| Kultūros naujienos
|  | |
|
 |
|
| Interfeisas
|  | |
|
|
| Kontaktai
| | |
|
|
| AutorinÄ—s teisÄ—s
| | |
|
|
| Skaitikliai | | |
|
|
|
ISSN 2538-8940 El. paštas: info@elibrary.lt
Tel.: (+370 5) 248-1536
Fax: (+370 5) 248-1629
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Švietimo ir kultūros naujienos |
| |
| |
| |
|
| | Trakų istorijos muziejus ir Italijos Bario miesto Å vabų pilis pasiraÅ¡Ä— sutartį, numatanÄiÄ… bendradarbiauti rengiant konferencijas ir parodas bei publikuojant mokslinius straipsnius. BÅ«simi partneriai planuoja kaupti ir keistis medžiaga apie abi Å¡alis jungianÄiÄ… asmenybÄ™ – Bario kunigaikÅ¡tytÄ™, Lenkijos-Lietuvos karalienÄ™ BonÄ… SforcÄ… bei abiejų Å¡alių istorijos raidÄ… ir su ja supažindinti Lietuvos ir Italijos visuomenÄ™.
Nors manoma, kad Bario pilį XII a. pradžioje pastatÄ— Rodžeris Normandietis, pilies vardas siejamas su pilį rekonstravusiu jo provaikaiÄiu Frydrichu II HohenÅ¡taufenu (Å vabu), valdžiusiu Barį 1220-1250 m. XVI a., valdant Izabelei iÅ¡ Argono ir jos dukrai Bonai Sforcai, Bario kunigaikÅ¡tytei ir Lenkijos-Lietuvos karalienei, pilis buvo rekonstruota, pastatyta gynybinÄ— siena. XIX a. pilis buvo paversta kalÄ—jimu, o dar vÄ—liau – kariuomenÄ—s sandÄ—liais.
Šiuo metu dalis pilies patalpų priklauso Bario ir Fodžijos provincijų Architektūros ir kraštovaizdžio priežiūros tarnybai, kitose regiamos laikinos parodos.
Baris yra Apulijos srities provincijos centras Italijos pietryÄiuose. Prie Adrijos jÅ«ros esantis ir per 300 tÅ«kst. gyventojų turintis miestas pirmÄ…kart raÅ¡ytiniuose Å¡altiniuose paminÄ—tas 89 m. pr. Kr.
Trakų istorijos muziejus jau ne vienerius metus sėkmingai bendradarbiauja su Lenkijos Olštyno Varmijos ir mozūrų bei Brodnicos muziejais, Malborko pilimi-muziejumi, o taip pat su Estijos Rakverės muziejumi.
Vykdydamas partnerystės sutartis, Trakų istorijos muziejus keitėsi parodomis su Brudnicos, Olštyno muziejais, paroda apie Trakus ir jų apylinkes buvo ekponuojama Rakverėje. Muziejaus darbuotojai dalyvavo numizmatikos konferencijoje Olštyne. Trakų istorijos muziejaus organizuojamose Viduramžių šventėse dažnai dalyvauja Olštyno pilies riterių brolija.
|
|
|
| | Salų dvare (RokiÅ¡kio raj.) prasideda treÄioji tarptautinÄ— kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Tertia. JÄ… organizuoja Lietuvių kalbos instituto Gramatikos skyrius. Salų vasaros mokyklos buvo pradÄ—tos rengti 2004 m. ir jas kasmet aplanko apie 50 jaunų mokslininkų, doktorantų ir magistrantų iÅ¡ įvairių Lietuvos universitetų ir iÅ¡ kaimyninių Å¡alių – Lenkijos, ÄŒekijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos, Latvijos. Vasaros mokyklose populiarinami Å¡iuolaikinÄ—s kalbotyros metodai, dÄ—l istorinių aplinkybių Lietuvoje lig Å¡iol mažai taikomi. Ypatingas dÄ—mesys Å¡iais metais skiriamas kalbų tipologijai, tam tikslui pakviesti kalbų tipologai iÅ¡ užsienio: Bernhard Waelchli iÅ¡ Å veicarijos ir Anton Cimmerling iÅ¡ Maskvos. Dalyvaus ir Salų akademijos senbuvis žymusis lenkų baltistas Wojciech Smoczynski. Bus skiriama dÄ—mesio ir lietuvių kalbotyros problemoms, ypaÄ rengiamos naujos lietuvių kalbos gramatikos koncepcijos svarstymams, kuriems vadovaus Gramatikos skyriaus vadovas Axel Holvoet. Paskaitos ir diskusijos vyksta neformalioje aplinkoje, rengiama patraukli kultÅ«rinÄ— programa.
|
|
|
| | Tradicija tapÄ™s parodos "Lietuvos spaudos fotografija" vizitas Palangoje Å¡iais metais iÅ¡ A. MonÄio namų–muziejaus persikÄ—lÄ— į naujÄ… erdvÄ™ – Pramogų centro "Vasara" alaus restoranÄ… "Livonija". Kurorto gyventojai ir sveÄiai galÄ—s apžiÅ«rÄ—ti ne tik tradiciÅ¡kai eksponuojamas nuotraukas, bet ir iÅ¡vys jų lauko instaliacijÄ… – kiek daugiau nei treÄdalį visos salÄ—je eksponuojamos parodos "Lietuvos spaudos fotografija 2006" atspindÄ—s po atviru dangumi iÅ¡keltos fotografijos, kuriomis bus galima gÄ—rÄ—tis visÄ… parÄ….
Paroda pristato geriausius konkurso "Lietuvos spaudos fotografija 2006" darbus bei "Auksinio kadro" apdovanojimus pelniusias fotografijas, kuriose užfiksuotos svarbiausios Lietuvos visuomenės aktualijos, įvairūs socialiniai, politiniai, sporto įvykiai. Paroda kurorte suteikia galimybę prisiminti spaudoje publikuotų nuotraukų sukeltas diskusijas, išvysti ir tas nuotraukos, kurios nepateko į spaudos puslapius.
Daugiau nei pusantro šimto parodos darbų suskirstyti į temas: "Naujienų", "Žmonių naujienose", "Socialinės fotografijos", "Portreto", "Kultūros", "Sporto", "Pramogų", "Kariuomenės", "Gamtos ir jos apsaugos", "Kasdienio gyvenimo" bei "Reportažo".
Penktus metus rengiamas konkursas ir vÄ—liau po pasaulį keliaujanti jo darbų paroda jau tapo reikÅ¡mingas socialiniu įvykiu, atspindinÄiu praÄ—jusių metų gyvenimo tÄ—kmÄ™ ir svarbiausius įvykius. Konkursas skatina ir didžiųjų, ir rajoninių leidinių fotografus ieÅ¡koti asmeninio požiÅ«rio į supantį pasaulį, atskleisti Å¡iÄ… fotografijos formÄ… bei parodyti jos galimybes ir svarbÄ… mÅ«sų gyvenime.
|
|
|
| | Jau nuo šio rudens Vilniaus universiteto (VU) studentai, eidami laikyti egzamino ar kitokio atsiskaitymo, turės pateikti Lietuvos studento pažymėjimą (LSP). Tvarką, pagal kurią dalyko dėstytojas (egzaminuotojas) turi iki studijų rezultatų vertinimo pradžios patikrinti studento asmens tapatybę pagal pateiktą studento pažymėjimą, VU Senato komisija patvirtino dar birželio pabaigoje.
Reaguodama į tai, Lietuvos studentų atstovybių sÄ…junga (LSAS) kreipimesi į aukÅ¡tÄ…sias mokyklas rekomenduoja inicijuoti studijų procesÄ… reglamentuojanÄių dokumentų pakeitimus, kuriuose bÅ«tų nurodyta, jog į atsiskaitymÄ… atvykstantis studentas privalo pateikti galiojantį LSP. Taip LSAS skelbia kovojanti su paplitusia praktika, kai vietoje turinÄio laikyti egzaminÄ… studento ateina kitas asmuo.
TaÄiau Å vietimo ir mokslo ministerijos specialistai teigia, jog jokie teisÄ—s aktai studentui nenumato prievolÄ—s turÄ—ti LSP, nebent tai savo nuožiÅ«ra nusistatytų pati aukÅ¡toji mokykla.
Neoficialiais LSAS duomenimis, tarp įsigyjanÄių LSP mažiau neakivaizdinių ir vakarinių formų studijų studentų, nes jiems netaikomos studentų nuolaidos. TaÄiau manoma, jog ir tarp paÄių “dienininkų†LSP įsigyja tik apie pusÄ— studentų.
Å alies aukÅ¡tosioms mokykloms patvirtinus tvarkÄ…, jog į egzaminÄ… studentas įleidžiamas tik su LSP, papilnÄ—tų tiek aukÅ¡tųjų mokyklų atstovybių, tiek studentus atstovaujanÄių organizacijų kiÅ¡enÄ—s.
|
|
|
| | Siekiant derinti Å¡iuolaikinio miesto raidÄ… bei paveldo apsauga, sostinÄ—s SavivaldybÄ— tikslina Vilniaus senamiesÄio apsaugos zonos ribas. Vilniaus miesto taryba pritarÄ— Vilniaus senamiesÄio – Pasaulio paveldo objekto apsaugos (buferinÄ—s) zonos specialiojo plano konceptualiosios dalies metmenims. Jais remiantis numatoma parengti Vilniaus senamiesÄio su apsaugine zona specialųjį planÄ….
SenamiesÄio apsaugos zona – tai teritorija, kurioje galimi pasikeitimai. Kai kurios miesto vietos panoramų atžvilgiu reikalauja tÄ™stinumo, kai kurios gali keistis nežymiai, kitos turi iÅ¡likti nepakitÄ™. Planuojant senamiesÄio apsaugos zonos raidÄ…, svarbu užtikrinti jos darnÄ… su senamiesÄiu ir kurti patogų gyventi miestÄ….
Nustatyta senamiesÄio apsaugos zona padÄ—s saugoti ne tik pavienes kultÅ«ros paveldo vertybes, bet ir visÄ… senamiesÄio kraÅ¡tovaizdį.
Kad nekiltų diskusijos dÄ—l greta senamiesÄio statomų aukÅ¡tybinių pastatų, neseniai Vilniaus miesto tarybos patvirtinta aukÅ¡tybinių pastatų iÅ¡dÄ—stymo koncepcija yra parengta atsižvelgiant į paveldo apsaugos specialistų ir UNESCO ekspertų nuomonÄ™ bei įvertinant senamiesÄiui bÅ«tinÄ… apsaugos zonÄ….
SostinÄ—s SavivaldybÄ—, įgyvendindama Vilniaus miesto strateginį planÄ… ir kitus ilgalaikius miesto planus, pasisako už Å¡iuolaikiÅ¡kÄ… paveldo apsaugÄ…, kuri turi bÅ«ti integruota į miesto gyvenimÄ…. Siekiama, kad miesto plÄ—tra bÅ«tų darni, o senamiesÄio apsauga bÅ«tų derinama su modernaus miesto siekiais.
|
|
|
| | TolerantiÅ¡ko jaunimo asociacija, Panevėžio kolegijos Sveikatos, socialinÄ—s priežiÅ«ros ir edukologijos fakulteto Studentų AtstovybÄ—, VÅ¡Ä® "Pusiaukelis", Lygių galimybių plÄ—tros centras ir Vilniaus jaunimo organizacijų " Apskritasis stalas" vykdÄ— bendrÄ… projektÄ… "BÅ«kime kartu". Šį projektÄ… finansavo Panevėžio miesto ir Vilniaus miesto savivaldybÄ—s. Projektas vyko Vilniuje ir TereÅ¡iÅ¡kių kaime (Å alÄininkų rajone). Projekte dalyvavo Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miesto jaunimas nuo 16 – 25 metų. IÅ¡ viso dalyvių buvo Å¡eÅ¡iolika.
Jaunimas lankėsi Seime, susitiko su jaunu politiku Algirdu Paleckiu. Susitikimo metu jaunimas kalbėjo apie politiką. Algirdas Paleckis atsakė į rūpimus klausimus.
IÅ¡ Vilniaus jaunimas patraukÄ— į TereÅ¡iÅ¡kių kaimÄ…, kur psichosocialinÄ—s reabilitacijos centre buvo vykdomi intensyvÅ«s mokymai "Gyvenimas ÄŒIA ir DABAR". Mokymų lektorÄ— - Rasa KuodytÄ—-KazielienÄ—, Panevėžio kolegijos dÄ—stytoja, VÅ¡Ä® "Pusiaukelis" psichologijos konsultantÄ—, visuomenÄ—s sveikatos magistrÄ—. Mokymų tikslas – mokytis gyventi Äia ir dabar, remiantis psichologijos, sociologijos ir vadybos mokslų pagrindais. Mokymų programa buvo lanksti ir patenkinanti jaunimo poreikius. NagrinÄ—tos temos apie asmenybes ir jų skirtumus, emocijas ir jausmus, stresÄ…, konfliktus ir jų sprendimo bÅ«dus. KalbÄ—ta apie meilÄ—s filosofijÄ…. Projekto dalyviai giliau suvokÄ— savo asmenybÄ—s ypatumus, atlikÄ™ testus. VisÄ… programÄ… vienijo tolerancijos tema ir pažvelgimas tiek į save, tiek į kitus, priimant Å¡alia esantį asmenį tokį, koks jis yra.
|
|
|
| | Lietuvos himnas ir dar du metus ant olimpinio stiebo plevÄ—suosianti trispalvÄ— – taip Pasaulio muzikos olimpiadoje, kuri Å¡iemet vyko Ksiamene, Kinijoje, buvo pagerbtos pasaulio ÄempionÄ—s ir aukso bei sidabro medalių laimÄ—tojos Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) vokalinÄ—s grupÄ—s "Kivi" dainininkÄ—s.
Å iemet jau ketvirtojoje pasaulio chorų olimpiadoje dalyvavo daugiau kaip 400 kolektyvų iÅ¡ 80 pasaulio Å¡alių. Keturiolika 13-15 m. lietuvaiÄių varžėsi su pasaulio suaugusių ir vaikų kolektyvais trijose muzikos kategorijose (iÅ¡ dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) ir visose iÅ¡kovojo vienÄ… sidabro ir du aukso medalius.
