| Kultūros naujienos
|  | |
|
 |
|
| Interfeisas
|  | |
|
|
| Kontaktai
| | |
|
|
| AutorinÄ—s teisÄ—s
| | |
|
|
| Skaitikliai | | |
|
|
|
ISSN 2538-8940 El. paštas: info@elibrary.lt
Tel.: (+370 5) 248-1536
Fax: (+370 5) 248-1629
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Švietimo ir kultūros naujienos |
| |
| |
| |
|
| | Vasara – atostogų metas viso pasaulio mokiniams. Vokietijos moksleivių vasaros atostogų laiką ir trukmę žemių vyriausybės nustato savarankiškai.
Visa Vokietija suskirstyta į kelias zonas (kurios gali jungti ir keletÄ… žemių) ir atostogos jose prasideda skirtingu laiku. Taip daroma todÄ—l, kad sumažėtų spÅ«stys greitkeliuose pietų kryptimi ir nesusidarytų bilietų stygius. Vasaros atostogos Vokietijoje dažniausiai trunka Å¡eÅ¡ias kalendorines liepos-rugpjÅ«Äio savaites. Be to, kalÄ—dinÄ—s atostogos trunka beveik tris savaites, velykinÄ—s ir gegužės mÄ—nesio – maždaug po 20 dienų, po vienÄ… savaitÄ™ moksleiviai ilsisi lapkritį ir kovÄ….
Pastaruoju metu analogiškus atostogų grafikus pagal europietišką pavyzdį sudarinėja Europos Komisija. Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir daugelyje kitų Europos šalių vasaros atostogos trunka tik du mėnesius – liepą ir rugpjūtį. Be to, per Kalėdas vaikai ilsisi tris, o per Velykas – dvi savaites.
Amerikos mokyklose mokomasi vidutiniÅ¡kai 180 dienų per metus. Kai kuriose valstijose (Alabamos, Viskonsino ir Vajomingo) vaikai mokosi 175 dienas per metus. Daugelyje Amerikos mokyklų mokslo metai suskirstyti į du semestrus. Mokslo metai prasideda rugpjÅ«Äio pabaigoje arba rugsÄ—jo pradžioje, o baigiasi birželį. Atostogos bÅ«na lapkritį (PadÄ—kos diena), gruodį (KalÄ—dos) ir balandį (Velykos).
Ä®tempÄiausias mokymosi grafikas Japonijos, Pietų KorÄ—jos ir Taivano mokyklose – po 220 dienų per metus.
|
|
|
| | Carol Martin Gruodis atminimo Å¡vietimo fondas pasiryžęs finansiÅ¡kai paremti labai sÄ—kmingai besimokanÄius studentus ir socialiai remtinus vaikus. Stipendijoms fondas planuoja skirti beveik 200 tÅ«kst. litų. 18 fondo stipendijų žadama skirti labai sÄ—kmingai besimokantiems studentams, 11 - studentams iÅ¡ PietryÄių Lietuvos ir 51 stipendija - gabiems socialiai remtiniems mokiniams.
Socialiai remtiniems jaunuoliams stipendijos dydis bus ne mažesnis negu 100 JAV dolerių per mėnesį, o magistratūros studijų studentams bus mokama 125 JAV dolerių dydžio stipendija.
Į fondo skiriamas vardines stipendijas gali pretenduoti jaunuoliai, gerai arba labai gerai baigę bendrojo lavinimo mokyklas bei gimnazijas, dalyvavę šalies mokslo olimpiadose arba konkursuose, tarptautiniuose menų konkursuose, mokykloje gavę nemokamą maitinimą.
Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į savivaldybes, kad pastarosios išrinktų vieną ar du.
Artimiausiu metu fondas savivaldybių atrinktus gerai besimokanÄius socialiai remtinus mokinius - pretendentus fondo stipendijai gauti, apie stipendijų skyrimÄ… informuos asmeniÅ¡kai.
|
|
|
| | Lietuvos biotechnologijų bendrovė „Fermentas“, Vilniaus universitetas (VU) ir Biotechnologijos institutas pradeda įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą, kurio tikslas – gilesnis Lietuvoje rengiamų genetikos ir biochemijos specialistų praktinis paruošimas.
Pasak projekto vadovo ir „Fermento“ direktoriaus pavaduotojo Arvydo Lubio, VU iÅ¡siskiria pakankamai geru teoriniu studentų paruoÅ¡imu, taÄiau mokymo programose stokojama praktinių įgÅ«džių formavimo ir gilinimo priemonių.
Projekto metu bus parengta 18 praktinio mokymo modulių, kuriuos VU kaip pasirenkamus dalykus įtrauks į genetikos ir biochemijos magistro studijų programas. Naujuosius modulius pasirinkusių studentų žinias vertins „Fermento“ mokslininkai.
Be to, VU magistrantai bus kvieÄiami „Fermento“ ir Biotechnologijos instituto laboratorijose atlikti baigiamuosius magistro darbus, o doktorantai – „Fermento“ Mokslinių tyrimų centre vykdyti mokslinius tyrimus.
„Fermentas“ jau bendradarbiauja ir su Vilniaus kolegija, rengianÄia į praktinį darbÄ… orientuotus biotechnologijos specialistus.
|
|
|
| | Pirmą kartą per trisdešimt metų Monrealio Pasaulinių Filmų Festivalyje (Le Festival Des Films Du Monde) įvyks lietuviško vaidybinio filmo premjera. Tai - pilno metražo įkaitų drama "Anastasia", rašoma „ARTetos“. Filmas priskirtas "Focus on World Cinema" kategorijai.
Filme "Anastasia" vaidina garsÅ«s lietuvių bei latvių aktoriai, tokie kaip Liubomiras LauceviÄius (Michail), Kostas Smoriginas (Å turmakeviÄius), Donatas Banionis (Remio tÄ—vas), Vytautas Kernagis (Remis), Martins Vilsons (Kostia), Andris Makovskis (Jura), ArÅ«nas Sakalauskas (Staska) ir kiti.
Filmą režisavo latvių režisierius Maris Martinsons, gyvenantis Lietuvoje jau 15 metų.
|
|
|
| | Vilniaus rajono mokyklų tinklo pertvarkos problemas padės spręsti bendra savivaldybės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovų darbo grupė, nuspręsta antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusiame šių institucijų atstovų pasitarime.
Darbo grupė bus sudaryta artimiausiu metu. Ji inicijuos Vilniaus rajono mokyklų poreikių tyrimą ir koordinuos Vilniaus rajono savivaldybės ir Vilniaus apskrities viršininko bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planų tobulinimą.
