Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      Å vietimo ir kultÅ«ros naujienos    
     
    2005-12-31    ÄŒeliabinsko srities pietuose iÅ¡kasė bronzos amžiaus tvirtovę
     
     Kamenyj Ambar vietovėje netoli mažo upelio Karagajly-Ajat vyksta kasinėjimai. Gruntas padalintas aiÅ¡kiais kvadratais ir archeologai kastuvais kasa sluoksnį po sluoksnio.
    - Tik nerašykite, kad čia mes suradome nežinomą senąją civilizaciją - iškart mus perspėjo istorijos mokslų daktarė, projekto vadovė Liudmila Korjakova. - Ši gyvenvietė analogiška Arkaimui. Bet mes nenorėtume, kad čia imtų važiuoti ezoterikos mėgėjai. Čia vyksta aktyvus mokslinis darbas.
    Pirmą kartą archeologų desantas į šią vietą atvyko 1982 metais. Tada mokslininkai manė, kad toje vietoje buvo įprasta bronzinio amžiaus gyvenvietė. 90-aisiais metais, kai tyrė Arkaimą, į pagalbą archeologams atėjo geofizikai. Pastarieji ėmė „skaityti“ išslaptintas pietinių srities rajonų aerofotonuotraukas ir pamatė jose pėdsakus dar 20 tvirtovių, kurios buvo panašios į Arkaimą. Ištisa „Miestų šalis“! Taip ją pakrikštijo mokslininkai. Viena gyvenvietė buvo kaip tik Kamenyj Ambar vietovėje. Nuotraukose aiškiai matyti tvirtovės sienų liekanos. O netoli nuo šios vietos buvo išsidėstęs didžiulis bronzos amžiaus nekropolis. Beveik visus dešimt metų vyko šio kapinyno kasinėjimai. Buvo surasta daug įdomių daiktų: neįprastos formos kuoka (tai bronzos amžiaus valdžios simbolis), vežėčių, arklių kinktynių liekanos (!), kaulų plokštės (jų pagalba kūną saugodavo nuo strėlių, kaip riterių šarvais), daug keramikos, bronzinių gaminių (netgi tešlos ir kalto liekanos!), gyvūnų kaulai. Visų svarbiausia yra tai, kad mokslininkai galėjo įsivaizduoti, kaip senovėje buvo laidojami žmonės ir vyko aukojimo apeigos.
    Archeologams padeda įrankiai, kurie „mato“ žemę kiaurai
    Nusprendė kasinėti Kamenyj Ambar vietovę. Į pagalbą Uralo kolegoms atvažiavo kolegos iš Amerikos ir Didžiosios Britanijos. Šefildo ir Pitsburgo universitetų specialistai dirbo su magnetometru. Šis įrankis „mato žemę kiaurai“ (pakitimus žemėje ir žemyno grunte). Ir šio mūsų laikų daikto dėka dar iki kasinėjimų buvo galima nustatyti gyvenvietės ribas, surasti miškais apsodintus paslėptus pylimus. Buvo pastebėta, kad kasinėjimai vykdomi ne tik kastuvu, bet ir specialiais įrankiais, panašiais į magnetometrą, bet žemę persijoja per rėtį.
    - Šios gyvenvietės gyventojai lydė metalą ir laikė avių, arklių, stambiųjų galvijų bandas. Tačiau nėra iki galo aišku, ar jie dirbo žemę, - paaiškino kasinėjimų vadovas Andrėjus Epimachovas. – Vienas iš būdų tai sužinoti – surasti didelį grūdų kiekį kur nors netoli židinio. Todėl tokios vietos žemę sijoja per rėtį. Taip pat tokiu būdu galima surasti ir smulkių radinių – kabliukų žuvims gaudyti, karolių.
    Bendras gyvenvietės plotas – 20 tūkst. kvadratinių metrų. Tai beveik trys futbolo laukai. Tačiau šiais metais buvo iškasta tik viena šimtoji dalis. Galima tik įsivaizduoti, kiek prireiks laiko ištirti visą Kamenyj Ambarą.
    Kokios bronzinio amžiaus tvirtovių paslaptys dar nėra atskleistos
    1. Arkaimas ir Kamenyj Ambaras – tvirtovės. Jų vidinių sienų dydis siekia iki trijų su puse metro, iškart tanku jos neįmanoma paimti, o apačioje dar ir duobė! Tačiau šturmavimo pėdsakų nėra išlikę, netgi kapinyne palaidota ne kritę kovose, o mirę įprasta mirtimi! Km tada buvo statomos galingos tvirtovės?
    2. Kamenyj Ambar gyvenvietėje yra daugybė bronzinių gaminių, nulietų formų liekanos. Bet iš kur senieji metalurgai ėmė vario rūdą nėra žinoma. Arti dar nesurasta kur ji galėtų būti. Netgi jau žinomi vario dirbiniai yra gana toli.
    3. Senų statybinių technologijų paslaptys. Arkaime buvo bandyta rekonstruoti gyvenvietę pagal senųjų pavyzdį, naudojo tą patį molį. Tačiau greitai sienos nutrupėjo ir sugriuvo. Kokią „Miestų sienos“ statybininkai turėjo paslaptį kol kas nėra žinoma. Kamenyj Ambar gyvenvietė pastatyta ne pagal Arkaimo modelį. Todėl įdomu kokį ir kuo jis skyrėsi nuo kitų.
    4. Iš kur atėjo „Miestų sienos“ gyventojai? Iš Artimųjų Rytų, iš Rytų Europos? Kaukazo? Tai, kad jie buvo migrantai, abejonių nekelia. Tik kol kas neaišku kiek laiko jie gyveno toje vietovėje ir kur persikėlė toliau. Gal jie visiškai „ištirpo“ tarp vietos gyventojų?
    5. Kapinyne Kamenyj Ambar surasti vežėčių pėdsakai. Joms keturi tūkstančiai metų! Panašiai tuo pačiu laikotarpiu datuojamos ir Artimųjų Rytų vežėčios. Ar „Miestų sienos“ gyventojai“ iš jų perėmė neseną išradimą, ar patys sugalvojo?

     
     
    2005-12-31    Naujuosius metus LNOBT scenoje vėl pasitiks "Traviata"
     
     Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) atgims ilgametė tradicija senuosius metus palydėti viena mėgstamiausių operų Lietuvoje - Giuseppe'ės Verdi (Džiuzepės Verdžio) "Traviata". Å eÅ¡tadienį, Naujųjų metų iÅ¡vakarėse, Vilniaus publikai buvo parodytas Didžiosios Britanijos nacionalinėje operoje pastatytas spektaklis, kurį sukÅ«rė garsus režisierius Jonathanas Milleris. Spektaklio premjera Anglijos nacionalinėje operoje įvyko 1996 metais, o didelio pasisekimo sulaukęs tradicinis ir puoÅ¡nus J.Millerio pastatymas 2002 metais buvo atnaujintas. J.Milleris prisipažino, jog "Traviatoje" jam įdomÅ«s keli dalykai: jauna moteris patenka į tokią pačią situaciją, kaip dažnai Å¡iais laikais į Vakarų Europą atvykusios skurstančios merginos iÅ¡ Rumunijos ar Lietuvos - prostitucijos liÅ«ną, tačiau pinigų valdomame pasaulyje du jauni žmonės pamilsta vienas kitą. "Traviata" pasakoja ir apie meilės trikampį: tėvas ir sÅ«nus beviltiÅ¡kai įsimyli moterį, kuri, kaip raÅ¡o Alexsandras Diuma, įkÅ«nija nuodėmės nekaltybę.
    Spektaklio scenografiją kūrė tiek operoje, tiek dramoje dirbantis Bernardas Culshaw (Kalšou), kostiumų dailininkė - Alison Clare Mitchell (Elison Kleir Mitčel) , turinti didelę dramos, operos ir filmų kostiumų kūrimo patirtį. Iki pat 2002 metų "Traviata" buvo rodoma kiekvienų Naujųjų metų išvakarėse. Be to, tai dažniausiai LNOBT scenoje vaidinta opera.

     
     
    2005-12-31    Mokyklas sujungė atjauta ir kÅ«ryba
     
     2005-uosius uostamiesčio Å¡vietimo įstaigos baigia ypatingu akordu. Po vienu stogu sujungtos atjautos ir kÅ«rybos, mokyklos naujai atsivėrė klaipėdiečiams, Klaipėdos svečiams bei Naujiesiems metams.
    Lengvosios atletikos manieže antrą dieną vykusią labdaros akciją ir mugę "Vaikai – vaikams", be klaipėdiečių, užplūdo ir užsieniečiai. Turistai iš Danijos negalėjo atsistebėti, kad mūsų vaikų rankos gali sukurti tokius originalius darbus. Atvirukai, servetėlės, vazos, žvakidės bei kiti rankdarbiai buvo parduodami už simbolinę kainą. Pavyzdžiui, A.Rubliovo pagrindinės mokyklos vaikai siūlė nertus varpelius ir snaiges už 1 litą. Auksu ir sidabru spindintys Vitės pagrindinės mokyklos angeliukai kainavo po 50 centų. Sunku patikėti, kad jie padaryti iš makaronų ir riešutų. "Gilijos" pradinės mokyklos vaikų iš sūrios tešlos pagaminti seniai besmegeniai kainavo po 80 centų. Kruopomis aplipintos M.Gorkio vidurinės mokyklos vazos – po 2 ar 3 litus, o balto audinio rožės – po litą. "Žemynos" vidurinės mokyklos berniukų išdrožti mediniai šaukštai kainavo po litą, o mergaičių numegztos kojinės – iki 4 litų.
    Surinkti pinigai suplauks į bendrą renginio fondą. Mokiniai patys spręs, kokiems labdaringiems tikslams bus skirtos lėšos. Gruodžio 28-osios vidurdienį startavęs grandiozinis renginys šalia šventinės prekybos pažėrė įspūdingų reginių bei konkursų. Rankdarbių buvo parduota už 6 tūkst. 333 litus. Mokyklų paprašyta užprotokoluoti lėšas. Tik po to patys mokiniai ir jų mokytojai spręs, kam bus skirti renginio metu "Vaikai – vaikams" uždirbti pinigai. Jais norima padėti ligų, skurdo ar kitų sunkumų prislėgtiems vaikams.

     
     
    2005-12-30    â€žGerumo plytos“ – nusipelniusiems žmonėms
     
     Kauno rotušėje tradiciÅ¡kai penktus metus iÅ¡ eilės prieÅ¡ Naujuosius įteikiamos „Gerumo plytos“. Jomis Å¡iais metais apdovanotas 21 žmogus. „Gerumo plytos“ įteikiamos per metus nusipelniusiems žmonėms, gerus darbus atlikusiems miestui ir jo gyventojams. „Gerumo plytos“ Å¡iais metais įteiktos 21 asmeniui, tarp kurių yra ir labdarą dalinusieji užsieniečiai, ir nuo nusikaltėlių ar nelaimių mieto gyventojus iÅ¡gelbėję, kiti gerus darbus atlikę žmonės. Pačiam jauniausiam „Gerumo plytos“ savininkui – trylika metų, jo pastangomis senamiestyje įsteigtas jaunimo laisvalaikio centras – riedučių parkas. Pretendentus į „Gerumo plytas“ Kauno merui gali pateikti kiekvienas miesto gyventojas ir visuomeninės organizacijos, dar 5 kandidatus pasiÅ«lo meras. „Gerumo plytų“ savininkais negali tapti politikai ar valdžios pareigÅ«nai. Nominacijos – stiklinės plytos su miesto herbu teikiamos nuo 2001–ųjų. IÅ¡ viso jau iÅ¡dalintos 122 „Gerumos plytos“.

     
     
    2005-12-30    IÅ¡imties atvejais mokytojai galės dirbti daugiau nei 36 valandas
     
     Å vietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo įsakymu, pedagogams iÅ¡imties atvejais leidžiama dirbti daugiau nei 36 valandas per savaitę. Tačiau jie neturi dirbti daugiau kaip 40 valandų, pranešė Å vietimo ir mokslo ministerija. Daugiau nei 36 valandas per savaitę pedagogui leidžiama dirbti, jeigu jis pavaduoja susirgusius, atostogaujančius, tobulinančius kvalifikaciją ar esančius komandiruotėje kolegas. Taip pat tada, jeigu mokykloje trÅ«ksta kvalifikuotų specialistų. Tačiau Å¡iuo atveju reikia susiderinti su darbuotojų atstovais, savivaldybės administracijos direktoriumi, mokyklos steigėju (jei mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga) ar visuotiniu dalininkų susirinkimu (jei mokyklos teisinė forma - vieÅ¡oji įstaiga).
    Pakeitus „Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą“, nuo 2006 metų sausio visiems mokytojams bus tarifikuojama papildoma valanda. Tiems mokytojams, kurie turi maksimalų darbo krūvį – 36 valandas per savaitę, darbo laiko trukmę leidžiama viršyti, bet ne ilgiau kaip iki rugpjūčio 31 dienos. Visais kitais atvejais mokytojai negali dirbti ilgiau negu 36 valandas per savaitę. Kadangi pedagogų darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, jiems, Vyriausybės nutarimu, taikomas sutrumpintas darbo laikas.

     
     
    2005-12-29    Skelbiami trys konkursai, per kuriuos bus iÅ¡rinktos bei paremtos vaikų užimtumą skatinančios programos
     
     Å vietimo ir mokslo ministerija skelbia tris konkursus: Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programų savivaldybėse konkursą, Kryptingo vaikų užimtumo projektų rėmimo 2006 m. konkursą ir Vaikų vasaros poilsio programų rėmimo 2006 m. konkursą. Å ie konkursai organizuojami įgyvendinant Vaikų ir jaunimo socializacijos programą, kurią pernai patvirtino Vyriausybė. Prie programų įgyvendinimo prisidėti savo lėšomis skatinamos ir savivaldybės.
    Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programų savivaldybėse konkursas vyks iki 2006 metų sausio 23 dienos. Paraiškos konkursui teikiamos savivaldybėms pagal programos vykdytojo įstaigos teritoriją. Šio konkurso tikslas – kurti saugią ir sveiką ugdymo(si) bei socializacijos aplinką. Programos, teikiamos konkursui, turi plėtoti vaikų užimtumą, skatinti, kad kuo daugiau vaikų po pamokų savo mokykloje lankytų įvairius būrelius, klubus. Programose taip pat gali būti skatinama organizuoti veiklą, kuri mažintų vaikų delinkventinio elgesio apraiškas mokykloje, taip pat veiklą, kuri įtrauktų vietos bendruomenę, socialinius partnerius.

