Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      Å vietimo ir kultÅ«ros naujienos    
     
    2005-11-30    Lietuvių poetų eilės skambės Berlyne
     
     Trys lietuvių poetai lapkričio 30 doeną skaitys savo eiles Berlyne, vokiečių poeto Johanneso Bobrowskio 40-iosioms mirties metinėms paminėti skirtame renginyje. Maxo Liebermanno namuose vyksiančiame poezijos vakare bus galima iÅ¡girsti trijų skirtingų kartų Å¡iuolaikinių Lietuvos poetų balsus - Marcelijaus Martinaičio, Aido Marčėno ir Neringos Abrutytės. Berlyne J.Bobrowskio eiles vokiÅ¡kai ir lietuviÅ¡kai taip pat skaitys bei mintimis apie Å¡io vokiečių raÅ¡ytojo aktualumą bei įtaką lietuvių poetikai kalbės "KultÅ«ros barų" vyriausiasis redaktorius Bronys Savukynas, kurio laisvai versti ir 1974 metais rinktine iÅ¡leisti J.Bobrowskio eilėraščiai yra paveikę ir lietuvių lyriką. Skaitymus moderuos ir pačios verstus iÅ¡ lietuvių kalbos eilėraščius skaitys Claudia Sinnig. J.Bobrowskis gimė 1917-ais Tilžėje geležinkelio tarnautojo Å¡eimoje, o vaikystės vasaras leido VilkyÅ¡kių miestelyje. Nuo vaikystės prieÅ¡ akis matė Nemuną, Rambyną ir Å¡ie įspÅ«džiai inspiravo lietuviÅ¡ką temą jo kÅ«ryboje. Vėliau persikėlė į Berlyną. Kilus karui buvo mobilizuotas, vėliau kaip Vokietijos armijos kareivis paimtas į rusų nelaisvę ir ketverius metus praleido prie Dono ir Volgos kaip karo belaisvis. 1937 metais grįžęs į Vokietiją rašė eiles ir prozą, kÅ«ryboje nagrinėdamas Rytų, Lietuvos, jos gamtovaizdžio, vokiečių agresijos, kaltės ir atgailos temas. Vienas žymiausių jo romanų "Levino malÅ«nas" buvo iÅ¡verstas į daugelį pasaulio kalbų. Paskutinę savo gyvenimo vasarą (1965 metais) J.Bobrovskis parašė romaną "LietuviÅ¡ki fortepijonai", kuriame apraÅ¡o ir VilkyÅ¡kius, Å¡io miestelio inteligentus. Mirė sulaukęs 48-ių metų.



     
     
    2005-11-30    Autoritarinio režimo protrÅ«kis Baltarusijos aukÅ¡tojoje mokykloje
     
     Pažangi ir aktyvi Baltarusijos ekonomikos universiteto studentė Tatjana Khoma paÅ¡alinta iÅ¡ universiteto už laisvą nuomonės reiÅ¡kimą ir aktyvų dalyvavimą tarptautinėje veikloje. Spalio 11-13 dienomis PrancÅ«zijoje, Reimso mieste vyko Europos nacionalinių studentų organizacijų (ESIB) suvažiavimas, kurio viena pagrindinių diskutuojamų temų - universitetų demokratiÅ¡kumas. 2006 - iesiems metams buvo iÅ¡rinkti Å¡eÅ¡i naujieji ESIB vykdomojo komiteto nariai. Tarp jų - ir Tatjana Khoma. Tatjana, grįžusi po ESIB visuotinio suvažiavimo, buvo priblokÅ¡ta žinios, jog ji, universiteto rektoriaus įsakymu, iÅ¡braukta iÅ¡ studentų sąrašų. Pasak rektoriaus, paÅ¡alinimo iÅ¡ universiteto priežastis buvo ta, jog Tatjana neinformavo rektoriaus apie savo planuojamą kelionę į ESIB visuotinį suvažiavimą. Nuo 2002 metų birželio mėnesio Vladimir Nikolaevič Å imov yra Baltarusijos ekonomikos universiteto rektorius. 1995 - aisiais V. N. Å imov buvo iÅ¡rinktas Baltarusijos Respublikos Ekonomikos vice-ministru; nuo 1996 iki 2002 ėjo Baltarusijos Respublikos Ekonomikos Ministro pareigas. Norvegijos studentų sąjunga paruošė peticiją, kurią jau pasirašė daugiau kaip 3500 studentų iÅ¡ viso pasaulio. Å vedijos Å¡vietimo, mokslo ir kultÅ«ros ministras Leif Pagrotsky oficialiai paragino Baltarusijos ekonomikos universiteto rektorių neiÅ¡mesti Tatjanos iÅ¡ universiteto dėl kelionės į tarptautinį studentų renginį. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga lapkričio 30 dieną oficialiai kvies Lietuvos Å vietimo ir mokslo ministrą prisidėti prie sektinos Å vedijos Å¡vietimo, mokslo ir kultÅ«ros ministerijos iniciatyvos.

     
     
    2005-11-29    IT diegimą mokyklose labiausiai stabdo programinės įrangos ir lėšų stoka, rodo tyrimas
     
     Naujos legalios programinės įrangos trÅ«kumas ir lėšų stoka yra svarbiausios problemos diegiant informacijos technologijas (IT) Lietuvos mokyklose. Tai parodė Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1,8 tÅ«kst. Å¡vietimo įstaigų atstovų iÅ¡ visų Lietuvos regionų. Naujos legalios programinės įrangos trÅ«kumą svarbiausia problema diegiant IT mokyklose nurodė 68 proc., o lėšų trÅ«kumą - 63 proc. apklaustųjų. Nepakankamą kompiuterių skaičių, kompiuterinio raÅ¡tingumo ir kompetentingų IT specialistų trÅ«kumą svarbiausiomis problemomis įvardino atitinkamai 32 proc., 27 proc. ir 24 proc. tyrimo dalyvių. Taip pat nustatyta, kad vidutinis kompiuterių skaičius gimnazijose siekia 47. Vidurinėse ir jaunimo mokyklose Å¡ie rodikliai siekia atitinkamai 29,8 ir 13,2 kompiuterių. Ne informatikos dalyko pamokose bent kartą per savaitę kompiuteriu pasinaudoja 18 proc. mokytojų. Du trečdaliai (67 proc.) mokytojų tai daro ne dažniau nei kartą per mėnesį ar apskritai niekada.
    Beveik 60 proc. kompiuterių mokyklose yra sutelkta informatikos klasėse, kitų dalykų kabinetuose esančios kompiuterinės įrangos dalis nesiekia 10 proc., o mokytojams skirtose patalpose - 3,5 procentų.


     
     
    2005-11-29    Saugo autentiÅ¡kas liaudies vertybes
     
     Lietuvių liaudies kultÅ«ros centre atidaryta Vilniaus regiono konkursinė liaudies meno paroda, taip pat apdovanoti geriausi liaudies menininkai. Paroda veikia dviejose salėse: Liaudies kultÅ«ros centre vilniečiai gali grožėtis medžio dirbiniais, mezginiais, muzikos instrumentais, Vilniaus įgulos karininkų ramovėje - liaudies menininkų vaizdinės dailės kÅ«riniais. Parodoje dalyvauja 74 autoriai iÅ¡ Vilniaus apskrities. Jie pristato per 400 darbų - mezginių, audinių, juvelyrikos dirbinių, verbų, margučių, sodų, karpinių, kalvystės, keramikos, tapybos ir grafikos kÅ«rinių. Kadangi paroda konkursinė, iÅ¡ visų dalyvių iÅ¡rinkti du nugalėtojai. Geriausia vaizdinės dailės liaudies menininke pripažinta Vanda Umbrasienė. Taikomosios dailės srityje įvertinta Jadvyga Kunicka. Teresė Jurkuvienė pasakojo, kad iÅ¡rinkti geriausius liaudies meistrus buvo sunku. Sudėtinga lyginti audėjos ir kalvio darbus, bet kitokių galimybių neturėjome.. Džiaugiamės padaliję menininkus į dvi grupes - taikomosios ir vaizdinės dailės. Pagrindinis kriterijus parodoje buvo ryÅ¡ys su autentiÅ¡komis liaudies vertybėmis, nors vertintas ir bendras meninis lygis.

     
     
    2005-11-28    Mokyklos žada nustebinti Klaipėdą
     
     Labdaros akcija – mugė „Vaikai – vaikams“ vyks gruodžio 28 ir 29 dienomis Klaipėdoje. Toks sumanymas, aprėpiantis atjautą, atsakomybę, kÅ«rybą ir pramogą, Klaipėdos mieste bus įgyvendinamas pirmą kartą. Gruodžio 28 ir 29 dienomis manieže daugybė vaikų prekiaus savo rankdarbiais – medžio drožiniais, keramikos dirbiniais, Å¡ventiniais atvirukais, nertomis servetėlėmis, megztomis kojinaitėmis bei dar daug kuo. Mokinių dirbiniai ir suvenyrai klaipėdiečiams bei Klaipėdos svečiams nebÅ«tinai bus parduodami už etiketėje nurodytą kainą. Bus galima ir derėtis. Gruodžio 28 ir 29 dienomis, be mugės, vyks teatralizuoti mokinių kolektyvų, bÅ«relių, studijų pasirodymai - Å¡okėjai, dainininkai bei teatralai dovanos gerą nuotaiką. Å urmuliuojančiame manieže bus ne vienas Kalėdų Senelis. Jų vaidmenis atliekančius mokinius stebės Vaikų teatro studija ir iÅ¡rinks patį Å¡auniausiąjį. Minties ir kÅ«rybos galių varžybų bus ne viena. Ansambliai, chorai ir solistai iÅ¡bandys jėgas naujametės dainos konkurse. Jaunimo centro dailės studijos nariai iÅ¡rinks gražiausius kalėdinius žaisliukus, sukurtus mokinių rankų. Kalėdų renginio vedėjų konkursas atskleis kitus talentingus mokinius. Planuojamame madų Å¡ou gali bÅ«ti netikėtumų, nes mokiniai turi laisvę demonstruoti ne vien sezonines ar avangardines, bet ir mokyklines madas. Manieže žada varžytis radijo bangomis valdomi automobiliai. Šį sumanymą įgyvendinsiantis Moksleivių saviraiÅ¡kos centras dar vaikus ir mugės lankytojus pakvies į keramikos bei floristikos dirbtuves. Tikimasi, jog akcija-mugė „Vaikai - vaikams“ taps tradicinė ir vyks kasmet.


     
     
    2005-11-28    Å iuolaikinio Å¡okio spektakliai aplankys Panevėžį, Alytų ir Marijampolę
     
     Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje choreografo Vyčio Jankausko Å¡okio trupė pristatys Å¡okio spektaklius. Lapkričio 25 dieną, Panevėžio muzikiniame teatre, lapkričio 26 dieną, Alytaus miesto teatre, o gruodžio 1 dieną Marijampolės municipaliniame dramos teatre bus pristatyti duetiniai Å¡okio spektakliai "Nuskendęs slėnis" ir "Viduramžių bernelio dainos". Spektakliuose Å¡oka jų autorius, choreografas V.Jankauskas ir pagrindinė trupės Å¡okėja Giedrė Kirkilytė. Spektaklių muzikos autorius - garsus Lietuvos džiazo muzikantas ir kompozitorius Skirmantas Sasnauskas. Choreografo V.Jankausko spektakliai pastaruoju metu buvo rodyti Å vedijos, Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Rusijos bei Lietuvos Å¡okio festivaliuose. 2002 metais spektaklis "Viduramžių bernelio dainos" atstovavo Lietuvos Å¡iuolaikiniam Å¡okiui pasauliniame festivalyje "Global dance 02" Diuseldorfe (Vokietija). Už spektaklį "Nuskendęs slėnis" V.Jankauskas apdovanotas KultÅ«ros ministerijos premija "Auksinis scenos kryžius" kaip geriausias 2003-2004 metų sezono choreografas.

     
     
    2005-11-27    Teisę mokytis tikėjimo tiesų riboja ugdymo planai
     
     Kasmet mokiniai renkasi, kokį mokykloje dėstomą dorinio ugdymo dalyką - tikybą ar etiką - norėtų lankyti. Pasidomėjome, kodėl daugiau Klaipėdos mokinių, ypač vyresnėse klasėse, renkasi etikos, o ne tikybos pamokas, kas lemia jų apsisprendimą. Klaipėdos savivaldybės administracijos Å vietimo skyriaus duomenimis, praeitais mokslo metais etiką rinkosi 16 363, tikybą - 10 087 mokiniai, užpraeitais etiką lankė 17 822, tikybą - 10 760 mokinių. Visose Klaipėdos miesto lietuviÅ¡kose mokyklose dirbama pagal katalikų tikybos programą, iÅ¡skyrus H. Zudermano vidurinę, kur dalis vaikų tikybos mokosi pagal evangelikų liuteronų programą. Rusakalbių mokyklose tikyba dėstoma pagal stačiatikių programą.
    Telšių vyskupijos Katechetikos centro duomenimis, katalikų tikybos pamokų lankomumas paskutinius du metus vyskupijai priklausančiose mokyklose truputį padidėjo - pernai ir užpernai šį dalyką rinkosi 54 proc. visų mokinių. Tiesa, pasak centro vadovo kunigo Rimanto Gudlinkio, tikybos pamokos populiaresnės pradinėse klasėse. Vyresnėse klasėse 60-65 proc. mokinių renkasi etiką. Kodėl žemesnėse klasėse daugiau mokinių renkasi tikybą, iš dalies galima paaiškinti tėvų noru, kad vaikai greičiau priimtų Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus.



