| Kultūros naujienos
|  | |
|
 |
|
| Interfeisas
|  | |
|
|
| Kontaktai
| | |
|
|
| AutorinÄ—s teisÄ—s
| | |
|
|
| Skaitikliai | | |
|
|
|
ISSN 2538-8940 El. paštas: info@elibrary.lt
Tel.: (+370 5) 248-1536
Fax: (+370 5) 248-1629
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Švietimo ir kultūros naujienos |
| |
| |
| |
|
| | Lietuvoje pirmÄ… kartÄ… atidaryta pasaulinio lygio paroda "Marc Chagall (1887-195) ir kiti avangardistai". Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Å¡iÄ… kolekcijÄ… Lietuvai pristato Vitebsko Marco Chagallo (Marko Å agalo) muziejus.
Pasaulyje žymus dailininkas M. Chagall'as gimÄ™s ir augÄ™s Vitebske, žydų Å¡eimoje, vÄ—liau iÅ¡važiavÄ™s bendraminÄių ieÅ¡koti į Paryžių, dirbÄ™s JAV, keliavÄ™s po pasaulį, nugyveno ilgÄ… ir turiningÄ… gyvenimÄ…. Savo kÅ«ryboje supynÄ™s senÄ…sias ir moderniÄ…sias meno tendencijas, tapÄ— peizažus, teatrų plafonus, įvaldÄ™s skirtingas raižinio technikas kÅ«rÄ— sÄ…mojingas ir iÅ¡raiÅ¡kingas iliustracijas, reikÅ¡mingus scenografijos darbus, tapybÄ…, paliko didžiulį tapybos ir litografijos darbų ciklÄ…, mozaikÄ…. Dailininko kÅ«ryba – autobiografinio pobÅ«džio, lyg atvira iÅ¡pažintis, dominuoja vaikystÄ—s, Å¡eimos, mirties motyvai, aistringos meilÄ—s tema.
Parodoje galima bus pamatyti ir kitų to meto avangardistų darbus - Vasilijus Kandinskio, Georges Braque, Andre Massono, Fernando Leger, Alexander Calder, Pablo Picasso, Raoul Ubak, Joan Miro, Henri Matisse, Bazen, Antoni Tapies, Piere Paliu, Pierre Tal-Coat, palikusius didelį įnašą į avangardo formavimąsi, nuo klasicizmo iki kubizmo ir siurrealizmo.
|
|
|
| | Prasidėjo naujas projektas, skirtas informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) bei inovatyvių mokymo metodų diegimui pradinėse klasėse. Visos Lietuvos pradinio bei specialiojo ugdymo pedagogai pakviesti dalyvauti kompiuterinio raštingumo kursuose. Gerai IKT įvaldžiusiems pedagogams siūloma tapti švietimo konsultantais, kurie ateityje mokys kolegas savo darbe taikyti IKT bei inovatyvius mokymo metodus.
Ankstyvam mokinių skaitmeninio raÅ¡tingumo pradmenų ugdymui nepakanka pedagogų kompetencijos. Taigi per dvejus projekto įgyvendinimo metus kompiuterinius gebÄ—jimus įgis ar tobulins beveik treÄdalis Lietuvos pradinių klasių pedagogų.
„Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“ – Švietimo plėtotės centro vykdomas nacionalinio masto projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
Projekto metu numatyta atlikti elektroninio ugdymo turinio ir paslaugų, skirtų pradiniam ir specialiajam ugdymui situacijos, poreikio bei plėtros perspektyvų tyrimą, apibendrinti pedagoginę IKT bei inovatyvių mokymo(si) metodų taikymo patirtį Lietuvoje ir užsienyje, pradėti gerosios praktikos diegimą bei sklaidą visose Lietuvos mokyklose; sukurti IKT ir inovatyvių mokymo metodų diegimui skirtą metodinę bei mokymo(si) medžiagą, dalį jos įdiegti virtualioje aplinkoje. Skirtingų ugdymo poreikių mokiniams bus parengtos mokomosios kompiuterinės programos bei mokymosi objektai. Virtuali mokymosi aplinka bei mokymosi medžiaga bus prieinama visos Lietuvos pedagogams ir mokiniams.
|
|
|
| | Maironio lietuvių literatÅ«ros muziejus Å¡venÄiÄ… 70 metų jubiliejų. Å ia proga atidaryta paroda “...į buvusius žiÅ«rim metus...†(Maironis), kurioje eksponuojami reÄiau matomi eksponatai, parodomos muziejuje saugomų eksponatų grupÄ—s. Muziejaus sode vyko spektaklis “Nebus audros†pagal Daivos ÄŒepauskaitÄ—s pjesÄ™, režisierius Andrius Žiurauskas.
Šiuo metu muziejui priklauso 5 padaliniai Kaune: S.Nėries, J.Grušo, B.irV. Sruogų, J.Tumo–Vaižganto memorialiniai muziejai, Vaikų literatūros muziejus.
Dabar muziejaus fonduose yra saugoma 238500 eksponatų, kurie apima laikotarpius nuo senųjų raÅ¡tų iki Å¡ių dienų literatÅ«ros. Pastaraisiais metais ypaÄ gausiai grįžta lietuvių iÅ¡eivių raÅ¡ytojų archyvai iÅ¡ JAV. Per metus muziejuje sukaupiama maždaug 6-10 tÅ«kst. eksponatų. Veikia ekspozicijos: Maironio memorialinio buto 8 kambariai, iÅ¡eivių ir senosios literatÅ«ros apžvalgos, kasmet surengiama apie 40 – 50 parodų iÅ¡ muziejaus fondų, sulaukiama apie 40 tÅ«kst. lankytojų, centre ir padaliniuose įvyksta virÅ¡ 100 įvairių literatÅ«ros renginių, vakarų. Moksleiviams ir suaugusiems vykdomos edukacinÄ—s programos, tyrinÄ—jami rinkiniai, leidžiami archyviniai leidiniai. Jau dveji metai muziejus leidžia skaitmeninį žurnalÄ… „LiteratÅ«rinÄ— Lietuva“.
Maironio lietuvių literatūros muziejus yra įkurtas baroko stiliaus rūmuose, kuriuos Kaune, Rotušės aikštėje, XVIII amžiaus viduryje ant trijų gotikinių namų pamatų pasistatė Kauno teismo seniūnas S.Sirutis.
|
|
|
| | Profesijos pasirinkimo konsultantai skeptiÅ¡kai vertina abiturientų norus rinktis populiarias profesijas, taÄiau statistika rodo, jog norinÄiųjų studijuoti teisÄ™, verslo vadybÄ…, administravimÄ… ir ekonomikÄ… netrÅ«ks ir Å¡iemet.
Nuo gegužės priimamus prašymus dalyvauti bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas iki šiol pateikė apie 10 tūkst. jaunuolių. 58,98 proc. jų rinkosi socialinius mokslus.
Visiškai tokios pat tendencijos buvo ir ankstesniais metais - 2005 metais socialinius mokslus rinkosi 60,36 proc. jaunuolių.
Pernai daugiausia abiturientų prašymuose dalyvauti bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas pirmuoju numeriu minėjo Vilniaus universiteto siūlomas ekonomikos, teisės, vadybos ir verslo administravimo, politikos mokslų, medicinos, žurnalistikos studijų programas.
Ä®domu tai, kad pirmuoju numeriu nurodytų studijų programų deÅ¡imtukas labai skyrÄ—si nuo dažniausiai minimų programų deÅ¡imtuko. PraÅ¡ymuose dažniausiai minÄ—ta Vilniaus Gedimino technikos universiteto siÅ«loma įstaigų vadyba. Antroje deÅ¡imtuko vietoje - vadyba ir verslo administravimas Vilniaus universitete, treÄioje - verslo vadyba Gedimino technikos universitete.
|
|
|
| | Seimas pritarÄ— Tautinio paveldo produktų įstatymo projektui, kuris numato tradiciniais amatais užsiimanÄius verslininkus ateityje skatinti mokesÄių lengvatomis, atleisti nuo kai kurių rinkliavų bei kitaip remti.
Tradicinius amatininkus, įregistravusius veiklÄ… ir turinÄius verslo liudijimÄ…, siÅ«loma trejus metus visiÅ¡kai atleisti nuo pajamų mokesÄio, o vÄ—liau savivaldybÄ—s galÄ—tų nustatyti mažesnį mokestį. Taip pat siÅ«loma taikyti gyventojų pajamų mokesÄio lengvatas tradiciniams amatininkams, dirbantiems pagal darbo santykius arba įsteigusiems individualiÄ… įmonÄ™, jiems taikant individualų neapmokestinamųjų pajamų dydį.
Taikyti 50 proc. gyventojų pajamų mokesÄio lengvata siÅ«loma pajamoms, gautoms realizavus savo sukurtus tautinio paveldo produktus. Tautinio paveldo produktams siÅ«loma taikyti lengvatinį 5 proc. pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s mokesÄio tarifÄ….
Tradicinių mugių organizatoriai, tautinio paveldo produktus populiarinanÄių leidinių leidÄ—jai bei amatų centrų steigÄ—jai galÄ—s kreiptis dÄ—l paramos, kadangi įstatymo projektas numato, jog tautinio paveldo produktų sukÅ«rimas ir realizavimas yra remiamas iÅ¡ valstybÄ—s ar savivaldybių biudžetų.
Tautinio paveldo puoselėtojams siūloma teikti lengvatinius kreditus, iš dalies ar visiškai padengti palūkanas, teikti garantijas, drausti kreditus.
Å iuo metu nÄ—ra įstatymo, numatanÄio tautinio paveldo produktų iÅ¡saugojimÄ… ir jų gamybos skatinimÄ…, o amatininkų mokymo sistema funkcionuoja netobulai.
|
|
|
| | Lietuvos mokslo taryba kartu su Švietimo ir mokslo ministerija tęsia “Studentų mokslinių praktikų†projektą. Vienas pagrindinių projekto tikslų - sudaryti galimybę aktyviems ir mokslo siekiantiems studentams įsijungti į geriausių Lietuvos mokslininkų bei tyrėjų kolektyvus.
Å iais metais jau iÅ¡augÄ™s projektas finansuojamas iÅ¡ Europos SÄ…jungos Socialinio fondo ir iÅ¡ valstybÄ—s biudžeto. DaugÄ—ja lėšų, tad iÅ¡auga ir galimybÄ—s vis didesniam studentų skaiÄiui dalyvauti projekte: Å¡iemet numatoma finansuoti 250 bakalaurų ir maždaug 100 magistrų mokslinÄ—s praktikos vietų. Bendra lėšų iÅ¡ visų finansavimo Å¡altinių suma mokslinÄ—ms praktikoms virÅ¡ija pusÄ™ milijono litų.
Praktikų metu studentai dirbs laboratorijose, bibliotekose, mokslo centruose ar lauko ekspedicijose, vadovaujami aktyviai dirbanÄių mokslininkų ar tyrÄ—jų. Å iais metais praktikÄ… bus galima atlikti ne tik valstybiniuose mokslo institutuose bei universitetuose, bet ir privaÄiose aukÅ¡tosiose mokyklose, aukÅ¡tųjų technologijų kompanijose, vykdanÄiose mokslinius tyrimus ar eksperimentinÄ™ plÄ—trÄ…. AtvirÄ… konkursÄ… laimÄ—jusiems studentams bus skiriama 1500 Lt finansinÄ— parama. Studentams, atvykusiems iÅ¡ kitų regionų, bus kompensuojamos (iÅ¡ dalies; 100-200 Lt) iÅ¡laidos pastogei praktikos metu.
Jau atrinkti mokslininkai ir tyrÄ—jai, norintys bÅ«ti praktikos vadovais. Jie turÄ—s lemiamÄ… balsÄ…, atrenkant į praktikos vietÄ… konkreÄius studentus.
|
|
|
| | Čekijos sostinėje Prahoje vyko tarptautinis XVIII šiuolaikinio šokio ir judesio teatro festivalis „Tanec Praha“. Šiemet Čekijos Kultūros ministerijos ir Prahos miesto savivaldybės remiamame festivalyje dalyvavo šokio ir teatro trupės iš Danijos, Prancūzijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos.
PlaÄiai žinomame ir nuolat susilaukianÄiame teigiamų Å¡okio specialistų ir žiÅ«rovų vertinimų festivalyje nemažai dÄ—mesio skiriama ir jauniems choreografams, kurių Å¡okio kompozicijos pristatomos Europos Å¡okio laboratorijoje.
Šiais metais ypatingas dėmesys buvo skirtas naujajai choreografų kartai iš postsovietinių šalių. Festivaliui iš 300 choreografinių kompozicijų atrinkti trijų choreografų darbai.
Vienas jų – jaunos lietuvių choreografės Agnijos Šeiko kompozicija „Įšalęs smėlis“, kiti du – Rusijos ir Čekijos choreografų.
Šis šokio projektas – tai diplominis klaipėdietės darbas Roterdamo akademijoje, kurią ji baigė praėjusių metų birželį. Kompoziciją „Įšalęs smėlis“ A.Šeiko kūrė kartu su bulgarų kompozitoriumi Petaru Doundakovu, Roterdamo šokio akademiją baigusia šokėja Emily Tench bei būgnininku iš Vokietijos Wieland Mueller. Kompozicija buvo labai šiltai priimta Prahos publikos, festivalio organizatorių ir spaudos. Šio darbo pristatymą Prahoje parėmė Lietuvos ambasada Čekijoje.
|
|
|
| | Viename iÅ¡ programinÄ—s įrangos kÅ«rimo srityje pirmaujanÄių Å kotijos mokslo centrų – Abertay universitete Dandyje – pradedamos „etiÅ¡ko hakerio“ specialybÄ—s studijos. Å i vyriausybÄ—s akredituota studijų programa yra pirmoji D. Britanijoje.