     
     
    2005-12-29    Lietuviai jau trečią kartą Naujuosius metus sutiks su “Maskvos miesto baletu”
     
     Å ventinę nuotaiką ir pasakiÅ¡kai spalvingus baletus jau 3 metus iÅ¡ eilės lietuviams dovanos “Maskvos miesto baletas”. IÅ¡kilmingas Naujųjų metų sutikimas stebint garsios rusų baleto trupės spektaklius – Lietuvoje jau tapo gražia tradicija. Pernai didžiųjų miestų Lietuvos žiÅ«rovai per Å¡ventes mėgavosi naujausiu “Maskvos miesto baleto” pastatymu - trijų dalių baletu pagal garsiąją Viljamo Å ekspyro pjesę “Romeo ir Džiuljeta”. Å is pastatymas buvo skirtas vieno garsiausių Rusijos choreografo ir “Maskvos miesto baleto” įkÅ«rėjo Viktoro Smirnovo 70-ies metų jubiliejui.
    Plačiame rusų baleto trupės repertuare, be “Spragtuko ir “Romeo ir Džiuljetos” taip pat galima rasti klasika tapusius rusų baletus “Miegančioji gražuolė”, “Gulbių ežeras”, populiariuosius “Don Kichotą”, Žizel”, “Pelenę”. Šį kartą V. Smirnovo trupė Lietuvoje sušoks klasikinių spektaklių lyderį “Gulbių ežerą”. Kaip teigia meno kritikai, “Maskvos miesto baleto” atliekamas “Gulbių ežeras” – tai techniškai profesionaliausiai pastatytas ir vizualiai stulbinantis klasikinio baleto variantas.
    “Maskvos miesto baleto” spektakliai “Gulbių ežeras”: gruodžio 29 d. Klaipėdos “Žvejų” kultūros rūmuose, gruodžio 30 d. – Kauno sporto halėje ir gruodžio 31 d. Vilniaus ledo rūmuose.

     
     
    2005-12-28    IÅ¡rinktos sveikiausios uostamiesčio klasės
     
     Pirmąkart Klaipėdoje organizuoto konkurso „Sveikiausia klasė“ baigiamajame etape dalyvavo vienuolika klasių. Gruodžio 26 – 28 dienomis savivaldybės posėdžių salėje įvykusiame baigiamajame renginyje buvo paskelbti konkurso nugalėtojai. IX-XII klasių grupėje laimėjo Vytauto Didžiojo gimnazijos bei Siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos klasės. V-VIII klasių grupėje konkurse geriausiai pasirodė „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos VIII a klasė. I-IV klasių grupėje nugalėjo „Gilijos“ pradinės mokyklos IV d klasė. Konkurso-projekto „Sveikiausia klasė“ organizatoriai – uostamiesčio savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrius bei Jaunimo centras. Jo direktoriaus Alekso Bagdonavičiaus nuomone, mažą konkurso dalyvių skaičių galima paaiÅ¡kinti tuo, jog toks renginys mieste buvo organizuojamas pirmąkart. „Kitąmet konkurse tikimės sulaukti daugiau klasių“, - vylėsi A.Bagdonavičius. Pagrindinis Å¡io konkurso tikslas – propaguoti sveiką gyvenseną, skatinant moksleivių fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, nepakantumą žalingiems įpročiams.

     
     
    2005-12-28    â€žMetų plunksna“ atiteko Å¡iaulietei
     
     KraÅ¡to apsaugos ministerijoje vyko tradicinis kalėdinis kraÅ¡to apsaugos sistemos vadovybės susitikimas su žiniasklaida, kurio metu Å iaulių regiono ir miesto laikraščio „Šiaulių kraÅ¡tas“ žurnalistei Živilei Kavaliauskaitei buvo įteiktas apdovanojimas „Metų plunksna-2005“. Å is garbingas apdovanojimas žurnalistei skirtas „už metraÅ¡tininko nuoseklumą ir atkaklumą spaudoje įamžinant oro policijos misiją“. Ä®teiktos padėkos Lietuvos televizijos žurnalistei Julijai Å liažienei „už atkaklų ir nuoÅ¡irdų darbą, informuojant apie kraÅ¡to apsaugą“ ir politikos apžvalgininkui Vytautui Rubavičiui „už iniciatyvą ir dėmesį kraÅ¡to apsaugai“. Buvo dėkota žurnalistams už „aÅ¡trią plunksną“ ir už darbą informuojant Lietuvos žmones apie Å¡alies karius, tarnaujančius tarptautinėse misijose tolimuose kraÅ¡tuose. Žurnalistai iÅ¡tvermingai atlaikė visus iÅ¡bandymus – vyko patruliuoti, skrido sraigtasparniais, miegojo lauko palapinėse.

     
     
    2005-12-27    Prisikėlimo bažnyčioje baigti atstatymo darbai
     
     PrieÅ¡ metus per Kalėdas atidarytoje Kauno Prisikėlimo bažnyčioje baigti paskutiniai atstatymo darbai. Vienas iÅ¡ paskutiniųjų darbų – bažnyčios kolumbariumo statyba. Tikimasi, kad čia bus palaidoti ar perlaidoti vieni žymiausių Lietuvos žmonių.
    Kaip tautos prisikėlimo simbolis 1934 metais pradėta statyti bažnyčia dabartinę savo išvaizdą įgavo tik pastarosiomis dienomis, kai buvo baigti pastato fasado darbai, visa bažnyčios išorė nudažyta balta spalva. Taip pat sutvarkytas ir bažnyčios rūsys, kuriame įrengtas kolumbariumas, parapijos salė bei muziejus, išgriauta bažnyčią juosusi siena.
    Pastatytame kolumbariume ketinama laidoti iškilias Lietuvos asmenybes, bažnyčia net svarsto galimybę perkelti čia žymiausių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikus. Pagal pirminį sumanymą jų palaikai tarpukaryje pabaigus statybą turėjo būti perlaidoti šioje bažnyčioje. Jos statyba buvo nutraukta per sovietų okupaciją, vėliau pastatas paverstas gamykla. Prasidėjus sąjūdžiui bažnyčią pradėta atstatinėti.

     
     
    2005-12-27    Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 m. planą
     
     Vilniaus miesto taryba vakar patvirtino sostinės Savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrąjį planą. Pertvarkant mokyklas siekiama sukurti Å¡iuolaikinės visuomenės mokymosi poreikius atitinkantį mokyklų tinklą, sudaryti prielaidas ir sąlygas aukÅ¡tesnės kokybės Å¡vietimui bei veiksmingesniam iÅ¡teklių paskirstymui, padidinti prieinamumą, visuotinumą ir socialinį teisingumą, padaryti Å¡vietimo sistemą efektyvesnę ir darnesnę. Mokyklos bus pertvarkomos 2 etapais: 2005–2007 metais ir 2008–2012 metais. Pirmojo etapo rezultatai bus įvertinti 2007–2008 mokslo metais. Esant bÅ«tinybei, planas bus tikslinamas ir koreguojamas. Mokyklų pertvarkymo plane pateiktos visos Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklos, kurių dalį numatoma pertvarkyti. Numatomas konkrečios mokyklos pertvarkymo laikas, bÅ«das, rezultatas po pertvarkos, t. y., mokyklos tipas ir pavadinimas. Kad bÅ«tų kuo tiksliau atsižvelgta į situaciją mokyklose, kiekvieną konkretų sprendimą dėl konkrečios mokyklos pertvarkymo dar kartą svarstys ir tvirtins Vilniaus miesto taryba. Siekiama, kad pertvarkius mokyklas visi mokiniai mokytųsi viena pamaina, galėtų lankyti mokyklas kuo arčiau savo namų. RestruktÅ«rizuojant vidurines ir kitas daugiapakopes mokyklas norima sureguliuoti mokinių skaičių mokyklose ir klasėse taip, kad optimaliai bÅ«tų panaudojamos turimos mokyklų patalpos bei „mokinio krepÅ¡elio“ lėšos.
    Palaipsniui tvarkant mokyklų tinklą, bus lengviau sprendžiami mokytojų įdarbinimo bei perkvalifikavimo klausimai. Bus gerinama mokyklų pedagoginio personalo kokybinė sudėtis. Mokyklų patalpos bus atnaujinamos ir modernizuojamos, mažės mokyklų išlaikymo kaštai.

     
     
    2005-12-26    Nauji įpročiai iÅ¡veja tradicijas
     
     Senąsias Å¡venčių tradicijas nesugrąžinamai iÅ¡ namų veja nauji žmonių įpročiai. Reta kuri Å¡eimininkė begaiÅ¡ta laiką virtuvėje, gamindama dvylika tradicinių Kūčių patiekalų. Vis dar gajus gal tik vienas praeities įprotis - prieÅ¡ Kūčias iÅ¡sivalyti namus. Bet ir šį darbą darosi madinga patikėti profesionaliems valytojams. Didžiausias rÅ«pestis dabar - surasti patinkančius papuoÅ¡alus namams ir nupirkti dovanas artimiesiems. Pirkėjų antplÅ«dį prieÅ¡ Kalėdas ypač pajunta juvelyrinių dirbinių pardavėjai. Nenorėdami vaikams atimti tikėjimo geruoju Kalėdų Seneliu, daugiausiai pinigų klaipėdiečiai iÅ¡leidžia savo vaikų žaislams. Siekiantiems artimuosius, gimines ar draugus nustebinti originalia dovana, reikia įdėti nemažai pastangų. Arba susirasti profesionalų talkininką. Å ventinę nuotaiką sukurti padeda tyli muzika, iÅ¡puoÅ¡ti namai. Juos puoÅ¡ti galima įvairiaspalvių balionų girliandomis.

     
     
    2005-12-26    Prezidentas susitiko su mokslininkais
     
     Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė užsienyje dirbančius bei į Lietuvą dirbti iÅ¡ užsienio sugrįžusius mokslininkus, studijuojančius doktorantus, Užsienio lietuvių mokslo forumo dalyvius. Pokalbio metu kalbėta apie kliÅ«tis, trukdančias palaikyti glaudesnius ryÅ¡ius su Lietuvos mokslu, aptarti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos konkurencingumo klausimai, pristatyta Užsienio lietuvių mokslo forumo veikla. Taip pat aptartos galimybės panaudoti ES struktÅ«rinių fondų lėšas moksliniams projektams finansuoti.

     
     
    2005-12-25    Mikei PÅ«kuotukui sukanka 80 metų
     
     Å eÅ¡tadienį vienas žymiausių ir mėgstamiausių vaikų literatÅ«ros herojų - Mikė PÅ«kuotukas - Å¡venčia gimtadienį. Jam sukanka 80 metų. Mikė PÅ«kuotukas - visų mylimas, tačiau ne itin inteligentiÅ¡kas "meÅ¡kiukas mažomis smegenėlėmis". Per deÅ¡imtmečius garsas apie jį pasklido po visą pasaulį. Šį personažą sukÅ«rė raÅ¡ytojas Alanas Alexanderis Milne'as, įkvėptas Londono zoologijos sodo, kur jis lankėsi su savo ketverių metų sÅ«numi Christopheriu Robinu. Zoologijos sode gyveno meÅ¡kiukas, vardu Winnipegas, kurį Pirmojo pasaulinio karo metais padovanojo iÅ¡ Å¡io miesto kilęs Kanados armijos veterinaras kapitonas Harry Colebournas. Mikės PÅ«kuotuko nuotykiai buvo pagrįsti istorijomis, kurias A.A.Milne'as pasakojo savo sÅ«nui, o veiksmas vyko miÅ¡ke, kur Mikė PÅ«kuotukas daugiausia laiko ir energijos skyrė medaus paieÅ¡koms. Jis turėjo visą bÅ«rį draugų, tarp jų - drovusis ParÅ¡elis, energingasis Tigras, melancholiÅ¡kasis Nulėpausis (asiliukas), kengÅ«ra Kenga, TriuÅ¡is ir Pelėda. Knyga "Mikė PÅ«kuotukas" pirmą kartą buvo iÅ¡leista 1926 metais, kiek vėliau pasirodė "Mikės PÅ«kuotuko trobelė". Jos buvo iÅ¡verstos į daugelį pasaulio kalbų, tarp jų ir lotynų ("Winnie ille Pooh"). 1961 metais mirus A.A.Milne'ui, Mikės PÅ«kuotuko autorines teises nupirko Walto Disney kino studija ir pagal Å¡ias istorijas sukÅ«rė kino filmą ir televizijos serialą.

     
     
    2005-12-25    Gražiausios Å¡vietimo įstaigos
     
     Didžiosios metų pabaigos Å¡ventės – Kalėdos ir Naujieji metai - vaikus bei mokytojus paskatino kurti ir ypatingai pasipuoÅ¡ti. Uostamiesčio mokyklos ir lopÅ¡eliai-darželiai varžėsi, kas įspÅ«dingiausiai iÅ¡dabins savo įstaigas. Tarp mokyklų originalumu iÅ¡siskyrė "Gilijos" pradinė (I vieta), VydÅ«no (II vieta) ir "Aukuro" (III vieta) vidurinės mokyklos.
    Tarp mažuosius klaipėdiečius ugdančių įstaigų daugiausia išmonės parodė "Bangelės" vaikų lopšelis-darželis (I vieta), Marijos Montesori darželis-mokykla (II vieta) bei "Versmės" darželis – mokykla (III vieta). Šiųmetinis konkursas – jau penktasis.
    Vertinimo komisijos nariai pastebėjo, jog švietimo įstaigos kasmet pademonstruoja vis daugiau kūrybingumo. Didžiosioms metų pabaigos šventėms išpuoštos mokyklos ir vaikų lopšeliai-darželiai traukia ne vien klaipėdiečių, bet ir uostamiesčio svečių akis.


     
     
    2005-12-24    Popiežius pasveikino tikinčiuosius su Kristaus gimimu
     
     Vatikano Å vento Petro aikÅ¡tėje Popiežius Benediktas XVI laikė pirmąsias Kalėdų miÅ¡ias per savo popiežiavimą. Po jų jis paskelbė sveikinimą miestui ir pasauliui – urbi et orbi.
    Popiežius pasveikino visus pasaulio katalikus su Kristaus gimimu. Benedikto XVI Kalėdų sveikinimo gimtąja kalba šiemet nesulaukė lietuviai ir dar beveik trisdešimties tautybių katalikai. Popiežiaus sveikinimai buvo perpus trumpesni nei jo pirmtako popiežiaus Jono Pauliaus II. Gruodžio 24 dieną, laikydamas Kūčių mišias, Benediktas XVI paragino pasimelsti už taiką Artimuosiuose Rytuose. Mišios buvo transliuojamos 46 pasaulio šalyse, jas Švento petro Bazilikoje stebėjo tūkstančiai žmonių.