     
     
    2005-11-27    Gedimino prospektą vėl puoÅ¡ Å¡ventojo Jurgio skulptÅ«ra
     
     Ä® sostinės Gedimino prospektą pirmadienį sugrįžta Å¡v. Jurgio skulptÅ«ra. Ant baigiamo rekonstruoti buvusio "Vilniaus" vieÅ¡bučio pastato stogo lapkričio 28 dienos rytą bus užkelta skulptÅ«ra, vaizduojanti Å¡ventąjį Jurgį, duriantį drakoną. 4,5 metrų aukščio, daugiau kaip toną sverianti skulptÅ«ra naktį iÅ¡ sekmadienio į pirmadienį atvežama iÅ¡ Marijampolės. Marijampoliečio skulptoriaus Kęstučio BalčiÅ«no atkurta trijų dalių skulptÅ«ra padaryta iÅ¡ lengvų kompozicinių medžiagų: nerÅ«dijančio plieno karkaso, padengto stiklo audiniu, iÅ¡ kurio gaminami sklandytuvai. Pasak specialistų, skulptÅ«ra yra praktiÅ¡kai amžina - nebijo nei lietaus, nei gaisro. Naujoji skulptÅ«ra yra kiek didesnė negu nuo 1895 m., kai buvo pastatytas minėtas pastatas, puoÅ¡usi betoninė Å¡v. Jurgio skulptÅ«ra. Nuo pastatymo iki 1940 m. pastatas buvo žinomas "St. George" (Å ventojo Jurgio) vieÅ¡bučio vardu, o skulptÅ«ra visada buvo siejama su dabartiniu Gedimino prospektu, kurio pirmasis pavadinimas buvo Å ventojo Jurgio prospektas. SkulptÅ«ra buvo nugriauta baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 metais, kai vieÅ¡butis apdegė ir skulptÅ«ra buvo sugadinta.

     
     
    2005-11-26    Lietuvoje bus diegiama europinė kvalifikacijų vertinimo sistema
     
     Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, bus diegiama nauja sistema, kuri leis pagal standartinę skalę palyginti Lietuvoje ir bet kurioje kitoje ES Å¡alyje iÅ¡duotus įvairių tipų diplomus, pažymėjimus arba kitus profesinę kompetenciją patvirtinančius dokumentus. Vadinamoji Europos kvalifikacijų sąranga (EKS) apims 8 profesinės kompetencijos vertinimo lygius. EKS (angl. – European Qualifications Framework) bus labai svarbus instrumentas, padėsiantis žmonėms pretenduoti į darbą, atitinkantį jų žinių bei patirties lygį. Pasitelkiant EKS bus galima nesunkiai nustatyti, kokį EKS kvalifikacijos lygį atitinka įvairiausių sričių darbuotojai – nuo paprastų darbininkų iki mokslininkų. Vieninga kvalifikacijų palyginimo sistema yra itin aktuali, nes kasdien Å¡imtai tÅ«kstančių žmonių migruoja po visą ES, ieÅ¡kodami naujų darbo galimybių. Profesinės kvalifikacijos įvertinimo skalės įvairiose Å¡alyse yra skirtingos, todėl darbdaviams neretai sudėtinga nustatyti, kokio lygio yra į darbą pretenduojančių užsieniečių žinios ir kompetencija. Dėl to Europoje, kaip ir kitose pasaulio Å¡alyse, nenoriai pripažįstama kvalifikacija, kurią asmuo bÅ«na įgijęs užsienio valstybėse. EKS leis susieti ir palyginti skirtingose Å¡alyse įgytas profesines kvalifikacijas. Ä®diegus nacionalinę sistemą Lietuvoje, bet kuris Å¡alies žmogus galės gauti dokumentus, kuriuose pagal vieningus kriterijus bus smulkiai apraÅ¡yti jo profesiniai sugebėjimai ir įvertinama jo, kaip tam tikros srities specialisto, kvalifikacija bei jos atitikmuo pagal EKS. Todėl naujoji sistema bus visų pirma naudinga į užsienį dirbti vykstantiems lietuviams.

     
     
    2005-11-26    Tarptautinei neįgaliųjų dienai - fotografijų ir pieÅ¡inių paroda
     
     Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, lapkričio 28 dieną, bus atidaryta fotografijų ir neįgalių vaikų pieÅ¡inių paroda., skirta Tarptautinei neįgaliųjų dienai. Parodos dalyvius ir svečius sveikins socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija BlinkevičiÅ«tė.Fotografijų parodą rengia Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija. Fotografijose užfiksuota Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos veikla, jos nariai bei jų pasiekimai. Parodą sudaro 29 darbai, kurių autorius - fotografas Egidijus Skiparis. Fotografijos jau eksponuotos Varėnoje, BirÅ¡tone, Å akiuose, Panevėžyje, Druskininkuose, Palangoje, Alytuje. Parodoje eksponuojamų pieÅ¡inių autoriai - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokiniai, kurie dalyvavo kÅ«rybinėje stovykloje, surengtoje pagal projektą "Ilsėkimės su mÅ«zomis". Projekto tikslas - sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikams su regėjimo negalia mokytis, kurti ir ruoÅ¡tis savarankiÅ¡kam gyvenimui, sutvirtinant jų pasitikėjimą savimi.



     
     
    2005-11-25    Svarstoma galimybė į mokyklas grąžinti pažymį už drausmę
     
     Svarstoma galimybė į mokyklas grąžinti pažymį už drausmę. Tai, lapkričio 24 dieną,Vyriausybės valandoje Seime patvirtino Å¡vietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas. Å iuo metu yra svarstoma kartu su socialiniais partneriais, Å¡vietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis, Å¡vietimo taryba ir kitomis institucijomis dėl drausmės pažymio grąžinimo. Pažymys už drausmę galėtų bÅ«ti vienas iÅ¡ bÅ«dų sutramdyti vis įžūliau besielgiančius moksleivius. Pastaruoju metu mokyklose padaugėjo fizinio ir psichologinio smurto atvejų, kurių aukomis tampa ne tik nevaldomų paauglių bendramoksliai, bet ir pedagogai. Moksleivių drausmės įvertinimas Å¡vietimo įstaigose buvo panaikintas kaip sovietmečio reliktas.

     
     
    2005-11-25    Vilniuje - muzikinė pasaka "Snieguolė ir septyni nykÅ¡tukai"
     
     Å v.Kalėdų proga Vilniuje bus parodyta muzikinė pasaka "Snieguolė ir septyni nykÅ¡tukai", pastatyta pagal to paties pavadinimo Walto Disney studijos animacinį filmuką. Spektaklis "Snieguolė ir septyni nykÅ¡tukai", kurį režisavo Agnė Sunklodaitė, bus pristatytas gruodžio 4 dieną . Pasakos metu gausybę stebuklų kartu su vaikais iÅ¡burs Burtininkas, kurį vaidina aktorius Vaidotas Žitkus, nuotaikingą muziką iÅ¡ animacinio filmo atliks Lietuvos jaunimo simfoninis orkestras. Gražiausių Å¡venčių proga pasveikinti vaikučių ir jų tėvelių taip pat atvyks Kalėdų senelis. Spektaklyje Snieguolę vaidins Edita Bagdonaitė, Princą - Povilas MeÅ¡kėla, nykÅ¡tuką Čiaudalių įkÅ«nys Deivis, nykÅ¡tuką Gudruolį - Kęstutis Alčauskis, nykÅ¡tuką Linksmuolį - Rafailas Karpis. NykÅ¡tuko Niurzglio vaidmenį kurs Ignas Garla (choras "Brevis"), nykÅ¡tuko Miegaliaus - Nerijus Masevičius (choras "Brevis"), nykÅ¡tuko Drovuolio - Andrejus Kalinovas, nykÅ¡tuko Kvailelio - Viola Klimčiauskaitė (Keistuolių teatras).Pasakos herojus spalvingais kostiumais papuoÅ¡ bei scenografiją kurs dailininkė Ramunė SkrebÅ«naitė.Scenoje sumontuotame ekrane spektaklio metu bus rodomi kadrai iÅ¡ W.Disney studijos animacinio filmo "Snieguolė ir septyni nykÅ¡tukai".

     
     
    2005-11-24    Mokytojams bus primokama už dar vieną valandą nedidinant darbo krÅ«vio
     
     Nuo sausio 1 d. visiems ikimokyklinių ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokytojams bus pridėtas atlygis už dar vieną darbo valandą, už kurią nebuvo atlyginama anksčiau. Naujų darbų neturi bÅ«ti pridedama. Vienos valandos darbo užmokestis, neskiriant naujų darbų, mokytojams jau buvo pridėtas nuo Å¡io rugsėjo 1 d. Teisę spręsti, už kokius anksčiau neatlygintus darbus mokytojams bus mokama nuo sausio 1 d., numatoma palikti mokyklų vadovams - kaip rodo Å¡ių metų spalį atliktas mokytojų nuomonės tyrimas, 54 proc. pedagogų pasisako už tokį variantą. Bus siÅ«loma keisti Vyriausybės nutarimą dėl darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, ir iÅ¡imtiniais atvejais leisti pedagogams dirbti daugiau nei 36 val. per savaitę. Tai leistų primokėti už vieną darbo valandą ir tiems mokytojams, kurie turi maksimalų 36 val. darbo krÅ«vį. Nuo sausio 1 d. numatoma didinti ir Å¡vietimo įstaigų vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientus: ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų ir pavaduotojų ugdymui 19,3 proc., bendrojo lavinimo mokyklų direktorių ir pavaduotojų ugdymui, konservatorijų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui, specialiųjų mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui, profesinių ir aukÅ¡tesniųjų mokyklų direktorių ir pavaduotojų ugdymui 4,3 proc. Planuojama didinti ir neformalaus vaikų ugdymo įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus. Nuo sausio 1 d. algos beveik 30 proc. turėtų didėti socialiniams pedagogams, psichologams, Pedagoginių psichologinių tarnybų specialiesiems pedagogams. Taip pat numatoma nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. vidutiniÅ¡kai 12, 6 proc. padidinti visų pedagogų algų koeficientus.



     
     
    2005-11-24    Kaune bus minimi dvasininkų M.Valančiaus ir P.Brazausko jubiliejai
     
     Kauno arkivyskupija penktadienį paminės vyskupo Motiejaus Valančiaus 130-ąsias mirties metines ir kunigo dailininko Pijaus Brazausko 100 metų gimimo jubiliejų. M.Valančiaus (1801-1875) mirties metinių minėjimas prasidės eucharistijos liturgija Å vč.Trejybės bažnyčioje, kuriai vadovaus Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Vėliau bus meldžiamasi ir giedama prie M.Valančiaus kapo Arkikatedroje bazilikoje ir prie vyskupo paminklo prie Kauno kunigų seminarijos. Kauno arkivyskupijos kurijos salėje vyks minėjimas, kuriame kalbės istorikas Egidijus Aleksandravičius, giedos klierikų choras, savo programą pristatys "Valančiukų" sąjÅ«džio atstovai. Žemaitijos vyskupas M.Valančius kovojo dėl lietuvybės iÅ¡saugojimo, propagavo blaivybę, steigė parapijines mokyklas, kuriose buvo mokoma lietuviÅ¡kai, rÅ«pinosi lietuviÅ¡kų raÅ¡tų leidimu ir platinimu. M.Valančius parašė apysaką "Palangos Juzė", apsakymų rinkinius vaikams, taip pat religinių ir istorinių veikalų. Nuo 1864 metų caro valdžios įsakymu vyskupas turėjo gyventi Kaune. Taip pat penktadienį rengiamas kunigo dailininko P.Brazausko (1905-1990) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Å v.PranciÅ¡kaus Ksavero bažnyčioje bus aukojamos Å¡v.MiÅ¡ios, vyks minėjimas ir parodos atidarymas Kauno arkivyskupijos muziejuje, kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinio buto svetainėje. IÅ¡ reikÅ¡mingiausių P.Brazausko meno darbų paminėtini paveikslas "Dariaus ir Girėno žūtis", kurį plačiai publikavo tuometinė Lietuvos spauda, Pajevonio bažnyčios skliautų dekoravimas, dailės parodos JAV, Austrijoje.