Folkloro kategorijoje "Kivi" dainininkÄ—s atliko lietuvių liaudies dainÄ… ir pelnÄ— sidabro medalį, vaikų kategorijoje laimÄ—jo auksÄ…, o džiazinio dainavimo srityje lietuvaitÄ—s vienareikÅ¡miÅ¡kai paskelbtos ÄempionÄ—mis ir apdovanotos olimpine taure.
Olimpiadoje vyko ir speciali atranka į "Sidabrinių balsų" parodomąjį koncertą, kuriame dainuoti teko garbė tik trims pasaulio kolektyvams - Amerikos, Kinijos ir Lietuvos atstovams.
LVJC vokalinės grupės "Kivi" merginos susilaukė ne vien muzikologų pripažinimo. Viena Vokietijos televizija šiemet kūrė filmą apie pasaulio chorų žaidynes, kur Lietuvos kolektyvas tapo pagrindiniu filmo veikėju.
Pasaulio chorų žaidynės vyksta kas dveji metai. Šių metų organizatoriai – 2006 m. Europos kultūros apdovanojimo (European Culture Award 2006) laureatas Interkultur Foundation kartu su Kinijos LR kultūros ministerija ir Ksiameno miesto merija.
|
|
|
| | Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, išnagrinėjusi skundą dėl galimos diskriminacijos religiniu pagrindu per anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą, nusprendė rekomenduoti Nacionaliniam egzaminų centrui, ateityje rengiant brandos egzaminų užduotis, vengti etninės, tautinės ir religinės diskriminacijos.
TyrÄ—jai nustatÄ—, kad egzamino užduotis, reikalaujanti papasakoti apie Visų Å¡ventųjų dienÄ… ir KÅ«Äias bei kÄ… jos asmeniÅ¡kai moksleiviui reiÅ¡kia, pažeidžia Lygių galimybių įstatymÄ…, nes asmenims, iÅ¡pažįstantiems kitÄ… religijÄ… ar netikintiems, sudÄ—tinga apraÅ¡yti katalikiÅ¡kos Å¡ventÄ—s apeigas, paproÄius, tradicijas, net patiekalus, tuo labiau iÅ¡reikÅ¡ti savo santykį su Å¡iomis Å¡ventÄ—mis.
Lygių galimybių tarnybos pranešime teigiama, jog toks teisinis reguliavimas, kai asmeniui dėl jo religijos taikomos prastesnės sąlygos, negu yra taikomos kitam asmeniui, pažeidžia ir konstitucinį lygiateisiškumo principą.
Per pirmą šių metų pusmetį Lygių galimybių tarnyba gavo tris skundus dėl religijos ir įsitikinimų. Per visus praėjusius metus tokių skundų buvo du.
|
|
|
| | Vilniaus miesto savivaldybėje atidaryta JAV fotografijos paroda "Žymiausios Niujorko vietos". Įvairių fotomenininkų darbuose vaizduojamos Niujorko vietos, per pastaruosius keturiasdešimt metų pelniusios istorinių vietų statusą ir įtrauktos į istorinio paveldo sąrašą.
Parodoje, kuriÄ… sudaro virÅ¡ 50 fotografijų, galima pamatyti tokias Niujorko vietas kaip St. Paul koplyÄia ir Å¡ventorius, Miesto RotuÅ¡Ä—, Klintono Pilis, Joseph Papp Visuomeninis teatras, Centrinis Parkas, St. Patrick’s Katedra, Brooklyno tiltas, LaisvÄ—s statulos nacionalinis paminklas, Metropolitan Meno Muziejus, Carnegie Hall, Plaza vieÅ¡butis, SavivaldybÄ—s pastatas ir kt.
Niujorkas labai didelį dėmesį skiria žymiausių miesto vietų apsaugai, jame yra daugiausiai ir geriausiai išsilaikiusių architektūros paminklų. Nuo 1965 m., kai buvo priimtas Niujorko miesto paveldo apsaugos įstatymas, į saugotinų ir istorinių vietų sąrašą jau yra įtraukta beveik 23 000 objektų – nuo parkų ir pavienių medžių iki tiltų, kapinių, muziejų, fabrikų ir kitų istoriškai svarbių vietų.
Šia fotografijų kolekcija, akcentuojamas viešosios architektūros vaidmuo miesto ir visuomenės gyvenime. Daugumos Niujorko statinių pavyzdžiu buvo remtasi, statant pastatus visoje šalyje.
Paroda "Žymiausios Niujorko vietos", pristatanti Niujorko miesto istorinį, kultūrinį ir architektūros paveldą, keliauja po įvairius Europos miestus. Ji jau aplankė Genują, o iš Vilniaus fotografijų kolekcija keliaus į Miuncheną.
Parodą surengė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Jungtinių Amerikos Valstijų Istorinių vietų apsaugos centras.
|
|
|
| | Vilniaus miesto taryba nusprendė sostinės mokyklų renovacijai ir tolesnei priežiūrai pasitelkti privatų sektorių. Miesto Taryba nusprendė pritarti Vilniaus miesto švietimo įstaigų rekonstrukcijos ir tolesnės priežiūros galimybių studijos galutinei ataskaitai, kurioje pagrindžiama projekto ekonominė ir socialinė nauda, pateikiama paslaugų specifikacija.
Vadovaujantis konsultantų parengta galimybių studija, pirmajame etape ketinama atnaujinti ir prižiÅ«rÄ—ti 15 Vilniaus miesto Å¡vietimo įstaigų: Radvilų, Užupio, Žemynos ir Mykolo BiržiÅ¡kos gimnazijas, Baltupių, FabijoniÅ¡kių, Å v. Kristoforo, Simono StaneviÄiaus, SenamiesÄio ir SenvagÄ—s vidurines, Kalvarijų pagrindinÄ™, Medeinos, "Å viesos" ir "VolungÄ—s" pradines mokyklas bei lopÅ¡elį-darželį "BitutÄ—".
Konsultantai, išanalizavę finansines galimybes, teigia, jog nei ribotos miesto biudžeto ar paskolų lėšos, nei nuolat mažėjantis Valstybės investicijų programų finansavimas, nei skiriama ES parama nepadės išspręsti visų sostinės švietimo įstaigų atnaujinimo klausimų. Dauguma šių įstaigų nebuvo kapitališkai remontuotos nuo pat jų pastatymo, ir šiuo metu beveik visoms joms reikalingas remontas.
Ä®vertinus minÄ—tas aplinkybes, nusprÄ™sta pasitelkti privaÄių investuotojų lÄ—Å¡as ir kompetencijÄ…. Jų pagalba bus siekiama sutvarkyti ir atnaujinti miesto Å¡vietimo įstaigų pastatus ir teritorijas. Konkurso bÅ«du atrinkti privatÅ«s partneriai teiks pastatų, Å«kio ir teritorijų priežiÅ«ros bei kitas paslaugas.
|
|
|
| | Å tutgarte vykusi TarptautinÄ—s Å¡iuolaikinÄ—s muzikos draugijos (ISCM) generalinÄ— asamblÄ—ja absoliuÄia balsų dauguma nusprendÄ— 2008 metų Pasaulio naujosios muzikos dienas organizuoti Lietuvoje.
Lietuvos konkurentė surengti „Naujosios muzikos dienas“ buvo Graikija. Teigiamą įtaką asamblėjos sprendimui padarė per 15 metų Lietuvoje susiformavusios šiuolaikinės muzikos tradicijos, gera festivalio „Gaida“ reputacija ir organizacinis patikimumas.
Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija įkurta 1922 metais Zalcburge. Su ja buvo susiję daugelis garsiausių XX amžiaus kompozitorių. Pirmajame tarptautiniame kamerinės muzikos festivalyje dalyvavo kompozitoriai Antonas Webernas, Paulis Hindemithas, Béla Bartókas, Zoltanas Kodaly, Arthuras Honeggeris, Darius Milhaud ir Francis Poulencas.
2006 metais ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienos surengtos Vokietijoje, Štutgarte, 2007 metais - Honkonge. Šiuo metu festivaliai yra suplanuoti iki 2012 metų.
|
|
|
| | Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedra jau keletą metų organizuoja intensyvius Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus.
Å iemetketurias savaites truksiantys kursai pritraukÄ— daugiau kaip Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt norinÄiųjų iÅ¡mokti lietuvių kalbos iÅ¡ 31 pasaulio Å¡alies. MÅ«sų kraÅ¡to kalba ir kultÅ«ra yra patraukli ne tik kaimyninių Å¡alių – Latvijos, Lenkijos, Estijos – jaunimui, bet ir tolesnių Å¡alių žmonÄ—ms. Mokytis lietuvių kalbos atvyko vokieÄiai, lenkai, belgai, anglai, olandai, austrai, suomiai, prancÅ«zai. Maloniai praleisti vienÄ… mÄ—nesį vasaros kursuose tikisi graikai, vengrai, italai, Äekai, norvegai, ispanai, Å¡veicarai, portugalai. Å iais metais sulaukta sveÄių net iÅ¡ tolimosios Japonijos, Pietų KorÄ—jos, Kinijos, JAV, Kanados, Brazilijos, Australijos.
PradedanÄiųjų, viduriniojo ir pažengusiųjų lygių kursai VDU organizuojami kiekvienÄ… vasarÄ…. Studentai turtina žodynÄ…, mokosi lietuvių kalbos gramatikos, dalyvauja diskusijose, daug sužino apie savitÄ… mÅ«sų kraÅ¡to kultÅ«rÄ…, literatÅ«rÄ…, menÄ…, istorijÄ… ir politikÄ….
Per mÄ—nesį truksianÄius kursus studentai aplankys istorines Kauno vietas, muziejus, savaitgaliais keliaus į Vilnių, Trakus, pajÅ«rį, mažąjÄ… Lietuvos Å veicarijÄ… – AnykÅ¡Äius ir kitas vietas. Pasilinksminti galÄ—s tarptautiniuose vakarÄ—liuose su tradicinÄ—mis įvairių kraÅ¡tų dainomis, Å¡okiais ir valgiais, jÄ—gas iÅ¡mÄ—ginti sportinÄ—se varžybose.
VDU Regionistikos katedros organizuojami Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai – tai puiki proga pažinti, bendrauti ir būti kartu su žmonėmis iš viso pasaulio.
|
|
|
| | Å eÅ¡i Danijos pilieÄiai nusprendÄ— ieÅ¡koti Lietuvoje savo per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… dingusio senelio pÄ—dsakų.
Danai senelio, vokieÄių rekrÅ«to, keliais vyks per MarijampolÄ™, Raseinius, AriogalÄ…, TroÅ¡kÅ«nus link Zarasų. KelionÄ—s metu bus sukami du filmai - vienas istorinis, žygiuojant paskui danų kareivį vokieÄių uniforma, o kitas - apie nÅ«dienÄ….
Danas Iveras Henningsenas Pirmajame pasauliniame kare buvo paÅ¡auktas į vokieÄių kariuomenÄ™ ir Rytų fronte dirbo sanitaru. BÅ«damas raÅ¡tingas, jis nuolat raÅ¡Ä— Å¡eimai, tad yra iÅ¡likÄ™ daugiau nei 150 laiÅ¡kų ir 106 pieÅ¡iniai. BÅ«tent Å¡ie laiÅ¡kai ir pieÅ¡iniai paskatino danus vykti į ekspedicijÄ….
Ekspedicijos tikslas dvejopas: pakartoti senÄ…jį marÅ¡rutÄ… - aplankyti vietoves, kuriose 1915 m. buvo apsistojÄ™ vokieÄių kariai ir vyko mÅ«Å¡iai, bei pakalbÄ—ti su vietiniais gyventojais apie Å¡iuolaikinio gyvenimo pokyÄius, kas ir kaip pasikeitÄ— Lietuvoje, įsijungus į naujÄ…jÄ… EuropÄ….
Keliavimo bÅ«das taip pat turÄ—tų priartinti prie 20 a. pradžios sÄ…lygų - kaimo žvyrkeliais planuojama riedÄ—ti vežimu su 14-15 raitų skautų palyda. Sugrįžus į DanijÄ…, fiksuoti kelionÄ—s įspÅ«džiai virs paskaitomis, straipsniais, mokymo medžiaga bei ekspozicija su nuotraukomis ir pieÅ¡iniais, skirtais plaÄiajai visuomenei.
|
|
|
| | Sveikatos specialistai ragina moksleivius nedelsti ir per vasaros atostogas pasitikrinti savo sveikatą. Informaciją apie savo sveikatos būklę vaikai į mokyklas turi pristatyti iki rugsėjo 15 dienos.
Sveikatos specialistai pastebi, kad moksleivių sveikata prastėja, todėl profilaktiškai pasitikrinti sveikatą yra privaloma kasmet.
Patikrinimo metu vaikams yra pamatuojamas Å«gis, patikrinama rega, svoris, laikysena, iÅ¡matuojamas kraujospÅ«dis, vaikÄ… apžiÅ«ri kitų sriÄių specialistai.
Vaikui turÄ—tų bÅ«ti atliekami ir kraujo bei Å¡lapimo tyrimai, taÄiau jei tokie tyrimai buvo atlikti mažiau nei prieÅ¡ metus, jų nereikÄ—tų atlikti pakartotinai.
Naujajame sveikatos pažymėjime būtina nurodyti, kokią fizinio pajėgumo grupę vaikas gali lankyti.
Esant kokių nors nusiskundimų, vaikas turÄ—tų bÅ«ti siunÄiamas konsultacijoms pas gydytojus–specialistus.
Galiausiai būtina, kad medikai padarytų išvadas apie vaiko sveikatą ir surašytų rekomendacijas.
|
|
|
| | Lietuvos muzikos ir teatro akademijos organizuojamoje "Vasaros MEDIA studijoje" jaunieji kinematografininkai Å¡iemet per 17 stovyklos dienų sukÅ«rÄ— 11 dokumentinių filmų, pasakojanÄių įvairių Lietuvos vietovių ar žmonių likimus. Filmus apie LietuvÄ… ir jos žmones kÅ«rÄ— užsienieÄiai iÅ¡ Å vedijos, Suomijos, Latvijos, Bulgarijos, Belgijos, Vokietijos, Slovakijos, Azerbaidžano, Ispanijos, PrancÅ«zijos, Didžiosios Britanijos.