     
     
    2005-12-24    Mokiniams atostogos nepailgės
     
     Ketvirtadienį įsigaliojus Darbo kodekso pataisai, Å¡alies gyventojai metų pabaigos Å¡ventes Å¡vęs ilgiau, tačiau mokinių atostogos nepailgės. Mokiniai atostogauti pradės gruodžio 24-ąją. Ä® pamokas vėl reikės eiti 2006 metų sausio 9-ąją. Å ios atostogos skirtos tik mokiniams, ne mokytojams. Todėl pedagogai, kaip ir kiti Å¡alies gyventojai, Kalėdas ir Naujuosius metus Å¡vęs ilgiau. Jiems nedarbo dienos bus dar ir gruodžio 27-oji bei sausio 2-oji.

     
     
    2005-12-23    Lietuvos gyventojai Å¡alies aukÅ¡tojo mokslo kokybę vertina patenkinamai arba gerai
     
     Lietuvos gyventojai Å¡alies aukÅ¡tojo mokslo kokybę vertina patenkinamai arba gerai. Kiek prasčiau ją vertina jauni žmonės. Atlikus apklausą. 37 proc. apklaustųjų mano, kad geresnis aukÅ¡tojo mokslo finansavimas padės iÅ¡spręsti daugelį Å¡ios srities problemų. Tokiai pozicijai labiausiai pritaria studentiÅ¡ko amžiaus jaunimas. Svarbiausia aukÅ¡tojo mokslo problema įvardintas nepakankamas finansavimas (34 proc.), kiek rečiau nurodytos tokios problemos, kaip modernių dėstytojų, gabių vadovų, gyvenimo realijas atitinkančių mokymo programų trÅ«kumas. AukÅ¡tesnio iÅ¡simokslinimo ir didesnių pajamų respondentai labiau akcentuoja modernesnių, profesionalesnių dėstytojų poreikį, vadovavimo kokybės aspektus, tuo tarpu mažesnių pajamų bei žemesnio iÅ¡simokslinimo atstovai dažniau mano, kad labiausiai aukÅ¡tojo mokslo sistemai trÅ«ksta finansavimo.

     
     
    2005-12-23    Å iauliuose - rekordinis angelų sambÅ«ris
     
     Å iaulių Gytarių mokykloje suskaičiuota apie keturis tÅ«kstančius angelų. Tiek jų tarptautinės parodos salėje ir pačioje mokykloje - ant langų, sienų, koridoriuose, klasėse. Å ventiniame koncerte taip pat dalyvavo angelai - visi dalyviai vilkėjo angelo apdarus. Popierinius bei virtualius angelus į tarptautinę parodą atsiuntė menininkai iÅ¡ JAV, Airijos, Estijos, Latvijos. Lietuviai angelus nulipdė, nupiešė, nufotografavo. Tarptautinio menų festivalio "Angelas- dangaus ir žemės tarpininkas" organizatoriai nutarė registruoti angelų vienoje vietoje skaičiaus rekordą. Lietuvoje to niekas niekada nėra daręs. Pasak festivalio dalyvių, Kalėdos tinkamiausias metas skaičiuoti angelus. Tai labai simboliÅ¡ka, mat angelas - vienas Kalėdų simbolių.



     
     
    2005-12-22    Mokykloje nesant neformaliojo ugdymo, bÅ«relius apmokės valstybė
     
     Jeigu mokykla neorganizuos neformaliojo ugdymo – sportinės, pažintinės, kultÅ«rinės veiklos – mokinys pats galės susirasti norimą dailės, muzikos ir kt. mokyklą, valstybės lėšos į tą mokykla keliaus kartu su juo. Vaikas gali pats susirasti arba tėvai jam padeda susirasti bet kurią dailės ar muzikos mokyklą, ir neformaliajam ugdymui skirtos lėšos kartu su juo keliaus iÅ¡ mokyklos į tą ugdymo instituciją. Mokinys gali į baseiną ir sporto klubą, nes jam iÅ¡ tikrųjų tos lėšos skirtos, jis gali ir pats pasirinkti. Ministerija nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos ketina parengti atskirą moksleivio krepÅ¡elį neformaliam mokymo ugdymui.
    Nuo 2006 metų sausio 1 dienos beveik 150 litų didėja bazinis mokinio krepšelis metams vienam mokiniui. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos moksleivio krepšelis lygus 1802 Lt, kitais metais jis bus 1942 Lt. Pasak R.Motuzo, daugiausia krepšelio lėšų bus skiriama mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams didinti – nuo sausio pirmos dienos visiems mokytojams atlyginimas vidutiniškai padidės 4,3 proc., tiek pat ir mokyklų vadovams. 2006 metų mokinio krepšelyje 50 proc. didinamos lėšos pedagoginėms psichologinėms tarnyboms, atlyginimas socialiniams pedagogams ir psichologams. Pastariesiems atlyginimas augs 29,30 proc. Iš mokinio krepšelio lėšų bus pradėta finansuoti mokinių pažintinė veikla, tam numatyta skirti 2,5 mln. litų. Vadovėliams ir mokymo priemonėms lėšos didinamos 15 proc.


     
     
    2005-12-22    Vokietijos muziejus atidarys duomenų bazę neandertaliečius tyrinėjantiems mokslininkams
     
     Vakarų Vokietijoje, gruodžio 20 dieną, buvo pristatytas projektas sukurti pirmą internetinę duomenų bazę mokslininkams, tyrinėjantiems neandertaliečius. Duomenų bazė yra pavadinta "Neandertaliečių profesionalių tyrimų tarnyba internete" (Neanderthal Studies Professional Online Service (Nespos)), ir ją planuojama atidaryti jau kitų metų kovą. Prie Europos Sąjungos finansuojamo projekto įgyvendinimo prisideda dar keli Europos muziejai bei kompanijos. Neseniai muziejuje buvo iÅ¡bandyta pirmoji "Nespos" duomenų bazės versija. Joje kaupiama naudinga archeologinė ir antropologinė informacija besidomintiems žmogaus evoliucija. Neandertaliečių muziejus buvo įkurtas 1996 metais netoli vietos, kurioje 1856 metais buvo rastas prieÅ¡istorinių laikų skeletas.

     
     
    2005-12-21    Mokiniams mokytojų žmogiÅ¡kos savybės svarbiau už kvalifikaciją
     
     Å iemet geriausiais metų mokytojais abiturientai pripažino Kauno technologijos universiteto gimnazijoje dirbantį Leoną Narkevičių ir Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjaus mokytojus Ričardą Jankauską bei Alydą Daulenskienę.
    Geriausius mokytojus ketvirtus metus iš eilės rinko 145 šalies abiturientai, gavę aukščiausius įvertinimus už valstybinius brandos egzaminus. Jie galėjo įvardyti po vieną ar du mokytojus, padariusius didžiausią įtaką jų pasiekimams. Geriausiais mokytojais įvardyti 104 pedagogai iš 66 šalies mokyklų. Keturi iš jų tokio abiturientų pripažinimo sulaukė ketvirtą kartą iš eilės. Abiturientų nuomonių tyrimas parodė, jog daugiau nei pusė geriausių mokytojų dėsto matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą bei istoriją. Įdomu tai, jog šiemet, be tradiciškai minėtų fizikų, anglistų ir chemikų, tarp geriausių mokytojų pateko nemažai dėstančiųjų biologiją. Vertindami mylimus mokytojus, geriausi abiturientai buvo linkę išskirti žmogiškąsias jų savybes: draugiškumą, rūpestingumą, toleranciją, humoro jausmą. Tokioms savybėms kaip kvalifikacija, gebėjimas aiškiai dėstyti, sudominti, daugiau dėmesio skyrė tik penktadalis abiturientų. Geriausių mokytojų sąraše šiemet daugiau vyrų. Palyginti su ankstesniais metais, jų dalis padidėjo nuo 21 proc. iki 30 procentų. Praėjusiais metais 146 talentingiausi šalies abiturientai išrinko 129 geriausius mokytojus. 2003-iaisiais tokio pripažinimo sulaukė 151 pedagogas iš 87 šalies mokyklų.

     
     
    2005-12-21    R.BičiÅ«no tapybos darbai - Rusijos sostinėje
     
     Maskvoje, Jurgio BaltruÅ¡aičio namuose, atidaryta žymaus lietuvių tapytojo Rimo BičiÅ«no darbų paroda. Apie 40 menininko tapybos darbų Maskvą pasieks iÅ¡ Kazanės, kur prieÅ¡ tai irgi vyko Å¡ių darbų paroda. Vyresnės tapytojų kartos atstovas Rimas BičiÅ«nas gyvena ir kuria Vilniuje, nuo 1975 metų jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Menininko darbų yra įsigiję Vokietijos, Lenkijos, Slovakijos, Rusijos, Bulgarijos muziejai bei privatÅ«s meno kolekcininkai. Per pastaruosius 15 metų BičiÅ«no tapyba buvo eksponuojama JAV, Vokietijoje, Olandijoje, Å veicarijoje, Turkijoje, Lenkijoje, Ukrainoje. BičiÅ«no paroda Jurgio BaltruÅ¡aičio namuose Maskvoje vyks mėnesį.

     
     
    2005-12-20    Didiko batai laukė 200 metų
     
     Ä® Å iaulių "AuÅ¡ros" muziejų iÅ¡ Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro Vilniuje pargabenti nežinomo didiko batai. Jie buvo rasti Kurtuvėnų bažnyčios laidojimo rÅ«syje. Kurtuvėnų bažnyčios rÅ«sys iÅ¡tirtas 2002 metų vasarą. Jame aptiktos kelios laidojimo kriptos, kuriose, be keliolikos palaikų, buvo ir gerai iÅ¡silaikiusių įkapių: drabužių, avalynės, papuoÅ¡alų. Rastas ir Å¡ios bažnyčios fundatoriaus, Kurtuvėnų dvaro savininko JokÅ«bo Nagurskio kapas bei įkapės. Kitoje kriptoje rasti batai, prabangi vadinamoji Slucko juosta, kaklaskarė. Kam priklauso Å¡ios įkapės, dar neiÅ¡siaiÅ¡kinta, tačiau muziejininkai neabejoja, kad čia buvo palaidotas labai kilmingas žmogus, nes jo kontuÅ¡o juosta daug prabangesnė už paties J. Nagurskio. Dar nenustatyta, kas tuos batus siuvo - vietinis ar užsienio meistras. SiÅ«lai neiÅ¡liko, batai kapavietėje buvo suirę į tris deÅ¡imtis atskirų fragmentų, tačiau nė vienos detalės netrÅ«ko. Batai galėjo priklausyti stambiam vyrui: aulo aukÅ¡tis - daugiau kaip 40 centimetrų, pado dydis atitinka 43 numerį. Didiko J. Nagurskio batai, kurie dar restauruojami, daug mažesni ir trumpesni, be to, liko tik jų fragmentų.Muziejus turi unikalų eksponatą - taip gerai iÅ¡silaikiusių ilgaaulių XVIII amžiaus pabaigos didiko batų iÅ¡ stambiųjų galvijų odos neturi joks kitas Å¡alies muziejus. IÅ¡ viso prieÅ¡ trejus metus Kurtuvėnų bažnyčios rÅ«syje rasta Å¡eÅ¡iolika istorinę vertę turinčių daiktų. Slucke ir Lione iÅ¡austos puoÅ¡nios aukso siÅ«lais inkrustuotos juostos jau rodomos Ch. Frenkelio rÅ«muose dvarų buities ekspozicijoje. Baigus restauruoti visą Kurtuvėnų bažnyčios radinių rinkinį, bus svarstoma apie atskirą ekspoziciją. Visą laiką Å¡ie daiktai negalės bÅ«ti rodomi - gal mėnesį ar kelis kasmet, nes muziejaus aplinka juos neigiamai paveiktų.

     
     
    2005-12-20    PasiraÅ¡yta Lietuvos ir Vengrijos bendradarbiavimo programa Å¡vietimo, aukÅ¡tojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityse
     
     Gruodžio 16 dieną, Å¡vietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas ir Vengrijos Respublikos Å¡vietimo ministras Bálint Magyar Vengrijoje pasirašė Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos ir Vengrijos Respublikos Å¡vietimo ministerijos 2006-2008 m. bendradarbiavimo programą Å¡vietimo, aukÅ¡tojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityse.PasiraÅ¡ius šį dokumentą, atsirado galimybė finansuoti aukÅ¡tųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų, visų lygių studentų mainus. Ä®gyvendinant Å¡ią programą, atsiras daugiau galimybių siųsti gimtosios kalbos dėstytojus bendradarbiauti tautinių mažumų srityje, skatinti tautinių mažumų susivienijimų, bÅ«tent Vengrijos Respublikoje gyvenančių lietuvių bendruomenės ir István Báthory vengrų kultÅ«ros asociacijos Lietuvoje, veiklą. Programa leis sudaryti geresnes bendradarbiavimo sąlygas bendrojo lavinimo, profesinio rengimo, kvalifikacijų pripažinimo srityje. Taip pat keistis informacija apie Å¡alių Å¡vietimo sistemas ir pokyčius. Tikimasi, kad programa prisidės prie tolesnio bendrų projektų bei programų rengimo ir įgyvendinimo, bendradarbiavimo dalyvaujant Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse programose, suaktyvins akademinius mainus.

     
     
    2005-12-19    Dailininkei A. Jonkutei - aukso medalis Nigeryje
     
     Nigeryje (Vakarų Afrika) vykusiose penktosiose frankofonijos žaidynėse lietuvių tapytoja Agnė Jonkutė pelnė garbingiausią komisijos įvertinimą - aukso medalį. Gruodžio 7-17 dienomis Nigerio sostinėje Niamėjuje vykusiame frankofonijos Å¡alių forume Lietuvai atstovavo tapytoja Agnė Jonkutė ir fotografas Gintaras Česonis. Lietuva Å¡iose žaidynėse dalyvavo pirmą kartą. Gruodžio 15 dieną, nugalėtojus paskelbusi vertinimo komisija pabrėžė, kad greta sporto vis svaresnę vietą užima Å¡alių kultÅ«rų pristatymas. Žaidynių vertinimo komisiją sudarė įvairių Å¡alių atstovai: raÅ¡ytojai, fotografai, menininkai, teatro, socialinių ir kitų mokslų atstovai. Žaidynes stebėjo daugiau kaip tÅ«kstantis dalyvių ir žiÅ«rovų. Renginyje atstovauta 56 Å¡alims. Lietuvos menininkų dalyvavimą forume parėmė KultÅ«ros ministerija.
    2009 metais frankofonijos žaidynės vyks Libane. Įvairiomis technikomis kurianti tapytoja, instaliacijų autorė A. Jonkutė yra baigusi magistro studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute. Dar studijuodama už savo kūrybą pelnė pirmąsias vietas studentų meno dienose ir akademijos rektoriaus apdovanojimą. A. Jonkutė yra surengusi autorinę parodą Kauno paveikslų galerijoje, dalyvavusi grupinėse parodose Kaune, Rygoje, Jonavoje, Vilniuje, Lenkijos, Rusijos, Olandijos miestuose, yra viena iš "Elnių slėnio plenero" Joniškio rajone, kitų tarptautinių meno projektų rengėjų ir dalyvių.