Per trejus metus studentai turÄ—s perprasti paÄių sudÄ—tingiausių saugumo sistemų įveikimo teorijÄ… ir praktikÄ…. Hakerio amato bus mokoma naudojant specialius kompiuterius, galinÄius imituoti bet kokio tipo tinklÄ…. Ä®sisavinÄ™ sudÄ—tingiausius įsilaužimo bÅ«dus hakeriai bÅ«simiesiems savo darbdaviams galÄ—s patarti, kaip geriausiai apsaugoti savo tinklus.
TaÄiau tapti diplomuotu hakeriu galÄ—s ne visi. Å iÄ… specialybÄ™ pasirinkusius abiturientus tikrins D. Britanijos vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministerijos. Å itaip bus siekiama nustatyti ir „nufiltruoti“ tuos jaunuolius, kurie potencialiai galÄ—tų susigundyti panaudoti Å¡ias žinias nusikalstamais tikslais. Kita vertus, net Å¡io sumanymo autoriai pripažįsta, kad Å¡iuo požiÅ«riu niekas jokių garantijų duoti negali.
Manoma, kad diplomuotų „etiškų hakerių“ atlyginimai sudarys apie 50 000 svarų sterlingų.
Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, pernai kas treÄia didelÄ— D. Britanijos kompanija buvo susidÅ«rusi su hakerių atakomis. Å alies verslas dÄ—l kompiuterinių įsilaužėlių kasmet patiria apie 10 mlrd. svarų nuostolių.
|
|
|
| | Arūno Matelio juosta „Prieš parskrendant į žemę“, jau pelniusi nemažai tarptautinių apdovanojimų, bus rodoma ir prestižiniame Maskvos kino festivalyje.
28-Ä…jį kartÄ… vykstanÄiame festivalyje naujovÄ— - dokumentinių filmų programa "Laisvas mÄ…stymas", kuriÄ… sudaro 10 reikÅ¡mingiausių dokumentinių kino filmų, sukurtų visame pasaulyje per paskutiniuosius du metus bei turÄ—jusių didžiausiÄ… pasisekimÄ… kino teatruose. Ä® Å¡ia programÄ… pateko ir A.Matelio filmas.
LyriÅ¡ka esÄ— "PrieÅ¡ parskrendant į ŽemÄ™" pasakoja apie onkologinÄ—mis ligomis serganÄius vaikus ir ligoninÄ—je gaunamas meilÄ—s, tikÄ—jimo ir stiprybÄ—s pamokas. Per devynis savo rodymo mÄ—nesius filmas jau yra pelnÄ™s ir 9 apdovanojimus, tarp kurių - Amsterdamo "Sidabrinis Vilkas", Leipcigo "Auksinis Balandis", JAV Bruklino bei Silverdoks festivalių prizai.
Maskvos kino festivalis priklauso A festivalių grupei, kaip ir Kanų, Venecijos ar Berlyno kino festivaliai. Festivalio prezidentu tapus garsiam Rusijos režisieriui Nikitai Michalkovui, festivalis įgauna naują kvėpavimą ir sulaukia kas kart vis didesnio tiek kinematografininkų , tiek pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Šiemet šį festivalį planuoja nušviesti daugiau nei 2500 žurnalistų iš viso pasaulio.
|
|
|
| | Lietuvoje pastaraisiais metais pastebimai padaugÄ—jo Å¡iuolaikinių miuziklų bei roko operų pastatymų. TaÄiau dažniausiai juose dainuoja lietuviÅ¡kos popmuzikos žvaigždÄ—s, reÄiau – operos ar džiazo daininkai. Iki Å¡iol Å¡iam populiariam žanrui specializuotÄ… iÅ¡silavinimÄ… turintys aktoriai nebuvo rengiami.
Vilniaus kolegijos Menų fakultete bus pradėti ruošti miuziklo atlikėjai. Šiemet pirmąjį kartą skelbiamas priėmimas į Pramoginio scenos meno aukštųjų neuniversitetinių studijų programą. Galima rinktis iš dviejų specializacijų - vokalo ir choreografijos.
Į studijų programą įtrauktos dainavimo, šokio, aktorinio meistriškumo, miuziklo istorijos bei kitos paskaitos. Studentai dalyvaus įvairių užsienio ir Lietuvos autorių miuziklų, roko operų, muzikinių spektaklių pastatymuose. Dalis šių spektaklių bus rodoma ir sostinės publikai.
|
|
|
| | Vilniaus miesto tarybos kolegija pritarė dviejų naujų paminklų pastatymui. Aukų gatvėje iškils paminklas Lietuvos tremtiniams, žuvusiems 1942–1956 metais Jakutijoje, o senamiestyje, Mėsinių ir Dysnos gatvių sankirtoje – gydytojo Tsemacho Shabado su vaiku skulptūra.
Paminklas tremtiniams sukurtas Laptevų jÅ«ros tremtinių brolijos "LaptevieÄiai" ir Jakutijos lietuvių bendrijos "Gintaras" iniciatyva. Šį paminklÄ… planuota pastatyti viename iÅ¡ Jakutsko skverų. Jau buvo gautas ir Jakutsko valdžios leidimas, taÄiau Rusijos Federacijos Prezidento kanceliarijos raÅ¡tiÅ¡kas nurodymas, kad paminklas lietuviams tremtiniams yra nepageidautinas, pakeitÄ— Jakutsko vadovų nuomonÄ™. Tuomet buvo nutarta Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kanÄias ir netektis liudijantį paminklÄ… pastatyti Vilniuje Å¡alia Genocido aukų muziejaus. Jis taps muziejaus lauko ekspozicijos dalimi.
Kitas paminklas, pastatytas senamiestyje prie atkuriamo žydų kvartalo, vaizduos istorinę asmenybę – litvaką gydytoją Tsemachą Shabadą bendraujantį su vaiku. Šio paminklo iniciatorius – VšĮ Litvakų fondas.
|
|
|
| | Kauno technologijos universitete pradėtas vykdyti ES struktūrinių fondų remiamas projektas "Inovatyvių mokymosi metodų panaudojimas, rengiant informatikos mokytojus".
Pagrindinis šio projekto tikslas – adaptuoti nuotolinėms studijoms KTU Informatikos fakultete teikiamą informatikos mokytojų rengimo studijų programą.
Informatikos mokytojų rengimo nuotolinių studijų programa bus kuriama jau egzistuojanÄios dieninių studijų programos pagrindu, adaptuojant Å¡iÄ… programÄ… teikimui nuotoliniu bÅ«du. Nuotolinių studijų proceso organizavimui bus taikomos inovatyvios technologijos (GRID) ir modernios programinÄ—s priemonÄ—s (WebCT, CDK, ViPS). Å ie sprendimai leis sukurti patraukliÄ… mokymosi aplinkÄ…, dinamiÅ¡kai pritaikomÄ… prie individualių besimokanÄiojo reikmių, talkinanÄiÄ… besimokanÄiajam įsisavinti naujas žinias ir įgyjant praktinius gebÄ—jimus.
Projekto įgyvendinimo metu nuotolinių studijų teikimui bus parengta 20 dėstytojų. Jie visi bus supažindinti su nuotolinio mokymo koncepcija, nuotolinio mokymo ir vaizdo konferencijų metodikomis bei apmokyti darbui su nuotolinių studijų rengimo ir teikimo aplinka; 6 iš jų bus apmokyti darbui su GRID.
Projektas yra finansuojamas iš ES struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto lėšų.
|
|
|
| | Panevėžyje vyko II tarptautinis tautinių šokių ir muzikos festivalis "Prie Nevėžio".
Šio festivalio tikslas – tęsti kultūrinį dialogą tarp Panevėžio miesto, apskrities ir Europos Sąjungos šalių vaikų ir jaunimo mėgėjų kolektyvų, skatinti miesto jaunimą domėtis savo ir kitų šalių gyvosios kultūros paveldu.
Festivalio organizatoriai mano, jog Å¡i Å¡ventÄ— turÄ—tų padÄ—ti sprÄ™sti jaunuolių abejingumÄ… etnokultÅ«rai. Pastaruoju metu Panevėžyje labai sumažėjo Å¡okanÄio jaunimo – baigusieji bendrojo lavinimo mokyklas iÅ¡vyksta studijuoti į kitus miestus, akademinis jaunimas ir vyresniųjų klasių moksleiviai nedalyvauja meno mÄ—gÄ—jų kolektyvų veikloje. Baiminamasi, jog tai atsilieps 2007 ir 2009 metų tautinÄ—ms Å¡ventÄ—ms. Lietuvai tapus ES nare svarbu iÅ¡saugoti savo Å¡alies tautines tradicijas, o kartu – ugdyti jauno žmogaus atsakomybÄ™ už savo tÄ—vų ir protÄ—vių palikimÄ…. Tad festivalis – vienas bÅ«dų sudominti ir įtraukti jaunimÄ… į aktyviÄ… veiklÄ….
Tris dienas vykusio tarptautinio festivalio dalyviai koncertavo Panevėžio mieste ir rajone, Pasvalyje, Rokiškyje, Biržuose.
Iš viso festivalyje koncertavo apie 300 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos.
|
|
|
| | Po dviejų metų Vilniaus universiteto (VU) studentai bus egzaminuojami nauju kompiuterizuotu būdu. VU vykdo projektą "Žinių ir specialiųjų kompetencijų vertinimo sistemos vystymas įkuriant Vilniaus universiteto Egzaminavimo centrą". Naujajame Egzaminavimo centre bus ne tik egzaminuojami studentai, bet ir kaupiama studentų rašto darbų duomenų bazė bei vykdoma elektroninio plagiato prevencija. Projektą finansuoja ES Europos socialinis fondas.
Projekto metu bus ne tik sukurta kompiuterizuota egzaminavimo sistema, bet ir atnaujina žinių ir specialiųjų kompetencijų vertinimo metodika, surengti metodiniai seminarai dėstytojams.
Egzaminavimo centrą pirmiausia ketinama įsteigti prie Teisės, Ekonomikos, Fizikos ir Komunikacijos fakultetų. Šių fakultetų studentai ir bus pirmieji, kurie 2006/2007 m. m. pavasario ir 2007/2008 m. m. žiemos sesijos laikotarpiais išbandys naująją kompiuterizuotą egzaminavimo sistemą.
Jau nuo Å¡ių metų VU pradÄ—jo kaupti studentų baigiamuosius darbus elektroninÄ—je sistemoje. Nuo 2007/2008 m. m. rudens sesijos bus pradÄ—ti lyginti naujai įvesti studentų raÅ¡to darbai su jau esanÄiais duomenų bazÄ—je.
Panašius centrus jau ilgą laiką turi dalis JAV ir Europos šalių senbuvių universitetų, jie laikomi gera universitetų praktika. Plagiatų identifikavimo sistemos yra populiarios JAV universitetuose. Tai ir ketinama įdiegti Vilniaus universitete.
|
|
|
| | IÅ¡ Å iaurÄ—s Italijoje, netoli Milano esanÄiame ValtidonÄ—s mieste, vykstanÄio festivalio grįžo jaunieji Lietuvos talentai. Kasmet vykstanÄiame festivalyje dalyvauja viso pasaulio pradedantys ir profesionalÅ«s muzikantai, grojantys ne tik klasikÄ…, bet ir džiazÄ….
Kauno pirmosios muzikos mokyklos moksleiviai Å¡iemet pasirodÄ— ypaÄ sÄ—kmingai. Konkurse sÄ—kmÄ— lydÄ—jo ne tik jaunuosius pianistus, bet ir gitaristus, akordeonininkus, ansamblius. Kaip ir visuose konkursuose, dalyviai buvo suskirstyti į kategorijas pagal amžiaus grupes. Jauniesiems muzikantams pripažinimo negailÄ—jo nei temperamentinga italų publika, nei solidi tarptautinÄ— vertinimo komisija. A kategorijoje absoliuÄiais nugalÄ—tojais tapo ir Grand prix laimÄ—jo pianistÄ—s AndrÄ—ja ÄŒebataviÄiÅ«tÄ— ir Jelena Borovskaja, gitaristÄ— Solveiga Å vabauskaitÄ— ir akordeonininkas Gražvydas Volkovas.
Įkvėpti kelionėje ir konkurse patirtų įspūdžių, jaunieji talentai vasarą nutarė neatostogauti. Jie noriai rengsis kitiems tarptautiniams konkursams.
|
|
|
| | Vilniaus universitetas surengė vasaros mokyklą tiksliųjų mokslų mokytojams iš 9 respublikos gimnazijų, su kuriomis VU yra pasirašęs bendradarbiavimo ir partnerystės sutartis. Iš viso susirinko 32 biologijos, chemijos, fizikos ir matematikos mokytojai. Toks susitikimas realizuojant partnerystės idėją surengtas pirmą kartą.
Mokytojai iÅ¡klausÄ— VU docenÄių Laimos BulotaitÄ—s ir Lilijos DuoblienÄ—s paskaitų, lankÄ—si Chemijos, Matematikos ir informatikos, Gamtos mokslų ir Fizikos fakultetuose, kuriuose susitiko su VU profesoriais ir mokslininkais, klausÄ—si jų paskaitų, apžiÅ«rÄ—jo laboratorijas ir auditorijas. SveÄiams buvo surengta ekskursija į VU Botanikos sodÄ… KairÄ—nuose.