Sprendimus dÄ—l Å¡vietimo plÄ—tros rajone priims savivaldybÄ—. TaÄiau bendromis pastangomis turime užtikrinti, kad rajone bÅ«tų vykdoma valstybinÄ— Å¡vietimo politika, užtikrinanti kokybiÅ¡kÄ… Å¡vietimÄ… visiems mokiniams. BÅ«tina į mokyklų tinklÄ… pažiÅ«rÄ—ti iÅ¡ mokinio pozicijų – kokioje mokykloje jam geriausia mokytis, kur jis įgis kokybiÅ¡kÄ… iÅ¡silavinimÄ….
Valstybės kontrolė, atlikusi bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos auditą, nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybė bendrajame mokyklų tinklo pertvarkos plane nenumatė esminės pertvarkos, nors mokinių ir personalo santykis, lyginant su šalies vidurkiu – mažas.
|
|
|
| | Lenkijos fotomenininkų sÄ…jungos Senojoje galerijoje VarÅ¡uvoje atidaryta NacionalinÄ—s premijos laureato Romualdo Požerskio fotografijų paroda "Atminties sodai". Tai vienas iÅ¡ daugelio "Lietuvos dienų Lenkijoje 2006" programos renginių. Parodoje pristatomos Požerskio fotografijų serijos - "Atlaidai", "Atminties sodai", "Paskutinieji namai", "KarÅ¡ta vasara", "Mažojo Alfonso vargai ir džiaugsmai" ir fotografijų albumai - "Atlaidai/Lithuanian Pilgrimages" ir "Atminties sodai". Pirmoji autorinÄ— Å¡io fotografo paroda Lenkijoje buvo surengta 1978 metais PoznanÄ—s fotografijos galerijoje. VÄ—liau jo darbai buvo pristatomi įvairiuose Lenkijos miestuose: Krokuvoje, Gdanske, LodzÄ—je, BalstogÄ—je ir kitur. Apie jo kÅ«rybÄ… raÅ¡Ä— Lenkijos spauda. TaÄiau tai pirmoji Požerskio autorinÄ— paroda VarÅ¡uvoje, ji veiks iki rugsÄ—jo 12 dienos. Å ia proga lenkų kalba bus iÅ¡leistas Romualdo Požerskio kÅ«rybai skirtas katalogas. Per pastaruosius kelerius metus Lenkijos fotomenininkų sÄ…jungos Senojoje galerijoje VarÅ¡uvoje buvo surengtos kelios Lietuvos fotografijos menÄ… pristatanÄios parodos - Antano Sutkaus, Stasio PovilaiÄio, Aleksandro Macijausko, Å¡iemet vyko Jano Bulhako fotografijų paroda iÅ¡ Nacionalinio M.K.ÄŒiurlionio dailÄ—s muziejaus Kaune kolekcijos. 2006 metų liepos-gruodžio mÄ—nesiais organizuojamomis Lietuvos dienomis Lenkijoje siekiama paminÄ—ti 15-Ä…sias Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkÅ«rimo metines. Tai didžiausias LietuvÄ… kaimyninÄ—je valstybÄ—je pristatysiantis projektas. Jo programÄ… sudaro daugiau nei 100 renginių VarÅ¡uvoje ir kituose Lenkijos miestuose, kur organizuojamos susigiminiavusių miestų dienos.
|
|
|
| | Jam-session vakarai muzikantus ir klausytojus paprastai vilioja todÄ—l, kad jų metu randasi visiÅ¡kai netikÄ—ti sÄ…skambiai, atmosferoje tvyro nežabotas spontaniÅ¡kumas. Buvo nutarts, kad Drama Jam Session - tarptautinÄ—s dramaturgijos ir teatro kÅ«rybinÄ—s, edukacinÄ—s dirbtuvÄ—s, kuriose dalyvaus dramaturgai iÅ¡ Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos, jauni Lietuvos bei Minsko laisvojo teatro aktoriai ir režisieriai. Jie susirinko į PalangÄ… parengÄ™ namų darbus - paraÅ¡Ä™ scenas tema "Miestelis prie jÅ«ros". PjesÄ™ statys tarptautinis kolektyvas: režisieriai Dalia JokubauskaitÄ— ir Vladimiras Å Äerbanas (Baltarusija) bei Lietuvos ir Minsko laisvojo teatro aktoriai. Dirbtuvių tikslas - iÅ¡gauti naujų ir netikÄ—tų Å¡iuolaikinÄ—s dramaturgijos sÄ…skambių, pritaikyti ir sustiprinti kÅ«rybinius įgÅ«džius bei gerai praleisti laikÄ… su bendraminÄiais dramaturgijos mÄ—gÄ—jais. Seminarams vadovaus tarptautinÄ™ patirtį turintys dramaturgijos specialistai: Pavelas Rudnevas - teatro kritikas, Å¡iuolaikinÄ—s dramaturgijos teoretikas, Vsevolodo Mejerholdo centro Maskvoje meno vadovas (Rusija), Vladimiras Levanovas - dramaturgas, festivalio "Majskije Ätenija" Toljatyje meno vadovas (Rusija) ir Nikolajus Chalezinas - dramaturgas, Minsko laisvojo teatro meno vadovas (Baltarusija). TeorinÄ™ seminaro dalį sudarys paskaitos, o per praktinius užsiÄ—mimus dalyviai dirbs su atsivežta dramaturgine medžiaga.
|
|
|
| | „Vakarų vÄ—jai“ – taip pavadinta Lietuvos dailininkų sÄ…jungos KlaipÄ—dos skyriaus narių apžvalginÄ— kÅ«rybos paroda, atidaryta uostamiesÄio parodų rÅ«muose. Po kelerių metų pertraukos Äia vÄ—l pristatoma plati vaizduojamosios dailÄ—s ekspozicija, kuri kartu su dailÄ—s paroda „Molio, medžio, metalo, siÅ«lų, odos menas“ pateikia žiÅ«rovams iÅ¡samiÄ… Vakarų Lietuvos regiono dailininkų kÅ«rybos panoramÄ…. „Atgaivindami bendrų apžvalginių parodų tradicijÄ… siekiame, kad jos taptų kÅ«rybiniu stimulu visiems skyriaus nariams, o visuomenei kas dveji metai atskleistų esminius pokyÄius, vykstanÄius mÅ«sų tapyboje, grafikoje, skulptÅ«roje ir taikomojoje dailÄ—je“, – sakÄ— LDS KlaipÄ—dos skyriaus pirmininkas ArÅ«nas Sakalauskas. LDS KlaipÄ—dos skyriui priklauso 101 menininkas. Parodoje 60 autorių pateikia po kelis savo darbus, kurie yra eksponuojami per du rekonstruotų rÅ«mų aukÅ¡tus. Parodai iÅ¡leisti iÅ¡samÅ«s kiekvienos menininkų grupÄ—s – skulptorių, tapytojų, grafikų ir taikomųjų menų kÅ«rÄ—jų katalogai. Parodos rengÄ—jai tikisi, kad tai paskatins ir dailininkus ateityje daryti tai, ko labiausiai nemÄ—gsta, – kataloguoti savo darbus.
