvos ir užsienio specialistai skaitė paskaitas apie gintarą, deimantus, papuošalų restauravimą, juvelyrikos verslo sąlygas įvairiose šalyse.


2006-03-14Vykdomas projektas „Andragogų praktikų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo modelio kūrimas ir įgyvendinimas”
Alytuje, Marijampolėje ir Šiauliuose jau prasidėjo projekto “Andragogų praktikų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo modelio kūrimas ir įgyvendinimas” trečiasis etapas – tikslinės projekto grupės – andragogų praktikų – mokymai Lietuvos apskrityse.
Visose Lietuvos apskrityse andragogų praktikų mokymai vyks 2006 metų kovo 3 d. – birželio 10 d. Mokymus ves andragogai konsultantai bei patyrę andragogai, o jų darbą supervizuos pagrindiniai projekto ekspertai. Kiekvienoje apskrityje andragogai praktikai dalyvaus 64 val. mokymo programoje, kurios metu gilins teorines darbo su suaugusiaisiais žinias bei lavins praktinius įgūdžius.
Pirminiais dalyvių registravimo duomenimis norą dalyvauti mokymuose pareiškė pusantro karto daugiau dalyvių negu projekte numatyta apmokyti. Į mokymo grupes įtraukta po 20-23 dalyvius kiekvienoje apskrityje. 2005 metų rugsėjo – spalio mėnesiais vyko andragogų konsultantų ir patyrusių andragogų atranka. Šie žmonės tiesiogiai dirbs su projekto tiksline grupe Lietuvos apskrityse 2006- 2007 metais: ves andragogų praktikų mokymus, konsultuos juos rengiant mokymo programas bei vedant užsiėmimus tiesioginėse darbovietėse pagal projekto metu rengiamą darbo su suaugusiaisiais metodiką, vertins andragogų praktikų darbą, teiks rekomendacijas kompetencijų vertinimo grupei. Kiekvienoje apskrityje dirbs dviejų žmonių (andragogo konsultanto bei patyrusio andragogo komanda).
Projekto pristatymas apskrityse vyko 2005 metų gegužės – birželio mėnesiais. Įvyko 5 pristatymo seminarai Alytaus – Vilniaus, Kauno – Marijampolės, Utenos – Panevėžio, Šiaulių – Telšių, Klaipėdos – Tauragės apskričių suaugusiųjų švietėjams bei suaugusiųjų švietimo organizatoriams. Renginiuose dalyvavo 180 asmenų.


2006-03-13Londono scenoje - Lietuvos jaunųjų muzikų avangardas
Šį savaitgalį prestižinėje Londono Guildhall muzikos ir dramos mokykloje įvyko koncertas „Lietuviškas akcentas“ („Lithuanian Accent“). Pirmą kartą vienoje scenoje pasirodė devyni Londone šiuo metu studijuojantys jaunieji muzikai – Londono Karališkoje muzikos akademijoje studijuojanti dainininkė Jurgita Adamonytė, Londono karališkojo koledžo studentai dainininkas Kostas Smoriginas bei smuikininkė Diana Galvydytė, pagal Jaunųjų muzikų programą Karališkoje operoje dainuojanti Liora Grodnikaitė bei Guildhall muzikos ir dramos mokyklos studentai pianistė Evelina Puzaitė, dainininkė Milda Smalakytė, pianistai Martyna Jankauskaitė, Gintaras Pamakštys ir Indrė Petrauskaitė
Apdovanojimus įvairiuose tarptautiniuose konkursuose pelnę jaunieji menininkai koncerto Londone metu atliko programą, kurioje skambėjo W.A.Mozarto, S. Gastaldoni, S. Rachmaninovo, M. Ravelio, A.Kačanausko, G. Bizet, C. Vine, C.Saint-Saenso ir J. Cechanovičiaus kūriniai.
Individualumo bei meistriškumo deriniu jaunieji menininkai jau yra nustebinę ne vienos šalies žiūrovus.


2006-03-13Jaunimo mokyklos - reikalingos
Švietimo ir mokslo ministerijos užsakytas tyrimas atskleidė, kad pagrindiniai motyvai, darę įtaką pasirinkti jaunimo mokyklą, - noras rasti mokyklą, kurioje jaustumeisi saugus ir pripažintas. Taip pat buvę prasti pasiekimai bendrojo lavinimo mokykloje, kurioje mokėsi anksčiau, bei mokytojų ir draugų patarimai rinktis jaunimo mokyklą. Daugumai mokinių, lankančių jaunimo mokyklas, mokslas sekasi geriau nei vidurinėje ar pagrindinėje mokyklose. Paaiškėjo, kad jaunimo mokyklos labiausiai reikalingos mokiniams, turintiems mokymosi motyvacijos problemų (91 proc.), emocinių ir elgesio problemų (72,2 proc.), priklausomybių (65,5 proc.), pažeidusiems įstatymus (65,3 proc.). Daugiau kaip pusė atėjusiųjų mokytis į jaunimo mokyklą nurodė, kad joje adaptuotis buvo nesunku. Iš karto surado draugų, suprato, kad tai jų mokykla. 77, 5 proc. mokinių pažymėjo, kad jie jaunimo mokykloje jaučia mokytojų palaikymą, o per pamokas jaučiasi laisviau. Tyrimas parodė, kad beveik tarp visų apklaustųjų vyrauja teigiama nuostata mokslo atžvilgiu. 26,4 proc. jaunimo mokyklas baigusių jaunuolių toliau norėtų dirbti ir mokytis, 43,8 proc. – stoti į profesinę mokyklą, 16,9 proc. – grįžti mokytis į vidurinę mokyklą, 14,8 proc. – į vidurinę vakarinę mokyklą, 13,1 proc. norėtų studijuoti kolegijoje ar universitete. Iš karto įsidarbinti planuoja tik 21,3 proc. baigusių jaunimo mokyklą žmonių.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 25 jaunimo mokyklos, jose mokosi per 2000 mokinių. Jaunimo mokyklose mokosi mažiau motyvuoti ir dėl įvairių priežasčių negalintys kitose mokyklose pritapti mokiniai. Į šias mokyklas priimama nuo 12 iki 16 metų, čia galima įgyti pagrindinį išsilavinimą.