Mokytojams iÅ¡ Alytaus "Jotvingių", Kauno "Santaros", KlaipÄ—dos "Ąžuolo", MarijampolÄ—s RyliÅ¡kių Jono, Mažeikių Merkelio RaÄkausko, Panevėžio Juozo BalÄikonio, Å iaulių Juliaus Janonio, Å ilutÄ—s 1 – osios, Utenos Adolfo Å apokos, Vilniaus JÄ—zuitų gimnazijų ,Vilniaus LicÄ—jaus, ir Kražių vidurinÄ—s mokyklos, dalyvavusiems Å¡ioje vasaros mokykloje, bus įteikti kvalifikacijos kÄ—limo pažymÄ—jimai.
Vilniaus universitetas yra pasiraÅ¡Ä™s 12 bendradarbiavimo ir partnerystÄ—s sutarÄių su respublikos gimnazijomis ir vidurinÄ—mis mokyklomis.
|
|
|
| | Dvi Kauno delegacijos atstovavo Lietuvai Rusijoje ir Vokietijoje vykusiuose renginiuose. Kauno miesto kolektyvai dalyvavo Rusijos Sankt Peterburge vykusiame pirmajame Baltijos šalių kultūrinių sostinių festivalyje bei Vokietijos Osnabriuko mieste vykusiose 26-osiose tarptautinėse Hanzos dienose.
Kauno meno kolektyvai pasirodÄ— puikiai ir neliko nepastebÄ—ti.
Festivalyje eksponuota Lietuvos fotomenininkų sÄ…jungos Kauno skyriaus narÄ—s SnieguolÄ—s MichelkeviÄiÅ«tÄ—s foto darbų paroda "Kauno menininkai", Kauno kamerinis teatras parodÄ— spektaklius "Pikų dama" ir "Neūžauga". Kauno mažasis teatras į festivalį vežė spektaklį "KatytÄ— "P".
Osnabriuko mieste vykusiose 26-osios tarptautinÄ—se Hanzos dienose dalyvavo sveÄiai iÅ¡ 163 miestų, priklausanÄių Naujajai Hanzos miestų draugijai.
Kaunas Naujosios Hanzos miestų draugijos veikloje dalyvauja jau 14 metų. Šiais metais Hanzos dienose Kaunui atstovavo ansamblis "Ainiai".
Naujosios Hanzos miestų draugija buvo įkurta 1980 m. Jai priklauso 163 Šiaurės Europos ir Baltijos jūros regiono miestai iš 15 Europos valstybių. Tai savanoriška miestų draugija, kuri siekia ekonominės, kultūrinės ir socialinės Europos vienybės.
|
|
|
| | Lietuvos studentų sąjunga (LSS) įspėja, kad neatsakingi teisėtvarkos pareigūnų veiksmai, žmogaus garbės ir orumo neigimas užsienio studentams Lietuvą pristato kaip nesaugią ir nepatrauklią valstybę. Situaciją paaštrino įvykis, kurio metu nuo policijos pareigūno nukentėjo pagal Erasmus programą į Lietuvą studijuoti atvykęs Suomijos pilietis Jarmo Skon.
Civiliais rūbais apsirengę ir neprisistatę Vilniaus policijos pareigūnai sustabdė taksi automobilį, kuriuo su draugais važiavo Jarmo Skon, ir grubiai išvilko narkotikų prekeiviais palaikytus jaunuolius iš automobilio. Supratę klaidą, policijos pareigūnai atsiprašė ir pasišalino. Sužalojimus patyręs studentas apie įvykį pranešė policijai.
SukrÄ—timus patyrÄ™s Jarmo Skon kreipÄ—si į aukÅ¡tosios mokyklos vadovybÄ™ dÄ—l studijų Lietuvoje nutraukimo ir skubiai grįžo į SuomijÄ…. IÅ¡vykdamas studentas pažadÄ—jo Lietuvoje iÅ¡gyventÄ… istorijÄ… papasakoti Suomijos žiniasklaidos priemonÄ—ms. Ginti Suomijos pilieÄio teisių jau Ä—mÄ—si ir Suomijos ambasada Lietuvoje.
LSS artimiausiu metu inicijuos kreipimąsi į Vidaus reikalų ministrą dėl pastarojo incidento ištyrimo priežiūros. Kreipimęsi bus akcentuojami incidente dalyvavusių pareigūnų atsakomybės, tinkamo pareigūnų elgesio klausimai. Apie situacijos vertinimą bus informuojama ir Švietimo ir mokslo ministerija, kitos suinteresuotos institucijos.
|
|
|
| | Ketvirtą kartą Švietimo ir mokslo ministerijos surengtame Aukštojo mokslo vadovėlių konkurse vertinti 42 Lietuvos mokslininkų darbai, premijuotas 31.
Vertinimo komisijos sprendimu pirmÄ…ja premija apdovanojami 8 vadovÄ—liai: G. DaunoraviÄienÄ—s „Muzikos kalba“ I dalis, autorių kolektyvo (Jolanta ButrimaitÄ—, Aleksandr Dementjev, Gintaras DikÄius, Roaldas Gadonas, Jadvyga JaseviÄiÅ«tÄ—, Violeta KarenauskaitÄ—, Valdas Sirutkaitis, Valerijus SmilgeviÄius) „Fizika: biomedicinos ir fizinių mokslų studentams“ I, II dalys, Vytauto Karpaus vadovÄ—lių komplektas „DvimaÄiai elektronai“ ir „Kietųjų kÅ«nų fizika. Kristalinis bÅ«vis“, RÅ«tos RadiÅ¡auskienÄ—s vadovÄ—lių komplektas „Ginekologiija ir akuÅ¡erija: 4 dalys“, Antano Juozo BražiÅ«no „MaÅ¡inų gamybos technologijos pagrindai“, Mindaugo Vlado NavasaiÄio „Dendrologija“, Raimundo KirvaiÄio ir Romano MartaviÄiaus „AnaloginÄ— elektronika“ bei VyÄio SvajÅ«no JanuÅ¡eviÄiaus „Automatinis valdymas: teorija, uždaviniai, sprendimai : tiesinÄ—s tolydžiosios sistemos“.
Vertinimo komisijos nuomone, šie vadovėliai prilygsta geriausiems savo srities vadovėliams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
AntrÄ…ja premija apdovanoti 8 vadovÄ—liai (1 socialinių, 3 fizinių, 3 biomedicinos ir 1 technologijos mokslų studijų srities), treÄiÄ…ja - 8 vadovÄ—liai (4 fizinių ir 4 technologijos mokslų studijų srities), 7 vadovÄ—liams paskirta paskatinamoji premija (2 socialinių, 1 fizinių, 1 biomedicinos, 3 technologijos mokslų studijų srities).
Pirmosios premijos dydis – 12 tÅ«kst. Lt, antrosios – 8 tÅ«kst. Lt, treÄiosios – 6 tÅ«kst. Lt, paskatinamosios -2 tÅ«kst.Lt.
Pagrindiniai vertinimo kriterijai - vadovėlių originalumas, dėstymo metodiškumas, naujų mokslo laimėjimų atspindėjimas, kalbos taisyklingumas, stiliaus sklandumas.
Ši konkursą Švietimo ir mokslo ministerija rengia ketvirtus metus. Premijuotinų vadovėlių atranką organizuoja Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta Aukštojo mokslo vadovėlių atrankos komisija. Šio konkurso tikslas – gerinti studijų aukštosiose mokyklose kokybę, skatinti gerų mokymo priemonių rengimą.
|
|
|
| | UAB „Sintagma“ pasirašė sutartį su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) dėl Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos kūrimo.
Tai pirmasis tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, kurio metu bus suskaitmeninti ir į elektroninę erdvę perkelti bibliotekų, archyvų ir muziejų kultūros paveldo objektai. Projekto, kuris didele dalimi finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, bendra vertė – daugiau nei 10,4 mln. Lt (su PVM).
Projekto metu planuojama suskaitmeninti per 3,6 mln. puslapių originalių rankraÅ¡Äių, laikraÅ¡Äių, senų knygų, metrikų, metraÅ¡Äių, taip pat ir kitų itin vertingų, didelÄ™ istorinÄ™ vertÄ™ turinÄių dokumentų, eksponatų. Ä®gyvendinus projektÄ…, bus sukurtas bibliotekų, archyvų ir muziejų elektroninių iÅ¡teklių duomenų bankas, kuriuo gyventojai galÄ—s naudotis nemokamai ir interaktyviai – internetu.
„Sintagma“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skelbtą konkursą laimėjo kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „Alna Software“. UAB „Sintagma“, kaip pagrindinis projekto vykdytojas, sukurs bibliotekos duomenų bazę, turinio valdymo sistemą, internetinį portalą ir dokumentų surinkimo iš LNB, Archyvų departamento ir Lietuvos dailės muziejaus posistemes, taip pat pateiks ir įdiegs reikiamą techninę įrangą. UAB „Alna Software“ sukurs muziejų dalies integravimą ir atliks sistemos testavimą bei dokumentavimą.
Pradėti bandomąją Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos eksploataciją planuojama nuo 2007 m. kovo mėn. Numatoma, kad gyventojai sistema galės naudotis nuo 2008 m. vasario mėn., kai į ją bus sukelti visi duomenys.
|
|
|
| | VisÄ… birželio mÄ—nesį vyksta renginiai, skirti vieno žymiausių 20 amžiaus raÅ¡ytojo, poeto, diplomato Antano VaiÄiulaiÄio 100-osioms gimimo metinÄ—ms paminÄ—ti.
Renginių ciklÄ… pradÄ—jo A.VaiÄiulaiÄio parodos "Aukso skryniÄ… atdarei - Savo ilgesio dainas" atidarymas.
Kas dveji-treji metai mÄ—nraÅ¡tyje "Metai" spausdinamų apsakymų autoriai dalyvauja konkurse, kurio laimÄ—tojui įteikiama literatÅ«rinÄ— A.VaiÄiulaiÄio premija. Å ia premijÄ… mecenuoja raÅ¡ytojo Å¡eima.
A.VaiÄiulaitis gimÄ— 1906 metų birželio 23 dienÄ… Didžiųjų Å elvių kaime prie VilkaviÅ¡kio. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete lietuvių ir prancÅ«zų literatÅ«ras, vÄ—liau studijas tÄ™sÄ— PrancÅ«zijoje, Grenoblio ir Sorbonos universitetuose. DÄ—stÄ— Vytauto Didžiojo universitete, paskui iÅ¡vyko į RomÄ… diplomatiniam darbui, vÄ—liau apsigyveno JAV. DÄ—stÄ— Marianapolio kolegijoje, Skrantono universitete, dirbo „Amerikos balso“ lietuvių skyriuje, redagavo „Ateitį“, „Studentų žodį“, „Ameriką“, „Aidus“. MirÄ— 1992 liepos 22 dienÄ… VaÅ¡ingtone. 1999 metais A.VaiÄiulaitis buvo perlaidotas VilkaviÅ¡kyje.
|
|
|
| | Naujuoju Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentu tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. habil. dr. Romualdas GineviÄius. Vos vienu balsu jam nusileido Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas.
Naujasis rektorių konferencijos vadovas pareigas pradės eiti nuo rugsėjo 1 d. Viceprezidentu išrinktas prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas.
Iki Å¡iol LURK prezidentu buvo prof. Vytautas Kaminskas. Jis rektorių konferencijos vardu iÅ¡reiÅ¡kÄ— apgailestavimÄ…, jog Å¡ių metų brandos egzaminų organizavimas sukÄ—lÄ— tiek nerimo ir rÅ«pesÄių abiturientams, jų tÄ—vams bei mokytojams.
Rektoriai užtikrino, kad pripažins Nacionalinio egzaminų centro pažymius ir Å¡iemet Lietuvos aukÅ¡tųjų mokyklų bendrojo priÄ—mimo sÄ…lygos nesikeis. TaÄiau LURK kreipÄ—si į Å vietimo ir mokslo ministerijÄ… ir papraÅ¡Ä— ateityje užtikrinti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo saugumÄ….
|
|
|
| | Jau aÅ¡tuntus metus Trakų Istorijos muziejaus Pusiasalio pilyje Å¡urmuliavo Viduramžių Å¡ventÄ—. Å i Å¡ventÄ— kasmet prisivilioja ne tik trakiÅ¡kius ir vilnieÄius, bet ir tolimesnių Lietuvos miestų ir vietovių žmones, norinÄius daugiau sužinoti apie protÄ—vių tradicijas, gyvenimo bÅ«dÄ… ar tiesiog smagiai praleisti laikÄ….
Å ventÄ—je jau ne vienerius metus dalyvaujantis knygriÅ¡ys Rimas SupranaviÄius pirmÄ… kartÄ… pademonstravo, kaip viduramžiais iÅ¡ įvairių skudurų buvo gaminamas vadinamas "semiamasis" popierius. Å ventÄ—s sveÄiai iÅ¡vydo ir iki Å¡iol Lietuvoje dar nematytÄ… duonkepÄ™ krosnį ant ratų ir galÄ—jo paskanauti joje keptų karÅ¡tų bandelių. AÅ¡trių pojÅ«Äių mÄ—gÄ—jai galÄ—jo iÅ¡bandyti jÄ—gas riterių rungtyse ir Å¡audydami iÅ¡ lanko, o drÄ…siausieji – pabÄ—gioti per laužo žarijas kartu su tikromis raganomis.
Be abejo, neapsieita ir be puodžių, kurie žiedÄ— ir lipdÄ— puodus, o juose vyrÄ— Å¡iupinį ir kepÄ— blynus. TriÅ«sÄ— batsiuviai, pynÄ—jai, juvelyrai ir kiti Didžiajam kunigaikÅ¡Äiui duoklÄ™ sumokÄ—jÄ™ ar kitais bÅ«dais jo palankumÄ… užsitarnavÄ™ amatininkai.