|
|
|
| | Panevėžio rajono savivaldybÄ—s administracijos Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyriaus vedÄ—jo KÄ™stuÄio Rimkaus pateiktais duomenimis, šį rudenį nebebus mokinių Geležių pagrindinÄ—s mokyklos Sodelių skyriuje ir Žibartonių pagrindinÄ—s mokyklos BartaÅ¡iÅ«nų skyriuje.
Å iÄ… RugsÄ—jo 1-Ä…jÄ… į bendrojo lavinimo Panevėžio rajono mokyklas turÄ—tų ateiti 381 pirmokas. Pernai pirmaklasių buvo pusÅ¡imÄiu daugiau. Kiekvienas gaus ir pirmÄ… mokyklos dokumentÄ… - pirmoko pasÄ….
Planuojama, kad iÅ¡ viso rajone į dvi gimnazijas, keturis darželius-mokyklas, Å¡eÅ¡ias vidurines mokyklas bei keturiolika pagrindinių mokyklų ir jų skyrių ateis 5 tÅ«kstanÄiai 200 mokinių.
Šiemet į Ameriką, Angliją, Baltarusiją, Ispaniją ir net Afriką išvyko aštuonios rajono šeimos. Jose buvo vienuolika mokyklinio amžiaus vaikų.
Tik minÄ—tos aÅ¡tuonios Å¡eimos deklaravo apie iÅ¡vykimÄ…, taÄiau dalis iÅ¡vyksta nepraneÅ¡Ä™ Migracijos tarnybai. Galima teigti, jog tokie asmenys vis tiek gyvena Panevėžio rajone.
Per pastaruosius dvejus metus užsienyje iš Panevėžio rajono išvykusiose šeimose gimė 38 vaikai.
|
|
|
| | Jauna lietuvių džiazo dainininkÄ—, pianistÄ— bei muzikos kÅ«rÄ—ja AndrÄ— PabarÄiÅ«tÄ— savo projekto premjerÄ… pristatÄ— tarptautiniame avangardinÄ—s vokalinÄ—s muzikos festivalyje „Turning Sounds“ VarÅ¡uvoje. Atviras eksperimentams renginys sutraukÄ— daug pasaulio vokalo meno Å¡viesulių. Festivalyje pasirodÄ— originalumu garsÄ—jantys Sainkho Namtchylak, legendinis Philas Mintonas, Ge-Suk Yeo. Savitumu nuo užsienieÄių meistrų stengÄ—si neatsilikti ir vilnietÄ—. A.PabarÄiÅ«tÄ— savo projektui „KelionÄ—, arba VidinÄ— emigracija“ sutelkÄ— unikaliÄ… palydÄ…. Å iai dainininkei Lenkijoje talkino akordeono virtuozas Raimondas SviackeviÄius ir perkusininkas Tomas Dobrovolskis, pritaikÄ™s muzikavimui azoto amforos branduolį (varinis gaublys) bei paprasÄiausiÄ… stiklo vazÄ…. Tokios sudÄ—ties ansamblio nebuvo girdÄ—jusi ne tik lenkų, bet ir jokios kitos užsienio Å¡alies publika. Be to, A.PabarÄiÅ«tÄ— savo improvizacijoms pasitelkÄ— Å¡amanų bei kitas egzotiÅ¡kas dainavimo technikas. Tik prieÅ¡ mÄ—nesį susibÅ«rusi trijulÄ— spontaniÅ¡ku projektu siekÄ— perteikti permainingas žmogaus vidinio pasaulio bÅ«senas – nuo ritulinÄ—s rimties iki chaoso. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antrakursei A.PabarÄiÅ«tei, prieÅ¡ kelerius metus debiutavusiai džiazo scenoje, „Turning Sounds“ buvo vienas daugelio pastaraisiais metais jos aplankytų užsienio renginių. Gabi muzikÄ— Å¡iemet net buvo nominuota Lietuvos instituto apdovanojimui „LT tapatybė“ už Å¡alies garsinimÄ… svetur.
|
|
|
| | KlaipÄ—dos Prano DomÅ¡aiÄio galerijoje pristatyta paroda „Šiuolaikinių Japonijos dailininkų parafrazÄ—s Toshusai Sharaku (XVIII a.) grafikos tema“. IÅ¡ KlaipÄ—dos paroda keliaus į Vakarų AfrikÄ…, vÄ—liau – į Izraelį. T.Sharaku – garsus ir paslaptingas XVIII a. japonų spalvotų medžio graviÅ«rų meistras. Dailininkas per deÅ¡imt mÄ—nesių – nuo 1794-ųjų gegužės iki 1795-ųjų vasario jis sukÅ«rÄ— per 140 grafikos kÅ«rinių: kabukio teatro aktorių, sumo imtynininkų ir karių portretų, o paskui pradingo iÅ¡ meno pasaulio. T.Sharaku grafika pripažinimo sulaukÄ— tik XX a. pradžioje, kai paveikslus pastebÄ—jo ir apraÅ¡Ä— vokieÄių tyrinÄ—tojas Julius Kurthas. DinamiÅ¡kos aktorių pozos, ekspresyvi veido iÅ¡raiÅ¡ka, subtilus koloritas, raiÅ¡ki linija ir kandi, groteskiÅ¡ka personažų charakteristika palieka didžiulį įspÅ«dį, skleidžia nenusakomÄ… galiÄ…. Japonijoje liko tiktai 28 aktorių portretai, saugomi Nacionaliniame Tokijo muziejuje. Parodoje yra eksponuojamos Å¡ių graviÅ«rų reprodukcijos. ÄŒia taip pat pateikiami Å¡iuolaikinių Japonijos dailininkų kÅ«riniai – interpretacijos T.Sharaku kÅ«rybos tema. Dar viena Å¡ios ekspozicijos dalis – garsiojo japono temomis sukurti 28 žymiausių grafinio dizaino srityje Japonijoje dirbanÄių menininkų darbai. „Sharaku pagerbimas“ – 11 jaunųjų Japonijos menininkų kÅ«ryba: tapyba, skulptÅ«ra, fotografija, grafika, keramika, garso objektai.
|
|
|
| | Vyresniųjų klausių mokiniai be įprastų dalykų iÅ¡plÄ—stiniu kursu galÄ—s mokytis verslo ir vadybos, grafinio dizaino, kompiuterinių muzikos technologijų, rinktis integruotas kino ir video meno, vieÅ¡buÄių ir mitybos programas. VidurinÄ—je mokykloje įsisavintus technologinio ir meninio profilio dalykus užskaitys ir profesinÄ—s mokyklos.
