| Kultūros naujienos
|  | |
|
 |
|
| Interfeisas
|  | |
|
|
| Kontaktai
| | |
|
|
| Autorinės teisės
| | |
|
|
| Skaitikliai | | |
|
|
|
ISSN 2538-8940 El. paštas: info@elibrary.lt
Tel.: (+370 5) 248-1536
Fax: (+370 5) 248-1629
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Švietimo ir kultūros naujienos |
| |
| |
| |
|
| | Vilniuje atidarytas nevyriausybinis Rytų Europos studijų centras (Eastern Europe studies centre - EESC). Centrą įkūrė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo institutas (VU TSPMI) kartu su Užsienio reikalų ministerija, vykdydami PHARE Bendradarbiavimo abipus sienos programos projektą.
EESC atidarymas - sėkmingas projekto, skirto Baltijos jūros regiono nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimui stiprinti, įgyvendinimo rezultatas.
Lietuva, norėdama tapti regioninių iniciatyvų centru ir toliau vykdyti aktyvią užsienio politiką Rytų Europoje, privalo turėti stiprų analitinį centrą, atliekantį profesionalią Rytų Europoje vykstančių politinių, ekonominių ir socialinių procesų analizę.
|
|
|
| | Lietuviškos liaudies muzikos atlikėjos Veronikos Povilionienės ir "Blezdingos" koncertą Brodvėjaus teatre "Thalia" teigiamai recenzavo "The New York Times". JAV laikraštis nepamiršo paminėti, kad nepriklausomybę siekusioms atgauti Baltijos šalims tautinė muzika turėjo ypatingą reikšmę.
Niujorke (JAV), per pirmąjį Europos kultūros festivalį "European Dream", koncertavo Veronika Povilionienė kartu su folkloro ansambliu "Blezdinga". Lietuvos muzikantai savo programą atliko prestižiniame Brodvėjaus teatre "Thalia". Viena garsiausių lietuviškos liaudies muzikos atlikėjų Povilionienė kartu su "Blezdinga" Niujorke koncertavo pirmą kartą. Festivalio organizatorių prašymu "Thalios" teatre lietuviai pristatė specialią programą, į kurią įtrauktos seniausios autentiškos liaudies dainos. Šeštadienį "The New York Times" išspausdino straipsnį apie lietuvių pasirodymą Brodvėjaus teatro scenoje. Pasak daugelį metų JAV dirbusio žurnalisto Romo Sakadolskio, Lietuvos menininkai šio laikraščio dėmesio retai sulaukia. O "The New York Times" savaitgalio numeryje spausdinamame rašinyje apie lietuvių atlikėjus atsiliepiama palankiai. Kaip teigiama "The New York Times", Povilionienė kolekcionuoja ne tik muzikos kūrinius, kuriems gresia modernizavimas ir nykimas, bet ir tuos, kurie padeda išsaugoti lietuvių tapatybę.
|
|
|
| | Lietuva, turinti aštuonis kultūros atašė užsienyje, žada skirti dar vieną už kultūrą atsakingą pareigūną - į Japoniją. Nutarimą dėl Lietuvos kultūros atašė Japonijoje pareigybės steigimo trečiadienį vyksiančiame posėdyje ketina priimti Vyriausybė.
Kultūros atašė pareigybę Japonijoje norima steigti siekiant vykdyti Lietuvos nacionalinės kultūros sklaidos politiką, organizuoti ir koordinuoti Lietuvos kultūros pristatymo iniciatyvų įgyvendinimą, užmegzti ir palaikyti tiesioginius kontaktus tarp abiejų valstybių kultūrinių visuomenių, spręsti kitus aktualius dvišalių kultūrinių mainų klausimus.
Kultūros atašė skiriami trejiems metams.
|
|
|
| | Istorijos profesoriui Juliui Kakariekai Čilės sostinės Santjago Gabriela Mistral universitetas nutarė skirti garbės daktaro vardą. Apdovanojimas lietuviui skirtas už plačius mokslinius tyrimus viduramžių istorijos srityje Čilės ir kituose užsienio universitetuose.