     
     
    2005-12-19    Tyrimų rezultatai rodo, kad vaikams reikalinga apsauga nuo žalingo interneto bei kompiuterinių žaidimų turinio
     
     Gruodžio 19 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bus pristatyti dviejų tyrimų – "Interneto, kompiuterinių žaidimų įtaka smurtui prieÅ¡ vaikus" ir "Tėvų globos netekusių asmenų gyvenimo kokybės ir pasirengimo savarankiÅ¡kam gyvenimui įvertinimas" – rezultatai. Tyrimu "Interneto, kompiuterinių žaidimų įtakos smurtui prieÅ¡ vaikus" siekta iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek Lietuvoje vaikų ir kokio amžiaus naudojasi internetu, žaidžia kompiuterinius žaidimus, kokie žaidimai ir internetinės svetainės populiariausi tarp vaikų. Atliekant tyrimą apklausti 7-18 m. amžiaus vaikai, besimokantys vidurinėse mokyklose.
    Nustatyta, kad internetu naudojasi 73 proc. apklaustų Lietuvos vaikų. Tarp dažniausiai lankomų interneto puslapių vaikai nurodė įvairiausių žaidimų, pokalbių bei pažinčių svetainių internetinius adresus. Seksualinio bei žiauraus turinio (apie katastrofas, sužalojimus) interneto puslapiai vaikų įvardijami kaip labiausiai juos gąsdinantys. Nors nemenka dalis vaikų nurodo, kad juos gąsdina kompiuterinių žaidimų turinys, daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos vaikų – 76 proc. – juos žaidžia. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos vaikai žaidžia jų amžiui netinkamus, smurtinio turinio žaidimus, turi galimybes pasiekti gąsdinančias, pornografinio turinio interneto svetaines. Taigi, visiems vaikams, neišskiriant amžiaus grupių, reikia apsaugos nuo žalingo interneto bei kompiuterinių žaidimų turinio. Tyrimo "Tėvų globos netekusių asmenų gyvenimo kokybės ir pasirengimo savarankiškam gyvenimui įvertinimas" tikslas buvo ištirti tėvų globos netekusių asmenų iki pilnametystės užaugusių vaikų globos namuose gyvenimo kokybę ir vaikų augančių vaikų globos įstaigose, pasirengimą savarankiškam gyvenimui, siekiant įvertinti esamą situaciją ir jos kitimą. Tyrimo metu buvo apklausti tėvų globos netekę vaikai (14-18 metų), vaikai, augantys vaikų globos namuose, ir tėvų globos netekę pilnamečiai asmenys (iki 30 metų). Tyrimo ataskaitoje pateikti vaikų globose gyvenančių bei jau išėjusių iš globos namų auklėtinių apklausos rezultatai.

     
     
    2005-12-18    Povilas Jegorovas – 2005 metų pasaulio esperantininkas
     
     Lietuvos esperantininkų sąjungos 41 suvažiavime Kaune paskelbta apie tarptautinės nominacijos „2005 metų pasaulio esperantininkas“ suteikimą. Å iemet Å¡ios tarptautinės nominacijos laureatu tapo ilgametis Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas kaunietis advokatas Povilas Jegorovas.Å is garbingas vardas Povilui Jegorovui suteiktas u ž labai gerą 90 jubiliejinio pasaulinio esperantininkų kongreso ir 4 Nitobe-simpoziumo „Kalbinės politikos aspektai Europos Sąjungos plėtros procese” Å¡iais metais Vilniuje surengimą.Taip pat už pavyzdinius santykius ir bendradarbiavimą su Lietuvos valstybinėmis institucijomis, intelektualais ir žiniasklaida, ko dėka Esperanto kalba nuolat plinta Lietuvoje bei u ž leidybinės veiklos esperanto kalba koordinavimą Lietuvoje. Nominaciją atrenka dvi labai reprezentatyvios tarptautinės žiuri – kiekviena po 15 asmenų, susidedanti iÅ¡ tarptautinių ir įvairių Å¡alių nacionalinių esperantininkų organizacijų ir institucijų atstovų. Viena žiuri siÅ«lo kandidatus nominacijai, o kita slaptai balsuoja ir iÅ¡ pasiÅ«lytų kandidatų iÅ¡renka laureatą. Tarptautinė siÅ«lytojų žiuri susideda iÅ¡ Kroatijos, Italijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Belgijos, Rusijos, PrancÅ«zijos, Japonijos, Lenkijos, Vokietijos atstovų. Tarptautinė balsuotojų žiuri susideda iÅ¡ Čekijos, PrancÅ«zijos, Å vedijos, Togo, Lenkijos, Pietų Korėjos , Slovakijos, Brazilijos, Vokietijos, Olandijos, Argentinos, Rusijos, Suomijos, Belgijos, Bulgarijos atstovų. Å iemet į Å¡ią nominaciją pretendavo 18 asmenų ( Lietuvos, Å vedijos, Italijos, Brazilijos, Suomijos, Kroatijos, Olandijos, Vengrijos, PrancÅ«zijos, Japonijos atstovai).

     
     
    2005-12-18    Paskelbti nugalėtojai
     
     Tarp Å¡iųmetinio Å¡alies moksleivių konkurso „Mes prieÅ¡ AIDS” nugalėtojų yra ir klaipėdiečių.
    Tai Urtė Januševičiūtė iš Vydūno vidurinės mokyklos (mokytoja Kristina Mickevičienė) ir Inga Marozaitė iš „Ąžuolyno” gimnazijos (mokytoja Regina Berkmanienė), kurių fotografijos pelnė prizines vietas. Tarp rašinio konkurso nugalėtojų – Vydūno vidurinės mokyklos mokiniai Vilius Kazlauskas ir Žilvinas Tamošiūnas (mokytoja Lilija Bručkienė). Piešinių konkurse puikiai pasirodė Karolina Larionova iš „Varpo” vidurinės mokyklos (mokytojai Henrikas ir Zena Šurkai). Iš viso konkursui “Mes prieš AIDS“ šalies moksleiviai atsiuntė 1129 darbus. Tarp jų - 654 piešinius, 126 rašinius, 120 nuotraukų, 193 kompiuterinius piešinius ir 36 socialinės reklamos blokus (lankstuką, plakatą ir vaizdo klipą).

     
     
    2005-12-17    Pažaislis tikisi bÅ«ti pripažintas pasaulio Å¡edevru
     
     Maždaug per tris mėnesius turėtų bÅ«ti parengtas projektas didžiąją dalį reikiamų lėšų gauti iÅ¡ Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo. Konkrečiai bus taikomasi į Norvegijos finansinį mechanizmą, kurio prioritetas - paveldo objektų (pilių, dvarų ir vienuolynų) tvarkymas. Taip pat apsispręsta užsakyti analizę, ar Pažaislio ansamblis atitinka Pasaulio paveldo komiteto keliamus reikalavimus įtraukiant objektą į Pasaulio paveldo sąrašą. Å is darbas turėtų bÅ«ti pavestas net trims mokslinių tyrimų institucijoms, turinčioms autoritetingus menotyros specialistus. Analizę atlikti bus pasiÅ«lyta Vytauto Didžiojo universiteto, Dailėtyros bei KultÅ«ros, filosofijos ir meno institutų mokslininkams. Pažaislio galimybių bÅ«ti įraÅ¡ytam į garsiausių pasaulio paveldo objektų sąrašą analizė turėtų bÅ«ti atlikta per pusmetį. Darbo grupės nariai taip pat aptarė konkrečius darbus, kuriais reikėtų papildyti vienuolyno restauravimo ir tvarkymo darbų programą. Prioritetiniais darbais laikytini hidrologiniai, cheminiai, inžineriniai, konstruktyviniai tyrimai ir menų bÅ«klės įvertinimas po restauravimo. Kadangi dabartinė Pažaislio vienuolyno Å¡eimininkė - Å v.Kazimiero seserų kongregacija - pageidauja, kad vienuolyne ir toliau bÅ«tų iÅ¡laikoma rimtis bei susikaupimas, infrastruktÅ«ra, reikalinga turistams privilioti ir aptarnauti, bus plėtojama už vienuolyno. Tad neiÅ¡vengiamai reikės parengti aplink vienuolyną plytinčių teritorijų detalųjį planą, kuris numatytų galimas vietas turistų apgyvendinimui, informaciniam centrui, kavinei, keliukus, takus ir pan. Å is planas taip pat bÅ«tų dokumentas, užtikrinantis, kad vertingo paminklo aplinka liks nepakitusi. Tai vienas reikalavimų paveldo objektui -kandidatui į Pasaulio paveldo sąrašą.

     
     
    2005-12-17    Po metų Lietuvos mokyklose galės dirbti tik pedagoginį iÅ¡silavinimą turintys mokytojai
     
     Po metų Lietuvos mokyklose galės dirbti tik pedagoginį iÅ¡silavinimą turintys mokytojai. Tačiau mokytojus jau dabar piktina brangus persikvalifikavimas, mat norintiems persikvalifikuoti pedagogus rengiančiose aukÅ¡tosiose mokyklose tenka sumokėti ne vieną tÅ«kstantį litą, tam aukoti eilines atostogas ir dar praÅ¡yti nemokamų. Kaip sako Å vietimo ir mokslo ministerijos (Å MM) Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vadovas Mindaugas Briedis, Å vietimo įstatymas, pagal kurį nuo 2007-ųjų Lietuvos mokyklose galės dirbti tik pedagoginį iÅ¡silavinimą turintys mokytojai, įpareigojo ministeriją taikyti nuostatą, kad vaikus gali mokyti tik pedagoginį iÅ¡silavinimą turintys specialistai. Pedagogams, ilgiau negu 15 metų dirbantiems mokyklose ir 400 valandų lankiusiems kvalifikacijos tobulinimo kursus, nereikės persikvalifikuoti, o kitiems yra bÅ«tinos metų studijos. Kvalifikacijos keitimo studijoms Å MM kiekvienam mokytojui skiria po 750 litų. Tačiau mokytojai teigia, kad tokios studijos kainuoja apie 2 tÅ«kst. litų. Å MM jau yra sudariusi specialią ekspertų komisiją mokytojų kvalifikacijai vertinti.

     
     
    2005-12-16    Kurčiuosius sužavėjo tylos teatras
     
     Gruodžio pradžioje Klaipėdos Žvejų kultÅ«ros rÅ«muose įvyko Lėlių teatro premjera- edukacinis priojektas kurtiesiems "Tylos teatras. Judėjimas". Tai iÅ¡ etiudų sukurtas spektaklis, kuriame vaidina lėlininkai RÅ«ta Bunikytė, Birutė Å imkÅ«naitė, Eglė Povilionytė, Andrėja GriciÅ«tė, Vaida Čiuželytė, Gražina JonuÅ¡aitė, Sigita Bartulytė, Jolita Maziukaitė ir Marius Semnickas. Spektaklį režisavo Gintarė RadvilavičiÅ«tė.
    Dauguma susirinkusiųjų į spektaklį buvo Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos moksleiviai, kuriuos į renginį palydėjo geranoriški mokytojai. Jie negirdėjo skambios, jausmus ir apmąstymus žadinančios muzikos, tačiau įdėmiai sekė, kaip lėlininkai baltą audeklą paverčia paukščiu, debesiu ir gyvai dalinosi įspūdžiais, aiškindami vieni kitiems savo kalba - gestais. Tai buvo spektaklis apie žemės kitimą ir visas pagrindines stichijas - orą, vandenį, žemę bei ugnį. Stichijos maišdamosis sukuria judėjimą, kurį perteikė ne tik aktorių judesiai, bet ir besikeičianti aplinka, daiktai. Vaidinimui pasibaigus vaikų veidai švytėjo džiaugsmu ir nuostaba.


     
     
    2005-12-16    Užsienio mokyklose lietuviai galės laikyti Lietuvos valstybinius brandos egzaminus
     
     Užsienyje bendrojo lavinimo mokyklas lankantys moksleiviai ten pat galės laikyti ir Lietuvos valstybinius brandos egzaminus. Nuo Å¡ių mokslo metų tokia galimybė abiturientams bus suteikta atskiru sprendimu, atsižvelgiant į užsienio valstybėje esančios Å¡vietimo institucijos patikimumą ir administracijos galimybes užtikrinti egzaminų vykdymo procedÅ«ras. Apie augantį kitose Å¡alyse gyvenančių Lietuvos jaunuolių poreikį laikyti Lietuvos valstybinius brandos egzaminus, kurie padėtų lengviau stoti į mÅ«sų Å¡alies universitetus, kalbėjo vasarą Nacionaliniame egzaminų centre viešėjusi Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Živilė IlgÅ«naitė. Galimybė toje Å¡alyje, kur gyvena, laikyti vieną ar kelis Lietuvos valstybinius brandos egzaminus bus sudaroma per pakartotinę sesiją. Å iemet ji vyks birželio 15- liepos 10 dienomis. Kiekvienu atskiru atveju sprendimą dėl leidimo laikyti pasirinktus egzaminus, jų vietos ir tvarkos priimsiantis Nacionalinio egzaminų centro direktorius patikino, kad galimybė juos laikyti abiturientams bus užtikrinta nepaisant to, kiek konkrečioje mokykloje mokosi abiturientų iÅ¡ Lietuvos.
    Patikimų duomenų, kiek mūsų šalies piliečių mokosi užsienio bendrojo lavinimo mokyklose, nėra, nes kai kurios valstybės dėl duomenų konfidencialumo apie tai informacijos neteikia. Šalyse, kur telkiasi didesnės lietuvių bendruomenės, steigiamos sekmadieninės lietuviškos mokyklos. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenimis, vien Europoje tokiose ugdymo įstaigose šiais mokslo metais gimtosios kalbos mokosi apie 3200 vaikų ir jaunuolių. Nuo rugsėjo užsienyje veikia 143 lietuviškos ugdymo įstaigos. Daugiausiai - net 30 - Kaliningrado srityje, 25 - Jungtinėse Amerikos Valstijose, 14 - Lenkijoje, 12 - Baltarusijoje, 11 - Latvijoje, po 8 - Australijoje ir Ukrainoje, 7 - Rusijos Federacijoje, po 4 - Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje, po 3 - Ispanijoje ir Vokietijoje, po 1 - Airijoje, Estijoje, Gruzijoje, Kazachstane, Moldovoje, Norvegijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, ir Uzbekijoje.