Turnyruose karybos meną ir išmonę demonstravo riterių brolijos net iš keturių šalių. Be daugeliui jau gerai pažįstamos Trakų pilies brolijos "Viduramžių pasiuntiniai", šventės metu vykusiose kovose dalyvavo Olštyno pilies riterių brolija ir "Compania Lanzberg" iš Lenkijos, Tamplierių ordino tradicijų tęsėjas "Šiaurės šventyklos ordinas" ir jo broliai iš Baltarusijos, klubas iš Vilniaus "Dimicatio sacra", iš Kaliningrado – "Zapadnaja bašnia" ir kt.
|
|
|
| | Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyriuje įvyko Lietuvos kolegijų direktorių konferencija. Vienas svarbiausių nagrinėtų klausimų - kad kolegijų absolventai gautų profesinio bakalauro diplomą ir galėtų toliau nuosekliai tęsti magistrines studijas.
Konferencijoje dalyvavo atstovai iš devyniolikos šalies kolegijų.
Iki Å¡iol kolegijų absolventai įgyja aukÅ¡tÄ…jį neuniversitetinį iÅ¡silavinimÄ… bei gauna aukÅ¡tojo mokslo diplomÄ…, taÄiau jis neįgalina toliau nuosekliai tÄ™sti magistrinių studijų ir siekti magistro diplomo.
Kitose Å¡alyse baigus tiek pat kreditų apimanÄias studijas suteikiamas profesinis bakalauras. Tai siekiama įgyvendinti ir Lietuvoje. Šį mÄ—nesį Seime jau buvo pristatytos AukÅ¡tojo mokslo įstatymo pataisos dÄ—l profesinio bakalauro laipsnio įvedimo.
Pirmąkart Klaipėdos regione vykusioje šalies kolegijų direktorių konferencijoje pabrėžta, jog profesinio bakalauro įgyvendinimas padėtų sukurti vieningą Europos aukštojo mokslo erdvę. Be to, tai didintų mūsų šalies absolventų konkurencingumą Europos Sąjungoje bei mažintų jaunų žmonių emigraciją.
|
|
|
| | Lietuvoje apsilankÄ™ britų atstovai iÅ¡ Festinijos aukÅ¡tumų istorinio geležinkelio (Velsas) buvo sužavÄ—ti unikaliu AukÅ¡taitijos siauruoju geležinkeliu. Po vienos dienos kelionÄ—s siauruku sveÄių grupÄ—s vadovas Gordonas Rushtonas pažadÄ—jo "AukÅ¡taitijos siaurojo geležinkelio" įstaigos vadovui Gintarui Kerbedžiui 2007 metais sugrįžti su dar didesne grupe keliautoju.
Festinijos aukštumu istorinio geležinkelio (Jungtinė Karalystė) vadovas Gordonas Rushtonas bei turizmo kompanijų atstovai Martins Kreicis ir Bob Cable apžiūrėjo siaurojo geležinkelio kultūros paveldo kompleksą ir kartu su siauruko specialistais modeliavo turistų srauto iš Didžiosios Britanijos galimybes.
SveÄiams iÅ¡ Velso buvo pasiÅ«lyta vienos dienos kelionÄ— siauruku iki Rubikių, kuria jie buvo sužavÄ—ti. SveÄiai sugrįžę į DidžiÄ…jÄ… BritanijÄ… pažadÄ—jo, kad kitais metais sugrįš į LietuvÄ…. Jie tikino, jog pagalvos apie pristatytÄ… siauruko kelionÄ—s programÄ… ir atsiųs patvirtinimÄ… keliauti 2007 metais.
|
|
|
| | Paskelbus egzaminų rezultatus, darbų vertinimu nepatenkinti moksleiviai pradėjo teikti apeliacijas, kuriose prašo pakartotinai peržiūrėti ir įvertinti jų darbus.
Mokyklų vadovai priima dvyliktokų prašymus ir nustatyta tvarka juos turės perduoti Nacionaliniam egzaminų centrui.
Pernai valstybinius brandos egzaminus laikę moksleiviai pateikė 1771 apeliacijas. Pakartotinai peržiūrėjus darbus, 89 abiturientams vertinimai padidinti, 17 – sumažinti. Likusiems vertinimai palikti tokie patys. Kiek apeliacijų bus sulaukta šiemet, kol kas neprognozuojama.
PraÄ—jusiais metais daugiausiai abiturientų abejojo valstybinio lietuvių gimtosios kalbos testo užduoÄių vertinimu – gauti 643 praÅ¡ymai peržiÅ«rÄ—ti darbus. Matematikos valstybinio brandos egzamino vertinimais buvo nepatenkinti 453, istorijos - 291, o anglų kalbos – 175 abiturientai.
Šių metų apeliacijos tik pradėtos registruoti, todėl statistika dar nėra pateikta.
|
|
|
| | Alytaus Dzūkijos vidurinėje mokykloje apsilankę Kauno teritorinės muitinės pareigūnai moksleiviams pristatė Kauno teritorinės muitinės veiklą, supažindino juos su Lietuvos muitinės istorija.
KeletÄ… savaiÄių iki Å¡io susitikimo mokykloje pastatytuose spalvingai iliustruotuose stenduose galima buvo rasti informacijÄ… apie Lietuvos muitinÄ—s misijÄ… ir vizijÄ…, Kauno teritorinÄ—s muitinÄ—s veiklos zonÄ…, struktÅ«rÄ…, taip pat muitinÄ—s mobiliųjų grupių pareigÅ«nų sulaikytas neteisÄ—tai gabentas prekes.
Renginio metu moksleiviams parodytas filmas apie muitinės mobiliųjų grupių darbą, papasakota apie įdomesnius kontrabandos sulaikymo atvejus, atsakingą muitinės pareigūnų darbą. Tiems, kurie sugebėjo atsakyti į klausimus apie Lietuvos muitinės istoriją, pareigūnai įteikė prizus – knygeles apie Lietuvos muitinės veiklą.
Didelio moksleivių dėmesio sulaukė mokyklos kieme išrikiuoti mobiliosios grupės automobiliai, muitinės turima patikrinimo įranga bei jos panaudojimo galimybės.
TaÄiau labiausiai moksleivius sužavÄ—jo muitinÄ—s kinologai ir jų tarnybiniai Å¡unys, kurie pademonstravo savo sugebÄ—jimus automobilyje aptikti paslÄ—ptus daiktus bei narkotines medžiagas.
Panašų renginį Kauno teritorinės muitinės pareigūnai buvo suorganizavę pavasarį Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, kur kartu su mokiniais ir mokytojais paminėjo Lietuvos muitinės įkūrimo 87-ąsias metines.
|
|
|
| | Įvairių tautų kultūrų centre Kaune atidaryta armėnų tradicinių metalo darbų paroda "Kai moteris kalba su metalu". Renginys organizuotas įgyvendinant Kauno armėnų bendrijos projektą.
ParodÄ… sudaro apie 30 meniÅ¡kai kalinÄ—tų vario lakÅ¡tų, kuriuose vaizduojami gamtiniai ir geometriniai ornamentai. Darbai atskleidžia gilias istorijos Å¡aknis, siekianÄias pagonybÄ™. Toks kalinÄ—jimas - viena populiariausių liaudies amato Å¡akų ArmÄ—nijoje. Taip bÅ«davo puoÅ¡iami karių Å¡arvai, vÄ—liau variniai lakÅ¡tai naudoti kaip puoÅ¡ybos elementai.
Parodos darbų autorė Svetlana Pogosian gimė 1959 m. Jerevane, Armėnijoje. Baigė Jerevano 128 vidurinę mokyklą, vėliau mokėsi Aukštesniojoje Jerevano meno mokykloje ir įgijo skulptorės – metalo kalinėtojos specialybę. Nuo 1992 m. gyvena Jonavoje, Lietuvoje. Autorė jau yra surengusi ne vieną parodą tiek Lietuvoje, tiek Armėnijoje.
|
|
|
| | Iki 2009 m. kasdieninÄ—je aplinkoje kiekviename žingsnyje vilnieÄius pasieks suprantamai pateikta pagrindinÄ— kultÅ«rinÄ— informacija. Iki metų, kuomet Vilnius taps Europos kultÅ«ros sostine, pabaigos sostinÄ—s gatvÄ—se stovinÄius stendus puoÅ¡ garsiausių dailÄ—s kÅ«rinių reprodukcijos, žinomų menininkų portretai ir pasakojimai apie juos, o troleibusuose ir autobusuose skambÄ—s pasaulinio garso muzikos kÅ«riniai.
Į gatves jau išriedėjo 11-kos garsių muzikų atvaizdais bei informacija apie juos išmarginti troleibusai, kuriuose keleiviai gali išgirsti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Wolfgango Amadeus Mozarto (Volfgango Amadėjaus Mocarto), Fredericko Chopino (Frederiko Šopeno) kūrinius.
Planuojama, jog iki 2009 m. rudens sostinės gatvėmis riedės 50 autobusų ir troleibusų su informaciją apie menininkus ir muzikus.
Specialiai sudaryta kultÅ«ros ekspertų darbo grupÄ— atrinko per 700 užsienio ir Lietuvos kultÅ«ros Å¡viesuolių, kurių svarbiausieji kÅ«riniai bei biografijos bus pristatyti miesto gyventojams ir sveÄiams.
Projekto "Kulturtingas" pagrindinis tikslas - suprantamai vilnieÄiams pateikti pagrindinÄ™ kultÅ«rinÄ™ informacijÄ…, skatinti labiau domÄ—tis Lietuvos ir Europos kultÅ«ra.
Tai pirmasis oficialus projektas, ruošiantis Vilniui tapti 2009 metų Europos kultūros sostine.
|
|
|
| | PraÄ—jusių metų pabaigoje akcijos iniciatoriai paskelbÄ— judÄ—jimÄ… moksleiviams už gerÄ… mokymÄ…si. Vos per pusmetį judÄ—jimo nariais panoro tapti per 2 tÅ«kstanÄius moksleivių iÅ¡ visos Lietuvos. Jiems įteiktos judÄ—jimÄ… vienijanÄios skaisÄiai žalios spalvos apyrankÄ—s su užraÅ¡u „First you add knowledge“ – viskas prasideda nuo žinių.
Simbolinis judėjimas skelbia, jog mokytis gerai yra ne tik naudinga, bet ir labai šaunu. Nešiodamas madingą žalią judėjimo apyrankę moksleivis prisiima atsakomybę siekti žinių ir to paties skatinti savo draugus.
Pažangiausi Vilniaus miesto pagrindinių mokyklų moksleiviai tapo pirmaisiais šio judėjimo nariais ir ambasadoriais. Visi kiti Lietuvos moksleiviai, pritariantys judėjimo idėjai, turėjo registruotis interneto svetainėje.
Prieš įteikiant naujiesiems judėjimo nariams žalias mokslo apyrankes, buvo atsižvelgiama ne tik į nurodytą paskutinio trimestro pažymių vidurkį, bet ir į išdėstytą motyvaciją, kodėl jie nori jungtis prie judėjimo. Moksleiviai registravosi iš įvairiausių Lietuvos kampelių, daugiausiai Skuodo, Prienų, Joniškio, Kauno, Šakių, Vilniaus, Panevėžio, Raseinių miestų ir rajonų – iš viso iš 350 mokyklų.
Šiai idėjai pritarė ir judėjimo nariais panoro tapti ne tik moksleiviai, bet ir kai kurių mokyklų mokytojai bei poros aukštųjų mokyklų studentai.
Didėjant kokybiško išsilavinimo reikšmei šiandienos darbo rinkoje, labai svarbu, kokias ir kiek žinių žmogus sugeba sukaupti iki pradėdamas dirbti. Įdomų ir gerai apmokamą darbą įgyti galima tik skiriant daug jėgų ir dėmesio mokslams jau nuo vidurinės mokyklos laikų.
|
|
|
| | Jau 53-Ä…jį kartÄ… vykusiame pasauliniame radijo forume „TarptautinÄ— kompozitorių tribÅ«na“ vienu geriausių kÅ«rinių jaunimo kategorijoje pripažintas lietuvių kompozitoriaus Vytauto V. JurguÄio kÅ«rinys.
Vytauto V. JurguÄio elektroakustinÄ™ kompozicijÄ… „Terra tecta“ įgrojo violonÄelininkas Mindaugas BaÄkus. Forumo delegatai slaptu balsavimu lietuvio kÅ«rinį iÅ¡rinko į geriausių jaunųjų kompozitorių kÅ«rinių trejetukÄ… Daugiausia balų Å¡ioje kategorijoje pelnÄ— latvių kompozitoriaus Eriko EÅ¡envaldo chorinis kÅ«rinys „Legende de la femme emmurée“ (Legenda apie užmÅ«rytÄ… moterį).
„TarptautinÄ™ kompozitorių tribÅ«ną“ (International Rostrum of Composers) kasmet organizuoja TarptautinÄ— muzikos taryba (International Music Council) prie UNESCO. Å iemet radijo įrašų forume Paryžiuje dalyvavo 30 visuomeninių radijo stoÄių iÅ¡ 4 kontinentų. Lietuvai atstovavo Lietuvos radijas.
Jau treÄius metus Lietuvių kompozitorių kÅ«riniai Å¡iame forume iÅ¡kopia į aukÅ¡tas vietas. 2004-aisiais viena iÅ¡ forumo lyderių tapo OnutÄ—s NarbutaitÄ—s „Melodija alyvų sode“, o tarp jaunųjų kompozitorių – Mariaus Baranausko „KalbÄ—jimas“, pernai vienu geriausių kÅ«rinių ir bendroje kategorijoje, ir jaunimo grupÄ—je pripažintas Ramintos Å erkÅ¡nytÄ—s „SÅ«kurys“.