Ateityje taip pat numatoma parengti, išbandyti ir organizuoti technologijų brandos egzaminą.
Kad vieni žmonÄ—s informacijÄ… greiÄiau įsisavina skaitydami, raÅ¡ydami, klausydami pasakojimų, o kiti – eksperimentuodami praktiÅ¡kai pripažinta seniai. Nepaisant to, Å¡vietimas ilgÄ… laikÄ… buvo orientuotas į akademinių polinkių vaikus. Nesugebantys vienoje vietoje nusÄ—dÄ—ti ir teoriÅ¡kai mokytis mokiniai dÄ—l to prarasdavo motyvacijÄ…, kai kurie iÅ¡ viso mesdavo mokyklÄ….
Prieš metus 26 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose į praktinę veiklą ar menus linkusiems mokiniams pasiūlytos eksperimentinės, jų poreikiams pritaikytos ugdymo programos.
Išbandyti alternatyvius mokymo būdus panoro 13 savivaldybių. Iš kiekvienos atrinkus po dvi mokyklas, iki 2008-ųjų užsibrėžta sukurti ir valstybiniu mastu išbandyti 14–19 metų mokinių mokymosi krypties pasirinkimo modelį, parengti mokomųjų dalykų programas su technologinio ir meninio ugdymo elementais, integruotas menų ir technologijų programas bei išplėsti jų pasiūlą.
Vietoje vieno meninio ugdymo dalyko (dailės, muzikos, dramos, choreografijos arba šiuolaikinių komunikatyvinių mokslų) rinktis profesinio mokymo dalykus mokiniai galės nuo 2007 metų rudens.
Daugiau technologinių programų mokyklose turėtų atsirasti po metų.
|
|
|
| | Po metų bendrojo lavinimo mokyklose nebeliks griežto profiliavimo, 11-12 klasių mokiniai galės daug laisviau rinktis mokomuosius dalykus, programų kursus. Visiems privalomas bendrojo lavinimo branduolys sudarys 60 proc. pamokų laiko, likusį mokiniai galės skirti pasirinktų dalykų išplėstinių kursų, papildomų dalykų ir jų modulių pamokoms.
Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino naujas vidurinio ugdymo programos aprašas, kuris įsigalios nuo 2007 metų rugsėjo 1-osios.
Naujame profiliavimo etape numatoma labiau individualizuoti 11-12 klasių mokinių mokymą. Tikimasi, kad tai sumažins mokymosi krūvius, abiturientams leis geriau pasirengti brandos egzaminams ir galbūt nemažai daliai padės atsisakyti korepetitorių paslaugų.
Dabar mokinys bÅ«tinai turi pasirinkti nuo 2 iki 5 iÅ¡plÄ—stinių kokių nors dalykų kursų. Nuo 2007-ųjų rugsÄ—jo jų kiekis nebus nustatomas. Mokiniai, kuriems sekasi sunkiau, galÄ—s nesirinkti nÄ— vieno iÅ¡plÄ—stinio kurso. Gabesnieji ir darbÅ¡tÅ«s A lygiu galÄ—s mokytis tiek dalykų, kiek norÄ—s, juos ribos tik maksimalus pamokų skaiÄius - 32 per savaitÄ™.
Projekte vyresniųjų klasių mokiniams privaloma visuomenei naudinga veikla, kuriai skiriama 30 valandų per dvejus metus, nukelta į pagrindinio ugdymo programą ir siejama su pilietiškumo pagrindais.
Dar viena naujiena, kuriai pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta darbo grupė - į vieną bloką jungiamas meninis ir technologinis ugdymas. Taip pat svarstoma galimybė įvesti pasirenkamąjį mokyklinį technologijų egzaminą.
Nuo 2007 rugsėjo 11-12 klasių mokiniai turėtų mokytis 9 ir ne daugiau kaip 13 skirtingų dalykų. Kadangi kiekvieno mokinio ugdymo planas bus labiau individualizuotas, mokykloms prireiks konsultantų, kurie padėtų kiekvienam mokiniui tinkamai pasirinkti dalykų išplėstinius kursus, papildomus dalykus ir jų modulius.
|
|
|
| | Iki rugsÄ—jo pirmosios mokyklas pasieks pirmokų pasai. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto direktorius Rimanto Karecko teigimu, į „dokumentus“ vaikai galÄ—s patys įsiklijuoti nuotraukas ir net priraÅ¡yti savo minÄių.
Lietuvos pilieÄio pasÄ… primenanÄiame žaliame pirmoko dokumente - svarbiausi faktai apie valstybÄ—s simbolius, kalbÄ…, Å¡alies kaimynus, Å¡ventes, istorinius miestus bei kitus dalykus. Vaikai galÄ—s sužinoti, kokia aukÅ¡Äiausia Lietuvos kalva, giliausias ežeras, kada vyko Žalgirio mÅ«Å¡is.
TreÄius metus leidžiamo pirmoko paso turinys kiek skirsis nuo ankstesnių, nes kiekvienais metais jis po truputį atnaujinamas.
Pase papildyti skyreliai „MÅ«sų valstybė“, „Jie garsino Lietuvą“. Pastarajame įraÅ¡yta daugiau garsių mokslininkų, medikų pavardžių, paminÄ—tas vienas seniausių Europoje Vilniaus universitetas, 5 kartÄ… pasaulio Äempiono titulÄ… apgynÄ™s sportinių Å¡okių kolektyvas „ŽuvÄ—dra“, tris kartus iÅ¡ eilÄ—s pasaulio stipruoliu pripažintas ŽydrÅ«nas Savickas.
