Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      Å vietimo ir kultÅ«ros naujienos    
     
    2005-10-31    KarveliÅ¡kėse, nelaimėlių laidojimo kalvelėje, bus paÅ¡ventinti kryžiai
     
     Lapkričio 2 dieną, neatpažintų kÅ«nų palaidojimo vietoje sostinės KarveliÅ¡kių kapinėse bus paÅ¡ventinti du ąžuoliniai kryžiai ir koplytstulpis.Apleista kalvelė, kur nuo 1982-ųjų laidojami atstumtieji ir pamirÅ¡tieji, buvo be jokių krikščioniÅ¡ko palaidojimo simbolių. Neatpažintų žmonių amžinojo poilsio vietą žymėjo tik lygiomis eilėmis iÅ¡rikiuotos lentelės su lakoniÅ¡kais užraÅ¡ais. Vilniaus etninės veiklos centro darbuotojų iniciatyva ąžuolinius kryžius ir koplytstulpį benamiams, mirusiems smurtine mirtimi, neiÅ¡gyvenusiems naujagimiams, savižudžiams ir kitiems neatpažintiems žmonėms iÅ¡drožė menininkai Pranas Petronis ir Darius Markevičius.Lapkričio 2-ąją atvykusieji į Å ventąsias MiÅ¡ias, kurias aukos kunigas pranciÅ¡konas RamÅ«nas Mizgiris, uždegs žvakutes KarveliÅ¡kėse palaidotų nelaimėlių atminimui.

     
     
    2005-10-31    Mokytojai bijo likti vieni
     
     Mokytojai, nenori užkrauti savo pareigų tėvams. Tačiau likę vieni tikrai nepasieks norimo rezultato.
    Jei vaiko pasiekimais namuose niekas nesidomės, jei tėvai neras laiko žvilgtelėti į vaiko pasiekimų knygelę, nelankys tėvų susirinkimų, nesusitiks su mokytojais, tuomet visos mokytojų pastangos - bevaisės. Pagrindinė ir svarbiausia mokyklos paskirtis - suteikti tam tikro lygio išsilavinimą, nors mokyklai priskiriama daug kitų funkcijų. Mokykla, stengiasi ugdyti savarankiškus, atsakingus, darbščius, mandagius, sąmoningus piliečius. Jei vaiko pasiekimais artimieji nesidomės, jei tėvai mėnesį, o kartais ir ilgiau neras laiko žvilgtelėti į vaiko pasiekimų knygelę, nelankys tėvų susirinkimų, nesusitiks su mokytojais, tuomet visos pedagogų pastangos - bevaisės.Mokykla turi sukūrusi originalias mokinių elgesio taisykles. Paprasta, visiems suprantama kalba stengėmės kiekvienam vaikui priminti jo teises ir pareigas. Jei vaikai laikytųsi šių taisyklių, mokykla visiems taptų antraisiais namais.

     
     
    2005-10-30    KultÅ«ros vertybes saugos kariÅ¡kiai
     
     Lietuva iki Å¡iol nežino, kurioms Å¡alies kultÅ«ros vertybėms suteikti valstybinės reikÅ¡mės statusą. KultÅ«ros ministerija negali atsakyti, kokie paminklai įtraukti į valstybinės reikÅ¡mės istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektų sąrašą, numatytą naujame Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatyme. Kaip žinoma, Konstitucija numato, kad valstybinės reikÅ¡mės objektai yra valstybės nuosavybė.
    Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pareigūnai savarankiškai pradėjo kurti valstybei ypač svarbių kultūros objektų sąrašą. Jis būtinas įgyvendinant Hagos konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo 1998 metais. Minėta konvencija numato kultūros vertybių apsaugą ekstremalių situacijų bei ginkluotų konfliktų metu.
    Paminklosaugininkai viliasi, kad sudarius tokį sąrašą unikaliausi Lietuvos kultūros objektai sulauktų ne tik papildomos apsaugos, bet ir prioritetinio finansavimo

     
     
    2005-10-30    Å½emas pragyvenimo lygis verčia ieÅ¡koti galimybių svetur
     
     Lietuvoje vyksta spartus protų nutekėjimas, turintis didžiulę įtaką Lietuvos mokslo raidai ir visam Å¡alies vystymuisi. IÅ¡ Lietuvos kasmet iÅ¡važiuoja Å¡imtai gabių mokslininkų, gydytojų, teisininkų, studentų. Deja, grįžta nedaugelis. Lietuvos studentų iÅ¡vykimas turi ir teigiamų aspektų: įgyjama tokių žinių ir patirties, kurių beveik neįmanoma gauti Lietuvoje. Devyniolikametis Karolis G. į Angliją iÅ¡važiavo kaip ir visi – dirbti, nes Lietuvoje maži atlyginimai ir uždirbtų pinigų neužtenka. Karolis dirba statybose: Atlieka visus staliaus darbus. Pirmosiomis dienomis buvo sunku. Reikėdavo dirbti po 13-14 val., Å¡eÅ¡ias dienas per savaitę, dažnai net ir visas septynias Važiuojančiam į svečią Å¡alį, patariama iÅ¡ anksto susirasti darbą ir žinoti, kur apsigyvensi atvykęs. Geriausia, jei turima giminių ar gerų pažįstamų, pas kuriuos bent kelis mėnesius, bÅ«tų galima pagyventi. Visi važiuojantys į kitą Å¡alį neturi galvoti, kad pinigai iÅ¡kart pradės kristi kaip iÅ¡ dangaus, pradžia yra labai sunki ir ilga.
    Kiti važiuoja į Angliją studijuoti. Vienas vaikinas bandęs studijuoti Lietuvoje, tačiau nesėkmingai, nenuleidęs rankų Londone baigė porą koledžų ir dabar studijuoja universitete. Gintautas pasakoja, kad dėstytojai čia nuostabūs: Į studentą žiūri kaip į lygiavertį žmogų. Jie niekada nerėkia.Supranta ir kaip tik padeda.. Mokymo sistema užsienio mokymo įstaigose skiriasi: vertinama paprastai, yra pažymiai:nuo 0 iki 13 (pats aukščiausias), 5 jau neigiamas. Kontroliniai būna kartą per mėnesį, dėstytojai iškarto pasako: nesijaudinkit, visi išlaikysite.

     
     
    2005-10-29    Lietuvoje nufilmuota kino juosta apie pirmąjį JAV prezidentą
     
     Lietuvoje baigtas filmuoti dokumentinis televizijos filmas apie pirmąjį JAV prezidentą, Amerikos nepriklausomybės kovų didvyrį George'ą Washingtoną. Per penkias savaites amerikiečių kompanija Vilniuje atkÅ«rė žymiojo JAV generolo gyvenimo istoriją bei 18 amžiuje vykusių karų - prancÅ«zų ir indėnų, Amerikos nepriklausomybės - kovas. Filmo "Karžygys VaÅ¡ingtonas" mÅ«Å¡ių scenos filmuotos Vilniaus senamiestyje, Nemenčinės miÅ¡kuose, Kairėnų gyvenvietėje, RumÅ¡iÅ¡kėse, Lietuvos kino studijos (LKS) paviljonuose. Filme atkurtas G.Washingtono gyvenimas, pradedant jo jaunyste. Beje, koks jis bebÅ«tų Amerikos nusipelnęs herojus, bet kol jis buvo jaunas, jam labai nesisekė, visas operacijas, kurias vykdė, sugadindavo. G.Washingtonas net buvo metęs karjerą ir tik kai JAV subrendo nepriklausomybės idėjos, jis vėl sugrįžo. Masinėse scenose filmuodavosi iki Å¡imto lietuvių, tačiau Å¡viesus lietuvaičių gymis juostos kÅ«rėjams buvo sukėlęs keblumų. Filme svarbius karininkų vaidmenis kÅ«rė ir lietuvių aktoriai - Aleksas Kazanavičius, RamÅ«nas Abukevičius, Dalius Mertinas, Vytautas RumÅ¡as - vyresnysis, Giedrius Arbačiauskas, Mykolas Dorofėjus bei kiti. G.Washingtonas vadovavo JAV teritorijų, siekusių Nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos, karinėms pajėgoms (1775-83). Vėliau jis buvo iÅ¡rinktas pirmuoju JAV prezidentu.

     
     
    2005-10-29    Perrinktam rektorių konferencijos prezidentui rÅ«pės aukÅ¡tojo mokslo plėtra
     
     Antrajai Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento kadencijai perrinktas Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Vytautas Kaminskas per metus užsibrėžęs pasiekti keturis tikslus.
    Svarbiausias uždavinys, kurį bandysime pasiekti, – kad būtų priimtos Rektorių konferencijos, pramonininkų ir studentų parengtame 2006-2010 metų aukštojo mokslo plėtros plane išdėstytos nuostatos. Antras uždavinys – siekti, kad Lietuvos universitetai pereitų prie europinės studijų apimties matavimo sistemos.
    Taip pat užsibrėžtas tikslas - pasiekti, kad būtų įgyvendintas beveik metus Švietimo ir mokslo ministerijoje gulintis rektorių konferencijos parengtas pirmos pakopos studijų optimizavimo projektas. Rektoriai pirmosios studijų pakopos programų skaičių yra pasiūlę sumažinti dvigubai – nuo 400 iki 200 studijų programų. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas renkamas dvejų metų kadencijai. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius šias pareigas eis nepilnus metus, kol baigsis jo antroji rektoriavimo kadencija universitete.

     
     
    2005-10-28    Brandos egzaminų naujovės
     
     Å iųmetės laidos abiturientų laukia naujovė: Å¡alia jau įprastų valstybinių egzaminų jie galės rinktis dar vieną - informacinių technologijų. Tokį egzaminą įtraukti į brandos egzaminų sesiją pageidavo informatikos mokytojų asociacija ir aukÅ¡tosios mokyklos. Iki Å¡iol universitetai, rengiantys informacinių technologijų specialistus, studentus atsirinkdavo pagal matematikos, fizikos brandos egzaminų ir metinių vertinimų rezultatus. Dabar informacinių technologijų valstybinio egzamino balas bus vienas svarbiausių.
    Pavasarį 1100 buvusių vienuoliktokų jau laikė bandomąjį egzaminą ir praktiškai galėjo įvertinti savo galimybes. Visi jie buvo vertinti kaip per valstybinius egzaminus, tad galėjo sužinoti, kokį balą iš 100 galimų gautų. Abiturientai, kuriems iš karto nepavyks išlaikyti brandos egzaminų, juos dar galės perlaikyti. Bet tai bus paskutinis kartas. Pasak NEC direktoriaus Vidmanto Jurgaičio, jų perlaikymo planuojama atsisakyti nuo 2007 metų. Pakartotinis egzaminų perlaikymas kainuoja nemažai lėšų, jis nepraktikuojamas ir daugelyje užsienio šalių. Pastaraisiais metais, kaip teigė NEC vadovas, nemažai dvyliktokų nepagrįstai rizikuoja rinkdamiesi ne mokyklinius, bet valstybinius egzaminus. Mat jie žino, kad nesėkmės atveju galės egzaminus perlaikyti, todėl jiems rengiasi neatsakingai.

     
     
    2005-10-28    Lietuvių Å¡iuolaikinė muzika - elitinėje Å¡vedų plokÅ¡telėje
     
     Aktualios muzikos festivaliui "Gaida" Å¡vedų iÅ¡leista naujo formato plokÅ¡telė garsins Lietuvos Å¡iuolaikinių kompozitorių kÅ«rybą pasaulyje. Kompozitorių namuose Vilniuje pristatyta pirmoji lietuvių muzikos akustinė SACD (superaudio) kompaktinė plokÅ¡telė, kurią įrašė ir iÅ¡leido Å vedijos valstybinės koncertų agentÅ«ros įrašų kompanija Stokholme. Å arÅ«no Nako, Remigijaus Merkelio, Vytauto V. Jurgučio ir Jurgio Juozapaičio kÅ«rinius plokÅ¡telėje įrašė "Gaidos" ansamblis ir vienas geriausių Å¡vedų kolektyvų "Kammarensemblen", diriguojami Mindaugo Piečaičio, Danieliaus Gazono ir Francko Ollu. Naujojo formato plokÅ¡telė skiriama klasikinės muzikos klausytojams, vertinantiems ypač kokybiÅ¡ką garsą, ir gali bÅ«ti klausoma standartiniais grotuvais. Labai svarbu Å¡vedams pristatyti menininkus iÅ¡ kitų kraÅ¡tų, juolab kad lietuvių Å¡iuolaikinė muzika Å vedijoje nėra pažįstama. Valstybinei koncertų agentÅ«rai priklausanti įrašų studija, yra subsidijuojama iÅ¡ Å vedijos parlamento biudžeto - apie tokią prabangą lietuvių muzikinės organizacijos gali tik pasvajoti. Å vedai neturi vargo ir su įrašų platinimu - tai irgi daroma valstybiniu lygiu, tad ir iÅ¡skirtinei lietuvių kompozitorių plokÅ¡telei atsiveria puikios platinimo visame pasaulyje galimybės.