Kaip ir kiekvienais metais, šią vasarą buvo renkami geriausieji. Komisijos ir žiūrovų favoritu tapo filmas "Parašyk man laišką", jo kūrybinei komandai atiteko net trys prizai. Karklės vaikų vasaros stovyklos gyvenime radusios savo istoriją Kristina Buožytė (Lietuva) ir Anna Karin Groenroos (Suomija) žiūrovų buvo pripažintos geriausia scenariste ir režisiere, o visos komandos bendromis pastangomis sukurtas filmas tapo geriausias ir užtikrino kūrybinei grupei pagrindinį firmos "Kodak" įsteigtą prizą - kilometrą 16 mm kino juostos būsimam bendram komandos filmui realizuoti.
VentÄ—s rago paukÅ¡Äių žiedavimo stotyje kartu su ilgameÄiu jos darbuotoju Leonu savaitÄ™ praleidusi režisieriaus Janio Lacio (Latvija) komanda taip pat sulaukÄ— įvertinimo - jos darbÄ… koordinavÄ™s Domas Burkauskas buvo pripažintas geriausiu prodiuseriu, o visa komanda apdovanota specialiu prizu už labiausiai atskleistÄ… dokumentinio filmo herojų. PrizÄ… už geriausiÄ… operatoriaus darbÄ… į kaimyninÄ™ LatvijÄ… iÅ¡sivežė Renaras Vimba, o apdovanojimas už geriausiÄ… garso režisÅ«rÄ… atiteko ispanui Aparicio Heras Jorge.
Belgų režisierÄ—s Manuela de Tervarent filmas "Ragas", kalbantis ir apie Å¡iandien Lietuvoje gyvenanÄias raganas, tapo dviejų nominacijų nugalÄ—toju - premjeros žiÅ«rovai geriausiai įvertino jį montavusio Andriaus Broko darbÄ…, o Lietuvos kinematografininkų sÄ…junga kÅ«rÄ—jų komandÄ… apdovanojo už originaliausiÄ… dokumentinio filmo idÄ—jÄ…. Dar vienu specialiu Neringos savivaldybÄ—s įsteigtu prizu už geriausiai atskleistÄ… Neringos kraÅ¡tovaizdžio unikalumÄ… apdovanotas bulgarų režisierÄ—s Ioanos Pankovos filmas "Å viesos Å¡eÅ¡Ä—liai".
|
|
|
| | Pradinių klasių mokytojai kvieÄiami patobulinti kompiuterines žinias ir dalyvauti nemokamuose kompiuterinio raÅ¡tingumo kursuose.
Švietimo plėtotės centro organizuojami mokymai skirti pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogams.
Pedagogų kompiuterinis raštingumas tampa būtina profesine darbo sąlyga. Mokyklos ateitis neatsiejama nuo inovacijų, tarp jų ir informacinių komunikacinių technologijų.
Kursuose galÄ—s dalyvauti ir tie pedagogai, kurie turi darbo kompiuteriu pradmenis, taÄiau nori pasitobulinti ir gauti kompiuterinio raÅ¡tingumo kompetencijÄ… patvirtinantį dokumentÄ…. Ä® kursus bus priimti visi pradinio ir specialiojo ugdymo pedagogai, pateikÄ™ praÅ¡ymus.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lÄ—Å¡omis. Jo metu kompiuterinio raÅ¡tingumo pagrindus įgis beveik trys tÅ«kstanÄiai pedagogų iÅ¡ visos Lietuvos.
|
|
|
| | Tai, kÄ… slÄ—pÄ— sena RotuÅ¡Ä—s aikÅ¡tÄ—s danga, nustebino net visko maÄiusius archeologus. RotuÅ¡Ä—s aikÅ¡tÄ—je archeologinius tyrimus atlikÄ™s archeologas Rytis Jonaitis tvirtina, jog tai bene unikaliausi rÅ«siai, kurie apskritai buvo atkasti Vilniuje.
Å is Lietuvos istorijos instituto archeologas kartu su kolege Irma KaplÅ«naite aikÅ¡tÄ—je atkasÄ— rÅ«sį, kuris, kaip spÄ—jama, mena dar XV amžių. Archeologai rado ne tik rÅ«sį, bet ir laiptus, vedanÄius į jį.
Archeologai teigia, jog būtent prie šių įėjimo laiptų pirkėjai rikiuodavosi į eilę. Šioje vietoje rasta sidabrinė moneta ir padėjo nustatyti rūsio amžių.
Kiek kuklesnis rekonstruojamÄ… Gedimino prospektÄ… ties LukiÅ¡kių aikÅ¡te tyrinÄ—jusių archeologų radinys. ÄŒia darbininkai atkasÄ— gerai iÅ¡silaikiusį iÅ¡tisÄ… akmeninį grindinį. TaÄiau jam gali bÅ«ti tik apie 100 metų ar dar mažiau.
|
|
|
| | Projekto metu sprendžiama problema – profesinių mokyklų absolventų žinių ir įgūdžių nepakankamumas darbo rinkos poreikiams.
ProfesinÄ—s mokyklos rengia įvairių sriÄių ir įvairaus profilio specialistus, taÄiau mokymo metu įgytos žinios dažnai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Mokiniams ypatingai trÅ«ksta darbo su naujomis technologijomis, naudojamomis pramonÄ—je ir paslaugų sektoriuje, įgÅ«džių.
Pagal profesinių mokyklų mokymo programas mokiniams suteikiama daug teorinių žinių, taÄiau mokymo metu įgytos žinios dažnai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Å i problema turi bÅ«ti sprendžiama profesinių mokyklų mokinių atliekamų praktikų įmonÄ—se metu, taÄiau praktikos Lietuvoje atliekamos nepakankamai efektyviai, profesinių mokyklų mokiniai dažnai negauna inovatyvių žinių, sÄ…lygos įgÅ«džiams įgyti ar tobulinti yra nepakankamai geros.
Įgyvendinant projektą bus siekiama pagerinti profesinių mokyklų mokinių specifinius darbo su moderniomis technologijomis įgūdžius.
Iš dalies ES finansuojamo projekto vertė – beveik 5 milijonai litų.
|
|
|
| | Dešimtį metų gyvenęs ir kūręs Kanadoje, režisierius Sakalas Uždavinys į Menų spaustuvės „Atviros erdvės“ programą atėjo su idėja surengti Lietuvoje atvirą aktorių atranką. Toks teatrinis eksperimentas padės jauniems profesionaliems aktoriams susipažinti su atrankos principais bei išbandyti savo jėgas. Atviro konkurso būdu bus suformuota kūrybinė komanda, statysianti Rolando Schimmelpfennigio pjesę „Moteris iš praeities“.
Aktorių atranka yra plaÄiai paplitÄ™s reiÅ¡kinys visame pasaulyje kino, teatro ir kitose sferose, tuo tarpu Lietuvos teatre tokios tradicijos nÄ—ra – paprastai teatre dirba aktorių trupÄ—, kuriai vaidmenis paskirsto režisierius, atsižvelgdamas į tipažus, amžių, aktorių patirtį ir kitus veiksnius.
Lietuvoje ir Kanadoje pastatęs ne vieną spektaklį ir pats ragavęs aktoriaus duonos bei dalyvavęs atrankose, Sakalas Uždavinys žada eksperimentuoti ne tik siūlydamas netradicinį aktorių atrankos būdą, bet ir ieškodamas postmodernistinių pastatymo sprendimo variantų. Nors pjesėje veikiantys personažai yra vidutinio amžiaus, režisierius teigia, kad „Moteryje iš praeities“ dalyvaus jauni ir mažai patyrę aktoriai arba greitai jais tapsiantys.
KÅ«rybinÄ— projekto komanda tikisi, kad atvira aktorių atranka padÄ—s ne tik atrasti ir ugdyti jaunus talentus, bet bus sutikta kaip teatrinÄ— naujovÄ—, skatinanti permainas ir aktorių konkurencijÄ…. Menų spaustuvÄ—je vyksianÄioje atrankoje kvieÄiami dalyvauti visi neseniai baigÄ™ arba bebaigiantys aktorines studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
|
|
|
| | PilieÄių Santalkos atstovai Seime susitikÄ™ su Socialdemokratų frakcijos nariais – paskirtuoju premjeru Gediminu Kirkilu, paskirtÄ…ja Å¡vietimo ir mokslo ministre Roma Žakaitiene, paskirtuoju kraÅ¡to apsaugos ministru Juozu Oleku ir kitais – paragino imtis skubių ir ryžtingų aukÅ¡tojo mokslo sistemos reformų, kurios keltų Lietuvos mokslo ir studijų kokybÄ™ bei tarptautinį konkurencingumÄ….
PilieÄių Santalkos atstovai pabrėžė, kad įtvirtinus habilitacijÄ… jauni mokslininkai bÅ«tų skatinami jos siekti aukodami bendrus Lietuvos visuomenei ir Å«kiui svarbius mokslinių tyrimų projektus. Maža to,habilituoto daktaro laipsnio teikimo grąžinimas taptų rimta kliÅ«timi užsienyje karjerÄ… padariusių mokslininkų ir tyrÄ—jų grįžimui į LietuvÄ….
PilieÄių Santalka akcentavo, jog nuostata leisti aukÅ¡tosioms mokykloms paÄioms nusistatyti studijų kainÄ… vakarinių ir neakivaizdinių studijų studentams ne tik yra diskriminacinÄ— vakarinių ir neakivaizdinių studijų studentų atžvilgiu, bet ir prieÅ¡taraujanti Konstitucijai.
PilieÄių Santalka, įvertinusi neigiamas pasekmes, kurias sukeltų siÅ«lomos įstatymų pataisos, pareikalavo užkirsti keliÄ… Å¡ių pataisų priÄ—mimui Seime bei paragino Lietuvos vyriausybÄ™ imtis iniciatyvos įgyvendinti aukÅ¡tojo mokslo valdymo ir finansavimo sistemų reformas, kurios keltų Lietuvos mokslo ir studijų kokybÄ™ ir tarptautinį konkurencingumÄ….
|
|
|
| | Liepos 20 - rugpjÅ«Äio 6 dienomis Vengrijoje vykstanÄiame didžiausiame vasaros festivalyje "Valley of Arts" pasirodys lietuvių aktoriai RimantÄ— ValiukaitÄ—, Dainius Gavenonis ir Gytis Ivanauskas
Jie dalyvaus vieno žymiausių šiuolaikinių Vengrijos režisierių Arpado Schillingo ir jo vadovaujamo teatro "Kretakor" projekte, kuris bus kuriamas ir pristatomas festivalyje. Šis projektas pratęs šiemet per "Naujosios dramos akciją" surengto seminaro "Vilniaus susitikimas" temą - kaip perteikti gyvenimo kasdienybę teatre?
"Valley of Arts" organizuojamas vietovÄ—je, nutolusioje nuo BudapeÅ¡to maždaug per 150 kilometrų. Festivalis, trunkantis 10 dienų, paprastai sutraukia apie 200 tÅ«kst. žmonių. "Valley of Arts" skirtas ne tik teatrui, bet ir muzikai bei dailei. "Kretakor" teatras renginyje dalyvauja jau ne pirmus metus, taÄiau pirmÄ…kart jame pasirodys su tarptautine komanda. Specialiai Å¡iam projektui buvo pasiÅ«lyta ypatinga erdvÄ— - 1970-aisiais pastatyta erdvinÄ—s telekomunikacijos stotis, anais laikais įrengta pagal tuometinių aukÅ¡Äiausių technologijų galimybes.
Režisierius Schillingas projekto dalyviams pasiÅ«lÄ— tÄ™sti Vilniuje pradÄ—tÄ… darbÄ… - toliau kurti improvizuotas istorijas. Tik šįkart iÅ¡eities taÅ¡ku taps kaimieÄių gyvenimas. IÅ¡ pokalbių su vietos žmonÄ—mis ketinama sukurti bendrÄ… istorijÄ… ir devynis vakarus pristatyti jÄ… kaskart maždaug 300 žiÅ«rovų. Schillingas taip pat planuoja originaliai iÅ¡naudoti pastato istorijÄ… - siÅ«lo vedžioti po stotį turistų grupes. Jų gidai greiÄiausiai bus ir lietuvių aktoriai, apsirengÄ™ septintojo deÅ¡imtmeÄio kostiumais ir vaizduojantys tebeveikianÄios stoties darbininkus. BendrÄ… vengrų ir lietuvių teatrinį projektÄ… planuojama tÄ™sti ir kitais metais, o jo rezultatus pristatyti skirtingose Å¡alyse. Lietuvoje projektÄ… koordinuoja Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras.
|
|
|
| | Visi Lietuvos mokinių komandos nariai 37-ojoje tarptautinėje fizikos olimpiadoje, kuri vyko Singapūre, laimėjo apdovanojimus.
Bronzos medalius laimėjo Vilniaus licėjaus mokinys Audrūnas Gruslys (mokyt. Danutė Aleksinė) ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos†gimnazijos mokinys Vladas Zaleskas (mokyt. Artūras Sakalauskas). Pagyrimo raštus pelnė Mažeikių Gabijos gimnazijos mokinys Aleksas Mazeliauskas (mokyt. Genovaitė Meinorienė), Vilniaus licėjaus mokiniai Lukas Krasauskas ir Andrius Štikonas (mokyt. Danutė Aleksienė).