Skyriuje „MÅ«sų drÄ…suoliai“ naujokams pristatomi Å¡iais metais ŽūvanÄiųjų gelbÄ—jimo kryžiumi apdovanoti vaikai. Naujame skyriuje „Kad mokykloje bÅ«tų gera akcentuojama, jog mokykla – mÅ«sų antrieji namai, taÄiau gera mokytis tik draugiÅ¡koje mokykloje, kur sutaria ir vaikai, ir mokytojai.
Lietuvos pirmoko pasą Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas užregistravęs kaip ženklą. Jo viduje – imituoti vandenženkliai. „Galima sakyti, kad iki rugsėjo į apyvartą išleisim 36 tūkst. netikrų pasų“, - juokavo R.Kareckas.
|
|
|
| | 2009 metų laidos abiturientai brandos atestatÄ… galÄ—s gauti iÅ¡laikÄ™ tik vienÄ… privalomÄ…jį ir du pasirenkamuosius egzaminus. „Lietuvos moksleivių parlamentas siÅ«lÄ— palikti 2 privalomus brandos egzaminus, taÄiau ministerijos, aukÅ¡tųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų vadovų ir mokinių atstovai pasirinko kompromisinį variantÄ… – vietoje dabar skelbiamų 4 palikti 3“, - teigia Å vietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedÄ—ja Loreta ŽadeikaitÄ—.
2009 metais abiturientams bus privalomas lietuvių kalbos brandos egzaminas ir du pasirenkamieji.
Brandos atestatas fiksuoja du dalykus – kad baigta bendrojo lavinimo programa ir išlaikyti egzaminai. „Aukštosios mokyklos be metinių pažymių ir dabar daugiausiai prašo 3 dalykų egzaminų vertinimų, tad jų turėtų pakakti“, - prognozavo L.Žadeikaitė.
Pasak specialistÄ—s, sumažinus privalomų brandos egzaminų skaiÄių Lietuvoje bus iÅ¡laikytas ir vidinis, ir iÅ¡orinis vertinimas – brandos atestate bus ir metiniai pasirinktų dalykų, ir egzaminų pažymiai.
Lietuvos moksleivių parlamentas Švietimo ir mokslo ministerijai siūlydamas palikti tik du privalomus brandos egzaminus teigė, jog tai sumažintų įtampą, mokymosi krūvį. Kreipimęsi rašyta, jog mažiau privalomų egzaminų leis sutrumpinti ištęstą brandos egzaminų sesiją.
Ministerijos specialistÄ— neatmetÄ— galimybÄ—s, kad ateityje privalomų brandos egzaminų skaiÄius sumažės iki 2.
|
|
|
| | Per archeologinius kasinÄ—jimus KÄ—dainiuose, Mikalojaus DaukÅ¡os vieÅ¡osios bibliotekos kieme, aptiktas senovinių pinigų lobis - 603 Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikÅ¡Äio Jono Kazimiero Å¡ilingai.
Septynioliktojo amžiaus monetų lobis gulėjo maždaug pusės metro gylyje - statybinio laužo ir juodžemio sluoksnyje.
Monetas aptiko archeologui Algirdui JukneviÄiui talkinÄ™ KÄ—dainių moksleiviai Simas VeÄÄ—nas ir Kristina LipinytÄ—.
Monetas teko traukti tiesiog iÅ¡ žemÄ—s - spÄ—jama, kad savininkas jas buvo sudÄ—jÄ™s į medžiaginį maiÅ¡elį, kuris per kelis Å¡imtmeÄius visiÅ¡kai suiro. Pats maiÅ¡elis, ko gero, buvo slÄ—ptas kažkokioje krosnies angoje - tokiÄ… prielaidÄ… perÅ¡a iÅ¡likÄ™ aprÅ«kÄ™ plytgaliai ir kitoks statybinis laužas. Liaudis vadino ,,boratinkomis“ Jonas Kazimieras, kurio laikais kaldintos atrastosios monetos, jungtinei Lietuvos - Lenkijos valstybei vadovavo nuo 1648 iki 1668 metų.
Jo vardu pavadinti šilingai - pirmieji lietuviški variniai pinigai: iki jų cirkuliavusios monetos buvo pagamintos arba iš aukso, arba iš sidabro, arba iš vadinamojo bilono - sidabro ir alavo mišinio.
Septynioliktojo amžiaus žargonu šie pinigai vadinti ,,boratinkomis“: mat jų kaldinimui vadovavo tuometės Lietuvos - Lenkijos valstybės didžiąją pinigų kalyklą išsinuomojęs italas Titas Livijus Boratinis. Jis sugalvojo ir monetų nominalą.
T.L.Boratinis paliko pÄ—dsakÄ… ir Europos istorijoje: pirmasis pasiÅ«lÄ— įvesti vieningÄ… ilgio matÄ… - metrÄ…. Iki tol ilgis bÅ«davo matuojamas ir sieksniais, ir pÄ—domis, ir rykÅ¡tÄ—mis, ir uolekÄiais, ir dar kitokiais matais, dÄ—l ko kildavo nemažai painiavos bei nesusipratimų.
|
|
|
| | Pertvarkant mokyklų tinklÄ… didÄ—ja mokinių pavežėjimo iki kitų mokyklų poreikis. Kasmet jis tenkinamas vis geriau, taÄiau keli Å¡imtai vaikų, gyvenanÄių 3 ir daugiau kilometrų nuo mokyklos, iki jos turi nusigauti savarankiÅ¡kai – konstatavo mokyklų pertvarkÄ… analizavusi ValstybÄ—s kontrolÄ—.
Rugsėjį Lietuvos keliais pradės važinėti 46 nauji geltonieji autobusai, dar 9 bus skirti specialiųjų poreikių vaikams.
IÅ¡ viso moksleivius iki mokyklos ir namo nuo rugsÄ—jo kasryt vežios 334 tam skirti automobiliai. „Mokinių pavežėjimo sistema nuolat tobulinama, siekiama, kad vaikai bÅ«tų paimami ir pavežami kuo arÄiau namų. Kiek iÅ¡ viso reikia geltonųjų autobusiukų, sunku tiksliai pasakyti, nes mokyklų ir vaikų skaiÄius kinta.
Geltonaisiais autobusais į mokyklas vežami reorganizuotų kaimo mokyklų mokiniai, taip pat specialiųjų poreikių vaikai. Taip į mokyklas vežami mokiniai sugaiÅ¡ta beveik perpus mažiau laiko nei važiuodami visuomeniniu marÅ¡rutiniu transportu. Paimami ir parvežami arÄiau namų, jie noriau lanko mokyklÄ…, gali dalyvauti popamokiniuose renginiuose, lankyti bÅ«relius.
