Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      Å vietimo ir kultÅ«ros naujienos    
     
    2006-01-31    J. Å eduikytė gavo tris „Radiocentro“ apdovanojimus
     
     Ä®teikti kasmetiniai „Radiocentro“ muzikiniai apdovanojimai. Å iemet Lietuvos muzikos scenos senbuviai ir naujokai buvo įvertinti septyniose kategorijose.
    „Geriausia atlikėja” pripažinta Jurga Šeduikytė. Ji taip pat tapo ir prizų už „Geriausią albumą“ bei už „Geriausią dainą” savininkė.
    Kategorijoje „Geriausia grupė” laimėjo „Skamp“, „Geriausias atlikėjas” - Alanas Chošnau, „Geriausias debiutas” - merginų grupė „69 Danguje“, „Geriausia alternatyva” - „G&G Sindikatas”.
    Taip pat buvo įteiktas apdovanojimas Dovydui Bluvšteinui „Už nuopelnus Lietuvos muzikai”, „Delfinai“ tapo „Geriausia 2005 metų Lietuvos Top 20 grupe".

     
     
    2006-01-31    Gaivinamas sumanymas testuoti moksleivius dėl narkotikų vartojimo
     
     Plintant narkomanijai, siÅ«loma vėl grįžti prie diskusijų dėl privalomo moksleivių testavimo. Tokius siÅ«lymus sostinės mokyklose iÅ¡girdo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.
    Mokyklų bendruomenių atstovai susitikimuose su NSGK siūlė vėl diskutuoti dėl privalomo moksleivių testavimo, kaip buvo siūlyta anksčiau. Tuo pačiu buvo pabrėžta, kad privalomas testavimas turėtų būti griežtai reglamentuotas, apribotos bet kokios galimybės pažeisti vaikų teises. Kaip žinia, prieš kelerius metus buvo svarstoma galimybė įvesti privalomą testavimą dėl narkotikų, tačiau to atsisakyta argumentuojant, jog taip būtų pažeidžiamos moksleivių teisės

     
     
    2006-01-30    â€ž5 REISAS“ – pirmasis Klaipėdoje kultÅ«rinis žurnalas
     
     Klaipėdos dailės parodų rÅ«muose pristatytas pirmasis Klaipėdoje kultÅ«rinis žurnalas „5 REISAS“ – nemokama, nekomercinė kultÅ«rinė kontra(banda) 5A formatu, Å¡eÅ¡iolikos puslapių, iÅ¡ pirmų rankų, redaguojama jauno, idėjų pilno klaipėdiečio menininko ir meno vadybininko Dariaus Vaičekausko, tiražuojama dauginimo aparatu, todėl egzempliorių skaičius – reliatyvus. Tai žurnalas apie kultÅ«rą, analitiką ir kritiką, kÅ«rybą, meną ir menininkus, gerą nuotaiką ir gerus žmones. Nemokamas, eisiantis kas pusantro mėnesio lietuvių ir (arba) anglų kalbomis. AiÅ¡ki ir žurnalo struktÅ«ra bei rubrikos: „Dulkių siurblys“, „Pinigai“, „Komiksų klubas“. Pirmasis numeris, pasirodęs ką tik, leidžia nujausti, kad ir ateityje tai bus neakademiÅ¡kas, laisvo, smagaus stiliaus, linksmas leidinys. „Puslapį „Pinigai“ raÅ¡ys patys žurnalo skaitytojai. Tai bus kolektyvinis kÅ«rinys su tęsiniu. Taip tikimasi užmegzti ryšį su skaitytoju, rasti kontaktą ir paskatinti jo dalyvavimą žurnalo kÅ«rime.
    Žurnalas stengsis reaguoti į svarbiausius šio miesto, Lietuvos ir pasaulio kultūros ir meno įvykius. Tokius žurnalus daugelyje pasaulio šalių leidžia meno centrai. Vilniuje ŠMC turi pokalbių apie meną žurnalą „Interviu“, o Klaipėdoje Dailės parodų rūmai ėmėsi globoti kultūrine kontra(banda) pasišovusį užsiimti „5 REISĄ“.
    Naujasis žurnalas bus platinamas Klaipėdos senamiesčio baruose, kultūros įstaigose, meno galerijose, universitete ir kitur.

     
     
    2006-01-30    Dėl dėstytojų reketo studentai neskuba kreiptis į STT
     
     Visuomenė mano, kad aukÅ¡tosiose mokyklose klesti korupcija. Buvo apklausiami įvairaus amžiaus grupių Lietuvoje gyvenantys žmonės. Po apklausos paaiÅ¡kėjo, kad visuomenės įsitikinimu korupcija stipriausiai įsigalėjusi kelių policijoje, antroje vietoje - sveikatos apsauga, trečioje - aukÅ¡tosios mokyklos.
    Kaip teigia praktika, studentai vengia kreiptis STT. Apie korupciją galima pranešti ir telefonu ir elektroniniu paštu, visus kontaktus galima rasti STT interneto svetainėje. Tačiau kreipiasi labai mažai studentų, nes dažniausiai kyšių davimo atveju suinteresuotos abi pusės – studentas nori geresnio pažymio, o dėstytojas sutinka paimti siūlomus pinigus, dovanas ar paslaugas.

     
     
    2006-01-29    Piratavimo mastai Lietuvoje pernai sumažėjo
     
     Lietuvoje pernai iÅ¡ rinkos iÅ¡imta apie 265,7 tÅ«kst. neteisėtų muzikos įrašų, filmų, kompiuterinių žaidimų ir kitų intelektinės nuosavybės kÅ«rinių ir dėl to pradėti 106 ikiteisminiai tyrimai. Tuo tarpu 2004-aisiais buvo konfiskuota 316,948 tÅ«kst. neteisėtų kÅ«rinių, dėl piratavimo pradėtas 131 ikiteisminis tyrimas. Pernai dėl intelektinės nuosavybės pažeidimų 197 asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. IÅ¡ viso užregistruota 303 tokių pažeidimų atvejai.
    Piratavimo mastai sumažėjo, nes atpigo ir teisėtų kūrinių kopijos. Tai pasiekta policijos pareigūnų, Lietuvos muzikos industrijos asociacijos (LMIA) ir teisių turėtojų glaudžiu bendradarbiavimu. Pastebima tendencija, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, nemažai šalies gyventojų laivai keliauja po kitas sąjungos šalis ir ten perka legalius filmus, muziką, kompiuterinius žaidimus.
    Tarptautinės tyrimų bendrovės "International data corporation" duomenimis, 2004-aisiais programinės įrangos piratavimo lygis Lietuvoje siekė 58 procentus. 2005 metų duomenų dar nebuvo skelbta.

     
     
    2006-01-29    Mokyklų vadovų kompetencijos plėtros logika
     
     Nuo sausio pradžios įsigaliojo Å¡vietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo įsakymas pagrindinių, profesinių, vidurinių mokyklų bei gimnazijų direktoriams pakėlė reikalavimų kartelę aukščiau nei aukÅ¡tesniųjų mokyklų vadovams ar ministerijos pareigÅ«nams. Ä®sigaliojus naujam įsakymui mokyklų direktorių kvalifikaciją lems ne vadybiniai sugebėjimai ir profesinės žinios, o tai, kaip jie moka užsienio kalbas. Ir ne vieną, o dvi. Viena iÅ¡ kalbų bÅ«tinai turi bÅ«ti oficiali Europos Sąjungos kalba. Nemokėdami raÅ¡yti ir kalbėti dviem užsienio kalbomis mokyklų vadovai praras kvalifikaciją ir gaus gerokai mažesnį atlyginimą. Tokie pat reikalavimai dėl užsienio kalbų bus taikomi ir direktorių pavaduotojams ugdymui. Nuo užsienio kalbų egzaminų rezultatų priklausys, kuri kvalifikacija - pirma (aukščiausioji), antra ar trečia - mokyklos vadovui bus suteikta. Dviejų užsienio kalbų reikalaujama visoms trims kvalifikacinėms grupėms gauti. NeiÅ¡laikius arba nelaikius užsienio kalbos egzaminų direktoriams ir jų pavaduotojams suteikti vadybos bei praktiniai gebėjimo vadovauti įvertinimai taps nebereikÅ¡mingi.
    Švietimo ir mokslo ministro įsakyme suformuluoti ir keičiamų nuostatų tikslai. Rašoma, jog atestacijos nuostatai keičiami siekiant įvertinti vadovų teorinio pasirengimo, vadybinę kompetenciją, veiklos rezultatus ir nustatyti vadybinės veiklos tobulinimo kryptis, skatinti veiklos veiksmingumą įgyvendinant valstybinę švietimo politiką ir siekiant aukštos mokinių ugdymo kokybės. Kaip su užsibrėžtais tikslais susijęs reikalavimas kalbėti dviem kalbomis - nenurodoma. R.Motuzas tvirtino: jei šis sprendimas sulauks didelio pasipriešinimo, jis nuostatus pakeisiąs. Neigiamų atsiliepimų apie šį įsakymą ministras aiškino negirdėjęs.

     
     
    2006-01-28    Pažaisliui Vyriausybė skyrė 50 tÅ«kstančių litų
     
     Vyriausybės posėdyje buvo nutarta iÅ¡ Rezervo fondo skirti 50 tÅ«kstančių litų Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio pastatų Å¡ildymo ir remonto iÅ¡laidoms iÅ¡ dalies padengti. Po raÅ¡inių apie Pažaislį pernai vasarą susibÅ«rė iniciatyvinė grupė dėl Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio iÅ¡saugojimo. Ji kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską praÅ¡ydama, kad bÅ«tų sudaryta paveldo specialistų darbo grupė ir parengta nauja vienuolyno komplekso iÅ¡saugojimo bei atnaujinimo programa. Praėjusį rudenį A.Brazausko potvarkiu sudaryta darbo grupė įpareigota projektą dėl vienuolyno iÅ¡saugojimo parengti ir jį pateikti Vyriausybės svarstymui iki kovo pabaigos.
    Tai pat Kultūros ministerijai paskirta 243,8 tūkst. litų Vyriausybės kultūros ir meno premijoms už reikšmingus Lietuvos kultūrai ir menui darbus išmokėti.

     
     
    2006-01-28    ES pinigai ir Lietuvos mokslo konkurencingumas
     
     Vienas iÅ¡ penkių daktaro laipsnį per pastaruosius penkiolika metų įgijusių lietuvių tai padarė užsienio universitetuose. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvą paliktų maždaug trys ketvirtadaliai jaunų mokslininkų, jei gautų tinkamą darbo pasiÅ«lymą.
    Per pastaruosius metus iš užsienio grįžę mokslininkai kritikuoja netinkamą ir neperspektyvią finansavimo sistemą, kuri nesuteikia galimybių Lietuvos mokslui konkuruoti užsienyje. O ir ES parama dėl netinkamo administravimo nesuteikia galimybės mokslo tyrimams padaryti šuolį. Neaiškūs pinigų skirstymo ir pretendavimo į juos kriterijai, nepasitikėjimas už mokslo politiką atsakingomis institucijomis bei nekonkurencingas šalies mokslas – vienos svarbiausių priežasčių, dėl kurių svetur dirbantys mokslininkai teigia neplanuojantys grįžti į Lietuvą.
    Šiai sričiai Lietuva skiria mažiausiai lėšų kone iš visų naujų ES šalių. Ši suma sudaro apie 6 proc. visų šiemet paskirstytų ES struktūrinių fondų lėšų, tuo tarpu Latvijoje ji yra maždaug dvigubai, o Estijoje – trigubai didesnė. Iš naujojo ES biudžeto 2007–2013 mokslui ketinama skirti iki 7,8 proc. Pagal Lietuvos BVP atsiliekame nuo Vakarų šalių apie 3–4 kartus, o tuo tarpu pagal konkursinį mokslo finansavimą – apie 50–100 kartų.
    Šalyje nyksta ir mokslinis potencialas – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, turintys mokslo laipsnį, iki 35 metų sudaro tik 12 proc. Dabar doktorantūros studijų nebaigia beveik trečdalis doktorantų. Pagal dažną užsienio praktiką, doktorantus turėtų išlaikyti ir jiems vadovauti mokslininkas iš tų pačių savo tyrimams vykdyti laimėtų lėšų. Tada atsirastų stimulas varžytis ir siekti geresnių rezultatų.