Olimpiadoje dalyvavo 383 mokiniai iÅ¡ 77 Å¡alių. Lietuvos komandai olimpiadoje vadovavo ir pasiruoÅ¡ti mokiniams olimpiadai padÄ—jo TeorinÄ—s fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Pavelas BagdanoviÄius, Vilniaus universiteto profesorius Habl. Dr. Antanas Rimvidas Bandzaitis, talkino ir Ypatingai gabių mokinių papildomojo ugdymo mokyklos â€Fizikos olimpas†dÄ—stytojai.
|
|
|
| | Rusijos kultÅ«ros sostine tituluojamame mieste III tarptautinÄ—s grafikos bienalÄ—s "Baltosios naktys" kuratoriai JÅ«ratÄ— RekeviÄiÅ«tÄ— ir Ignas KazakeviÄius pristatÄ— devynių autorių kÅ«rinių kolekcijÄ… (Lidos DubauskienÄ—s, KÄ™stuÄio GrigaliÅ«no, Anatolijaus Klemencovo, EglÄ—s KuckaitÄ—s, Evaldo Mikalauskio, JÅ«ratÄ—s PikÄilingytÄ—s, JÅ«ratÄ—s RekeviÄiÅ«tÄ—s, Egidijaus Rudinsko, EglÄ—s VertelkaitÄ—s). Sankt Peterburgo manieže buvo galima pamatyti daugiau nei Å¡eÅ¡ių Å¡imtų autorių darbus. Å i bienalÄ— įtraukta į XIV tarptautinį menų festivalį "Master Klass". Kasmet visÄ… mÄ—nesį peterburgieÄiai stebi aukÅ¡Äiausio lygio įvairių meno sferų projektus, žinomų vietos menininkų pasirodymus, atskirai pristatomas užsienio autorių programas. Tai tapyba ir skulptÅ«ra, teatras ir muzika, kompiuterinis dizainas, aukÅ¡toji mada ir reklama. Festivalis svarbus ir dÄ—l tiesioginÄ—s savo raiÅ¡kos - organizuojamos meistriÅ¡kumo pamokos, kurias vedantis meistras pristato savo autorinÄ™ technikÄ…, moko ja dirbti kitus menininkus. BienalÄ—s atidarymo dienÄ… meistre tituluota JÅ«ratÄ— RekeviÄiÅ«tÄ— Peterburgo publikÄ… intrigavo iÅ¡ korsetų, glaustinukių (susirankiotų dÄ—vÄ—tų drabužių parduotuvÄ—se) pagamintų kliÅ¡ių erotiÅ¡kumu.
|
|
|
| | Å iemet apeliacijos iÅ¡nagrinÄ—tos ir rezultatai skelbiami anksÄiau nei ankstesniais metais. DÄ—l valstybinių brandos egzaminų rezultatų Å¡iemet buvo pateikta 1 761 (pernai - 1 771) apeliacijos. Ä®vertinimų pakeista kiek daugiau nei ankstesniais metais - daugiau nei 50 apeliantų įvertinimai buvo padidinti, o 14 apeliavusiųjų - sumažinti.
Lyginant su ankstesniais metais pateikta mažiau matematikos, lietuvių gimtosios kalbos (testo), istorijos ir vokieÄių kalbos valstybinių brandos egzaminų apeliacijų. TaÄiau daugiau pateikta apeliacijų dÄ—l biologijos, chemijos, lietuvių gimtosios kalbos (teksto interpretacijos), lietuvių valstybinÄ—s kalbos, anglų, prancÅ«zų ir rusų (užsienio) kalbų valstybinių brandos egzaminų.
Šiemet pirmą kartą vykdyto valstybinio informacinių technologijų brandos egzamino rezultatus apeliavo 7 jį laikę moksleiviai, iš 1 164 laikiusiųjų.
Nacionaliniame egzaminų centre valstybinių brandos egzaminų darbai bus saugomi pusę metų. Jau dabar galima teikti prašymus Nacionalinio egzaminų centro direktoriui dėl susipažinimo su savo darbu. Tokie prašymai bus išnagrinėjami ir pateikiamame atsakyme bus nurodyta susipažinimo su darbu data.
|
|
|
| | 24-tus metus iÅ¡ eilÄ—s Graikijos mieste Preveza vyko prestižinis sakralinÄ—s muzikos chorų iÅ¡ viso pasaulio festivalis. Tarp penkiolikos pasaulio Å¡alių Lietuvai atstovavo ir iÅ¡kovojo sidabro medalį Lietuvos vaikų ir jaunimo centro mergaiÄių choras "VersmÄ—", vadovaujamas Alinos ValentinaviÄienÄ—s.
Chore dainuoja trisdeÅ¡imt 11-16 m. mergaiÄių. Jos festivalyje profesionalumu nenusileido net ir nepalyginamai daugiau patirties turintiems suaugusiųjų chorams. LietuvÄ—s ovacijų susilaukÄ— net daugiau nei aukso medalio laimÄ—tojai – jaunimo choras iÅ¡ Bulgarijos.
Choras atliko keturis privalomus skirtingų muzikos stilių kūrinius a capela – be jokio muzikos instrumento pritarimo. "Versmė" kaip senovinės muzikos kūrinį pasirinko XVI a. prancūzų kompozitoriaus polifoninę giesmę, romantinio stiliaus pasirinktas kūrinys "Ave Maria", giesmė "Salve, Regina" atlikta šiuolaikiniu stiliumi. Artūro Noviko Lietuvių liaudies dainos aranžuotė "Sodoto" tapo lietuvių nacionalinės muzikos vizitine kortele.
"Versmės" dainininkės ir vadovė labai džiaugiasi tokia sėkme ir prisipažįsta, kad geriau šių itin sudėtingų kūrinių atlikti turbūt neįmanoma.
|
|
|
| | Vytauto Didžiojo universitetas vykdo ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą ,,Internetinė informacijos vertimo priemonė", kuriuo siekiama sukurti interaktyvias mašininio vertimo iš anglų į lietuvių kalbą priemones ir paleisti nemokamą mašininio interneto puslapių vertimo paslaugą.
Mašininis vertimas reikalauja didelių elektroninių kalbinių išteklių, specializuotų duomenų bazių. Tokį projektą vykdyti leido VDU Kompiuterinės lingvistikos centro turėtas įdirbis tekstynų lingvistikos ir kompiuterinės lingvistikos srityse. ,,Internetinės informacijos vertimo projekto" rengimas užtruko beveik dvejus metus. Projektą rengė Lietuvos ir tarptautiniai ekspertai. Tai didžiausias lituanistikos projektas, kada nors vykdytas Lietuvoje.
Pasaulyje maÅ¡ininio vertimo sistemos buvo kuriamos nuo pat kompiuterių atsiradimo, taÄiau Å¡i užduotis pasirodÄ— esanti daug sunkesnÄ— ir ilgiau trunkanti negu tikÄ—tasi, kadangi kompiuteriai negali suprasti jokios ekstralingvistinÄ—s informacijos, kuri lydi verÄiamÄ… tekstÄ… – konteksto, vertÄ—jo kalbos mokÄ—jimo lygio, nuotaikos, specifinÄ—s dalykinÄ—s vertimo srities. TaÄiau per daugiau nei 40 metų buvo atrinkti optimalÅ«s algoritmai, o JAV, PrancÅ«zijoje, Vokietijoje, Rusijoje įsikÅ«rÄ— maÅ¡ininio vertimo gamintojai.
Å altojo karo metais maÅ¡ininis vertimas buvo viena iÅ¡ specialiųjų tarnybų priemonių, padedanÄių greitai versti informacijÄ…. Ir dabar maÅ¡ininis vertimas daugiausiai naudojamas, kai vertimui nebÅ«tina aukÅ¡ta kokybÄ—, taÄiau itin svarbu greitai suprasti informacijÄ….
Šiuo metu kuriamas arabų, persų, kinų, indų kalbų mašininis vertimas. Lietuvoje dar nėra sukaupta pakaknakama mašininio vertimo sistemų kūrimo patirtis ir šiuo projektu siekiama mažinti šią technologinę atskirtį. Nemokama viešoji elektroninė paslauga internete bus įdiegta iki 2007 m. gruodžio 31 d..
|
|
|
| | Istorinio Žalgirio mūšio lauke Lenkijoje ketinama statyti pasaulinį taikos paminklą.
Minint Žalgirio mūšio 596-ąsias metines, ketinimų laišką, numatantį iki 2010 metų Griunvaldo vietovėje pastatyti paminklą, pasirašė Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Baltarusijos, Moldovos ir Rumunijos ambasadų atstovai. Lietuvai atstovavo Lietuvos generalinis konsulas Varšuvoje Jonas Kindurys.
1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenÄ— sumuÅ¡Ä— VokieÄių ordino kariuomenÄ™. Å is mÅ«Å¡is nulÄ—mÄ— vokieÄių ordino galybÄ—s galÄ….
Mūšis įvyko dabartinėje Lenkijos teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, prie Griunvaldo (lietuviškai „Žaliagiris“).
Minėjime dalyvavęs Varmijos ir Mozūrų vaivada Andrzejus (Andžėjus) Rynskis sakė, jog 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimas bus gera proga pristatyti Europai Lenkiją, nes Griunvaldo laukas yra puiki patriotinio auklėjimo, tautinio atminimo ir ateities kūrimo vieta.
Paminklo statybos iniciatorius yra Lenkijos "Istorijos ir meno" fondas. Planuojama, kad paminklo statybą finansuos šalys, kurios pasirašė ketinimų laišką.
|
|
|
| | Jau treÄius metus VU TeisÄ—s fakulteto, Frankfurto J. W. Goethe bei Paryžiaus X-Nanterre universitetų organizuojama Europos teisÄ—s vasaros mokykla baigÄ—si. 7 dienas trukusį specialios teisÄ—s mokyklos kursÄ… pabaigÄ— treÄioji "studentų laida", kuriÄ… sudaro net 72 studentai iÅ¡ Bulgarijos, Lietuvos, PrancÅ«zijos, Ukrainos bei Vokietijos.
Paryžiaus X-Nanterre universiteto atstovai, atsidÄ—kodami VU TeisÄ—s fakultetui už puikiai suorganizuotÄ… Å¡vieÄiamÄ…jÄ… veiklÄ…, padovanojo teisinÄ—s literatÅ«ros prancÅ«zų kalba. Å ia proga Vilniaus universiteto TeisÄ—s fakulteto bibliotekoje buvo iÅ¡kilmingai atidarytas PrancÅ«zijos teisÄ—s skyrius.
Jaunieji teisininkai ne tik aktyviai reiÅ¡kÄ—si paskaitose, kurias skaitÄ— teisÄ—s akademikai iÅ¡ Lietuvos, Vokietijos ir PrancÅ«zijos universitetų, bet ir keliavo po poemose apdainuotÄ… AnykÅ¡Äių kraÅ¡tÄ…. Lietuvos ir užsienio teisÄ—s studentai aplankÄ— legendomis apipintÄ… Puntuko akmenį, keliavo siauruoju geležinkeliu, o MolÄ—tų rajone tarpusavyje jÄ—gas iÅ¡bandÄ— žaisdami futbolÄ… bei krepÅ¡inį.
Visi Europos teisÄ—s vasaros mokyklos dalyviai gavo trijų aukÅ¡tųjų mokyklų kartu iÅ¡duotus sertifikatus. Tai nÄ—ra oficialus diplomas, taÄiau teisininkai jį vertina kaip svariÄ… pagalbÄ… ir savotiÅ¡kÄ… rekomendacijÄ… įsidarbinant.
|
|
|
| | Pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje Sriubos teatras, kuris prieÅ¡ metus buvo įkurtas Kauno dramos teatre, rengiasi gastrolÄ—ms kurortuose. Sriubos teatras aplankys gyvenanÄius ir atostogaujanÄius Druskininkuose, pajÅ«ryje, Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje.
Druskininkų teatro festivalyje Kauno dramos teatras rodys du spektaklius – Agathos Christie „10 indÄ—niukų“ (rež. Gintaras Varnas ir Rokas Ramanauskas) ir pirmÄ…jį Sriubos teatro spektaklį Juhano Smuulo „SveÄiuose pas pulkininko naÅ¡lę“ (rež. DanutÄ— JuronytÄ—).
PajÅ«rio gyventojai ir poilsiautojai pamatys visus tris Sriubos teatro spektaklius. Palangoje, KlaipÄ—doje, Nidoje ir JuodkrantÄ—je gastroliuos „SveÄiuose pas pulkininko naÅ¡lę“, Inger Hagerup „StiklinÄ— arbatos su citrina“ (abiejų rež. DanutÄ— JuronytÄ—) ir Å olom Aleichemo „Mendelio milijonai“ (rež. Algimantas PociÅ«nas).
Nuošalyje neliks ir Mažoji Lietuva bei Žemaitija. Sriubos teatras aplankys Kretingos, Šilutės, Šilalės, Plungės ir Salantų teatro gerbėjus.
Sriubos teatras vasarą ne visada vaišins žiūrovus karšta sriuba, o derindamasis prie atostogų režimo, publiką sukvies vakarais (išskyrus Druskininkus), o ne vidurdienį, kaip įprasta tokio tipo teatrui.
|
|
|
| | Daugiau nei 400 šalies mokyklų prisijungė prie Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotos akcijos „Noriu – sportuoju“. Visą vasarą šių mokyklų sporto salėse ir aikštynuose galės žaisti vaikai.
Pasak specialistų, sportas mokyklose – paprastas ir veiksmingas užimtumo būdas, juo labiau kad ne visi vaikai ir ne visą vasarą leidžia poilsio stovyklose.
Akcijoje „Noriu – sportuoju“ dalyvaujanÄias mokyklas papuoÅ¡ specialÅ«s akcijos plakatai. Visoms akcijos dalyvÄ—ms Å vietimo ir mokslo ministerija dovanoja kamuolių rinkinį – du krepÅ¡inio, po vienÄ… futbolo ir tinklinio kamuolius.
Å iais metais akcijos vykdytojas yra Lietuvos moksleivių kÅ«no kultÅ«ros ir sporto centras. Akcija „Noriu - sportuoju“ vyksta treÄius metus. Å iemet vaikų užimtumui organizuoti Å vietimo ir mokslo ministerija skyrÄ— beveik 7,8 mln. litų, iÅ¡ jų daugiau nei 5 mln. litų – vasaros poilsiui.
|
|
|
| | Rudenį startuos jau antrasis AXX filmų festivalis. Jo dalyviai intensyviai ruoÅ¡iasi savo 10 minuÄių trukmÄ—s filmų kÅ«rimui. Tarp kelių žinomų filmus kurianÄių lietuvių įsimaiÅ¡Ä— ir vienas amerikietis, kuris kartu su režisiere Ramune Rakauskaite suks filmÄ… „SÅ«rininkas“.
Amerikoje gyvenanti režisierÄ— R. RakauskaitÄ—, sužinojusi, kad jos scenarijus atrinktas dalyvauti AXX festivalyje, nusprendÄ— grįžti į LietuvÄ… filmuoti. IÅ¡kart parvykus pradÄ—jo ieÅ¡koti senų biÄiulių kino menininkų, kurie įsijungtų į filmo kÅ«rybinÄ™ grupÄ™.
Taip nutiko, jog Amerikos lietuvei talkinti sutiko senas jos draugas amerikietis Toby Birney, gyvenantis Lietuvoje.
Festivalio-konkurso AXX esmė - įrodyti, kad svarbiausia ne pinigai, o idėjos, dėl kurių nemokamai dirba didelis būrys entuziastų.