2006-03-12Jaunieji talentai ir muzikos žvaigždės festivalyje "Skambanti banga"
Klaipėdoje įvyko jubiliejinis X tarptautinis jaunųjų atlikėjų festivalis "Skambanti banga". Nuo 1997-ųjų metų kasmet vykstantis festivalis šiemet apibendrino dešimties metų patirtį ir kvietė į šešis koncertus.
Tradiciškai festivalį pradėjo "Mažųjų muzikų paradas", kuriame dalyvavo 5-10 metų amžiaus atlikėjai, kurie šiemet pristatė Nacionalinės M. K.Čiurlionio menų mokyklos simfoninį orkestrą. Su jaunimo orkestru grojo žymus saksofonininkas Petras Vyšniauskas, dirigavo batutos meistras, LNOBT dirigentas Martynas Staškus. Koncerte "Aš pasirinkau muziko kelią..." pasirodė ankstesnių "Skambančios bangos" festivalių dalyviai, tęsiantys studijas aukštosiose muzikos mokyklose užsienyje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. Koncerte "Jaunųjų kūrėjų muzika" skambėjo klaipėdiečių moksleivių, studentų bei absolventų kūryba, atliekama bendraamžių ir profesionalių atlikėjų. Baigiamasis koncertas - "Džiazo karavanas" - tradiciškai buvo skiriamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Jame koncertavo jaunieji Klaipėdos ir Klaipėdos apskrities džiazo atlikėjai.
Festivalio naujovė - meistriškumo pamokos. Jas vedė pripažinti atlikėjai: perkusijos virtuozas Pavelas Giunteris - ansamblio "Giunter Percussion" (anksčiau "Vilniaus mušamieji") įkūrėjas ir vadovas bei vienas žymiausių Lietuvos džiazo muzikantų, saksofonininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Petras Vyšniauskas. Pamokose buvo kviečiami dalyvauti visi moksleiviai, grojantys saksofonu bei mušamaisiais intrumentais. Meistriškumo klasės pamokas vainikavo dalyvių koncertas.


2006-03-12Akademinės sielovados klausimai
Europos universitetų dieną (kovo 11 d.) organizavo CCEE (Europos vyskupų konferencijų taryba) kartu su Romos vikariatu. Šių metų renginio tema: „Krikščioniškasis humanizmas kaip kelias naujam bendradarbiavimui tarp Europos ir Afrikos“ Jo metu kartu su Šventuoju Tėvu Benediktu XVI buvo kalbamas rožinis. Įvykis Romoje buvo susietas televizijos tiltu su Madridu (Ispanija), Miunchenu (Vokietija), Sofija (Bulgarija), Sankt Peterburgu (Rusija), Lionu (Prancūzija), Friburgu (Šveicarija), Nairobiu (Kenija), Abididžanu (Dramblio Kaulo krantas), Oweri (Nigerija) ir transliuojamas per CTV Vatikano televizijos kanalą bei „Mondo Eurovisione“ palydovinę programą.
Lietuvoje prieš keletą savaičių pirmąkart susitikę aukštųjų mokyklų vadovai ir bažnyčios hierarchai aptarė akademinės sielovados reikalus. Rengiamasi parengti bendradarbiavimo memorandumą, kuriame būtų išdėstyti bendri akademinės bendruomenės ir bažnyčios tikslai.
Universitetinė sielovada Europoje jau seniai nenaujas dalykas, o Lietuvoje tai vis dar naujovė. Daugelis universitetų turi savo kapelionus, bet į šią veiklą reikia įtraukti ir pasauliečius, kurie gerai žino, kuo gyvena jaunimas.
Universitetinė sielovada turėtų padėti studentams imigrantams neprarasti savigarbos, įgyti pasitikėjimo svečioje šalyje ir brandinti savo tikėjimą, skatinti bendradarbiauti ne tik įvairių tautybių studentus, bet į šį procesą įtraukti ir konkrečias institucijas, organizacijas: ambasadas, kultūros fondus, nevalstybines organizacijas ir kt.


2006-03-11Pradedamas įgyvendinti projektas "Vilnius - kultūra besidomintis miestas"
Vilniaus miesto savivaldybės Kolegijos posėdžių salėje surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytas pradedamas įgyvendinti projektas "Vilnius - kultūra besidomintis miestas".
Projektu bus siekiama kasdieninėje aplinkoje skleisti vilniečiams fundamentaliąsias kultūros žinias, suprantamai pateikti pagrindinę kultūrinę informaciją, skatinti labiau domėtis Lietuvos ir Europos kultūra. Prasidėjus projektui, Vilniaus gatvėse stovintys stendai pasipuoš garsiausių dailės kūrinių reprodukcijomis, žinomų menininkų portretais, o troleibusuos skambės pasaulinio garso klasikos kūriniai.


2006-03-11Mokantiems už kitų studijas – lengvatos
Šiemet susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio galės ir gyventojai, kurie mokėjo už vyresnių negu 26 metų amžiaus vaikų, globotinių, brolių, seserų, sutuoktinių ar sugyventinių studijas. Tai pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija. Taigi jeigu pernai asmenys mokėjo už artimųjų, vyresnių nei 26 metų amžiaus, studijas, jau šiais metais jie gali deklaruoti pajamas ir pretenduoti susigrąžinti dalį per praėjusius metus sumokėto pajamų mokesčio.
Pagal iki šiol galiojusias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas už studijoms patirtas išlaidas dalį pajamų mokesčio būdavo galima atsiimti, jeigu studijuojantysis buvo jaunesnis nei 26-erių. Įsigaliojus pasikeitimams, mokantiems už kitų asmenų studijas ir norintiems susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio nebeliko kliūčių dėl studijuojančiųjų amžiaus.
Naujosios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 metų pajamas.