     
     
    2005-12-15    PakliÅ«ti į "Euroviziją" nori rekordinis dainų skaičius
     
     Å iemet norinčių dalyvauti "Eurovizijoje"kaip niekada daug. Pasibaigus nacionalinės atrankos dalyvių registracijai, paaiÅ¡kėjo siekiančių pakliÅ«ti į tarptautinį dainų konkursą skaičius: jų Å¡iemet net 72.
    Tarp atsiuntusių kūrinius - tokie scenos veteranai, kaip Andrius Mamontovas su projektu "LT United", kuriame groja ir Saulius Urbonavičius bei Viktoras Diawara. Taip pat paraišką pateikė Egidijus Sipavičius, Edmundas Kučinskas, Inculto, Alanas Chošnau, Amberlife, Aliukai. Tarp labiausiai užsispyrusiųjų - "B'Avarija", "Saulės kliošas", Rūta Lukoševičiūtė, "N.E.O.", Mantas, "Bugs Band" ir "Road Band". Jie nacionalinėje "Eurovizijoje" dalyvaus trečiąjį, ketvirtąjį arba net penktąjį kartą.
    Atstovauti Lietuvai norėtų ir Argentinoje gimęs, bet Vilniaus scenoje jau gerai žinomas Eduardas Gimenezas, dainuosiantis ispaniškai. Visų kitų dainų tekstai - lietuvių arba anglų kalbomis. Norą dalyvauti Lietuvos nacionalinėje atrankoje pareiškė ir užsienio kompozitoriai. Vienas tokių - jau trečiąjį kartą laimę Lietuvoje bandantis portugalas Carlosas Coehlo'as, kurio kūrinius ankstesnėse atrankose atliko Rasa Kaušiūtė ir Aistė Pilvelytė. Šiemet jis, kaip ir kai kurie kiti užsienio kompozitoriai, savo dainų atlikėjų iš Lietuvos dar nėra pasirinkę.

     
     
    2005-12-15    Abiturientai galės vėliau apsispręsti dėl numatomų laikyti brandos egzaminų
     
     
    Lietuvos abiturientai dvi savaites ilgiau galės svarstyti, kokių dalykų egzaminus laikyti per brandos egzaminų sesiją, o nuo šių mokslo metų galės pasirinkti ir informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą. Tai numatyta Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, įskaitų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų naujose redakcijose. Nuo 2006 metų abiturientai egzaminus galės rinktis iki kovo 1 dienos - iki šiol jie privalėjo apsispręsti iki vasario 15 dienos, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Naujas galimybes teikia informacinių technologijų naudojimas organizuojant ir vykdant brandos egzaminus. Kita naujovė - nuo 2006 metų moksleiviai galės rinktis ir laikyti informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą. 75 proc. užduoties sudaro programavimo žinių ir praktinių gebėjimų tikrinimas. Egzamino metu sukurtos kompiuterinės programos pateks į Nacionalinį egzaminų centrą internetu, jas tikrins ir kompiuterinė programa, ir vertintojai. Nuo kitų metų užsienio mokyklose besimokantiems asmenims, pareiškusiems norą laikyti Lietuvos valstybinius brandos egzaminus, bus sudaroma galimybė juos laikyti tos šalies švietimo institucijose pakartotinės sesijos metu. Brandos atestatui gauti mokinys privalo išlaikyti keturių dalykų brandos egzaminus. Privalomas yra lietuvių kalbos egzaminas, kiti pasirenkamieji. Mokinys gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip penkis egzaminus, savo nuožiūra sprendžia, kokio tipo egzaminą - valstybinį ar mokyklinį - laikyti. Brandos egzaminus laikyti gali tik turintys patenkinamą metinį pažymį. Mokiniai privalomuosius brandos egzaminus gales rinktis iki kovo 1 dienos.


     
     
    2005-12-14    Klaipėdos mokinių projektas – geriausias Europoje
     
     Å .m. gruodžio 3 – 7 d. Briuselyje vykusioje Europos jaunimo savaitėje "Youth takes the floor" Lietuvos mokinių parlamento (LMP) Klaipėdos regiono skyriaus ir bendraminčių moksleivių inicijuotas projektas "Jaunimo autobusas" buvo iÅ¡rinktas Europos geriausiu metų jaunimo projektu, nurungdamas 12 tkst. kitų ES Å¡alyse vykdomų projektų. ES organizuojamuose apdovanojimuose "Jaunimas 2005" tarpusavyje varžėsi iÅ¡ ES fondo "Jaunimas" mažiau nei prieÅ¡ metus laiko paramą gavę jaunimo projektai iÅ¡ visos Europos. Nacionalinių agentÅ«rų pasiÅ«lyti ir ES atrinkti projektai konkuravo 5 kategorijose: aktyvus pilietiÅ¡kumas, Europos savanoriavimo tarnyba, jaunimo informacija, partnerystė bei kova su rasizmu ir ksenofobija. "Jaunimo autobusas" – tai 2005 m. rugsėjo mėn. startavęs projektas, pristatęs Klaipėdos miestui analogo Baltijos Å¡alyse neturintį Jaunimo autobusą. Autobusas buvo iÅ¡pieÅ¡tas graffiti pieÅ¡iniu, atspindinčiu miesto senamiesčio vaizdą. Jo viduje buvo įmontuota garso technika, taip pat informaciniai stendai apie vietines ir nacionalines jaunimo organizacijas, jų siÅ«lomas veiklos galimybes bei kino teatrų, teatrų, koncertų repertuarai ir linksmi lipdukai, pakeliantys kiekvienam keleiviui nuotaiką. Å is autobusas turėjo savo marÅ¡rutą ir kasdien metus laiko kursavo miesto gatvėmis. "Youth takes the floor" - tai tarptautinis ES renginys, kuriame dalyvavo daugiau nei 200 jaunimo atstovų iÅ¡ visų ES Å¡alių. Renginyje, be apdovanojimų, taip pat vyko jaunimo diskusijos 3 temomis: Europos ateitis, PilietiÅ¡kumas ir Jaunimo paktas. Lietuvos komandą Briuselyje atstovavo Giedrė Simanauskaitė, Rasa Stulpinaitė, Eglė Skuodaitė ir Agnė Virketytė.

     
     
    2005-12-14    RokiÅ¡kyje bus atidaryta originalių lietuviÅ¡kų prakartėlių paroda
     
     RokiÅ¡kio kraÅ¡to muziejuje Å¡ia savaitę atidaroma tradicinė lietuviÅ¡kų prakartėlių paroda, kasmet pristatanti vis įvairesnių kÅ«rinių - prakartėles iÅ¡ molio, medžio Å¡akelių bei kitų medžiagų. Å iuo metu RokiÅ¡kio kraÅ¡to muziejus jau yra sulaukęs daugiau nei 40 prakartėlių iÅ¡ visos Lietuvos, o iki parodos atidarymo gruodžio 16 dieną, tikisi jų gauti dar apie dvi deÅ¡imtis. Å iemet tarp suaugusių menininkų dominuoja prakartėlės iÅ¡ medžio ir molio, o vaikai naudoja pačias įvairiausias medžiagas - medžių Å¡akeles, liną, nėrinius. Ukmergės dailės mokyklos mokiniai atvežė prakartėlę, kurios figÅ«ros sukurtos iÅ¡ lino. Dauguma prakartėlės figÅ«rų tamsios, tik avytės padažytos baltai. Pernai parodoje buvo eksponuojama beveik 100 prakartėlių, Å¡iemet tikimasi, kad jų bus apie 60. Po penktadienį įvyksiančio prakartėlių parodos atidarymo bus surengtas Advento giesmių festivalio baigiamasis koncertas. Menininkams bus iÅ¡dalinta 13-a pagrindinių premijų nuo 3 tÅ«kst. litų bei mažesni apdovanojimai. Komisija rinks įdomiausios medžiagos, įdomiausio sprendimo, gražiausiai atrodančias prakartėles. Lietuvos bažnyčiose, aikÅ¡tėse bei kitose vieÅ¡ose erdvėse rengiamos prakartėlės įkvepia tikrąją Kalėdų dvasią bei primena, kad VieÅ¡pats atėjo pas žmones tokiu paprastu bÅ«du.

     
     
    2005-12-13    Profesinės mokyklos ugdo kultÅ«ringus žmones
     
     Sėdėdamas mokyklos suole, dažnas iÅ¡ mÅ«sų pradeda mąstyti, ką veikti gyvenime. Daugelis dar nežino savo kelio, ir tik vienas kitas jau turi savo užsibrėžtą tikslą, kurį trokÅ¡ta pasiekti. Tačiau ką daryti tiems mokiniams, kurie niekaip nesupranta, ko gi nori iÅ¡ gyvenimo. O deÅ¡imta klasė - tie metai, kai moksleiviai turi nuspręsti, ar baigs vidurinę mokyklą, ar pereis į profesinę mokyklą. Ne vienas pamąsto, kuo geresnė ar blogesnė vidurinė mokykla, palyginti su profesine mokykla. Inesa Bucharkina - Klaipėdos paslaugų ir verslo profesinės mokyklos moksleivė, mokosi antrame kurse, o jos pasirinkta specialybė - kirpėja. Ji pasakoja, kad profesinė mokykla jai padeda atskleisti save, čia mokosi daug supratingų žmonių. Mokykloje vyksta įvairiausi mažesni renginiai, kur gali atskleisti savo sugebėjimus, parodyti save. Už aktyvią veiklą yra didinamos stipendijos, moksleiviai yra skatinami. Taigi vienu Å¡Å«viu nuÅ¡aunami du zuikiai. Dabar galime suprasti, kad profesinės mokyklos iÅ¡ugdo talentus, taip pat padeda siekti užsibrėžtų tikslų ir tai nėra žemesnio lygio mokykla, kurioje gali mokytis tik lengvabÅ«džiai jaunuoliai. Å ios mokyklos ugdo žmones, artimus kultÅ«rai.

     
     
    2005-12-13    Å vedijos ambasados rengiamoje Å¡ventėje - savitos Å¡vedų kalėdinės tradicijos
     
     Kalėdų Å¡ventės Å vedijoje prasideda Å v. Liucijos dieną - gruodžio 13-ąją. Ta proga Å vedijos Karalystės ambasada Bernardinų bažnyčioje rengia Å v. Liucijos - Å¡viesos sugrįžimo Å¡ventę, kurioje supažindins su unikaliomis Å vedijos kalėdinėmis tradicijomis. Apie neregių globėją, už tikėjimą nukankintą Å¡ventąją Liuciją sklando daugybė legendų. Viena legenda aiÅ¡kina, kad ji neÅ¡davo maistą kaliniams. Neturėdama kur dėti žvakių, sumanė jas neÅ¡ti ant galvos. Todėl ir dabar per Liucijos dieną viena mergina papuoÅ¡iama žvakių vainiku, o juosmuo perjuosiamas raudona juosta. Pagal senąjį kalendorių po Liucijos dienos naktys nustodavusios ilgėti. Todėl Å¡i diena yra tokia svarbi Å¡iaurėje gyvenantiems Å¡vedams. Tikima, kad Å¡ventoji Liucija gelbsti žmones ir visą gyvastį bado metais. Stokholme rengiamas net specialus Å ventųjų Liucijų paradas. Å ventosios Liucijos dieną jaunos baltai apsirengusios merginos gieda giesmes, visi vaiÅ¡inasi sausainiais, pyragėliais. Å v. Liucijos - Å¡viesos sugrįžimo Å¡ventėje dalyvaus kultÅ«ros ministras Vladimiras Prudnikovas. Jis atliks giesmę "Å ventoji naktis".

     
     
    2005-12-12    Prasideda festivalis „LiteratÅ«rinė sostinės žiema“
     
     Vilniaus mokytojų namuose Å¡iandien prasideda tradicinis literatÅ«ros festivalis „LiteratÅ«rinė sostinės žiema“. Å ių metų festivalio tema – žiema ir mirtis. Festivalio kultÅ«rinė programa prasidės poeto ir fotografo Alio Balbieriaus fotografijų parodos „Ledo inkliuzas“ atidarymu. Tradiciniuose festivalio kÅ«rybos skaitymuose „Už apsnigtų palangių“ savo poeziją skaitys gerai žinomi poetai bei jaunosios kartos atstovai, sako Vilniaus mokytojų namų projektų vadovas Juozas Žitkauskas. Penktą kartą vyksiančiame renginyje bus paskelbtas „LiteratÅ«rinės sostinės žiemos“ laureatas, kuriam atiteks simboliÅ¡ka barzdos premija. Festivalį užbaigs filmų demonstravimas bei poezijos mirties tema skaitymai.

     
     
    2005-12-12    Vertinimas pažymiais: mokytis padeda ar trukdo
     
     Jau keletą metų pradinukams neberaÅ¡omi pažymiai. Tačiau iki Å¡iol vieni tėvai ir mokytojai džiaugiasi naujuoju vertinimu, o kiti sako, kad daug geriau bÅ«tų grįžti prie pažymių. Å vietimo ir mokslo ministerijos (Å MM) pareigÅ«nai tvirtina, kad pažymys - atgyvenusi vertinimo forma, nepasakanti, kas bÅ«tent vaikui sekasi prastai ar gerai, neleidžianti iÅ¡samiai informuoti apie jo pasiekimus. Pradinukai vertinami formaliuoju kriteriniu vertinimu, orientuotu į IÅ¡silavinimo standartus - pastaruosiuose nurodyta, ko vaikas turi iÅ¡mokti vienoje ar kitoje klasėje. Taip pat taikomas individualios pažangos arba idiografinis vertinimo principas, kurio esmė - nuolatinis vaiko skatinimas už pažangą. Užuot raÅ¡ius pažymį, daromas apraÅ¡as, kuriame mokytojai žymi, ko vaikas iÅ¡moko, kas jam sekasi prasčiau, kiek jis pasikeitė nuo to laiko, kada atėjo į pirmą klasę ir panaÅ¡iai. Teigiama, jog, pavyzdžiui, sužinoti, kad vaikas puikiai dėsto savo mintis, bet daro klaidų raÅ¡ydamas nosines raides, daug informatyviau, nei septintukas ar aÅ¡tuntukas. Prie kitokio vertinimo vyresnėse klasėse bus pereinama laipsniÅ¡kai, nes darbo organizavimas pradinėse klasėse ir dalykinėje sistemoje labai skiriasi. Tačiau pažymių raÅ¡ymas kertasi su ugdymo tikslais, kurių Å¡iandien yra siekiama, o be to, tėra tik labai menkas etapėlis visame vertinimo procese. Pažymiai vaikus lengvai sudėlioja į lentynėles - čia kvaili, čia protingi, pasitarnauja kaip stresorius, kelia agresiją. Neturėtų bÅ«ti vaikų skirstymo į gaunančius gerus ir blogus pažymius, gabius ir negabius. Net paties kvailiausio vaiko negalima lyginti su gabiaisiais, kurių jis niekada nepavys. Juk vertinimo paskirtis - padėti vaikui bręsti, mokytis, jį paskatinti. Nusivylimo, kad esi prastesnis, bent iki 5-6 klasės vaikas neturėtų jausti. Didžiausia problema Å¡iandien yra ta, jog pedagogams stinga žinių, kaip vertinti vaikus. Užsienio universitetų mokytojų rengimo programose net trečdalis laiko skiriama bÅ«simųjų pedagogų mokymui vertinti vaikus, įžvelgti jų stipriąsias puses Vertinimo mokytojai mokosi kvalifikacijos kėlimo kursuose,tačiau neįmanoma padaryti taip, kad tuos kursus praeitų visi pedagogai.