J.Kakarieka ilgą laiką dėstė įvairiose aukštosiose mokyklose Čilėje ir Argentinoje, buvo Čilės Concepcion universiteto Istorijos ir geografijos instituto direktorius.
Pastaruosius penkiolika metų profesorius dirba Gabriela Mistral universiteto Istorijos teorijos ir filosofijos bei Politinės minties istorijos katedrose, praneša Užsienio reikalų ministerija.
1922 metais Lietuvoje gimęs J.Karieka, 1942 metais įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filosofijos fakultetą, vėliau emigravo į Vokietiją, kur pradėjo savo profesinę veiklą. Gavęs stipendiją studijuoti Čilėje, su šia šalimi susiejo savo asmeninę ir profesinę ateitį.
|
|
|
| | Prancūzijos prezidento Jacqueso Chiraco įkurtos asociacijos "Le Pont Neuf" skiriama stipendija jauniems medikams iš Rytų ir Vidurio Europos šiemet atiteko Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto gydytojui Andriui Deguliui. J.Chiracas gydytojui stipendiją įteiks Paryžiuje, Eliziejaus rūmuose.
Asociacija "Le Pont Neuf" įkurta prieš dešimtmetį prezidento J.Chiraco iniciatyva palaikyti ryšius tarp Prancūzijos ir Rytų bei Vidurio Europos valstybių. Kiekvienais metais ši organizacija skiria stipendijas jauniems gydytojams, jauniems politikams bei menininkams. Laureatus atrenka Prancūzijos mokslo taryba.
1995 metais stipendija buvo skirita Lietuvos menininkams, kurių darbų paroda buvo organizuota asociacijos galerijoje.
|
|
|
| | Parlamentarai ragina kuo greičiau pasirašyti sutartis, kuriomis būtų suteiktos patalpos Vilniuje tremtyje veikiančiam iš Baltarusijos išvarytam Europos humanitariniam universitetui (EHU). Daugiau nei metus Lietuvoje dirbančio universiteto problemos trečiadienį aptartos Seimo Užsienio reikalų komitete (URK).
EHU kreipėsi į Seimą pagalbos, nes niekaip nepasirašomos patalpų panaudos sutartys su aukštąją mokyklą savo patalpose priglaudusiu Mykolo Romerio universitetu.
Autoritariniam Aleksandro Lukašenkos režimui nutraukus EHU veiklą Minske, ši aukštoji mokykla rado prieglobstį Vilniuje. Universitetui skirtos patalpos Mykolo Romerio universitete, kurių, gausėjant EHU studentų skaičiui, nebepakanka. Šiuo metu M.Romerio universitete vyksta naujo korpuso, kuriame planuojama įkurti EHU, statybos.
Prieš dvylika metų Minske įkurtas Europos humanitarinis universitetas rengė naujos kartos profesionalus, kurie prisidėtų prie dialogo tarp Rytų ir Vakarų Europos kultūrų skatinimo ir pilietinės visuomenės Baltarusijoje plėtros, ir tuo sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo.
2004 metų vasarą Baltarusijos švietimo ministerija iš universiteto atėmė licenciją užsiimti švietimo veikla.
|
|
|
| | „Aktyvaus“ piliečio samprata Lietuvos studentai labai skiriasi nuo bendraamžių Europoje. Mūsų jaunimo nuomone, aktyvus pilietis – visų pirma, gerai informuotas apie valstybės ir pasaulio įvykius, balsuojantis per rinkimus. Tuo tarpu Švedijos studentams tikras pilietis – tas, kuris su mažumomis elgiasi kaip su kitais valstybės gyventojais, laikosi įstatymų ir taisyklių.
Ispanijos studentams svarbiausia, kad tikras ir aktyvus pilietis analizuotų ir kurtų lygybę savo aplinkoje ir pasaulyje. Tai parodė magistrantūros programose studijuojančių Europos studentų internetinė apklausa.
Studijų, darbo ir pilietiškumo klausimais Lietuvos studentai panašiausi į švedus.