2006-03-10Tarptautinis moterų filmų festivalis ŠERŠĖLIAFAM
Tarptautinis moterų filmų festivalis ŠERŠĖLIAFAM - tai nedidelis reveransas moterų režisierių kūrybai.
Festivals prasidėjo Janinos Lapinskaitės dokumentinio filmo premjera “Našlių pakrantė” apie pamario miestelio našles, kurių gyvenimai paženklinti artimo žmogaus netektimi. Pristatyti du pagrindinės programos filmai – debiutiniai. Tai populiarios rusų aktorės Renatos Litvinovos pirmasis režisuotas vaidybinis filmas “Deivė: kaip aš pamilau” (2004), kuriame ji sukūrė ir pagrindinį vaidmenį. Aktorinę karjerą į režisūrą išmainė garsi Škotijos kino ir teatro aktorė Alison Peebles. Jos filmas “Gyvenimas po gyvenimo” (2003) Edinburgo filmų festivalyje pelnė žiūrovų prizą. Tarptautinių apdovanojimų yra pelnę ir daugiau festivalio pagrindinės programos filmų: “Mobbing” – man patinka dirbti” (rež. Francesca Comencini, Italija, 2003), “Svetimšalės” (rež. Helena Taberna, Ispanija, 2003), “Trys melancholijos kambariai” (rež. Pirjo Honkasalo, Suomija, 2004). Greta pagrindinės programos pristatyti lietuvių ir latvių trumpų filmų rinkiniai. Festivalyje parodyta dešimtmetį apimančią Kiros Muratovos filmų retrospektyvą, pradedant vienu iš pirmųjų jos filmų “Trumpi susitikimai” (Ukraina, 1967) ir baigiant “Trimis istorijomis” (Ukraina, Rusija, 1997).


2006-03-10Lietuvoje tiriamos suaugusiųjų švietimo sąlygos ir galimybės
Kovo-balandžio mėnesiais vyksiančio tyrimo metu Statistikos departamentas apklaus 5 tūkst. 25-64 metų amžiaus gyventojus, atrinktus iš Gyventojų registro atsitiktinės atrankos būdu. Pirmą kartą Lietuvoje bus atliktas išsamus suaugusiųjų švietimo tyrimas. Bus tiriamos suaugusiųjų švietimo sąlygos ir galimybės, ar Lietuvos suaugusieji, studentai ir dirbantieji noriai mokosi, kas trukdo gilinti žinias ar kelti kvalifikaciją.
Naudodamos tą pačią anketos klausimų struktūrą, suaugusiųjų švietimo tyrimą atlieka daugelis Europos valstybių, todėl Lietuvos tyrimo duomenis bus galima palyginti su kitų šalių rezultatais. Europos Sąjungos ir kitose šalyse 2003 metais buvo atliktas mažesnės apimties suaugusiųjų mokymosi statistinis tyrimas. Tyrimo duomenimis, tuo metu Lietuvoje mokėsi 28 proc. 25-64 metų amžiaus gyventojų, Estijoje - 31 proc., Latvijoje - 46 proc. Europos Sąjungos šalių vidurkis siekė 42 procentus.
Suaugusiųjų švietimo tyrimas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse vyks kas penkeri metai. Tyrimo rezultatai bus paskelbti 2007 metais.


2006-03-09Vilniaus kultūros darbuotojai kels profesinę kvalifikaciją
Vilniaus miesto savivaldybė ir sostinės Centrinė biblioteka pradeda įgyvendinti miesto kultūros įstaigų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo projektą, kuriuo siekiama pagilinti kultūros darbuotojų užsienio kalbos, kompiuterinio raštingumo, kultūros vadybos gebėjimų kompetencijas. Tikimasi, kad projektas priartins Vilniaus kultūros įstaigas prie bendruomenės, aktualizuos turimas darbuotojų kompetencijas bei praturtins jas naujais gebėjimais ir kvalifikacijomis.
26-ių Vilniaus kultūros įstaigų darbuotojams bus organizuojami seminarai-konferencijos, intensyvių praktinių užsiėmimų stovyklos, kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbų kursai, bus siekiama suteikti daugiau žinių apie modernias įstaigų darbo organizavimo formas.
Ilgalaikis ir nuolatinis kultūros darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimo poreikis tampa ypač aktualus rengiantis "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" projekto įgyvendinimui. Tikimasi, kad šis projektas padės kultūros įstaigoms aktyviau įsitraukti į įvairius renginius 2009-aisiais metais.
Projekto įgyvendinimo trukmė - 2 metai.


2006-03-09Svarstytas profesinio mokymo įstatymo projektas

Pramonininkų konfederacijos patalpose įvyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konsultacinis posėdis, kuriame dalyvavo LR Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai, kiti su profesiniu mokymu ir įsidarbinimu susiję atstovai. Jame buvo svarstomas profesinio mokymo įstatymo projektas.
Pramonininkai ir kitų suinteresuotų verslo struktūrų atstovai aptarė valstybės institucijų įgaliojimus profesinio mokymo srityje, spręndė dėl racionalizuoto profesinio mokymo programų tinklo užtikrinimo. Pabrėžta, kad specialistų tam tikruose pramonės sektoriuose trūkumas susijęs su ne tobula profesinio rengimo sistema. Darbdaviai, kurie yra suinteresuoti reikiamų specialistų parengimu šalyje, neturėjo tiesioginės galimybės dalyvauti šiame procese. Nesant aiškios profesinio mokymo reformos, atitinkančios darbo rinkos poreikiams, profesinės mokyklos jau pradėjo ruošti vadybos specialistus. Buvo siūloma kaip reglamentuoti Lietuvos kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, kvalifikacijų sistemos valdymą, kad būtų patenkinti šalies pramonės ir verslo poreikiai.


2006-03-08Atkuriama Katalikų bažnyčiai nuosavybės teisė į kilnojamąsias kultūros vertybes
Praėjusią savaitę Kultūros ministras V. Prudnikovas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties "Dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje" nuostatas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Katalikų bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo įstatymu bei atsižvelgdamas į Dvišalės nuolatinės komisijos išvadas, pasirašė įsakymą, kuriuo atkuriama Katalikų bažnyčiai nuosavybės teisė į kilnojamąsias kultūros vertybes, saugomas Lietuvos dailės muziejuje.
Kultūros ministras pavedė Lietuvos dailės muziejui perduoti Vilniaus arkivyskupijai nurodytas kilnojamąsias kultūros vertybes, laikantis Lietuvos Respublikos Katalikų bažnyčios nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo įstatymo nuostatų ir Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos, ir saugojimo instrukcijos, patvirtintos kultūros ministro įsakymu reikalavimų.
Lietuvos dailės muziejus perdavė Vilniaus arkivyskupijos kurijai 988 iki tol muziejaus saugotas ypatingos sakralinės, istorinės ir meninės reikšmės Vilniaus katedros lobyno vertybes. Nuo šiol Katalikų bažnyčiai priklausančios vertybės yra įrašytos į Lietuvos saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių registrą.