     
     
    2005-10-27    Vilnius minės lietuviÅ¡ko tautinio sceninio Å¡okio Å¡imtmetį
     
     Pažymint lietuviÅ¡ko tautinio sceninio Å¡okio Å¡imtmetį, spalio pabaigoje Vilniuje vyks Å¡iai sukakčiai skirti renginiai. Spalio 29 dieną Lietuvos liaudies kultÅ«ros centre įvyks mokslinė konferencija "Tautinė sceninė choreografija. Å imtmečio raida". Spalio 30 dieną Akademiniame dramos teatre įvyks geriausiųjų Å¡alies tautinių Å¡okių ansamblių koncertas "Pro metų tėkmę". Jį pradės "Aguonėlė" - Å¡okis, kuris ir buvo pirmą kartą paÅ¡oktas scenoje prieÅ¡ Å¡imtą metų. Proginio koncerto pabaigoje pasirodys lietuviÅ¡ko tautinio sceninio Å¡okio tradicijas puoselėjantis ansamblis "Lietuva".
    1905 metų pradžioje Kretingoje surengtame "lietuviškame literatiškame vakare" buvo pašoktas lietuviškas šokis "Aguonėlė". Mažai kas tada ir pagalvojo, kad paprastas tautinis ratelis per šimtą metų išsisuks į galingą tautinio šokio sąjūdį. Nuo 1950 m. tautinis šokis tapo neatskiriama nacionalinių dainų švenčių dalimi. Jose dalyvauja tūkstančiai įvairaus amžiaus šokėjų - nuo vaikų iki vyresnio amžiaus šokio entuziastų. Šokių šventėms kuriamos specialios programos, kurių autoriai - žymiausi šalies tautinių šokių choreografai, kompozitoriai, režisieriai, dailininkai. Nuo 1970 m. Dainų šventėse vyksta ir Ansamblių vakarai, kuriuose šokiai yra svarbus programos komponentas.

     
     
    2005-10-27    Å½inių naÅ¡ta slegia ne vien abiturientus
     
     Bendrojo lavinimo mokyklų programos ir pamokų tvarkaraščiai reguliariai tobulinami. Vis dėlto dideliais mokymosi krÅ«viais bei nuolatiniu nuovargiu besiskundžiančių moksleivių uostamiestyje nemažėja. Tačiau laiko poilsiui, miegui pristygstantys paaugliai pagalbos neretai kreipiasi ne į mokytojus ar mokyklos direktorių, bet į gydytojus. Žinių ir gerų pažymių siekiantys moksleiviai mokslo metams nė neįpusėjus skundžiasi per dideliu protinio darbo krÅ«viu. Nors beveik kasmet ugdymo įstaigų mokymosi sąlygas ir pamokų tvarkaraščius tikrina visuomenės sveikatos specialistai, situacija pervargstančių vaikų bei paauglių naudai nesikeičia. Dideliu mokymosi krÅ«viu skundžiasi ne tik vienuoliktokai ar dvyliktokai, bet ir žemesnių klasių moksleiviai. Valstybinio aplinkos sveikatos centro pernai atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip penktadalio Å¡alies aÅ¡tuntokų darbo savaitė buvo ilgesnė už jų tėvų. Dar 20 procentų aÅ¡tuntą klasę lankančių vaikų mokymosi krÅ«vis smarkiai virÅ¡ijo sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą normą. Tai yra buvo didesnis nei 36 val. per savaitę. Suaugusiesiems Lietuvos Respublikos darbo kodeksas reglamentuoja ne ilgesnę kaip 40 val. darbo savaitę

     
     
    2005-10-26    Trakuose – Vytauto Didžiojo epochos ir dabarties vizijų simbiozė
     
     Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 575-ųjų mirties metinių dieną – spalio 27-ją – Trakų istorijos muziejus paminės netradiciniu renginiu, kurio metu ne tik pagerbs Lietuvos vardą viduramžių Europoje iÅ¡garsinusį Å¡alies valdovą, bet ir pristatys Å¡iuolaikinę Lietuvą pasauliui garsinantį menininko kÅ«rinį. Trakų pilies įkÅ«rėjo Vytauto Didžiojo, kuris, manoma, čia ir užgeso, mirties dieną kasmet minintis muziejus renginio dalyviams, suteiks progą pabendrauti su istorijos tyrinėtoja ir leis pažvelgti į praeitį dabarties menininko akimis. Renginyje savo naują filmą ”Įsimylėję Lietuvą” pristatys režisierius Arvydas Barysas. Visoms epochoms aktualÅ«s – meilės ir pagarbos tėvynei, jos istorijai klausimai turėtų puikiai apjungti abi Å¡io minėjimo dalis į vieningą visumą.

     
     
    2005-10-26    Ketinama žymiai didinti ERASMUS stipendiją į užsienį vykstantiems studentams
     
     Europos parlamentas, spalio 25 dieną, StrasbÅ«re po pirmojo svarstymo pritarė integruotai programai Å¡vietimui skatinti, kurios vienoje dalių – ERASMUS programoje – numatoma nuo 2007 iki 2013 žymiai didinti stipendiją į užsienį studijuoti vykstantiems studentams. Europos Komisija, parlamentui siÅ«lydama 2007-2013 laikotarpiui kurti integruotą programą Å¡vietimui skatinti, pasiÅ«lė padidinti standartinę vidutinę ERASMUS stipendiją, kuri dabar sudaro 150 eurų per mėnesį, 2007 metais iki 200 eurų, o 2013 metais – iki 250 eurų.Lietuvoje ERASMUS stipendijų gavėjams dalis pinigų skiriama Europos Komisijos, dalis - iÅ¡ nacionalinio biudžeto, tačiau visa stipendija nepadengia visų studijų užsienyje iÅ¡laidų.
    Maksimalūs ir minimalūs ERASMUS stipendijų, skiriamų išvykstantiems Lietuvos studentams, dydžiai yra nustatyti ir suskirstyti į tris grupes pagal atitinkamos šalies, į kurią vykstama, pragyvenimo lygį: nuo 450 iki 700 eurų, nuo 400 iki 650 eurų bei nuo 350 iki 550 eurų per mėnesį.
    Atskirų aukštųjų mokyklų išvykstantiems studentams gali būti mokamos skirtingo dydžio stipendijos, nes kiekviena aukštoji mokykla nustato stipendijos dydį, atsižvelgdama į turimų lėšų dydį atitinkamiems mokslo metams. Padidinus Europos Komisijos skiriamą dalį automatiškai turės padidėti ir visa ERASMUS stipendija.

     
     
    2005-10-25    Studentai varžysis Teisės olimpiadoje
     
     Studentų Teisės Olimpiada (STOP 2005) – tai renginys, skirtas visiems Lietuvos aukÅ¡tųjų universitetinių ir aukÅ¡tųjų neuniversitetinių mokyklų studentams, studijuojantiems teisę arba ja tiesiog besidomintiems.
    Šiemet STOP tema – „Šeimos teisė“. Olimpiada vyks dviem etapais: pirmasis – lapkričio 10 d. Mykolo Romerio universitete, antrasis – lapkričio 19-20 d. Druskininkuose, „Dainavos“ poilsiavietėje.
    Pirmajame etape studentai spręs 50 klausimų testą. 20 geriausiai pasirodžiusiųjų pateks į antrąjį etapą, kuris susideda iš 2 dalių: pirmąją dieną Druskininkuose vyks rašto darbas, antrąją – teisminio proceso inscenizacija. Antrajame etape studentų darbus ir retorinius sugebėjimus vertins kompetetinga, iš teisininkų praktikų sudaryta komisija. Pagal pasiektus rezultatus bus skaičiuojami dalyvių, o taip pat ir teisės mokyklų, kurias jie atstovauja, reitingai.

     
     
    2005-10-25    Unikalių akmenų muziejui - V.Into vardas
     
     Skuodo rajone, Mosėdyje, įsikÅ«ręs muziejus pavadintas jo įkÅ«rėjo Vaclovo Into vardu. Naujasis vardas suteiktas Skuodo rajono mero, Mosėdžio seniÅ«nijos ir vidurinės mokyklos kolektyvo, savivaldybių muziejų direktorių bendrijos ir Lietuvos gamtos draugijos centro valdybos siÅ«lymu. Dabar jis vadinasi respublikiniu Vaclovo Into akmenų muziejumi. Gydytojas V. Intas didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė ledyno atneÅ¡tų riedulių kolekcijai rinkti ir akmenų muziejui kurti. Rinkti riedulius V. Intas pradėjo atvykęs vadovauti Mosėdyje atidarytai naujai ligoninei 1957 metais. Pirmasis riedulys iÅ¡ akmeningų apylinkės laukų į ligoninės kiemą buvo atgabentas gydytojo turistiniu dviračiu. Daugelį dabartinio muziejaus eksponatų V. Intas sukaupė savo jėgomis ir lėšomis. Kadangi auganti akmenų kolekcija vis labiau populiarėjo, didėjo jos mokslinė, kultÅ«rinė bei pažintinė vertė, 1979 m. Mosėdyje buvo įsteigtas Respublikinis unikalių akmenų muziejus, kurio direktoriumi tapo V. Intas. Jis vadovavo iki 2003 metų. V. Into aktyvi aplinkosauginė ir kultÅ«rinė veikla buvo įvertinta Valdo Adamkaus premijaVienas svarbiausių V. Into akmenų muziejaus tikslų - kaupti, tirti, eksponuoti, populiarinti ir apsaugoti Lietuvos riedulius, atneÅ¡tus ledynų prieÅ¡ 800 tÅ«kst.-13 tÅ«kst. metų iÅ¡ Baltijos kristalinio skydo. Å iuo metu čia yra sukaupta apie 150 tÅ«kst. akmenų. Mažiausias iÅ¡ jų tesveria keletą gramų, o didžiausias - 50 tonų.

     
     
    2005-10-24    Vilniuje vyks antroji specialiųjų mokymo priemonių paroda
     
     Spalio 24 dieną, Pedagogų profesinės raidos centre atidaroma antroji specialiųjų mokymo priemonių paroda „Mokymo priemonės visiems“.Parodoje lankytojai susipažins su Lietuvos mokytojų, specialiųjų pedagogų parengtomis mokymo priemonėmis, leidiniais, plakatais, pratybų sąsiuviniais, žaislais, kurie naudojami ugdant specialiųjų poreikių turinčius vaikus.Pedagogams skirtoje konferencijoje ekspertai pristatys Norvegijos ir Å vedijos patirtį kuriant atvirą, inkliuzinio ugdymo nuostatomis pagrįstą bendrojo lavinimo mokyklų tinklą.Å ie klausimai ypač aktualÅ«s Lietuvoje vykdant specialiųjų mokyklų tinklo pertvarką, kurios tikslas – kurti demokratiÅ¡ką ir lygias galimybes užtikrinančią Å¡vietimo sistemą.
    Antradienį Lietuvos ir Švedijos specialistai mokytojus kvies į nemokamus seminarus apie specialiųjų mokymo priemonių, informacijos technologijų naudojimą ugdant specialiųjų poreikių vaikus.


     
     
    2005-10-24    Animacijos festivalyje – lietuvių ir užsienio filmų derlius
     
     Sostinės kino centre, startuoja trečiasis Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“. Ä®vairaus amžiaus žiÅ«rovai vėl kviečiami pamatyti geriausių pastarųjų metų pasaulio animacijos darbų.
    Visą savaitę bus rodoma apie 300 filmų iš įvairių pasaulio šalių: Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Kinijos, Lenkijos, Argentinos, Norvegijos, Irano, Danijos, Rusijos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos ir kitų, suskirstytų į 27 konkursines ir nekonkursines programas.Didžioji dalis festivalyje rodomų užsienio filmų yra laimėję daugybę prizų ir apdovanojimų įvairiose pasaulio šalyse.Festivalio vertinimo komisijoje geriausius filmus padės išrinkti garsūs Europos animacijos režisieriai. Šių metų festivalyje pristatoma gausi lietuviškų animacinių filmų premjerų programa: Jūratės Leikaitės filmas „Užgavėnės“, Iljos Bereznicko „Tik nereikia mūsų gąsdinti“, Vitalijaus Suchockio „Vitaliana“, Henriko Vaigausko „Gyvenimas yra labai, labai, labai...“, Daivos Minkevičiūtės ir Sandros Januševičiūtės „Open Cut“ ir „Outage“, Artūro Bukausko „Erotomoto“ ir kt.
    Festivalio retrospektyvų programoje bus pristatomi P. Dumalos, A. Tatarskio filmai, lietuvių režisierių Iljos Bereznicko ir Henriko Vaigausko kūryba.

     
     
    2005-10-23    Studentų priėmimo į valstybines aukÅ¡tąsias mokyklas rezultatai
     
     AukÅ¡tosioms mokykloms pateikus informaciją apie 2005 metų studentų priėmimą paaiÅ¡kėjo, kad bendras priimtųjų studijuoti valstybės biudžeto lėšomis skaičius nebuvo didesnis negu 5 proc., nors LR Vyriausybės nutarimu buvo leistinas 20 proc. nuokrypis. Kai kurios aukÅ¡tosios mokyklos, priimdamos studentus, mokančius visą studijų kainą, virÅ¡ijo LR Vyriausybės nustatytą priėmimo planą.
    Valstybės biudžeto asignavimai ir studentų skaičiaus priklausomybė verčia aukštąsias mokyklas priimti kuo daugiau studentų. Todėl šiandien Lietuva pagal studentų skaičių patenka į Europos šalių dešimtuką, bet vienam studentui skiria bene mažiausiai lėšų. Siekiant sumažinti neigiamą tokios priklausomybės poveikį, buvo patvirtintas ne tik studentų priėmimo planas, bet ir 20 proc. nuokrypis, kuris leido aukštosioms mokykloms priimti daugiau ar mažiau studentų nuo valstybės nustatyto finansuojamų vietų skaičiaus, paliekant tą patį valstybės biudžeto finansavimą. Ši nuostata suteikia didesnę laisvę aukštajai mokyklai priimant ir „nubarstant“ studentus valstybės finansuojamose vietose, t.y. leidžia planuoti studentų priėmimą, atsižvelgiant į konkrečios studijų programos specifiką, didesnį dėmesį skirti studijų kokybei. Į valstybines kolegijas ir universitetus priimtas 50431 studentas (išskyrus doktorantus ir meno aspirantus). Į valstybines kolegijas priimtas 9621 studentas, kurio studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Šis skaičius 6 proc. viršija LR Vyriausybės nutarimu nustatytą skaičių (9040). Į universitetų visiškai arba iš dalies valstybės biudžeto lėšomis apmokamas vietas (I ir II pakopas) priimti 22144 studentai (planas - 21417), planas viršytas 3 proc. Nė vienas universitetas nepriėmė daugiau nei 20 proc. Į I pakopą priimti –17634 studentai, tai 5 proc. daugiau nei planuota, į II pakopą priimta – 4510, tai 1 proc. mažiau, nei planuota. Į rezidentūros studijas priimta 540 rezidentų (planas-551), tai 2 proc. mažiau.