     
     
    2005-11-23    Planuojama rengti dainų ir Å¡okių Å¡ventę Klaipėdos regiono mokiniams
     
     Moksleivių Å¡ventė uostamiestyje jau buvo rengiama prieÅ¡ daugiau nei deÅ¡imtmetį. Jai iÅ¡augus į nacionalinę, mieste tokios Å¡ventės neliko. Miesto meras Rimantas TaraÅ¡kevičius su savivaldybės darbuotojais ir meno kolektyvų vadovais aptarė galimybę kitais metais Klaipėdos kraÅ¡to vaikams organizuoti Å¡ventę. Å ventėje galėtų pasirodyti dainų ir Å¡okių kolektyvai. Ä® moksleivių renginį integruotųsi kitais metais numatytas berniukų chorų festivalis, pasisakantis prieÅ¡ smurtą ir narkomaniją. Chorai į uostamiestį iÅ¡ Latvijos, Estijos ir visos Lietuvos suvažiuos gegužės 20 ir 21 dienomis, tada ir numatoma organizuoti moksleivių Å¡ventę. Aptarti ir galimi Å¡ventės pavadinimo variantai. Daugiausia dėmesio sulaukė VydÅ«no vidurinės mokyklos direktoriaus Arvydo Girdzijausko pasiÅ«lytas pavadinimas „Pavasario balsai“.



     
     
    2005-11-22    Mokyklose - vis daugiau tuščių suolų
     
     Å vietimo ir mokslo ministerijos specialistai spėja, kad dėl emigracijos Å¡iemet mokyklos nelanko dar daugiau vaikų nei pernai. Å vietimo ir mokslo ministerijos Socialinės politikos departamento duomenimis, šįmet mokyklos nelanko 631 vaikas - maždaug 100 daugiau nei pernai. Pernai į mokyklą nėjo 505 vaikai, iÅ¡ jų dėl negalios - 116. Didžiąją dalį neįgalių vaikų pedagogai moko namuose. Kiti mokytis negali dėl itin sunkių ligų. Dėl nesukurto patikimo ir efektyvaus mechanizmo, kuris leistų surinkti tikslius duomenis, kiek vaikų nuo 7 iki 16 metų nelanko bendrojo lavinimo mokyklų, Statistikos departamento ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos žinios apie tai iki Å¡iol skyrėsi. Statistikos departamento duomenimis, pernai spalio 1 dieną bendras mokyklos nelankančių vaikų skaičius - 505. Savivaldybių Å¡vietimo skyrių Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai pateiktais duomenimis, 2005 metų gegužės 1 dieną nelankančių arba vengiančių lankyti mokyklą buvo apie 2300 mokyklinio amžiaus vaikų.



     
     
    2005-11-22    Vilniaus publikai - Å¡okio spektakliai apie tapatybę bei moterų svorio problemas
     
     Vilniaus publikai pristatomos dviejų Å¡okio spektaklių premjeros - "solo dviems" tapatybės tema „Paskutinis dienos grožis" bei moterų svorio problemas nagrinėjanti Å¡okio kompozicija su dramos elementais "Panacėja". Å iais spektakliais jubiliejinį, deÅ¡imtąjį, veiklos sezoną Vilniuje pradeda Lietuvos Å¡okio informacijos centras. Lapkričio 22 dieną, Vilniuje, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Mažojoje salėje, įvyks choreografų bei Å¡okėjų Andriaus Katino ir Marijos Saivosalmi Å¡okio spektaklio premjera. " Paskutinis dienos grožis ", premjera prieÅ¡ daugiau nei mėnesį įvyko Suomijoje, Helsinkio miesto teatre. Å okio spektaklio metu skambės kelios popmuzikos dainos, 20 amžiaus 3-ojo deÅ¡imtmečio Vokietijos Å¡lageriai, kompozitorės Lauros Murtomaa, dažniausiai su žmogaus balsu dirbančios kaip su instrumentu, kompozicijos bei kiti kÅ«riniai. Kostiumus spektakliui kÅ«rė žinomas dizainerių duetas Vida SimanavičiÅ«tė ir Aleksandras Pogrebnojus. Tai spektaklis apie laimės ieÅ¡kojimą per kÅ«no formą. Jei kÅ«nas tobulas, ar tu bÅ«si laimingas, ar tai bus panacėja nuo visko? Å is klausimas savais bÅ«dais bus nagrinėjams spektaklyje.

     
     
    2005-11-21    Lapkričio pabaigoje - MEDI dienos
     
     Lapkričio 22-26 dienomis, Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vyks didžiausia metuose fakulteto Å¡ventė Medikų dienos MEDI '05. Ji skirta pamineti 224-ajį Medicino fakulteto gimtadienį. MEDI '05 žada daug ivairiausių akcijų ir renginių. Jie prasidės lapkričio 22 d. Å¡ventės atidarymu. Tos pačios dienos vakaras – Kino vakaras, kurio metu bus rodomi filmai medicinos tema.Lapkričio 23 d. dėstytojai kviečiami į jiems vedamą paskaitą apie gydytojo įvaizdį, o 18 val. jie susirems su studentais krepÅ¡inio aikÅ¡telėje .Kitą dieną Nacionalinis kraujo centras Medicinos fakultete vykdys neatlyginamos kraujo donorystės akciją "Esi sveikas, padovanok kraujo". 15 val. prie fakulteto vyks savadarbių bemotorių transporto priemonių lenktynės "Crazy Drags 2". Penktadienį, lapkričio 25 d., nuo pat ryto Vilniaus centre vyks orientacinės varžybos "Seklys morka 2005", vėliau medicinos studentai dovanėlėmis pradžiugins mažuosius ligonius. Vakare bus rengiamos fuksų krikÅ¡tynos prie fakulteto. MEDI '05 metu bus vykdoma akcija "NevirÅ¡yk saugaus", kurios metu fakultete studentams bei dėstytojams bus matuojamas arterinis kraujospÅ«dis. Å i akcija lapkričio 25 d. vyks ir "Europos" prekybos centre bei Aukščiausiajame Teisme. Paskutinę MEDI '05 dieną, lapkričio 26, Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks medicinos studentų konferencija "Lietuvos medicinos studentų studijų ir mokslinės veiklos aktualijos bei perspektyvos". Joje dalyvaus atstovai iÅ¡ VU Medicinos fakulteto ir Kauno Medicinos universiteto Studentų atstovybių bei Studentų Mokslinių Draugijų, Lietuvos Medicinos Studentų asociacijos. Medikų dienos baigsis miuziklu "Babelio vergai", kuris bus rodomas Vilniaus universiteto Gamtos Mokslų fakultete.

     
     
    2005-11-21    ES vis dažniau kalbama anglų kalba
     
     Beveik pusė Europos Sąjungos gyventojų gali kalbėti anglų kalba, tuo tarpu Lietuvoje bendrauti angliÅ¡kai gali tik 26 proc. žmonių. Tai parodė tyrimo, kurį užsakė Europos Komisija rezultatai. Å io tyrimo metu buvo apklausti daugiau kaip 30 tÅ«kst. žmonių 25 ES Å¡alyse. Tyrimas parodė, kad anglų, kaip užsienio kalbos naudojimas Europos Sąjungos Å¡alyse ir toliau auga. Palyginti su 2001 metų duomenimis, ES gyventojų, mokančių kalbėti angliÅ¡kai Å¡alia savo gimtosios kalbos, skaičius iÅ¡augo 2 procentiniais punktais – nuo 32 iki 34 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad 13 proc. žmonių ES naudoja anglų kalbą kaip savo gimtąją (Jungtinėje Karalystėje, Airijoje), kalbėti anglų kalba gali beveik pusė (47 proc.) visų ES gyvenančių suaugusiųjų. Lietuvoje daugiausiai – net 79 proc. – gyventojų moka rusų kalbą. AngliÅ¡kai bendrauti gali tik 26 proc., o lenkiÅ¡kai – 17 proc. gyventojų. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad Å¡iuo metu vienas iÅ¡ dviejų ES piliečių kalba dar bent viena kalba be savo gimtosios. Anglų kalba yra plačiausiai naudojama užsienio kalba 16 Å¡alyse narėse ir ji dažniausiai minima kaip „pirmoji“ užsienio kalba. Tarp kitų dažniausiai naudojamų kalbų yra vokiečių ir prancÅ«zų. Ä®domu tai, kad Slovakija yra vienintelė Å¡alis, kurioje anglų kalba neminima tarp trijų plačiausiai naudojamų kalbų. PrancÅ«zų kalba be gimtosios kalbos geriausiai žinoma Jungtinėje Karalystėje ir Liuksemburge, o vokiečių – Čekijoje ir Vengrijoje.

     
     
    2005-11-20    Pamokose – be streso
     
     Lapkričio 23 dieną Londone rinksis Vokietijos, Maltos, Italijos, Anglijos, Latvijos ir Lietuvos pedagogai bei moksleiviai, dalyvaujantys projekte „Mokytis be streso!“. Ä®vairių Å¡alių atstovai diskutuos apie visiems nerimą keliančias problemas: per didelį krÅ«vį mokykloje, mokinių nuovargį, stresą. Atviras dialogas apie opius dalykus padės ieÅ¡koti priemonių, kurios leistų iÅ¡vengti neigiamų reiÅ¡kinių mokymo procese.Geras iÅ¡silavinimas visada turėjo didelę reikÅ¡mę. Visų Å¡alių mokslininkai mąsto, kaip per neilgą laikotarpį – mokslo metus – moksleiviams suteikti kuo daugiau žinių. Juk žmonės mokosi iÅ¡ smalsumo. Visi mes, dar bÅ«dami maži vaikai, kelią į pasaulį pradėjome nuo savų atradimų ir daugybės klausimų. Pažanga nebÅ«tų įmanoma be tokio gyvo susidomėjimo, o be smalsumo žmonija nebÅ«tų atradusi Amerikos. Smalsumas – vienas svarbiausių motyvų siekiant pažinimo. Tačiau kaip jį iÅ¡saugoti, kad mokiniai neiÅ¡barstytų Å¡ios dovanos, pajutę mokyklinio gyvenimo rutiną? Projekto „Mokytis be streso!“ dalyvių tikslas – propaguoti nesudėtingas taisykles, padedančias stresą atpažinti ankstyvoje stadijoje. Suvokti jo apraiÅ¡kas, laiku imtis priemonių ir, įvykdžius tam tikras rekomendacijas, moksleiviams grąžinti žvalumą ir pasitikėjimą.

     
     
    2005-11-20    Europos vėliavai – 50 metų
     
     Å ią savaitę penkiasdeÅ¡imt metų sukanka Europos vėliavai – simboliui iÅ¡ dvylikos auksinių žvaigždžių, iÅ¡dėstytų mėlyname fone. PrieÅ¡ pusÅ¡imtį metų tokio dizaino ženklą naudojo kita organizacija – Europos taryba, tačiau dabar jis yra Europos Sąjungos vienybės simbolis.Žvaigždės Europos vėliavoje niekada nereiÅ¡kė Europos Sąjungos narių skaičiaus. Dvylika metų mėnesių, apaÅ¡talų, zodiako ženklų – dėl Å¡ių pavyzdžių nutarta, kad Europą turi simbolizuoti dvylikos žvaigždžių ratas, reiÅ¡kiantis tobulumą, užbaigtumą ir vienybę. Tokia vėliava pradėta naudoti dar tada, kai Europos Sąjungai – tuometinei Europos anglių ir plieno bendrijai – priklausė tik Å¡eÅ¡ios valstybės. BÅ«ta ir pasiÅ«lymų, kad Europos Sąjungos ženklas galėtų bÅ«ti panaÅ¡us į Jungtinių Valstijų vėliavą – su juostomis ir žvaigždėmis, turėti olimpinių žiedų, arba visų ES narių vėliavų motyvų. Tačiau prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų bÅ«tent auksinis žvaigždžių ratas mėlyname fone galutinai patvirtintas oficialiu Europos Sąjungos simboliu.

     
     
    2005-11-19    Klaipėdoje daugiausia mokytojai dirbs gidais
     
     Å ios profesijos žmonių gausiausias bÅ«rys atsiliepė į Klaipėdos turizmo ir kultÅ«ros informacijos centro kvietimą lankyti gidų kursus ir pasirengti kitų metų turistiniam sezonui. Ä® kvietimą atsiliepė ir šį mėnesį prasidėjusius kursus lanko 37 vyrai ir moterys. Tai daugiausia geografijos, istorijos, lietuvių bei užsienio kalbų, taip pat kitų dalykų mokytojai. Tarp bÅ«simųjų gidų yra ir deÅ¡imt studentų. Kursai truks Å¡eÅ¡is mėnesius. Per tą laiką Klaipėdos universiteto dėstytojai bÅ«simuosius gidus supažindins su Mažosios Lietuvos istorija, kultÅ«riniu bei jÅ«riniu paveldu, ekskursijų vedimo metodika bei daugeliu kitų dalykų, bÅ«tinų bendraujant su turistais. Tarp uostamiesčio gidų daugiausia yra kalbančių rusų, anglų ir vokiečių kalbomis. Kursai greitai atsipirks. Už vieną ekskursijos, pravestos užsienio kalba, valandą gidas gaus 70 litų užmokestį. Naujų gidų poreikį lėmė smarkiai padidėjęs turistų srautas. Pernai per visus metus Turizmo ir kultÅ«ros informacijos centras aptarnavo apie 16 tÅ«kst., o Å¡iemet per deÅ¡imt mėnesių – beveik 45 tÅ«kst. turistų. Å iųmetinių uostamiesčio svečių pagausėjo dėl keleivių iÅ¡ kruizinių lainerių. Tarp Klaipėdą aplankančių užsieniečių daugiausiai yra Vokietijos gyventojų, taip pat turistų iÅ¡ Italijos, PrancÅ«zijos, Latvijos ir Estijos.