Geltonaisiais autobusais vaikai vežami ir į sporto varžybas, konkursus, olimpiadas, ekskursijas. Tyrimai rodo, kad vežioti moksleivius mokykliniu transportu - pigiau ir saugiau nei visuomeniniu.
|
|
|
| | Šiuo metu rengiamas Vadovėlių ekspertavimo sistemos modelio projektas, kuriame numatoma tobulinti vadovėlių ekspertavimo tvarką. Dokumento projektą rengia švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.
Dokumento projekte numatyta griežÄiau bei aiÅ¡kiau apibrėžti leidyklų, vadovÄ—lių autorių, ekspertų atsakomybÄ™. Taip pat numatoma vadovÄ—lių autoriams ir leidykloms skirti laikÄ… konsultacijoms.
Dokumento projekte taip pat numatoma atnaujinti Vadovėlių centro veiklą. Centro darbuotojai padės konsultantams-recenzentams, organizuos mokymus ir kt. Informacija apie naujus (pataisytus) vadovėlius bei išsamios visų konsultantų-recenzentų vertinimo išvados būtų skelbiamos vadovėlių duomenų bazėje.
Dokumento projektas bus baigtas rengti iki lapkriÄio 1 dienos ir skelbiamas vieÅ¡ai svarstyti. Naujasis vadovÄ—lių ekspertavimo modelis įsigaliotų nuo 2007 metų. Naujasis modelis pagerintų vadovÄ—lių kokybÄ™, skatintų ekspertų objektyvumÄ….
Pagal dabar galiojanÄiÄ… tvarkÄ…, paraÅ¡ytÄ… vadovÄ—lį (koncepcijÄ… ir rankraÅ¡tį) vertina ekspertų komisija, kuri pagal patvirtintus vertinimo kriterijus žiÅ«ri, ar vadovÄ—lis atitinka Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrÄ…sias programas ir iÅ¡silavinimo standartus. Ekspertų komisijoms prie Å vietimo plÄ—totÄ—s centro pateikiamas galutinis vadovÄ—lio rankraÅ¡tis – kompiuteriu surinktas, visas vadovÄ—lio tekstas su numatytomis iliustracijomis. Ekspertų komisija vadovÄ—liui suteikia patvirtinimo žymÄ… ir vadovÄ—lis įtraukiamas į galiojanÄių ir galimų įsigyti vadovÄ—lių sÄ…raÅ¡us.
|
|
|
| | Šiemet po bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas laisvų studijų vietų neliko tik 5 universitetuose, kituose papildomas priėmimas skelbtas net į prestižines studijų programas. Specialistų nuomone, tam įtakos turėjo padidėjęs susidomėjimas studijomis užsienyje - dalis abiturientų lietuviškas aukštąsias mokyklas rinkosi tik apsidrausdami.
„Atsirado daugiau abiturientų, stojanÄių į užsienio mokyklas, kurios priÄ—mimÄ… organizuoja taip pat vasarÄ…. Tokie jaunuoliai apsidrausdami lygiagreÄiai stojo ir į Lietuvos universitetus, taÄiau pas mus pasiliko tik tie, kuriems nepavyko įstoti į kitos Europos SÄ…jungos valstybÄ—s aukÅ¡tÄ…jÄ… mokyklą“, - sakÄ— sakÄ— Lietuvos aukÅ¡tųjų mokyklų asociacijos bendram priÄ—mimui organizuoti prezidentas Raimundas Å iauÄiÅ«nas.
Patikimos informacijos, kiek abiturientų šiemet stojo į užsienio mokyklas nėra. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos dokumento, kuris patvirtintų brandos atestato tikrumą, reikalauja tik kai kurie universitetai.
|
|
|
| | 2000 metais bendrojo lavinimo mokyklose įvedus visuotinį profilinį mokymÄ… tikÄ—tasi didesnÄ—s mokinių motyvacijos mokytis, galimybÄ—s gilintis į tuos dalykus, kurie bus reikalingi tÄ™siant mokslÄ… aukÅ¡tosiose mokyklose. TaÄiau mokymosi krÅ«vis profilinÄ—se klasÄ—se ne tik nesumažėjo, bet netgi gerokai padidÄ—jo, lyginat jį su mokymosi krÅ«viu 9-10 klasÄ—se, parodÄ— Å vietimo ir mokslo ministerijos užsakymu bendrovÄ—s „Factus Dominus“ atliktas mokslinis tyrimas „Profilinio mokymosi problemos“.
Tyrimo iÅ¡vadose teigiama, jog pagrindinÄ—s didelio mokymosi krÅ«vio priežastys – labai aukÅ¡ti reikalavimai ir didelis pamokų skaiÄius. Vertindami savo mokymosi krÅ«vį mokiniai ypatingai akcentuoja pamokų ruoÅ¡Ä… ir papildomÄ… mokymÄ…si.
„Egzistuoja akivaizdi mokymosi krūvio sąsaja su pasirinktu profiliu: didžiausias krūvis tenka pasirinkusiems realinį ir humanitarinį profilį, mažiausias – technologinį profilį pasirinkusiems mokiniams. Meninį profilį pasirinkusių mokinių mokymosi krūvis sąlygotas meninių gabumų ugdymo specifikos ir yra ypatingai didelis“, - pažymi tyrimo duomenis apibendrinę Kauno mokslininkai.
Ištyrus tolesnio mokymosi pasirinkimo atitikimą profiliui, nustatyta, jog daugumai studentų pavyksta susieti studijų sritį su bendrojo lavinimo mokykloje pasirinktu profiliu ir A lygiu mokytais dalykais.
Universitetų auklėtinių teigimu, studijuodami jie labiausiai pritaiko mokykloje įgytas anglų klabos, matematikos, gimtosios kalbos ir informacinių technologijų žinias.
|
|
|
| | Nors 63-iojo Venecijos kino festivalio programoje lietuvių režisierių filmų nebus rodoma, taÄiau Å¡ių metų festivalyje bus ir vienas lietuviÅ¡kas akcentas. Venecijos kino festivalio nepriklausomoje programoje "Venecijos dienos/Autorių dienos" bus rodoma lietuvių kino operatoriaus Rimvydo Leipaus nufilmuota vaidybinÄ— kino juosta "Khadakas".
Šį ilgo metražo vaidybinį kino filmą sukūrė žinomas belgų dokumentinio kino režisierius Peteris Brosensas ir Jessica Woodworth, o nufilmavo R.Leipus. Belgijos, Vokietijos ir Olandijos bendros produkcijos filmas buvo kuriamas šių metų žiemą Mongolijos stepėse. Vaidmenis filme sukūrė profesionalūs mongolų aktoriai ir kine debiutuojantis jaunimas.