     
     
    2005-12-11    Vladimirui Čekasinui - garbingiausias Vilniaus miesto apdovanojimas.
     
     Å ių metų gruodžio 16 dieną, Vilniaus rotušėje Lietuvos džiazo legendai - kompozitoriui, atlikėjui, pedagogui Vladimirui Čekasinui bus įteiktas garbingiausias Vilniaus miesto apdovanojimas - Å¡v. Kristoforo statulėlė. Å is apdovanojimas skiriamas per metus labiausiai Vilniui nusipelniusiems žmonėms, laureatus iÅ¡renka Apdovanojimų Å¡v. Kristoforo statulėlėmis komitetas, kurio sudėtyje dirba akademikas V. J. Sirvydis, akademikas A. P. Piskarskas, olimpinė čempionė D. GudzinevičiÅ«tė, žurnalistas A. Čekuolis, garbingi mokslo, kultÅ«ros, visuomenės atstovai. Å iam garbingam apdovanojimui Vladimirą Čekasiną pristatė festivalis “Vilnius Jazz” už Vladimiro Čekasino bigbendo 25-mečio jubiliejinės programos sukÅ«rimą ir atlikimą Å¡ių metų Kristupo festivalyje. Vladimiras Čekasinas - unikalus kÅ«rėjas, stebinantis veiklos platumu ir kÅ«rybiniais užmojais: muzikantas, kompozitorius, režisierius, pedagogas, neiÅ¡senkantis kÅ«rybinių idėjų generatorius. Vladimiras Čekasinas sukÅ«rė gausybę programų, su milžiniÅ¡ku pasisekimu koncertavo daugelyje pasaulio Å¡alių, buvo vienas iÅ¡ Å¡iuolaikinio džiazo etalonų ir davė impulsą atsirasti Vilniaus džiazo mokyklai, ugdydamas ir muzikantus, ir klausytojus. Vladimiro Čekasino pamokas gavo ir Lietuvos konservatorijos (Dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) bigbendas, žinomas tiesiog kaip Čekasino bigbendas, pelnęs pripažinimą toli už Lietuvos ribų ir Å¡iemet įspÅ«dinga programa pažymėjęs savo 25-ąjį jubiliejų.

     
     
    2005-12-11    Seinuose atidaroma lietuviÅ¡ka mokykla
     
     Lenkijos Seinų mieste, kur trečdalį gyventojų sudaro lietuviai, po 85 metų pertraukos duris atvers lietuviÅ¡ka mokykla. Å eÅ¡tadienį atidaroma mokykla pavadinta "Žiburio" vardu - tokiu pačiu kaip ir prieÅ¡ daugelį metų čia veikusi lietuvių Å¡vietimo įstaiga, informavo Tautinių mažumų ir iÅ¡eivijos departamentas. Seinų mokyklą lankys ir aplinkinių kaimų vaikai, nes kai kurios aplinkinės lietuvių mokyklos dėl nutraukto finansavimo buvo uždarytos. Anot praneÅ¡imo, ir "Žiburio" iÅ¡laikymui Lenkijos valdžia kol kas neskyrė nė vieno zloto. Seinų mokykla pastatyta Lietuvos valstybės lėšomis, jos statyba rÅ«pinosi Tautinių mažumų ir iÅ¡eivijos departamentas. Pirmais mokslo metais į mokyklą užsirašė 66 vaikai, tačiau ateityje jų tikimasi daugiau. Tautinių mažumų ir iÅ¡eivijos departamento generalinio direktoriaus Antano Petrausko teigimu, naujoji mokykla Seinuose - ne tik mokymo įstaiga, bet ir dar vienas lietuvybės židinys Å¡iame kraÅ¡te, "bylojantis apie Å¡lovingą istoriją ir žvelgiantis į ateitį dabartinių mokinių akimis".
    Kitais metais prie mokyklos bus pradėta sporto salės statyba.


     
     
    2005-12-10    Panevėžiečių kaukės keliaus į aukcioną
     
     NeįgalÅ«s Panevėžio jaunuoliai kone metus kÅ«rė kaukes, kurios netrukus iÅ¡keliaus į Izraelį, o iÅ¡ ten turėtų bÅ«ti nugabentos į Paryžiuje vyksiantį Å¡ių kaukių aukcioną. Kaukių, sukurtų įvairiose pasaulio Å¡alyse gyvenančių neįgalių žmonių, aukcionai pritraukia itin daug pirkėjų, kuriuos domina ir pačios kaukės, ir paraÅ¡ai ant jų. Projekto sumanytojai izraeliečiai kviečia neįgaliuosius ne tik kurti kaukes, bet ir siÅ«lyti ant jų pasiraÅ¡yti žymiausiems savo kraÅ¡to žmonėms. Per deÅ¡imtį metų kaukių kÅ«rėjai yra surinkę savo Å¡alių karalių, prezidentų, kino ir sporto žvaigždžių, kitų įžymybių parašų. Ant neįgaliųjų sukurtų kaukių rašėsi Billas Clintonas, Richardas Gere'as, Arnoldas Schwarzennegeris, Sharon Stoun ir kiti. Panevėžiečiai kol kas turi tik skulptoriaus Algimanto Vytėno bei režisieriaus Juliaus Dautarto paraÅ¡us. Dar ketinama praÅ¡yti ant kaukių pasiraÅ¡yti aktorių Donatą Banionį, triatlonininką Vidmantą Urboną, dainininkę Simoną, poetę Elvyrą Pažemeckaitę, vyskupą Joną Kaunecką.

     
     
    2005-12-10    Teisės fakulteto studentės - tarptautinio konkurso BudapeÅ¡te laureatės
     
     Gruodžio 9 dieną,Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarybos posėdžio metu buvo apdovanotos trys Å¡io fakulteto studentės, tarptautinės humanitarinės teisės konkurso "2nd Regional Friedrich Born IHL Competition" II-osios vietos laimėtojos Brigita JasiÅ«naitė, Neringa MickevičiÅ«tė ir Eglė Samuchovaitė.
    "2nd Regional Friedrich Born IHL Competition" vyko Budapešte lapkričio 15-19 dienomis. Jame dalyvavo 11 komandų iš Rytų ir Centrinės Europos regiono, tarp kurių - ir vienintelės lietuvės - Teisės fakulteto studentės. Jos finale nusileido tik kolegoms iš Liublianos universiteto (Slovėnija). Keturių kompetentingų teisėjų Katie Sams (Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas), David Turns (Liverpulio universitetas, Didžioji Britanija), Nobuo Hayashi (Tarptautinis Baudžiamasis Tribunolas buvusiajai Jugoslavijai) ir Ryszard Piotrowicz (Velso universitetas, Didžioji Britanija) komisija be profesionaliausiai pasirodžiusios komandos dar rinko bei apdovanojo ir penkis geriausius kalbėtojus. Viena iš jų tapo Teisės fakulteto studentė Neringa Mickevičiūtė. Šios sudėties komanda 2005 m. balandį dalyvavo tarptautinės humanitarinės teisės konkurse "Jean Pictet Competition 2005". Abiems šiems konkursams merginoms ruoštis padėjo VU Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos sąjungos katedros doktorantė Renata Vaišvilienė.


     
     
    2005-12-09    LietuviÅ¡kų renginių dienos Pskove akcentuos M.K.Čiurlionio 130-ąsias metines
     
     Rusijos mieste Pskove vyks Lietuvos kultÅ«rą ir verslą pristatantys renginiai, kurių svarbiausias akcentas - žymaus kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 130-ųjų metinių minėjimas. LietuviÅ¡kus renginius, gruodžio 9 dieną, pradės parodos "Nežinomas M.K.Čiurlionis - fotografas" atidarymas Pskovo Kremliuje. Ekspozicijoje bus demonstruojama 20 mažai žinomų menininko fotografijos darbų. Å iame Rusijos kraÅ¡te žinomiausias lietuvis yra kunigaikÅ¡tis Daumantas, valdęs Pskovą dar 13 amžiuje. Tad gana simboliÅ¡ka, jog bÅ«tent Å¡io kunigaikščio statytame Kremliuje startuos Lietuvą pristatantys renginiai, kurie vėliau persikels ir į kitas miesto erdves. Daugelyje Pskovo miesto vietų vyksiantys lietuviÅ¡ki renginiai -tęstinė jau trečius metus Rusijos regionuose vykdomos programos "Langas į Lietuvą" dalis. Å ių metų programa "Langas į Lietuvą" skirta M.K.Čiurlionio 130-ųjų gimimo metinių paminėjimui, todėl ir Pskove didelis dėmesys bus skirtas bÅ«tent Å¡iam iÅ¡kiliam Lietuvos menininkui. Pskovo kultÅ«ros koledže M.K.Čiurlionio muziką gros jo proanÅ«kis pianistas Rokas Zubovas, o skambant muzikai bus rodomos žymiojo kompozitoriaus ir dailininko darbų skaidrės. Greta kultÅ«rinės "Langas į Lietuvą" programos Pskove vyks ir verslo forumai, kuriuose dėl glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo tarsis Lietuvos ir Å¡io Rusijos regiono verslininkai. "Langas į Lietuvą" atlieka ir kitą ne mažiau naudingą darbą - renginių metu suburiami vietos lietuviai, užmezgami ryÅ¡iai su regionų valdžia, kas leidžia toliau plėtoti Lietuvos prisistatymus didžiausioje mÅ«sų kaimynėje.

     
     
    2005-12-09    Mokinius siÅ«loma drausti nuo nelaimingų atsitikimų
     
     Seimui siÅ«loma nuo 2006 metų rugsėjo 1- osios valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų apdrausti mokinius, kol jie mokysis bendrojo lavinimo mokykloje. Valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų bÅ«tų moksleiviai mokymosi Å¡vietimo įstaigoje laikotarpiu, iÅ¡skyrus tuos, kurie mokytųsi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.Å iuo metu mokiniai yra draudžiami tik kai kurių mokyklų ir tėvų bendruomenių iniciatyva. Priėmus Seimo narių siÅ«lomas pataisas, kitais metais iÅ¡ valstybės biudžeto reikėtų apie 1,5 mln. litų.

     
     
    2005-12-08    Stojantiesiems į Jungtinės Karalystės universitetus svarbu motyvacija
     
     Galimybėmis studijuoti Europos Sąjungos (ES) Å¡alyse kasmet domisi vis daugiau lietuvaičių. Å alys, kuriose studijuoti dažniausiai renkasi Lietuvos abiturientai, yra JAV, Jungtinė Karalystė (JK), kadangi ten dėstoma anglų kalba. MagistrantÅ«ros studijų programų Å¡ia kalba yra ir kitų valstybių aukÅ¡tosiose mokyklose. Å iuo metu JAV studijuoja 600 lietuvių, JK - kiek mažiau. Iki Å¡iol JK aukÅ¡tųjų mokyklų studentai, kurių tėvai uždirba mažiau negu 25 tÅ«kst. svarų sterlingų per metus, buvo atleidžiami nuo mokesčio už bakalauro studijas. Naujai priimti teisės aktai Å¡ią tvarką pakeitė ir pakėlė mokestį už studijas. Tačiau JK Å vietimo ir mokslo ministerija suteikia paskolas ES studentams. Studentui pageidaujant, jam gali bÅ«ti skirta 3 tÅ«kst. svarų sterlingų kiekvienais mokslo metais. Per studijų laiką susidariusi suma pradedama grąžinti, kai absolvento alga pasiekia 15 tÅ«kst. svarų sterlingų per metus. Jeigu per nustatytą laikotarpį ji Å¡itokio lygio nepasiekia, paskola anuliuojama. Lietuvos aukÅ¡tosios mokyklos, priimdamos studentus, daugiausia atsižvelgia į valstybinių egzaminų pažymius. JK aukÅ¡tosios mokyklos priėmimą rengia, kai bÅ«simieji studentai dar neturi egzaminų įvertinimų - praÅ¡ymų teikimo terminas baigiasi sausio viduryje. Stojamieji balai skaičiuojami iÅ¡ pažymių, kuriuos moksleivis turėjo kelius paskutiniuosius mokymosi vidurinėje metus. Stojant į JK aukÅ¡tąją mokyklą, reikia pateikti ne vien pažymių iÅ¡raÅ¡us. Atsižvelgiama į pretendento raÅ¡inėlį ir mokytojo rekomendaciją, t. y. kiek abiturientas jaučiasi motyvuotas studijuoti ir kaip jo motyvaciją vertina kiti.



     
     
    2005-12-08    Gvatemaloje rasta stela su majų valdovės arba deivės atvaizdu
     
     Gvatemaloje dirbantys archeologai atkasė paminklą su galbÅ«t seniausiu valdovės atvaizdu majų kultÅ«roje, Dviejų metrų aukščio steloje pavaizduota moteris, kuri galėtų bÅ«ti valdovė arba deivė. Stela galėjo bÅ«ti sukurta IV amžiuje. Vadinasi, ji maždaug dviem Å¡imtais metų senesnė už ankstesnius paminklus, siejamus su majų valdovėmis. Paminklas unikalus tuo, kad jame pavaizduota ankstyvojo majų laikotarpio moteris, kai dar tik steigėsi miestai-valstybės ir kÅ«rėsi dinastijos. Stelą, kurioje pavaizduoti karalių gyvenimo įvykiai, archeologai aptiko majų miesto Naačtuno kasinėjimų vietoje, esančioje už 90 km į Å¡iaurę nuo geriau žinomos Tikalo vietovės. Paminklas gulėjo senovinio pastato viduje po žemėmis; dalis įrašų nuskelta. Stela galėjo nukentėti įsiveržimo į miestą metu, galbÅ«t V amžiaus pabaigoje nuo Tikalo miestiečių rankų. Nieko nuostabaus, kad jie nuskeldavo įraÅ¡us ar suskaldydavo stelas. Ä®domu tai, kas liko steloje, - moters vardas. Šį asmenvardį galima iÅ¡versti kaip "Padalijimo vieÅ¡paties ponia". Tai galėjo bÅ«ti arba mitiÅ¡kos dievybės, arba majų miesto valdovės vardas. Mokslininkai nemano, kad majų kultÅ«ra buvo matriarchatinė, tačiau atkastoji stela įrodo, kad moters vaidmuo jų visuomenėje buvo reikÅ¡mingas.