2006-03-08Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
Lietuvos mokslo premijų komitetas paskyrė 2005 metų Lietuvos mokslo premijas. Iš viso premijuota 13 mokslo darbų humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos bei technologijos mokslų srityse.
Lietuvos mokslo premijų komiteto sprendimu, humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje premijuoti Leono Gudaičio (Vytauto Didžiojo universitetas) bei Leonardo Saukos (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) darbai.
Fizinių mokslų sekcijoje nuspręsta premijuoti Vilniaus universiteto mokslininkus - Vilijandą Bagdonavičių bei Vydą Čekanavičių, o taip pat mokslininkų kolektyvą iš Puslaidininkių fizikos instituto ir Vilniaus universiteto - Eugenijų Gaubą, Vaidotą Kažukauską, Jurą Poželą, Karolį Poželą, Aldžių Šilėną, Juozą Vidmantį Vaitkų. Premija paskirta ir vienam taikomosios mokslinės veiklos darbui: Valentino Kadūno, Virgilijos Gregorauskienės, Vlado Katino, Alfredo Radzevičiaus, Rimantės Zinkutės (Geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos geologijos tarnyba) kolektyviniam darbui.
Biomedicinos mokslų sekcijoje reikšmingiausiais buvo pripažinti Irenos Eitminavičiūtės (VU Ekologijos institutas) bei Vaidučio Kučinsko (Vilniaus universitetas) darbai. Eksperimentinės plėtros srityje premijuoti Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centro ir Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro mokslininkų: Alio Baublio, Loretos Ivaškevičienės, Gintaro Kalinausko, Eugenijaus Kosinsko, Gedimino Norkūno, Roberto Samalavičiaus, Giedriaus Uždavinio, Arūno Valaikos, Jurgio Verižnikovo darbų ciklas. Taip pat už darbų ciklą premijos įteiktos Pranui Sadauskui, Juzefai Ačaitei, Kazimierui Lukauskui, Juozui Pieškui, Vytui Tamošiūnui (VU Imunologijos institutas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba).
Technologijos mokslų sekcijoje premijuotas Adulfas Abrutis (Vilniaus universitetas). Už darbų ciklą premijos įteiktos ir Eugenijui Ušpurui, Algirdui Kaliatkai, Juozui Augučiui, Sigitui Rimkevičiui ir Kaziui Almenui (Lietuvos energetikos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas).
Technologijos eksperimentinės plėtros srityje už darbų ciklą nuspręsta premijuoti Bronių Bakšį, Algimantą Fedaravičių ir Minvydą Ragulskį (Kauno technologijos universitetas). Lietuvos mokslų premijos komiteto sprendimu, už darbų ciklą premijuoti ir Stasys Goberis, Valentinas Antonovičius bei Albertas Gimbutas (VGTU Termoizoliacijos institutas, AB „Mažeikių nafta“).


2006-03-07Aptikti nežinomi M.K.Čiurlionio muzikos rankraščiai

Muzikologas Darius Kučinskas, M.K.Čiurlionio kūrybą tyrinėjantis nuo1990 metų, 10 metų dirbęs jo muziejuje, skelbia atradęs iki šiol visuomenei nežinomus kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos kūrinių rankraščius, kuriuos jam pavyko aptikti praėjusią savaitę Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos rankraščių skyriuje, tyrinėjant kompozitoriaus sesers Jadvygos Čiurlionytės bibliotekai perduotą fondą.
Pasak docento D.Kučinsko, pagal juose užrašytą muziką ir fizinius rankrašių požymius galima teigti, kad tai - ankstyvojo kompozitoriaus M.K.Čiurlionio kūrybos laikotarpio rankraščiai (maždaug 1898-1900 metai). Vienintelis tyrinėtojams jokių abejonių nekeliantis rankraštis - tai 1898 metų komponuotų variacijų fortepijonui finalas (pirminis juodraštis). Kiti kūriniai - staigmena M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėtojams. Tai 1898 metais komponuoto styginių kvarteto antroji dalis - "Andante" (pirminis juodraštis, nebaigtas), viena fortepijoninių variacijų arba fortepijoninės sonatos trečioji dalis (Vivace), sonatos smuikui ir fortepijonui pirma ir antra dalys (pirminiai juodraščiai, užrašyta ne iki galo), preliudas fortepijonui (klavyras orkestrui) d-moll, visiškai nežinomo orkestrinio kūrinio fragmentas, kur vietoj akoladžių užrašyta raidė "K" ir daugiausia klausimų keliantis rankraštis pavadintas "Largo".Jame muzikinis kūrinys paremtas lietuvių liaudies dainos "Motule mano" tema, o visa kūrinio faktūra išdėstyta fortepijonui keturiomis rankomis. Dainą "Motule mano" M.K.Čiurlionis panaudojo simfonijoje "Jūra". Bet pats rankraštis daugiau panašus į 1900 metų nei į 1903 metų rankraščius, kuomet kompozitorius ir pradėjo kurti poemą. Galimas dar vienas atsakymas - tai gali būti nebaigtos simfonijos "d-moll" antroji dalis.
D. Kučinskas praneša, jog minėtoms hipotezėms patvirtinti ar paneigti dar reikės kruopštesnių tyrimų.


2006-03-07Nuo kitų metų dvyliktokai nebegalės perlaikyti egzaminų
Šiemet neišlaikytus ar atidėtus egzaminus moksleiviai dar galės perlaikyti pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje, tačiau nuo 2007 metų egzaminų perlaikymo bus atsisakyta.
Lietuvoje pakartotinė egzaminų sesija buvo sumanyta kaip saugiklis mokiniams nesėkmės atveju. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau jaunuolių nepagrįstai rizikavo rinkdamiesi valstybinius, o ne mokyklinius egzaminus. Žinodami, kad turi galimybę perlaikyti egzaminus, kai kurie mokiniai ateidavo jiems nepakankamai pasirengę. Iš viso 2005-aisiais per pagrindinę brandos egzaminų sesiją mokyklinių egzaminų neišlaikė 6491 jaunuolis. Kas ketvirtas moksleivis, pageidavęs dalyvauti pakartotinėje sesijoje, visiškai neatėjo į mokyklinį egzaminą, o dar kas ketvirtas egzamino laikymo atvejis - iš viso 1460 - ir antrą kartą buvo nesėkmingas.
Nuo 2007 metų atsisakius pakartotinio egzaminų laikymo perlaikančius asmenis planuojama egzaminuoti keliuose egzaminų centruose.