Tiek Å erkÅ¡nytÄ—s, tiek JurguÄio, tiek pernai absoliuÄiu nugalÄ—toju tapusio latvio Martino Vilumo mokytojas yra kompozitorius Osvaldas Balakauskas, kurio kÅ«rinys fortepijonui solo „Kaskados-3“ taip pat nedaug nusileido geriausiems kÅ«riniams bendroje kategorijoje.
|
|
|
| | Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti projekto „Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas“ atlikti darbai. Projekto įgyvendinimui buvo skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
Švietimo bendruomenei buvo pristatyta AIKOS programinės įrangos tarpinės versijos specifikacija bei Profesinio informavimo infrastruktūros modelis.
Sistema suteikia galimybę vartotojui AIKOS tinklalapyje peržiūrėti ir atsispausdinti reikalingą informaciją (mokymo programų ir kvalifikacijų aprašus, mokymo įstaigų sąrašus, statistinę informaciją, padėties darbo rinkoje apžvalgas ir pan.). Be to, vartotojas turės galimybę atlikti karjeros testus, gauti informaciją apie įsidarbinimo galimybes.
AIKOS specifikacijoje numatyta, jog atviroji informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema turÄ—s galimybÄ™ keistis informacija su Europos mastu veikianÄia sistema PLOTEUS II. Tokiu bÅ«du Europos SÄ…jungos Å¡alių vartotojai gaus iÅ¡samiÄ… informacijÄ… apie profesinį orientavimÄ… Lietuvoje.
Profesinio informavimo infrastruktÅ«ros tinklas apima daugelį institucijų, veikianÄių tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Profesinio informavimo taÅ¡kų (PIT) tinklas skirtas papildyti profesinio informavimo infrastruktÅ«ros įstaigų ir organizacijų veiklÄ…. PIT – tai akredituota institucija, turinti įrengtas laisvos prieigos prie interneto vietas, priÄ—jimÄ… prie Å¡alies Å¡vietimo ir darbo rinkos duomenų bazių ar sukauptÄ… informacijÄ… kompiuterinÄ—se laikmenose.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 61 profesinio informavimo taškas. Numatyta, jog būtina įsteigti dar 640 taškų, kurie bus tolygiai išdėstyti visoje Lietuvos teritorijoje.
|
|
|
| | Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje atidaryta paroda "Tremties ženklai". Ši paroda skirta prisiminti lietuvių tremtis į Rytus, emigraciją į Vakarus, rezistenciją pogrindyje. Ekspoziciją sudaro politinių kalinių, tremtinių, emigrantų buvę daiktai, meno dirbinėliai, siuvinėti laiškai.
1941 metų birželio 14 dieną Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo organizuotus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į atokias šiaurines Sovietų Sąjungos teritorijas.
Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.
Manoma, kad dÄ—l 50 metų trukusios sovietinÄ—s okupacijos per trÄ—mimus, egzekucijas, kalÄ—jimus, rezistentų žudynes, priverstinÄ™ emigracijÄ… ir žuvusiųjų nepagimdytus vaikus Lietuva neteko beveik milijono savo pilieÄių.
TaÄiau birželio 14-oji ne tik tautos gedulo, bet ir vilties diena. Vilties iÅ¡gyventi, vilties sugrįžti į tÄ—vynÄ™, vilties iÅ¡vysti savo artimuosius. Viltis palaikÄ— tremtinius ir kalinius sunkiausiais, juodžiausiais jų gyvenimo metais, suteikÄ— jÄ—gų ir tvirtybÄ—s.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę birželio 14-oji Lietuvoje pažymima kaip Gedulo ir vilties diena.
|
|
|
| | Å vietimo ir mokslo ministerija Å¡iemet parÄ—mÄ— visus mokslo ir technologijų populiarinimo projektus, kurie buvo pateikti treÄius metus vykstanÄiam konkursui „Populiarinimo festivaliai, stovyklos, ekskursijos ir kiti renginiai“. Penkiems mokslÄ… ir technologijas populiarinantiems projektams skirta 110 tÅ«kstanÄių litų.
Finansavimas skirtas: viešosios įmonės „Mokslas ir inovacijos visuomenei“ projektui - mokslo festivaliui „Erdvėlaivis Žemė“, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos dviem projektams - mokslo festivaliui, skirtam jaunimui „Pamatyk kitaip“, ir vasaros stovyklai „Idėjų kalvė“.
Taip pat paremtas Fizikos fakulteto mokslinės draugijos „Alumnis“ projektas, skirtas Lietuvos mokiniams. Projektas vadinasi „Mokslas – sveikata!“. Projekto metu mokslininkai aplankys 20 mokyklų visose Lietuvos apskrityse ir pademonstruos įdomiausius fizikos eksperimentus.
Parama skirta ir autorių grupės (I. Astrauskaitės, T. Petrikio, E. Papageorgiou) pateiktam projektui - praktiniam seminarui „Naujausių kompiuterinių technologijų panaudojimas kuriant muziką vaizdams“. Pagrindinė projekto idėja - surengti praktinį seminarą elektroninės muzikos kompozitoriams, kaip kuriant muziką panaudoti naujausias kompiuterines technologijas.
Å vietimo ir mokslo ministerijos organizuoto konkurso tikslas – populiarinti mokslo ir technologijų naujoves, laimÄ—jimus, aiÅ¡kinti mokslo poveikį visuomenÄ—s raidai, skatinti visuomenÄ—s, ypaÄ mokinių ir studentų, domÄ—jimÄ…si mokslinio pažinimo procesais, padÄ—ti suprasti mokslo veiklÄ… ir jos rezultatus.
|
|
|
| | Buvusioje VyriausybÄ—s rezidencijos vietoje (Gedimino pr.13/Vilniaus g.) atidengtas bareljefinis paminklas valstybininkui Mykolui SleževiÄiui, Lietuvos II VyriausybÄ—s (1918–1919) vadovui įamžinti. Renginyje dalyvavo laikinasis Ministras Pirmininkas Zigmantas BalÄytis, Seimo Pirmininko pavaduotojas ÄŒeslovas JurÅ¡Ä—nas, istorikas - humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas Algirdas JakubÄionis.
Paminklinio ženklo autorius buvo išrinktas Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos iniciatyva paskelbus viešą konkursą tarp Vilniaus dailės akademijos studentų. Konkurso nugalėtojas - skulptorius Anicetas Vambutas.
Mykolas SleževiÄius – vienas įžymiausių nepriklausomos Lietuvos demokratinio judÄ—jimo veikÄ—jų, tris kartus vadovavÄ™s koaliciniams Ministrų kabinetams, ilgametis Liaudininkų partijos pirmininkas, Seimų atstovas. Tai spalvinga asmenybÄ—, ilgus metus dirbusi visuomenininko, politiko, kultÅ«rininko, teisininko darbus.
|
|
|
| | Klaipėdos universiteto (KU) studentai sutrukdė trims žinomiems profesoriams dalyvauti Komunikacijos, Socialinės geografijos bei Bibliotekininkystės katedrų vedėjų rinkimuose.
Vadovaujantis LR Aukštojo mokslo įstatymu, jei asmuo yra sulaukęs 65-erių metų, jis gali dalyvauti katedros vedėjo konkurse tik gavęs trijų universiteto bendruomenės dalių - Senato, Tarybos ir studentų atstovybės - pritarimą.
Profesoriai Stasys Vaitekūnas, Viktoras Urbonas ir Vytas Urbonas jau yra pasiekę nustatytą amžiaus ribą, o jų kadencijos artėja prie pabaigos.
Universiteto Senato ir Tarybos nariai nematÄ— jokių kliÅ«Äių Å¡iems profesoriams siekti naujų kadencijų ir sutikimÄ… dalyvauti vedÄ—jų rinkimuose davÄ—.
TaÄiau KU studentų sÄ…junga laikosi pozicijos, jog aukÅ¡tÄ…jÄ… mokyklÄ… bÅ«tina jauninti, todÄ—l nutarÄ— sutikimo neduoti.
Nors neturint studentų pritarimo profesoriai kandidatuoti į katedrų vedėjus nebegali, galimybė jiems toliau eiti pareigas yra. Universiteto rektorius prof. Vladas Žulkus savo įsakymu gali kolegas paskirti laikinaisiais vedėjais vieneriems metams.
|
|
|
| | Seimo Liberalų sÄ…jÅ«džio frakcijos nariai registravo Karo prievolÄ—s įstatymo pataisÄ…, numatanÄiÄ…, jog privalomoji pradinÄ— karinÄ— tarnyba bÅ«tų atidedama ne tik dieniniame ar vakariniame aukÅ¡tųjų bei aukÅ¡tesniųjų mokyklų skyriuose studijuojantiems jaunuoliams, bet ir neakivaizdines studijas pasirinkusiems vaikinams.
Liberalai mano, jog dabartinė tvarka pažeidžia studentų lygiateisiškumo principą. Jei tvirtinama, jog neakivaizdiniu būdu įgytas diplomas toks pat vertingas, kaip ir dieninio skyriaus studento diplomas, tai neakivaizdžiai aukštojo išsilavinimo siekiantys jaunuoliai lygiai taip pat turi turėti galimybes planuoti savo studijas ir karjerą.
NeakivaizdinÄ—s studijos dažnai yra vienintelÄ— galimybÄ— asmeniui įgyti iÅ¡silavinimÄ…, kuris yra bÅ«tinas siekiant tolesnio visaverÄio gyvenimo, todÄ—l bÅ«tina skatinti bei remti Å¡iÄ… studijų formÄ… pasirenkanÄius asmenis.
Eligijaus Masiulio ir Gintaro SteponaviÄiaus siÅ«lomomis pataisomis, privalomoji pradinÄ— karo tarnyba bÅ«tų atidedama visiems aukÅ¡tųjų bei aukÅ¡tesniųjų mokyklų studentams nepriklausomai nuo jų studijų formos.
|
|
|
| | Lietuvos muziejų asociacija (toliau – LMA) kartu su deÅ¡imÄia muziejų-partnerių pradeda dvimetÄ™ muziejininkų kvalifikacijos kÄ—limo programÄ… "XXI amžiaus muziejininkų kompetencijos ir gebÄ—jimų ugdymas". Pagrindinis projekto tikslas – pagilinti darbuotojų profesines ir užsienio kalbų žinias, pagerinti kompiuterinio raÅ¡tingumo įgÅ«džius, suteikti Å¡iuolaikiniam muziejininkui bÅ«tinų vadybos bei rinkodaros žinių.
Europos socialinis fondas projektui skyrė daugiau nei 2,3 mln. litų. Dar beveik milijonas litų projektui bus skirta iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
Lietuvai tapus ES nare, iÅ¡siplÄ—tÄ— kultÅ«rinių mainų su kitais sÄ…jungos muziejais galimybÄ—s, taÄiau glaudesniems partnerystÄ—s ryÅ¡iams užmegzti neretai trukdo nepakankamas užsienio kalbų mokÄ—jimas. Menkos kalbų žinios, kaip ir komunikacijos įgÅ«džių stoka neleidžia muziejininkams aktyviau dalyvauti tarptautinių muziejininkų organizacijų veikloje, tinkamai reprezentuoti muziejuose saugomÄ… Lietuvos kultÅ«ros paveldÄ… Europos kultÅ«rinÄ—je erdvÄ—je.
Vykdant šį projektÄ…, kvalifikacijÄ… kels 298 jame dalyvaujantys muziejų darbuotojai. Net 215 muziejininkų tobulins anglų kalbos žinias, kiek mažesnÄ—s bus vokieÄių, rusų, lenkų bei prancÅ«zų kalbos grupÄ—s. Kompiuterinio raÅ¡tingumo lygį kels iÅ¡ viso 92 žmonÄ—s. Projektui įgyvendinti bus parengtos 26 dalykų programos pagal keturias mokymų sritis – specifinÄ—s muziejininkystÄ—s temos, administracinių ir rinkodaros gebÄ—jimų ugdymas, informacinių technologijų bei kalbų įgÅ«džių tobulinimas.
|
|
|
| | Neseniai mokslo žurnalas „Nature“ atliko tyrimą ir savo išvadose tvirtino, jog „Wikipedia“ straipsniai mokslo tema savo tikslumu „nedaug atsilieka“ nuo „Britannica“ aprašų.
Enciklopedija „Britannica“ tvirtina, jog „Nature“ tyrimas „turi lemtingų klaidų“, ir išspausdino 20 puslapių paneigimą, kuriame stengiamasi diskredituoti šį tyrimą.
Paneigime „Britannica“ iÅ¡ryÅ¡kina keletÄ… prieÅ¡taringų momentų. Pirma, recenzentams buvo pateiktos iÅ¡traukos, o ne pilni straipsniai, todÄ—l susidarÄ— įspÅ«dis, kad „Britannica“ praleido tam tikrÄ… informacijÄ…. Antra, „Nature“ pertvarkÄ— ir perredagavo „Britannica“ straipsnius. TreÄiasis nusiskundimas – „Nature“ naudojo tekstus iÅ¡ studentams skirto bazinio enciklopedijos leidimo.
„Nature“ suskubo pareikšti neketinanti grįžti prie tyrimo. Mokslo leidinys teigia, kad net jeigu „Britannica“ kritikoje yra dalis tiesos, abi enciklopedijos buvo nagrinėjamos vienodai ir bet kokie procedūriniai netikslumai būtų turėję abiem enciklopedijom vienodą poveikį.
|
|
|
| | Prieškario Lietuvos radijo žurnalistikos pradininko Petro Babicko palaikai parvežti į Lietuvą ir perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse. Palaikus iš už Atlanto parvežė Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos delegacija.