     
     
    2005-11-19    Mokyklose uždarbiauja abejotino profesionalumo atlikėjai
     
     Atokesnių rajonų bei kaimo Å¡vietimo įstaigų vaikai dažnai priversti tenkintis žemo meninio lygio kultÅ«riniais renginiais, kuriuos siÅ«lo abejotino profesionalumo kolektyvai ir atlikėjai. Dėl to kai kuriose vaikų ugdymo įstaigose yra pažeidžiamos vaikų teisės. Tokią iÅ¡vadą, remdamasi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atlikta apklausa. Kontrolierių praÅ¡ymu miestų ir rajonų savivaldybių administracijų Å vietimo skyrių surengtos diskusijos atskleidė bendras problemas bei trÅ«kumus, organizuojant mokamus kultÅ«rinius renginius mokyklose ir vaikų darželiuose. Skuodo rajone buvo pareikÅ¡ta nuomonė, kad tokio pobÅ«džio renginiai dažnai esanti vienintelė galimybė pamatyti "gyvą aktorių", spektaklį ar iÅ¡girsti muzikinę programą. Mat kaime gyvenančios Å¡eimos dėl materialinių sunkumų bei atstumo retai gali nuvežti savo atžalas į rajono centrą ar sostinę, o "antrarūšė" kultÅ«rinė programa esą geriau, nei visai nieko. Å akių, Zarasų, Ignalinos rajono, BirÅ¡tono, Rietavo savivaldybės taip pat patvirtino, jog ugdymo įstaigose lankosi neprofesionalÅ«s kolektyvai bei atlikėjai. Be to, tokiems kultÅ«riniams renginiams nevengiama panaudoti pamokų laiką. Vienos Klaipėdos rajono mokyklos mokytojas pasakojo, jog su neprofesionaliais aktoriais jam taip pat yra tekę susidurti. Anksčiau kolektyvai savo paslaugas siÅ«lydavo patys. Atvažiavo kartą į mokyklą trys aktorėliai, palakstė po salę, pasistaipė, susirinko pinigėlius. Organizuoti tokio tipo renginius pamokų metu griežtai draudžiama, o skundų dėl neprofesionalių atlikėjų bei meno kolektyvų netekę girdėti.


     
     
    2005-11-18    Unikalioje parodoje - dar unikalesni eksponatai
     
     Marijampolės kultÅ«ros centre atidaryta archyvinių dokumentų iÅ¡ Lietuvos ir Lenkijos archyvų paroda. Ji istorikams ir besidomintiems SÅ«duvos kraÅ¡to praeitimi pateikia netikėtą staigmeną - Marijampolė gali bÅ«ti puse amžiaus senesnė, nei iki Å¡iol manyta. Neįprastoje aplinkoje - KultÅ«ros rÅ«mų fojė surengtoje parodoje pristatomi dokumentai iÅ¡ Lietuvos valstybės istorijos, Lietuvos centrinio valstybės, Kauno apskrities, Lenkijos vyriausiojo senųjų aktų, Suvalkų ir Balstogės valstybinių archyvų.
    Iš viso rodoma apie pusšimtį eksponatų, pradedant senosiomis pavietų knygomis, ir baigiant įvairių senųjų dokumentų fotokopijomis. Tiesa, tiesiogiai susipažinti su senosiomis pavietų knygomis jau nepavyks. Lenkijos archyvarai jų Lietuvoje nepaliko ir ekspozicijose jos tebuvo tik keletą valandų - baimintasi dėl jų saugumo.


     
     
    2005-11-18    Klaipėdoje norima įvesti komendanto valandą paaugliams
     
     Klaipėdoje vėl norima įvesti vadinamąją komendanto valandą. Tokia galimybė miesto tarybos posėdyje turėtų bÅ«ti svarstoma jau po savaitės. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriai taip pat ėmėsi žygių. Jais siekiama įstatymų pataisų, apribosiančių nepilnamečių galimybę Å¡laistytis vėlyvu metu. Nuolat didėjantis vaikų nusikaltimų skaičius ėmė bauginti. Miesto tarybos posėdyje turėtų bÅ«ti tvirtinamos savivaldybės parengtos Miesto tvarkymo, sanitarijos ir vieÅ¡osios tvarkos taisyklės. Jose numatyta, kad jaunuoliams iki 18 metų skirti renginiai mieste vyktų tik iki 22 valandos. Taip pat nurodyta, jog paaugliai iki tos pačios valandos galėtų lankytis ir kompiuterių salonuose. Komendanto valandos siekiame nuo 1998 metų. Kelis kartus miesto tarybai buvome pateikę tokį sprendimo projektą, tačiau jį atmesdavo. Pagrindinis politikų motyvas buvo tas, jog taip bÅ«tų pažeidžiamos vaikų teisės. BÅ«tent tamsiu paros metu nepilnamečiai įvykdo daugiausiai nusikaltimų, padaugėja ir nukentėjusių vaikų. Pagrindinis komendanto valandos tikslas - rÅ«pestis vaikų saugumu. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R.Å alaÅ¡evičiÅ«tė patvirtino, jog vaikų nusikalstamumas tik didėja. Paauglių įvykdomi nusikaltimai sunkėja.

     
     
    2005-11-17    Scenoje pasijuto artistais
     
     Kauno dramos teatre, lapkričio 15 dieną, Å¡urmuliavo neįprasto renginio dalyviai - iÅ¡ įvairių miestų bei rajonų atvykę neįgaliųjų meno kolektyvų atlikėjai. Jie dalyvavo vokalinių ansamblių Å¡ventėje-konkurse "Dainuojanti santaka", kuris Kauno kraÅ¡to neįgaliųjų sąjungos iniciatyva buvo surengtas penktą kartą. Nors ne vienas dalyvis scenoje buvo pasirėmęs lazdele ar net sėdėjo vežimėlyje, geros nuotaikos niekam netrÅ«ko. Renginyje dalyvavo net 22 kolektyvai, daugiau kaip 300 atlikėjų. Tradiciniu renginiu norėta aktyvinti neįgaliųjų atlikėjų kamerinio vokalinio žanro ir dainininkų mėgėjų veiklą, iÅ¡rinkti ir paskatinti geriausius Lietuvos neįgaliųjų ansamblius. Tarp dalyvių buvo ir dvi kaimo kapelos: gausybės plojimų sulaukę Kalvarijos pensionato ir Å ilutės kolektyvo "Delta" muzikantai bei dainininkai. Vertinimo komisija, vadovaujama Lietuvos chorų sąjungos Kauno skyriaus, kÅ«rybingiausiais pripažino Kauno aklųjų ir silpnaregių centro moterų ansamblį ir Panevėžio kraÅ¡to ansamblį "Å arma". Nugalėtojams ir prizininkams įteikta daug prizų.

     
     
    2005-11-17    Ä®statymų pataisos užtikrins aukÅ¡tųjų mokyklų administracijos socialines garantijas
     
     Vyriausybė patvirtino siÅ«lymus Seimui koreguoti AukÅ¡tojo mokslo, Mokslo ir studijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymus siekiant iÅ¡saugoti socialines garantijas aukÅ¡tųjų mokyklų administracijos ir mokslinių tyrimų įstaigų darbuotojams. SiÅ«loma nustatyti, kad administracijos darbuotojai be administracinių pareigų, turi dirbti taip pat pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą, o pasibaigus administracijos darbuotojo darbo sutarčiai, jis turi teisę be konkurso vienai kadencijai užimti dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas toje institucijoje. Ä®statymų pakeitimai reikalingi, kad bÅ«tų galima nustatyti tarnybinius atlyginimus rektoriams, kitiems administracijos darbuotojams, nes Å¡iuo metu nei viename įstatyme nėra įtvirtinta pareigybių, derinančių, pavyzdžiui, rektoriaus ir profesoriaus pareigas.
    Priėmus siūlomą projektą administracijos darbuotojo pareigos bus pilnai atskirtos nuo mokslo darbuotojo bei dėstytojo pareigų, o administracijos darbuotojams išliks mokslo darbuotojų bei dėstytojų socialinės ir kitos garantijos, kaip pavyzdžiui, akademinės veiklos laisvė, mokslinio darbo stažas, galimybė vienai kadencijai be konkurso grįžti į mokslo darbuotojo ar dėstytojo pareigas.


     
     
    2005-11-16    60 proc. mokytojų - vyresnio amžiaus, tačiau jaunimas jų pakeisti nesiveržia
     
     Per 60 procentų mokytojų - vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, tačiau pedagoginį iÅ¡silavinimą įgiję aukÅ¡tųjų mokyklų absolventai jų pakeisti neskuba, nes už "neprestižinį", bet sudėtingą darbą gauna apverktiną atlygį. Tik pradėję dirbti specialistai atsiduria keistoje situacijoje. Baigę aukÅ¡tąją pedagoginio profilio mokyklą gauna diplomus, kuriuose paraÅ¡yta, kad jiems suteikiama tam tikro dalyko pedagoginė kvalifikacija, tačiau dalykinės kategorijos atestacijos ir didesnio darbo užmokesčio turi laukti trejus metus. Jauniems specialistams už etatą, neatskaičius mokesčių, mokamas 670-680 litų darbo užmokestis. Specialistas su aukÅ¡tuoju iÅ¡silavinimu bet kokiame supermarkete dirbdamas vadybininku gali gauti daug didesnį atlygį. Dėl to dauguma ir atsisako dirbti pagal pedagoginį iÅ¡silavinimą. Jaunimo mokyklose stinga ne tik dėl mažų atlyginimų, bet ir sumenkusio mokytojo profesijos prestižo, didelės atsakomybės, apkrovimo, daug "popierinių darbų", kurių ypač nemėgsta vyrai. Lietuvoje labiausiai stinga anglų kalbos, informatikos mokytojų, rajonuose - chemikų, fizikų, matematikų. Profesinės sąjungos atstovai teigiamai įvertino Å vietimo ir mokslo ministerijos sprendimą ateityje atlyginimus didinti ne tik pridedant papildomas valandas, bet ir peržiÅ«rint koeficientus, kurie priklauso nuo darbo stažo ir profesinės kategorijos.


     
     
    2005-11-16    Kaune - vienas ilgiausių renginių miesto istorijoje
     
     Å ių metų balandžio pabaigoje kauniečiai ir miesto svečiai bus pakviesti į vieną ilgiausių renginių - "Katalonijos savaitę Kaune". Septynias dienas įvairiose miesto vietose vyks sporto, kultÅ«ros renginiai, bus pristatomos Katalonijos regiono virtuvės paslaptys. Å ią vasarą Ispanijoje vietos verslininkai ir iÅ¡eiviai iÅ¡ Lietuvos sukÅ«rė Lietuvos-Katalonijos asociaciją, siekiančią keistis kultÅ«rine patirtimi ir bendradarbiauti. Katalonus ypač domina Lietuva, kai kurie verslininkai jau yra užmezgę ryÅ¡ius su lietuviais. "Katalonijos savaitę" nuspręsta rengti Kaune, nes sostinėje renginių ir taip pakanka. Å iuo metu dar nėra aiÅ¡kÅ«s konkretÅ«s renginiai, tačiau iki metų pabaigos jau bus žinoma tiksli "Katalonijos savaitės" programa. Tiek Katalonijos regionas, tiek Kaunas turi istorinių bei kultÅ«rinių panaÅ¡umų. "Katalonijos savaitės" metu prisistatys Å¡iuolaikiniai Ispanijos raÅ¡ytojai bei dailininkai, bus rengiamos sporto rungtynės, kai kuriuose restoranuose bus galima paragauti tradicinių katalonų patiekalų. Taip pat bus pristatomi Katalonijos regione gaminami vynai, brendžiai.



     
     
    2005-11-15    Lietuvos operos sukakčiai - gražiausių spektaklių savaitė
     
     Lietuvos operai 85-eri, todėl lapkričio 16-20 dienomis teatre rengiama penkių per pastaruosius penkerius metus pastatytų geriausių spektaklių, traukiančių dėmesį Lietuvos ir užsienio kompozitorių, režisierių, dirigentų ir dainininkų vardais, retrospektyva. Lietuvos profesionaliosios operos istorijos pradžia laikoma 1920 metų gruodžio 31-oji, kai Kauno Valstybės teatre įvyko pirmojo operos spektaklio - Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) operos "Traviata" - premjera. Joje pagrindinę Alfredo partiją atliko legendinis tenoras Kipras Petrauskas. Jubiliejinę Operos savaitę pradės Richardo Vagnerio (Richard Wagner) opera "Skrajojantis olandas". Å ią operą Vilniaus scenoje 2004 metais pastatė viena garsiausių pasaulio operos režisierių Frančeska Dzambelo (Francesca Zambello), kurianti spektaklius įžymiausiose pasaulio scenose - Paryžiaus operoje, Londono "Covent Garden" teatre, Niujorko "Metropolitan Opera" ir kt. Lapkričio 29 - gruodžio 4 dienomis Nacionalinis operos ir baleto teatras rengia Baleto savaitę, skirtą Lietuvos baleto 80-mečiui.