Lietuviai, vengrai ir ispanai pirmenybę teiktų tiems darbams, kuriuose dirba malonūs žmonės. Tačiau Lietuvos studentai iš kitų išsiskyrė ir kaip labiausiai vertinantys gerą darbo užmokestį.
|
|
|
| | Iki paskutinės akimirkos buvo griežtai įslaptinta labiausiai nusipelniusiojo pavardė. Prieš pat pasirodymą paskelbta žinia saksofonininką, klarnetininką ir kompozitorių Liudą Mockūną užklupo netikėtai. Jo iškalba - muzikos garsai - vakar pakerėjo žiūrovus. Mockūnas - vienas iškiliausių Lietuvos džiazo kūrėjų, moderniojo džiazo ir laisvosios avangardinės muzikos atstovas. Liudas įgijo ir džiazo, ir akademinį išsilavinimą M.K.Čiurlionio menų mokykloje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Kopenhagos ritmo muzikos konservatorijoje. Džiazo scenoje debiutavo vos aštuonerių su Vladimiro Čekasino vadovaujamu moksleivių džiazo ansambliu. Nuo 15 metų jis nuolat dalyvauja džiazo festivaliuose, o nuo 1996-ųjų pasirodo ir kaip kolektyvų lyderis. Menininkas pelnytai vadinamas Lietuvos džiazo ambasadoriumi. Jis - įvairių tarptautinių projektų iniciatorius, daugybės konkursų laimėtojas. Tarptautinė saksofonininko karjera ypač suaktyvėjo 1999-aisiais pradėjus studijas Kopenhagoje. Čia jau po metų su Stefanu Pasborgu subūrė grupę "Toxikum". Šįkart festivalyje Liudas pasirodė su ryškių individualybių kvartetu "Mockunas & Pasborg Toxikum Special".
|
|
|
| | Užsienyje įsitvirtinę darbingo amžiaus Lietuvos gyventojai vis dažniau su savimi pasiima vaikus, todėl pastaraisiais metais auga lituanistinių švietimo įstaigų ir jose dirbančių mokytojų poreikis.
Ar vaikai lankys lituanistines mokyklas, sprendžia jų tėvai. Patirtis rodo, kad dažniausiai mokiniai lanko tos šalies, kurioje gyvena, mokyklas, o savaitgaliais – lituanistinius darželius ir klases.
Šiuo metu visame pasaulyje veikia daugiau nei 150 lietuviškų ugdymo įstaigų, kurias lanko per 5,6 tūkst. mokinių. Daugiausia jų - Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje (29) ir JAV (27).
Užsienio lietuvių bendrojo lavinimo mokyklos veikia penkiose šalyse: Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijos Federacijoje ir Vokietijoje mokosi 1300 užsienio lietuvių vaikų, lietuviškos mokyklos išlaikomos. bendromis Lietuvos ir užsienio valstybės lėšomis.
Populiariausios - užsienio lietuvių bendruomenių steigiamos lituanistinės mokyklos, kuriose lietuvių kalbos, istorijos, etnokultūros mokoma savaitgaliais.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas išvykimo sutartis šiemet pasirašė su 109 mokytojais ir 5 dėstytojais.