Petras Babickas gimė 1903 metais. Kauno radiofone jis pradėjo dirbti 1926 metais. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Babickas pasitraukė į Vakarus. 1949 m. apsigyveno Brazilijoje Rio de Žaneire, kur aktyviai reiškėsi vietos lietuvių bendruomenėje, dirbo Lietuvos atstovybėje sekretoriumi, kultūros skyriaus vedėju, spaudos atašė, lietuviškai vedė laidas Brazilijos lietuviams. 1991 metais jis ten ir mirė.
P.Babickas ne kartÄ… yra teigÄ™s jog nori grįžti į nepriklausomÄ… LietuvÄ…. Nors iki pat mirties jis nepriÄ—mÄ— Brazilijos pilietybÄ—s, taÄiau į nepriklausomÄ… LietuvÄ… grįžti nespÄ—jo.
P. Babickas žinomas ir kitose srityse, buvo - poetas, prozininkas, publicistas, vertėjas, fotografas, žurnalistas, dailininkas, kraštotyrininkas, redaktorius, kino operatorius, pedagogas, diplomatas, keliautojas.
|
|
|
| | Kauno ir Vilniaus jaunimas, vadovaujamas Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos, Kaune organizavo pirmąjį mokslo populiarinimo festivalį "Pamatyk kitaip". Visuomenei buvo pristatomos įvairios mokslo šakos: biologija, chemija, istorija, filologija, matematika-informatika, fizika.
Festivalis daugiausia dÄ—mesio sulaukÄ— iÅ¡ vaikų, kuriuos domino ir egzotiÅ¡kų gyvÅ«nÄ—lių paroda, apelsino DNR iÅ¡skyrimas buitinÄ—mis sÄ…lygomis, žodžių smiginis, archeologija smÄ—lio dėžėje, kraujo reakcija, plazmos kamuolys, dūžtanÄios gÄ—lÄ—s ir t.t. Prof. V. MildažienÄ— organizavo konkursÄ… "PieÅ¡iame mokslininkÄ…", kurio tikslas – iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks mokslininko įvaizdis vaikų sÄ…monÄ—je.
Organizatoriams padėjo VDU biologijos bei KTU fizikos katedrų mokslininkai, Lietuvos biochemikų draugija, Kauno T. Ivanausko Zoologijos muziejus bei Lietuvos Miškų institutas.
Renginys publikai patiko, ir nepaisant nepalankaus oro, susidomÄ—jimas juo buvo didelis. Tokių festivalių poreikį liudija ir 2005 m. Eurobarometro tyrimas "Europeans, Science and Technology", kuris parodÄ—, kad lietuviai vieni mažiausiai besidominÄių mokslu visoje Europoje.
|
|
|
| | Vilniaus mokytojų namų kiemelyje įvyko Vilniaus miesto senjorų mažoji dainų šventė „Mes vėl kartu". Šventėje dalyvavo Vilniaus miesto senjorų chorai, vokaliniai ansambliai, šokių kolektyvai.
IdÄ—ja rengti Å¡iÄ… Å¡ventÄ™ gimÄ— pedagogui Gintarui Skapui. Jis mano, jog bendri renginiai su PilaitÄ—s ir Å eÅ¡kinÄ—s senjorais leido pajusti juose slypinÄiÄ… potencijÄ… didesniems renginiams, skirtiems visai Vilniaus bendruomenei. Visus Å¡iuos žmonÄ—s vienija ne vien gyvenimo patirtis, bet ir noras aktyviai įsijungti į miesto kultÅ«rinį gyvenimÄ…, nelikti nuoÅ¡alyje ir pastoviai jausti visuomenÄ—s pulsÄ….
Brandžiausi kolektyvai yra miesto centre, taÄiau ganÄ—tinai daug dienos centrų, klubų ir panaÅ¡ia veikla užsiimanÄių kolektyvų yra tolÄ—lesniuose rajonuose. Taigi Å¡ios Å¡ventÄ—s siekis – maksimaliai aprÄ—pti visÄ… Vilniaus miesto bendruomenÄ™.
Å ventÄ—je pasirodÄ— „Antakalnio BoÄiai†(vad. J.Eimantas), Taurakalnio kolektyvas „Taurakalnio ainiai†(vad. A. Norvilas), Vilniaus mokytojų namų senjorų klubo „Versmė†( vad. R. SabaliauskienÄ—) vokalinis ansamblis, „SenamiesÄio ainiaiâ€, PilaitÄ—s bendruomenÄ—s folkloro ansamblis ,,PilaitÄ—â€, Å eÅ¡kinÄ—s dienos centro ,,Atgaja†senjorų choras. Vilniaus miesto senjorų MažąjÄ… dainų Å¡ventÄ™ savo dainomis pasveikino LVJC ansamblio ,,Ugnelė†vaikų choras, vadovÄ— V.SkapienÄ—.
Pasak organizatorių, visai realu, kad Å¡i Å¡ventÄ— ,,Mes vÄ—l kartu†bus rengiama ir kitais metais, iÅ¡pleÄiant dalyvių bÅ«rį iki Vilniaus rajono ribų, su mintimi 2009 metais sujungti ir pakviesti į Vilnių visus respublikos senjorų chorus.
|
|
|
| | Vilniuje bus įamžintas garsių lietuvybÄ—s puoselÄ—tojų brolių Petro, Antano ir Jono VileiÅ¡ių atminimas. Planuojama, jog 2010 metais T.KosciuÅ¡kos gatvÄ—je esanÄiame skvere iÅ¡kils jiems skirtas paminklas. Vilniaus miesto taryba jau patvirtino sostinÄ—s SavivaldybÄ—s ir vieÅ¡osios įstaigos „VileiÅ¡ių kolegija“, ketinanÄios statyti paminklÄ…, sutartį.
Sutartyje numatoma, kad „Vileišių kolegija“ rūpinsis rėmėjų lėšų rinkimu, paminklo sukūrimo konkursu ir pastatymo darbais, kurie kainuos apie 800 tūkst. litų. Savivaldybė įsipareigoja organizuoti teritorijos prie paminklo sutvarkymo darbus, kurių numatoma vertė yra 1,1 mln. litų.
Paminklui sukurti bus skelbiamas konkursas, kurio nugalėtoją numatoma paskelbti po dvejų metų, o paminklą pastatyti – po ketverių metų nuo sutarties pasirašymo.
Visi trys broliai Vileišiai buvo slaptosios spaudos darbuotojai ir rėmėjai, visi trys baigė aukštuosius mokslus. Vyriausiasis, Petras Vileišis, buvo įžymus kelių inžinierius, geležinkelių ir tiltų statytojas, verslininkas ir verslininkystės ideologas, lietuvių tautos atgimimo žadintojas.
Brolio pradėtos Vilniaus sulietuvinimo akcijos talkininku buvo daktaras Antanas, pirmosios lietuviškos mokyklos – Vilniaus lietuvių dviklasės mokyklos – steigėjas, lietuvių kultūros draugijų organizatorius ir vadovas, lietuviškų knygų medicinos bei higienos žinioms populiarinti autorius ir leidėjas.
Jauniausiasis brolis, Jonas VileiÅ¡is, žinomas kaip demokratinių idÄ—jų puoselÄ—tojas, aktyvus Vilniaus kultÅ«rinio sÄ…jÅ«džio dalyvis, Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybÄ—s akto bendraautorius ir signataras, pirmųjų Lietuvos vyriausybių narys, laikraÅ¡Äių, tarp jų ir „Lietuvos žinių“, steigÄ—jas ir leidÄ—jas, publicistas, Lietuvos miestų sÄ…jungos kÅ«rÄ—jas, kultÅ«ros ir meno mecenatas.
|
|
|
| | Å vietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento sudarytos darbo grupÄ—s sprendimu 360 tÅ«kstanÄių litų skirta Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai (LMBA) licencijuoti 44 užsienio duomenų bazes. Dar 48 užsienio duomenų bazÄ—s licencijuotos savarankiÅ¡kai ar per kitus konsorciumus.
Jau antrus metus iÅ¡ eilÄ—s Å vietimo ir mokslo ministerija didina skiriamų lėšų skaiÄių visateksÄių duomenų bazių prenumeratai. Jos tampa vis prieinamesnÄ—s mokslo ir studijų įstaigų bei regionų bibliotekose.
Licencijuojamose duomenų bazÄ—se yra nuo keliolikos iki kelių tÅ«kstanÄių žurnalų ir kitokių elektroninių iÅ¡teklių pavadinimų. Vienomis jų galima naudotis namuose turint kompiuterį ir internetÄ…, kai kuriomis - bibliotekoje ar iÅ¡ licencijuojanÄio universiteto kompiuterių tinklo.
LMBA nariai – aukštosios mokyklos, mokslinių institutų bibliotekos, viešosios bibliotekos - testuoja tas duomenų bazes, kurias ketina licencijuoti. Jei testavimo metu paaiškėja, kad duomenų bazė reikalinga Lietuvos mokslo bendruomenei, sprendimą skirti finansavimą ir jo dydį priima Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento sudaryta komisija. Remiamos tiek specifinės, tik kelių bibliotekų prenumeruojamos duomenų bazės (GMID, AMP Package),tiek ir tos, kurias prenumeruoja daugelis universitetų (EBSCO Publishing, ProQuest, Oxford Journals Online).
Duomenų bazių licencijavimo pradininkas buvo Atviros Lietuvos fondas, 1999 metais itin palankiomis sąlygomis pasiūlęs licencijuoti EBSCO Publishing duomenų bazių paketą (10 duomenų bazių). Tai buvo pirmosios Lietuvos skaitytojus pasiekusios duomenų bazės.
|
|
|
| | Kinijos leidykla Chemical Industry Press“ išleido knygos „Įvadas į kietakūnį apšvietimą“ (A. Žukauskas, M. S. Shur, R. Gaska, Introduction to Solid-State Lighting, John Wiley & Sons, 2002, anglų k.) vertimą į kinų kalbą.
Du iÅ¡ trijų Å¡ios knygos autorių yra lietuviai - Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas ArtÅ«ras Žukauskas ir Vilniaus universiteto auklÄ—tinis, JAV bendrovÄ—s „Sensor Electronic Technology, Inc.“ prezidentas Dr. Remigijus GaÅ¡ka (Remis Gaska). TreÄiasis knygos autorius – Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesorius Michaelis S. Shuras.
Kinijoje dÄ—mesys į naujausioms Å¡viesos technologijoms skirtÄ… knygÄ… atkreiptas neatsitiktinai. Å ioje Å¡alyje sparÄiai plÄ—tojamos optoelektronikos technologijos, tarp jų puslaidininkinių Å¡viestukų gamyba.
KietakÅ«nių Å¡viesos Å¡altinių srityje lietuviai mokslininkai yra sukaupÄ™ daug žinių ir patirties. Prof. A. Žukauskas dirba puslaidininkių, skirtų optoelektronikai, medžiagotyros bei naujausių Å¡viestukų taikymo srityse. Dr. R. GaÅ¡ka – aukÅ¡tųjų technologijų bendrovÄ—s, pasaulyje pirmaujanÄios ultravioletinių Å¡viestukų gamyboje, vadovas.
Per kelerius metus lietuvių autorių „Įvadas į kietakÅ«nį apÅ¡vietimą“ tapo plaÄiai žinomas – Å¡iÄ… knygÄ… galima rasti daugelio Å¡alių universitetų bibliotekose, ja naudojasi mokslininkai ir inžinieriai, dirbantys puslaidininkinÄ—s optoelektronikos srityje. Dabar juos papildÄ— vienas gausiausių pasaulyje skaitytojų bÅ«rys.
|
|
|
| | Daugiau nei 100 studentų atstovų iš 35 Europos šalių Vienoje (Austrija) vykusiame Europos studentų konvente pripažino, kad kol kas tik deklaruojama, jog studentai dalyvauja aukštojo mokslo politikos, kartu ir Žinių Europos formavime. Jų parengta pozicija bus pristatyta Europos Komisijai, kur bus bandoma rasti šios problemos sprendimo būdus.
Tarptautinį renginį du kartus per metus organizuoja Europos studentų sąjunga (ESIB).
Šiame, vienuoliktajame, Europos studentų konvente nagrinėta Lisabonos strategijos įtaka Europos aukštajam mokslui.
ESIB per savo narius visose Europos Å¡alyse nuolat tiria bendros Europos aukÅ¡tojo mokslo erdvÄ—s kÅ«rimo procesÄ…. Pavasarį Bergene (Norvegija) vykusiame Bolonijos procese dalyvaujanÄių Å¡alių Å¡vietimo ministrų susitikime ESIB pristatÄ— "JuodÄ…jÄ… Bolonijos knygÄ…", kur remiantis atliktais tyrimais įtrauktos Å¡alys, nepakankamai prisidedanÄios prie Bolonijos proceso įgyvendinimo.
11-jame Europos studentų konvente praneÅ¡imus skaitÄ— Pasaulio mokytojų konfederacijos generalinis sekretorius Gaston de la Haye, Europos AukÅ¡tojo mokslo ir politikos mokslų centro atstovas dr. Carlo Salerno. Susirinkusiuosius sveikino Å¡iuo metu Europos komisijai pirmininkaujanÄios Austrijos Å vietimo ir mokslo ministras.