Ä® treÄiÄ… kartÄ… rengiamų "Venecijos dienu" programÄ… Å¡iemet atrinkta dvylika kino juostų iÅ¡ Danijos, Å vedijos, Vokietijos, PrancÅ«zijos, Ispanijos, Argentinos, Peru ir kitų Å¡alių. Kartu su filmų peržiÅ«romis vyks ir susitikimai su kÅ«rÄ—jais, diskusijos.
DÄ—l pagrindinio "Auksinio liÅ«to" apdovanojimo už geriausiÄ… filmÄ… ir kitų prizų pagrindinÄ—je festivalio programoje varžysis deÅ¡imt filmų, net pusÄ— iÅ¡ jų - amerikieÄių režisierių. Festivalio "Auksinis liÅ«tas" už viso gyvenimo kÅ«rybÄ… šįmet bus įteiktas režisieriui Davidui Lynchui.
|
|
|
| | Visi Lietuvos mokiniai, dalyvavę 47-ojoje tarptautinėje mokinių matematikos olimpiadoje Liublianoje (Slovėnija), pelnė apdovanojimus.
Vilniaus licÄ—jaus abiturientas Daumilas Ardickas, tarptautinÄ—se matematikos olimpiadose laimintis treÄius metus, apdovanotas sidabro medaliu (mokytojas – A. SkÅ«pas).
PirmÄ… kartÄ… tarptautinÄ—je matematikos olimpiadoje dalyvavÄ™ Kauno technologijos universiteto gimnazijos vienuoliktokai KÄ™stutis ÄŒesnaviÄius (mokyt. L. NarkeviÄius, G.JonuÅ¡as) ir Laurynas MikÅ¡ys (mokyt. L. NarkeviÄius) pelnÄ— bronzos medalius.
Pagyrimo raÅ¡tu apdovanotas Vilniaus licÄ—jaus vienuoliktokas Aistis Atminas (mokyt. I. BagdonienÄ—), garbÄ—s raÅ¡tais - Vilniaus licÄ—jaus deÅ¡imtokas Vytautas Gruslys (mokyt. B. Budvytis) ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Jonas Å ukys (mokyt. L. NarkeviÄius).
Lietuvos mokinių komandai vadovavo dr. Juozas Juvencijus MaÄys, tarptautinÄ—s vertinimo komisijos narys, Matematikos ir informatikos instituto vyr. mokslo darbuotojas, bei dr. Romualdas KaÅ¡uba, Vilniaus universiteto Matematikos metodikos katedros dÄ—stytojas.
|
|
|
| | Istorinis KlaipÄ—dos senamiesÄio pastatas – Ryžių malÅ«nas – po Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties metų pertraukos vÄ—l iÅ¡kilo visu dydžiu. VisiÅ¡kai atstatytas Å¡alia DanÄ—s upÄ—s esanÄio Å¡eÅ¡iaaukÅ¡Äio pastato karkasas ir pradÄ—ti fasado bei stogo montavimo darbai.
Atstatyti autentiÅ¡kos iÅ¡vaizdos ir dydžio Ryžių malÅ«nÄ… bei restauruoti dar du Å¡alia esanÄius DanÄ—s galerijos istorinius pastatus, šį pavasarį pradÄ—jo AB “KlaipÄ—dos laivų remontasâ€. Tai pirmasis “JÅ«ros vartų†projekto darbų etapas, pagal kurį KLR teritorija taps reakreacine klaipÄ—dieÄių ir uostamiesÄio sveÄių vieta.
LaikanÄios betoninÄ—s konstrukcijos jau surÄ™stos. Dabar pradÄ—tas pastato tÅ«rio formavimas, o senovinÄ—s fachverkinÄ—s detalÄ—s bus įkomponuojamos atliekant fasado apdailÄ….
Ryžių malūnas dažnai vadinamas senosios Klaipėdos architektūros simboliu. XVIII a. pabaigoje Danės krantinėje buvo pastatytas vadinamasis „trijų stogų“ sandėlis, kuriame buvo apdirbami iš Kinijos laivais atgabenti ryžiai. Manoma, kad dėl to šis pastatas ir buvo „pakrikštytas“ Ryžių malūnu. Tai buvo šešių aukštų vokiško stiliaus fachverkinis statinys, iš kurio po Antrojo pasaulinio karo liko tik pirmo aukšto mūriniai fragmentai.
Numatyta, jog visų trijų DanÄ—s galerijos pastatų - Ryžių malÅ«no, keltininko namelio ir sandÄ—lio prie Pilies uosto - rekonstrukcija bus baigta iki 2007-ųjų vasaros. ÄŒia įsikurs vieÅ¡buÄiai, lauko kavinÄ—s, restoranai.
|
|
|
| | Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija įgyvendina projektą, kurio tikslas – suteikti profesinių mokyklų mokiniams darbo su moderniomis technologijomis žinių ir įgūdžių. Tikslui pasiekti jau registruojami pedagogai, kurie apmokys praktikos vadovus įmonėse bei praktikos vadovai įmonėse, vadovausiantys profesinių mokyklų mokinių darbo su moderniomis technologijomis profesinėms praktikoms.
Projektas vykdomas visuose Lietuvos regionuose. Projekto metu bus apmokyta 4000 profesinių mokyklų mokinių iš paklausiausių Lietuvos darbo rinkoje specialybių. Šiems mokiniams bus sudaryta galimybė įgyti darbo su moderniomis technologijomis įgūdžius. Tam, kad profesinių mokyklų mokiniai įgytų inovatyvių žinių ir įgūdžių būtinų dirbant su moderniomis technologijomis, projekto metu bus sukurta praktikų vadovų rengimo ir priežiūros sistema. Šios sistemos pagrindą sudarys projekto metu sukurti praktikų vadovų atrankos ir rengimo metodikos bei mokymo medžiagų rinkiniai. Projekto metu bus parengta 50 pedagogų, kurie apmokys praktikos vadovus įmonėse. Praktikos vadovai įmonėse vadovaus profesinių mokyklų mokinių darbo su moderniomis technologijomis profesinėms praktikoms Lietuvos įmonėse.
|
|
|
| | PirmÄ… kartÄ… Lietuvoje, Palangos A. MonÄio namuose – muziejuje, pristatomi Croce Taravella tapybos darbai. C.Taravella - vienas įdomiausių 2005 metų Venecijos bienalÄ— dalyvių. Muziejaus lankytojai turi unikaliÄ… galimybÄ™ pamatyti ir Venecijos bienalÄ—je eksponuotÄ… kÅ«rinį – “Valdes pusiasalis 416. Argentinaâ€.