     
     
    2006-01-27    Tęsiamas tarptautinis projektas CULTURED
     
     Sėkmingai tęsiamas Interreg IIIC projekto „Geroji kultÅ«ros paveldo iÅ¡saugojimo ir pritaikymo rinkos sąlygoms patirtis kaip regionų plėtros priemonė CULTURED" partnerių darbinių susitikimų ciklas. Neseniai toks susitikimas buvo surengtas Ubedoje (AndalÅ«zija-Ispanija). Jame dalyvavo Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovai. Susitikimas, kuriame buvo pristatyta Å¡alių partnerių kultÅ«ros paveldo panaudojimo rinkos sąlygomis patirtis, atitiko pagrindinius projekto tikslus - patirties pasidalijimą tarp partnerių ir nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo įvertinimo naujai gerosios praktikos gairių plėtrą. Naudingi ir įdomÅ«s buvo projekto partnerių praneÅ¡imai apie jų atstovaujamose Å¡alyse galimus įgyvendinti demonstracinius projektus - apie vienuolynus Flandrijoje, namus su Å¡iaudiniais stogais Korko regione Airijoje, buvusios Å¡ovinių gamyklos atnaujinimą Ristojoje (Italija), vėjo malÅ«nus Maljorkoje, turizmo plėtrą, susijusią su kariniu paveldu, vakarų Latvijoje ir vynuogynų paveldą Balatono regione (Vengrija), turtingą Lietuvos kultÅ«ros paveldą, Nyderlandų pilis... Projekto dalyviai tikisi greitu laiku turėti veikiantį CULTURED projekto interneto puslapį (www.culturedeu.org). Kitas partnerių susitikimas numatytas 2006 m. vasario 6-8 d. Somogy apskrityje (Vengrija). Jo metu daugiausia dėmesio bus skiriama veiksmingam teisinės bazės panaudojimui siekiant įgyvendinti projekto tikslus.

     
     
    2006-01-27    Å .Suzuki ugdymo metodas Lietuvos mokykloje
     
     Kauno miesto taryba priėmė sprendimą, kuriame numatoma, kad Kauno "Vėtrungės" pradinėje mokykloje nuo 2010-2011 mokslo metų bus vykdomas tik netradicinis formalusis ugdymas, paremtas japonų mokslininko Å iniči Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcija. Å iuo metu "Vėtrungė" mokykloje Å .Suzuki metodu I-IV klasėse iÅ¡ viso mokosi 69 mokiniai ir viena prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupė (14 auklėtinių).
    Šis netradicinis ugdymo metodas, paremtas Japonijos mokslininko, smuikininko, kompozitoriaus, filosofo Š.Suzuki (1898-1998) ugdymo filosofija. Jo metodas yra grindžiamas kryptingu muzikiniu ugdymu. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais Bendraisiais ugdymo planais. Individualioms ir grupinėms instrumento ar vokalo pamokoms naudojamos ugdymo planuose numatytos valandos, neviršijant maksimalaus atitinkamai ugdymo pakopai skirtų valandų skaičiaus

     
     
    2006-01-26    Vyriausybėje pristatyti stipendijų ir premijų skyrimo nutarimų pakeitimo projektai
     
     Vyriausybės posėdyje KultÅ«ros ministras Vladimiras Prudnikovas pristatė klausimus: Dėl Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr.525 „Dėl Valstybės stipendijų meno ir kultÅ«ros kÅ«rėjams įsteigimo“ pakeitimo (Nr.5-1391N) ir Dėl Vyriausybės 1992 m. spalio 7 d. nutarimo Nr.738 „Dėl Lietuvos nacionalinių kultÅ«ros ir meno premijų“ pakeitimo (Nr.5-1528N).
    Projekte siekiama patikslinti strateginės stipendijos rūšies skyrimo objektą. Taip pat pailginti vardinės stipendijos galimą skyrimo trukmę iki 5 metų, nes šios rūšies stipendijos yra skiriamos meno ir kultūros kūrėjams už jų išskirtinį indėlį į Lietuvos meną ir kultūrą. Siekiant, kad kuo daugiau kitų meno ir kultūros kūrėjų galėtų gauti paramą savo kūrybiniams projektams įgyvendinti ir nebūtų kasmet skiriamos stipendijos tiems patiems asmenims, projekte siūloma nustatyti dvejų metų pertraukos terminą, kai stipendiją gavęs asmuo negali vėl gauti stipendijos. Projekte taip pat siūloma griežtinti atsiskaitymą už gautą stipendiją projektui vykdyti.
    Su šiuo projektu, Kultūros ministras Vyriausybėje pristatė ir nutarimo projektą „Dėl Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimo nuostatų“. Teikiamuose Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimo nuostatuose, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto statusas pakeistas į Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos statusą. Komisijos sudėtis ir jos pirmininkas tvirtinami atskiru LR Vyriausybės nutarimu. 1992 m. LR Vyriausybės nutarimu patvirtinti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto nuostatai teikiamame dokumente sujungti į vieną Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimo nuostatų dokumentą. Nuostatuose yra apibrėžtas premijų skyrimo tikslas ir subjektai: „Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija yra skiriama skatinti kultūros ir meno kūrėjų ar jų kolektyvo kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno sričių kūrinius Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės sukurtus per pastaruosius penkerius metus“.

     
     
    2006-01-26    Atviros Lietuvos fondo biblioteka persikelia į VU
     
     Atviros Lietuvos fondo (ALF) biblioteka persikelia į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (VU TSPMI). Bibliotekos atidarymo ceremonija įvyko trečiadienį sausio 25 d.
    Praėjusiais metais, VU TSPMI laimėjus viešą konkursą, ALF valdyba nusprendė perduoti biblioteką institutui. Anksčiau ši biblioteka buvo įsikūrusi fondo patalpose Didžiojoje gatvėje ir buvo labai populiari tarp humanitarinių ir socialinių mokslų studentų bei dėstytojų.
    VU TSPMI biblioteką papildys daugiau nei 7 tūkst. naujausių leidinių iš socialinių ir humanitarinių mokslų srities. Fondo bibliotekoje sukauptos knygos bus naudingos ne tik Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams ir dėstytojams, bet ir visiems besidomintiems visuomenės procesais ir jų tyrinėjimais. ALF biblioteka išlaikys viešosios bibliotekos statusą ir bus prieinama visiems žmonėms.

     
     
    2006-01-25    L.Adomaičio ir S.Jakubėnaitės duetas apdovanotas penkiais prizais
     
     Ispanijai priklausančiame Tenerifės kurorte surengtame Kanarų dainų festivalyje Linas Adomaitis ir Simona Jakubėnaitė buvo apdovanoti net penkiais prizais. Tarp jų - pirmosios vietos diplomai, skirti geriausiam kompozitoriui ir už geriausią vokalinį atlikimą. Ispanų festivalio laurus susižėrė dvi Lino ir Simonos dainos - "At Full Sail" ir "What's Happened To Your Love? (bedroom version)".

     
     
    2006-01-25    Nusižengiantiems nepilnamečiams – koordinuota pagalba
     
     Å vietimo ir mokslo ministerija parengė „Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros įstatymo“ projektą, kuriam jau pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Å is įstatymo projektas numato Lietuvoje sukurti vientisą nusižengiančių, į teisėsaugininkų akiratį patenkančių nepilnamečių priežiÅ«ros sistemą. Kvalifikuota socialinė pedagoginė, psichologinė ir kitokia pagalba, koreguojanti jų elgesį, bÅ«tų teikiama sistemingai ir kuo arčiau nepilnamečio gyvenamosios vietos.
    Mokykla dėl vienaip ar kitaip nusižengusių nepilnamečių galės kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu paskirti atitinkamas priežiūros priemones. Paaugliai, kurie sulaikomi darantys teisėtvarkos pažeidimus, užgaulioja bendraamžius ar mokytojus, smurtauja prieš juos ar kitaip daro žalą, kelia pavojų aplinkiniams, būtų įpareigoti lankyti dienos centrą, mokytis, dalyvauti prevencijos, socialinio ugdymo ir pan. programose, su jais intensyviai dirbtų psichologas, socialinis pedagogas ar kiti specialistai. Šios priemonės vadinamos minimalios priežiūros priemonėmis. Jeigu tokio nepilnamečio elgesys nesitaiso, jis nevykdo įpareigojimų, jam gali būti pritaikyta vidutinės priežiūros priemonė. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo tokiu atveju kreipiasi į teismą ir, gavęs pastarojo leidimą, nepilnametį gali nukreipti į vaikų socializacijos centrą. Tokius centrus numatoma įkurti beveik visose apskrityse. Priežiūra vaikų socializacijos centre galės būti skiriama iki 3 metų, bet ne ilgiau, kol nepilnamečiui sueis 18 metų.
    Šiuo metu įstatymo projektas svarstomas Seime

     
     
    2006-01-24    SiÅ«loma stiprinti vadovėlių ekspertavimą
     
     Å vietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos leidėjų asociacijos bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovų susitikime pateikti siÅ«lymai, kaip pagerinti vadovėlių kokybę ir jų vertinimo sistemą. SiÅ«lyta, kad bÅ«tų sudarytas kiekvieno mokomojo dalyko ekspertų dalykininkų sąraÅ¡as, patvirtintas Å¡vietimo ir mokslo ministro. Eksperto pavardė turėtų bÅ«ti įraÅ¡yta į vadovėlio antraÅ¡tinį lapą, o recenzija - vieÅ¡a. Naujas vadovėlis vienerius metus galėtų bÅ«ti iÅ¡bandomas mokykloje ir tik tada įtraukiamas (arba ne) į oficialų galiojančių vadovėlių sąrašą. Kalbėta apie Vadovėlių vertinimo metodikos padalinio prie Å vietimo plėtotės centro įkÅ«rimą. Padalinyje dirbantys 2-3 specialistai rengtų mokymus vadovėlių ekspertams, sudarytų bendrus vadovėlių vertinimo kriterijus, teiktų metodinę medžiagą, sukurtų ir prižiÅ«rėtų informacinę internete svetainę.
    Kaip žinia, dabar parašytą vadovėlį (koncepciją ir rankraštį) vertina ekspertų komisija, kuri pagal patvirtintus vertinimo kriterijus žiūri, ar vadovėlis atitinka Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus. Ekspertų komisija vadovėliui suteikia patvirtinimo žymą ir vadovėlis įtraukiamas į galiojančių ir galimų įsigyti vadovėlių sąrašus. Pastaruoju vadovaujasi leidyklos, leisdamos vadovėlius, ir mokyklos, tiesiogiai pačios užsisakančios norimus vadovėlius. 2006 metais mokyklų aprūpinimo vadovėliais ir kitomis mokymo priemonėmis tvarka lieka tokia pati kaip ir pernai. Naujasis vadovėlių vertinimo modelis galėtų būti pradėtas taikyti nuo 2007 metų.