     
     
    2005-10-23    LietuviÅ¡kam kantri – tarptautinio festivalio apdovanojimai
     
     Loret Demar mieste Katalonijoje (Ispanija) rugsėjo 27 – spalio 11 dienomis vykusiame penktajame tarptautiniame vaikų ir jaunimo dainų ir Å¡okių festivalyje BUENO VIAJE 2005 puikiai pasirodė lietuviai. Jungtinė trijų Lietuvos kolektyvų kantri žanro dainų ir Å¡okių programa buvo Å¡iltai įvertinta ir žiÅ«rovų, ir pačių festivalio organizatorių bei apdovanota specialiuoju prizu. Su BUENO VIAJE organizatoriais taip pat susitarta dėl bendrų ir Lietuvoje, ir Ispanijoje vyksiančių muzikinių projektų.
    Jungtinėje Lietuvos programoje – trys kolektyvai:Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) pop muzikos studijos RE MI DO, šokių kolektyvas iš Mažeikių „Linksmasis kaubojus“ ir Šilutės kantri kolektyvas „Salūnas“. Mintis kurti bendrą projektą kilo rugpjūtį Visagine vykusio kantri festivalio „Kantri viltys 2005“ metu.Šiame įvairias estradinio žanro pakraipas jungiančiame festivalyje savo šalims atstovavo septyni jungtiniai vaikų ir jaunimo kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kazachstano, Rusijos, Ispanijos ir Gruzijos. Festivalio metu miesto skirtingose vietose, įvairaus dydžio koncertų salėse ir aikštėse vyko daugybė koncertų. Lietuvaičiai dalyvavo septiniuose koncertuose, vienas iš kurių buvo skirtas tik Lietuvai, o kiti buvo jungtiniai su kitų šalių jaunaisiais atlikėjais.

     
     
    2005-10-22    Nobelio premijai nominuotame konkurse – ir klaipėdiečiai
     
     TradiciÅ¡kai kasmet Velso grafystės miestelis Langolenas tampa muzikos sostine. Choristai, Å¡okėjai, instrumentalistai, solistai atvyksta į kalnų apsuptą miestelį pristatyti savo Å¡alį, jos kultÅ«rą.
    Praėję didžiulę išankstinę atranką, į konkursą buvome pakviesti Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientas Rokas Spalinskas ir koncertmeisterė Gėja Žižiūnienė ir šių eilučių autorė.
    Konkursas “International musical Eisteddfod” pernai nominuotas Nobelio Taikos premijai gauti.
    Nuoširdumas, tolerancija, pagarba kitokiai kultūrai vyravo ir šiais metais vykusiame 59-ajame muzikos konkurse.51 šalies atstovai dalyvavo konkursinėje programoje net 27 kategorijose. R.Spalinskas dalyvavo dviejuose konkursuose: solo vokalu ir liaudies instrumentu. Užimta aukšta IV vieta. Komisijos narius ir publiką sužavėjo meistriškas, muzikalus skrabalų skambesys.

     
     
    2005-10-22    Kaunas penktą kartą tampa tekstilės meno sostine
     
     Spalio 21 dieną, Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, buvo atidaryta penktoji tarptautinė tekstilės meno paroda "Kauno meno bienalė Textile 05". Atidarymo metu buvo paskelbti geriausių kÅ«rinių autoriai, vyko prizų įteikimo ceremonija, o tekstilės meno kÅ«riniais bus galima grožėtis iki gruodžio 4 dienos.
    Šiais metais bus pristatyti kūriniai trijose kategorijose: darbai, sukurti specifinei erdvei, kūriniai, naudojantys naujas technologijas, bei konceptualūs darbai.
    Parodą sudaro dvi dalys: kuruojama ir atvira. Pirmojoje dalyje trys parodos kuratoriai - Keiko Kavašima iš Japonijos, Silja Puranen iš Suomijos ir Džonas Erikas Risas iš JAV - pakvietė 27 iškiliausius tekstilės menininkus iš Japonijos, Europos ir JAV, kurie pristato savo darbus erdvės, technologijų bei koncepcijos kategorijose. Atvirajai parodos daliai darbus pateikė 145 menininkai iš 30 pasaulio šalių. Jie dalyvauja konkurse parodos prizams laimėti. Trys 5 tūkst. litų vertės prizai bus įteikti kiekvienos kategorijos geriausiam darbui. Be minėtų užsienio kuratorių, darbus vertins Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, meno kritikė Laima Kreivytė, Lietuvos tekstilės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, technikos daktarė Gailutė Kazakevičiūtė.

     
     
    2005-10-22    Edukacinėje parodoje - tapybos mokymas ir menas
     
     Spalio 21 dieną, Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta paroda "Tapyba: mokymas ir menas", kurioje jaunystės ir brandos darbus eksponavo tapybos dėstytojai bei skirtingais laikmečiais tapybą studijavę menininkai. Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros edukacinio projekto tikslas - parodyti, kaip tapybos pamokos aukÅ¡tojoje mokykloje veikia savarankiÅ¡ką bÅ«simo menininko kÅ«rybą.
    Skirtingais laikotarpiais nutapyti studentų paveikslai, dėstytojų studijiniai darbai ir vėlesni jų kūriniai padės žiūrovams suvokti, kaip tapybos mokymas ilgainiui virsta individualia menine kalba.
    Dailės mokyklų moksleiviai ir pedagogai edukacinėje parodoje buvo supažindinti su tapybos dėstymo metodika Lietuvos dailės akademijoje.

     
     
    2005-10-21    Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetui - 30 metų
     
     Klaipėdos universiteto (KU) Pedagogikos fakultetas Å¡venčia jubiliejų - sukanka 30 metų, kai čia pradėti rengti įvairių specialybių mokytojai. Fakulteto dekanas Antanas LukoÅ¡evičius sako, kad tai ne vienintelė data, Å¡iandien svarbi pedagogikos mokslui. Anot jo, 1905 metais pradėtas statyti pastatas kuriame dabar įsikÅ«ręs fakultetas, tad jam jau - 100 metų. Be to, 1935-aisiais, t. y. prieÅ¡ 70 metų, atidarytas pirmas Lietuvoje Pedagoginis institutas, tai- aukÅ¡tojo pedagoginio mokslo pradžia Å¡iame pastate. Galiausiai 1975 metais Klaipėdoje įkurtas Å iaulių pedagoginio instituto ikimokyklinio auklėjimo fakultetas.
    KU Pedagogikos fakultete studijas kasmet baigia maždaug 1400 bakalaurų ir apie 150 magistrų. Čia dirba 73 dėstytojai, iš kurių 7 - profesoriai ir 46 docentai - mokslų daktarai. Fakultete rengiami edukologijos, katechetikos, kūno kultūros, meno pedagogikos, psichologijos, socialinės pedagogikos specialistai. Nuo kitų metų fakultetas ketina pradėti ruošti ir matematikos, informatikos bei fizikos mokytojus.

     
     
    2005-10-21    Universiteto bibliotekoje - monsinjoro V.Mincevičiaus kolekcija
     
     Italų kultÅ«ros institutas Vilniuje ir Vilniaus universiteto biblioteka visuomenei pristato Italijoje gyvenusio kunigo, žurnalisto, vertėjo ir kolekcininko monsinjoro Vinco Mincevičiaus (1915-1992) rinkinių vertybes. Spalio 24 dieną Vilniaus universiteto Baltojoje salėje atidaroma paroda "Turinas - Roma - Aosta. Su Lietuva Å¡irdyje..." supažindina su į Lietuvą pargabentais V. Mincevičiaus sukauptais senaisiais žemėlapiais, knygomis bei paties monsinjoro parengtais ir italų kalba iÅ¡leistais leidiniais.
    Gimęs Vokietijoje, V. Mincevičius augo ir mokėsi Liudvinave, Marijampolės apskrityje. Nuo 1934 m. gyveno Italijoje, studijavo Turino universitete Filosofijos ir teologijos fakultete, Tarptautiniame socialinių mokslų universitete Romoje studijavo žurnalistiką. 1946 m. įstojo į Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą Romoje, 1949 m. buvo įšventintas kunigu, 1951 m. gavo teologijos licenciato laipsnį. 1963 m. V. Mincevičiui suteiktas monsinjoro garbės titulas.
    Visą gyvenimą domėjęsis Lietuvos istorija, V. Mincevičius rinko su Lietuvos praeitimi susijusią medžiagą: knygas, žemėlapius bei graviūras. Jis sukaupė vertingą ir įdomią senųjų knygų, graviūrų bei istorinių žemėlapių kolekciją, kuri po kolekcininko mirties atiteko Vilniaus universiteto bibliotekai.
    Ekspozicijoje pristatomi XVI-XVIII amžių pasaulio, Europos, atskirų valstybių, tarp jų - ir senieji Lietuvos žemėlapiai, XVII-XVIII a. knygos iš V. Mincevičiaus kolekcijos bei paties monsinjoro parengti ir italų kalba išleisti leidiniai.

     
     
    2005-10-21    Kezio fotografija viešės Karaliaučiuje
     
     IÅ¡eivijos fotomenininko Algimanto Kezio kÅ«ryba pristatoma Karaliaučiaus žiÅ«rovams. Autorinę fotografijos parodą, spalio 21 dieną, atidarys Kaliningrado fotomenininkų studija. A. Kezys gimė 1928 metais Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukęs į Vakarus, A. Kezys 1950 m. atvyko į Jungtines Valstijas, čia įgijo filosofijos magistro laipsnį Lojolos universitete. Dirbdamas Čikagoje, įkÅ«rė Lietuvių fotografijos biblioteką, Lietuvių bibliotekos leidyklą, leidžiančią literatÅ«rą etninėmis temomis ir meno galeriją. Savo meninius polinkius A. Kezys ugdė pasinerdamas į fotografijos meną. Jo talentas buvo pripažintas 1965 metais, surengus jam pirmąją savo parodą Čikagos meno institute. Nuo tada jis eksponavo savo kÅ«rinius daugelyje Å iaurės ir Pietų Amerikos bei Europos muziejų, jo darbai pasirodydavo žurnaluose ir knygose abipus Atlanto. A. Kezio parodų tematika dažniausiai yra Čikagos miesto architektÅ«ra, moterys ir Lietuvos vaizdai. Å iuo metu A. Kezys valdo mažą galeriją "Stickney" Ilinojaus valstijoje. Joje pristato pasauliui Lietuvos menininkus, be to, leidžia žurnalus, katalogus, meno, religines bei fotografijų knygas.

     
     
    2005-10-20    Lietuvos poetas dalyvaus tarptautiniame festivalyje Makedonijoje
     
     Lietuvos poetas Liudvikas Jakimavičius dalyvaus tarptautiniame poezijos festivalyje Makedonijoje, Tetovo mieste. Devintasis poezijos festivalis Makedonijoje vyks nuo ketvirtadienio iki sekmadienio.
    Poeto eilėraščiai išversti į makedonų kalbą, spausdinami festivalio almanache. Šiame renginyje, kuris bus transliuojamas per nacionalinę Makedonijos televiziją, L.Jakimavičius atstovaus ne tik Lietuvos, bet viso Baltijos regiono valstybių poetams. Poetas, kritikas ir dramaturgas L.Jakimavičius yra parašęs tris poezijos knygas suaugusiems: "Kitoje miško pusėje", "Dusenos" ir "Medinę". Taip pat sukūręs pjesių vaikams "Milžino širdis", "Septyni vienuoliai" ir kitų.

     
     
    2005-10-20    ES parama didina prarają tarp didžiausių Lietuvos miestų ir regionų
     
     Regionams sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Europos Sąjungos (ES) struktÅ«rinių fondų paramos konkursuose, tačiau dėl nepakankamo mažesnių regionų aktyvumo ES lėšomis dar labiau didinama praraja tarp Lietuvos didžiausių miestų ir likusios Å¡alies dalies. Å vietimo ir socialinės integracijos sritims jau paskirstyta 34 procentai ES struktÅ«rinių fondų lėšų.Å iuo metu Vilniuje ir Kaune iÅ¡ ES lėšų finansuojamiems Å¡vietimo ir mokslo projektams atitenka net 85,6 proc. visos iki Å¡iol skirtos paramos – 219,4 mln. litų.Panevėžio apskritis gauna 0,2 procento, TelÅ¡ių – 0,6 procento, Utenos apskritis – 0,8 procento visos paramos. Kiek geresnė padėtis yra Å iaulių apskrities Å¡vietimo sektoriuje, kuriam skirta 7,9 procento paramos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, panaÅ¡i situacija susiklostė skirstant lėšas socialinės integracijos, neįgaliųjų reabilitacijos ir darbo rinkos plėtros projektams.Vilniaus ir Kauno pareiÅ¡kėjų įgyvendinamiems projektams atiteko 77,3 procento – 96,6 mln. litų – paramos. Mažiausiai socialinės integracijos ir darbo rinkos plėtrai 2004 metais skirta TelÅ¡ių – 0,3 procento ir Utenos – 0,7 procento regionams. Daugiau lėšų į labiau nuo sostinės nutolusius regionus ateis per valstybinių institucijų vykdomus nacionalinius projektus. Tačiau, ministerijos atstovo nuomone, regionai galėtų bÅ«ti aktyvesni, siekdami pritraukti jiems reikalingas investicijas. AtotrÅ«kį tarp Lietuvos miestų lemia tai, kad mažesnių regionų pareiÅ¡kėjai turi mažiau žinių ir įgÅ«džių rengiant paraiÅ¡kas paramai gauti. Be to, jiems sudėtingiau gauti profesionalias konsultacijas.