2006-03-06Režisieriui O.Koršunovui - aukščiausias Europos teatro apdovanojimas
Europos teatro sąjunga režisierių Oskarą Koršunovą apdovanos prestižiniu Europos prizu už "Naująją teatro realybę", kuris teikiamas greta Europos teatro premijos.
Europos teatro premija yra svarbiausias prizas Europoje, teikiamas teatro veikėjams ar teatrams, "prisidėjusiems prie tautų tarpusavio supratimą ir nuvokimą palaikančių kultūrinių renginių įgyvendinimo". Kandidatai premijoms gauti ir nugalėtojai renkami dalyvaujant Europos teatrų sąjungai, Europos teatrų suvažiavimui, Tarptautinei teatro kritikų asociacijai ir Tarptautiniam Viduržemio jūros šalių teatrų institutui. Europos teatro premiją 1986-1987 metais įsteigė Europos Komisija ir Europos Taryba kaip bandomąją programą, kurią netrukus Europos Parlamentas ir Europos Taryba pripažino neeilinės kultūrinės reikšmės organizacija. Šio apdovanojimo laureatams taip pat skiriama solidi piniginė premija.
Europos teatro premijų teikimo ceremonijoje taip pat bus apdovanotas anglų dramaturgas, Nobelio premijos laureatas Haroldas Pinteris ir Orleano Nacionalinio choreografijos centro choreografas bei režisierius Josephas Nadjis.
Prieš dešimtmetį šį aukščiausią teatrinės visuomenės pripažinimą reiškiantį apdovanojimą pelnė režisierius Eimuntas Nekrošius.
Premijos įteikimo ceremonija vyks Turino mieste kovo 12 -ąją ir užbaigs 5 dienas truksiančių teatrinių renginių ciklą. Turine žadama organizuoti viešus susitikimus su J.Nadju ir O.Koršunovu, taip pat parodyti režisieriaus spektaklius - naujausią kūrinį pagal brolių Presniakovų pjesę "Vaidinant auką" bei kūrėjo "vizitinę kortelę" - Michailo Bulgakovo "Meistrą ir Margaritą".


2006-03-06Dovanoti kompiuterius mokykloms bus lengviau
Sukurta sistema, kuri palengvins kompiuterių dovanojimą Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms. Joms paaukota kompiuterinė įranga nuo šiol bus surenkama ir paruošiama naudojimui specialiuose technologijų centruose, įkurtuose profesinio mokymo įstaigose. Švietimo ir mokslo ministerijos bei bendrovės „Microsoft Lietuva“ iniciatyva įsteigtuose centruose taip pat ketinama rengti informacinių technologijų mokymo kursus.
Kol kas technologijų centrai veiks dviejose profesinio mokymo įstaigose - Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykloje bei Elektrėnų profesinio mokymo centre. Jie surinks ir ruoš naudojimui kompiuterinę įrangą privačių bei valstybinių organizacijų paaukotą bendrojo lavinimo mokykloms. Ši iniciatyva leis sukurti aiškią centralizuotą kompiuterių dovanojimo mokykloms sistemą. Įmonės ir institucijos bus skatinamos aukoti panaudotą kompiuterinę įrangą, o profesinėse mokyklose įkurti technologijų centrai pasirūpins, kad mokyklas ji pasiektų visiškai parengta darbui. Technologijų centruose dirbantys specialistai sutvarkys kompiuterių technines problemas, ištrins juose esančią informaciją, o taip pat įdiegs naują programinę įrangą. Bazines programas visiems kompiuteriams – operacines sistemas „Windows“ ir biuro programų paketus „Office“ – skirs bendrovė „Microsoft Lietuva“.
Jei projektas pasiteisins, ateityje į programą numatoma įtraukti Kauno, Visagino ir kitų miestų profesines mokyklas, kurios rengia kompiuterių įrangos specialistus.


2006-03-05Lietuviškų filmų programa Amerikos lietuvių televizijos kanalu
Amerikos lietuvių televizijos (ALTV) kanalu, transliuojamu Čikagoje ir jos apylinkėse, pradėta rodyti lietuviškų filmų programą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventei - Kovo 11-ajai paminėti. Lietuvos kinematografininkų sąjungą pasiūlė idėją paversti šias valandas lietuviškų filmų TV festivaliu. Per kelias dienas buvo sudaryta programa ir susitarta su autoriais, kurie geranoriškai sutiko, kad Amerikos lietuvių auditorijai jų filmai bus parodyti nemokamai.
Specialią lietuviškų trumpo metražo vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų programą Čikagoje ir jos apylinkėse gyvenančių lietuvių pamėgta televizija transliuos penkis penktadienio vakarus iš eilės. Bus parodyti dokumentiniai - Arūno Matelio, Julijos ir Rimanto Gruodžių, Algirdo Tarvydo, Rimo Morkūno ir Ramunės Kudzmanaitės, Justino Lingio, Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių, Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus, vaidybiniai - Agnės Marcinkevičiūtės, Igno Jonyno, Audriaus Stonio ir Tomo Donelos, animaciniai - Jūratės Leikaitės, Algirdo ir Aurikos Selenių, Iljos Bereznicko, Henriko Vaigausko, Šarūno Jakšto, Vitalijaus Suchockio filmai.
Nekomercinė, iš savanoriškai suaukotų lėšų gyvuojanti Amerikos lietuvių televizija nuo pat įsikūrimo sėkmingai bendradarbiauja su Lietuvos nacionaline televizija. Vasario 16-osios metinėms skirtą vasario mėnesį Čikagos ir jos apylinkių žiūrovai matė geriausias Lietuvos nacionalinės TV laidas. Kartu su LR generaliniu konsulatu Čikagoje ir Lietuvos institutu Vilniuje, ALTV šių metų rudenį vėl ketina surengti lietuviškų filmų festivalį viename iš Čikagos kino teatrų. Lietuvos kinematografininkų sąjunga pakviesta būti šio festivalio partnere ir programos sudarytoja.