Ramunė ir Toby džiaugiasi, kad prie jų prisijungė prodiuseris Donatas Ulvydas ir jo kompanija „Kino komanda“, dailininkė Ieva Juodelytė, kompozitoriai Eimantas Belickas ir Meinardas Brazaitis bei nemaža kompanija kitų kino menininkų.
|
|
|
| | Naujuosius mokslo metus 120 mokytojų sutiks už Lietuvos ribų. Lietuvių kalbos, etnokultūros ir kitų dalykų specialistai laimėjo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbtą konkursą mokytojams, dėstytojams bei kultūros ir meno darbuotojams, vykstantiems į užsienio valstybes dirbti lietuvių švietimo, kultūros įstaigose, aukštųjų mokyklų lituanistikos ar baltistikos centruose ir lietuvių bendruomenėse.
Apie 30 mokytojų mokys lietuvių kilmÄ—s vaikus 25–iuose kaimyninio Rusijos Federacijos KaraliauÄiaus kraÅ¡to mokyklų lietuvių kalbos ir etnokultÅ«ros fakultatyvuose.
Naujų mokytojų iš Lietuvos sulauks Baltarusijos Pelesos nevalstybinės lietuvių bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos, Rimdžiūnų vidurinės mokyklos lietuvių mokomąja kalba, Latvijos, Ukrainos ir kitų šalių lietuvių ugdymo įstaigų vaikai.
PraÄ—jusiais mokslo metais 25 užsienio Å¡alyse veikÄ— 150 lietuvių ugdymo įstaigų, o jose mokÄ—si apie 5700 vaikų. Daugiausia ugdymo įstaigų yra Rusijos Federacijos KaraliauÄiaus kraÅ¡te – 28 ir JungtinÄ—se Amerikos Valstijose – 21.
|
|
|
| | Nacionalinio M. K. ÄŒiurlionio dailÄ—s muziejaus M. Žilinsko dailÄ—s galerijoje veikia Norvegijos nacionalinio dailÄ—s, architektÅ«ros ir dizaino muziejaus Osle ir Bergene įsikÅ«rusio Fondo 3.14 parengta žymiausių Å¡iuolaikinių Kubos dailininkų kÅ«rybos paroda „Širdies plakimasâ€. Lankytojams pateikiama trumpa vadinamosios nulinÄ—s kartos kubieÄių menininkų kÅ«rybos apžvalga. Visi jie yra gimÄ™ aÅ¡tuntojo ir devintojo XX amžiaus deÅ¡imtmeÄių sandÅ«roje. VaikystÄ™ jie praleido sovietinÄ—s kultÅ«ros persunktoje aplinkoje, paauglystÄ™ – ekonominÄ—s krizÄ—s apimtoje Å¡alyje.
1989-ieji Kubai buvo lūžio metai. Žlungant komunistinei sistemai SSSR ir Rytų Europoje, Kubą taip pat ištiko krizė. Buvo cenzūruojamos parodos, kai kuriuos menininkų darbus valdžia tiesiog uždraudė. Esant tokiai varganai kultūrinei panoramai, šalies menininkai turėjo iš naujo nubrėžti savo veiklos strategiją.
Siekdamas atgaivinti meninį Å¡alies gyvenimÄ…, René Francisko iÅ¡ AukÅ¡tesniojo meno instituto Tapybos fakulteto su kitais profesoriais inicijavo plaÄiÄ… diskusijÄ… apie meno vietÄ… naujomis socialinÄ—mis ir kultÅ«rinÄ—mis sÄ…lygomis. Jos rezultatas – galimybÄ— AukÅ¡tesniojo meno instituto studentams surengti kelias individualias bei grupines parodas. Jų dÄ—ka Naujasis Kubos menas galÄ—jo persvarstyti savo susiformavusiÄ… tradicijÄ…, įgauti kitÄ… veidÄ… ir įžengti į pasaulinÄ™ rinkÄ….
Su paroda „Širdies plakimasâ€, kurioje eksponuojami Valterio Velaskeso ÄŒeviano, Daviero del Dago Fernandezo, Dianos Fonsekos KvinonÄ—s ir kitų Å¡iuolaikinių Kubos menininkų įvairių žanrų kÅ«riniai, jau susipažino Oslo ir Bergeno meno mÄ—gÄ—jai.
|
|
|
| | ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą įvertinusi Centrinės ir Rytų Europos Vadybos Asociacija (CEEMAN) suteikė jam Tarptautinės kokybės akreditaciją (IQA). IQA akreditacija suteikiama pažangiausias vadybos programas turintiems universitetams bei vadybos plėtros institucijoms ir žymi prisijungimą prie geriausių Centrinės ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų klubo. ISM yra vienintelis universitetas Lietuvoje, sulaukęs tokio svarbaus pripažinimo.
Pavasarį ISM Vadybos ir ekonomikos universitete viešėjusi tarptautinė CEEMAN ekspertų komisija vertino, kaip universitetas atitinka tarptautiniu mastu apibrėžtus kokybės reikalavimus. Akreditacijos metu buvo nagrinėjama universiteto savianalizės ataskaita, ekspertai susitiko su universiteto vadovybe ir administracijos darbuotojais, studentais, dėstytojais, absolventais, darbdavių atstovais. Jau iš karto po vizito, komisijos nariai teigiamai įvertino universiteto pastangas ir neslėpė rekomenduosiantys suteikti akreditaciją.
CEEMAN TarptautinÄ— kokybÄ—s akreditacija IQA pradÄ—ta vykdyti 1998 m. Pagrindiniai jos tikslai – kurti ir taikyti tarptautinius standartus vadybos programoms, taip sudarant galimybes vadybos studijų institucijoms reaguoti į rinkos pokyÄius bei didinti studijų vertÄ™. Iki Å¡iol IQA akreditacijÄ… yra gavÄ™ tik 12 institucijų CentrinÄ—je ir Rytų Europoje. Be ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Baltijos Å¡alyse CEEMAN yra suteikusi IQA akreditacijÄ… dviems verslo mokykloms Latvijoje ir vienai Estijoje.
|
|
|
| | RugpjÅ«Äio pradžioje turÄ—tų prasidÄ—ti vieno didžiausių Lietuvoje filmuojamo kino projekto darbai. Pagal Levo Tolstojaus romanÄ… „Karas ir taika“ italų kuriamas meninis filmas bus brangiausias kada nors Lietuvoje statytas filmas.
„Karas ir taika“- tai Italijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos ir dar kelių Europos kompanijų bendras projektas, kuris lenkia visus kitus Lietuvoje kurtus filmus ne tiek filmavimo laiku, kiek savo apimtimi bei žmonių kiekiu.
Vasaros pabaigoje prasidÄ—siantys filmavimo darbai truks apie 11 savaiÄių, po kurių kÅ«rybinÄ— grupÄ— tÄ™s darbus Sankt Peterburge. Metų pabaigoje dar tris savaites filmas turÄ—tų bÅ«ti sukamas Lietuvoje. Iki Å¡ių metų pabaigos visi filmavimo darbai turÄ—tų bÅ«ti baigti. Keturi penktadaliai viso projekto bus nufilmuoti Lietuvoje.
Likus mÄ—nesiui iki filmavimo pradžios vyksta aktorių, kurie vaidins Å¡io istorinio kÅ«rinio ekranizacijoje, atranka. Dar nÄ—ra tvirtai nusprÄ™sta, kokie lietuviai aktoriai vaidins Å¡iame filme, taÄiau jų vaidmenys tikrai nebus pagrindiniai.
Grandiozinio projekto filmavimo darbai turėtų vykti Lietuvos kino studijoje, Semeliškėse, Trakuose, Trakų Vokėje, Rumšiškėse.
Å iuo metu Lietuvos kino studijoje vyksta paruoÅ¡iamieji keturių dalių TV meninio filmo darbai, o rugpjÅ«Äio 7-Ä…jÄ… ketinama pradÄ—ti filmavimÄ….
|
|
|
| | Lietuvių kalbos egzamino perlaikymas nesutrukdÄ— abiturientams siekti geriausių rezultatų. Å iemet 11 abiturientų 4 valstybinius egzaminus iÅ¡laikÄ— Å¡imtukais. PraÄ—jusiais metais aukÅ¡Äiausias įvertinimais galÄ—jo pasigirti 8 abiturientai. AukÅ¡Äiausius įvertinimus taip pat gavo ir 5 profesinių rengimo centrų auklÄ—tiniai. Laikinai finansų ministro pareigas einantis Zigmantas BalÄytis jiems įteikÄ— vyriausybÄ—s padÄ—kas ir atminimo dovanÄ—les.
Z. BalÄytis, sveikindamas abiturientus, pasidžiaugÄ—, kad pagausÄ—jo puikiai egzaminus iÅ¡laikiusiųjų gretos, bet apgailestavo, kad Å¡iemet teko perlaikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminÄ….
Laikinai einantis Švietimo ir mokslo ministro pareigas Remigijus Motuzas pasidžiaugė, kad gabių moksleivių yra ne tik didžiųjų miestų mokyklose, bet ir mažuose miesteliuose bei rajonuose.
Net 28 abiturientai, kurie gavo 2 - 4 Å¡imtukus, yra iÅ¡ Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licÄ—jaus. Kauno technologijos universiteto gimnazijoje tokių jaunuolių 11, Vilniaus ŽirmÅ«nų ir Panevėžio Juozo BalÄikonio gimnazijose – po 7.
|
|
|
| | AntrÄ… kartÄ… Vilniaus miesto teatro vardas suteiktas Oskaro KorÅ¡unovo teatrui (OKT). OKT trijų metų kadencijai sostinÄ—s teatro vardas skirtas už geriausiÄ… programos atitikimÄ… konkurso nuostatų reikalavimams dÄ—l dalyvavimo tarptautiniuose festivaliuose, jų organizavimo bei atstovavimo Vilniui. AukÅ¡Äiausio įvertinimo sulaukÄ— Å¡io teatro repertuaro aktualumas ir novatoriÅ¡kumas.
Konkurse Vilniaus miesto teatro vardui gauti dalyvavo dar 3 sostinÄ—s teatrai: Keistuolių teatras, Vilniaus senamiesÄio teatras ir "Elfų" teatras. Konkurso vertinimo komisijos nuomone, visi konkurse dalyvavÄ™ teatrai parengÄ— geras programas. AukÅ¡tai įvertinta Keistuolių teatro edukacinÄ— veikla, jų veikla Lietuvoje. Komisija atkreipÄ— dÄ—mesį į socialinÄ™ "Elfų" teatro veiklÄ…, teigiamai įvertino Vilniaus senamiesÄio teatro pastangas geriau atstovauti Vilniui gatvÄ—s teatrų renginiuose bei festivaliuose.
Konkurso vertinimo komisijos sprendimÄ… dÄ—l Vilniaus miesto teatro vardo skyrimo artimiausiame posÄ—dyje dar turi patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybÄ—s taryba.
|
|
|
| | Vakar Mykolo Romerio Universitete duris atvÄ—rÄ— tarptautinÄ— vasaros mokykla, skirta temai "Karas su terorizmu ir žmogaus teisÄ—s". Beveik dvi savaites truksianÄioje mokykloje tarptautinį terorizmÄ… studijuos ir apie jį diskutuos jaunuoliai net iÅ¡ 24 pasaulio Å¡alių - Pakistano, Gruzijos, ÄŒekijos, Portugalijos, Kanados, PrancÅ«zijos, Ispanijos, Anglijos, Rusijos, Lenkijos, Å iaurÄ—s Airijos, Danijos, Å veicarijos, Kroatijos, Olandijos, Austrijos, Brazilijos, Azerbaidžano, Belgijos, Ukrainos, Turkijos, Indonezijos, Vengrijos bei Lietuvos.
Vasaros mokyklos tikslas – skatinti jaunąją kartą būti neabejingiems terorizmo problemai ir susimąstyti apie kovos su terorizmu kainą, ugdyti dialogo ir sprendimų ieškojimo įgūdžius ir stiprinti jaunosios kartos toleranciją.
Mokyklos dalyviai nagrinÄ—s terorizmo sampratÄ…, klausysis paskaitų apie terorizmÄ… nacionalinio saugumo kontekste, JAV nacionalinio saugumo strategijÄ… kovojant su terorizmu, gilinsis į terorizmÄ… apibrėžianÄiÄ… tarptautinÄ™ teisÄ™.
Mokyklos studentams bus dėstoma musulmonų Europos Sąjungoje ir ksenofobijos problematika, jie klausysis pranešimo apie ES išorės santykius ir apie ES ir JAV bendradarbiavimą kovojant su terorizmu. Vasaros mokyklą užbaigs vieša diskusija.
Vasaros mokyklos dalyviams parengta ir laisvalaikio programa. Mokyklos studentai apsilankys vienose gražiausių šalies vietų – Trakuose, Europos parke, Pažaislio vienuolyne, Rumšiškėse, plaukios Kauno mariose.
|
|
|
| | Europos aikÅ¡tÄ—je sostinÄ—s vicemeras Vitas KarÄiauskas sutiko tarptautinÄ—s dviratininkų ekspedicijos dalyvius, keliaujanÄius istoriniu keliu iÅ¡ Krokuvos į Vilnių. Dviratininkai iÅ¡ Lenkijos Lietuvos mylÄ—tojų klubo, Bresto universiteto ir Liublino miesto mero biuro Å¡ia kelione siekia paminÄ—ti 620 metų sukaktį, kai Jogaila pirmÄ… kartÄ… keliavo iÅ¡ Vilniaus į KrokuvÄ… ir 455 metų sukaktį nuo paskutinÄ—s Barboros RadvilaitÄ—s kelionÄ—s iÅ¡ Krokuvos į Vilnių.
DviraÄių ekspedicijos dalyviai Vilniaus vicemerui įteikÄ— Krokuvos ir Liublino miestų merų laiÅ¡kus. Vilniaus mero pavaduotojas V. KarÄiauskas pasidžiaugÄ™s Å¡ia gražia sveÄių iniciatyva įteikÄ— jiems atminimo dovanas.
Kelionę istoriniu keliu dviratininkai pradėjo birželio 28 d. Krokuvoje, lankėsi Liubline ir Breste. Iš Vilniaus jie vyksta į Trakus, Druskininkus ir kelionę baigs Grodne.