     
     
    2006-01-24    Režisierius R. Tuminas VarÅ¡uvos teatre stato komediją
     
     Vilniaus mažojo teatro (VMT) vadovas, režisierius Rimas Tuminas VarÅ¡uvos teatre "Studio" stato Carlo Goldonio komediją "Triufaldino, arba Dviejų ponų tarnas". VarÅ¡uvoje R.Tuminui talkina scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė ir kompozitorius Faustas Latėnas.
    Su lenkų teatru "Studio" VMT bičiuliaujasi jau seniai: 2001 metais Varšuvoje viešėjo VMT "Revizorius", viešnagė į "Studio" teatrą planuojama ir šį rudenį.
    Vos išleidęs premjerą Lenkijoje, R.Tuminas išskubės į Geteborgą (Švedija), kur Miesto teatre statys Antono Čechovo "Vyšnių sodą". Čia jis 2004 metais yra režisavęs Fiodoro Dostojevskio "Idiotą". Dirbdamas užsienyje R.Tuminas dažnai renkasi sau pačius brangiausius dramos kūrinius, kuriuos jau yra statęs, bet apie kuriuos nuolat galvoja.
    Be šeimininko likusiame VMT beveik kas vakarą vyksta spektakliai, o dienomis teatro aktoriai kartu su režisieriumi Raimundu Banioniu repetuoja Thorntono Wilderio pjesę "Per plauką nuo žūties".

     
     
    2006-01-23    Užsienio lietuviai skatinami studijuoti Tėvynėje
     
     Užsienio lietuvių rėmimo centras skyrė 118 stipendijų užsienyje gyvenančių tautiečių studijoms Lietuvos aukÅ¡tosiose mokyklose. Jaunimas iÅ¡ etninių Lietuvos žemių, esančių Baltarusijos, Lenkijos sudėtyje, bei tremtinių vaikai noriai renkasi studijas lietuvių kalba.
    Į Lietuvos aukštąsias mokyklas studijuoti atvykstantys finansinės paramos, be kurios jų studijos būtų sunkiai įmanomos, sulaukia kasmet. Daugiausia gavusių paramą yra iš Lenkijos (73) ir Baltarusijos (29). Mažiau iš Rusijos (11) ir Latvijos (5).
    Tautiečiai studijoms renkasi Vilniaus universitetą (51), Vilniaus pedagoginį (22) ir Vytauto Didžiojo (10) universitetus, Lietuvos kūno kultūros akademiją (9).
    Užsienio Lietuvių rėmimo centras siekia supažindinti užsienio lietuvių bendruomenes su studijų sąlygomis ir galimybėmis Lietuvoje, skatinti bei užtikrinti finansinę paramą užsienyje gyvenančių lietuvių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose.
    “Planuojame išplėsti savo veiklą plačiau prisidėdami prie "protų susigrąžinimo": padėti tiek šiuo metu užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų žinių, patirties perkėlimui į Lietuvą, tiek ir jų pačių grįžimui ir integracijai į Lietuvos mokslo centrus bei aukštųjų technologijų įmones", - teigia Užsienio lietuvių rėmimo centro direktorius Tomas Žalandauskas.

     
     
    2006-01-23    â€žAmerikos lietuvis“ 2005
     
     Savaitraščio “Amerikos lietuvis” skaitytojai 2005-ųjų Metų žmonėmis iÅ¡rinko 33-ejų kalifornietį politologą, Los Angeles Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininką Darių UDRÄ® ir 36-erių metų buvusį Å vč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos Marquette Park’e vikarą kunigą Rimvydą ADOMAVIČIŲ, kuris Å¡iuo metu dirba Nidos parapijoje, Lietuvoje.
    33-ejų metų JAV gimęs Darius Udrys studijuoja politikos teoriją ir lyginamąją politiką Claremont Graduate University, Claremont, Kalifornijoje, turi šio universiteto suteiktą politikos magistro laipsnį ir dar šį mėnesį ruošiasi ginti savo daktaro (PhD) disertaciją tema „Politikas ir įstatymai Kanto ir Platono filosofijoje”. Darius jau beveik dešimtmetį dirba žurnalisto darbą: penkerius metus dirbo Prahoje, Laisvosios Europos Radijo (LER) lietuvių tarnyboje, trejus metus buvo LER lietuvių tarnybos bendradarbis Kalifornijoje ir dvejus metus padėjo apmokyti naujus LER žurnalistus iš Afganistano, Irako, Irano, Baltarusijos ir kitų šalių. Darius dirbo žurnalistu Amerikoje, Čekijoje, Vokietijoje ir kitur. Šiuo metu yra Lietuvos Radijo korespondentas Jungtinėse Valstijose.

     
     
    2006-01-22    Kova su mokslo darbus perkančiais studentais – tik dėstytojų rÅ«pesčiui
     
     Lietuvoje populiarėja naujas verslas – mokslo darbų raÅ¡ymas studentams, kurie neturi laiko prisėsti prie knygų, tingi leisti ilgas valandas bibliotekose arba nepasitiki savo sugebėjimais atlikti pakankamai gilius mokslinius tyrimus. Jau kuris laikas jaunuoliai gali referatą arba diplominį darbą ne tik „pasiskolinti“ iÅ¡ draugo ar atsisiųsti iÅ¡ specialios duomenų bazės internete, bet ir užsisakyti savotiÅ¡koje mokslo darbų raÅ¡ymo bendrovėje.
    Tiek Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai, tiek teisėsaugos pareigūnai yra beveik bejėgiai prieš gudraujančius studentus. Mat ministerija neturi įgaliojimų kovoti su organizuotu referatų, kursinių, diplominių ir kitų mokslo darbų pirkimu. Tuo tarpu pareigūnai teigia, esą šioje situacijoje būtų gana sunku rasti nusikaltimo sudėtį, nes įrodyti, kad aukštąją mokyklą pasiekė nusipirktas darbas, galima tik išgavus studento prisipažinimą. Taigi pirkimo faktą esą galima tirti tik kiekvienu konkrečiu atveju.
    Pareigūnams šiek tiek lengviau ištirti bandymus sukčiauti per brandos egzaminus, nes tai – kitokio pobūdžio nusikaltimas. Prieš keletą metų gavus duomenų, jog neteisėtai prekiaujama valstybinių egzaminų užduotimis, Nacionalinis egzaminų centras kreipėsi į teisėsaugą.
    Jei studentas nesilaiko etikos normų, pagal Aukštojo mokslo įstatymą jis gali būti šalinamas iš aukštosios mokyklos ar užsidirbti kitą nuobaudą - dėl to sprendžia pati aukštojo mokykla. Nuobaudų skyrimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas. Įstatymas numato, jog studentas gali būti pašalintas, kai grubiai pažeidžia aukštosios mokyklos statutą ir vidaus tvarką reglamentuojančius aktus bei nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų. Tačiau praktikoje tai pritaikyti ne visada taip paprasta.

     
     
    2006-01-22    Lietuvių fotomenininkių triumfas
     
     Å ių metų sausio 18 d. gali tapti istorine data Lietuvos fotografijos istorijoje. Nuo 2002 metų Lietuvos fotomenininkų sąjunga, minėdama savo pirmtakės - Lietuvos fotomėgėjų sąjungos, įkurtos 1933-ųjų sausio 15 dieną, sukaktį, skiria kasmetines premijas. IÅ¡kilminga ir džiugi ceremonija tradiciÅ¡kai vyksta "Prospekto" galerijoje, kur jau ketvirtą sausį, susumuojant praėjusių metų rezultatus, kÅ«rėjai pagerbia savo kolegas. Laureatais yra tapę žinomi fotomenininkai Arturas Valiauga (2002), RamÅ«nas Krupauskas (2003), Aleksandras Macijauskas ir Mindaugas Kavaliauskas (2004)
    Šiais metais premijos skirtos dviem ypač kūrybingoms fotografijos tyrinėtojoms Margaritai Matulytei ir Agnei Narušytei. Jaunojo menininko apdovanojimas (fotoaparatas) šiemet teko fotografei Monikai Požerskytei; jį skyrė Fotomenininkų sąjunga ir privatus rėmėjas.

     
     
    2006-01-21    Kaune moksleiviams rengiama aukÅ¡tųjų mokyklų mugė
     
     Kaune, lengvosios atletikos manieže, Å¡eÅ¡tadienį penktą kartą rengiama aukÅ¡tųjų mokyklų mugė vyresniųjų klasių moksleiviams. Mugėje dalyvaus 16 Å¡alies aukÅ¡tųjų mokyklų ir Vilniaus kolegija. Å ios mokyklos jau kelerius metus bendrai organizuoja studentų priėmimą.
    Abiturientams ir kitiems svarstantiems, kur studijuoti, šių mokyklų dėstytojai patars bei konsultuos, kokių žinių reikia norintiems mokytis vienoje ar kitoje aukštojoje mokykloje, supažindins su studijų programomis. Mugėje bus pristatomos ne tik bakalaurų, bet ir magistrų bei doktorantų studijų programos.
    Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti tokią aukštųjų mokyklų mugę gruodžio mėnesį surengė Šiauliuose, vasarį jas planuojama organizuoti Vilniuje, kovą - Klaipėdoje.
    Pernai į aukštąsias mokyklas norėjo įstoti 33 tūkst. žmonių

     
     
    2006-01-21    Ä® "Euroviziją" rengiasi Lietuvos "muzikantų rinktinė"
     
     Dėl teisės Lietuvai atstovauti tarptautiniame dainų konkurse "Eurovizija" kovojantys žinomi Å¡alies atlikėjai, susibÅ«rę į projektą "LT United", tikina sukÅ«rę nugalėtojų dainą. Lietuvos "muzikos rinktine" vadinami muzikantai - Andrius Mamontovas, Saulius "Samas" Urbonavičius, Viktoras "Vee" Diawara, Marijonas Mikutavičius, Arnoldas LukoÅ¡ius ir Eimantas Belickas - neabejoja savo sėkme. Muzikantai užsibrėžę tikslą, jog "Eurovizijoje" Lietuva bÅ«tų pastebėta.
    Dainos "We Are the Winners" pristatymo spaudos konferenciją "LT United" nariai baigė linksmu graikišku papročiu. Garbės konsulo T.Kontogeorgos pamokyti, kiekvienas iš grupės narių į žemę metė po lėkštę, kurios sudužusios šukės simbolizuoja norų išsipildymą ir turi atnešti sėkmę. "LT United" atliekamas kūrinys "We Are the Winners" pateko į "Eurovizijos" konkurso nacionalinės atrankos pusfinalį, kuris vyks vasario 25 dieną. Nacionalinės atrankos finalas bus surengtas kovo 4 dieną.
    51-asis "Eurovizijos" dainų konkursas gegužės 18 ir 20 dienomis vyks Graikijoje, Atėnų olimpiniame sporto komplekse.