2006-03-05Geresnės sąlygos gabių vaikų ir jaunuolių talentams bei gabumams atsiskleisti
Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programą. Bus siekiama sukurti veiksmingą akademinei sričiai ir meninei veiklai gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo sistemą, gabiems vaikams ir jaunuoliams sudaryti ugdymosi, psichologines, socialines, finansines sąlygas nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, gyvenamosios vietos, mokyklos, amžiaus, kalbinės aplinkos, sudaryti sąlygas rinktis jų poreikius ir interesus atitinkantį ugdymą(si) ir lygias saviugdos galimybes.
Programa apima visus gabių vaikų ir jaunimo ugdymo etapus (paieškos, atpažinimo, nuoseklaus ugdymo, panaudojant visas šiuolaikines technologijas ir metodus) bei įvairius amžiaus tarpsnius. Joje numatyta organizuoti nuolatinę gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo stebėseną, informacijos rinkimą, kaupimą, sisteminimą, analizę ir jos rezultatų sklaidą. Taip pat vykdyti tyrimus ir jų rezultatais grįsti tobulinimą bei pokyčius, reikalingus nuolatiniam tokių vaikų ugdymo tobulinimui. Planuojama parengti, adaptuoti, standartizuoti itin gabių vaikų bei jaunuolių paieškos, atpažinimo metodikas. Taip pat apibendrinti visą Lietuvoje sukauptą tokių vaikų ugdymo patirtį, plėtoti šios srities veiklas, skatinant jose dalyvauti psichologines pedagogines tarnybas, mokymo ir mokslo institucijas, atskirus psichologus, pedagogus, mokslininkus ir praktikus.
Programoje numatytas dalykinių olimpiadų ir konkursų, jaunųjų mokslininkų ugdymo projektų, menui, sportui, techninei kūrybai ir kitoms sritims gabių ir itin gabių vaikų renginių finansavimas.
Planuojama sukurti gabių ir itin gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo finansavimo metodiką, fondą tokių vaikų rėmimui.
Programa bus finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų šaltinių (privačių, fondų, investicijų lėšų).
Be šios programos Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi ir patvirtinusi Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategiją ir Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo priemonių planą.


2006-03-04„Next festival“ traukinys Vilniuje
Sulaukęs virš 400 trumpametražių filmų iš 48 šalių trečiasis nepriklausomas Vilniaus kino ir videomeno festivalis „Next Festival 2006“ traukinys sustojo Vilniaus Geležinkelio stotyje, vasario 28 d. ir buvo Vilniuje iki kovo 3 d. Tai tiek naujas, tiek tradicines kino formas pristatantis festivalis, turintis nuolatinių žiūrovų ratą ir jį sėkmingai plečiantis kartu su programa, užmojais ir projektų gausa.
Keturių dienų „Movewithmovie“ kartu su „Meno aviliu“ organizuojama festivalio programa pristatyta Vilniaus geležinkelio stoties antrajame aukšte esančioje erdvėje. Festivalį sudarė dvi šiais metais ypatinga filmų gausa (sulaukta filmų iš 48 šalių) pasižyminčios konkursinės programos dalys, eksperimentinė, kūrybinių dirbtuvių bei speciali Kolumbijos programos.
Vasario 28 dieną festivalis prasidėjo pianistės Alinos Orlovos koncertu bei konkursinės programos peržiūra. Per kitas dvi dienas žiūrovams buvo pristatyta antroji konkursinės programos dalis, eksperimentinė („hardcore“) programa bei speciali Kolumbijos trumpametražių filmų programa.
Next festival sustojimas Vilniuje baigėsi kūrybinių dirbtuvių metu sukurtų filmų pristatymu ir muzikos grupės iš Miuncheno „Funkstorung“ koncertu.
Konkursinės programos filmai varžėsi dėl pagrindinio ir papildomų prizų. Didysis apdovanojimas paskirtas Patryk Rebisz filmui “Between you and me” (Lenkija - JAV). Geriausias festivalio Baltijos šalių filmukas - Signe Baumane, „Dentist“ (Latvija), Geriausias festivalio lietuviškas filmukas - Antanas Žygavičius, “Loading”. Apdovanojimą už inovatyvų technologijų panaudojimą filme “Dark room” (Šveicarija) gavo Bart Wasem, apdovanojimą už originalumą pelnė Ola Vasiljeva, “Nothing” (Olandija – Latvija), apdovanojimą už idėjos realizaciją - Sabina Jacobsson, „0.50 – 11.15“ (Švedija).


2006-03-04Nacionalinė pažangos premija: vienijasi mokslas ir verslas
Vilniaus universiteto centrinių rūmų Rektoriaus auloje startavo Vilniaus universiteto, LNK ir "Hansabanko" inicijuojama Nacionalinė pažangos premija (NPP). Specialios spaudos konferencijos metu įvyko iškilmingas Pažangos manifesto bei paramos sutarčių pasirašymas tarp VĮ "Nacionalinė pažangos premija" ir Nacionalinės pažangos premijos iniciatoriaus AB banko "Hansabankas" bei mecenatų AB "VST" ir AB "Lietuvos telekomas".
NPP bus pagerbti Lietuvos pažangai nusipelnę žmonės: tie kurie savo idėjomis, atradimais, originaliais sprendimais ir pasauliniais laimėjimais prisidėjo prie teigiamų pokyčių ir paskatino Lietuvos gyvenimo kokybės ir šalies progresą. Šia premija siekiama plėtoti efektyvius mokslo ir verslo ryšius, skatinti pilietiškai atsakingo ir brandaus verslo indėlį į Lietuvos intelektualinę, kultūrinę ir socialinę pažangą.
70 000 litų vertės NPP bus teikiama pagal tris nominacijas: 1) Mokslo pažangos premija bus skiriama už mokslo ir Lietuvos intelektualinio potencialo vystymą. Premija skirta mokslininkams ar jų grupėms, kurių atradimai ir darbo rezultatai turi didelę įtaką Lietuvos pažangai; 2) Partnerystės Pažangos premija – už indėlį į gyvenimo kokybės gerinimą ir šalies konkurencingumo didinimą. Premija skirta mokslininkams ir verslininkams už sėkmingą bendradarbiavimą diegiant praktikoje pažangiausias technologijas ir inovacijas, už sėkmingą drąsiausių eksperimentų taikymą versle; 3) Kultūros pažangos premija – už pasaulinės patirties ir savo talento sklaidą ugdant Lietuvos ateities kartas visose kultūros apraiškos formose.
Kandidatus į NPP iki balandžio 20 d. gali siūlyti mokslo institucijos ir mokslininkų grupės, verslo, meno ir kultūros asociacijos, visuomeninės organizacijos. Pateikiant darbą būtina pristatyti darbo turinio santrauką, kurioje turi būti nurodyti pasiekti rezultatai, ir pateikti dokumentai, liudijantys pristatyto darbo svarbą Lietuvos pažangai. Laureatų paskelbimas įvyks iškilmingoje NPP apdovanojimų ceremonijoje, kurią 2006m. gegužės 21 d.