     
     
    2005-11-15    Užsienyje dirbantys lituanistai pasigenda paramos
     
     Ä® konferenciją Marijampolėje susirinkę Karaliaučiaus kraÅ¡te dirbantys lituanistai teigė vis dar pasigendą didžiosios Lietuvos paramos puoselėjant lietuvybę Å¡iame kraÅ¡te. Marijampolės kolegijoje vykusioje Karaliaučiaus kraÅ¡to lietuvių kalbos mokytojų konferencijoje, skirtoje Å¡iandieninės lietuvių kalbos mokymo problemoms, buvo gvildenami nauji raiÅ¡kiojo skaitymo, sintaksės, stilistikos reikalavimai.
    Mokytojai taip pat buvo supažindinami su naujausiais kalbos mokymo metodais, metodinėmis priemonėmis, tautosakos panaudojimu pamokose, aptarė kalendorinių švenčių rengimą mokymo įstaigose. Į šį bene pirmą kartą surengtą susiėjimą susirinko apie 30 pedagogų. Beveik pusė jų atvyko iš Karaliaučiaus krašto, o kiti, gyvendami Lietuvoje, dirbti važinėja į gretimą valstybę. Iš viso lietuvių kalbos Karaliaučiaus krašto vaikai gali mokytis 24 mokyklose.


     
     
    2005-11-14    Choras "Klaipėda" skambėjo Makedonijoje
     
     Klaipėdos savivaldybės KultÅ«ros centro "Žvejų rÅ«mai" miÅ¡rus choras "Klaipėda", vadovaujamas Klaipėdos universiteto profesoriaus Kazio KÅ¡ano, spalio 20-28 dienomis koncertavo Makedonijoje.
    Spalio 23-iosios vakare choras "Klaipėda" koncertavo miesto operos teatre. Skopjės mišrus choras "Vardaras", priėmęs klaipėdiečius, sudarė puikias sąlygas koncertui: gera salės, išpuoštos paveikslais, akustika, parengtos afišos, puikus rojalis. Susirinko dėmesinga, dėkinga publika. Koncerte Skopjės operos teatre choras "Klaipėda" padainavo 16 kūrinių. Makedoniečiai išgirdo J.Naujalio, A.Kačanausko, S.Šimkaus, J.Juozapaičio, L.Vilkončiaus ir kitų lietuvių kompozitorių dainas. Taip pat skambėjo F.Šopeno, P.Gvidi kūriniai, scenos iš Dž.Verdžio, G.Donicečio, Ž.Bizė operų, F.Leharo, Ž.Ofenbacho operečių. Choras atliko ir makedoniečių kompozitoriaus Stefano Gaidovo dainą "Klausyk, Ango". Ją dainuojant pritarė ir klausytojai. Po koncerto Skopjės operos teatro vadybininkas"Klaipėdos" chorui pasiūlė surengti dar vieną pasirodymą pasaulinės reikšmės kurorte Ohride. Ten "Klaipėdos" choristai praleido dvi dienas. Užsimezgę kūrybiniai ryšiai stiprės, nes pavasarį Skopjės miesto choras "Vardaras" bus laukiamas Klaipėdoje.



     
     
    2005-11-14    Naujos mokymo priemonės pasiekia net atokiausius Lietuvos kampelius
     
     Jau trejus metus mÅ«sų Å¡alyje sėkmingai įgyvendinama Mokyklų tobulinimo programa (MTP) – didžiausias investicinis Å¡vietimo sistemos projektas nuo Nepriklausomybės atkÅ«rimo. Pagal Å¡ios programos dalinį komponentą “Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas pagrindinėse mokyklose”, kiekvienai iÅ¡ daugiau nei 400 projekte dalyvaujančių mokyklų buvo skiriama beveik 30 tÅ«kst. litų naujoms mokymo priemonėms įsigyti.Visos, netgi atokiausių Lietuvos kampelių MTP mokyklos jau sulaukė naujųjų mokymo priemonių. Jas prieÅ¡ keletą mėnesių lanksčios sistemos bei sudaryto mokymo priemonių sąvado dėka mokyklos galėjo iÅ¡sirinkti pačios. Daugumai rajonų mokyklų elementarių mokymo priemonių trÅ«ko arba jos nebuvo atnaujinamos metų metus. Vaizdo aparatÅ«ra, interaktyvios lentos, informacijos nuskaitymo įrenginiai bei daugialypės terpės projektorius tarnauja mokinių sudominimui istorijos, lietuvių kalbos, geografijos, etikos, tikybos pamokose. Garso aparatÅ«ra pagerina užsienio kalbos mokymosi galimybes, juk svarbu ne tik sugebėti iÅ¡reikÅ¡ti savo mintis žodžiais, bet ir suprasti paÅ¡nekovą, o tai geriausia iÅ¡mokstama girdint.Filmavimo kameros ir fotoaparatai efektyviai naudojami mokyklos Å¡venčių metu, filmuojamos parodomosios pamokos, kurios vėliau analizuojamos ir iÅ¡ kurių mokomasi. Pamokose sistemingai naudojamos mokomosios kompiuterinės programos. Norint įveikti įsisenėjusią informacinių technologijų baimę, mokytojai iÅ¡ anksto buvo ruoÅ¡iami kompiuterinio raÅ¡tingumo kursuose. Mokytojai jau buvo pasirengę naudotis gautomis technologijomis bei kitomis naujomis mokymo priemonėmis, todėl didelių sunkumų pritaikant jas mokymo procesui nekilo.
    Gautos naujos mokymo priemonės praplėtė net ir atokiausių Lietuvos kampelių mokyklų mokytojų galimybes įdomiau ir įvairiau organizuoti pamokas bei popamokinę moksleivių veiklą.



     
     
    2005-11-13    Vatikane palaimintaisiais paskelbti 3 vienuoliai
     
     Lapkričio 13 dieną, tÅ«kstančiai maldininkų suplÅ«do į Vatikano Å v. Petro baziliką dalyvauti prancÅ«zų vienuolio Charlesio de Foucauld, kuris prancÅ«zų kolonizuotame Alžyre gyveno tarp musulmonų, ir dviejų italių vienuolių beatifikacijos iÅ¡kilmes. Laikydamasis pontifikato pradžioje įvestos tradicijos, popiežius Benediktas XVI beatifikacijos iÅ¡kilmėms patikėjo vadovauti kardinolui Jose Saraivai Martinsui, Å ventumo bylų kongregacijos prefektui.Palaimintosiomis paskelbtos dvi vienuolės: tais pačiais 1916 metais, kai nusikaltėliai Alžyre nužudė Ch.Foucauld, mirusi Maria Pia Mastena bei 1957 metais mirusi Maria Crocifissa Curcio. Abi vienuolės įkÅ«rė po religinį ordiną. Vienuolė Maria Pia Mastena įkÅ«rė Å ventojo Veido seserų institutą, o Maria Crocifissa Curcio - Å v. KÅ«dikėlio Jėzaus Teresės seserų misionierių kongregaciją. Prie iÅ¡kilmių pačioje pabaigoje prisijungęs popiežius iÅ¡reiÅ¡kė pagarbą trims naujiems Katalikų Bažnyčios palaimintiesiems, kuriems iki paskelbimo Å¡ventaisiais dabar liko tik vienas laiptelis. Paskelbtas palaimintuoju ir Ch.Foucault, kuris norėjo sekti Kristų kaip nuolankus neturtėlis.
    XIX amžiaus pabaigoje Ch.Foucauld kaip Prancūzų armijos kariškis tarnavo Alžyre ir sudarinėjo Maroko oazių žemėlapius. Atsivertęs į tikėjimą, 1890 metais jis įstojo į trapistų vienuolyną, kaip atsiskyrėlis gyveno Palestinoje, o galiausiai persikėlė į Alžyrą, kur įkūrė Mažųjų Jėzaus brolių ordiną.
    Tam, kad asmuo būtų paskelbtas palaimintuoju, būtini įrodymai, jog jį prašant užtarimo prieš Dievą įvyko stebuklas. Vatikano teologai patvirtino, kad malda į Ch.Foucauld 1984 metais padėjo pasveikti vienai vėžiu sirgusiai italei.


     
     
    2005-11-13    Smurtaujančius pedagogus siÅ«loma atleisti iÅ¡ darbo be teisės sugrįžti
     
     Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Å alaÅ¡evičiÅ«tė smurtaujančius pedagogus siÅ«lo atleisti iÅ¡ darbo, atimant jiems teisę ateityje dirbti su vaikais. Galimybę keisti pedagogų drausmines nuobaudas reglamentuojančius teisės aktus Vaiko teisių apsaugos kontrolierė penktadienį aptarė su Seimo pirmininku ArtÅ«ru Paulausku. Bus siekiama, jog smurtaujantys pedagogai ne tik bÅ«tų atleidžiami iÅ¡ darbo, bet jiems bÅ«tų uždrausta ateityje užsiimti auklėjamąja veikla. Sutinkame daug atvejų, kai matoma, kad teisės akto nurodomas sprendimo bÅ«das reglamentuojamas netinkamai. SiÅ«loma Vaiko teisių apsaugos, Lygių galimybių, Seimo kontrolieriams suteikti teisę tais atvejais, kai bÅ«tina, kreiptis į KT. Galimybė kreiptis į KT palengvintų ir pagreitintų atskirų didelių problemų sprendimus. Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. Dabar į KT dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai gali kreiptis ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių, Vyriausybė, teismai, kai kuriais atvejais - prezidentas.

     
     
    2005-11-12    Fotografė ir laivininkas - vienoje scenoje
     
     Lapkričio 11 dieną, Kauno valstybiniame dramos teatre moksleiviams, jų tėveliams ir pedagogams vyko iÅ¡kilminga Å¡okių pamoka. Taip vadinosi spektaklis, kuris vainikavo gabių vaikų pagerbimo Å¡ventę. Jos metu buvo apdovanoti 45 Kauno miesto moksleiviai. Daugiausiai plojimų sulaukė Minvydas Ražaitis. Å eÅ¡iametis muzikantas, pats jauniausias ir smulkiausias iÅ¡ visų apdovanotųjų, jau spėjo laimėti tris konkursus. Perspektyviausia jaunąja fotomenininke pripažinta Ieva KubiliÅ«tė - viena apdovanotųjų. Kaunietė, prieÅ¡ dvejus metus pradėjusi lankyti fotostudiją "Kadras" Moksleivių techninės kÅ«rybos centre, nesitikėjo, kad, sulaukusi septyniolikos, jau bus surengusi dvi personalines parodas, o jos darbai tarptautiniame fotografų seminare Maskvoje bus puikiai įvertinti profesionalių fotomenininkų iÅ¡ įvairių Europos Å¡alių. "Žiburio" vidurinės mokyklos atstovas Å arÅ«nas StaÅ¡aitis miesto valdžios buvo įvertintas už pasiekimus laivų modeliavimo konkurse. Monikai PoÅ¡kaitytei, "Santaros" gimnazijos vienuoliktokė yra viena debatų anglų kalba turnyro nugalėtoja. A.Kačanausko muzikos mokyklos auklėtinė Akvilė Čerkauskaitė, laimėjo 4 tarptautinius muzikos konkursus. Vytautas Pečiukėnas atstovavo berniukų chorinio dainavimo kolektyvui "Varpelis", kuris yra trijų respublikinių konkursų nugalėtojas. J.Jablonskio gimnazijos gimnazistas Mantas Liutkus - Lietuvos moksleivių chemijos olimpiados laimėtojas.