     
     
    2006-01-20    Brandos egzaminų naujovės
     
     Å vietimo ir mokslo ministro įsakymu Å¡iemet prailgintas egzaminų pasirinkimo ir patvirtinimo laikas: apie tai, kokius egzaminus laikys, dvyliktokai privalo apsispręsti iki kovo 1 dienos. Svarbiausia Å¡ių metų naujovė - abiturientai, be kitų valstybinių, galės laikyti ir informacinių technologijų egzaminą. Jo metu bus tikrinami mokinių programavimo pasiekimai, gebėjimai ir įgÅ«džiai. Dvyliktokai ir pedagogai mano, kad tai bus kietas rieÅ¡utas. Pirmąjį - matematikos - egzaminą abiturientai laikys gegužės 17 dieną. Iki to laiko jie privalės iÅ¡laikyti informacinių technologijų, užsienio ir lietuvių kalbų įskaitas. Pagrindinė sesija baigsis birželio 14 dieną, pakartotinė - liepos 10 dieną. Taigi abiturientų, jų tėvų ir mokytojų viltys, kad egzaminai baigsis anksčiau ir mokiniams nebereikės jausti didelės nervinės įtampos, ir Å¡iemet sužlugo. Tikimybė, kad valstybinių egzaminų užduočių vertintojai nevers rezultatų laukti beveik visą mėnesį, irgi nedidelė. Pakartotinė sesija Å¡iemet vyks paskutinį kartą - kitų metų laidos abiturientai, suklupę per valstybinius ar mokyklinius egzaminus, jų perlaikyti nebegalės. Abiturientams bus leidžiama laikyti brandos egzaminus tada, jei jie, pasibaigus mokslo metams, turės tų dalykų patenkinamus pažymius. Tie, kurių žinios iÅ¡ vieno ar kito dalyko įvertintos neigiamai, vėliau (skirtingai negu pernai) neturės galimybės juos iÅ¡sitaisyti ir egzaminus laikyti tais pačiais metais. Tai jie galės daryti per kitą brandos egzaminų sesiją. Å iemet bus didinama mokyklos direktoriaus atsakomybė. Jam suteikiama teisė atitinkamus mokyklinius brandos egzaminus pripažinti iÅ¡laikytais, jei mokiniai buvo dalykų olimpiadų 1-3 vietų laimėtojai arba iÅ¡laikę tarptautinius užsienio kalbos brandos egzaminus.

     
     
    2006-01-20    Berlyno kino festivalyje įvyks Altmano ir Chabrolio filmų premjeros
     
     Per kitą mėnesį įvyksiantį Berlyno tarptautinį kino festivalį bus parodyti garbės "Oskaro" laureato Roberto Altmano, prancÅ«zų kino veterano Claude`o Chabrolio ir britų režisieriaus Michaelo Winterbottomo nauji filmai. Visos trys juostos - R.Altmano komedija "Prerijų namų kompanija" ("A Prairie Home Companion"), C.Chabrolio "Galios komedija" ("L'ivresse du pouvoir") ir M.Winterbottomo "Kelias į Gvantanamą" ("The Road to Guantanamo") - per vasario 9 - 19 dienomis vyksiantį renginį varžysis dėl "Auksinio lokio" apdovanojimo.
    Konkurse taip pat dalyvaus keturi vokiečių filmai: Oscaro Roehlerio literatūros kūrinio adaptacija "Elementariosios dalelės" ("Elementarteilchen"), Hanso-Christiano Schmido drama apie egzorcizmą "Requiem", Matthio Glasnerio "Laisva valia" ("Der freie Wille"), kurioje pasakojama apie prievartautoją, išėjusį iš kalėjimo po 12 metų nelaisvės, ir Valeskos Grisebach "Geismas" ("Sehnsucht"), meilės istorija, nutikusi Rytų Vokietijoje. Tarp kitų konkursinių filmų yra italų režisieriaus Michele Placido "Kriminalinis romanas" ("Romanzo Criminale "), austrų režisieriaus Michaelio Glawoggerio juodoji komedija "Lindynių lankymas" ("Slumming") ir pirmasis danų režisierės Pernille Fischer Christensen filmas - tragikomedija "En Soap". Organizatoriai konkursui turi atrinkti dar tris filmus. Tikimasi, kad pilnas konkursinių juostų sąrašas bus paskelbtas per savaitę.

     
     
    2006-01-20    Susisiekimo lengvatos - negalią turintiems studentams ir profesinių mokyklų moksleiviams
     
     Vyriausybė siÅ«lo susisiekimo lengvatas taikyti negalią turintiems studentams ir profesinių mokyklų moksleiviams bei juos lydintiems asmenims. Trečiadienį posėdyje ministrų kabinetas pritarė siÅ«lymui papildyti Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnį nauja 8 dalimi. Joje numatoma suteikti teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo keleiviniais traukiniais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 100 procentų nuolaida nuo rugsėjo 1-osios iki liepos 1-osios aukÅ¡tųjų ir aukÅ¡tesniųjų mokyklų studentams ir profesinio mokymo įstaigų moksleiviams, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba jie pripažinti nedarbingais. Minėtomis lengvatomis galės naudotis ir negalią turinčius studentus ir moksleivius lydintys asmenys (vienam asmeniui - vienas lydintysis), taip pat Å¡ių mokyklų bei mokymo įstaigų studentai ir moksleiviai, kurie yra pripažinti iÅ¡ dalies darbingais. Ä®statymo papildymo projektas teikiamas tvirtinti Seimui.

     
     
    2006-01-20    Lietuvos nacionalinė filharmonija pasitinka pasaulinius W.A.Mozarto metus
     
     Lietuvos nacionalinė filharmonija, kaip ir viso pasaulio muzikų bendruomenė, 2006 metus pasitinka minėdama dviejų genijų – Wolfgango Amadeuso Mozarto (1756–1791) ir Dmitrijaus Å ostakovičiaus (1906–1975) vardus. Å ių kompozitorių kÅ«riniai dažnai skambės Filharmonijos koncertų programose. 2006 m. Filharmonijos repertuare skambės ne tik Å¡ių žymių kompozitorių, bet ir daug publikos mėgstamų iÅ¡kiliausių klasikų kÅ«rinių, taip pat lietuvių autorių premjerų. Å iemet, tęsdami savo kÅ«rybines tradicijas, pristatome Filharmonijos kolektyvų – Lietuvos nacionalinio simfoninio ir Lietuvos kamerinio orkestrų, Čiurlionio ir Valstybinio Vilniaus kvartetų, ansamblio „Musica humana“ – parengtas programas“. Jau šį savaitgalį į pirmąjį savo koncertą kviečia Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Å eÅ¡tadienį, diriguojant Nacionalinės premijos laureatui Robertui Å ervenikui, su Orkestru solo gros Å¡io kolektyvo artistai – smuikininkė Ilona GirdžiÅ«naitė, altininkė AuÅ¡ra Vileikienė, klarnetininkas Andrius ŽiÅ«ra, valtornistai Mindaugas Gecevičius, Linas Dakinevičius, Paulius Lukauskas, Arvydas Valatkevičius, trombonistai Egidijus Miknius, Marius Balčytis. Sekmadienio koncertu Mozarto metus „pradeda“ Lietuvos kamerinis orkestras. Vytauto Lukočiaus diriguojamoje programoje skambės Å¡iemet visur karaliaujanti Mozarto muzika, o taip pat – Alfredo Schnittkes ir Algirdo Martinaičio kÅ«riniai. Su Lietuvos kameriniu orkestru grieÅ¡ solistė iÅ¡ Vokietijos, jaunosios kartos smuiko žvaigždė Arabela Steinbacher. Ji yra Josepho Joachimo smuikininkų konkurso Hanoveryje (2000) laureatė. Apie smuikininkę labai palankiai atsiliepė su ja koncertavę dirigentai Valerijus Gergijevas, Antonio Pappano, Colinas Davisas, Neville’is Marrineris, Riccardo Mutti, Seiji Ozawa. NatÅ«ralaus žavesio kupinos muzikės laukia puiki ateitis. Miuncheno „Abendzeitung“ ją buvo iÅ¡rinkęs „Metų žvaigžde“. Pasak vertintojų, svarbiausia, kad virtuozei niekada nestinga artistinio įkvėpimo. Ciklą Mozartui ir Vienos, kurioje jis gyveno ir kÅ«rė, kompozitoriams skiria ir Vilniaus kvartetas. Sausio 27-ąją Kvartetas kviečia į pirmąjį aÅ¡tuonių koncertų ciklo vakarą. Mozarto ir Brahmso kÅ«rinius su Vilniaus kvartetu atliks pianistas Gabrielius Alekna ir altininkas Gediminas Dačinskas.

     
     
    2006-01-19    Lietuvos žiÅ«rovai Metų filmu iÅ¡rinko A. Puipos "Dievų miÅ¡ką"
     
     Lietuvos kino žiÅ«rovai 2005-ųjų metų filmu iÅ¡rinko lietuvių režisieriaus Algimanto Puipos "Dievų miÅ¡ką", tapusį pelningiausia praėjusių metų kino juosta Å¡alyje. Kaip informuoja lietuviÅ¡kus kino apdovanojimus surengęs interneto portalas www.kinas.info, A.Puipos kÅ«rinys surinko 519 internetu balsavusių žiÅ«rovų balsus ir aplenkė žiÅ«rovų pamėgtą "Harį Poterį ir Ugnies taurę" (403 balsai) bei netradicinę juostą "Nuodėmių miestas" (324 balsai). "Dievų miÅ¡kas" buvo žiÅ«rimiausias filmas Lietuvoje praėjusiais metais ir, nors susilaukė prieÅ¡taringų vertinimų, kino mėgėjai Metų filmo vardą nutarė skirti tai juostai, kurią jie labiausiai žiÅ«rėjo ir apie kurią daugiausia kalbėta. 618 tÅ«kst. litų surinkęs "Dievų miÅ¡kas" tapo ne tik pelningiausiu 2005-ųjų metų filmu Lietuvoje, bet ir daugiausiai pinigų surinkusiu nepriklausomybės laikų lietuviÅ¡ku filmu. Å ią juostą pamatė daugiau nei 66 tÅ«kst. žiÅ«rovų. Kino mėgėjai aktyviai rinko ir svarbiausią metų kino įvykį Lietuvoje. Atkaklioje kovoje nugalėjo kino festivalis "AXX", surinkęs 858 žiÅ«rovų balsus. Antroje vietoje liko "Dievų miÅ¡ko" sėkmė Lietuvos kino teatruose (804 balsai), trečioje - "Lietuvos" kino teatro uždarymas (415 balsų). LietuviÅ¡kuose kino apdovanojimuose balsuoti internetu buvo galima 17 dienų. Juose balsus atidavė 2361 kino mėgėjas.

     
     
    2006-01-19    Mokiniams kelią rodys įžymybės
     
     LR Å vietimo ir mokslo ministerija, Europos judėjimas Lietuvoje, verslininkai bei visuomeniniai veikėjai inicijavi projektą „Drąsinkime ateitį“. Projekto idėja yra skatinti mokyklas palaikyti glaudžius ryÅ¡ius su anksčiau jas baigusiais ir iÅ¡garsėjusiais abiturientais. IÅ¡ pradžių mokyklose bus sudarytas jų abiturientų, kurie vėliau daug pasiekė gyvenime ir tapo žinomi, sąraÅ¡as. Å ie žmonės bus kviečiami atvykti į mokyklas ir pateikti moksleiviams savo sėkmės formules. Fragmentiniais susitikimais nebus apsiribota – mokyklos sieks, kad įžymybių vizitai bÅ«tų nuolatiniai. Tikimasi, kad užsimezgus ryÅ¡iams su žinomais žmonėmis mokyklos sulauks žinomų žmonių dėmesio ir moralinės paramos. Svarbiausia, kad vaikai matytų gerą pavyzdį, kuriuo norėtų sekti. Atvažiavę garsÅ«s verslininkai, sportininkai, menininkai skatins moksleivius stengtis taip pat ko nors siekti, o ne be tikslo slampinėti gatvėmis. Įžymybės bus pasirinktos, atsižvelgiant į vaikų užpildytas anketas. Drauge bus stengiamasi, kad atvyktų ne pigiais skandalais iÅ¡garsėjusios pramogų pasaulio žvaigždutės, o tikros žvaigždės, puikÅ«s atskirų veiklos sričių specialistai, kuriuos garsina jų pačių gebėjimai. Mokyklos kasmet sudarys ir savo „Garbės galerijas“, į kurias įtrauks po 10 gabiausių ir iÅ¡kiliausių buvusių abiturientų. Kad projektas netaptų politinių manipuliacijų įrankiu, į geriausių buvusių auklėtinių sąraÅ¡us nebus įtraukiami aktyviai veikiantys politikai – Seimo nariai, Savivaldybės vadovai ar partijų lyderiai.