|
|
|
| | Savaitės pradžioje savivaldybėje posėdžiavusi Kauno miesto mero pavaduotojos Adelės Echodienės vadovaujama Apdovanojimų taryba nusprendė rekomenduoti miesto merui Arvydui Garbaravičiui skirti Santakos garbės ženklo apdovanojimą pasaulyje pripažintam mokslininkui profesoriui habilituotam daktarui akademikui Kazimierui Ragulskiui. Akademiką Ragulskį apdovanoti pasiūlė Kauno technologijos universiteto Profesorių klubas ir to paties universiteto rektorius profesorius Ramutis Bansevičius. Pastarasis pristatomajame laiške Kauno miesto merui Arvydui Garbaravičiui teigė: "Profesorius K. Ragulskis sukūrė originalią vibrotechnikos ir vibromechanikos mokslinę mokyklą. Jis, taip pat ir su bendradarbiais, paskelbė 26 monografijas, per 700 mokslinių straipsnių, per 1700 išradimų bei patentų. Jo vadovaujami moksliniai darbuotojai apgynė apie 300 disertacijų, tarp jų per 30 habilituoto daktaro. Kartu su bendradarbiais sukurtos precizinės sistemos buvo efektyviai panaudotos mašinų ir prietaisų pramonės, aviacijos ir kosminės technikos srityse." Aštuoniasdešimties metų jubiliejaus sulaukęs profesorius akademikas Ragulskis iki šiol yra pelnęs nemažai įvairių apdovanojimų Lietuvoje ir už jos ribų. Šiuo metu jis yra tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys, konsultuoja mokslininkus, dalyvauja tarptautinių komisijų veikloje, skelbia mokslinius straipsnius. Vienas garbingiausių Kauno miesto apdovanojimų - antrojo laipsnio Santakos garbės ženklas - jubiliatui Ragulskiui įteiktas šią savaitę KTU auloje surengtose iškilmėse.
|
|
|
| | Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų prioriteto įgyvendinimo 2007-2008 m. programą. Programa padės plėtoti lituanistikos mokslinius tyrimus bei įgyvendinti lituanistikos mokslinių tyrimų prioritetą kitų mokslo sričių, krypčių ir šakų atžvilgiu.
Programa yra skirta tų strateginių lituanistikos mokslinių tyrimų krypčių plėtros paskatinimui, kurių poreikių netenkina dabartinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas.
Tikimasi, kad, įgyvendinus programą, sumažės atotrūkis tarp fundamentinių bei taikomųjų lituanistikos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų socialinės plėtros. Sustiprės lituanistikos mokslinių tyrimų koordinavimas, pagerės lituanistikos mokslinių tyrimų metodikos ir šių tyrimų rezultatų sklaida tarptautiniu mastu. Programa užtikrins geresnį lituanistikos mokslinių tyrimų tarptautinį prieinamumą ir pripažinimą.
eLIBRARY.LT
|
|
|
| | Sankt Peterburge, Ermitažo teatre, miesto gubernatorė Valentina Matvienko apdovanojo premijos "Baltijos žvaigždė" laureatus. Šiemet žvaigždė atiteko ir vienam garsiausių lietuvių režisierių Eimuntui Nekrošiui. Kartu su E.Nekrošiumi šį apdovanojimą pelnė garbingi tarptautinio masto kultūros atstovai - suomių režisierius Aki Kaurismaki ir lenkų kompozitorius Kszystofas Pendereckis. E.Nekrošius premiją gavo dar prieš oficialų apdovanojimą - praėjusį šeštadienį. Anksčiau šią premiją yra gavęs aktorius Donatas Banionis. Tarptautinė premija "Baltijos žvaigždė" buvo įsteigta 2004 metais. Ji skiriama meno ir kultūros veikėjams, visuomeniniams veikėjams, valstybinių ar verslo struktūrų atstovams už humanitarinių ryšių stiprinimą Baltijos šalyse. Premija tradiciškai teikiama per vieną didžiausių regione tarptautinių teatro festivalių "Baltijskij dom" ("Baltijos namai"). E.Nekrošiaus režisuotas Johanno Wolfgango Goethe "Faustas" atidarė šį festivalį rugsėjo 30 diena.
|
|
|
| | Lenkijos valstybiniais apdovanojimais už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą apdovanota trylika Lietuvos kultūros ir meno veikėjų.
Lenkijos prezidento Auksiniais kryžiais apdovanoti režisierius Oskaras Koršunovas, menininkas Osvaldas Daugėla, poetas Sigitas Geda, rašytojas Marius Ivaškevičius, istorikai Alvydas Nikžentaitis ir Rimantas Miknius, fotomenininkai Romualdas Požerskis, Aleksandras Macijauskas ir Antanas Sutkus.
Lenkijos Kavalieriaus kryžiaus ordinais už ypatingus nuopelnus apdovanoti dirigentas Juozas Domarkas, muzikologas Edmundas Gedgaudas, istorikas Mečislovas Jučas ir teatro režisierius Rimas Tuminas.