     
     
    2005-11-11    Aplinkos ministerijoje - moksleivių darbų iÅ¡ antrinių žaliavų paroda
     
     Aplinkos ministerijoje antradienį atidaryta Å¡alies moksleivių darbų iÅ¡ antrinių žaliavų paroda. Ä®vairių Lietuvos mokyklų auklėtinai dalyvavo pakuočių tvarkymą organizuojančios vieÅ¡osios įstaigos "Žaliasis taÅ¡kas" aplinkosauginiame projekte "RÅ«Å¡iuokime ir rÅ«pinkimės". Mokinių darbai Aplinkos ministerijoje bus eksponuojami iki lapkričio 20 dienos, o vėliau keliaus į kitus Lietuvos miestus - Panevėžį, Klaipėdą, Kauną bei kitus. Å ių mokslo metų pradžioje prasidėjusiame "Žaliojo taÅ¡ko" projekte "RÅ«Å¡iuokime ir rÅ«pinkimės" dalyvavo 52 Å¡alies mokyklos bei 5 vaikų darželiai. Mokyklose vaikai buvo supažindinami su antrinių žaliavų perdirbimo svarba ir skatinami rÅ«Å¡iuoti panaudotas pakuotes. KÅ«rybiniam konkursui mokiniai atsiuntė daugiau kaip 150 įvairiausių darbų - pieÅ¡inių, skulptÅ«rų, kompozicijų, instaliacijų bei nuotraukų. Gausybė originalių ir iÅ¡radingų darbų rodo, kad moksleiviams antrinių žaliavų rÅ«Å¡iavimo ir perdirbimo tematika yra įdomi ir neiÅ¡semta, o aplinkosauga jiems tikrai rÅ«pi. KÅ«rybinės projekto dalies laureatais iÅ¡rinktos trys mokyklos - Panevėžio A. LipniÅ«no vidurinė mokykla (už dvyliktokės Agnė Motiekaitytės darbą "Prikeltas antram gyvenimui"), Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla (už 9-12 klasių moksleivių darbus "Pasaulis", "Gulbės", "Žirafa", "PaukÅ¡tis", "Gėlė") bei Kauno rajono Lapių pagrindinė mokykla (už 7-8 klasių mokinių darbus "Mergaitė su suknele", "IÅ¡sipildžiusi svajonė", "TÅ«kstantis žiedelių", "Rėmai paveikslui"). 12 originaliausių mokinių darbų atrinkta ir sieninio kalendoriaus leidybai. Parodos atidaryme dalyvavusiems projekto laureatams buvo įteikti "Žaliojo taÅ¡ko" diplomai bei projekto partnerių įsteigti prizai.

     
     
    2005-11-11    Å iauriečių kino "Scanoramos" pradžia
     
     Naujausiu danų režisieriaus Larso fon Tryro filmu "Manderlis" lapkričio 11 dieną, sostinės kino centre startuoja trečiasis Å iaurės Å¡alių kino forumas "Scanorama", pristatantis sodrią skandinaviÅ¡kų filmų programą. Iki lapkričio 19 dienos Vilniuje, vėliau - Kaune ir Klaipėdoje trečioji "Scanorama" rengs dienines ir naktines naujausių Å iaurės Å¡alių filmų peržiÅ«ras, susitikimus su svečiais, profesionalius pokalbius ir neformalius paÅ¡nekesius "Scanoramos" klube ir kol kas neskelbiamo filmo netikėtą premjerą. Kasdien žiÅ«rovams bus siÅ«loma po Å¡eÅ¡is Lietuvoje dar nerodytus filmus iÅ¡ Danijos, Suomijos, Norvegijos, Å vedijos, Islandijos ir Farerų salų. Šįmet bandoma aprėpti plačiausią skandinavų kino lauką, pristatant paklausiausius tarptautinėje arenoje Å¡iauriečių filmus. "Scanoramos" programose bus rodoma keliasdeÅ¡imt geriausių ir naujausių režisierių filmų. "Scanorama" pažymės šįmet plačiai minimas datas. Norvegijos nepriklausomybės 100-metį, danų pasakininko Hanso Kristiano Anderseno gimimo 200-ąsias metines ir "Dogmos" kino judėjimo deÅ¡imtmetį.



     
     
    2005-11-10    Pirmas spektaklis Plungėje suvaidintas prieÅ¡ 100 metų
     
     Plungės mieste mėgėjų menas turi tikrai gilias tradicijas. Čia įkurta pirmoji Å¡alyje orkestro mokykla, čia 1905 metais suvaidintas ir pirmas vieÅ¡as lietuviÅ¡kas spektaklis davęs pradžią teatriniam judėjimui. Å iandien nėra daug istorinių dokumentų, kurie galėtų atsakyti į klausimus kaip tam pirmam vieÅ¡am vaidinimui buvo ruoÅ¡iamasi, kas sekė po to. Istoriniai faktai yra tik tokie, kad "1905 metų vasarą įvyko pirmas lietuviÅ¡kas spektaklis "Amerika pirtyje". Bilietai buvo iÅ¡pirkti visi pirma laiko, talpi salė ką tik pratęsto ugniagesių rÅ«mo ( dabartinis kino teatro pastatas) buvo sausakimaÅ¡ai prikimÅ¡ta publikos. Visų akys buvo įsmeigtos į uždangą, slepiančią nematytą ir daugeliui negirdėtą reginį"- taip 1905 metais apie spektaklį Plungėje rašė laikraÅ¡tis "Vilniaus žinios". Å is pirmas vieÅ¡as vaidinimas tarsi skatino ir čia gyvenančius žmones puoselėti teatrinio meno žanrą. Nuo 1921 iki 1933 m. su teatro mylėtojais Plungėje dirbo režisierius ir mokytojas Juozas Tarvydas, 1938 metais didelio pasisekimo sulaukė vargonininko Radimono pastatyta Andriulio operetė "Viengungiai". II - ojo pasaulinio karo metais čia norėta įsteigti profesionalų teatrą - su plungiÅ¡kiais teatro mylėtojais dirbo režisierius Borisas Dauguvietis 1942 metais režisavęs spektaklį "Pinigėliai". Pasibaigus karui 1948 metais kultÅ«ros namuose buvo įsteigtas teatro kolektyvas. Ilgą laiką spektaklius režisavo Felicija SluÅ¡nienė, Albertas Zmaila, Juozas Kempinas, Regina Akavickienė, Vidmantas Dovydauskas, Valerijus Korenka, Virginijus Noreika, Violeta Žemgulienė. 1991 metų rudenį Plungėje buvo atkurtas Žemaičių teatras. Pirmojo vieÅ¡o vadinimo 100 paminėti skirtuose renginiuose savąjį renginį turėtų atrasti tiek jaunas, tiek pagyvenęs žiÅ«rovas.


     
     
    2005-11-10    Mokinių socialiniams įgÅ«džiams gerinti - amerikiečių projektas
     
     Lapkričio 9 dieną, EtnokultÅ«ros centre vieÅ¡nia iÅ¡ JAV Džeinė Vesterland Klaipėdos apskrities LIONS moterų klubui "Smiltė" pristatė projektą "Quest". Kitais metais pagal šį projektą pradės dirbti dvi uostamiesčio mokyklos: L. Stulpino ir I. Simonaitytės pagrindinės. Projektas "Quest" yra skirtas vaikų socialiniams įgÅ«džiams formuoti, moko valdyti savo emocijas bei atsispirti neigiamai įtakai. Å is pilotinis projektas bus skirtas 11-14 metų mokiniams. Vėliau tikimasi įtraukti pradinių bei aukÅ¡tesniųjų klasių vaikus. Darbui pagal šį, trejus metus vyksiantį, projektą bus paruoÅ¡ti du konsultantai, vėliau savo žinias jie perduos kitiems mokytojams. Amerikoje pagal šį projektą sėkmingai dirbama 24 metus. Jo sumanytojas - 18 metų vaikinas, turėjęs alkoholikus tėvus ir po avarijos supratęs, kad mokykloje bÅ«tinos ne tik žinios, bet ir socialiniai įgÅ«džiai. Beveik 20 metų pagal šį projektą dirba daugelis Europos ir pasaulio Å¡alių. Lietuviai jį įgyvendinti pradės tik dabar ir bÅ«tent uostamiestyje.

     
     
    2005-11-09    Lietuvoje kuriama moderni profesinio orientavimo sistema
     
     Lietuvoje pradėti du dideli trejų metų trukmės projektai, kurių paskirtis – Å¡alyje sukurti modernią profesinio orientavimo ir karjeros planavimo sistemą, kad kuo daugiau Å¡alies moksleivių kryptingai planuotų savo karjerą ir baigę mokslus neatsidurtų bedarbių sąraÅ¡uose.
    Projektus "Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas" ir "Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas" įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija. Svarbiausias projektų tikslas – suformuoti profesinio informavimo ir konsultavimo sistemą, kuri padėtų jauniems Lietuvos žmonėms išsirinkti perspektyvią ir jų poreikius atitinkančią specialybę. Moksleiviai jau nuo penktos klasės turėtų gauti įvairios informacijos apie profesijas bei būsimąjį darbą, kad išmoktų savarankiškai planuoti savo ateitį bei darbo karjerą. Apytikriais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tik 10–15 proc. mokinių prieš pasirinkdami profesiją gauna kvalifikuotą konsultaciją. ES šalyse profesionalių konsultantų patarimais gali naudotis absoliuti mokinių dauguma.
    Kuriamą profesinio orientavimo sistemą sudarys kompiuterizuoti profesinio informavimo taškai, didelė kompiuterinė profesinio informavimo duomenų bazė ir šimtai karjeros planavimo konsultantų, kurie padės išnaudoti šių resursų galimybes. Be to, į šią veiklą bus įtraukiami pedagogai, kurie moksleiviams įvairia forma teiks informacijos apie specialybes, darbo rinką ir kita.


     
     
    2005-11-09    Ä® Lietuvą sugrįžta vokiečių kalbą pristatanti paroda
     
     Po visą pasaulį keliaujanti vokiečių kalbą pristatanti paroda "Å irdingi linkėjimai" ("Herzliche Grusse") po trejų metų vėl užsuks į Lietuvą. 2002 metais veikusi Vilniuje, šį kartą paroda "Å irdingi linkėjimai" lapkričio 9 dieną atidaroma Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje. Pasitelkus Å¡iuolaikines technologijas, parodoje bus pateikta informacija apie vokiečių kalbą ir vokiÅ¡kai kalbančias Å¡alis. Ekspozicijoje įvairÅ«s vokiečių kalbos aspektai atskleidžiami informatyviai, smagiai ir su humoru - taip, kad kalba tampa matoma, girdima ir patiriama. Ekspozicijoje - eilėraščiai, scenos iÅ¡ spektaklių ir kino filmų, karikatÅ«ros, keiksmažodžiai ir malonybiniai vardai, iÅ¡traukos iÅ¡ koncertų, vokiečių dailininkai ir jų paveikslai, komiksai, abėcėlė, dialektai, meduolinės Å¡irdelės, dėlionės su Vokietijos motyvais, skaičiai ir faktai, laimės sausainiukai. Å i vokiečių kalbą pristatanti paroda keliauja po visą pasaulį. Å iuo metu kiti du ekspozicijos egzemplioriai rodomi Japonijoje ir Maroke.

     
     
    2005-11-08    S.Valiui - Vokietijos popieriaus meno premija
     
     Lietuvių dailininkas Saulius Valius apdovanotas Å¡ių metų Vokietijos popieriaus industrijos premija už savo instaliaciją "Vėl ir vėl". Premija jau septintą kartą buvo įteikta Diurene (Å iaurės Reino Vestfalijos žemė), tarptautinės popieriaus meno bienalės "Paper Art" metu Leopoldo Hoescho muziejuje. Å i paroda - vienas žinomiausių tarptautinių popieriaus meno renginių. Kaip pranešė KultÅ«ros ministerija, premiją įteikė Vokietijos popieriaus industrijos sąjunga. Antrąją ir trečiąją vietas pasidalijo menininkai iÅ¡ Å veicarijos ir Kinijos. Projekte dalyvauja 20 menininkų iÅ¡ įvairių Å¡alių, pristatančių instaliacijas ir skulptÅ«ras iÅ¡ popieriaus. Bienalė, kurioje eksponuojamas ir S.Valiaus projektas, veiks iki gruodžio 30 dienos.

     
     
    2005-11-08    Tarptautinėje konferencijoje sutarta, kad mokyklose kÅ«no kultÅ«rai per savaitę bÅ«tų skiriama ne mažiau kaip 120 minučių
     
     Bankoke (Tailandas) vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Å vietimas ir sportas" priimta rezoliucija, kurioje reikalaujama, kad kiekvienoje valstybėje mokyklose kÅ«no kultÅ«rai per savaitę bÅ«tų skiriama ne mažiau kaip 120 minučių, o ateityje - 180 minučių. Be to, visiems gyventojams jų gyvenamosiose vietose turi bÅ«ti atveriamos visuomeninių ir privačių sporto klubų durys. Å i rezoliucija buvo priimta po diskusijų, kuriose dalyvavo per 600 delegatų iÅ¡ 65 valstybių bei tarptautinių organizacijų - Jungtinių Tautų, UNESCO, Tarptautinio olimpinio komiteto, Tarptautinės žurnalistų asociacijos ir kitų. Konferencija buvo skirta 2005-iesiems - Tarptautiniams kÅ«no kultÅ«ros ir sporto metams. Lietuvai joje atstovavo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Saulius Girdauskas, Å vietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas bei KÅ«no kultÅ«ros ir sporto departamento vyr. specialistas tarptautiniams santykiams Sigitas Stasiulis. Mokykla - svarbiausia institucija, kuri gali ir turi skiepyti kÅ«no kultÅ«ros poreikį ir supratimą apie jos svarbą. Todėl kÅ«no kultÅ«ra ir sportas turi bÅ«ti integrali aukÅ¡tos kokybės Å¡vietimo privalomoji dalis, nacionalinis prioritetas. Juk per sportą ugdomos ne tik fizinės galios, bet ir tokios vertybės kaip kilnus elgesys, sugebėjimas dirbti komandoje. Å vietimo per sportą srityje pasaulyje susiduriama su labai įvairiomis problemomis - pradedant kÅ«no kultÅ«ros pamokų skaičiumi mokyklose, kÅ«no kultÅ«ros mokytojų profesine ir trenerių pedagogine kvalifikacija ir baigiant galimybėmis užsiimti kÅ«no kultÅ«ra ir sportu mokyklose.