     
     
    2005-10-20    Tautodailininkus vainikuos gruodį
     
     Metų gale pirmąkart bus renkami geriausi Å¡alies tautodailininkai, kurie pelnys "Aukso vainiko" nominacijas už vaizduojamosios ir taikomosios dailės kÅ«rinius.
    Lietuvos liaudies kultūros centras, įsteigusė nominacijas, kurių pagalba tikimasi, kad šitaip turėtų atgimti tautodailės sritis, per penkiolika Nepriklausomybės metų nepelnytai primiršta. Atskiruose regionuose kuriantieji rengia parodas, pavieniai darbai iškeliauja į užsienį, tačiau daugiausia tautodailininkai kuria kas sau. Per pastaruosius dešimtmečius suprastėjo ir pati kūryba: nevyksta seminarai, tautodaile mažai domisi ekspertai. Utenos rajono tautodailininkai ganėtinai aktyvūs: kasmet rengia ataskaitines savosios kūrybos parodas, veiklus jų klubas "Svirnas", vadovaujamas Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės. Dabar Leliūnuose, Vytauto Valiušio keramikos muziejuje, vyksta visos apskrities 43 tautodailininkų iš Ignalinos, Zarasų, Utenos, Molėtų rajonų bei Visagino miesto kūrybos paroda. Ji atskleidžia bene visas tautodailės sritis.

     
     
    2005-10-19    Ä®vyks jubiliejinė lietuvių keramikos maestro paroda
     
     Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje spalio 28 d., penktadienį, 16 val. įvyks Liudviko Strolio (1905–1996) parodos „Lietuvių keramikos maestro“, skirtos Å¡imtosioms dailininko gimimo metinėms, atidarymas. Jubiliejinėje L. Strolio parodoje, rodomi geriausi keramiko darbai iÅ¡ Lietuvos dailės ir Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejų rinkinių. Tai Å¡amotinės vazos, dekoratyvinės lėkÅ¡tės bei kiti kÅ«riniai. Juose ryÅ¡ki menininko iÅ¡tikimybė keramikos žemiÅ¡kai prigimčiai, funkcionalumui, formos tobulumo paieÅ¡koms. Greta kÅ«rinių, iliustruojančių vis kitą lietuvių taikomosios dailės laikotarpį, daug nematytų, rečiau rodytų ar atkeliavusių iÅ¡ privačių kolekcijų. Ekspozicijoje pristatomos ir jau po 1990-ųjų sukurtos dekoratyvinės lėkÅ¡tės. Parodą papildo įspÅ«dingi menininko studijų laikų ir kiek vėlesni pieÅ¡iniai bei vertingos fotografijos iÅ¡ Å¡eimos archyvo.
    L. Strolis gimė 1905 m. rugsėjo 1 d. netoli Radviliškio Gankių kaime (mirė 1996 m. Po Kauno meno mokyklos (kur studijavo tapybą) streiko 1929 m. atsidūręs Paryžiuje, jaunas dailininkas pasirinko keramikos studijas Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje, lankė piešimo pratybas Colarossi ir "Didžiosios lūšnos" akademijose. Savo kūryba L.Strolis darė įtaką Lietuvos keramikai. Jau du pirmi alaus servizai, sukurti 1935 ir 1936 m. traukė akį liaudiškomis, bet grakštesnėmis negu įprasta formomis. Pirmasis garbės diplomas jam buvo už juos skirtas 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje meno ir technikos parodoje. 1938 metų Berlyno tarptautinėje meno ir amatų parodoje jo darbai buvo apdovanoti medaliu.
    Nuo 1944 m. L.Strolis vadovavo Dailės institutui. 1946 m. L. Stroliui suteiktas VDI profesoriaus vardas.

     
     
    2005-10-19    Å iuolaikinė Lietuvos grafika pristatoma Londone
     
     Å ių metų spalio 20 d. LR ambasadoje Jungtinėje Karalystėje bus atidaryta dvylikos Å¡iuolaikinių Lietuvos dailininkų grafikos darbų paroda. Paroda Londone bus pristatyta ambasados bei Britų prekybos rÅ«mų Lietuvoje rengiamo verslo priėmimo metu. Bus eksponuojami Å arÅ«no Leonavičiaus Giedriaus Jonaičio, Lidos Dubauskienės, Birutės Zokaitytės, JÅ«ragio BurkÅ¡aičio, Virginijos Kalinauskaitės, Tatjanos Diščenko, Dovilės Tomkutės, Eglės Kuckaitės, Egidijaus Rudinsko, Robertos Vaigeltaitės bei Kęstučio VasiliÅ«no 1993-2005 metais sukurti darbai. Å ioje parodoje lietuvių grafikai, perimdami deÅ¡imtmečiais susiformavusias tradicijas bei praturtindami ją individualia patirtimi, preciziÅ¡kai kuria metaforiÅ¡ką, turtingą siužetais ir simboliais vizualinį pasaulį: keistų ritualų, paslaptingų gyvÅ«nų ir žmonių gyvenimas grafiko Å .Leonavičiaus darbuose, lietuviÅ¡kų litų autoriaus G.Jonaičio siurrealistinių galaktikų tyrinėjimai, L.Dubauskienės trapÅ«s ir efemeriÅ¡ki moters pavidalai, žaismingi B.Zokaitytės retro žaidimai su figÅ«rėlėmis, žemėlapiais ir buities atributais, J.BurkÅ¡aičio Vilniaus Užupio peizažai, T.Diščenko praėjusių epochų angelai ir taip toliau.

     
     
    2005-10-19    Vilniaus pedagoginis universitetas Å¡vnčia 70-metį
     
     Spalio 18 dieną, Vilniaus pedagoginio universiteto dailės dėstytojų kÅ«rybinių darbų parodos atidarymu prasidėjo keturias dienas truksianti universiteto 70-mečio Å¡ventė. Kitose, atidaromose parodose akademinė bendruomenė galės susipažinti su aukÅ¡tosios mokyklos archyviniais dokumentais, universiteto mokslininkų publikacijomis. Antrąją Å¡ventės dieną universitete bus atidaryta Rektorių galerija ir buvusio Å¡ios aukÅ¡tosios mokyklos rektoriaus, profesoriaus Albino Liaugmino auditorija.
    Spalio 19-20 dienomis Vilniaus pedagoginio universiteto akademinė bendruomenė ir svečiai iš kitų aukštųjų mokyklų rinksis į tarptautinę mokslinę konferenciją "Ugdymo paradigmų kaita: teorija ir praktika". Pirmąją aukštąją pedagoginę mokyklą - dvimetį pedagoginį institutą Klaipėdoje Lietuvos Vyriausybė įsteigė 1935-aisiais. Pagrindinis jo uždavinys buvo rengti mokytojus reformuotai pradinei mokyklai ir plėtoti Lietuvoje pedagoginius mokslus. 1939-ųjų kovą Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, Pedagoginis institutas buvo perkeltas į Panevėžį, o tų pačių metų rudenį Lietuvai atgavus Vilnių - į sostinę. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Vilniaus pedagoginiame institute buvo pradėtas mokymo ir administracinio darbo pertvarkymas. 1992-ųjų gegužės 20-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas suteikė institutui universiteto statusą, patvirtino universiteto statutą. Nuo to laiko aukštoji mokykla vadinama Vilniaus pedagoginiu universitetu. Sporto ir sveikatos, Užsienio kalbų, Slavistikos, Istorijos, Lituanistikos, Gamtos mokslų, Fizikos ir technologijos, Matematikos ir informatikos, Pedagogikos ir psichologijos fakultetuose šiuo metu mokosi apie 13,4 tūkst. pedagoginio universiteto studentų. Mokslininkų bendruomenę buria Socialinės komunikacijos bei Kultūros ir meno edukologijos institutai.

     
     
    2005-10-18    Vilniuje bus minimas pagonybės atgimimo 100-metis
     
     Minint senojo baltų tikėjimo atgimimo 100-metį, Vilniuje, spalio 22 dieną, rengiama tarptautinė konferencija bei religinės apeigos ant Gedimino kapo kalno. Å eÅ¡tadienį KultÅ«ros, filosofijos ir meno institute Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija sukvies senojo baltų tikėjimo tradicijos tyrinėtojus ir jos tęsėjus.
    Moderniaisiais laikais atgimusios senosios baltų religijos ir kultūros tradicijos susilaukia vis daugiau dėmesiotodėl bus siekiama visuomenei kuo plačiau pristatyti gyvą lietuvių tradicinę religiją. Istoriškai senoji baltų kultūra neapsiriboja tik Lietuva, todėl konferencijoje dalyvaus ir kaimyninėse šalyse atgimstančius tikėjimus pristatys senųjų tikėjimų tyrinėtojai iš Latvijos, Baltarusijos, taip pat iš JAV.
    Konferencijos dalyviai kalbės apie senojo baltų tikėjimo atgimimo procesą, pagonybės papročius.
    Senojo lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis minimas šių metų spalio 22 dieną, nes būtent šią dieną 1905 metais tautinio atgimimo veikėjas J.G.Beržanskis Klausutis išsiuntė į tuometinę Rusijos imperijos sostinę Sankt Peterburgą prašymą oficialiai pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo pasekėju.
    Ilgai susirašinėjęs su carine valdžia, teigiamo atsakymo J.G.Beržanskis sulaukė tik 1915 metais. Jis pasiekė, jog oficialiuose dokumentuose būtų ištaisytas įrašas apie jo tikėjimą, taip priversdamas valdžią pripažinti senąjį lietuvių tikėjimą.

     
     
    2005-10-18    Lietuvių literatÅ«ra gujama iÅ¡ mokyklų
     
     Pedagogai nerimauja dėl planuojamo lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino pakeitimo. Å vietimo ir mokslo ministerijos atstovai dar nekalba apie bÅ«simas permainųas Kitais metais mokyklas pasieks nauja lietuvių kalbos mokymo programa. Planuojama, kad lietuviÅ¡kų ir kitakalbių mokyklų abiturientai laikys vienodą lietuvių kalbos egzaminą. Artėjant permainoms kalbama, kad valstybinio lietuvių kalbos egzamino reforma esanti klaidinga. Kalbininkai bei pedagogai teigia, kad lietuvių literatÅ«ros ir kalbos atskyrimas valstybiniame egzamine buvo klaida, nes moksleiviai prarado motyvaciją pažinti literatÅ«rą.

     
     
    2005-10-17    Ä®gyvendinama angliÅ¡ka jÅ«rinė idėja
     
     Juodkrantėje pradėjo veikti 16 vaikų kadetų grupė. Tai bÅ«simosios kadetų mokyklos užuomazga. Joje Å¡alia bendrųjų mokslų vaikai semiasi su jÅ«ra susieto gyvenimo patirties. Klaipėdiečių entuziastų ir savivaldybės specialistų idėja, kurti kadetų mokyklą ėmė įgyvendinti Neringos gyventojai. Karinių jÅ«rų pajėgų laivyno kapelionas Romualdas RamaÅ¡auskas su 16 auklėtinių.Tai smurto Å¡eimose ir negandų patyrusių vaikų grupelė iÅ¡ Lietuvos vidurio. Anglų patirtis svarbi ir Lietuvai.
    Kapelionas prieš porą metų lankėsi Anglijos kadetų mokykloje "Royal Hospital School" ir įsitikino, kad idėja suburti vaikus yra teisinga. Tvarka ten griežta, bet ne kariška.
    Steigiant lietuvišką kadetų mokyklą, anglų metodika ir jų darbo principai - nebloga paspirtis. Kapelionas tikisi artimiausiu metu anglus pasikviesti į Karinių oro pajėgų bazę, netoli Juodkrantės, kur mokysis būsimieji jūrų skautai.

     
     
    2005-10-17    Panevėžyje prasideda vyskupo K. Paltaroko gimimo metinių renginiai
     
     Spalio 17 dieną, 50 kilometrų maratonu nuo vyskupo Kazimiero Paltaroko gimtinės - Å iaulių rajono Gailionių kaimo iki Panevėžio Katedros prasidės Å¡eÅ¡ias dienas truksiantys pirmojo Panevėžio vyskupijos ganytojo, vyskupo K. Paltaroko gimimo 130-ųjų metinių minėjimo renginiai.Ä® sąskrydį susirinkę katalikiÅ¡kųjų mokyklų moksleiviai antradienį rungsis viktorinoje "Ateitininkijos praeitis ir dabartis". KatalikiÅ¡kos dvasios mokyklų meno kolektyvai Panevėžio muzikiniame teatre surengs giesmių ir liturginių Å¡okių Å¡ventę.Trečią iÅ¡kilmių dieną Panevėžio vyskupija maldininkus kvies eiti vyskupo K. Paltaroko gyvenimo keliais. Abiturientams bus rengiamos susitelkimo rekolekcijos Pagrindinė Å¡ventės diena ketvirtadienį prasidės Å vč. Sakramento adoracija Panevėžio Katedroje. K. Paltarokas gimė 1875 metų spalio 22-ąją Linkuvos parapijoje, Å iaulių rajone. Baigęs JoniÅ¡kėlio pradžios mokyklą, Mintaujos gimnaziją, K. Paltarokas įstojo į Kauno kunigų seminariją, vėliau studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, kur apsigynė disertaciją ir pelnė magistro laipsnį. Po studijų, 1906 metais dvasininkas grįžo į Lietuvą. Nuo 1911-ųjų Kauno kunigų seminarijoje dėstė lotynų kalbą, teologiją, sociologiją ir filosofiją. Po trejų metų buvo paskirtas seminarijos vicerektoriumi. Per Pirmąjį pasaulinį karą rÅ«pinosi seminarijos evakavimu. Po karo pakeltas tarnauti Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninku. Vyskupu konsekruotas 1926 metų gegužės 2-ąją. Kuriant naują vyskupiją K. Paltarokas atsiskleidė kaip gabus organizatorius. Pastatė Panevėžyje katedrą. Gyvas vyskupo veiklos paminklas - per 50 jo raÅ¡ytų ganytojiÅ¡kų laiÅ¡kų, leidiniai literatÅ«ros pastoracijos, auklėjimo, KatalikiÅ¡kosios akcijos bei kitais aktualiais klausimais.
    1958 metų sausio 3 dieną Vilniuje miręs vyskupas palaidotas Panevėžio katedros kriptoje.