Taravello tapyba apima įvairiausias temas: figūrą, portretą, natiurmortą, peizažą, tame tarpe ir urbanistinį peizažą.
Be tapybos ir skulptūros dailininkas užsiima instaliacijomis. 2001 metais Berlyne, Tacheles meno centre, buvo sukurta pastovi jo paroda iš 100 skulptūrų, taipogi realizuota eilė instaliacijų Sicilijoje, Bolonijoje. Menininkas yra surengęs parodas Barselonoje, Sidnėjuje, Bregence, Paryžiuje, Briuselyje.
Dailininkas gimė 1964 metais Polizzi Generosa mieste. Gyvena ir dirba Romoje bei Pelerme, kur turi savo dirbtuves. Tapytojas yra baigęs Palermo Meno Akademiją.
Paroda, kuri Å¡iuo metu pristatoma Antano MonÄio namuose-muziejuje Palangoje yra skirta Miesto ir jo Likimo tematikai, kurioje Taravella parodo kontrastÄ… tarp įvairių jÄ—gų priklausanÄių apokaliptiniam požiÅ«riui į megapolio realybÄ™.
|
|
|
| | Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas paskirstė papildomą milijoną litų lituanistikos mokslo projektams. Jie finansuojami pagal prioritetinę Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptį "Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis".
Didžiausią 100 tūkst. Lt paramą gavo Lietuvos istorijos instituto projektas "Lietuvos Metrika: publikavimas ir tyrimai", vadovaujamas dr. Artūro Dubonio.
Fondo paramos sulaukė 20 iš 36 pateiktų lituanistinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) sklaidos projektų, kuriems buvo skirta 980 tūkst. Lt.
Daugiau nei treÄdalis Å¡ios sumos buvo skirta skaitmeninti įvairiems lituanistikos Å¡altiniams bei mokslinių tyrimų iÅ¡tekliams: archeologiniams radiniams, archyviniams folkloro įraÅ¡ams, Lietuvos Didžiosios KunigaikÅ¡tystÄ—s rankraÅ¡tiniams dokumentams, seniesiems lietuviÅ¡kiems raÅ¡tams ir kt.
Šių fundamentinių šaltinių skaitmeninimas, parengimas, publikavimas, kaupimas elektroninėse duomenų bazėse – tai vienas būdų įtraukti lietuvių kalbą ir kultūrą į pasaulinį kontekstą.
Tarp paramos gavėjų – Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvių kalbos institutas, taip pat Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos universitetai ir kitos mokslo institucijos.
Šiuo metu pagal prioritetinę kryptį "Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis" fondas remia 30 projektų, kuriems nuo 2003 m. iš viso skirta daugiau kaip 3,8 mln. Lt.
|
|
|
| | Nacionalinio M. K. ÄŒiurlionio dailÄ—s muziejaus Paveikslų galerijoje veikia vizualiųjų menų paroda „Naujos kaukÄ—s“. Joje savo darbus eksponuoja kaip niekad gausus menininkų bÅ«rys: ArtÅ«ras Aliukas, Robertas Antinis, Stasys EidrigeviÄius, Vytenis JankÅ«nas, Paulius JuÅ¡ka, Simona JuÅ¡keviÄiÅ«tÄ—, Vidmantas Jusionis, SigutÄ— GrabliauskaitÄ—, Gintaras Kamarauskas, RamunÄ— KmieliauskaitÄ—, Saulius Kuizinas, EglÄ— LabanauskaitÄ—, Vidmantas MarcinkeviÄius, Aurelijus Madzeliauskas, Aleksandras Macijauskas ir Rymantas Penkauskas.
IdÄ—ja surengti tokiÄ… vizualiųjų menų parodÄ… skulptoriui Sauliui Kuizinui kilo kelis kartus apsilankius Italijoje ir susipažinus su venecijietiÅ¡komis kaukÄ—mis, turtingÄ… istorijÄ… turinÄia italų karnavaline tradicija. ApžiÅ«rÄ—damas įvairių valstybių menininkų sukurtus kÅ«rinius Venecijos bienalÄ—je, skulptorius pamanÄ—, jog ne prastesnÄ™ meninÄ™ vertÄ™ sugeba sukurti ir lietuvių menininkai.
Pasitelkiant skirtingas meno rÅ«Å¡is – skulptÅ«rÄ…, tapybÄ…, fotografijÄ…, taikomÄ…jÄ… dailÄ™, tarpdisciplininius menus, vizualiųjų menų parodoje „Naujos kaukÄ—s“ siekiama atskleisti kaukÄ—s semantinÄ™ ir vizualiÄ…jÄ… interpretacijÄ… Å¡iuolaikiniame mene. KaukÄ— yra svarbi įvairių tautų kultÅ«rose. KaukÄ— ypaÄ sureikÅ¡minama per didžiÄ…sias Å¡ventes, karnavalus, UžgavÄ—nes. Parodos dalyviai siekÄ— atskleisti santykį tarp tradicinio ir interpretuojamojo kaukÄ—s simbolio, parodyti, kaip kaukÄ—s motyvas, simbolis yra interpretuojamas Å¡iuolaikiniame mene.
|
|
|
| | Švietimo ir mokslo ministerija įspėja, kad būsimuosius studentus gali vilioti aukštosios mokyklos, kurių studijos nepripažįstamos Lietuvoje.
Aukštųjų mokyklų, kurios turi teisę teikti studijas Lietuvoje, sąrašas skelbiamas švietimo įstaigų duomenų bazėje – Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje AIKOS, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje.
Šiuo metu Lietuvoje nėra nei vieno užsienio aukštosios mokyklos padalinio. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, suprasdami didžiulį norą studijuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, įspėja būsimuosius studentus, kad jie įsitikintų siūlomų studijų legalumu.
Apie užsienio aukštąsias mokyklas, kurių studijos pripažįstamos Lietuvoje, galima sužinoti Studijų kokybės ir vertinimo centre. Patikima informacija apie legalias užsienio aukštąsias mokyklas taip pat skelbiama Europos nacionalinių informacinių centrų tinklalapyje.
Kilus abejonėms, galima susisiekti su kiekvienos šalies nacionaliniais informavimo centrais. Pastarųjų koordinatės taip pat pateikiamos minėtoje svetainėje.
|
|
|
|