Šios akcijos tikslas – sukurti ir reklamuoti tarptautinį bendro Europos kultūros paveldo kelią. Liublino miestas, įkvėptas viduramžiais vykusių menininkų, pirklių, "mąstytojų", mokslininkų kelionių, 2007 metais planuoja organizuoti istorinį karavaną karališkuoju keliu Krokuva-Liublinas-Vilnius.
Nuo XIV iki XVI amžiaus kelias tarp Krokuvos ir Vilniaus buvo vienas svarbiausių Europoje, pagrindinė jo dalis ėjo per Liubliną ir Brestą. Kelias tarp Krokuvos ir Vilniaus buvo itin svarbus prekybai ir kultūrai. Juo keliavo pirkliai, menininkai, šventikai, tarnautojai ir karaliai. Karalius Žygimantas Augustas įkūrė nuolatinį pašto ryšį tarp šių dviejų miestų. Tradicijos pėdsakai šiame kelyje randami iki šių dienų.
|
|
|
| | Pietų KorÄ—joje vykusioje tarptautinÄ—je 38-oje chemijos olimpiadoje visi Lietuvos mokinių komandos nariai laimÄ—jo medalius: sidabro medalį laimÄ—jo Kauno Jono Jablonskio gimnazistas Mantas Liutkus (mokyt. NijolÄ— SvitojienÄ—), o bronzos medalius parsiveža Panevėžio Juozo Miltinio vidurinÄ—s mokyklos mokinys Marius JurgelÄ—nas (mokyt. NijolÄ— PlankienÄ—), RokiÅ¡kio Juozo TÅ«belio gimnazistas Aurimas VyÅ¡niauskas (mokyt. Laima KvedaraviÄienÄ—) ir Vilniaus licÄ—jaus mokinys Karolis LeonaviÄius (mokyt. Vilius MinceviÄius).
Visi šie moksleiviai yra Lietuvos mokinių 44-osios chemijos olimpiados nugalėtojai.
Mokinių komandai vadovavo – Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto docentas Rimantas Raudonis, ir doktorantas Edvinas Orentas. Jau keleri metai iš eilės komandos vadovas doc. Rimantas Raudonis suburia Vilniaus universiteto chemijos fakulteto dėstytojų komandą, kuri jo vadovaujama ir rengia mokinius tarptautinei chemijos olimpiadai.
|
|
|
| | Vilniuje vykstanÄios Jungtinių Tautų Å¡vietimo, mokslo ir kultÅ«ros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo komiteto sesijoje svarstomas Pavojuje esanÄio pasaulio paveldo sÄ…raÅ¡as. IÅ¡ sÄ…raÅ¡o kol kas buvo nutarta iÅ¡braukti tik Djoudj nacionalinį paukÅ¡Äių rezervatÄ… Senegale.
Tai vienintelis į Pavojuje esanÄio pasaulio paveldo sÄ…raÅ¡Ä… įtrauktas objektas, kuris pasirodÄ— pakankamai pasitaisÄ™s. Gali bÅ«ti, kad bus ir daugiau tokių objektų, o visiems kitiems dar kartÄ… buvo nurodytos problemos, kurias reikia iÅ¡taisyti ir laikas, per kurį tai turÄ—tų bÅ«ti padaryta.
IÅ¡ viso Pavojuje esanÄio pasaulio paveldo sÄ…raÅ¡e dar yra 33 objektai. TaÄiau tai nÄ—ra galutiniai skaiÄiai. Gali atsirasti naujų objektų, kurie turÄ—s bÅ«ti įraÅ¡yti į Pavojuje esanÄio pasaulio paveldo sÄ…raÅ¡Ä…. Pasaulio paveldo komiteto pirmininkÄ—, Lietuvos ambasadorÄ— prie UNESCO Ina MarÄiulionytÄ— mano, kad dar 2 objektai į šį sÄ…raÅ¡Ä… gali bÅ«ti įtraukti.
Svarstymų procesas užtrunka labai ilgai, kadangi pateikti juodraštiniai sprendimai yra labai išsamūs, su daugybe rekomendacijų, kurias reikia labai gerai apsvarstyti.
|
|
|
| | Parengtas naujas profesinio mokymo įstatymo projektas, kuris turÄ—tų pakeisti senÄ…jį, nuo 1997 metų gyvuojantį, dviejų valstybinių institucijų – SocialinÄ—s apsaugos ir darbo ir Å vietimo ir mokslo ministerijų – bendradarbiavimo pobÅ«dį. Svarbiausias bÅ«simo dokumento tikslas – į specialistų rengimo procesÄ… labiau įtraukti darbdavius, raginti, kad jų ir atitinkamų sriÄių specialistai dalyvautų atliekant profesinių mokyklų absolventų baigiamÄ…jį įvertinimÄ….
Ketinama daryti dalykiškus pagrindinius rinkos tyrimus, kokių specialistų reikės artimiausioje ateityje.
Mokymo įstaigas džiugina, jog pirmą kartą bus skirta lėšų moksleivių profesiniam orientavimui. Atsirastų galimybių steigti daugiau profesinio orientavimo centrų, skirti specialistų, kurie kvalifikuotai patartų mokiniams, kaip planuoti savo karjerą. Tikimasi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kokybiškai ir moksliškai atliks darbo rinkos tyrimus, kokiems regionams po dvejų ar kelerių metų stigs tam tikrų specialybių darbuotojų ir kokių bus per daug.
ParuoÅ¡ti specialistÄ…, kuris Å¡iandien reikalingas darbo rinkoje, yra atsakingas ir brangus procesas. ProfesinÄ—s mokyklos mokinys per metus valstybei kainuoja vidutiniÅ¡kai 3-3,5 tÅ«kstanÄio litų (priklauso nuo profesijos “brangumoâ€). O juk specialistas toje mokymo sistemoje ruoÅ¡iamas dvejus arba trejus metus.
|
|
|
| | Siekiant įprasminti šimtmetinius Lietuvos ir Baltarusijos valstybinius ir kultūrinius ryšius, Minske įkurta abiejų šalių Poetų Didžioji Kunigaikštystė ("Magnus Ducatus Poesis").
Lietuvos ambasadoje Minske įvyko poezijos ir muzikos vakaras "Magnus Ducatus Poesis: ribų įveika". Jo metu iškilmingai paskelbta apie Magnus Ducatus Poesis įkūrimą, pristatytas Didžiosios Poetų Kunigaikštystės himnas bei iškelta naujosios kunigaikštystės vėliava.
Šio projekto idėja gimė Lietuvos ir Baltarusijos poetų bei Lietuvos ambasados diplomatų susitikimo metu Minske. Idėjos dvasinis įkvėpėjas bei vakaro meninės formos režisierius - poetas Vladas Braziūnas.
Tarptautiniame projekte dalyvavo poetai, atstovaujantys istorinÄ—ms Lietuvos didžiosios kunigaikÅ¡tystÄ—s (LDK) žemÄ—ms: Lietuvai (Vladas BraziÅ«nas, Antanas A. Jonynas. Kornelijus Platelis), Ukrainai (Dmitrijus Lazutkinas, Olegas Kocarevas), Lenkijai (Barbara Gruszka-Zych, Romualdas Mieckovskis), Baltarusijai (Andrejus ChadanoviÄius, Vladimiras Arlovas, Maryja MartyseviÄ), Rusijai (Georgijus Jefremovas).
Renginyje skambÄ—jo Algirdo Klovos, Valdžio bei RÅ«tos Muktupavelų (Latvija) bei Todaro KaÅ¡kureviÄiaus (Baltarusija) senoviniais instrumentais atliekama LDK laikus primenanti muzika, ryžtingai perauganti į avangardines improvizacijas.
Projekto pagrindas - LDK dvasinis, intelektinis bei kultÅ«rinis palikimas. Bus siekiama, kad "Magnus Ducatus Poesis" taptų kasmetiniu renginiu, įveikianÄiu ribas ir sienas.
|
|
|
| | Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija pristatÄ— 2006 m. vasario 8 – kovo 6 dienomis atliktÄ… dviejų vis dažniau susiejamų tikslinių grupių – darbdavių ir besirenkanÄio studijas jaunimo – žvalgomÄ…sias apklausas.
Daugiau nei 68% apklausoje dalyvavusių jaunuolių pasirinktų studijas Lietuvos universitetinėje aukštojoje mokykloje, o vėliau karjeros gimtinėje siektų 58.2%.
28.2% apklaustų jaunuolių teigia, kad juos labiausiai tenkintų studijų specialybę atitinkantis darbas Valstybiniame sektoriuje, 28.5% rinktųsi darbą pagal specialybę verslo sektoriuje, 21.5% dalyvavusių apklausoje teigia, kad ketina turėti nuosavą verslą.
KalbÄ—dami apie sritį, su kuria Å¡iandieninis jaunimas bÅ«tų linkÄ™s susieti savo karjerÄ…, beveik trys iÅ¡ deÅ¡imties įvardijo ekonomikÄ… ir finansus, kitos labiausiai jaunimÄ… dominanÄios sritys – poilsio, turizmas bei pramogų sektorius ir informacinÄ—s technologijos.
Darbdavių apklausa parodÄ—, jog darbuotojo pasirinkimÄ… lemia du pagrindiniai veiksniai – pasirodymas atrankos pokalbio metu (82.6%) ir profesinÄ— patirtis (56.5%), tuos paÄius du svarbiausius pasirinkimo veiksnius, tik suteikdami skirtingÄ… pirmumo teisÄ™, įvardijo ir jaunimo apklausos dalyviai.
Å iek tiek iÅ¡siskyrÄ— darbdavių ir jaunimo nuomonÄ—s kaip lemiantį veiksnį vertinant aukÅ¡tosios mokyklos diplomÄ…: darbdavių vertinimu, tam tikros aukÅ¡tosios mokyklos diplomas turi mažiausiai lemianÄios įtakos (tik 9.6 proc.), o jaunimo manymu – tai treÄiasis pagal svarbÄ… darbdavio apsisprendimÄ… renkantis darbuotojÄ… lemiantis veiksnys (28.8%).
65.4 proc. apklaustų darbdavių teigia, jog jų įmonei daugiau nei kartÄ… per metus tenka ieÅ¡koti naujų darbuotojų. KalbÄ—dami apie specialistų trÅ«kumÄ… per artimiausius tris metus, apklaustieji darbdaviai sako, kad labiausiai jų įmonÄ—ms trÅ«ks techninių darbuotojų (75.9 proc.), mažiausia tikimybÄ—, kad prireiks aukÅ¡Äiausio lygio vadovų (65.5 procentai respondentų sako, kad netrÅ«ks), o galimÄ… vidurinio lygio darbuotojų trÅ«kumÄ… įvardija 59.5 %.
|
|
|
| | Siekdama užtikrinti savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų tinklo plėtrą Vyriausybė nutarė joms perduoti kompiuterių, kompiuterinės bei programinės įrangos už daugiau nei 230 tūkst. litų. Informacinę įrangą numatyta skirti 52 pedagoginėms psichologinėms tarnyboms visoje Lietuvoje.
Šiuolaikinės informacinės technologijos pedagoginėms psichologinėms tarnyboms padės efektyviau spręsti pagalbos mokyklai, mokytojams ir tėvams teikimą bei vaikų iškritimo iš nuosekliojo švietimo sistemos problemas.
Pedagogikos ir psichologijos tarnybų paskirtis - bÅ«ti pagalbos mokiniui ir mokyklai institucija, realizuojanÄia savo veikloje humanistines vertybes, teikianÄia prieinamÄ…, profesionaliÄ…, įvairiapusÄ™ ir veiksmingÄ… psichologinÄ™ bei specialiÄ…jÄ… pedagoginÄ™ pagalbÄ… mokiniams, jų tÄ—vams (globÄ—jams), mokytojams ir ugdymo įstaigoms.
Tarnybų specialistai kaupia ir analizuoja informacijÄ… apie sudÄ—tingas psichologines problemas, bendrÄ…sias miesto, rajono ugdymo įstaigų bendruomenių psichologinio klimato tendencijas. Tuo remdamiesi, rengia prevencines programas, teikia informacijÄ… visuomenei, inicijuoja metodikų kÅ«rimÄ…, inovacijų diegimÄ…, atlieka tyrimus vaiko brandai bei intelektui įvertinti, pagal kuriuos ugdymo įstaigos gali taikyti ugdymo programas, padedanÄias vaikams adaptuotis visuomenÄ—je ir įsisavinti mokymo medžiagÄ…. Didžiuosiuose miestuose veikianÄios tarnybos, turinÄios didesnį specialistų skaiÄių, gali specializuotis tam tikroje srityje, teikti savo paslaugas kitų savivaldybių gyventojams.
|
|
|
| | Varniuose vykusiame keturioliktame festivalyje "Bliuzo naktys 2006" rekordinio bliuzmenų antplūdžio buvo laukiama pirmą kartą per visą festivalio istoriją.
Į festivalį atvyko devynių šalių - JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos - bliuzo atlikėjai.
Per ilgametÄ™ "Bliuzo naktų" istorijÄ… iÅ¡kovotas tarptautinis festivalio pripažinimas leido sukviesti rekordinÄ™ užsienio sveÄių, atstovaujanÄių skirtingoms bliuzo pakraipoms, kompanijÄ….
"Pirmuoju smuiku" festivalyje griežė JAV multiinstrumentalistas Joe Turneris, bliuzo tėvynės skambesį perteikė Čikagos gitaristas Wheatbreadas Johnsonas bei Dave'as Ellisas iš Didžiosios Britanijos.
Tradiciškai festivalyje dalyvavo ir Lietuvos bei Latvijos bliuzo atlikėjai - Arina, "Road Band", "Blues Makers" bei "Latvian Blues Band".
Kaip ir kasmet, į festivalį susirinkusių bliuzo gerbėjų iš Lietuvos bei užsienio laukė nemažai sporto bei pramoginių renginių. Vyko tradicinės futbolo, krepšinio, tinklinio varžybos, ežero pakrantėje buvo papildyta "Kanopų" alėja - žymiausių bliuzo muzikantų ir atlikėjų pėdų atspaudai.
1992 metais prasidÄ—jÄ™s jaukioje medinÄ—je paÅ¡iÅ«rÄ—je LÅ«ksto ežero pakrantÄ—je, festivalis "Bliuzo naktys" po kelerių metų tapo tradiciniu pirmojo liepos savaitgalio palapinių miesteliu, primenanÄiu legendinį roko muzikos festivalį Vudstoke (JAV).