     
     
    2005-10-16    Vatikane prasidėjo egzorcizmo ir demonologijos kursai kunigams
     
     Vienas Vatikano universitetų siÅ«lo specialius kursus kunigams, norintiems tapti demonologais ir egzorcistais. Keturis mėnesius truksiantys kursai "Egzorcizmas ir iÅ¡laisvinimo maldos" dėstomi "Pontifical Regina Apostolorum" universitete Romos priemiestyje.
    Į juos susirinko apie 120 studentų iš viso pasaulio. Jie klausysis paskaitų apie satanizmo ir demonų apsėdimo ganytojiškuosius, dvasinius, teologinius, liturginius, medicininius, teisinius ir kriminologinius aspektus.
    Vienas kunigas, prašęs neviešinti jo pavardės, pasakojo kursuose dalyvauti nusprendęs po to, kai jaunos jo parapijos merginos išpažinties metu patyrė "keistų pasikeitimų". "Pasikeitė merginos balsas ir veidas. Ji pradėjo kalbėti kalba, kurios negalėjo žinoti. Neretai susiduriu su panašios bėdos kamuojamais žmonėmis, kurių daug daugiau, nei įsivaizduojame", - sakė kunigas.
    Jei po kursų vyresnybė nuspręs, jog šis kunigas turėtų tapti egzorcistu, jis privalėtų juo būti.

     
     
    2005-10-16    Å½emaičių Kalvarijoje archeologai aptiko nežinomą senovės kurÅ¡ių gyvenvietę
     
     Archeologai greta restauruojamo Žemaičių Kalvarijos vienuolyno aptiko iki Å¡iol nežinomą tÅ«kstančio metų amžiaus kurÅ¡ių gyvenvietę.
    Senovės gyvenvietėje atidengtas kultūrinis sluoksnis su židinių liekanomis - molio tinko gabalais, nuo ugnies suskeldėjusiais akmenimis, degėsiais, trinamųjų girnų trintuvų fragmentais, keramika. Nors šis regionas nepasižymi lipdytinės keramikos gausa, archeologai vien 4 kvadratinių metrų ištirtame plote surinko kelis šimtus puodų šukių. Pastaraisiais metais kraštovaizdžiu ir istorine praeitimi išsiskiriančiame Žemaičių Kalvarijos miestelyje aptikta nemažai naujų archeologinių vietų, kurios neseniai įrašytos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą: jau minėtas 8-13 amžiaus kuršiškas kapinynas, taip pat krikščioniškas, tačiau dar pagonybės elementų turintis 17-19 amžiaus kapinynas, bažnyčios ir vieno seniausių Šiaurės Lietuvoje vienuolyno vieta.
    Tokiame mažame miestelyje aptiktas visas kompleksas archeologinių vietų. Šis visas kompleksas - ne tik archeologinis, bet ir urbanistinis vertas būtų saugomos kultūrinės vietovės statuso.

     
     
    2005-10-15    Nuo skaitymo sunkumų neapdrausti ir genijai
     
     Apie penkiolika procentų mokinių turi specifinių skaitymo ir raÅ¡ymo sutrikimų.
    Disleksija – gebėjimo skaityti sutrikimas, kurį sukelia kai kurių smegenų centrų nepakankamas išsivystymas. Būtina supažindinti tėvus ir mokytojus su šiuo sutrikimu, kad jie neieškotų nei kvailumo, nei tinginystės, nei piktavališkumo, o įžvelgtų negalią, kurią galima įveikti bendromis pastangomis.Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros ir Europos disleksijos asociacijos iniciatyva savo veiklą pradės Lietuvos disleksijos asociacija.Ji sieks padėti ne tik vaikams, turintiems disleksijos sutrikimą, bet ir jų tėvams bei mokytojams atrandant efektyviausius mokymo ir psichologinės pagalbos būdus.
    Kitose Europos šalyse jau keletą dešimtmečių veikia įvairios organizacijos,siekiančios padėti vaikams ir suaugusiems žmonėms, turintiems disleksijos sutrikimą. Psichologiniu požiūriu kiekvieno žmogaus gebėjimai išmokti skaityti ir rašyti yra labai skirtingi. Vieni vaikai išmoksta skaityti anksti ir lengvai, kitiems – tai sunkus išbandymas. Gali būti, kad jie turi negalią, vadinamą disleksija.
    Disleksija – gebėjimo skaityti sutrikimas, kurį sukelia kai kurių smegenų centrų nepakankamas išsivystymas. Tai reiškia, kad disleksiją turinčio žmogaus smegenys kitaip suvokia pasaulį. Jau žinoma, kad pagrindinės disleksijos priežastys – paveldimumas, ligos, kuriomis persirgo moteris nėštumo metu, gimdymo komplikacijos bei kiti veiksniai, sukeliantys vaisiaus smegenų veiklos sutrikimus.
    Todėl labai svarbu ne kaltinti, o telkti pastangas ir pamėginti veikti kartu vaiko labui, nes disleksija – ne liga. Jos negalima išgydyti, tačiau ją galima koreguoti.

     
     
    2005-10-15    Silpnaregių gyvenimą palengvintų pažymėti laipteliai ir stiklinės vitrinos
     
     "Ä® informacinę visuomenę be informacinės atskirties" - tokiu Å¡Å«kiu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenė Å¡iemet pasitinka spalio 15-ąją minimą Tarptautinę baltosios lazdelės dieną, kurios tikslas - priminti visuomenei neregių poreikius ir juos persekiojančią informacinę atskirtį. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga vienija apie 7 tÅ«kstančius regėjimo negalią turinčių žmonių. PrieÅ¡ 10-15 metų sostinės aklieji ir silpnaregiai gyveno uždarokoje bendruomenėje.Sostinės Vilkpėdė buvo vadinama aklųjų rajonu, o praeiviai sutiktą neregį palydėdavo smalsiais žvilgsniais. Å iuo metų Lietuvos aklieji ir silpnaregiai vis dar tį. jaučia socialinę ir informacinę aklųjų ir silpnaregių atskirtį.
    Regėjimo negalią turinčių žmonių problemos viešajame sostinės transporte jau sprendžiamos, tačiau silpnai matantys pasigenda laiptelių ir stiklinių vitrinų žymėjimo.Europos šalyse įprasta pirmąjį ir paskutinį laiptelį žymėti geltona juostele. Lietuvoje tokia praktika - dar naujiena, todėl regėjimo negalią turintiems žmonėms vis dar sunku nesuklupus patekti į valstybines įstaigas, prekybos centrus, kitus visuomeninius pastatus. Savo bendruomenės narių poreikiais rūpinasi ir patys neįgalieji.

     
     
    2005-10-14    A. Matelio filmas pelnė pagrindinį Leipcigo kino festivalio prizą
     
     Dokumentinio kino kÅ«rėjas ArÅ«nas Matelis pelnė 48-ojo tarptautinio Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalio pagrindinį prizą ilgo metražo dokumentinių filmų kategorijoje. Festivalio "Auksinį balandį" ir 10 tÅ«kst. eurų premiją tarptautinė žiuri lietuvių režisieriui skyrė už naujausią dokumentinį filmą "PrieÅ¡ parskrendant į Žemę" apie onkologinėmis ligomis sergančius vaikus.
    Apdovanojimas A. Mateliui skirtas už jautrumą, grožį ir užuojautą, gvildenant sunkią temą - šis išskirtinis jaudinantis filmas su pagarba ir be sentimentalumo rodo gyvenimą mirties akivaizdoje. Dokumentinių trumpo metražo filmų kategorijoje "Auksinį balandį" ir 3 tūkst. eurų premiją pelnė lenkų režisierius Jarekas Štandera (Jarek Sztandera) už humoro, ironijos ir dramatizmo kupiną filmą "Laukiant stebuklo" ("Po cud") apie piligriminę kelionę į Lurdą. Festivalio "Sidabrinius balandžius" atitinkamose kategorijose pelnė šveicarų ir ispanų režisieriai.

     
     
    2005-10-14    Latvius sužavėjo Klaipėdos mokyklos
     
     Spalio 13 dieną, uostamiestyje apsilankė beveik pusÅ¡imtis Å¡vietimo darbuotojų iÅ¡ Liepojos. Svečius domino Klaipėdos miesto patirtis Å¡vietimo ir ugdymo srityje.
    Bendradarbiavimas tarp Klaipėdos ir Liepojos miestų vyksta nuolat, tačiau tokios didelės grupės kolegų iš Latvijos buvo sulaukta pirmą kartą. Svečiams buvo parodytas reprezentacinis filmas apie Klaipėdos miestą. Vėliau svečiai lankėsi skirtingų struktūrų mokyklose - "Gabijos" pagrindinėje, "Varpo" vidurinėje ir "Aitvaro" gimnazijoje. Liepojoje šiuo metu veikia 1-12, 5-12, 1-4 ir 1-9 klasių mokyklos. Kol kas nėra nė vienos gimnazijos, tačiau artimiausiu metu ketinama jas steigti.
    Liepojiečiams Klaipėdos miesto mokyklos, palyginus su jų, pasirodė geriau sutvarkytos. Kaip pranašumą jie įvardijo ir tai, jog Klaipėdos mokyklose, skirtingai nei Liepojoje, vaikams teikiama socialinė ir specialioji pagalba - dirba logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai.

     
     
    2005-10-13    Å v.Kotrynos bažnyčia taps atvira kultÅ«ros renginių erdve
     
     Restauruota sostinės Å v. Kotrynos bažnyčia taps nauja kultÅ«ros renginių erdve - puikios akustikos bažnyčioje repetuos ir koncertuos Vilniaus miesto savivaldybės Å v. Kristoforo kamerinis orkestras, choras "Jauna muzika", vyks kiti kultÅ«ros renginiai. 2003 metais savivaldybė su Vilniaus arkivyskupija yra pasiraÅ¡iusi panaudos sutartį, leidžiančią neveikiančius maldos namus restauruoti ir 20 metų naudoti kultÅ«rinei veiklai. Jau anksčiau Å¡ioje bažnyčioje vykdavo Kristupo vasaros festivaliai, Å¡alia esanti galerija "Vartai" buvo surengusi ne vieną Å¡iuolaikinės dailės parodą. Å iemet planuojama visiÅ¡kai užbaigti Vilniaus gatvėje esančios barokinės Å v. Kotrynos bažnyčios fasadų restauravimą ir pradėti vidaus remonto darbus, kuriuos pabaigus neveikianti bažnyčia bÅ«tų pritaikyta koncertams ir kultÅ«ros renginiams.

     
     
    2005-10-13    Verslininkai žada investuoti į mokslą mainais į valstybės lengvatas
     
     Lietuvos verslininkai teigia esantys pasirengę investuoti į mokslą, tačiau norėtų, jog tokioms investicijoms bÅ«tų taikomos valstybės lengvatos. Mes siekiame, kad tai bÅ«tų leista įtraukti į iÅ¡laidas. Jeigu taip įvyktų, Lietuvos verslas žymiai padidintų savo dalyvavimą finansiniais iÅ¡tekliais. Seimas yra priėmęs įstatymų pataisas, numatančias lengvatas investicijoms į žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius. Liepos mėnesį Seimo priimtos Gyventojų pajamų bei Pelno mokesčio įstatymų pataisos numato, jog įmonių lėšos, skirtos specialybės studijoms, stažuotėms bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, neapmokestinamos.
    Seime, spalio 12 dieną,, susirinkę akademinės bendruomenės bei verslo atstovai drauge bandė ieškoti būdų aukštojo mokslo sistemos, tarp jų - ir finansavimo, problemoms spręsti.

     
     
    2005-10-12    Menų spaustuvėje kÅ«rybingi jaunuoliai kurs pjeses
     
     Menų spaustuvėje Vilniuje rengiamos kÅ«rybinės dirbtuvės, skirtos jauniesiems dramaturgams ar dar tik svajojantiems apie savo pirmąją pjesę jaunuoliams, besidomintiems Å¡iuolaikiniu teatru, literatÅ«ra ir Å¡iuolaikinio meno siÅ«lomais raiÅ¡kos bÅ«dais. Menų spaustuvės "IeÅ¡kome jaunų talentų!!!" projektas suburs 14-21 metų jaunuolius, o spalio 31-lapkričio 5 dienomis vyksiančioms kÅ«rybinėms dirbtuvėms vadovaus dramaturgė Svetlana Dimcovič.Ä® Lietuvą savaitei intensyviai su jaunaisiais lietuvių talentais dirbti atvykstančios S.Dimcovič teigimu, pagrindinis jos darbo principas suteikti jaunuoliams pamatinių žinių ir įgÅ«džių apie dramaturgijos meną ir sumažinti takoskyrą tarp jaunimo ir likusios visuomenės, dažnai atmetančios, nenorinčios priimti jaunų menininkų siÅ«lomų naujų, radikalių idėjų.
    Visiems jaunuoliams norintiems dalyvauti dramaturgų laboratorijoje keliamos dvi pagrindinės sąlygos - mokėti anglų kalba ir būti nusiteikusiems šešias rudens atostogų dienas dirbti nuo 10 ryto iki 18 valandos vakaro. Seminaras nemokamas, jame gali dalyvauti jaunuoliai iš visos Lietuvos.