     
     
    2006-01-18    Keičiama mokslo ir studijų finansavimo tvarka
     
     Spalio 13-osios dienos Lietuvos studentų mitinge buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad 2005 m. aukÅ¡tajam mokslui tebuvo skirta 45 proc. lėšų, numatytų LR Vyriausybės metodikoje. Vyriausybės nutarimu sustabdyta iki Å¡iol galiojusi lėšų skirstymo aukÅ¡tosioms mokykloms metodika. Dabar pinigai skirstomi pagal aukÅ¡tojoje mokykloje studijuojančių studentų skaičių ir mokslinės veiklos rezultatus. Numatoma, kad dalis lėšų bus skiriama pagal programinį finansavimą. Manoma, kad tai skatins aukÅ¡tųjų mokyklų tarpusavio konkurenciją ir privers labiau pasitempti. Å MM parengtą projektą dar turės patvirtinti Vyriausybė. Pažymėtina esminė naujovė – programinio finansavimo įvedimas. Pagal naują metodiką, konkuruojantys universitetai teiktų projektus tam tikroms mokslo Å¡akų programoms, o komisija atrinktų geriausias paraiÅ¡kas. Pirmiausia ketinama užtikrinti bazinį finansavimą, o numatomas lėšų mokslui ir studijoms didėjimas bÅ«tų skirstomas pagal minėtas programas. LigÅ¡iolinė situacija, kai iÅ¡ gerus rezultatus pasiekusių aukÅ¡tųjų mokyklų atimama ir atiduodama kitoms, pasiekusioms prastesnių rezultatų, netinkama. Lėšų skirstymas pagal naują metodiką turėtų bÅ«ti pradėtas jau Å¡iemet. Jis atmeta visuomenėje pasigirdusius rektorių nuogąstavimus, kad įvedus naująją finansavimo tvarką dalis aukÅ¡tųjų mokyklų gali žlugti. Ä® naujos finansavimo metodikos svarstymus studentų atstovai nebuvo pakviesti, tačiau rengiamasi tai tai padaryti ateityje. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Vytautas Kaminskas, studijų ir mokslo finansavimo tvarką peržiÅ«rinčios grupės narys, kol vyksta svarstymai naujos mokslo ir studijų finansavimo metodikos nelinkęs komentuoti ir teigia, kad LURK vieningos pozicijos dar nėra priėmusi.

     
     
    2006-01-17    Rusijos FST aukÅ¡tosiose mokyklose kasmet studijuoja apie 1000 užsieniečių iÅ¡ 11 Å¡alių
     
     Rossijskaja gazeta laikraÅ¡tis informuoja, jog Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) direktoriaus Nikolajaus PatruÅ¡evo nuomone, remiantis tarptautiniais susitarimais FST mokyklose studijuoja klausytojai iÅ¡ NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) Å¡alių ir kai kurių kitų valstybių. N.PatruÅ¡evas pažymėjo, kad specializuotos FST aukÅ¡tosios mokyklos pasaulyje vertinamos gana gerai ir kad padėti užsienio valstybių specialiosioms tarnyboms rengti kadrus yra viena svarbiausių FST tarptautinės veiklos krypčių. Rusijos FST kiekvienais metais parengia iki 1000 užsienio piliečių iÅ¡ 11 Å¡alių. Pastaruoju metu darbuotojų studijomis (FST aukÅ¡tosiose mokyklose) aktyviai domisi ir daugelis tolimojo užsienio valstybių specialiųjų tarnybų.

     
     
    2006-01-17    Tartu surasti Imanuelio Kanto rankraščiai
     
     Pirmojo Tartu universiteto bibliotekos direktoriaus, profesoriaus Karlo MorgenÅ¡terno archyviniuose dokumentuose surastas lapelis, paraÅ¡ytas didžiojo filosofo Imanuelio Kanto autentiÅ¡ku raÅ¡tu. Du nedideli paskaitų užraÅ¡ai, dvi publikacijos, didžioji susiraÅ¡inėjimo dalis ir kiti su I. Kantu susiję dokumentai pateko į Tartu Gotlibo Benjamino Ješės dėka. Tartu universiteto profesoriumi Jėšė tapo 1802 metais, buvo Kanto mokiniu ir bendradarbiu. BÅ«tent jam I. Kantas patikėjo savo paskaitų ir susiraÅ¡inėjimo publikavimą. Ješė padovanojo I. Kanto rankraščius bibliotekai 1822 metais, susiraÅ¡inėjimą dar anksčiau buvo padovanojęs savo draugui MorgenÅ¡ternui, kuo ir paaiÅ¡kinamas faktas, kad Kanto rankraÅ¡tis buvo rastas pastarojo popieriuose. Tai I. Kanto laiÅ¡ko juodraÅ¡tis jo mokyklos laikų draugui, Leideno profesoriui, Daviui Runkenui.

     
     
    2006-01-17    Muzikos maÅ¡ina nuspės ateities hitus
     
     Masačusetso Technologijų instituto (MTI) mokslininkai sukÅ«rė kompiuterinę programą, kuri, jų teigimu, gali tiksliai numatyti, kokią poziciją populiariausių įrašų sąraÅ¡e užims konkreti daina. Brianas Whitmanas ir Tristanas Jehanas, sukÅ«rę programinę įrangą „Echo Nest“, tiki, kad ji iÅ¡ esmės pakeis žmonių klausomos muzikos pasirinkimo bÅ«dą, raÅ¡o dienraÅ¡tis “The Guardian”. „IÅ¡mokyti“ kompiuterius skirti skirtingus muzikos stilius ir tai, kaip juos vertina publika yra gana sudėtinga. Moderni muzikos analizės programinės įranga gali tik įvertinti, ar dvi dainos sutampa su iÅ¡samia informacija (beje, dažnai subjektyvia) apie muzikos žanrą ar tempu, kurį įvedė muziką ar MP3 rinkmeną pirmiausia kÅ«ręs asmuo. Problema ta, kaip apraÅ¡oma muzika. Dr. B. Whitmanas nutarė, kad bÅ«tent kompiuteriai turėtų atlikti visą su dainų katalogizavimu susijusį darbą. Jo MTI atlikti tyrimai buvo sutelkti į kompiuterių „mokymą“ girdėti muziką daugiau ar mažiau taip, kaip girdi žmonės. Tai reiÅ¡kia dainos konteksto analizę (ką žmonės apie jį mano), taip pat greita ar lėta, skambi ar Å¡velni daina. Rezultatą sudaro sudėtingas dainos profilis, suteikiantis tikslesnio kategorizavimo galimybę negu ženklinimas „roko“, „popmuzikos“ ar „klasikos“ etiketėmis. Praeityje rekomendacijos galėjo bÅ«ti pagrįstos klientų teikiama pirmenybe vienam ar kitam albumui ar įraÅ¡ui, o programos „Echo Nest“ teikiami pasiÅ«lymai bus pagrįsti realiais techniniais ir kultÅ«riniais dainų panaÅ¡umais. Programinės įrangos sukurtų profilių dėka, sugeneruoti dainų sąraÅ¡ai bus puikiai priderinti prie pageidavimų. „AÅ¡ noriu padėti žmonėms susirasti muzikos, o atlikėjams ir žanrams – surasti žmones“, – “The Guardian” tvirtina dr. B. Whitmanas.

     
     
    2006-01-16    Lietuva dalyvaus pasaulinėje muzikos pramonės mugėje MIDEM
     
     Kanuose (PrancÅ«zija) rengiamoje didžiausioje ir įtakingiausioje tarptautinėje muzikos mugėje MIDEM, Å¡iemet Å¡venčiančioje 40 metų jubiliejų, Lietuva antrą kartą pristatys savo muzikos industriją. Praėjusiais metais sėkmingai prisistačiusi kartu su Latvija ir Estija, Å¡iemet Lietuva grįžta į mugę su savo nacionaliniu stendu, kuriame sausio 22-26 dienomis dirbs lietuvių įrašų leidyklos, gamintojai bei koncertinės organizacijos. Muzikos informacijos ir leidybos centras informuoja, kad Å¡iemet Lietuvos nacionaliniame stende dalyvauja įrašų kompanijos, platintojai, gamintojai, turintys ambicijų veikti tarptautiniame lygmenyje tiek eksporto, tiek ir importo srityse. Å ios mugės senbuviai, vienos didžiausių Lietuvoje muzikos leidybos ir platinimo firmų "Bomba" atstovai. Ä®rašų leidyklos "Melodija" vadovas Saulius Sventickas MIDEM pristatys grupę "Skamp" ir dainininką Amberlife. Mugėje savo organizacijas, atlikėjus, produkciją taip pat pristatys Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Muzikos informacijos ir leidybos centras, mugėje dalyvaus ir viena svarbiausių lietuvių muzikos eksporto iniciatyvų dalyvė bei rėmėja LATGA-A.
    Į jubiliejinę MIDEM žada suvažiuoti daugiau nei 9 tūkst. dalyvių iš 90 pasaulio šalių - muzikos įrašų platintojai, leidėjai, muzikos prodiuseriai, festivalių rengėjai, muzikos agentūrų atstovai.

     
     
    2006-01-16    Raimundas Paulsas Å¡venčia jubiliejų
     
     Latvijos kompozitoriui Raimondui Paulsui 2006 metų sausio 12 d. sukako 70 metų. Å ią datą jis pažymi serija koncertų savo tėvynėje. Žiniasklaidos Å¡altiniai teigia, kad R. Paulsas specialaus Å¡ventinio renginio neplanuoja.
    Raimondas Paulsas gimė 1936 metų sausio 12 d. Rygoje. Mokėsi Emilso Darzinšo vardo muzikos mokykloje, vėliau – Rygos konservatorijoje. 1964-1971 metais vadovavo Valstybinės filharmonijos Rygos estradiniam orkestrui. 1972 metais įkūrė „Modo“ ansamblį, o nuo 1978 metų buvo Latvijos televizijos orkestro vadovas. 1979 metais parašė du miuziklus („Sesuo Keri“ ir „Šerlokas Holmsas“), turėjusius pasisiekimą. Septintąjį ir aštuntąjį dešimtmetį ėmė bendradarbiauti su žymiausiais Tarybų Sąjungos estrados atlikėjais. Iš to meto yra atėję jo Alai Pugačiovai sukurti šlageriai „Maestro“, „Senasis aikrodis“, „Milijonas raudonų rožių“, „Be manęs“. Valerijus Leontjevas taip pat atliko Raimondo Paulso muzika sukurtas dainas „Dingo saulėtos dienos“, „Kabarė“, „Pamilkite dainininką“. O iš Laimos Vaikulės repertuarovienos žinamiausių yra „Vernisažas“, „Dar ne vakaras“, „Šerlokas Holmsas“.
    Antrojoje aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pusėje Raimondas Paulsas tapo jaunųjų estradinės dainos atlikėjų festivalio „Jūrmala“ vienu iš iniciatorių.
    Po Tarybų Sąjungos žlugimo Raimondas Paulsas buvo Latvijos kultūros ministras, o 1999 metais balotiravosi į Latvijos respublikos prezidento postą.