2006-03-03Rengiama Dainų švenčių įstatymo koncepcija
Seimo valdyba, atsižvelgdama į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos siūlymą, nusprendė sudaryti darbo grupę Dainų švenčių įstatymo koncepcijai parengti. Į ją įeina Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai, Kultūros savivaldos kolegijos, Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius, Dainų švenčių nacionalinės komisijos narys; Berniukų ir jaunuolių choro "Ąžuoliukas", Chorų sąjungos, Dainų švenčių nacionalinės komisijos, Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Kultūros ministerijos, Dainų švenčių nacionalinės, Lietuvos liaudies kultūros centro atstovai, Seimo nariai.
Darbo grupei pavesta Dainų švenčių įstatymo koncepciją parengti iki 2006 m. balandžio 1 d.
Dainų švenčių įstatymo projektas rengiamas siekiant išsaugoti vertingiausius tradicinės kultūros reiškinius, mėgėjų meno ugdymą ir kultūros plėtrą regionuose, puoselėti į UNESCO Žmonijos žodinio ir nematerialios kultūros paveldo šedevrų sąrašą įtrauktą Dainų švenčių tradiciją ir simboliką.


2006-03-03Švietimo kokybės matmenys
Nors daug dėmesio skiriame švietimo kokybei gerinti, tačiau kol kas neturime objektyvių kriterijų, leidžiančių nustatyti, kokia švietimo kokybė yra kiekvienoje mokykloje ir bendrai nacionaliniu mastu. Lietuvoje planuojama sukurti vientisą švietimo kokybės matavimo sistemą, kuri leistų objektyviai įvertinti ugdymo kokybę visose šalies mokyklose. Tai numatoma „Mokinių pasiekimų išorinio vertinimo ir tyrimų gairių 2006-2012 metams“ projekte. Visuotinio mokinių pasiekimų vertinimo svarbiausios funkcijos yra vaiko ir tėvų informavimas apie pasiekimus, savivaldybių informavimas apie jų švietimo politikos įgyvendinimo sėkmę, šalies švietimo kokybės stebėsena.
Lietuvoje ketinama sukurti nuoseklią mokinių išorinio vertinimo sistemą: vertinti mokinių pasiekimus po 4, 8 ir 10 klasės, skaičiuoti mokyklų pridėtinę vertę, atlikti daugiau švietimo kokybės tyrimų. Visuotinis mokinių pasiekimų vertinimas leistų nustatyti mokyklos įtaką vaiko pažangai – tai yra, kiek mokykla prisidėjo ugdant iš konkrečios šeimos, socialinės terpės, kitos mokyklos atėjusio vaiko gabumus, pasiekimus per tam tikrą laikotarpį. Atlikus visuotinį vertinimą, kiekviena mokykla turėtų galimybę pasilyginti savo mokinių pasiekimus su kitų Lietuvos mokyklų mokinių pasiekimais.
Gairių projekto rengėjai numato, kad informacijos apie mokyklų ir mokinių pasiekimus pateikimas visuomenei galės būti apribotas, pati informacija – tik apibendrinta. Individuali informacija apie konkretų vaiką būtų užkoduota ir prieinama tik pačiam mokiniui ir jo tėvams.
Jei „Mokinių pasiekimų išorinio vertinimo ir tyrimų gairių 2006 – 2012 metams“ projektui pritars visuomenė, jau kitais mokslo metais mokinių pasiekimų išorinio vertinimo sistema galės būti išbandyta pilotinėse savivaldybėse. Visuotinai būtų pradėta įgyvendinti po 5 - 6 metų.


2006-03-02Profesinis mokymas geriau tenkins Å¡alies Å«kio poreikius
Lietuvoje parengtas ir šiuo metu svarstymams pateiktas Profesinio mokymo įstatymas įteisins priemones, užtikrinančias geresnę profesinio mokymo atitiktį sparčiai kintantiems darbo rinkos poreikiams. Įstatymo projekte numatoma suteikti daugiau galių socialiniams partneriams – darbdavių, darbuotojų interesus atstovaujančioms organizacijoms, verslo, savivaldos institucijoms. Jie galės inicijuoti naujų profesijų rengimą, dalyvauti įgytų kompetencijų vertinime, tapti profesinių mokymo įstaigų dalininkais, partneriais, moksleivių praktikų vadovais, konsultantais, ekspertais. Tai padės veiksmingiau ir sparčiau spręsti reikalingiausių ir paklausiausių profesijų specialistų ir darbininkų rengimą, jų atėjimą ir įsitvirtinimą darbo rinkoje.
Įstatymas reguliuoja tik profesinį mokymą, kuris nesuteikia aukštojo išsilavinimo. Įstatymo projekte siekiama įteisinti vieną valstybinę kvalifikacijų sistemą, sudarančią palankias sąlygas tarptautiniam kvalifikacijų pripažinimui, leidžiančią formalizuoti neformaliai įgytas žinias ir gebėjimus. Asmuo, net nesimokęs profesinio mokymo įstaigoje, bet neformaliojo mokymo kursuose įgijęs reikiamų teorinių žinių ar pasiruošęs savarankiškai, turintis gerų praktinių įgūdžių, galės pasitikrinti savo gebėjimus bet kurioje kompetencijas vertinančioje institucijoje ir gauti siekiamos įgyti profesijos kvalifikacijos pažymėjimą, kurį išduos Kvalifikacijų tarnyba. Taigi rengimas profesinei veiklai bus traktuojamas kaip visą gyvenimą trunkantis procesas.
Priimti naują Profesinio mokymo įstatymą reikia dėl pastaruoju metu ženkliai pasikeitusios profesinio mokymo sampratos ir pokyčių profesiniame mokyme. Taip pat dėl neatitikimo dabar galiojančioms Civilinio, Darbo kodeksų, naujojo Švietimo, Darbuotojų saugos ir sveikatos ir kt. įstatymų normoms bei Lietuvos švietimo sistemos integravimosi į Europos Sąjungos švietimo ir darbo erdvę nuostatoms.