     
     
    2005-10-12    Lietuvoje minima Europos tėvų ir mokyklos diena
     
     Spalio 11-ąją Å¡vietimo bendruomenės minėjo ketvirtąją Europos tėvų ir mokyklos dieną. 2002 metais Europos tėvų asociacijos paskelbtą Å¡ventę mÅ«sų Å¡alyje garsino metų pradžioje susibÅ«ręs Lietuvos tėvų forumas, kurio tikslas - atstovauti tėvų interesams sprendžiant svarbiausius vaikų ugdymo klausimus, kurti tėvų informavimo sistemą, organizuoti jų mokymus. Europos tėvų ir mokyklos dieną vaikus auginantys vyrai ir moterys supažindinami su galimybėmis ir atsakomybe dalyvaujant vaikų Å¡vietime bei ugdyme. Visuomenei primenama namų ir mokyklos bendradarbiavimo svarba, pristatomi tėvų organizacijų siekiai ir tarptautiniai tėvų asociacijų projektai.
    Mokykla - viena iš Europos vystymosi tarpininkių. Tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir moksleiviai turėtų susivienyti ir stengtis stiprinti partnerystę.

     
     
    2005-10-11    ProblemiÅ¡kiems jaunuoliams pagalbos ranką iÅ¡tiesė jaunimo organizacijos
     
     Å alyje prasidėjusio projekto "Lietuvos jaunimo užimtumo tobulinimo vystymo bendrija" metu jauniems žmonėms, nesurandantiems savo vietos visuomenėje, bus padedama realizuoti save, sutikti naujų draugų, siekti iÅ¡silavinimo ir rasti darbą. Spalio 5-ąją projektas startavo uostamiestyje. Čia sugrįžti į normalų gyvenimą padedama septyniems 14-29 metų klaipėdiečiams. Tai rizikos grupių jaunuoliai, iÅ¡kritę iÅ¡ Å¡vietimo sistemos, priklausantys nuo psichotropinių medžiagų, turintys teistumą, tačiau nepraradę optimizmo ir pasiryžę keistis. Klaipėdos darbo biržos Jaunimo darbo centre, vėliau - Pamario sveikatingumo namuose vyko pirmasis projekto narių susitikimas, kuriame aptartas projekto įgyvendinimas, o atrinkti jaunuoliai supažindinti su Klaipėdos "Bendraamžių" grupe, kurios veikloje bei mokymuose dalyvaus du mėnesius. Raudonojo kryžiaus Jaunimo skyriaus globoje atrinkti klaipėdiečiai bus gruodžio bei sausio mėnesiais. Nedarbo problemas jiems padės spręsti Klaipėdos jaunimo darbo centro konsultantė Edita Gustauskienė.
    Visoje Lietuvoje atrinkti 42 žmonės (po 7 Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje bei Šiauliuose) programoje dalyvaus šešis mėnesius. Iki 2007 m. į ją bus įtraukta dar keletas atrinktų jaunimo grupių. Jaunimas sužinos apie rasizmą ir toleranciją, bendravimą su žiniaskalaida, žalingų įpročių ir narkomanijos prevenciją, pirmąją pagalbą, sveiką mitybą, lytiškai plintančias infekcijas, seksualines mažumas bei kt.

     
     
    2005-10-11    Radvilų rÅ«muose - tradicinės japonų dailės paroda
     
     Radvilų rÅ«muose Vilniuje atidaroma tradicinio japonų meno paroda, kurioje bus eksponuojami tuÅ¡u tapyti paveikslai bei dekoruoti porceliano gaminiai. Spalio 12 dieną atidaromoje japonų dailės parodoje bus eksponuojamas suibokuga, nihonga, shodo ir Kutani-yaki menas. Japonams bÅ«dingas technologijas ir pasaulio suvokimo raiÅ¡ką perteiks daugiau nei 60 kÅ«rinių.
    Suibokuga - tai tradicinė ir mėgiama tapyba tušu. Iš sudegintų spygliuočių suodžių gautu juodu arba spalvotu - mėlynu, tamsiai rudu ir raudonai rudu - tušu dailininkai perteikia subtilius gamtos bruožus - besidriekiantį paupiu rūką ar žolės stiebelį. Pasak pranešimo, rimtis ir poezija dvelkia iš šių piešinių, kuriuose - daug asimetrijos, netapytų baltų plotų, suteikiančių gelmės, šviesos ir mįslės pojūtį.
    Nihonga - tai ilgus amžius gyvuojanti tradicinė polichrominė tapyba, pritaikiusi užsienio dailės įtakas. Formos kuriamos linijomis, plokštumos vaizdas tapomas ant spalvoto fono.
    Shodo - raiškaus ženklų rašymo teptuku ir tušu menas, kaligrafija. Darbo priemones menininkai pagarbiai vadina keturiomis brangenybėmis: tai teptukas, tušo plytelė, popierius ir indas tušui trinti. Į kaligrafijos kūrinį žiūrima kaip į paveikslą - muzikalų, ritmišką, plastišką.
    Kutani-yaki - porcelianas, pavadintas pagal vietovės Honhu (Honšiu) saloje vardą. Parodoje bus eksponuojamos vazos, lėkštės, indai, smilkalų dėžutės su spalvingu antglazūriniu ir poglazūriniu dekoru, dažnai šiurkštoka paviršiaus faktūra. Porceliano gamyba, perėjusi epochas, dabar Japonijoje klesti.

     
     
    2005-10-10    "Vilnius Jazz" įvertino muzikologo L. Å altenio nuopelnus
     
     18-ojo tarptautinio džiazo festivalio "Vilnius Jazz" apdovanojimo už nuopelnus Lietuvos džiazo kultÅ«rai laureatu po mirties tapo muzikologas Liudas Å altenis (1941-1994), savo gyvenimą skyręs džiazo ir estradinės muzikos populiarinimui. L. Å altenis yra vadovavęs ansambliui "Nemuno žiburiai", instrumentavo kÅ«rinius, rašė straipsnius, buvo ilgametis KultÅ«ros ministerijos Muzikos reikalų valdybos repertuaro redakcinės kolegijos narys, dėstė džiazo istoriją Lietuvos muzikos akademijoje, parašė populiarią knygą "MÅ«za su mikrofonu", buvo vienas iÅ¡ BirÅ¡tono džiazo festivalio sumanytojų ir organizatorių. Festivalio "Vilnius Jazz" apdovanojimas teikiamas jau antrus metus. Å is apdovanojimas nuo kitų Lietuvoje teikiamų skiriasi tuo, jog yra teikiamas ne tik džiazo muzikantams, bet ir nusipelniusiems žmonėms, kurie dažnai lieka nematomi plačiajai auditorijai, nepasirodo scenoje, tačiau atlieka ne mažiau svarbų darbą puoselėdami Lietuvos džiazo muzikos kultÅ«rą bei padeda ugdyti naujus Å¡io žanro muzikos mylėtojus.

     
     
    2005-10-10    AukÅ¡tojo mokslo finansavimas didėja beveik 23 mln. litų, stipendijų fondas – 5 mln. litų
     
     2006 m. Valstybė universitetams numato skirti beveik 490 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų (be specialiųjų programų lėšų), t.y. 22,6 mln. litų daugiau nei 2005 m.
    Šiuo metu stipendijų fonde yra per 100 mln. litų. Stipendijų fondo formavimo tvarka yra patvirtinta Vyriausybės nutarimu, kuris buvo derintas su nacionalinėmis studentų sąjungomis. Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija parengė naują Aukštųjų universitetinių mokyklų studentų bendrabučių renovavimo programą, kurios įgyvendinimui 2006 m. numatyta skirti 5 mln. Lt. Šios programos bendra vertė – 60 mln. Lt, už kuriuos planuojama renovuoti 75 valstybinių universitetų studentų bendrabučius.
    Įgyvendindami pastatų renovacijos programas, universitetai kartu su studentų savivalda turi galimybę savarankiškai pasirinkti, kuriuos jų valdomus pastatus renovuoti.
    Pradėjus vykdyti Struktūrinių fondų projektus, vien per Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones aukštajam mokslui ir studijoms suteikta beveik 100 mln. Lt parama. Taigi jau šių bei ateinančiųjų metų lėšų dalis studijoms ir mokslui dar labiau padidės.
    Nuo 2005 m. įtvirtinta dar liberalesnė studentų priėmimo nuostata aukštosioms mokykloms. Joms leidžiama 20 proc. sumažinti į valstybės finansuojamas studijų vietas priimamų studentų skaičių nemažinant joms biudžetinio finansavimo. Tai reiškia, kad priėmus iki 20 proc. mažiau studentų nei leidžia planas, tais metais skirtas valstybės biudžeto lėšas galima panaudoti studijų kokybei gerinti.
    Siekiant užtikrinti studentų pragyvenimo gerovę kiekvienais metais studentų paskoloms skiriama daugiau kaip 20 mln. Lt. Iš jų didžioji dalis tenka paskoloms pragyvenimo išlaidoms padengti. Paskolos dydis vienam studentui yra iki 36 MGL (4500 Lt), o pradėti grąžinti reikia tik praėjus dvejiems metams nuo studijų baigimo arba nutraukimo, paskola grąžinama per 15 metų.

     
     
    2005-10-09    Hamburge Å¡vartuosis moderni Lietuvos kultÅ«ra
     
     Didžiausiame Vokietijos uostamiestyje spalio 12-23 dienomis rengiamų Lietuvos kultÅ«ros dienų "Ar mylite Lietuvą?" programoje viešės lietuviÅ¡kas džiazas, fotomeno parodos, Å¡iuolaikinė literatÅ«ra ir filmai. Lietuvos kultÅ«ros dienų tikslas - tiesiogiai supažindinti garsųjį Hanzos miestą ir apskritai Vokietiją su Lietuvos kultÅ«ra, nes "pažįstamiems daug lengviau mylėti".
    Lietuvos kultūros dienose dalyvaus lietuvių džiazo muzikantas saksofonininkas Petras Vyšniauskas, kuris pasirodys su vokiečių muzikantu Klausu Kugeliu. Šiame džiazo muzikos vakare vokiečių kalba bus skaitomos ištraukos iš dviejų anksti mirusių lietuvių rašytojų kūrybos - Jurgio Kunčino romano "Balchisserie, arba Žvėrynas-Užupis" ir Ričardo Gavelio apsakymų rinkinio "Taikos balandis".
    Spalio 13 dieną Hamburgo literatūros namuose ištraukas iš savo neseniai į vokiečių kalbą išversto romano "Placebas" vokiečių klausytojams skaitys rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Hamburgo prekybos rūmuose bus atidaroma fotomeninikų Romualdo Požerskio paroda "Atminties sodai" ir Vytauto Michelkevičius darbų tema "Ar mylite Lietuvą?".
    Paskutinis Lietuvos kultūros dienų Hamburge akcentas - "Metropolio" kino teatre keturis vakarus pristatoma lietuvių filmų programa, sudaryta iš vyresniosios ir jaunosios kartos režisierių darbų.
    Spalio 20 d. žiūrovai turės progos pamatyti Gyčio Lukšo filmą "Mėnulio Lietuva". Spalio 21-22 dienomis - trumpo metražo filmų programą, o spalio 23 dieną bus rodomas Algimanto Puipos filmas "Elzė iš Gilijos".

     
     
    2005-10-09    Lietuva - viena pirmųjų ES pagal besimokančiųjų suaugusiųjų skaičiaus augimą
     
     Lietuvoje sparčiai daugėja besimokančių suaugusiųjų. 25-64 metų amžiaus asmenų dalyvavimo formaliuose ar neformaliuose mokymuose skaičius Lietuvoje nuolat auga. 2002-aisiais mokėsi 3,3 proc. suaugusiųjų, 2003-aisiais - 4,5 proc., o 2004-aisiais - 6,5 proc., raÅ¡oma Å vietimo ir mokslo ministerijos praneÅ¡ime spaudai. Pagal 25-64 metų amžiaus asmenų, kurie mokėsi per paskutines keturias savaites, rodiklio augimą 2003-2004 m. Lietuva yra ketvirtoje vietoje tarp Europos Sąjungos Å¡alių.
    Lietuva, turėdama 2 proc. besimokančiųjų skaičiaus rodiklio augimą, lenkia dvidešimt vieną Europos Sąjungos valstybę ir viršija bendrąjį Europos Sąjungos besimokančių suaugusiųjų skaičiaus augimo vidurkį, kuris yra tik 0,7 proc. Sparčiau negu Lietuvoje besimokančių suaugusiųjų per metus padaugėjo tik Liuksemburge (3,1 proc.), Slovėnijoje (2,8 proc.) ir Italijoje (2,1 proc.).
    Europos Sąjungoje 25-64 m. amžiaus asmenų, kurie mokėsi per paskutines keturias savaites, rodiklio vidurkis 2004 m. yra 9,9 proc. Europos Sąjungos šalys siekia, kad iki 2010 metų besimokančių suaugusiųjų šioje amžiaus grupėje vidurkis būtų 12,5 proc.