     
     
    2006-01-15    Santakos garbės ženklais bus pagerbti dar 7 kauniečiai
     
     Sidabriniai Santakos garbės ženklai Lietuvos nepriklausomybės dieną – vasario 16–ąją - Å¡iemet atiteks dar 7 nusipelniusiems kauniečiams.
    Šią savaitę posėdžiavusi Kauno m. savivaldybės Apdovanojimų komisija nusprendė, jog šiemet trijų pakopų Santakos garbės ženklais bus apdovanoti Lietuvoje bei už jos ribų gerai žinomi pramoginių šokių meistrai, sportinių šokių klubo „Sūkurys“ vadovai Jūratė ir Česlovas Norvaišos, teatro bei kino aktorius Algimantas Masiulius, muzikos gimnazijos ilgametis pedagogas, buvęs Muzikinio teatro direktorius, smuikininkas Vladas Varčikas.
    Šiuo apdovanojimu vasario 16 d. Kauno Rotušėje bus pagerbtas ir televizijos žurnalistas, laidos „Krepšinio pasaulyje“ kūrėjas, dokumentinių filmų ir laidų autorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno krašto organizacijos pirmininkasi Vidas Mačiulis, taip pat buvęs Kauno onkologijos ligoninės skyriaus vedėjas Antanas Daugėla bei du Kauno pasaulyje garsinę olimpiniai čempionai: rankininkas Valdemaras Novickis ir krepšinio veteranas Kazys Petkevičius. Santakos ženklais jau apdovanoti daugiau nei 20 kauniečių. Tarp apdovanotųjų yra ir užsieniečių, studentas bei viena šeima.
    Santakos garbės ženklo apdovanojimas Kaune pradėtas teikti praėjusiais metais. Be šio, laikinojoje sostinėje už nuopelnus miestui ir miestiečiams yra suteikiamas Kauno garbės piliečio vardas, skiriamos stiklinės Gerumo plytos arba įteikiami asmeniniai mero pasirašyti padėkos raštai.

     
     
    2006-01-14    Vilniaus galerijoje - seniai nematyta rusų fotografija
     
     Vilniaus galerijoje "ARTima" atidaryta pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo grupinė Rusijos fotomenininkų paroda "Maskva Maskva".
    Parodoje dalyvauja penki žymūs Maskvos fotografai, demonstruojantys naujausias kaimyninės šalies meno idėjas. Parodos atsiradimo istorijoje, pasak vieno jos organizatorių, įdomu tai, kad maža kibirkštėlė įžiebė kone valstybinės reikšmės įvykį.
    2004 metais Palangos fotoklubas pristatė savo parodą Kaliningrade. Ten palangiškiai sutiko dabartinį Rusijos fotomenininkų sąjungos pirmininką Aleksandrą Agafonovą, kurio darbus regime šiandien. Netrukus jį pasiekė Palangos menininkų laiškas su prašymu parodyti Lietuvos žiūrovui naujausias Rusijos fotografijos meno tendencijas.
    2005 metais atsiųsta darbų kolekcija nustebino palangiškius darbų kokybe, meniškumu. Ekspozicija buvo pristatyta vienos dienos akcijoje A.Mončio namuose-galerijoje Palangoje, vėliau Nidoje, o dabar ją galima pamatyti ir Vilniuje.

     
     
    2006-01-14    Å½ygeiviai keliaus prieÅ¡ 83 metus vykusio Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais
     
     Kariai, Å¡auliai, studentai bei visi aktyvaus laisvalaikio mėgėjai iÅ¡siruoÅ¡ į pėsčiųjų žygį, skirtą Klaipėdos kraÅ¡to prijungimo prie Lietuvos 83-osioms metinėms paminėti.
    Žygis "Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais" vyks š.m. sausio 14-15 dienomis.
    27 kilometrų atstumą nuo Palangos iki Klaipėdos šiais metais bandys įveikti Krašto apsaugos savanoriai, šauliai, Karinių jūrų pajėgų kariai, studentai iš Klaipėdos Jūreivystės instituto, visi norintys gyventojai.
    Prie Palangos jūros tilto pradėję kelionę, žygeiviai pakeliui į Klaipėdą aplankys bunkerį, kur vaišinsis koše ir arbata, sustos prie 1923 metų sukilėlių atminimo paminklo uostamiestyje, o žygį pabaigs Teatro aikštėje Klaipėdoje. Aikštėje žygio dalyviai, apskrities ir miesto valdžia dalyvaus renginyje, skirtame paminėti prieš 83 metus vykusį prancūzų prefektūros paėmimą ir paliaubų pasirašymą.
    Jau šeštus metus žygį organizuoja Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius. Šiuose žygiuose dalyviai susipažįsta su Klaipėdos sukilimo istorija, lietuvininkų kova už lietuvybę, apie Mažosios Lietuvos gyventojų pagalbą Lietuvos spaudos draudimo laikmečiu.
    Mažosios Lietuvos žemės prie Didžiosios Lietuvos buvo prijungtos po 1923 metais sausio 15 dieną kilusio sukilimo, kuriame dalyvavo vietos lietuvininkai ir iš Didžiosios Lietuvos atvykę savanoriai. Lietuvininkai sukilo prieš tuo metu kraštą valdžiusią prancūzų administraciją.
    Praėjus keturioms dienoms nuo sukilimo pradžios, 1923 metų sausio 19 dieną, susirinkę sukilimo organizatoriai bei lietuvininkų komitetų atstovai priėmė deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Išleistas sukilėlių manifestas skelbė vokiečių ir lietuvių kalbų lygybę, politinių kalinių amnestiją.

     
     
    2006-01-13    Lietuvos menininkai kviečiami į Menų laboratoriją "Connection Barents" Norvegijoje
     
     â€œAtraskite ir kurkite menus Å iaurės Å¡iaurėje”, - taip Å iaurės ir Baltijos Å¡alių bei Rusijos menininkai kviečiami dalyvauti projekte Connection Barents. 2006 birželio 17 – liepos 2 d. Å iaurės Norvegijos mieste Kirkenes vyks dviejų savaičių trukmės įvairių meno sričių kÅ«rybinė laboratorija ir simpoziumas.
    Projekte dalyvausiantys menininkai domėsis ir tyrinės meno aplinką Barenco regione ir bandys sukurti meno strategijas, kurios pristatys meno ir kasdienio gyvenimo sąveikas. Tai bus unikali proga pasidalinti nacionaline ir tarptautine, tradicine ir šiuolaikine meno ir kultūros patirtimi.
    Connection Barents projekte gali dalyvauti 25 profesionalūs menininkai, atstovaujantys vaizduojamiesiems ir sceniniams menams, muzikai ir literatūrai. Šiai menų laboratorijai vadovaus Singapūro teatro Theatre Works meno kūrybos vadovas Ong Keng Sen.
    Barenco regionas, esantis šiauriau poliarinio rato, yra žinomas dėl atšiaurių klimato sąlygų. Vasarą čia būna baltosios naktys, o žiemą karaliauja tamsa. Regionas apima šiaurines Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Rusijos vietoves.
    Connection Barents organizuojamas bendradarbiaujant šioms Šiaurės šalių meno institucijoms: Šiuolaikinio meno institutui NIFCA, Muzikos komitetui NOMUS, Literatūros ir bibliotekų komitetui Nordbok, Sceninio meno centrui NordScen ir Norvegijos meno institucijai Pikene på Broen.

     
     
    2006-01-13    Bus eksponuojamos 19 a. lietuvių liaudies audinių kopijos
     
     Vilniuje atidaroma remiantis tradicinėmis 19 amžiaus lietuvių liaudies tekstilės technologijomis sukurtų senovės bei Å¡iuolaikinių drabužių ir aksesuarų paroda. Sausio 17 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje atidaromoje parodoje bus eksponuojami rugpjūčio-spalio mėnesiais RumÅ¡iÅ¡kėse bei Palangoje vykusio projekto "Tradicinio moterų amato atgaivinimas: liaudies audiniai" metu sukurti darbai.
    Kaip pranešė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisija, parodoje bus eksponuojamos projekto metu vykusių seminarų dalyvių išaustos 19 amžiaus lietuvių liaudies audinių kopijos: aukštaičių, dzūkių, žemaičių sijonai, prijuostės, juostos ir kiti drabužiai.
    Kitą eksponatų grupę sudaro šiuolaikiniai drabužiai ir aksesuarai - švarkeliai, sijonai, rankinės, šaliai ir panašiai, sukurti remiantis tradicinėmis lietuvių liaudies tekstilės technologijomis, panaudojant tradicinius audinius bei rankdarbius, remiantis senųjų drabužių sukirpimui ar puošybai būdingais ypatumais.
    Kelis mėnesius vykusio tradicinio moterų amato atgaivinimo programą įgyvendino Lietuvos liaudies kultūros centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija.
    Šis projektas unikalus tuo, kad po daugiau nei 60 metų pertraukos Lietuvoje pirmą kartą buvo surengti nuoseklūs, metodiniai audėjų apmokymo seminarai, siekiant sumažinti atotrūkį tarp skirtingų audėjų kartų: vyriausiajai seminare dalyvavusiai audėjai buvo 90 metų, jauniausiai - 5 metai.
    Projekto tikslas buvo paskatinti tradicinio moterų amato - audimo - atgimimą ir sustiprėjimą, pratęsti tiesioginį amato perimamumą tarp audėjų kartų. Taip pat šiais seminarais siekta užfiksuoti ir išsaugoti išlikusius senus audimo būdus, surandant jiems pritaikymą šiandieninėje kultūroje. Tikimasi, kad atnaujinusios arba įsisavinusios gebėjimą austi šiandien paklausą turinčius liaudies drabužių audinius, didesnė dalis seminaruose dalyvavusių moterų galės gauti užsakymų šios rūšies darbams ir tuo būdu pagerinti savo socialinę padėtį.

     
     
    2006-01-13    Studentai Klaipėdoje atidarė "naujas auditorijas"
     
     Protestuodami prieÅ¡ valdininkų sprendimą neleisti užbaigti Klaipėdos universiteto (KU) naujojo auditorijų komplekso statybų, studentai surengė Å¡maikščią akciją, kurios metu mokėsi apleistose Å«kinėse patalpose.
    Sausio 12 d. studentai "naująjį auditorijų kompleksą" atidarė sename ūkiniame pastate, pranešė KU Studentų sąjunga. Šia ironiška akcija jaunuoliai siekė atkreipti visuomenės dėmesį ir skiria ją visiems tiems, kurie "dėl savanaudiškų interesų pasmerkė studentus dar vienai šaltai žiemai".
    Akcijos metu studentai perkirpo simbolinę juostelę ir pakvietė svečius į ekskursiją po "naujas auditorijas". Apdegusiose ir aplūžusiose patalpose svečiai išvydo sugriuvusius suolus, kampe įrengtą "biblioteką" - keletą lentynų su knygomis bei "kompiuterių klasę" - stalus su senais kompiuteriais. Po ekskursijos svečiai buvo pakviesti į "modernią valgyklą", kur buvo patiekti šventiniai pietūs: arbata ir džiūvėsiai.
    Jo teigimu, studentai aktyviai pasisako už naujojo universiteto komplekso statybas ir nesirengia nusileisti, tad ši akcija tikriausiai nebus paskutinė. Prieštaraudami valdininkų sprendimui sustabdyti auditorijų statybas, studentai jau ėmė rinkti parašus. Vėliau ketinama kreiptis į Seimą, Švietimo ir mokslo ministeriją, o, jei reikės, ir į prezidentą.
    Naujasis KU auditorijų kompleksas buvusio Klaipėdos tankų dalinio teritorijoje turėjo būti atsidaryti 2005 metų pabaigoje. Šiame sklype formuojamame moderniame studentų miestelyje taip pat buvo planuota pastatyti maisto prekių parduotuvę, maitinimo įstaigas, teiksiančias nuolaidas studentams, taip pat knygyną bei pramogų zoną.