Apdovanojimus kultūros veikėjams įteikė Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Januszas Skolimowskis (Janušas Skolimovskis).
|
|
|
| | Džordžijos (Atlanta, JAV) technikos kolegijos muzikos technologijos profesorius Gilas Weinbergas drauge su savo studentu absolventu Scottu Driscollu sukūrė pirmąjį tikrą robotą muzikantą vardu Haile.
Nors robote yra užprogramuota nemažai muzikinių algoritmų, pagrindinė Hailes funkcija yra „klausytis“, ką groja muzikantai, ir groti kartu su jais. Jei muzikantai pakeičia taktą ar ritmą, Haile irgi nuo jų neatsilieka.
Su šiuo robotu yra susiję du muzikinių žinių lygmenys. Bazinį lygmenį sudaro Hailes išmokymas identifikuoti muziką ir ją imituoti. Aukštesnis lygmuo – tai ritmo stabilumas, gebėjimas skirti panašius ritmus. Haile iš esmės sugeba atpažinti, ar ritmas yra chaotiškas, ar stabilus, ir gali prie jo priderinti savo grojimą.“
Šis robotas nėra pirmasis G. Weinbergo bandymas muzikos technologijos srityje. Masačiusetso technologijos institute profesoriui teko kurti programinę įrangą, suteikiančią galimybę greitai ir nesudėtingai manipuliuoti muzikinėmis formomis.
|
|
|
| | Vokietijos Prezidentas Horstas Kohleris š.m. spalio 4 dieną lietuvių kilmės dirigentui ir violončelininkui Davidui Geringui įteikė Vokietijos pirmojo laipsnio ordiną už nuopelnus skleidžiant ir puoselėjant muzikinę kultūrą
Pristatant D.Geringą pabrėžta, kad šio iš Lietuvos kilusio muziko veikla reikšmingai prisideda prie valstybių ir tautų suartėjimo. Tokie apdovanojimai teikiami vieną kartą metus per Vokietijos suvienijimo šventę Prezidento rūmuose.
Šį kartą tarp apdovanotojų – žymus kino režisierius Wimas Wendersas, futbolo legenda Franckas Beckennbaueris. Ceremonijoje dalyvavo ir šiais metais 60-metį atšventusį Davidą Geringą.
Davidas Geringas savo pasirodymuose nuolat pabrėžia savo sąsajas su Lietuvos kultūra, vienas iš jo koncertų ciklų buvo skirtas naujosioms Europos Sąjungos narėms.
|
|
|
| | Klaipėdos Prano Domšaičio paveikslų galerijoje atidaryta paroda iš Vokietijos Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejaus rinkinių „Nidos tapytojai“. Čia eksponuojama pusšimtis Nidos dailininkų kolonijoje dirbusių vokiečių dailininkų aliejinių paveikslų, akvarelių ir piešinių. Tarp jų – ir P.Domšaičio drobė „Kaimas Klaipėdos krašte“. Tai vienintelis Vokietijos muziejuose eksponuojamas lietuvių tapytojo darbas. Daugiau kaip prieš šimtmetį Nidoje, Hermanno Blode's viešbutyje, gyveno ir įkvėpti nerijos gamtos kūrė vokiečių dailininkai. Jei jie pritrūkdavo pinigų, už viešbutį savininkui padovanodavo savo darbų. Tuometį tykų žvejų kaimelį labiausiai buvo pamėgę ekspresionistai. Padovanotus darbus H.Blode eksponuodavo savo restorane. Išlikusiose archyvinėse nuotraukose matyti, kad jais buvo nukabintos visos restorano sienos. Nidos kūrybinio laikotarpio darbai eksponuojami įvairių Vokietijos miestų galerijose. Liuneburgo muziejuje yra daugiau kaip 100 Nidoje kurusių menininkų darbų. Kai kurios jų drobės atsirado vėliau iš atminties, kai po Antrojo pasaulinio karo kelias į Nidą buvo užkirstas.
|
|
|
|