     
     
    2005-10-08    Mokslininkai: dar vienas kandidatas į Å ekspyro sostą
     
     Kažkas negerai Å ekspyro karalystėje. Du akademikai tvirtina, kad jie aptiko "tikrąjį" bardą, kurį įvardina kaip Henry Neville'į. Mokslininkė Brenda James ir profesorius Williamas Rubinsteinas savo naujausioje knygoje paskelbė apie dar vieną pretendentą į Å ekspyro sostą - Neville'į. Å is politikas, diplomatas ir žemvaldys gyveno tuo pat metu kaip ir Å ekspyras.
    Šekspyro kūrinių autentiškumu abejojama jau nuo 19-ojo amžiaus. Tarp galimų pretendentų įvardijami Fransis Beikonas ir net Elžbieta I.
    B. James teigia, kad H.Neville'į aptiko ieškodama Šekspyro "Sonetų" adresato. Septynerius metus ji rinko informaciją, kuri mokslininkei leido teigti, kad būtent šis asmuo yra tikrasis nemirtingųjų dramų ir sonetų autorius. 1602 metais Londono Taueryje kalėjęs Neville'is savo dienoraštyje padarė keletą pastabų, kurias sutinkame po septynerių metų pastatytame "Henrike VIII". Kiti Šekspyro ekspertai abejoja pateikiamomis išvadomis.

     
     
    2005-10-08    Daugiausia mokinių Å¡iemet rinkosi mechaniko ir statybininko profesijas
     
     IÅ¡analizuoti duomenys, kokias mokymo programas Å¡iemet rinkosi stojantieji į profesines mokyklas. Jaunuoliai veržėsi įgyti automobilių mechaniko ir statybininko profesiją. Ä® statybos srities mokymo programas priimti 3439 mokiniai vietoj planuotų 2811. Daugiau nei planuota mokinių priimta į žemės Å«kio ir miÅ¡kininkystės programas, variklinių transporto priemonių posričio programas.
    Daugiausia mokinių pasirinko automobilių mechaniko programą (1285), staliaus (7520, statybininko (703), virėjo ir padavėjo (591), kirpėjo (464) mokymo programas. Jaunimui nepatraukliausios buvo suvirintojo, metalo apdirbimo, stogdengio, radioelektroninių įrenginių surinkėjo, aplinkotvarkos darbuotojo, komunalinio ūkio darbuotojo mokymo programos. Šiais metais į 75 profesines mokyklas vietoj planuotų 18670 mokinių priimta daugiau nei 20 tūkstančių.
    Kiekvienoje apskrityje veikia apskrities profesinio mokymo tarybos, į kurias lygiomis dalimis įeina darbdavių, darbuotojų profesinių sąjungų ir pedagogų atstovų. Profesinių mokyklų absolventų baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus organizuoja ir vertina Pramonės, prekybos ir amatų rūmų bei Žemės ūkio rūmų specialistai.

     
     
    2005-10-07    Kaune rengiamas modernaus Å¡okio festivalis
     
     Kaune, spalio 7 dieną, prasideda keturias dienas truksiantis 15-asis tarptautinis modernaus Å¡okio festivalis. Å ių metų festivalio koncepcija bus etnokultÅ«ros atspindžiai moderniame Å¡okyje. Festivalyje bus pristatyta Å¡okio premjera "Sistemos, žalojančios sistemas", pastatyta austrų choreografų Helenos Weinzierl ir Roberto Tirpako.
    Festivalyje šoks praėjusių metų publikos favoritai šokio trupė "Laroque" iš Austrijos ir Liublino šokio trupė bei "W&M" teatras iš Lenkijos.
    Pirmą kartą bus organizuojamas naktinis šokio spektaklis, kuris prasidės vidurnaktį. Jame šoks Kanados trupė "Kokoro Dance", pristatysianti pokario Japonijoje atsiradusi buto šokį. Šis šokis vienija meditaciją, rytų kovos menus ir modernų judesio meną.
    Festivalyje taip pat šoks Belgijos trupė "Velvet/Joanne Leighton", Kanados ir Austrijos "C.MedinaDance", Graikijos "Quasi Stellar", Olandijos nacionalinis baletas.
    Festivalio metu taip pat vyks tarptautiniai modernaus šokio technikos seminarai, kuriuos ves žymūs meistrai iš užsienio šalių.

     
     
    2005-10-07    Geriausi mokiniai iÅ¡rinko 87 geriausius mokytojus
     
     Mokytojo dienos proga gabiausi Lietuvos abiturientai įvardijo 87 geriausius mokytojus. Trys iÅ¡ jų geriausiais pripažįstami jau 4 metus iÅ¡ eilės. Tai Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokytojas Leonas Narkevičius, Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjaus mokytojai Ričardas Jankauskas ir Alyda Daulenskienė ir Vilnius Mincevičius. Kaip ir praėjusiais metais, abiturientai buvo papraÅ¡yti ne tik pasiÅ«lyti geriausio mokytojo kandidatÅ«rą, iÅ¡skirti jo profesines, bÅ«do ir bendravimo savybes, bet ir užpildyti anketą, kurioje nurodoma pasirinkta studijų sritis ir svarbiausios vertybės.
    2005 metais per brandos egzaminus geriausiai įvertinti 145 abiturientai. Daugiausia aukščiausius balus pelniusių moksleivių - Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjaus, Kauno technologijos universiteto, Panevėžio Juozo Balčikonio ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijų auklėtiniai.

     
     
    2005-10-06    Vilnius - Europos kultÅ«ros sostinė
     
     Lietuva – pirmoji iÅ¡ naujųjų ES valstybių-narių, kurios sostinei bus suteiktas garbingas Europos kultÅ«ros sostinės statusas. 2009-ieji - neeiliniai metai mÅ«sų valstybei: minėsime ir Lietuvos vardo paminėjimo tÅ«kstantmetį.
    2005 m. balandžio mėnesį Lietuvos delegacija pristatė programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ metmenis Europos Komisijos sudarytai nepriklausomų ekspertų atrankos komisijai .Autoritetinga komisija įvertino Lietuvos pasirengimą bei siūlomą renginių programą ir vienbalsiai rekomendavo Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai paskelbti 2009 metais Vilnių Europos kultūros sostine.

     
     
    2005-10-06    Prasideda Festivalis „Vilnius Jazz 2005“
     
     Prasidedantis 18-asis tarptautinis festivalis „Vilnius Jazz 2005“, kuris tapo neatsiejama Lietuvos kultÅ«ros dalimi, todėl festivalio salėse norėtųsi matyti kuo daugiau jaunosios kartos atstovų teigė festivalio organizatoriai bei kvietė kuo aktyviai prie jo prisijungti jaunimą. Spalio 6-9 dienomis vyksiantis Å¡iuolaikinio džiazo festivalis jau 18-liktą kartą į Lietuvą sukviečia pasaulinio garso atlikėjus. Å iemet festivalyje vėl koncertuos saksofonininkas iÅ¡ Japonijos Kazutoki Umezu, taip pat olandai Willlem Breuker Kollektief , „Vilnius Jazz" scenoje bus galima iÅ¡girsti Å¡iuolaikinės prancÅ«zų muzikos kolektyvų Marc Ducret Trio, kuriantį nekonvencionalią muziką.
    Tradiciškai „Vilnius Jazz“ scenoje lietuvių džiazo kolektyvai ir atlikėjai. Tai jaunoji lietuvių džiazo karta – kvintetas „Riot“, ir Lietuvos Liudas Mockūnas, Dainiaus Pulausko grupė. Pirmą kartą „Vilnius Jazz“ scenoje koncertuos ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Gintaro Rinkevičiaus.
    Simfoninis orkestras ir Dainiaus Pulausko grupė atliks Dainiaus Pulausko „Siutą džiazo grupei ir Simfoniniam orkestrui“.

     
     
    2005-10-06    Vilniuje į dangų kilo pusantro tÅ«kstančio sveikinimų Lietuvos mokytojams
     
     Å alies mokiniai originaliai pasveikino visos Lietuvos mokytojus jų profesinės Å¡ventės – Mokytojų dienos – proga. Vilniaus mokytojų namų kieme susirinkę daugiau kaip 350 mokinių suformavo gyvą gėlės žiedą, kuriam papuoÅ¡ti prireikė daugiau nei 1600 balionų, simbolizavusių linkėjimus mokytojams.
    Akcijoje „Didžiausia gėlė mano Mokytojui“ dalyvavusi Švenčionėlių gimnazijos mokinė Justė Babrauskaitė teigė, kad Draugiškos mokyklos metais norėjosi kaip nors ypatingai pasveikinti visus Lietuvos mokytojus. Šis renginys buvo surengtas siekiant priminti, kad prasidėję mokslo metai yra paskelbti Draugiškos mokyklos metais. Draugiškos mokyklos projektu norima stiprinti mokyklų savivaldą, visų mokyklos bendruomenės narių – mokinių, tėvų, mokytojų, mokyklos administracijos atstovų – bendradarbiavimą. Lietuvos mokinių parlamento atstovas Antonas Nikitinas mokytojams jų šventės proga linkėjo jautnatvišku entuziazmu uždegti kiekvieną Lietuvos mokinį. Šie mokslo metai Draugiškos mokyklos metais paskelbti Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos moksleivių sąjungos bei Švietimo ir mokslo ministerijos sutarimu.

     
     
    2005-10-05    Kauno dramos teatre rengiamas H.K.Anderseno pasakų festivalis
     
     Minėdamas danų pasakininko raÅ¡ytojo Hanso Christiano Anderseno 200-ąsias gimimo metines Kauno valstybinis dramos teatras rengia pasakų festivalį. Spalio 7-16 dienomis vyksiančio festivalio metu bus parodytos dvi premjeras - H.Ch.Anderseno pasakos motyvais sukurtą "Kiauliaganį" bei "Anderseno gatvę". Pastarajame spektaklyje vaidins teatro aktoriai ir 2-17 metų amžiaus teatro mokyklėlės auklėtiniai.
    Taip pat bus rodomas premjerinis spektaklis "Šeimedžio močiutė".
    Festivalyje "Hanso Christiano Anderseno metai teatre" taip pat dalyvaus Klaipėdos dramos teatras, Panevėžio lėlių vežimo teatras, Vilniaus teatras "Lėlė", Kauno valstybinis lėlių teatras, Kauno kamerinis teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Rimo Tumino ir Aido Giniočio kursų studentai, 10 mokyklų teatro studijos iš Vilniaus, Kauno ir Kretingos.

     
     
    2005-10-05    Sveikinimai 2005 metų tarptautinių olimpiadų ir konkursų prizininkams, dalyviams, jų mokytojams, komandų vadovams ir rėmėjams
     
     Spalio 5 d., minint Tarptautinę Mokytojo dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas priėmė 2005 metų tarptautinių olimpiadų ir konkursų prizininkus, dalyvius, jų mokytojus, komandų vadovus ir rėmėjus. Mokinius, jų mokytojus, komandų vadovus PrezidentÅ«roje sveikino Å¡vietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas. Å iais metais tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose dalyvavo devynios Lietuvos mokinių komandos. Ä® Lietuvą jos parsivežė 1 sidabro medalį, 8 bronzos medalius, 6 pagyrimo raÅ¡taus, 1 garbės raÅ¡tą, 2 laureato diplomus, penki mokiniai tapo pirmosios vietos laimėtojais. Chemijos olimpiadoje Taipėjuje laimėti 4 bronzos medaliai, informatikų olimpiadoje Nowy Sącz po vieną sidabro ir bronzos medalį, fizikos olimpiadoje Salamankoje 2 bronzos medaliai, 3 pagyrimo raÅ¡tai, matematikos olimpiadoje Meridoje bronzos medalis, 3 pagyrimo raÅ¡tai, vokiečių kalbos olimpiadoje VarÅ¡uvoje 1 garbės raÅ¡tas, Hewlett-Packard Europos komandų verslo čempionate laimėtos 2 pirmosios vietos, Karlo Popperio pasaulio debatų čempionate Skopje 3 pirmosios vietos, Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Maskvoje 2 laureato diplomai. Lietuvos moksleiviai taip pat dalyvavo filosofijos olimpiadoje VarÅ¡uvoje , pasaulio debatų čempionatuose anglų kalba Kanadoje ir Kipre.

     
     
    2005-10-04    Vilniuje atidaroma tarptautinė emalio meno paroda
     
     Vilniuje atidaromoje tarptautinėje meno bienalėje Å¡eÅ¡ių Å¡alių menininkai demonstruos iÅ¡ emalio sukurtus kÅ«rinius. Emalis - viena iÅ¡ auksakalystės meno rÅ«Å¡ių, tačiau pastaraisias metais domėjimasis Å¡ia meno Å¡aka Lietuvoje yra Å¡iek tiek priblėsęs. Siekiant atgaivinti susidomėjimą emaliu, ketvirtadienį galerijoje "Meno niÅ¡a" atidaroma tarptautinė meno bienalė "Vilnius 2005". Parodoje eksponuojami kÅ«riniai suteiks galimybę pamatyti Å¡iuo metu vyraujančias emalio meno tendencijas ne tik lietuvių autorių, bet ir tokių tolimų Å¡alių menininkų kaip Japonija ar Indija, darbuose. Kartu su bienalėje dalyvaujančiais autoriais galerijoje eksponuojama ir Kintų VydÅ«no kultÅ«ros centro organizuotame tarptautinio emalio miniatiÅ«ros simpoziume "Pamario ženklai" sukurtų darbų kolekcija.
    Per pastaruosius penkerius metus sukurtus kūrinius parodoje demonstruos menininkai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Indijos, Japonijos ir Ispanijos.
    Ši paroda sutampa ir su svarbiomis datomis - šiemet sukanka 510 metų, kai įkurtas Vilniaus auksakalių cechas. Auksakalystė - taikomosios dailės šaka, Lietuvoje turinti senas tradicijas. 1495 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras privilegijos raštu patvirtino Vilniaus auksakalių cecho statutą, sudarytą Vakarų Europos pavyzdžiu.