Lietuvos studentų sąjunga, atstovaujanti studentų interesus Lietuvoje ir užsienyje, yra ESIB narė nuo 1998 metų.
|
|
|
| | Panevėžio apskrities G.PetkeviÄaitÄ—s-BitÄ—s vieÅ¡ojoje bibliotekoje saugoma Juozo Miltinio kolekcija pripažinta nacionalinÄ—s reikÅ¡mÄ—s dokumentinio paveldo objektu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrÄ….
Režisieriaus asmeninį archyvÄ… sudaro visÄ… gyvenimÄ… kaupti asmeniniai, kÅ«rybos veiklos dokumentai, korespondencija, rankraÅ¡Äiai, fotografijos.
Vertingiausia archyvo dalis - kÅ«rybos bei veiklos medžiaga: dailininkų laiÅ¡kai režisieriui, užrašų knygelÄ—s, konspektai, pieÅ¡iniai, pjesių originalai ir vertimai rankraÅ¡Äiuose, teatrinÄ—s veiklos dokumentai bei asmeninÄ—s ir spektaklių fotografijos.
Studijų centre saugomi autentiÅ¡ki ir unikalÅ«s raÅ¡ytiniai, grafiniai, garso ir vaizdo dokumentai yra svarbus Å¡altinis Lietuvos teatro ir kultÅ«ros istorijos tyrinÄ—tojams. Jie nuÅ¡vieÄia Å¡io garsaus Lietuvos žmogaus gyvenimo keliÄ… bei atspindi Lietuvos teatro raidÄ….
|
|
|
| | Netrukus ISM Vadybos ir ekonomikos universitete Å¡alies verslininkai, kultÅ«ros ir meno vadybininkai, pramogų centrų vadovai mokysis masinÄ—s kultÅ«ros paslapÄių. PopkultÅ«ros studijose bus nagrinÄ—jamos tokių prekÄ—s ženklų kaip MTV, „Virgin“, „Coca-Cola“ arba tokių asmenybių kaip Andy Warholas ar Donaldas Trumpas populiarumo istorijos ir jų reikÅ¡mÄ— kultÅ«rai. Dizaineriai mokysis popkultÅ«ros kuriamų vaizdų meno, jų naudojimo reklamoje.
Teorinę kurso dalį dėstys lektoriai, o praktinėse paskaitose savo patirtimi su popkultūros magistrantūros programos lankytojais dalinsis ir mūsų šalies pramogų pasaulio žvaigždės. Martynas Starkus ir Jogaila Morkūnas ketina papasakoti, kaip pradėjo renginių organizavimo ir vadybos verslą.
ISM popkultūros verslo vadybos magistrantūros dėstytojas Gintautas Mažeikis mano, jog tokių studijų poreikis Lietuvoje jau yra. Festivalių ar kitų masinių renginių sėkmė labai priklauso nuo vadybininkų profesionalumo, o jų mūsų šalyje vis daugėja.
|
|
|
| | Lietuva įgijo teisę siųsti geriausią lietuvišką filmą į Amerikos kino meno akademijos konkursą ir rungtis dėl prestižinės "Oskaro" statulėlės geriausio užsienio filmo kategorijoje.
Lietuvos kinematografininkų sąjungai buvo pasiūlyta sudaryti vykdomąjį komitetą iš ne mažiau kaip 7 gerai žinomų kino meno žmonių.
VykdomÄ…jį komitetÄ… sudarys: kino režisierius ArÅ«nas Matelis, dramaturgas Icchokas Meras, operatorius Rimvydas Leipus, kinotyrininkas Saulius Macaitis, aktorius Kostas Smoriginas, režisierius Audrius Stonys, operatorius ir režisierius Kornelijus MatuzeviÄius. SÄ…junga jau gavo Amerikos kino meno akademijos žiniÄ…, patvirtinanÄiÄ… Lietuvos Vykdomojo komiteto sudÄ—tį.
Komitetas įpareigotas kasmet išrinkti geriausią lietuvišką filmą ir jį deleguoti į konkursą. Darbą jis pradės jau šį rudenį.
Pagal filmų atrankos taisykles, 2006 metų "Oskaro" konkurse užsienio filmų kategorijoje galės dalyvauti tik vienas vykdomojo komiteto atrinktas lietuviškas filmas.
Atrankoje dalyvaus tik tie filmai, kurių premjera Lietuvoje įvykusi ne anksÄiau kaip 2005-ųjų spalio 1 dienÄ… ir ne vÄ—liau kaip 2006 metų rugsÄ—jo 30 dienÄ… ir kurie nebuvo transliuoti jokiu televizijos kanalu ar internetu.
|
|
|
| | Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje bendromis pastangomis nuo šių metų rugsėjo Europos mokykloje Briuselyje pradės veikti lietuvių kalbos sekcija pradinių klasių mokiniams, kurioje pagrindiniai mokomieji dalykai – gimtoji kalba, matematika ir pasaulio pažinimas pradinukams Briuselio II (Voluvės) mokykloje bus dėstomi lietuviškai. Po įstojimo į Europos Sąjungą iš naujų šalių narių Lietuvai kol kas vienintelei iš Baltijos šalių pavyko atidaryti tokią sekciją.
Å vietimo ir mokslo ministerija artimiausiu metu rengiasi organizuoti atrankÄ… ir nuo rugsÄ—jo pradžios siųsti į Briuselį dirbti pradinių klasių mokytojus, turinÄius pedagoginÄ—s patirties, gebanÄius bendrauti bent viena Europos mokyklų darbo kalba (anglų, prancÅ«zų ar vokieÄių) ir turinÄius darbo tarptautinÄ—je mokykloje, tarptautiniame projekte ar programoje patirties. Ji kvieÄia visus pradinių klasių mokytojus, susidomÄ—jusius galimybe dirbti tarptautinÄ—je Europos mokykloje Briuselyje, informuoti apie savo ketinimus Å¡vietimo ir mokslo ministerijÄ….
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir prisijungus prie tarptautinės Europos mokyklų konvencijos, nuo 2004 metų rudens dviejose Europos mokyklose (Briuselyje ir Liuksemburge) lietuvių mokiniams sudarytos sąlygos mokytis gimtosios kalbos.
|
|
|
| | Paroda „Potvynis“ siekia supažindinti Lietuvos publikÄ… su 32 Å¡iuolaikinio meno kÅ«rÄ—jais ir dviem menininkų grupÄ—mis iÅ¡ Australijos ir Naujosios Zelandijos bei apžvelgti jų kultÅ«rÄ… tirianÄiu ar humoristiniu žvilgsniu.
Parodoje demonstruojami įvairiomis meno priemonėmis sukurti darbai - piešiniai, tapyba, fotografija, skulptūra, video ir performansai.
„Potvynis“ suskirstytas į tris negriežtai apibrėžtas temines grupes: PopuliarÅ«s įvaizdžiai, PriemiesÄiai ir Žvilgsnis į ateitį bei pristato tris menininkų kartas, pradedant nuo Billo Culberto ir baigiant A.L.A.N.‘u Hsu.
Daugelis parodos darbų atspindi Lietuvos požiūrį į Australiją ir Naująją Zelandiją, susirūpinimą aplinka, miesto bei gatvės kultūrą.
IÅ¡skirtinÄ™ parodos dalį sudaro menininkai, atvykÄ™ į Vilnių sukurti konkreÄiai vietai pritaikytų ar su Lietuvos kultÅ«ra susijusių kÅ«rinių.
Tai iki šiol didžiausia šias dvi šalis kartu pristatanti paroda tarptautiniu mastu. Ją kartu su Šiuolaikinio meno centru organizavo „Zachęta“ nacionalinė dailės galerija Varšuvoje.
|
|
|
| | PsichologinÄ™ pagalbÄ… vaikams ir paaugliams teikianti tarnyba „Vaikų linija“ pirmÄ… kartÄ… Lietuvoje konkreÄioje mokykloje pradÄ—s įgyvendinti patyÄių prevencijos programÄ….
SostinÄ—s PilaitÄ—s bei kontrolinÄ—je, kurios pavadinimas yra neskelbiamas, vidurinÄ—se mokyklose „Vaikų linija“ atliko patyÄių paplitimo tyrimÄ…. Jo duomenimis, net 73,2 proc. 4-10 klasių PilaitÄ—s vidurinÄ—s mokyklos moksleivių prisipažino, kad bent kartÄ… per pastaruosius du mÄ—nesius tyÄiojosi iÅ¡ savo bendramokslių. 64,5 proc. vaikų teigÄ—, kad buvo tapÄ™ patyÄių aukomis.
Labiausiai paplitusios patyÄių formos mokykloje yra apkalbinÄ—jimas, jį paminÄ—jo 61 proc. apklaustųjų, grasinimas (57 proc.), prasivardžiavimas (57 proc.), stumdymas (38 proc.), 29 proc. vaikų pabrėžė, kad yra ignoruojami.
Iki 2007 m. pabaigos PilaitÄ—s vidurinÄ—je mokykloje veiks patyÄių prevencijos programa. Ji remsis įvairiose Å¡alyse vykdomų patyÄių prevencinių programų patirtimi bei metodais, kurias Smurto tyrimų ir prevencijos centras (Kolorado valstija, JAV) paskelbÄ— vienomis efektyviausių smurto prevencijos programų pasaulyje.
Vykdant „Vaikų linijos“ patyÄių prevencijos programÄ… mokykloje, jau suformuota koordinacinÄ— grupÄ—, bus rengiami Å¡iuolaikinių prevencijos principų mokymai mokyklos personalui, mokoma, kaip reaguoti į patyÄių situacijas, analizuojamos klaidingos nuostatos patyÄių reiÅ¡kinio atžvilgiu, taip pat bus organizuojama konferencija mokyklos bendruomenei, tÄ—vams ir patiems vaikams, vyks užsiÄ—mimai mokiniams.
|
|
|
| | VokieÄių kultÅ«ros dienų festivalis pleÄia savo geografijÄ… – Å¡iemet jis vyko ne tik KlaipÄ—doje, bet buvo pasiekiamas ir Palangos poilsiautojams. Renginiais buvo pristatoma tiek tradicinÄ—, tiek ir modernioji Vokietijos kultÅ«ra.
Klube „Ramybė“ buvo parodyti kruopÅ¡Äiai atrinkti Vokietijos filmų kÅ«rÄ—jų darbai. Trumpųjų filmų programa „TRUMPAI IR GERAI II“ - ankstesnÄ—s Goethe’s instituto programos „TRUMPAI IR GERAI“ tÄ™sinys. Du vakarus iÅ¡ eilÄ—s net po tris valandas trukusias filmų programas sudarÄ— 27 nauji darbai, kurie pateikÄ— Vokietijoje pastaraisiais metais sukurtų trumpametražių filmų bei kino tendencijų apžvalgÄ….
Filmai komplektuojami į juos apjungianÄias programas: „Tu ir aš“ (5 filmai, viso 81 min.), „Arti ir toli“ (8 filmai, viso 108 min.), „Jauni ir seni“ (7 filmai, viso 97 min.) „Sprukti ar likti?“ (7 filmai, viso 75 min.).
|
|
|
| | Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, J.E.Islandijos Respublikos Prezidentas Ólafur Ragnar Grimsson, -"Europos miestai prieš narkotikus“ (Europian Cities Against Drugs - ECAD) vadovas Tomas Hallberg ir Lietuvos AIDS centro direktorius, organizacijos "Europos miestai prieš narkotikus" patariamosios tarybos narys dr. Saulius Čaplinskas rotušėje žiniasklaidai pristatė metinę "Europos miestai prieš narkotikus" konferenciją.
Ä® birželio 1-2 dienomis vykusiÄ… konferencijÄ… atvyko apie 20 įvairių Europos miestų merų ir vicemerų. Renginio garbÄ—s sveÄias – J.E Islandijos Respublikos Prezidentas Ólafur Ragnar Grimsson, ECAD projektų globÄ—jas.
"Europos miestai prieÅ¡ narkotikus" – tai 1994 m. Stokholme, Å vedijoje, įkurta ne pelno siekianti, aktyviausiai laisvÄ… nuo narkotikų EuropÄ… propaguojanti organizacija, atstovaujanti milijonus Europos pilieÄių. Å i organizacija vienija netoli 300 įvairių Europos miestų savivaldybių, tarp kurių yra ir Vilniaus miestas. Jis Å¡iemet ir buvo pasirinktas ECAD metinei merų konferencijai.
Lietuvoje ECAD organizacija vykdo įvairius projektus, lankosi kalÄ—jimuose, Äigonų tabore, gabena labdaras, organizuoja Å¡vietimo projektus žurnalistams, mokytojams, moksleiviams, medikams ir t.t. PadÄ—jo ir padeda besigydantiems narkomanams įsitvirtinti gyvenime, kai kuriuos apmoko darbo užsienyje, o Å¡ie, pasveikÄ™ ir įsitvirtinÄ™, padeda savo likimo broliams.
Minėtos organizacijos nariais Lietuvoje yra Vilnius , Alytus, Kaunas,Klaipėda, Kretinga, Mažeikiai, Trakai ir Visaginas.
|
|
|
| | Vilniaus kongresų rÅ«muose vyko simfoninÄ—s muzikos vakaras „OdÄ— džiaugsmui“. Koncerte „Rytai – Vakarai“ kartu su mÅ«sų Å¡alies dainininkais ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru muzikuos miÅ¡rus choras iÅ¡ Japonijos „Takasaki Daiku Gasshodan“. Diriguos maestro Gintaras RinkeviÄius.
Choras pagrindinę savo veiklos dalį paskyrė įžymiosios Beethoveno Devintosios simfonijos atlikimui. Netgi choro pavadinimas „Takasaki Daiku Gasshodan“, japonų kalba reiškiantis ne ką kita, o L. van Beethoveno minėtosios simfonijos Takasaki chorą.