     
     
    2006-01-12    Jauniems menininkams – galimybė kurti Å iaurės Å¡alyse
     
     Å iaurės ministrų tarybos biuras 2006 m. tęsia populiarią kelionių rėmimo programą “Sleipnir”. Å i programa suteikia galimybę jauniems menininkams pasisemti patirties ir kÅ«rybinio įkvėpimo Å iaurės Å¡alyse, vykti į susitikimus su kolegomis ir kurti bendrus projektus. Programoje taip pat gali dalyvauti meno ir kultÅ«ros sričių kritikai ir žurnalistai, meno kuratoriai ir menotyrininkai.
    Programa “Sleipnir” siekia skatinti jaunus (iki 36 metų) profesionalius Lietuvos menininkus pažinti Šiaurės šalis bei jų kultūrinį gyvenimą, o taip pat semtis naujų idėjų ir bendradarbiauti su kolegomis Šiaurės šalyse. Šiame kontekste Šiaurės šalimis vadinamos Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija, ir trys autonominiai regionai - Alandų ir Farerų salos bei Grenlandija.
    Pagal programą “Sleipnir” remiamos kelionės į Šiaurės šalyse vykstančius festivalius, konferencijas, seminarus, parodas, kūrybinius susibūrimus ir kitus renginius, tiesiogiai susijusius su menininko kūrybine veikla.
    Programoje gali dalyvauti visoms meno sritims atstovaujantys menininkai - teatrui, šokiui, muzikai, literatūrai, kinui, architektūrai, vaizduojamajam menui, dizainui. “Sleipnir” yra individuali rėmimo programa, todėl joje negali dalyvauti organizacijos ir institucijos.
    Ši menininkų rėmimo programa pavadinta senovės skandinavų dievui Odinui priklausiusio žirgo aštuoniomis kojomis Sleipnir vardu. Programą administruoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
    2005 m. programa parėmė daugiau nei 60 jaunų menininkų vizitų į Šiaurės šalis, paramą gavo daugiau nei 80% visų pateikusių paraiškas. Populiariausia šalis buvo Švedija, ten vyko kas trečias, gavęs paramą.

     
     
    2006-01-12    Sukurta socialiai atsakingų mokyklų asociacija
     
     2006 m. sausio 11 d. penkios Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos – Å iaulių Didždvario gimnazija, Panevėžio „Vyturio“ ir „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos, Vilniaus Simono Daukanto vidurinė mokykla bei Vasilijaus Kačalovo gimnazija - pasirašė jungtinės veiklos sutartį ir susijungė į Socialiai atsakingų mokyklų asociaciją (SAMA). Tai pirmas tokio pobÅ«džio mokyklų tinklas Lietuvoje.
    Pagrindinis naujai susikūrusios asociacijos tikslas – kurti saugią, naujovėms imlią ir atvirą mokyklą, kurioje vyrautų tarpusavio pagarba ir atsakomybe grįsti santykiai ir kurioje visi jos bendruomenės nariai – pedagogai, kiti darbuotojai, mokiniai ir jų tėvai – jaustųsi tiek fiziškai, tiek psichologiškai saugiai.
    „Norime kartu bendradarbiaudami ieškoti būdų ir formų, kaip pasiekti, kad kiekvienas mokyklos bendruomenės narys – nuo direktoriaus iki pirmoko – jaustų atsakomybę už bendruomenės gerbūvį, nes atsakomybė yra jausmas, kad tu turi duoti bendruomenei, o ne bendruomenė tau“, - apie savo poreikį dalyvauti SAMA pareiškė Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius Vaidas Bacys.
    2006 – 2007 m. SAMA veiklos prioritetas yra gyvenimo įgūdžių mokykloje ugdymas. Būtent gyvenimo įgūdžiai – mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, gebėjimas atsakingai priimti sprendimus ir kt. SAMA, yra pamatinė saugios mokyklos prielaida, kuriai šiandien, deja, neteikiama daug reikšmės, pagrindinį dėmesį sutelkiant į žinias ir vaiko paruošimą aukštajai mokyklai, o ne gyvenimui.
    Siekiant kryptingo gyvenimo įgūdžių mokykloje ugdymo, SAMA 2006 – 2007 m. projektas numato parengti keturis gyvenimo įgūdžių modulius (programas) ir integruoti juos į asocijuotose mokyklose dėstomas akademines disciplinas. Pradiniame etape moduliai bus grindžiami šiais gyvenimo įgūdžiais: konfliktų sprendimas, komandinis darbas, lyderystė bei sprendimų priėmimas ir atsakomybė.
    Projektas taip pat numato, kurti bendrus projektus, rengti tikslines stovyklas pedagogams ir mokiniams, rengti viešas diskusijas švietimo klausimais, sudaryti sąlygas asocijuotų mokyklų pedagogų kvalifikacijos kėlimui ir kt.
    Bendradarbiaujant su minėtų mokyklų pedagogais SAMA projektą parengė ir koordinuoja Pilietinių iniciatyvų centras, turintis 8 metų patirtį kuriant moksleivių ir jaunimo užimtumo, pilietinio ugdymo bei kt. programas.

     
     
    2006-01-11    KultÅ«ros namų sienoje - istorinis dokumentas
     
     Statybininkai sienos niÅ¡oje aptiko įmÅ«rytą užantspauduotą stiklinį butelį su 1933 metų dokumentu. Tauragės kultÅ«ros namų renovacija pateikė staigmeną istorikams ir paveldosaugininkams.
    UAB "Ateities projektai" darbininkas Imantas Stonys ardydamas vieną iš pastato fasado piliastrų nišoje, aptiko užantspauduotą stiklinį butelį. Jame gulėjo 1933 metais rašytas dokumentas.
    Kaip teigia Tauragės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos vyriausiasis specialistas Romas Neverdauskas, darbininkas rastą dokumentą savaitgalį saugojo savo namuose. Pastato renovavimo reikalais besirūpinančiam specialistui dokumentas parodytas tik pirmadienį. Per apžiūrą paaiškėjo, kad tai 1933 spalio 22 dienos Tauragės Šaulių rūmų pašventinimo ir atidarymo aktas.

     
     
    2006-01-11    Moksleivių ekskursijoms - beveik 3 milijonai litų
     
     Nuo Å¡ių metų iÅ¡ mokinio krepÅ¡elio lėšų pradėta finansuoti mokinių pažintinė veikla ir ekskursijos - Å¡iam tikslui numatyta beveik 3 milijonai litų. Tai viena iÅ¡ Å vietimo ir mokslo ministerijos (Å MM) parengtos Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos dalių. Dabar kiekviena mokykla turės savo lėšų mokinių ekskursijoms ir pažintinei veiklai organizuoti, nors dalis savivaldybių ir anksčiau sprendė šį klausimą, skirdamos papildomų lėšų. Mintis įtraukti lėšas ekskursijoms, kelionėms, pažintinei veiklai į mokinio krepÅ¡elį kilo po diskusijos su rajonų ir kaimo mokyklų mokiniais. Moksleiviai skundėsi, kad trÅ«ksta ekskursijų, pažintinių kelionių po muziejus, teatrus, o mokyklos administracija minėjo, kad tam trÅ«ksta lėšų. IÅ¡ tolimesnių rajonų į Vilnių, Kernavę, susipažinti su istorinėmis vietomis dažnai važiuodavo tik tie mokiniai, kurie gali susimokėti už kelionę. Už skirtas lėšas mokiniai galės ne tik nemokamai važiuoti į ekskursijas, bet ir dalyvauti pažintinėse paskaitose, rengiamose muziejuose. Nuo 2006 metų sausio 1 dienos beveik 150 litų padidėjo bazinis mokinio krepÅ¡elis. 2006 metais jis bus 1942 litų (nuo 2005 metų rugsėjo 1 dienos buvo 1802 litų). Bendroji dotacija, palyginus su praėjusiais metais, padidėjo 81,05 milijonų litų.

     
     
    2006-01-11    Panevėžyje atidaroma XIX a. Ispanijos fotografijų paroda
     
     Sausio 11 d. Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma tarptautinė XIX a. Ispanijos fotografijų paroda „Hola, España!“, kurioje pristatoma Lietuvos dailės muziejaus XIX a. Ispanijos fotografijų kolekcija ir Ispanijos istorinio paveldo institute saugomas Laurent’o fotografijos namų archyvas. Eksponuojama muziejaus XIX a. originalių fotografijų kolekcija ir instituto kolodijaus stiklo negatyvų atspaudai. Parodoje – 1858–1887 m. Ispanijos pietų, vidurio ir Å¡iaurės regionų vaizdai: miestų panoramos, gatvės, architektÅ«ra, uostai, geležinkeliai, tiltai bei kiti istoriniai objektai, gyventojų portretai. Paroda „Hola, España!“ - Lietuvos dailės muziejaus kilnojamųjų fotografijos parodų ciklo „Sveika, Europa!“ tąsa. 2004 m. eksponuota paroda „Salve, Italia!“, 2006 m. rengiama „Bonjour, la France!“. Parodos atidaryme bus pristatytas lietuvių ir ispanų kalbomis iÅ¡leistas jos katalogas. Renginyje dalyvaus parodos kuratoriai bei katalogo sudarytojai Margarita Matulytė (Lietuvos dailės muziejus) ir Evaldas Galvanauskas (Lietuvos ir Ispanijos draugija), profesionalus flamenko gitaristas Marius Zableckas skambins „Flamenko akimirkas“.

     
     
    2006-01-10    Pristatyta tautinių mažumų Å¡vietimo politikos Lietuvoje veikla
     
     Å vietimo ir mokslo ministerijoje vyko darbo grupių, įgyvendinančių Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 metų programos priemones, posėdis. Jame buvo apibendrinti 2005 metais atlikti darbai, skirti tautinių mažumų Å¡vietimui ir tautinių santykių darnai mÅ«sų Å¡alyje.
    Vykdant programą parengtos valstybinės kalbos ugdymo lygį įvertinančios priemonės mokykloms, kuriose mokoma ne valstybine kalba. Išleisti lietuvių kalbos vadovėliai 5,7,9 klasėms, parengtos metodinės rekomendacijos. Įgyvendinant programą parengti šie leidiniai: “Nauji gimtųjų kalbų mokymo metodai”. „Informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimas gimtųjų kalbų ugdyme“, “Gimtosios kalbos ugdymo ypatumai, daugiakultūrėje aplinkoje”. Taip pat parengtas tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose rekomendacijų aprašo projektas, gimtosios kalbos kaip pasirenkamojo dalyko mokymo koncepcijos projektas. Parengtos metodinės rekomendacijos dirbantiems su naujos kartos lenkų, rusų, romų kalbų vadovėliais. Vykdant programą parengtas kvalifikacijos tobulinimo programų ciklas „Daugiakultūris ugdymas šiuolaikinėje mokykloje“. Atliktas tyrimas dėl pedagogų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo poreikio bei apsirūpinimo vadovėliais tautinių mažumų kalbomis. Įgyvendinant Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, siekiama integruoti tautines mažumas į Lietuvos visuomenės gyvenimą. Taip pat padėti tautinėms mažumoms išsaugoti savo tapatumą bei užtikrinti tautinių santykių darnumą.