     
     
    2005-11-07    Kaune turistams siÅ«lomos ekskursijos po senuosius miesto rÅ«sius
     
     Kauno regiono turizmo informacijos centras parengė ekskursijų marÅ¡rutą po senuosius miesto statinių rÅ«sius ir fortus. Turistams bus siÅ«lomi marÅ¡rutai, kurių trukmė - nuo 2 iki 5 valandų. Å iuo metu turistams galima aplankyti Kauno pilies bokÅ¡to rÅ«sį, Maironio literatÅ«ros, Sporto muziejų, gotikinio architektÅ«ros paminklo, Hanzos pirklių, vadinamo PerkÅ«no namo, Arkikatedros bazilikos rÅ«siuose esančius Maironio, Motiejus Valančius kapus, įvarius kitus statinius, taip pat siÅ«loma užsukti į kelis restoranus, kurių skliautai iÅ¡mÅ«ryti viduramžiais, antikvariato parduotuvėje. Kauno senamiestyje ir Laisvės alėjoje Å¡iuo metu yra apie 20 sutvarkytų senųjų rÅ«sių. Legendose minima, kad visi jie jungėsi požemiais, netgi manoma, kad požeminiai keliai driekiasi iki Pažaislio vienuolyno. Ji tikisi, kad ateityje bent dalis dabar užmÅ«rytų požeminių kelių bus atverti ir marÅ¡rutas prasiplės. Pasirinkusiems ilgesnius marÅ¡rutus dar rodomi Kauno fortai, taip pat planuojama įtraukti ir Kauno medicinos universiteto klinikų požemius.

     
     
    2005-11-07    Europos Å¡alių jaunimo susitikime – ir klaipėdiečiai
     
     Lietuvos mokykloms atsivėrė galimybė dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose, kurių tikslas - keistis žiniomis su užsienio Å¡alių jaunimu ir gilinti anglų kalbos įgÅ«džius. Klaipėdos "Žaliakalnio" vidurinė mokykla aktyviai dalyvauja tuose projektuose ir siekia propaguoti mÅ«sų mažą Å¡alį, mÅ«sų mokyklą ir mÅ«sų moksleivius, kad juos žinotų ir prisimintų visoje Europoje ir pasaulyje.
    Kasmet Europos Sąjungos finansuojamos programos "Comenius" dėka organizuojami įvairių Europos šalių jaunimo susitikimai, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra ypatingas dalyvių dėmesys savo ir kitų šalių istorijai bei kultūrai. Programos tikslas yra suartinti Europos tautas, padėti įveikti kalbos barjerus.
    Šiemet kasmetinis jaunimo susitikimas įvyko spalį Maltoje. Jame dalyvavo daugiau nei 25 Europos šalių - Prancūzijos, Italijos, Portugalijos, Olandijos, Graikijos,Vokietijos, Makedonijos ir kitų - atstovai.
    Pirmasis visų projekto dalyvių susitikimas įvyko XIX amžiaus Palazzo Pariso rūmuose, kuriuose yra įsikūrusi Maltos užsienio reikalų ministerija.

     
     
    2005-11-06    Baltijos Asamblėjos premiją pelnė Valstybinis Vilniaus kvartetas
     
     Valstybinis Vilniaus kvartetas pelnė Baltijos Asamblėjos (BA) meno premiją. Spalio 4 dieną, Rygoje vertinimo komisija BA apdovanojimą Lietuvos kolektyvui nusprendė paskirti už indėlį į meną per pastaruosius 40 metų. Latvijos mokslininkui Erikui Mugurevičiui paskirtas BA mokslo apdovanojimas už viduramžių Livonijos laikų kronikų mokslinį tyrimą, o BA premija literatÅ«ros srityje bus įteikta estų poetui ir vertėjui Gassui Krullui už 2004 metais iÅ¡leistą eilėraščių rinkinį "Metras ir Demetra".BA apdovanojimai iÅ¡kilmingai bus įteikti Å¡ių metų lapkričio 25 dieną Taline. Laureatai bus apdovanoti specialia statulėle, sertifikatu ir 5 tÅ«kst. eurų (apie 17,2 tÅ«kst. litų) pinigine premija. BA apdovanojimams už laimėjimus literatÅ«ros, mokslo ir meno srityje buvo pristatyti kandidatai iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
    Šiemet į BA literatūros premiją pretendavo Lietuvos rašytojas, poetas, kultūrologas ir vertėjas Marcelijus Martinaitis. Jis buvo nominuotas už pastarųjų trejų metų kūrinius: esė romaną "Laiškai Sabos karalienei" (2002 metais), rinktinė aukštesniųjų klasių moksleiviams "Pareisiu su paukščiais" (2002), eilėraščių rinkinį "Tolstantis" (2002), dialogų pokalbių, straipsnių ir interviu knygą "Lietuviškos utopijos" (2003), eilėraščių rinkinį "K.B. įtariamas Marcelijus Martinaitis" (2004).

     
     
    2005-11-06    M.K.Čiurlionis įkvėpė kÅ«rybai
     
     M.K.Čiurlionio 130-ųjų gimimo metinių jubiliejaus proga Klaipėdos pedagogų Å¡vietimo ir kultÅ«ros centre įvyko seminaras "Čiurlionis Å¡iuolaikinėje mokykloje". Pagrindinis renginio tikslas - parodyti profesionalaus kompozitoriaus ir originalaus dailininko paveldo praktinį panaudojimą Å¡iuolaikinėje Lietuvos mokykloje. Mokyklinių dalykų integracijos galimybes dailininko ir kompozitoriaus kÅ«rinių pagrindu savo praneÅ¡imuose aptarė lietuvių kalbos mokytoja Dalė Strėlienė ("Santarvės" mokykla) ir dailės mokytoja Žaklina Peseckaitė ("Aitvaro" gimnazija). D.Strėlienė pateikė metodinę medžiagą pamokoms, skirtoms Salomėjos Nėries eilėraščių ciklui pagal Čiurlionio paveikslus, o Ž. Peseckaitė pakomentavo mokinių darbų parodą "Spalvinės asociacijos". Vaikai, iÅ¡klausę Čiurlionio muzikinius kÅ«rinius ir peržiÅ«rėję jo paveikslus, sukÅ«rė naujus originalius pieÅ¡inius bei kompozicijas. Seminaro puoÅ¡mena tapo muzikos mokytojų praneÅ¡imai - T.Filatovos "Čiurlionio muzikinė kÅ«ryba mokykloje" ir L.Ponimatkinos bei I.Zagvozdinos "Vokaliniai Čiurlionio kÅ«riniai muzikos mokykloje", kadangi juos "iliustravo" J.Kačinsko muzikos mokyklos mokiniai ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentė, atlikę kompozitoriaus preliudus ir vieną kanoną. Daugeliui atradimu tapo mažai žinomi Čiurlionio vokaliniai kÅ«riniai, atlikti jaunųjų muzikantų pedagogų. Seminaras tapo ne tik naudingu praktiniu ir metodiniu renginiu, bet ir žymaus europietiÅ¡kosios kultÅ«ros atstovo atminties ir pagarbos ženklu.
    Šį mėnesį jubiliejinius renginius pratęs paroda "Čiurlionis vaikų kūryboje" ir pamoka vyresniųjų klasių mokiniams Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų filiale "Ruoniukas".

     
     
    2005-11-05    Jaunųjų dramaturgų seminare - septyniolikos merginų pjesės
     
     Septyniolikos jaunųjų dramaturgių pjesių skaitymais Å¡eÅ¡tadienį baigėsi seminaras jauniesiems dramaturgams. Å eÅ¡ias dienas vykusiame seminarui vadovavo jauna serbų kilmės režisierė ir dramaturgė Svetlana Dimcovič iÅ¡ Jungtinės Karalystės.Pjesių, kurias sukÅ«rė septyniolika 15-20 metų dramaturgių, temos - toli gražu ne tik jaunatviÅ¡kos ir linksmos. Nors tarp jų esama ir komedijų, tačiau daugiausia vyrauja savižudybės ir mirties temos.Moksleivių rudens atostogų metu vykusiame seminare dalyvauti buvo kviečiami raÅ¡antys arba norintys iÅ¡mokti raÅ¡yti pjeses visos Å¡alies jaunuoliai. IÅ¡ 40 norinčiųjų buvo atrinktos 17 merginų iÅ¡ Vilniaus, Kauno, Alytaus, Panevėžio ir KupiÅ¡kio. Pasak S.Dimcovič, visos seminare dalyvavusios merginos yra talentingos ir pasižymi labai geru iÅ¡silavinimu, puikiais anglų kalbos įgÅ«džiais. Darbas dramaturgijos seminare Vilniuje buvo pradėtas nuo raÅ¡ymo teatrui pagrindų: formos, žanro, charakterio ir paties pasakojimo konstravimo. Trejus su puse metų ji vadovavo Jaunųjų dramaturgų programai "The Gates" teatre. Å ios programos esmė - 10 savaičių grupė jaunuolių susitikdavo kartą per savaitę, po to "The Gates" teatro skaitymuose pristatydavo po vienaveiksmę pjesę. ProfesionalÅ«s aktoriai repetuodavo kartu su dramaturgu.

     
     
    2005-11-05    Sekmadieninė mokykla puoselės armėnų kalbą
     
     Nuo Å¡iol uostamiestyje gyvenančių armėnų vaikai turės kur mokytis savo raÅ¡to ir kalbos. Å eÅ¡tadienį Klaipėdos armėnų bendruomenė VAN atidarė sekmadieninę mokyklą. Armėnų kalbos, literatÅ«ros bei istorijos pamokos vyks patalpose, kurias bendruomenei panaudos teise suteikė uostamiesčio Savivaldybė.
    Mokyklėlę pradės lankyti apie 10-12 vaikų, tačiau tikimasi, jog ateityje jų bus daugiau. Iš viso uostamiestyje gyvena apie 200 armėnų, iš kurių maždaug 60 - vaikai. Pasak A. Manukyano, moksleiviai tikriausiai bus padalyti į dvi grupes - rusakalbius ir mokančius armėniškai. "Ne visi vaikai, ypač tie, kurių vienas iš tėvų - lietuvis ar rusas, lengvai kalba armėniškai", - sakė bendruomenės pirmininkas.
    Vaikus mokysianti aukštąjį išsilavinimą turinti armėnų kalbos ir literatūros mokytoja Hasmik Kirakosjan ketina pirmiausia pradėti nuo kalbos - raidžių ir žodžių. Vėliau, pasak mokytojos, kuri taip pat yra ir mokyklos direktorė, labai norėtųsi pereiti ir prie istorijos. Dar jauna - dvejų metų amžiaus - uostamiesčio armėnų bendruomenė džiaugiasi ir tuo, kad dabar turės kur organizuoti renginius. Anksčiau, kol neturėjo savo patalpų, tai ne visada pavykdavo.

     
     
    2005-11-04    Kalbų mugėje Londone bus pristatyta ir lietuvių kalba
     
     Lapkričio 4 d. Londone startuosiančioje tradicinėje Kalbų mugėje („The Language Show“) bus pristatyta ir lietuvių kalba. Jau 17-ąjį kartą vyksiančios mugės metu renginio lankytojai galės ne tik gauti informaciją apie vieną seniausių indoeuropiečių kalbų, sužinoti, kur galima jos iÅ¡mokti, bet ir sudalyvauti pirmojoje lietuvių kalbos pamokoje. Lietuvių kalbos pristatymui mugėje bus skirtas atskiras stendas. Stende bus dalijama informacinė medžiaga, populiaria ir lengvai suprantama forma paaiÅ¡kinanti lietuvių kalbos kilmę, jos specifiką, ryÅ¡ius su kitomis kalbomis. Kartu su Å¡ia medžiaga bus teikiama ir informacija apie įvairiose užsienio Å¡alyse veikiančias Å¡vietimo įstaigas, kuriose galima iÅ¡mokti lietuvių kalbą. Taip pat bus galima įsigyti ir iÅ¡samesnės literatÅ«ros, skirtos kalbos žinių gilinimui, bei lietuvių kalbos vadovėlių, specialiai parengtų užsieniečiams.
    Kalbų mugė Londone truks 3 dienas, joje bus pristatyta daugiau nei 100 stendų, vyks 80 atvirų seminarų bei specialūs mokytojams skirti kursai.