2006-03-02Graikijoje archeologai aptiko didžiausią kapavietę, išskobtą uoloje
Graikijoje archeologai aptiko didžiausią kapavietę, išskobtą uoloje. Mokslininkų teigimu, kapavietė buvo aptikta prieš keletą mėnesių netoli Pelos miesto, buvusios senosios Makedonijos sostinės.
Kapavietė datuojama trečiuoju amžiumi iki mūsų eros ir yra didžiausia iš visų žinomų panašaus pobūdžio kapaviečių Graikijos teritorijoje. Archeologai nustatė, kad kapavietė priklausė turtingai šeimai. Ją sudaro centrinė salė ir aštuonios laidojimo nišos. Visose kitose panašaus pobūdžio kapavietėse, kurios buvo surastos Graikijoje, buvo ne daugiau trijų nišų. Bendras kapavietės plotas užima apie 65 kvadratinius metrus. Savo architektūra kapavietė atkartoja paplitusius tuo metu Egipte, Kretoje ir Kipre laidojimo statinių tipus. Ant kapavietės sienų dar išlikę raudonų, žydrų ir žalių dažų pėdsakai.
Nežiūrint į tai, kad kapavietė, greičiausiai, ne kartą buvo apiplėšta, archeologams pavyko surasti papuošalų, monetų ir indų nuolaužų.
Å altinis: MIGnews.com

2006-03-01Skelbiamas "Nacionalinių vertybių sąrašas“
Tarp didžiųjų tautos švenčių - Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios - Lietuvos televizija kaip ir pernai vėl skelbia "Nacionalinių vertybių sąrašą". Jame - per amžius arba pastarąjį šimtmetį Lietuvą garsinę ir lietuvių tautą vieniję reiškiniai. Daugelis jų unikalūs, būdingi tik mums. Nacionalinių vertybių sąraše - viena seniausių pasaulyje lietuvių kalba ir jos tarmės, sutartinės, dainų švenčių tradicija, kryždirbystė, Kūčios, lietuviškoji Troja - Kernavė, pasauliui Lietuvos vardą ir vėliavą iškėlę keliautojai (Matas Šalčius, Antanas Poška, Vladas Vitkauskas, Paulius Normantas), danguje žygdarbius atliekantys lakūnai (Darius ir Girėnas, Jurgis Kairys). Sąraše bus ir antroji lietuvių religija - krepšinis. Šiandienos Lietuva neįsivaizduojama ir be Vilniaus universiteto, atnešusio šviesą dar 16 amžiuje, bei unikalaus kulinarinio paveldo - juodos ruginės duonos ir balto sūrio.
Akcijos šūkis - "Mūsų tik trys milijonai, bet mes įdomūs pasauliui!". Akcijos sumanytoja LTV laidos "Bėdų turgus" vedėja Edita Mildažytė. Rengiant šį sąrašą, ją konsultavo prof. Alfredas Bumblauskas (istorija), Gražina Kadžytė (etnografija), Linas Kunigėlis (krepšinis), Juozas Mikutavičius (dainų šventės, tautodailė), Juras Jankevičius (aviacija), Birutė Imbrasienė (maisto paveldas), Lietuvių kalbos institutas (tarmės, kalba), Lietuvos aviacijos muziejus (aviacija) ir kiti.
Nuo vasario 16 iki kovo 11 dienos per Lietuvos televiziją matysime vaizdo klipus, prasidedančius šiuo šūkiu ir pristatančius lietuvių tautos vertybes. Pernai tuo pat metu transliuotą "Nacionalinių vertybių sąrašą" sudarė Lietuvai labiausiai nusipelniusios ir ją garsinančios asmenybės.


2006-03-01Populiariausios Europos dainos Lietuvos vaikų ir jaunimo centre
Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (LVJC ) įvyko pirmasis Respublikinis populiariausių Europos dainų konkursas, kurį organizuoja dainininkė Daina Bilevičiūtė ir LVJC Šiuolaikinių šokių skyriaus vadovė Vilma Smaliukienė. Šiuo konkursu siekiama ugdyti vaikų ir jaunimo muzikinį skonį bei profesionalumą, taip pat paskatinti jaunuosius muzikantus sekti naujausiomis muzikos tendencijomis. Respublikiniame populiariausių Europos dainų konkurse dalyvaujantiems Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Varėnos atlikėjams, kurių amžius nuo 8 iki 24 metų, reikėjo atlikti tik po vieną dainą iš Europos muzikinės kultūros: bet kurios šalies, bet kuria kalba.
Pirmąjį kartą rengiamas Respublikinis populiariausių Europos dainų konkursas - praėjusiais metais startavusio jau tarptautiniu tapusio festivalio-konkurso "Mažųjų angelų opera" pirmoji, "europinė" dalis (atliekamos populiariausios Europos dainos). Antroji dalis - visą 2006 metų balandį įvairiuose Lietuvos miestuose vyksiantys muzikiniai praktikumai, kuriuose jaunuosius dainininkus bei jų mokytojus konsultuos 5-7 skirtingų specializacijų lektoriai: žymūs respublikos vokalo ir choreografijos specialistai, režisieriai, choreografai, dizaineriai bei kt. Praktikumais siekiama padėti jauniesiems dainininkams profesionaliai pasiruošti trečiajai daliai - gegužę vyksiantiems "Mažųjų angelų operos" festivalio-konkurso regioniniams "lietuviškiems" (atliekamos tik lietuviškos dainos: savos kūrybos ir pačių aranžuotos) turams ir tapus laureatais, dalyvauti birželio antrąją vyksiančiame baigiamajame koncerte.
Viso "Mažųjų angelų operos" projekto tikslas - ugdyti Lietuvos jaunuomenę dalyvauti ir laimėti prestižiniuose pasaulio muzikos festivaliuose bei konkursuose, suteikti jiems pakankamai žinių bei įgūdžių.