Po atviru dangumi skambanti gyva muzika į renginį nuolat pritraukia 5-6 tūkst. žiūrovų ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių.
|
|
|
| | Lietuvos istoriniame viduramžių centre - Kernavės kultūriniame rezervate - vyko eksperimentinės archeologijos festivalis "Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje".
Tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis skirtas Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienai paminėti.
Po ValstybÄ—s dienos minÄ—jimo iÅ¡kilminga archajiÅ¡kais drabužiais pasidabinusių festivalio dalyvių eisena, neÅ¡ina eksperimentinÄ—s archeologijos ir kovos klubų vÄ—liavomis, patraukÄ— į kultÅ«rinio rezervato teritorijÄ…. ÄŒia prasidÄ—jo pirmieji amatų pristatymai, į sveÄius kvietÄ— senosios baltų ir kaimyninių kraÅ¡tų gentys, o Å¡ventinÄ™ nuotaikÄ… papildÄ— klajojantys muzikantai.
Šių metų šventės akcentas - viduramžių Kernavės istorijos ir amatų pristatymas. Lankytojai galėjo stebėti 13-14 amžių būsto statybą, meistrai papasakojo daug įdomaus apie medinį viduramžių miestą. Buvo demonstruojami Kernavei būdingi amatai ir radinių kopijos: siuvama avalynė, ornamentuojama beržo tošis, gaminami stiklo karolių vėriniai bei puošnūs ir prabangūs juvelyriniai dirbiniai, žiedžiami ir degami puodai.
Festivalio programa papildyta ir dar nedemonstruotais amatais. Tai viduramžių vitražo gamyba, sidabro gaminių liejimas, Vakarų baltų keramikos gamyba, pintų neolitinių dirbinių gamyba.
Lietuvių ir kaimyninių Å¡alių meistrai pasakojo ir rodÄ—, kaip senovÄ—je buvo gaminami titnaginiai, kauliniai bei geležiniai įrankiai, audžiamos ir pinamos juostos, mokÄ— sveÄius nulipdyti ar nužiesti puodÄ…, nukalti monetÄ… ar senoviniu bÅ«du užkurti ugnį.
Lankytojus linksmino grupÄ— iÅ¡ Vokietijos "Fidelius", Baltarusijos ansamblis "Stary Olsa", sveÄius linksmina folkroko grupÄ— "Atalyja", ansamblis "VISI", RugiaveidÄ— su folkloro grupe "Sedula" (Lietuva), skambÄ—jo archajiÅ¡kų puÄiamųjų muzikos instrumentų lurų garsai.
Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepos mėn., buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
|
|
|
| | Mokyklų tinklo pertvarkÄ… iÅ¡analizavusi ValstybÄ—s kontrolÄ— konstatavo, jog daugelis Å¡alies mokyklų iki Å¡iol neatitinka joms keliamų reikalavimų. SavivaldybÄ—s pertvarko bendrojo lavinimo mokyklų tinklÄ…, taÄiau jų planai nekoreguojami pagal besikeiÄianÄias sÄ…lygas, kai kuriose savivaldybÄ—se pertvarkos tempai galÄ—tų bÅ«ti spartesni.
Kontrolieriai atkreipÄ— dÄ—mesį į labai nevienodÄ… mokyklų užimtumÄ… bei dalies savivaldybių lėšų mokykloms skirstymÄ…, neatsižvelgiant į moksleivių skaiÄių.
Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius penkiolika metų Lietuvoje vaikų skaiÄius sumažėjo ketvirtadaliu. Ikimokyklinio amžiaus vaikų – net 45 procentais.
Pertvarkos naudos neįžvelgÄ— 18 proc. apklaustų mokytojų, mokyklų vadovų, vaikų tÄ—vų. Apie 60 proc. respondentų pabrėžė, jog uždarant ar jungiant mokyklas moksleiviams kyla pavežėjimo problemų, vaikams sunkiau su popamokine veikla, reikia anksÄiau keltis, jie labiau pavargsta.
|
|
|
| | SostinÄ—s SenamiesÄio gatvÄ—mis karieta riedantis Å¡auklys vilnieÄius ir miesto sveÄius sukvietÄ— į pirmÄ…jį “Pilies festivalįâ€, skirtÄ… pažymÄ—ti Mindaugo karÅ«navimo metinÄ—ms. Festivalyje pristatyta atkuriamų Lietuvos Valdovų rÅ«mų XVI-XVII a. renesanso ir baroko materialinÄ— bei dvasinÄ— kultÅ«ra.
Festivalį Alumnato kieme pradėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų klubo „Alumni“ sukurti italų renesanso „Gyvieji paveikslai“.
XV a. Italijos Å¡okius pristatÄ— jau treÄiÄ… deÅ¡imtmetį gyvuojantis Senosios muzikos ansamblis „Banchetto musicale“. Tai pirmasis senosios muzikos ir Å¡okio ansamblis Lietuvoje.
Viduramžių muzikos kvietÄ— pasiklausyti sveÄiai iÅ¡ Estijos - Senosios muzikos ansamblis „Triskele“.
Festivalio sveÄiai, užsukÄ™ į kavinÄ™ „Pilies menė“, galÄ—jo paskanauti patiekalų, pagamintų pagal XVI – XVII a. kunigaikÅ¡Äio dvaro tradicijas.
“Pilies festivalio†organizatorių – Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos teigimu, šis renginys – tai pirmas bandymas atgaivinti kultūrines renesanso tradicijas ir supažindinti visuomenę su pagrindiniu Lietuvos valstybės istoriniu centru – Vilniaus pilimis ir Lietuvos valdovo dvaro materialinės ir dvasinės kultūros paveldu bei jo atkūrimo galimybėmis.
Organizatoriai tikisi, jog ateityje festivalis apjungs jau turinÄius tradicijÄ… edukacinius kultÅ«rinius renginius ir taps trijų sostinių - KernavÄ—s, atkurianÄios akmens a. epochos – XIV a. paveldÄ…, Trakų, visuomenei pristatanÄių XIV – XV a. paveldo atkÅ«rimÄ…, ir Vilniaus, kurianÄio XVI – XVII a. Lietuvos valdovo dvaro kultÅ«ros įvaizdį – festivaliu.
|
|
|
| | Švietimo ir mokslo ministerijoje pasirašytos sutartys su švietimo, profesinio mokymo, mokslo, studijų ir kitomis institucijomis dėl Europos regioninės plėtros fondo paramos plėtojant švietimo ir mokslo sektoriaus infrastruktūrą. 47 projektams šiemet skirta daugiau kaip 132 mln. Lt paramos.
Už skirtas lÄ—Å¡as bus atnaujinama profesinio mokymo įranga, įrengiami technologijų, informatikos, gamtos mokslų kabinetai bendrojo lavinimo mokyklose, rekonstruojama keletas suaugusiųjų Å¡vietimÄ… vykdanÄių centrų, modernizuojama penkių kolegijų specialistų praktinio rengimo bazÄ—. Taip pat bus investuojama į nanotechnologijų, lazerinių technologijų, puslaidininkių fizikos, ekologinių, biologinių, medicininių ir kitų Lietuvai svarbių mokslinių tyrimų sriÄių plÄ—trÄ….
ES struktÅ«rinÄ— parama – tai postÅ«mis visai profesinio mokymo sistemai, kuri per Å¡eÅ¡iolikos metų Å¡alies nepriklausomybÄ—s laikotarpį negavo rimtos valstybÄ—s paramos infrastruktÅ«ros ir įrangos atnaujinimui. Å i parama taip pat gyvybiÅ¡kai reikalinga plÄ—tojant palyginti naujÄ… neuniversitetinio aukÅ¡tojo mokslo sektorių, rengiantį aukÅ¡Äiausios profesinÄ—s kvalifikacijos darbuotojus. Profesinių mokyklų ir kolegijų parengiamų specialistų dalimi tarp visų absolventų Lietuva gerokai atsilieka nuo Europos SÄ…jungos.
Iš mokslo ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui skirtų paramos lėšų šįmet daugiausia paremta techninės ir medicininės pakraipos mokslinių tyrimų bazės atnaujinimo projektų.
Kartu su praėjusiais metais pasirašytomis sutartimis jau paskirstyti 98 procentai 2004-2006 metams numatytų lėšų švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros plėtrai. Finansuoti projektai bus vykdomi dar dvejus metus.
|
|
|
| | DidžiausiÄ… Lietuvoje dvideÅ¡imties knygynų tinklÄ… valdanti „Vagos prekyba“ pabandÄ— nustatyti dabartinį knygynų lankytojo paveikslÄ… ir iÅ¡saiÅ¡kinti knygų pirkimÄ… lemianÄius veiksnius. Knygynuose atlikta apklausa parodÄ—, kad beveik pusÄ— pirkÄ—jų knygas perka atsižvelgÄ™ į draugų ir pažįstamų rekomendacijas.
Pagrindinę knygų pirkėjų grupę sudaro 21-40 metų asmenys, kurių didžioji dalis – moterys. Dažniausiai perkamos knygos – grožinė ir specializuota literatūra, reikalinga darbui ar studijoms.
46 proc. apklaustųjų knygą perka kartą per mėnesį, 39 proc. – keletą kartų per metus. Norėdami sužinoti knygų naujienas knygynuose reguliariai lankosi 39 proc. apklaustųjų.
Didžioji dalis pirkÄ—jų – 73 proc. – į knygynus ateina jau žinodami kokiÄ… konkreÄiÄ… knygÄ… pirks.
37 proc. pirkÄ—jų pagrindiniu veiksniu, lemianÄiu apsisprendimÄ… pirkti knygÄ…, paminÄ—jo jos kainÄ…. PrieÅ¡ kelis metus Å¡is procentas buvo žymiai didesnis, taÄiau Å¡alyje kylant pragyvenimo lygiui vis daugiau žmonių vÄ—l pradÄ—jo pirkti knygas savo namų bibliotekai.
Daugiau kaip treÄdalis pirkÄ—jų knygÄ… perka dovanoti, teigdami, kad tai universali dovana bet kokia proga.
|
|
|
| | Å vietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas ir VÅ¡Ä® “Lietuvos Junior Achievement†(LJA) direktorius Eugenijus SaviÄius pasiraÅ¡Ä— trejų metų bendradarbiavimo sutartį, kuri prisidÄ—s įgyvendinant Ekonominio raÅ¡tingumo ir verslumo ugdymo strategijÄ… ir Europos Komisijos komunikatÄ…, skirtÄ… verslumo ugdymui.
Å i sutartis padÄ—s vis didesniam mokinių ir mokytojų skaiÄiui įgyti ekonominio mokymo ir verslumo ugdymo žinių. Junior Achievement savo visame pasaulyje naudojamomis praktiÅ¡kai patikrintomis programomis užtikrins, kad Å¡ios žinios taptų prieinamos kiekvienam mokiniui kiekvienoje Lietuvos mokykloje.
LJA įsipareigojo parengti naujas mokymo programas, pasiūlyti visoms mokykloms ir mokiniams mokomųjų bendrovių praktiką mokyklose, aktyviai dalyvauti rengiant ekonomikos ir verslumo mokytojus.
Šalys sieks, kad bendrovės dalyvavimą formaliajame ir neformaliajame ugdyme vertintų kaip investiciją ir tos bendrovės atsakomybės visuomenei aspektą, taip pat rūpinsis verslumo plėtros aplinkos kūrimu.
Sutartimi numatomi verslumo ugdymo seminarai, mokymai, konkursai mokytojams, mokiniams, kitiems Å¡vietimo specialistams.
|
|
|
| | Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Už šį spendimą balsavo visi vertinimo tarybos nariai. Pastatą siūloma saugoti regioninės reikšmės lygmeniu.
Vertinimo tarybos narių dauguma patvirtintos Vilniaus koncertų ir sporto rÅ«mų teritorijos, apimanÄios 5,2 hektaro, ribos.
Unikalios architektÅ«ros koncertų ir sporto rÅ«mai pastatyti 1971 m. gruodžio mÄ—nesį. Pastatas patenka į archeologijos kultÅ«ros vertybÄ—s Vilniaus senojo miesto vietos su priemesÄiais teritorijÄ….
Tuo metu didžiausioje universalioje pramoginių renginių ir sporto halėje vyko istoriniai ir visai Lietuvai svarbūs įvykiai. 1988 m. spalio 22-23 d. Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 1991 m. sausio 14-16 d. visuomenė atsisveikino su pastate pašarvotais Lietuvos laisvės kovotojais, žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto.
|
|
|
| | Šiandien Vilniaus universitete duris atveria Europos teisės vasaros mokykla. Tai jau tradicija tampantis ir Lietuvoje alternatyvų neturintis projektas.
Unikalios Europos teisÄ—s vasaros mokyklos iniciatoriais jau treÄius metus yra Vilniaus universiteto TeisÄ—s fakultetas, Frankfurto J. W. Goethe bei Paryžiaus X-Nanterre universitetai. Vilniaus universitete susirinkÄ™ trijų Europos Å¡alių studentai bei profesoriai diskutuos teisinÄ—mis eurointegracijos temomis. Å iais metais bus gvildenamas specifinis klausimas: "Europos erdvÄ— – mitas ar realybÄ—?".
Å iais metais organizuojama Europos teisÄ—s vasaros mokykla jau spÄ—jo susilaukti didelio susidomÄ—jimo: užsiregistravo 72 studentai, iÅ¡ kurių 15 vokieÄių, 25 prancÅ«zai bei 32 lietuviai. Paskaitas įvairiomis teisinÄ—mis temomis skaitys profesoriai iÅ¡ PrancÅ«zijos, Vokietijos ir Lietuvos: VU TeisÄ—s fakulteto dekanas Vytautas NekroÅ¡ius, konstitucinÄ—s teisÄ—s specialistas Egidijus Å ileikis, docentai Vaidotas VaiÄaitis, Vytautas Mizaras ir kt.
Visi Europos teisÄ—s vasaros mokyklos dalyviai gaus trijų aukÅ¡tųjų mokyklų kartu iÅ¡duotus sertifikatus. Tai nÄ—ra oficialus diplomas, taÄiau teisininkai jį vertina kaip svariÄ… pagalbÄ… ar savotiÅ¡kÄ… rekomendacijÄ… įsidarbinant.
|
|
|
| | Atliekant archeologinius kasinėjimus Panevėžio rajone Upytės gyvenvietėje 35 kvadratinių metrų perkasoje buvo rasta senojo geležies amžiaus pilkapių liekanų. Archeologiniams tyrimams ši teritorija pasirinkta ne savo valia, o iškilus būtinybei plėsti miestelio kapines.