     
     
    2005-12-07    Lenkijos televizijos ir radijo eteryje pastaruoju metu transliuotos iÅ¡samios laidos apie Lietuvos kultÅ«rą ir nÅ«dieną
     
     Lapkričio pabaigoje populiari ir platų klausytojų ratą turini VarÅ¡uvos radijo stotis „Radio dla ciebe“ („Radijas tau“) visą savaitę savo eterį paskyrė laidoms apie Lietuvą. Kiekvieną rytą vyko lietuvių kalbos pamokos, buvo transliuojama plati lietuviÅ¡kos muzikos mozaika: Stasio Povilaičio, Kosto Smorygino, Andriaus Mamontovo, Marijono Mikutavičiaus, „Hiperbolės“, „Rebelheart“ ir kitų Lietuvos atlikėjų dainos. Eteryje vyko pokalbiai su Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje Egidijumi MeilÅ«nu, kultÅ«ros atašė Evaldu Stankevičiumi, turizmo informacijos centro direktore Olga Ožarenkova, komercijos atašė Vyta Vinčiene, Lenkijoje gyvenančiu lietuvių dailininku Stasiu Eidrigevičiumi. Transliacijų metu taip pat kalbėjo knygos apie lietuviÅ¡ką virtuvę autorė Birutė Markuza-Bialostocka, Lietuvos literatÅ«rą propaguojančios leidyklos „Ex libris“ darbuotojai, vyko susitikimai su VarÅ¡uvos universiteto Baltistikos fakulteto studentais. „Lietuvos savaitės“ metu klausytojai dalyvavo viktorinose ir konkursuose, kurių nugalėtojai buvo apdovanoti leidiniais „Vilnius“ (aut. T. Venclova) ir „LietuviÅ¡ka virtuvė“ (aut. B. Markuza-Bialostocka). Pagrindinio prizo laimėtojai buvo apdovanoti savaitgalio kelione į BirÅ¡tono sanatoriją. Lenkijos nacionalinės televizijos kanalas „KultÅ«ra“ parengė ciklą laidų „MagiÅ¡koji Lietuva“, skirtų Lietuvos istorijos ir kultÅ«ros pristatymui. Buvo parodyti lenkų režisieriaus Tomaszo Kaminskio dokumentinis filmas „Tomas Venclova Lietuvoje ir emigracijoje“, Lenkijos nacionalinio orkestro atliekamos kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus simfonijos-oratorijos „Epitafija praeinančiam laikui“ vaizdo įraÅ¡as, režisierės Dorotos Latour dokumentinis filmas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“, režisieriaus Kristijono VildžiÅ«no filmas „Nuomos sutartis“.



     
     
    2005-12-07    Mokytojų pavadavimo problemą iÅ¡spręstų specialistų bankas
     
     Ne vienus metus mokyklos susiduria su mokytojų pavadavimo kvalifikacijos kėlimo metu problema. Situaciją dar pablogino kai kurių specialistų trÅ«kumas mokyklose. Uostamiesčio mokyklų vadovai tvirtina, kad suorganizuoti savo žinias tobulinančio pedagogo pavadavimą sudėtinga: dauguma pedagogų turi visą leidžiamą krÅ«vį, o tam tikrų specialistų - chemikų, fizikų, informatikų bei anglų kalbos mokytojų - mokyklose apskritai trÅ«ksta. Dauguma pedagogų į kvalifikacijos kursus vyksta per mokslo metus ir tik maža dalis - mokinių atostogų metu. Be to, patyrusius specialistus Å vietimo skyrius siunčia į konsultantų kursus. Tokių pedagogų minėtoje mokykloje yra net keturi ir jiems dažnai tenka iÅ¡vykti. Vienintelė iÅ¡eitis, sekti kitų Å¡alių pavyzdžiu ir įkurti specialistų banką, iÅ¡ kurio reikalui esant mokyklos vadovas galėtų pakviesti mokytoją. Didesnis galvos skausmas mokyklų vadovams, pasak A. Kavaliausko, specialistų trÅ«kumas. Vienu metu, kai mokykloje nebuvo tam tikrų dalykų mokytojų, sulaukta tėvelių skundų. Spręsti pavadavimo problemos visai nepadeda ir teisės aktai, draudžiantys mokytojui dirbti daugiau nei 36 val. per savaitę. Tačiau ministro įsakymu rengiamas projektas, leisiantis laikinai pavaduojantiems mokytojams dirbti daugiau, tačiau nevirÅ¡yti 40 val. per savaitę.

     
     
    2005-12-06    Akademikas J. Požela Å¡venčia 80 metų jubiliejų
     
     Lietuvos mokslų akademija pažymi buvusio savo prezidento, pasaulyje gerai žinomos originalios puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje įkÅ«rėjo akademiko Juro Poželos 80-metį. Gruodžio 12 dieną Å¡ia proga Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje atidaroma mokslininkui skirta paroda. Akademikas Juras Požela - originalios, pasaulyje gerai žinomos puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje įkÅ«rėjas. FundamentalÅ«s karÅ¡tųjų elektronų, kieto kÅ«no plazmos ir srovės nestabilumų puslaidininkiuose tyrimų rezultatai padarė didelę įtaką Å¡ios mokslo srities plėtotei. 1967 m. akademiko J. Poželos įkurtas Puslaidininkių fizikos institutas tapo pasaulinio lygio mokslo centru. Akademikas paskelbė per 400 mokslinių straipsnių, 9 monografijas, per 100 iÅ¡radimų, tapo pirmojo Lietuvoje atradimo autoriumi, parengė per 48 mokslo daktarų, iÅ¡ kurių 8 apgynė habilitacinius darbus. J. Požela ilgą laiką vadovavo Lietuvos mokslų akademijai: 1972-1984 m. buvo viceprezidentas, 1984-1992 m. - prezidentas. Mokslinė J. Poželos veikla pelnė tarptautinį pripažinimą. Jis buvo iÅ¡rinktas tuometinės Sovietų Sąjungos mokslų akademijos akademiku, Europos akademijos ir Europos mokslų ir menų akademijos nariu, A. F. Jofės fizikos technikos instituto garbės nariu. J. Požela yra Tarptautinio mokslinės kultÅ«ros centro-Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyriaus prezidentas.. J. Poželai suteikti garbingi Lietuvos bei užsienio valstybių vardai ir apdovanojimai. Jis yra Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius. Dabartinė akademiko mokslinių tyrimų sritis - ypač spartÅ«s procesai puslaidininkiuose.



     
     
    2005-12-06    Moksleiviai apie dvarų paveldą Lietuvoje
     
     
    Kultūros paveldo paminklų pažinimo ir meninio ugdymo projekte Lietuvos moksleiviams "Lietuvos dvarai: istorija, praradimai, dabartis ir ateitis" dalyvavo 116 moksleivių iš įvairių šalies rajonų, pateikta medžiaga apie 28 dvarų sodybas. 5-12 klasių moksleiviai kartu su savo mokytojais ir tėveliais šių metų vasarą ir rudenį rinko žinias apie arčiausiai jų esančias dvarų sodybas su ūkiniais ir pramoniniais pastatais, parkais, mažosiomis architektūrinėmis formomis, užrašė senelių ir prosenelių pasakojimus apie praeitį, susijusią su dvarų ir žmonių , gyvenusių ir dirbusių juose likimus, susitiko su paveldosaugininkais, architektais, restauratoriais . Moksleiviai fotografavo, piešė, rašė referatus, kūrė verslo planus, skirtus dvarų sodybų atgaivinimui, filmavo ir pateikė savo darbus vertinimo komisijai.
    Parašyta 18 istorinių referatų , iliustruotų vaizdine medžiaga ( foto, skaidrėmis) , pateikta virš 100 piešinių , sukurti trys filmai, įrašyta autorinė daina. Moksleiviai ne tik domėjosi istorine dvarų sodybų praeitimi, konstatavo jų šiandieninę prastą būklę, bet ir ieškojo dvarų paveldo išsaugojimo galimybių, dalyvavo sodybviečių tvarkymo akcijose, kaip pvz. Jonavos r. Žeimių vid. mokyklos moksleiviai, surinkę mežiagą apie beveik išnykusį Strebeikių dvarą.


     
     
    2005-12-05    "Sintagma" diegia bibliotekos informacinę sistemą
     
     Programinės įrangos ir sistemų kÅ«rimo UAB "Sintagma" pradėjo konsultavimo ir projektavimo darbus kuriant bei diegiant automatizuotą bibliotekos informacinę sistemą Minske statomoje Baltarusijos nacionalinėje bibliotekoje. Sutartį su projekto rangove Baltarusijos VÄ® "Agat-system" įmonė pasirašė lapkričio 9 d. Projektą numatoma baigti 2006 m. pabaigoje. Patirties Å¡ioje srityje bendrovė įgijo realizuodama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lietuvoje įgyvendinamą LIBIS projektą. Automatizuota bibliotekos informacinė sistema (ABIS) bus kuriama vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir Lietuvoje, tik atsižvelgus į nusistovėjusią Baltarusijos nacionalinės bibliotekos darbo su bibliografine informacija praktiką ir į tai, kad bibliografinei informacijai laikyti naudojamas formatas BELMARC (Lietuvoje naudojamas UNIMARC formatas). Kuriamas elektroninis katalogas turės ne mažiau kaip 14 mln. dokumentų (knygų, žurnalų, broÅ¡iÅ«rų, žemėlapių, natų, garso ir kitų dokumentų). Antrinė "Sintagmos" įmonė UAB "Sintagma technika" kelerius metus tiekia kompiuterizuotas kasos sistemas Baltarusijos prekybos centrams, taip pat bendrovės programinė įranga yra naudojama informacijos paslaugų įmonės "Eniro" Baltarusijos verslo įmonių katalogui kompaktiniuose diskuose. Dirbdama Baltarusijos rinkoje, "Sintagma" artimiausiu laiku atstovybės kurti neketina, todėl, kaip teigia įmonės atstovai, plėtodama verslą stengiasi dirbti su vietiniais partneriais.

     
     
    2005-12-05    Kiekvienas vaikas turi gauti kokybiÅ¡ką iÅ¡silavinimą
     
     Vienas svarbiausių dabarties Å¡vietimo uždavinių – suteikti kokybiÅ¡ką ugdymą kiekvienam vaikui. Dėl to bÅ«tina diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą pagal mokinių galias ir poreikius, mažinti ugdymo turinio apimtis, integruoti daugiau dalykų. Å iuos ir kitus Å¡vietimo uždavinius bei tikslus iÅ¡ryÅ¡kino Vilniaus universitete vykusios konferencijos „Ugdymo turinio raida: ko mokysis mÅ«sų vaikai XXI amžiuje“ dalyviai. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Å vietimo ir mokslo ministerijos, leidėjų, verslininkų, mokytojų asociacijų, tėvų organizacijų atstovai. Konferenciją organizavo Å vietimo ir mokslo ministerija, Bendrojo ugdymo taryba, Å vietimo plėtotės centras.Priimtoje konferencijos rezoliucijoje taip pat pabrėžiamas mokytojų rengimo tobulinimas, kad pedagogai sugebėtų ne tik tradiciÅ¡kai, bet ir naujai perteikti ugdymo turinį mokiniams.
    Buvo akcentuota, kad per 15 metų ugdymo turinio formavimo srityje pasiekta pažanga reikšminga: parengta keletas Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų redakcijų, grįstų moderniąja pedagogika, periodiškai tobulinami bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planai, įdiegtas profilinis ugdymas, parengtos modernesnės egzaminų programos, įsibėgėjo nacionalinių vadovėlių rengimas ir leidyba bei kita.


     
     
    2005-12-05    Å vedų iÅ¡leistoje plokÅ¡telėje - XXI a. pradžios lietuvių muzikos panorama
     
     Å vedų įrašų kompanija bendradarbiaudama su Muzikos informacijos ir leidybos centru, iÅ¡leido naujo SACD (super audio CD) formato plokÅ¡telę su lietuvių kompozitorių kÅ«riniais. Naujajame SACD pateikiamas nedidelis XXI a. pradžios lietuvių muzikos panoramos fragmentas – įvairių stilių, skirtingomis kÅ«rybinėmis nuostatomis grindžiamos kompozicijos dideliam kameriniam ansambliui. Pirmasis kÅ«rinys naujoje plokÅ¡telėje – Å arÅ«no Nako opusas “Aporija”. Tai multiansamblinis kÅ«rinys, kuriame muzikantai suskirstyti į 3 savarankiÅ¡kai grojančias grupes, simbolizuojančias “natÅ«ralios”, “dirbtinės” ir “tradicinės” muzikos pasaulius. Kompozitorius, suvokdamas Å¡iuolaikinės akademinės muzikos sienų sąlygiÅ¡kumą, siekia vienalaikės įvairių muzikų koegzistencijos. Kita diske skambanti Å arÅ«no Nako kompozicija “Drang nach Westen. Naujasis pamokslas barbarams” sukurta 2003 metais Å vedijos koncertų instituto užsakymu. Å i kompozicija – tai itin tirÅ¡to ir intensyvaus garso masės, nuolatinės grumtynės tarp tvarkos ir chaoso, greitas ir nepertraukiamas stiprių, Å¡iurkščių skambesių srautas.Naujoje plokÅ¡telėje taip pat įraÅ¡yta kvazidžiazinė Remigijaus Merkelio kompozicija “Kompasas”, taip pat Vytauto V. Jurgučio kÅ«rinys “Telogenos”. Visi kompaktiniame diske įraÅ¡yti kÅ«riniai savo estetika yra gerokai nutolę nuo įprasto baltiÅ¡kosios muzikos, kaip kvaziminimalistinės ir neoromantinės kÅ«rybos, įvaizdžio, tad naujasis diskas turėtų atverti kiek kitokiomis inspiracijomis grindžiamos muzikos vaizdą. Prie įprastesnio lietuviÅ¡ko skambesio kompaktiniame diske priartėja bene vienintelė – Jurgio Juozapaičio kompozicija “Jaura”.