Dažniausiai „Takasaki Daiku Gasshodan“ prieÅ¡ nuskambant Devintajai simfonijai arba po jos dainuoja tradicines japonų dainas, palydimas japoniÅ¡kų Å¡okių. Vilniaus kongresų rÅ«muose taip pat buvo atliktos dvi tolimosios SaulÄ—s Å¡alies liaudies dainos - Osamu Shimizu aranžuota Hokaido regiono daina „Soran Bushi“ bei kompozitoriaus Kosaku Yamada’os „Sakura“, kuriÄ… chorui aranžavo Akihiko Takashima. Choro atliekamÄ… „Sakurą“ lydÄ—jo tradicinis japonų moters, vilkinÄios kimono, Å¡okis.
EuropietiÅ¡kÄ…jÄ… kultÅ«rÄ… leido pajausti žmonijos himnu tapusi L. van Beethoveno Devintosios simfonijos d-moll. Tad koncertas Vilniaus kongresų rÅ«muose tapo savotiÅ¡ku tiltu tarp dviejų kultÅ«rų – tolimosios SaulÄ—s Å¡alies ir „senutÄ—s“ Europos. Lietuvai renginyje atstovaus solistai SigutÄ— StonytÄ—, Ieva PrudnikovaitÄ—, Algirdas Janutas, Liudas NorvaiÅ¡as ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Gintaro RinkeviÄiaus.
|
|
|
| | BaigÄ—si dvi savaites trukusi "Lietuvos draudimo" vaikų saugumo keliuose akcija "Saugi vasara", kurios metu į klausimus apie kelių eismo taisykles atsakÄ™ moksleiviai galÄ—jo laimÄ—ti koncertÄ… savo mokyklai. Savo žinias iÅ¡bandÄ— ir pagilino apie 10 tÅ«kst. moksleivių. Gegužės viduryje prasidÄ—jusios akcijos metu moksleiviai turÄ—jo atsakyti į internete pateiktus 20 klausimų saugaus eismo tema. Tinklalapyje jie galÄ—jo ir sužinoti naudingų patarimų, kaip elgtis kelyje bei prisiminti ar iÅ¡mokti pagrindines kelių eismo taisykles. Aktyviausiai dalyvavo ir teisingiausiai į konkurso klausimus atsakÄ— Å ilalÄ—s rajono Obelyno, Zarasų rajono Avilių ir TauragÄ—s rajono BaltruÅ¡aiÄio pagrindinių mokyklų moksleiviai. Jų mokyklose birželio 7–9 dienomis koncertuos populiari muzikos grupÄ— "MokinukÄ—s".
"Saugia vasara" norėta paskatinti moksleivius prisiminti kelių eismo taisykles prieš prasidedant vasaros atostogoms – kad šios būtų smagaus ir turiningo poilsio laikas. "Lietuvos draudimo" vaikų saugumo keliuose programą "Už saugius vaikus" rudenį pratęs tradicinė akcija "Apsaugok mane", kurią bendrovė rengia drauge su savivaldybėmis ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba.
|
|
|
| | Kaune atidarytas antras Rytų Europoje cirko istorijos muziejus, kurio ekspozicijoje – keli tÅ«kstanÄiai eksponatų. Muziejuje gausu laiÅ¡kų, nuotraukų, plakatų, cirko įrangos, albumų iÅ¡ Lietuvos cirko istorijos. Eksponatus sukaupÄ— žinomas cirko artistas Jonas Ramanauskas, nuo 10 metų amžiaus pradÄ—jÄ™s savo karjerÄ… pirmajame lietuviÅ¡kame cirke „AuÅ¡ra“. PraÄ—jus 10 metų po J. Ramanausko mirties, jo žmonai pavyko įgyvendinti vyro svajonÄ™ – įkurti Cirko istorijos muziejų.
Muziejaus atidarymo ceremonijoje J. RamanauskienÄ™ įspÅ«dingai pasveikino jos sesuo Marija JautakienÄ—, atvykusi su sakralinÄ—s muzikos ansambliu, kitos sesers, Vladislovos, sÅ«nus Petras Variakojis, suteikÄ™s galimybÄ™ cirko veteranams ir renginio sveÄiams Äia pat, salÄ—je, pasigrožėti „Baltijos“ cirko akrobatÄ—s pasirodymu. P. Variakojis, tÄ™sdamas Å¡eimos tradicijÄ…, tapo žinomu cirko artistu ir dabar vadovauja lietuviÅ¡kajam „Baltijos“ cirkui.
Unikalaus muziejaus atidarymą pagerbė Lietuvos Vyriausybės, finansavusios šio muziejaus įrengimą, Olimpinio komiteto, miesto Savivaldybės atstovai.
|
|
|
| | Minint TarptautinÄ™ vaikų gynimo dienÄ… - birželio 1-Ä…jÄ…, Vilniaus kongresų rÅ«muose vieÅ¡oji įstaiga "Meno erdvÄ—" organizavo rimtosios muzikos koncertÄ… "Vasaros žingsniai: ŽvaigždÄ—s ir žvaigždutÄ—s". Renginys iÅ¡skirtinis tuo, kad jame koncertavo vaikų chorai, vokalistai, stygininkai, puÄiamieji bei kiti gabiausi jaunieji atlikÄ—jai kartu su Lietuvos scenos žvaigždÄ—mis, garsiais rimtosios muzikos atlikÄ—jais. Scenoje pasirodÄ— per 100 atlikÄ—jų. Koncerte dalyvavo: maestro Virgilijus Noreika, Lietuvos džiazo žvaigždÄ—s – L. Å inkarenkos džiazo grupÄ—, saksofonistas Petras VyÅ¡niauskas, Å v. Kristoforo kamerinis orkestras, varinių puÄiamųjų kvintetas, akordeonistų kvintetas, kamerinis ansamblis „Intermezzo“, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro choras „Kivi“, vokalinis ansamblis „Šypsena“, M. RostropoviÄiaus fondo remiami vaikai bei kiti atlikÄ—jai. Per ilgÄ…jÄ… pertraukÄ… Kongresų rÅ«mų fojÄ— vaikai demonstravo madas, veikÄ— meno darbų parodos, taip pat pasirodÄ— tie atlikÄ—jai, kurie didžiajai scenai kol kas silpnoki, bet labai veržlÅ«s, gabÅ«s ir stengiasi kitÄ…met ten patekti.
Tikimasi, kad ateityje šis renginys taps tradiciniu festivaliu ir visiems vaikams taps metų kūrybos tikslu - svajonių scena, kurioje jie galės pasirodyti su profesionaliais atlikėjais.
|
|
|
| | Gegužės 30 d. siekiant atkreipti visuomenÄ—s dÄ—mesį į interneto saugumo problemas, sostinÄ—s Europos aikÅ¡tÄ—je mokiniai iÅ¡ 5 sostinÄ—s mokyklų suformavo gyvÄ… tinklÄ…, kurį vainikavo į padangÄ™ paleisti įvairiaspalviai balionai. SustojÄ™ ratais ir susikabinÄ™ rankomis, mokiniai stovÄ—jo 37 sekundes – tiek, kiek metų yra internetui. PrieÅ¡ šį renginį įvyko ir vieÅ¡a pamoka – diskusija, kurios metu interneto saugumo tema diskutavo mokiniai bei studentai. Saugiam internetui skirtas gyvasis tinklas, kuriame dalyvavo daugiau 100 mokinių, pretenduoja tapti rekordiniu – jau artimiausiu metu tai sprÄ™s agentÅ«ra "Factum". PrieÅ¡ renginį įvykusiÄ… vieÅ¡Ä… interneto saugumo pamokÄ… – diskusijÄ… "Ar dÄ—l pavojų internete reikia drausti jame narÅ¡yti?" vedÄ— keturi Vilniaus universiteto Debatų klubo nariai, o joje dalyvavo – apie 100 sostinÄ—s mokinių. Pamokos metu dalyviai pasidalino į dvi grupes – pozicijÄ… ir propozicijÄ…. Pozicija atstovavo nuomonei, kad internete yra daug pavojų, todÄ—l reikÄ—tų riboti ar net drausti mokiniams juo naudotis. Propozicija argumentavo, kad nors internete ir yra daug pavojų, taÄiau suteikiant žinių apie saugesnį interneto naudojimÄ…, galima jų iÅ¡vengti.
Tyrimų bendrovÄ—s "TNS Gallup" Å¡ių metų balandžio mÄ—nesį atliktos apklausos duomenimis, poreikį Å¡viesti ir mokyti vaikus, kaip saugiau naudotis internetu, jauÄia net 95 proc. vaikų turinÄių Å¡alies gyventojų. Net 4 balais iÅ¡ 5 tÄ—vai įvertino poreikį gauti įvairiÄ… informacijÄ… apie saugų interneto naudojimÄ…, o ypaÄ â€“ apsaugoti vaikus nuo galimų interneto grÄ—smių.
Šie renginiai – Europos Komisijos (EK) programos "Saugesnis internetas" dalis, kurią Lietuvoje įgyvendina "Bitė Lietuva" kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Socialinių ir psichologinių paslaugų centru. Vieši renginiai saugesnio interneto tema Lietuvoje šiemet vyksta jau antrą kartą. Vasario 7 dieną pirmą kartą Lietuvoje minint tarptautinę Saugesnio interneto dieną, sostinėje įvyko vieša interneto saugumo pamoka, kurią tėvams ir mokytojams vedė mokiniai.
Įgyvendinant "Saugesnio interneto" programą, 2005 metų rugpjūtį startavo pirmasis šalyje švietėjiškas portalas www.draugiskasinternetas.lt, kuriame galima pranešti apie pastebėtą žalingą ar nelegalią informaciją internete. Ši svetainė taip pat pateikia praktinių saugaus naršymo internete patarimų, nemokamų interneto turinio filtravimo bei programų nuorodų, skirtų kovai su el. pašto šiukšlėmis. Šių metų gegužės tyrimo duomenimis, šį portalą žino daugiau kaip ketvirtadalis (28 proc.) šalies gyventojų.
|
|
|
| | Lietuva tÄ™sia savo prisistatymÄ… Å¡iuolaikinio meno festivalyje Vokietijoje - gegužės 30 dienÄ…, Miunsteryje buvo pristatyta Antano Sutkaus fotografijos darbų paroda. Prestižiniame Miunsterio miesto muziejuje A.Sutkaus darbų paroda lankytojams bus atvira visÄ… vasarÄ… – ji veiks iki pat rugsÄ—jo pradžios. Gegužės 31-Ä…jÄ… Miunsterio bibliotekoje vokieÄių skaitytojai galÄ—jo susipažinti su Jurgos IvanauskaitÄ—s knyga „Placebo“, o birželio 6 dienÄ… Å¡iame mieste savo kÅ«rybÄ… skaitys raÅ¡ytojas Eugenijus AliÅ¡anka. Miunsteryje Å¡iÄ… savaitÄ™ savo kÅ«rybÄ… pristatys profesorius Osvaldas Balakauskas bei Lietuvos muzikos akademijos studentai. Tai - dalis Baltijos Å¡alių, Lenkijos ir Miunsterio aukÅ¡tųjų muzikos mokyklų mainų programos. Kartu su koncertais vyks susitikimai, diskusijos su akademine visuomene.
Gegužės 30-Ä…jÄ… Bielefeldo mieste buvo atidaryta Å¡eÅ¡ių Å iaulių menininkų darbų paroda „Jungtys“. Bielefeldo galerijoje „BBK Gallerie“ lankytojai iÅ¡vydo Voldemaro Barakausko, RiÄardo GarbaÄiausko, Simonos PetrauskaitÄ—s, Sigito PrancuiÄio tapybos, Vaidoto Janulio grafikos, Albino Kavaliausko taikomosios dailÄ—s darbus.
Birželio mÄ—nesį į Dortmundo miestÄ… persikels pažintis su lietuvių literatÅ«ra: Äia literatÅ«rinÄ—se diskusijoje dalyvaus ir kÅ«rybÄ… pristatys E. AliÅ¡anka. Birželio 25 dienÄ… Bielefelde Å¡okio teatras „Aura“ pristatys spektaklį „Extremum mobile“.
Pasirodymus Vokietijoje jau baigÄ— Kauno valstybinis dramos teatras, kuris praeitÄ… savaitÄ™ Dortmunde net kelis kartus rodÄ— spektaklį, sukurtÄ… pagal vieno žymiausių 20-tojo amžiaus vokieÄių dramaturgo Tankredo Dorsto pjesÄ™ „Merlinas, arba Nusiaubta Å¡alis“.
Festivalis „Scene: in NRW“ oficialiai baigsis birželio mÄ—nesį, nors atskiri Lietuvos kultÅ«rÄ… pristatantys renginiai vyks iki pat lapkriÄio.
Lietuva Vokietijoje populiariame festivalyje „Scena Å iaurÄ—s Reino Vestfalijoje“ („Scene: in NRW“) Å¡iemet dalyvauja vieÅ¡nios teisÄ—mis kartu su Latvija ir Estija. Lietuva savo prisistatymÄ… festivalyje pradÄ—jo dar balandžio pabaigoje. Beveik tris mÄ—nesius vyksianÄiame festivalyje bus galima aplankyti apie 40 LietuvÄ… ir jos Å¡iuolaikinį menÄ… pristatanÄių renginių, iÅ¡ viso jame dalyvauja per 100 mÅ«sų Å¡alies menininkų. Organizatorių teigimu, Å¡is festivalis susilaukia iki 18 mln. lankytojų.
|
|
|
|