Istorikų iškelta hipotezė, jog šalia senųjų Upytės kapinių gali būti senojo geležies amžiaus kapinynas su išlikusiomis istorinėmis vertybėmis, pasitvirtino aptikus neišardytą pilkapio pagrindą, kuris, kaip įprasta, buvo išdegintas ir išklotas smulkiais akmenukais.
AnksÄiau archeologiniai kasinÄ—jimai UpytÄ—je buvo surengti 1938 metais. Didžiųjų kasinÄ—jimų metų archeologas Pranas Kulikauskas iÅ¡tyrÄ— 51 griautinį kapÄ… ir aptiko įdomių radinių, kurie eksponuojami Kauno Vytauto Didžiojo muziejuje.
Šiuo metu tyrimams Upytėje vadovavusi Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Alfreda Petrulienė ruošia mokslinio darbo ataskaitą, po kurios svarstymo mokslinė archeologų tarybą nuspręs, ar verta tęsti tyrimus Upytėje.
Lietuvių (aukÅ¡taiÄių) gentys 5-12 amžiuje sudegintus mirusiuosius laidojo kapuose, virÅ¡ jų supildami sampilus ir aplink iÅ¡kasdami duobes ar griovius.
|
|
|
| | Vilniaus apskrityje sumažėjo mokyklų ir mokinių, taÄiau padaugÄ—jo profesinių mokyklų. 2000-2001-aisiais Vilniaus apskrityje veikÄ— 449 bendrojo lavinimo mokyklos, taÄiau jau 2005-2006 mokslo metais jų skaiÄius sumažėjo iki 341, t. y. beveik ketvirtadaliu.
Atitinkamai sumažėjo ir mokinių skaiÄius - nuo 140 591 mokinio 2000-2001 mokslo metais iki 125 405 mokinių 2005-2006 mokslo metais.
Mažiausiai sumažėjo mokyklų Vilniaus rajone - 18,8 procento, o daugiausiai - Å alÄininkų rajone - 52,2 procento. Dabar Äia atitinkamai yra 74 ir 33 mokyklos.
Vilniaus miesto savivaldybÄ—je per tÄ… patį laikotarpį mokyklų padaugÄ—jo - 2000-2001 metais Äia buvo 138, 2005-2006 metais 147 mokyklos.
Tuo tarpu profesinių mokyklų Vilniaus apskrityje 2004-2005 mokslo metais buvo 14, o 2005-2006 metais jau 16. Daugiausia - deÅ¡imt - profesinių mokyklų veikia Vilniaus mieste, likusiuose apskrities rajonuose ir savivaldybÄ—se - ElektrÄ—nų, Å alÄininkų, Å venÄionių, Trakų, UkmergÄ—s ir Vilniaus - po vienÄ….
ProfesinÄ—se mokyklose minÄ—tais mokslo metais mokÄ—si panaÅ¡us mokinių skaiÄius - 9701 2004-2005 metais ir 9717 - 2005-2006 metais.
|
|
|
| | Taikomosios dailÄ—s muziejuje Vilniuje pristatytas naujas Lietuvos kariuomenÄ—s projektas: atkurta autentiÅ¡ka 14 amžiaus Lietuvos didžiųjų valdovų Algirdo ir KÄ™stuÄio epochos kario ginkluotÄ— ir apranga.
Vykdant projektÄ… buvo atkurtas pilnas 14 amžiaus kario Å¡arvų komplektas: kalavijas, kovinis peilis, kovinÄ— ietis, kovinis kirvis, pÄ—stininko skydas, Å¡almas, dilbių, alkÅ«nių, peÄių, kelių, blauzdų apsauga, taip pat Å¡arvai, vadinami žieduoÄiu, Å¡arvinis žieduoÄio kapiÅ¡onas, poÅ¡arvis, kita.
Ginklai ir apranga atkurti remiantis iki šių dienų išlikusiais istoriniais šaltiniais. Nukaldintas naujas kalavijas yra atitikmuo Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomo 13 amžiaus Desiukiškių kalavijo, rasto 1986 metais Raudonėje (Jurbarko rajonas).
Pernai į darbo grupÄ™ susibÅ«rusiems karybos istorijos entuziastams, kariÅ¡kiams, istorikams ir dizaineriams atkuriant 14-ojo amžiaus kario iÅ¡vaizdÄ… talkino autoritetingi istorikai, tarp jų - Vilniaus universiteto profesorius, Archeologijos katedros vedÄ—jas Aleksas Luchtanas, KultÅ«ros paveldo departamento direktorius daktaras Albinas KunceviÄius.
Ginklus nukaldino šios retos specializacijos meistrai iš Mažeikių rajono, kalviai tėvas ir sūnūs Stankai, šarvus gamino viduramžių karo istorijos klubo entuziastai iš Kauno Karolis Jankauskas ir Juras Visockis.
Senovinius kario drabužius atkurti pasiryžo darbo grupės narė, drabužių modeliuotoja Jolanta Rimkutė.
14-ojo amžiaus LDK karių aprangoje gausu unikalių elementų, kuriuos vėliau perėmė kai kurios kitos šalys.
|
|
|
| | Savaitgalį Estijoje Tartu mieste vykusiame Baltijos šalių studentų festivalyje „Gaudeamus“ dalyvavo Lietuvos universitetų, kolegijų meno kolektyvai – šokėjai, chorai, muzikos ansambliai, iš viso – per 2000 dalyvių. Lietuvos delegacijai vadovavo švietimo ir mokslo viceministras Raimundas Mockeliūnas.
Šiais metais dainų ir šokių festivalis atkeliavo į Tartu miestą. Būtent šiame mieste prieš 50 metų vyko pirmoji studentiška menų šventė.
Baltijos Å¡alių studentų dainų ir Å¡okių festivalio Estijoje sumanytojai ir vadovai - Estijos Å vietimo ir tyrimų ministerija. Jaunų talentų saviraiÅ¡kos Å¡ventÄ™ organizavo Tartu universitetas. Dainų ir Å¡okių Å¡ventÄ—s dalyvius bei rengÄ—jus sveikinÄ™s Å¡vietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas linkÄ—jo, jog į EstijÄ… atkeliavÄ™s muzikuojantis, dainuojantis, Å¡okantis jaunimas meno kalba suvienytų visus Pabaltijo festivalio dalyvius ir sveÄius.
Pirmą kartą „Gaudeamus“ festivalis vyko 1956 metais Estijoje. Ši Baltijos šalių studentų šventė vyksta kas dveji metai Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje. Festivalis unikalus tuo, kad jame dalyvauja vien tik studentų meniniai šokių kolektyvai, chorai ir kapelos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
|
|
|
| | Menų spaustuvÄ—s „Atviros erdvÄ—s“ programa nusitaikÄ— į jaunus, kÅ«rybingus ir nesibijanÄius laužyti tradicijas scenos profesionalus, kuriems pasiÅ«lÄ— finansinÄ™ paramÄ… bei techninÄ™ bazÄ™ mainais į originalias, aktualias ir provokuojanÄias idÄ—jas.
28 menininkai ir organizacijos Å¡iemet pateikÄ— paraiÅ¡kas „Atvirai erdvei“. Atrankoje dalyvavusių projektų spektras platus – nuo tradicinių dramos ir Å¡iuolaikinio Å¡okio spektaklių, miuziklų, pastatymų vaikams iki tarpdisciplininių projektų, sujungianÄių įvairius menus. Kai kurių projektų autoriai – veržliomis idÄ—jomis besiskinantys sau keliÄ… jauni menininkai, tuo tarpu kiti – brandÅ«s ir daug pasiekÄ™ savo srities profesionalai, kuruojantys kylanÄius menininkus arba buriantys jaunus talentus į savo komandÄ….
Ä®vertinus visus projektus pagal „Atviros erdvÄ—s“ atrankos kriterijus (idÄ—jų originalumas, sceninis aktualumas ir naujos raiÅ¡kos formos), atrinkti septyni projektai. Tai GabrielÄ—s LabanauskaitÄ—s audiovizualinÄ—s poezijos projektas „Tarp...“, Gintaro LiutkeviÄiaus spektaklis Franco Kafkos apysakos „Metamorfozė“ motyvais, Sakalo Uždavinio spektaklis pagal Rolando Schimmelpfennigo pjesÄ™ „Moteris iÅ¡ praeities“, Jono Versecko Å¡okio spektaklis „SrÅ«va. Neliesk“, Loretos JuodkaitÄ—s Å¡okio diptichas „Salamandra“ (rež. Valentinas Masalskis), Balio LatÄ—no spektaklis pagal Konstantino SteÅ¡iko pjesÄ™ „M.m. Scenos iÅ¡ gyvenimo“ ir Dalios JokubauskaitÄ—s spektaklis pagal Bernard‘o-Marie Kolteso pjesÄ™ „MedvilnÄ—s laukų vienatvÄ—je“.
Menų spaustuvÄ— ir projekte dalyvaujantys skirtingų kartų menininkai pripažįsta, jog Å¡iandieninis Lietuvos teatras gyvena savotiÅ¡kuose standartų rÄ—muose. TodÄ—l „Atvira erdvė“ sieks pateikti Å¡viežio, kokybiÅ¡ko ir provokuojanÄio meno naujajame teatro sezone.
|
|
|
| | Lietuvoje labiausiai trÅ«ksta darbininkiÅ¡kų profesijų specialistų, taÄiau jaunimas ir toliau "Å¡turmuoja" aukÅ¡tojo mokslo olimpÄ….
Praėjusiais mokslo metais aukštojo mokslo diplomo aukštosiose mokyklose siekė 199 tūkst. jaunuolių, tuo tarpu darbininko kvalifikacijos - keturis kartus mažiau, 46 tūkst.
StudijuojanÄių kolegijose ir universitetuose skaiÄius per vienerius mokslo metus iÅ¡augo 7 tÅ«kst. ProfesinÄ—se mokyklose mokinių skaiÄius jau antri metai lieka nepakitÄ™s.
2005 metais darbininkiÅ¡kÄ… profesijÄ… profesinÄ—se mokyklose pasirinko kas ketvirtas pagrindinÄ—s mokyklos mokinys ir kas aÅ¡tuntas vidurinÄ—s mokyklos abiturientas. Beveik 25 proc. mokinių profesinÄ—se mokyklose įgijo verslo administravimo specialybÄ™. Tuo tarpu statybininkų, kurių Å¡iuo metu ypaÄ trÅ«ksta, pernai parengta 11 proc. (2004 metais - 12 proc.) visų baigusiųjų profesines mokyklas.
Pernai atliktas laisvų darbo vietų tyrimas parodė, jog pramonės įmonėse daugiau nei 60 proc. laisvų darbo vietų buvo kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams.
Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai 50 proc. jaunimo, įgijusio pagrindinį išsilavinimą, pirmiausia renkasi kvalifikuoto darbininko profesiją ir tik po to siekia aukštojo mokslo.
Čekijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje darbininkiškas profesijas renkasi 70-80 proc., Slovėnijoje, Belgijoje, Nyderlanduose 60-70 proc. jaunuolių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą.
Mažiau nei Lietuvoje (25 proc.) baigusiųjų pagrindines mokyklas siekia įgyti darbininko kvalifikaciją tik Kipre, Vengrijoje ir Portugalijoje.
|
|
|
| | Iš Švedijos armijos muziejaus į Lietuvos dailės muziejų atvežtos XVII-XVIII amžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinės vėliavos ir žemėlapiai. Eksponatai bus pristatyti UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 30-osios sesijos išvakarėse atidaromoje tarptautinėje parodoje.
Iki šių dienų Lietuvoje yra išlikusi tik viena Žygimanto Vazos valdymo metų Trakų vaivadijos vėliava. Parodoje eksponuojamos Lietuvos, Lenkijos ir Saksonijos valdovo Augusto Stipriojo valdymo epochos autentiškos Lietuvos vėliavos, XVII amžiaus trimito vėliava. Valstybinės vėliavos švedams atiteko karo metu. Jos buvo vertingas pergalingo žygio trofėjus.
Iki mūsų dienų neišlikusios arba visiškai sunykusios Radvilų, Višnioveckių, Oginskių pulkų vėliavos atkurtos pagal Hoffmano bei Johanssono albumo piešinius ir taip pat eksponuojamos greta autentiškų Lietuvos valstybės vėliavų.
Į parodą atvežti žemėlapiai atskleidžia XVII-XVIII amžių švedų karinių žygių maršrutus. Eksponuojami devyni originalūs 1655 metų bei du XVIII amžiaus Lietuvos ir Žemaitijos žemėlapiai, taip pat Lietuvos Brastos ir Biržų miestų bei tvirtovių planai, Plungės miesto panorama.
|
|
|
| | Lenkijos švietimo ministras Romanas Giertychas ketina visiems Lenkijos licėjams ir technikumams nupirkti spaudai rengiamus 15 tomų Popiežiaus Jono Pauliaus II rinktinius raštus. Šis sumanymas valstybės biudžetui kainuos 19 mln. zlotų.
15 tomų Jono Pauliaus II rinktiniai raÅ¡tai bus vienas stambiausių pastarojo meto Lenkijos leidybinių projektų. LeidybÄ… globoja Krokuvos arkivyskupas buvÄ™s Jono Pauliaus II sekretorius kardinolas Stanislavas DziviÅ¡as ir prezidentas Lechas KaÄynskis.
Palaiminimą parašė ir popiežius Benediktas XVI-asis. Du pirmieji tomai turi būti išleisti dar šį rudenį. Tikimasi, jog visi 15 pasirodys per 2–3 metus. Į rinkinį bus įtrauktos popiežiaus enciklikos, homilijos, apaštališkieji laiškai bei asmeniniai tekstai. Krokuvos leidykla jau nupirko iš Vatikano autorines teises.
Dar neaišku, ar popiežiaus raštų skaitymas bus privalomas dalykas Lenkijos mokyklose.
Ä® ankstesnius ultradeÅ¡iniajai katalikiÅ¡kai Lenkijos Å¡eimų lygai vadovaujanÄio Romano Giertycho projektus ir jo paskyrimÄ… lenkų jaunimas visÄ… gegužę reagavo protesto demonstracijomis.
|
|
|
|