     
     
    2005-11-04    Lietuvoje atidaromas pirmasis universiteto vaikų priežiÅ«ros centras
     
     Mažus vaikus auginantiems Å iaulių universiteto studentams bei dėstytojams suderinti Å¡eimą su studijomis ar darbu bus kur kas lengviau - Å¡ioje aukÅ¡tojoje mokykloje atidaromas Vaikų priežiÅ«ros centras. Pirmasis Lietuvoje Vaikų priežiÅ«ros centras universitete atidaromas vykdant Europos Bendrijos iniciatyvos projektą "Å eimos planeta: Å¡eimai palanki organizacija", kurio tikslas - formuoti Å¡eimai palankią studijų ir darbo aplinką. Atidaromame centre laiką galės leisti 3-12 metų amžiaus vaikai. Å ios naujovės tikslas - sudaryti palankias studijų ir darbo sąlygas universiteto darbuotojų ir studentų Å¡eimoms. Centre dirbs baigiamųjų kursų Edukologijos fakulteto studentai, praėję specialią atranką. Auklių ir auklėtojų-vyrų priežiÅ«rai trims valandoms bus galima palikti iki 15 vaikų. Padedant patyrusiems pedagogams, mokslininkams, centre vaikai bus skirstomi pagal amžiaus grupes ir bus ugdomi jų pažintiniai gebėjimai: mokoma pieÅ¡ti, muzikuoti, vaidinti. Tėveliams Å¡i paslauga, kaip ir ugdymo priemonės bei žaislai, nieko nekainuos, kadangi bus finansuojama iÅ¡ projekto lėšų.

     
     
    2005-11-03    Kvalifikacijų pripažinimas padės norintiems mokytis ar dirbti užsienyje
     
     Å Ä¯ mėnesį Lietuvoje bus baigta rengti nacionalinė kvalifikacijų sistema, padėsianti lengviau palyginti mÅ«sų Å¡alyje ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse mokslus baigusių piliečių kvalifikacijas. Kol kas ES Å¡alyse nebuvo vieningos, visoms Å¡alims narėms aiÅ¡kios kvalifikacijų pripažinimo sistemos. Tai keldavo sunkumų asmenims, norintiems įsidarbinti ar mokytis kitoje Å¡alyje. Europos kvalifikacijų sandaroje, kurią Å¡alių vyriausybės įsipareigojo sukurti iki 2006-ųjų metų, kvalifikacijos suskirstytos į 8 lygius. Kiekviename jų apibÅ«dinamos asmens įgytos žinios, įgÅ«džiai, platesni asmeniniai ir profesiniai gebėjimai. Tikimasi, kad tokia sandara padės plėtoti mokymąsi visą gyvenimą, nustatyti, kokiais bÅ«dais įteisinti formaliai ir neformaliai įgytus darbo įgÅ«džius ir žinias. Europos kvalifikacijų sandara apims vidurinį iki aukÅ¡tąjį mokslą, taip pat neformalųjį mokymąsi ir saviÅ¡vietą. Nauja tai, kad į vientisą sandarą pirmą kartą įtraukiamos ne tik aukÅ¡tojo mokslo studijose įgytos kvalifikacijos, bet ir profesinėse mokyklose įgytos žinios bei gebėjimai. Iki Å¡iol Å¡ios sistemos buvo atskirtos.

     
     
    2005-11-03    Baleto "Ana Karenina" premjera nusilenks Majai Pliseckajai
     
     Po trijų deÅ¡imtmečių pertraukos Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras rodys Rodiono Ščedrino baleto "Ana Karenina" naujo spektaklio premjerą. Lapkričio 4 ir 5 dienomis rodomą dviejų veiksmų spektaklį pagal garsųjį Levo Tolstojaus romaną žiÅ«rės ir baleto kompozitorius R. Ščedrinas kartu su savo žmona, pirmąja Anos Kareninos partijos atlikėja, legendine balerina Maja Pliseckaja.
    Muziką baletui "Ana Karenina" buvo sukurta praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Baleto premjera Maskvos didžiajame teatre įvyko 1972 metų birželį, o Vilniuje šis spektaklis buvo pastatytas 1975 metais ir sėkmingai rodytas apie pusantro šimto karto. Šimtąjį spektaklį Vilniaus scenoje šokti buvo pakviesta ir M. Pliseckaja. Anos Kareninos mylimojo Aleksejaus Vronskio partiją rengia Nerijus Juška ir Aurimas Paulauskas, Aleksejaus Karenino - Vytautas Kudžma ir Edvardas Smalakys. Balete dalyvaus visa teatro baleto trupė ir mimanso artistai.

     
     
    2005-11-02    A. J. Bačkis: mirusieji primena, kad ir mÅ«sų žemiÅ¡koji kelionė suka pabaigos link
     
     Mes galime padėti mirusiems, kurie tebėra nuskaistinimo vietoje, o jie primena mums, gyviesiems, kad ir mÅ«sų žemiÅ¡koji kelionė, kokia ilga dar atrodytų, iÅ¡ tiesų suka pabaigos link, antradienį sostinės Antakalnio kapinėse aukotose Å ventose MiÅ¡iose už visus mirusiuosius sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Viso pasaulio tikintieji Å¡iandien prisimena į amžinybę iÅ¡keliavusius savo brolius ir seseris. Å iomis dienomis ypatingu bÅ«du vyksta keliaujančios ir kenčiančios Bažnyčios susitikimas, sustiprinama bendrystė, besireiÅ¡kianti mirusiųjų prisiminimu ir malda už tuos, kuriems dar jos reikia, kurie dar nėra nusivalę žemiÅ¡kos kelionės dulkių ir kenčia skaistykloje. Drauge tai mirusiųjų priminimas čia esantiems, kad ir mes netrukus iÅ¡eisime tuo pačiu keliu pas Amžinybės VieÅ¡patį. Pasak ganytojo, Antakalnio kapinės priglaudė įvairių tautų, įvairių ideologijų, įvairių tikėjimų žmonių palaikus. Dievas kiekvieną žmogų, kiekvieno sąžinę ragina atsigręžti į kito kančią, skausmą, poreikius. MiÅ¡iose už visus mirusiuosius kardinolas apgailestavo, kad žmonėms tiek daug tenka girdėti apie besaikį turtų troÅ¡kimą ir kaupimą, apie korupciją ir neteisingumą, kuris vieniems sukrauna turtus, o kitus visai nuskurdina.
    Kardinolas ragino tikinčiuosius nebijoti mirties, bet jai gerai pasirengti. Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovo, Viešpats žemiškąjį laiką ir laisvę skyrė tam, idant sąmoningai tiestume tikėjimo tiltą iš šio gyvenimo į kitą, kur jau iškeliavo daugybė mūsų artimųjų, draugų ir pažįstamų. Mirusiųjų minėjimo diena mums teprimena, kaip turime elgtis šioje žemėje, idant pasiektume laimingą amžinybę. Melsdamiesi už savo mirusius artimuosius, prašykime Dievą, kad Jis išmokytų mus teisingai gyventi, - kvietė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas A. J. Bačkis.

     
     
    2005-11-02    Lietuvos jaunimas: "Mums ne tas pats"
     
     Studentai ir moksleiviai nebenori tylėti. Po prieÅ¡ dvi savaites surengtos protesto akcijos, kurioje, be kita ko, reikalauta padidinti studijoms numatytą finansavimą, Å¡ią savaitę jaunimo lyderiai su politikais ir visuomenės veikėjais diskutavo, kuriomis kryptimis reikėtų dirbti, kad jaunimas taptų dar įtakingesne interesų grupe.
    Visiems reikėtų suprasti, kad studentai ir moksleiviai nebėra ateitis, o – dabartis. Siekiamas skatinti jaunimo, jaunimo organizacijų ir visuomenės veikėjų dialogą ir diskusijas jaunimui aktualiais klausimais, kelti svarbias visuomenei ir jauniems žmonėms problemas, ieškoti jų sprendimo būdų. Jaunimas šia diskusija siekia parodyti, jog yra integrali visuomenės dalis, kurios nuomonė turi būti išklausyta ir į ją reikia atsižvelgti priimant sprendimus. Svarbi studentus jaudinanti problema - neskaidrus struktūrinių fondų skirstymas. Nesikeičiant 2007-2013 metų struktūrinių fondų panaudojimo tendencijoms, kyla grėsmė, kad Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų sistema nebus pajėgi užtikrinti šalies visuomenės pažangos bei jos ūkio konkurencingumo, mano jaunimas. Jaunimo organizacijos nusprendė pradėti piliečių parašų rinkimo akciją, kuria siekiama suteikti atsakingiems Lietuvos piliečiams galimybę išreikšti poziciją dėl Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų nukreipimo žinių visuomenės kūrimui - švietimo įstaigų infrastruktūros atnaujinimui, moksliniams tyrimams. Tris savaites jaunimo organizacijos visoje Lietuvoje rinks parašus, kurie vėliau bus perduoti aukščiausioms valdžios institucijoms - Vyriausybei, Seimui ir Prezidentūrai.

     
     
    2005-11-01    Prasideda maldos už mirusiuosius aÅ¡tuondienis
     
     Pirmąsias aÅ¡tuonias lapkričio dienas - vadinamąją oktavą - tikintieji mirusiuosius prisimins pamaldose. Antradienį Antakalnio kapinėse Å ventąsias MiÅ¡ias už visus mirusiuosius aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Kai kuriose netoli kapinių esančiose bažnytėlėse Å¡venčių dienomis bus rengiamos tradicinės procesijos į kapines.
    Užtemdytą pagrindinę šalies šventovę Vėlinių procesijų žvakės nušvies kiekvieną aštuondienio vakarą. Tikintieji melsis už mirusius parapijos žmones, tėvus, protėvius, artimuosius, pažįstamus, Bažnyčios vadovus. Anksčiau buvo įprastos liūdnos maldos už mirusius, tačiau paskutiniu metu tiek maldų tekstai, tiek pati Mirusiųjų pagerbimo dienos liturgija labiau primena šviesų Kristaus pažadą - amžinąjį gyvenimą. Dievo šviesą, simbolizuos ir per Vėlines ant mirusiųjų kapų plazdančios ugnelės.
    Maždaug 10 amžiuje lapkričio 2-ąją už visus, baigusius žemiškąją kelionę, melstis pradėjo Prancūzijoje esančio Cluny vienuolyno broliai benediktinai.

     
     
    2005-11-01    ES paramos sulauks tik kas Å¡eÅ¡tas Å¡vietimo ir mokslo plėtros projektas
     
     Paramos Å¡vietimo ir mokslo infrastruktÅ«rai poreikis 6 kartus virÅ¡ija galimybes - Å¡ių metų spalį gauta pusantro karto daugiau paraiÅ¡kų Å¡vietimo ir mokslo infrastruktÅ«ros plėtros projektams vykdyti nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. IÅ¡ viso projektams praÅ¡oma per 837 mln. litų paramos. Tai beveik Å¡eÅ¡is kartus virÅ¡ija Europos regioninės plėtros fondo numatytas lėšas Å¡vietimo ir mokslo infrastruktÅ«rai - 141,4 mln. litų. Turimų paramos lėšų užteks tik kas Å¡eÅ¡tam projektui, tad paraiÅ¡kų vertintojų ir projektų atrankos komiteto laukia sudėtingas uždavinys - atrinkti geriausius. Nors didžiąją dalį - 57 procentus - paraiÅ¡kų Å¡iais metais vėl pateikė Vilniaus ir Kauno apskričių institucijos, žymiai aktyvesni nei pernai buvo Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Tauragės ir TelÅ¡ių apskričių pareiÅ¡kėjai, kurie pateikė dvigubai daugiau paraiÅ¡kų. Daugiausiai projektų pateikė profesinio rengimo įstaigos, aukÅ¡tosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos, kurios dažniausiai paramos praÅ¡o bazinei įrangai atnaujinti, naujai mokymo bei tyrimų bazei sukurti bei infrastruktÅ«rai plėtoti. Bendrojo lavinimo mokyklų paraiÅ¡komis paramos praÅ¡oma mokyklų modernizavimui: patrauklios mokymosi aplinkos kÅ«rimui, mokymo bazės ir ugdymo sąlygų gerinimui. Modernizuojant mokyklas tikimasi sumažinti anksti mokyklas paliekančių moksleivių skaičių, padidinti visų moksleivių mokymosi motyvaciją. Keletą projektų pateikė savivaldybės, siekdamos spręsti panaÅ¡ias problemas visose rajono ar miesto mokyklose. Ä®kalinimo įstaigoms reikia paramos rengiant praktinio mokymo bazes, kuriose nuteistieji galėtų mokytis profesijos. Turėdami profesinių įgÅ«džių, nuteistieji po įkalinimo laikotarpio galėtų lengviau integruotis į visuomenę.
    Kiti pareiškėjai prašo paramos, kuri leistų įsteigti naujus neformaliojo švietimo centrus, pagerinti pedagoginių psichologinių tarnybų darbą, pritaikyti mokymo bazę fizinę negalią turinčių asmenų mokymosi poreikiams.