     
     
    2005-10-04    Mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo 24 tÅ«kst.
     
     Å vietimo ir mokslo ministerijai (Å MM) pateiktais savivaldybių duomenimis, Å¡iais mokslo metais Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 24,5 tÅ«kst. mažiau mokinių nei pernai. Tai bÅ«tų 24 mokyklos po 1000 mokinių. VidutiniÅ¡kai vienoje mokykloje mokosi 352 mokiniai.
    Kiekvienoje savivaldybėje mokinių sumažėjo keliais procentais: daugiausiai Visagino savivaldybėje (11,8 proc.), Palangos mieste (6,2 proc.), Šilutės savivaldybėje (6,1 proc.), mažiausiai Birštono (1,4 proc.), Marijampolės (2,7 proc.), Kalvarijų (2,7 proc.) savivaldybėse.
    Mokinių skaičiaus mažėjimas susijęs su demografine padėtimi. Nuo 2001 m. mokinių skaičius mokyklose nuolat mažėja, mokyklas baigia daug daugiau abiturientų nei ateina pirmokų. Praėjusiais mokslo metais mokyklose mokėsi dvidešimčia tūkstančių mažiau mokinių nei užpernai. Optimistiškiau nuteikia tik tai, kad ir šiemet, ir pernai atėjo panašus skaičius pirmaklasių - apie 36 tūkstančius. Preliminariais duomenimis, mokyklose dirbančių mokytojų skaičius lyginant su praėjusiais metais, iš esmės nesikeičia. Bendrojo lavinimo mokyklose dirba apie 45,5 tūkst. pedagogų.
    Bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 528 tūkst. mokinių.

     
     
    2005-10-03    Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija Å¡vęs 90 metų sukaktį
     
     1915-aisiais užgimusi lietuviÅ¡ka mokykla buvo pavadinta „Jono Basanavičiaus, Mykolo BiržiÅ¡kos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokomis.Tuomet jos direktoriumi dirbo Mykolas BiržiÅ¡ka. Be garsių to meto mokytojų lietuvininkų, gimnazistus ugdė Prezidentai Antanas Smetona bei Aleksandras Stulginskis, Jonas VileiÅ¡is, Kazys Bizauskas ir kitos iÅ¡kilios nepriklausomos Lietuvos asmenybės.Vėliau mokyklą globojo „Ryto“ draugija. Lenkams okupavus Rytų Lietuvą, gimnazija buvo iÅ¡kraustyta į gatvę. Lietuvius priglaudė žydų visuomenės atstovai, pasiÅ«lę pamokas vesti žydų realinėje gimnazijoje. 1921 metais Vilniaus lietuviai Mokyklų kuratorijai pasiÅ«lė gimnaziją vadinti Vytauto Didžiojo vardu. Tam buvo pritarta.
    Po dešimties metų prisiglaudę Konstantino Stašio namuose sostinės A. Jakšto gatvėje, gimnazistai rengė vaidinimus, koncertus, minėjimus, įkūrė skautų organizaciją, savo futbolo komandą „Lithuania“. Net 17 metų Vytauto Didžiojo gimnazijai vadovavo Marcelinas Šikšnys, atkakliai kovojęs prieš mokymo sulenkėjimą ir mokyklos išsaugojimą. Tačiau 1940 metais Vytauto Didžiojo gimnazija buvo padalyta į dvi dalis. Berniukų gimnazija ir toliau liko vadintis Vytauto Didžiojo vardu, o atskirtos mergaičių klasės tapo atskira Birutės gimnazija, iš kurios išsirutuliojo dabartinė Salomėjos Nėries mokykla.
    1940-aisiais tuometinis švietimo liaudies komisaras Antanas Venclova Vytauto Didžiojo gimnaziją pervardino į Vilniaus pirmąją vidurinę mokyklą. 1957-aisiais Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba mokyklai skyrė čekisto Felikso Dzeržinskio vardą.
    1991 metais mokyklos pedagogai, auklėtiniai, Vytauto Didžiojo gimnazijos atkūrimo taryba ir atkūrimo šalpos fondas siekė atkurti istorinę tiesą – grąžinti mokyklai Vytauto Didžiojo gimnazijos vardą.
    Tokiu pavadinimu į naujas patalpas persikrausčiusi mokykla buvo atkurta 2004 metų spalio 7-ąją.

     
     
    2005-10-03    â€žThe Rolling Stones“ bosistas gailisi, kad neturės laiko archeologiniams kasinėjimams Vilniuje
     
     Viųu seno gero rokenrolo gerbejų spalio 7 d. laukia ypatingas koncertas – Vilniuje pasirodymą surengs buvęs “The Rolling Stones” bosistas Billas Wymanas su rinktinių muzikantų komanda “Rhythm Kings” ir specialiu svečiu – vokalistu Eddie Floydu.
    1936 metais Kento grafysteje gimes legendinis bosistas atlieka ketvirtojo-šeštojo dešimtmečio muziką (džiazą, ritmenbliuzą, rokenrolą, bliuzą, soulą, kantri).
    Po trijų dešimtmečių intensyvios veiklos su „The Rolling Stones“, B.Wymanas 1991 m. nusprendė pasitraukti iš grupės ir atsidėti šeimai bei kitiems savo pomėgiams, kuriems anksčiau negalėjo skirti pakankamai laiko – archeologijai, knygų rašymui, fotografijai, restoranų tinklui. Vis tik potraukis muzikai nedingo ir 1995 m. jis, kartu su gitaristu Terry Tayloru, pradėjo namuose savo malonumui improvizuoti senus džiazo, bliuzo standartus. Netrukus buvo pakviesta daugiau bendraminčių ir sukurta grupė „Rhythm Kings“, kurios 1997 m. išleistas pirmasis albumas iš karto sulaukė klausytojų ir kritiku pripažinimo bei susidomėjimo.

     
     
    2005-10-02    Darbdaviai KTU studentams įsteigs vardines stipendijas
     
     2005 m. spalio 3 d. Kauno technologijos universiteto centriniuose rÅ«muose, K. Donelaičio g. 73, Kaune bus pasiraÅ¡oma bendradarbiavimo sutartis tarp KTU ir Kauno kraÅ¡to pramonininkų ir darbdavių asociacijos, dėl vardinių stipendijų įsteigimo.
    Lietuvos pramonei trūksta technologinį universitetinį išsilavinimą turinčių jaunų specialistų. Tai konkretus žingsnis, skatinant būsimus specialistus pasirinkti būtent tas spelialybes, kurios jau dabar paklausios Lietuvos pramonės įmonėse.Vystant Lietuvos mokslo ir pramonės bendradarbiavimą, šios sutarties pasirašymas suteiks galimybę geriausiems bakalaurams ir magistrams būti įdarbintiems ir gauti gerą atlyginimą suinteresuotose pramonės įmonėse. Tai vienas iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir jai priklausančių narių žingsnių, sprendžiant specialistų emigracijos problemą, siekiant mokslo ir verslo visuomenės glaudesnio bendradarbiavimo praktinėje srityje.

     
     
    2005-10-02    Baigta filmuoti juosta apie popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimą
     
     Lietuvos kino studijoje baigtas kurti televizijos filmas "Nebijokite: Popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimas" Tai naujausias kino darbas apie Popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimą, sukurtas po Katalikų Bažnyčios vadovo mirties Å¡ių metų balandį. Vaidybiniame televizijos filme pasakojama apie tris bÅ«simojo popiežiaus Karolio Wojtylos gyvenimo laikotarpius - vaikystę, jaunystę ir brandą, taip pat Jono Pauliaus II veiklą iki paskutiniųjų gyvenimo metų. Popiežiaus Jono Pauliaus II vaidmenį atliko garsus vokiečių aktorius Thomas Kretschmannas, Karolį Wojtylą vaikystėje vaidino Jasperas Harris, o bÅ«simąjį popiežių paauglystėje įkÅ«nijo Ignas Survila.
    Amerikiečių režisieriaus Jeffo Blecknerio juostoje nusifilmavo ir kiti žinomi lietuvių aktoriai: popiežiaus gydytoją vaidino Dainius Kazlauskas, vieną iš kardinolų - Arvydas Dapšys, Karolio mokytoją vaikystėje - Andrius Žebrauskas, K. Wojtylos motiną - Inga Šalkauskaitė, o Rimgaudas Karvelis suvaidino apie popiežiaus Jono Pauliaus II inauguraciją pranešusį Vatikano pareigūną.
    Filmas Lietuvos kino studijoje buvo kuriamas daugiau negu mėnesį - nuo rugpjūčio vidurio. Visos scenos nufilmuotos Lietuvoje - Vilniuje ir Rumšiškėse, išskyrus kelias scenas, nufilmuotas Vatikane. Lietuvą filmo kūrėjai pasirinkę ne tik dėl Lietuvos kino studijos darbuotojų profesionalumo ir teikiamų paslaugų kokybės, bet ir Vilniaus architektūros bei vietovių, primenančių Karolio Voitylos gimtąją Lenkiją: Nova Hutą, Krokuvą ir jos apylinkes. Filmas originalus tuo, kad jame jungiami vaidybiniai bei dokumentiniai kadrai.

     
     
    2005-10-02    â€œQueen” tapo čempionais
     
     Per apklausą, kurioje dalyvavo 70 tÅ«kst. respondentų visame pasaulyje, “Queen” superhitas “We Are The Champions” buvo iÅ¡rinktas visų laikų geriausia daina. Antroje vietoje liko Britney Spears hitas “Toxic”, o trečioje – Michaelo Jacksono daina “Billie Jean”.Tai perteikia aistrą, kurią muzika suteikia mÅ«sų gyvenimui, ir įrodo, kad klasikinės roko dainos nesensta.Ä® geriausių dainų deÅ¡imtuką taip pat pateko “The Eagles” kÅ«rinys “Hotel California” ir “Nirvanos” “Smells Like Teen Spirit”.



     
     
    2005-10-01    Politologų olimpiados finalininkai - Europos Parlamente
     
     Å ią savaitę Europos Parlamente StrasbÅ«re viešėjo Lietuvos VII-osios studentų politologų olimpiados finalinio turo dalyviai - jie ne tik aplankė pagrindines miesto įžymybes, bet ir stebėjo Europos Parlamento posėdį, susitiko su europarlamentarais.
    Kiekvienais metais susirungti studentų politologų olimpiadoje kviečiami Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, besidomintys politikos teorija, praktika ir šių dienų aktualijomis. Šiais metais įvyko jau VII-asis kasmetinis renginys. Šį kartą dalyvavo šešių aukštųjų mokyklų atstovai iš Vilniaus, Kauno Technologijos, Klaipėdos, Vytauto Didžiojo, Mykolo Riomerio universitetų bei Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos.
    Skatinama aukštųjų mokyklų studentų iniciatyvą, aktyvesnis domėjimasis visuomenės gyvenimo aktualijomis. Ypatingas dėmesys skiriamas Euroatlantinėms institucijoms, Europos Sąjungos Konstitucijai, Lietuvos vidaus ir užsienio politikai.
    Netradicinis šių metų prizas visiems finalinio turo dalyviams - kvietimas aplankyti Europos Parlamentą. Šią savaitę net 44 jaunieji politologai iš vidaus pamatė vienos pagrindinių ES teisėkūros proceso institucijų veiklą. Studentai turėjo galimybę stebėti debatus plenarinių posėdžių salėje, dalyvavo diskusijoje su Ona Juknevičiene. Studentai domėjosi Europos ir Lietuvos politikos aktualijomis, praktine EP darbo puse.

     
     
    2005-10-01    Pagyvenę vilniečiai galės nemokamai aplankyti Europos parką
     
     TÅ«kstantis pagyvenusių vilniečių galės nemokamai apsilankyti Europos parke. Artėjant spalio 1-ajai - Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, Vilniaus miesto savivaldybė ir vieÅ¡oji įstaiga "Europos parkas" pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal ją "Europos parkas" įsipareigojo Vilniaus pagyvenusių žmonių organizacijoms 2005-2007 metais skirti tÅ«kstantį nemokamų kvietimų apsilankyti Europos parke bei Å¡ios įstaigos organizuojamuose renginiuose. Vilniaus miesto nevyriausybinės organizacijos dėl nemokamų kvietimų į "Europos parką" kviečiamos kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojus.
    Minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, vyresnio amžiaus žmonėms bilietai į specialius kino seansus "Skalvijos" kino centre kainuos tik 2 litus.
    Kino teatras bus rodomas 1981 metais "Oskaru" apdovanotas rusų režisieriaus Vladimiro Menšovo filmas "Maskva netiki ašaromis" bei lietuvių režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas "Nuomos sutartis".

     
     
    2005-10-01    Londone – Lietuvos ir britų menininkų bendras projektas
     
     Spalio 1 d.Londone, Å iuolaikiniame meno institute prasideda Vilniuje vykstančio IX Baltijos tarptautinio meno trienalės projekto dalis – paroda, pavadinimu „33 ½“. Tai – 33 su puse valandos trukmės programa, atkartojanti Vilniaus Å iuolaikinio meno centro organizuojamos trienalės parodą. Å i Londone vyksianti paroda – tai IX Baltijos tarptautinio meno trienalėje dalyvaujančių Lietuvos bei Londono Å iuolaikinio meno instituto menininkų bendras projektas. Å iame projekte dalyvauja ir kitų Å¡alių menininkai.
    Šiuolaikinio meno institute vyksianti paroda pavadinta keistu pavadinimu „33 ½“ – būtent tiek valandų trunka kelionė automobiliu iš Vilniaus į Londoną. Tačiau menininkai iš Lietuvos į šį renginį vyksta ne automobiliu, o lėktuvu.