     
     
    2005-12-04    Dituvos moksleiviai pagerino Lietuvos rekordą
     
     Dituvoje kankorėžių nebėra. Juos, siekdami pagerinti Lietuvos rekordą, surinko Klaipėdos rajono Dituvos pagrindinės mokyklos mokiniai.
    Gruodžio 4 dieną, mokykla siekė pagerinti anksčiau užregistruotą beveik 600 metrų pynės iš miško gėrybių rekordą. Galutinis rezultatas parodė, kad dituviškiams sumanymą įgyvendinti pavyko. Dituviškių pyne mokyklos teritorija buvo apjuosta kelis kartus. Vėrinys suvertas Pasaulinei AIDS dienai. Mat kankorėžiai - gyvybės ir vaisingumo simbolis. Netikėtą idėją lietuvių kalbos mokytojai Aurelijai Daugėlienei pakuždėjo per pamoką į langą bumptelėjęs kaštonas. Dituvos pagrindinę mokyklą lanko 139 mokiniai, joje dirba per 20 žmonių. Pynė buvo veriama per technologijos pamokas, po pamokų, vakarais. Išankstiniais duomenimis, iš viso rekordinėje pynėje suverta per 35 tūkstančių kankorėžių. Buvo spėjama, kad keliskart apie mokyklą apjuosta pynė yra apie tūkstančio metrų. Išmatavus paaiškėjo, kad pynės ilgis yra 1 155 metrų ir 28 centimetrų. Jos svoris - 207 kilogramų ir 500 gramų. Vėrinio matavimas ir svėrimas užtruko 27 minutes.


     
     
    2005-12-04    Minint Didžiojo Vilniaus Seimo Å¡imtmetį - skulptÅ«ra jo iniciatoriui J.Basanavičiui
     
     Minint Didžiojo Vilniaus Seimo Å¡imtmetį, sostinėje , gruodžio 2 dieną, atidengtas kamerinės skulptÅ«ros paminklas vienam jo iniciatorių - tautos patriarchu tituluojamam Jonui Basanavičiui. Skulptoriaus Gedimino JokÅ«bonio sukurta J.Basanavičiaus skulptÅ«ra atidengta Nacionalinės filharmonijos rÅ«muose - Å¡iame pastate prieÅ¡ Å¡imtmetį ir įvyko suvažiavimas, vėliau gavęs Didžiojo Vilniaus Seimo vardą.
    Pažymint Didžiojo Vilniaus Seimo sukaktį, Seime, gruodžio 5 dieną, rengiama tarptautinė mokslinė konferencija "Didysis Vilniaus Seimas (1905): ištakos, raida ir pasekmės". 1905 metais, Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje, J.Basanavičius iniciatyva buvo sušauktas lietuvių suvažiavimas. Suvažiavimo metu buvo priimtas memorandumas, kuriuo Rusijos reikalauta Lietuvai suteikti autonomiją su Seimu Vilniuje, išrinktu "visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos ir tikėjimo". J.Basanavičius - viena ryškiausių 19 amžiaus tautinio atgimimo figūrų.
    1883 metais, gyvendamas užsienyje, J.Basanavičius pradėjo leisti lietuvybę propagavusį mėnraštį "Aušra". 1918 metais vasario 16 dieną J.Basanavičius pasirašė Nepriklausomybės deklaraciją, kuria buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė.


     
     
    2005-12-03    Užsieniečiams reikia Tarptautinės mokyklos klasių
     
     Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, uostamiestyje vis garsiau prabylama apie tarptautinės mokyklos klasių bÅ«tinybę. Specialistų žvilgsniai neatsitiktinai krypsta į nevalstybinę pagrindinę mokyklą "Universa Via". Dažniausiai ją savo vaikams renkasi Klaipėdoje gyvenantys ir dirbantys užsieniečiai. Tarp užsieniečių "Universa Via" buvo populiari ir pernai. Klaipėdos savivaldybės Å vietimo skyriaus duomenimis, uostamiesčio mokyklas lankė 31 užsieniečio vaikas. Kai kurie jų mokėsi A.Rubliovo pagrindinėje bei "Žaliakalnio", M.Gorkio vidurinėse mokyklose, tačiau bemaž pusė visų į Klaipėdą atvykusių dirbti kitataučių pasirinko "Universa Via" mokyklą.
    Tam, kad užsieniečių vaikai dėl kalbos barjero nebūtų atriboti nuo mokymo proceso, pasitarnautų Tarptautinės mokyklos klasės, kuriose pamokos vyktų užsienio kalba. Jos galėtų atsirasti didžiausios Klaipėdos apskrityje nevalstybinės pagrindinės "Universa Via" mokyklos bazėje, juolab kad pedagogai jau turi patirties. Šalia veikiančios Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos dėstytojai, atvykę į Klaipėdą dirbti iš užsienio, savo atžalas "Universa Via" mokyklai patiki jau ne pirmus metus "Universa Via" pagrindinė mokykla šiuo metu yra didžiausia privati mokykla Klaipėdos mieste. Per pastaruosius trejus metus mokinių skaičius šoktelėjo nuo 122 iki 228.


     
     
    2005-12-03    Koliažas: menas ir mąstymo bÅ«das
     
     Vilniaus galerijoje atidaryta antroji Lietuvoje tarptautinė koliažo paroda "Vilnius 2005". Čia pristatomi 87 Å¡iuolaikinių menininkų iÅ¡ 30 pasaulio Å¡alių koliažo darbai. Parodos kuratoriaus dailininko Kęstučio VasiliÅ«no teigimu, koliažas - vis populiarėjantis menas, o koliažo meistrės danės Hanee Matthiesen nuomone, koliažas tampa mąstymo bÅ«du. Å ia paroda siekiama supažindinti Lietuvos žiÅ«rovą su koliažo tendencijomis - nuo klasikinio "Ready made" iki skaitmeninio koliažo. Menininkų iÅ¡ viso pasaulio darbai atskleidžia jų kultÅ«rinį ir socialinį gyvenimą. Tarptautinė paroda buvo rengiama beveik metus. IÅ¡siųsta apie 2000 kvietimų menininkams ir kÅ«rybinėms organizacijoms visame pasaulyje, iÅ¡ jų atsiliepė 105 menininkai, atrinkti 86, čia ir eksponuojami jų darbai.

     
     
    2005-12-02    Pradeda veikti naujas Europos interneto adresas ".eu"
     
     Nuo 2005 m. gruodžio 7 dienos galima pradėti naudoti ".eu" aukščiausiojo lygio domeną, leidžiantį įmonėms, vieÅ¡osioms įstaigoms ir piliečiams pasirinkti visos Europos interneto adresą savo tinklalapiams ir elektroninio paÅ¡to adresams, paskelbė Europos Komisija. Sukurdama ".eu" povardį, Europos Komisija įgyvendina savo pažadą, duotą 2000 m. Europos Vadovų Taryboje, – Europos informacinę visuomenę įtvirtinti žiniatinklyje. ".eu" domeno povardis suteikia galimybę vartotojams parodyti, kad jie veikia visoje Europoje. Jis papildo, bet nepakeičia Å¡alių kodų, pavyzdžiui, PrancÅ«zijos ".fr", Lenkijos ".pl" arba Lietuvos ".lt". Per keturių mėnesių vadinamąjį saulėtekio laikotarpį Europos Sąjungoje įsikÅ«rę ankstesnių teisių turėtojai, įskaitant įmones, galės kreiptis dėl domenų vardų registravimo. Nuo 2006 m. balandžio 7 d. registras priims praÅ¡ymus iÅ¡ visuomenės. "Tikiuosi, kad Europos aukščiausiojo lygio domenas ".eu" taps beveik tiek pat svarbus kaip ir ".com" – teigia Vivijana Reding, Komisijos narė, atsakinga už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą. Ä®monėms ".eu" padės plėsti rinkas, kartu apsaugodamas jas pagal ES teisę nuo kibernetinės erdvės piratų. Piliečiams ".eu" adresas gali padėti populiarinti asmeninį, mokyklos, universiteto ar klubo tinklalapį visoje Europos Sąjungoje. Todėl naujasis Europos aukščiausiojo lygio domenas suteikia iÅ¡skirtinę galimybę Å¡iuolaikinei tarptautinei elektroninei rinkodarai.



     
     
    2005-12-02    Å vietimo įstaigų direktoriams amžiaus cenzas neegzistuoja
     
     Nors mokyklos asocijuojasi su kunkuliuojančiu gyvenimu, tačiau Klaipėdos Å¡vietime yra vieta, kur laikas tarsi sustingęs. Tai - mokyklų ir lopÅ¡elių-darželių vadovų kėdės. Jose tie patys žmonės sėdi po 20, 30 ar net daugiau metų. Ne viena garbaus amžiaus moteris vadovauja ikimokyklinėms įstaigoms. O S.Dacho vidurinės mokyklos direktorė neseniai atÅ¡ventė 69 metų sukaktį. Jaunų, energingų ir iniciatyvių žmonių noras kažką pakeisti gali atsimuÅ¡ti į neįveikiamą barjerą - amžiaus cenzas Å¡vietimo įstaigų vadovams neegzistuoja. Vaikų darželio „Gintarėlis“ vadovė Nijolė Grubliauskienė. 64 metų moteris įstaigai vadovauja jau 34 metus. 1979-aisiais duris atvėrusios pirmasis ir vienintelis mokyklos direktorius tikino, kad per beveik tris vadovavimo deÅ¡imtmečius nebuvo sąlygų tapti autokratu. Å vietimo skyriaus vedėja L.Numgaudienė neslėpė, jog įtemptų santykių tarp ugdymo įstaigų administracijos bei pedagogų bÅ«ta Prano MaÅ¡ioto vidurinėje mokykloje ir lopÅ¡elyje-darželyje „Žiburėlis“. L.Numgaudienė pripažino, jog direktorių kaita yra maža. Kad sutartys galėtų bÅ«ti terminuotos, kurias, įvertinus direktorių atliktą darbą, vėl bÅ«tų galima pratęsti, jau ne vien Å¡nibždamasi. Apie tai, kaip kontroliuoti „amžinam valdymui palaimintus“ direktorius, jau garsiai kalba net Å vietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Dėl amžiaus cenzo įstatymų nėra. Darbo sutartys yra neterminuotos. Jei ugdymo įstaigos vadovas gerai dirba ir nenusižengia, jo atleisti nėra juridinio pagrindo.

     
     
    2005-12-02    Unikali keramikos kolekcija iÅ¡ Vengrijos rodoma Vilniuje
     
     Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, gruodžio 2 dieną, atidaroma didelė tarptautinė keramikos paroda "Laike. Žemėje. Ugnyje" iÅ¡ Kečkemeto tarptautinės keramikos studijos kolekcijos Vengrijoje. Parodoje savo darbus pristatys ir dvi garsios lietuvių keramikės Nora BlaževičiÅ«tė ir Jolanta KvaÅ¡ytė.
    Tarptautinė keramikos studija Kečkemeto mieste, netoli Budapešto, buvo įkurta 1976 metais dailininko Janošo Probstnerio (Janos Probstner) iniciatyva. Dabar Keramikos studijos kolekciją sudaro 3 tūkstančiai keramikos darbų, kuriuos sukūrė daugiau kaip pusketvirto šimto dailininkų iš 43 pasaulio šalių penkiuose žemynuose. Tai ir labai garsių XX amžiaus dailininkų, ir tik dar pradedančių savo kūrybinį kelią menininkų kūriniai. Ši keramikos kolekcija unikali ne tik savo dydžiu, bet ir tuo, kad visi darbai buvo sukurti Kečkemeto miesto keramikos studijose. Tarptautinės keramikos studijos kolekcija fiksuoja ketvirčio amžiaus šiuolaikinės keramikos meno istoriją. Parodoje eksponuojami labai skirtingų medžiagų ir technikų keramikos darbai. Kolekcija vienija įvairių dydžių darbus - nuo labai didelių, nenudailintų formų iki mažų grakščių porceliano dirbinių.


     
     
    2005-12-01    25 Europos ir JAV aukÅ¡tosios mokykloms bus padovanoti naujausi lietuviÅ¡ki leidiniai
     
     PrieÅ¡ Kalėdas 24 Europos ir 1 JAV aukÅ¡toji mokykla sulauks naujausių lietuviÅ¡kų leidinių siuntos. LietuviÅ¡ka literatÅ«ra Å¡ių mokyklų baltistikos katedroms ir lituanistikos centrams bus padovanota jau trečius metus vykstančios akcijos „Dovanok žodį lietuviÅ¡ką“ metu. LietuviÅ¡ki leidiniai pasieks baltistikos ir lituanistikos centrus Belgijoje, Čekijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, PrancÅ«zijoje, Rusijoje, Suomijoje, Å vedijoje, Å veicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir JAV. Jau tradicine tampančia akcija „Dovanok žodį lietuviÅ¡ką“ siekiame populiarinti lietuvių kalbą užsienyje, telkti ja besidominčius ir aktyvinti jos mokymąsi bei tyrimus. Naujausia aktuali literatÅ«ra turėtų padėti ne tik gilinti kalbos žinias, bet ir pritraukti naujai lietuvių kalbą besidominčius studentus, tyrinėtojus. Dar prieÅ¡ akciją baltistikos katedros ir lituanistikos centrai buvo apklausti, kokios literatÅ«ros jiems labiausiai trÅ«ksta. Pagal Å¡ių užsienio centrų poreikius sudarytame dovanojamos literatÅ«ros sąraÅ¡e bus galima rasti ir įvairios mokomosios, metodinės literatÅ«ros, ir grožinių bei naujausių mokslinių kÅ«rinių. Akcijos „Dovanok žodį lietuviÅ¡ką“ metu perduota literatÅ«ra bus prieinama visiems užsienio aukÅ¡tųjų mokyklų tyrinėtojams, studentams bei kitiems ja besidomintiems.

     
     
    2005-12-01    Festivalis dovanos atradimų
     
     Gruodžio 2 dieną, Vilniuje, prasideda tris dienas vyksiantis Jono Meko festivalis, skirtas neholivudinio, avangardinio kino gerbėjams. Jono Meko festivalio programoje - 10 garsiojo mÅ«sų iÅ¡eivijos menininko, nuo 1949 metų gyvenančio Niujorke (JAV), kÅ«rinių, 14 Meko įsteigto Antologinių filmų archyvo juostų bei lietuvių autorių, kurie mokėsi ar artimiau bendravo su Meku, darbai. Kiekviena festivalio diena baigsis naktine programa, per kurią ne tik bus rodomi filmai, bet ir Beno Å arkos spektaklis FLUXUS, "Petro VyÅ¡niausko ir Co" fluxus performansas. Kiekvieną dieną nuo 17 val. vyks didelė ir įvairi 4-4,5 valandų trukmės programa, per kurią numatytos kelios 15 minučių pertraukos. Artėja ramus savaitgalis, labai tinkantis Jono Meko filmų gausiai programai. Bus reta proga pamatyti tai, ką sukÅ«rė mÅ«sų iÅ¡kilusis Mekas, jau įraÅ¡ytas į pasaulinio kino istoriją.