     
     
    2006-01-10    Lietuvoje prisistato Maskvos fotomenininkai
     
     Maskvos fotomenininkų paroda „Maskva Maskva“ – pirmoji rusų fotografijos grupinė ekspozicija Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo. Å i fotografijos paroda – pirmas kultÅ«rinių mainų tarp Lietuvos ir Rusijos žingsnis skatinant susidomėjimą rytinių kaimynų turtinga Å¡iuolaikine profesionaliąja kultÅ«ra, atkreipiant dėmesį į pastarųjų deÅ¡imtmečių fotografijos raidą. Parodoje „Maskva, Maskva“ pristatomi penki (daugiausia viduriniosios kartos) gerai žinomi Maskvos fotomenininkai: Aleksandras Agafonovas, Aleksandras Sliusarevas, Liudmila Zinčenko, Svetlana Požarskaja, Konstantinas Smilga – skirtingi pasirinktomis temomis, žanrais, iÅ¡raiÅ¡ka ir technologijų paieÅ¡komis. Kiekvienas jų – savitas ir reikÅ¡mingas rusų fotografijos raidoje.

     
     
    2006-01-09    Liaudies meistrams – „Aukso vainikai“
     
     Lietuvos liaudies kultÅ«ros centras pirmą kartą „Aukso vainikais" už vaizduojamojo ir taikomojo meno kÅ«rinius vainikavo liaudies meistrus. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje laureatams įteikti „Aukso vainiko“ apdovanojimai ir diplomai, pristatyta respublikinė konkursinė liaudies meno paroda.
    Vaizduojamojo meno apdovanojimą už medžio skulptūras pelnė liaudies meistras Rimantas Zinkevičius iš Ukmergės rajono. Taikomojo liaudies meno „Aukso vainiku“ už austines juostas karūnuota kaunietė audėja Antanina Didžgalvienė. Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Juozas Mikutavičius pagerbė ir antrųjų bei trečiųjų vietų laureatus. Dalyvauti joje atrinkta po du autorius iš visų Lietuvos apskričių - iš viso 20 liaudies meistrų, geriausiai pasirodžiusių apskričių parodose. Didžiojoje M. Mažvydo bibliotekos fojė eksponuojamos medžio skulptūros, audiniai, kalvystės, keramikos, tapybos, grafikos darbų, Vilniaus krašto verbų, kitų tautodailės kūrinių.


     
     
    2006-01-09    "Patriotizmas turėtų bÅ«ti ugdomas ne kaip dėmesys muziejaus eksponatui, o kaip meilė tėvynei"...
     
     Sausio 7 dieną Prezidento rÅ«muose vykusiame pasitarime "Vadovėliai ir pilietinis, tautinis bei patriotinis ugdymas", kuriame dalyvavo autoritetingi Å¡vietimo, kultÅ«ros ir meno bendruomenės atstovai V. Adamkus sakė: "Valstybė, patriotizmas, istorija, mokykla – tai temos, kurios vis dažniau aptarinėjamos privačiuose pokalbiuose, vis garsiau jas kelia neabejinga visuomenė, vis dažniau nerimą keliančių užuominų pasirodo žiniasklaidoje". Prezidentas mano, kad esama situacija prikiÅ¡amai iliustruoja didelį tautinio ugdymo poreikį ir neleistiną patriotinių vertybių nuvertinimą. Å alies vadovas yra įsitikinęs, kad mokyklos vaidmuo Å¡iame procese yra labai svarbus. Mokykla kuria ir formuoja žmogaus vertybines nuostatas – moralines, patriotines, pilietines. BÅ«tent Å¡vietimas deda pamatus visavertei valstybės ir tautos egzistencijai, nes žmogaus profesinis iÅ¡silavinimas tik kartu su įsipareigojimu savo tautai ir valstybei yra vertybė. Valstybės vadovo nuomone, rengiant istorijos vadovėlius, reikėtų glaudesnės pedagogų ir istorikų santalkos. Istorikas Alfredas Bumbliauskas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad mÅ«sų istorijos vadovėliai mokiniams perteikia tik faktus, bet neskatina regėti visos visumos.

     
     
    2006-01-08    Vilniuje įteikiama Lietuvos žurnalistų draugijos premija
     
     Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio premijos "Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą" aÅ¡tuntąja laureate tapo žurnalistė Liudvika PociÅ«nienė. Premija, kuri skirta už nacionalinės televizijos rodytą kultÅ«ros laidų ciklą "Laiko ženklai", buvo įteikta sausio 8 dieną. L.PociÅ«nienė kultÅ«ros laidų ciklą "Laiko ženklai" rengia nuo 2000 metų. 2004-aisiais ji buvo apdovanota Lietuvos radijo ir televizijos komisijos premija už geriausią kultÅ«ros laidą, o pernai "Laiko ženklus" gavo Vilniaus savivaldybės skiriamą Å v. Kristoforo premiją. 1998 metais įsteigta premija yra skiriama už žurnalistinę veiklą. Jos laureatais jau tapo žurnalistai Nijolė Baužytė, Vaidotas Žukas, Kazys Požėra, Leonas Peleckis-Kaktavičius, Viktoras Alekna, Roma Grinbergienė, o už Lietuvos spaudos atgavimo Å¡imtmečio jubiliejinius 2004 metus LŽD skyrė Å¡ią premiją katalikų spaudos atkÅ«rėjui kunigui Vaclovui Aliuliui.

     
     
    2006-01-08    Vilniaus universiteto dėstytojams - garbingas PrancÅ«zijos Vyriausybės apdovanojimas
     
     2006 m. sausio 5 d. Vilniaus universitete buvusiam ilgamečiui Teisės fakulteto dėstytojui profesoriui Vilenui Vadapalui ir Filologijos mokslų daktarui Dariui Aleknai įteiktos "Akademinės Palmės Å akelės". Jos Å¡iems akademikams skirtos už nuopelnus skleidžiant prancÅ«zų kultÅ«rą. Nors nuo 2004 m. gegužės 12 d. prof. V. Vadapalas paskirtas Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo teisėjo pareigoms vis mažiau laiko praleidžia Lietuvoje, bet prisipažino, kad į savąją Alma Mater jam visada malonu grįžti.
    Akademines Palmės Šakeles" ("Palmes academiques") dar 1808 m. įsteigė Napoleonas Bonapartas ir skyrė užsieniečiams arba prancūzams, gyvenantiems užsienyje, už Prancūzijos kultūros sklaidą pasaulyje. Kasmet Lietuvoje jos įteikiamos keturiems akademinio sluoksnio atstovams.


     
     
    2006-01-07    JÅ«rmaloje atidaryta Baltijos jÅ«roje paskendusių laivų paroda
     
     Sausio 8 dieną, Latvijoje, kurortiniame JÅ«rmalos mieste, pradės veikti paroda, kurios lankytojai galės apžiÅ«rėti Baltijos jÅ«roje paskendusius laivus. Parodos ekspozicija pasakoja apie 1888 metais pastatyto garlaivio "Saratov" ir Latvijos karo laivų bei povandeninių laivų likimus. Parodos lankytojai galės daugiau sužinoti ir apie tai, kas nutiko kitoms valstybėms priklausantiems laivams, tarkim, 1711 metų gamybos Rusijos imperijos kariniam laivui "Maskva", kuris ilsisi jÅ«ros gelmėse". Parodos ekspozicijoje yra ir nuskendusių laivų dalių, su laivininkyste susijusių daiktų, rastų Baltijos jÅ«roje, pradedant IX amžiumi. Parodos ekspozicijoje - ir 11 informacinių planÅ¡ečių, stambaus formato nuotraukos, schemos su pažymėtomis vietomis, kur guli nuskendę laivai, su nuorodomis apie katastrofų priežastis. Parodos lankytojai galės pasinerti į ypatingą atmosferą - rengėjai pasistengė sukurti tokias sąlygas, kad lankytojai jaustųsi lyg atsidÅ«rę jÅ«ros gelmėse, Å¡alia paskendusių laivų.

     
     
    2006-01-07    Daugelis jaunų mokslininkų pasiruošę iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos
     
     74 proc. jaunų mokslininkų teigė, jog iÅ¡vyktų iÅ¡ Lietuvos gavę darbo pasiÅ«lymą užsienyje. Tik 16 proc. atsakė, kad tikrai neketina dirbti užsienyje. Tokie rezultatai gauti apibendrinus doc.dr. A.Mockaitis, dr. L.Å alčiuvienės bei E.Vaiginienės 2005 m. spalį atliktos apklausos duomenis. Anketa, kuria siekta iÅ¡siaiÅ¡kinti jaunų mokslininkų požiÅ«rį į Å¡iandienę aukÅ¡tojo mokslo situaciją Lietuvoje, buvo iÅ¡platinta per Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos elektroninę konferenciją ir vadybos krypties doktorantams skirtą forumą. Tyrime dalyvavo jauni mokslininkai iÅ¡ įvairių Lietuvos aukÅ¡tųjų mokyklų nuo 23 iki 37 metų amžiaus, dauguma jų – doktorantai. Dabartinę situaciją aukÅ¡tajame moksle respondentai vertino ganėtinai neigiamai. Jaunieji mokslininkai mano, kad pagrindinės aukÅ¡tojo mokslo problemos Å¡iandien yra atsainus studentų ir visuomenės požiÅ«ris į mokslą, pernelyg didelis darbo krÅ«vis aukÅ¡tosiose mokyklose, biurokratinė universitetų valdymo sistema, neapmokamas doktoranto darbas, nepakankamas jaunų darbuotojų vertinimas ir skatinimas. Jaunieji mokslininkai mano, jog universitetuose bÅ«tina daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams adekvačiai paskirstant pedagoginius krÅ«vius. Pasigesta produktyvaus bendradarbiavimo su Vakarų universitetais. Dalis siÅ«lė labiau populiarinti patį mokslą, mažinti priimamų studentų skaičių, sukurti tinkamą mokslininkų skatinimo sistemą, labiau diferencijuoti atlyginimus, keisti administracijos požiÅ«rį į darbuotoją, kelti dėstytojų kvalifikaciją. Beveik visi respondentai atsakė, kad fakultetuose skiriama nepakankamai lėšų dalyvavimui konferencijose. Labiausiai savo ateitį su aukÅ¡tuoju mokslu ketina sieti biomedicinos mokslų krypties atstovai, mažiausiai – socialinių. Vyrai labiau nei moterys norėtų likti aukÅ¡tojo mokslo sistemoje. Vis tik labiausiai pasiryžimą sieti savo ateitį su aukÅ¡tuoju mokslu Lietuvoje ar už jos ribų bei pasitenkinimą savo padėtimi labiau įtakojo ne mokslo kryptis arba lytis, o konkreti situacija institucijose.

     
     
    2006-01-06    V.Adamkus įteikė vardines stipendijas bÅ«simiesiems medikams
     
     Prezidentas Valdas Adamkus įteikė vardines stipendijas dviem Kauno medicinos universiteto studentams. Vardinės stipendijos įteiktos Medicinos fakulteto 4-ojo kurso studentei Justinai Kačerauskienei ir endokrinologijos rezidentui ArÅ«nui Pangoniui.
    Stipendija - po 300 litų per mėnesį - abiem būsimiesiems medikams bus mokama visus metus. Stipendijas šalies vadovas įteikė Kauno medicinos universiteto 55-erių metų jubiliejaus proga surengto iškilmingo Senato posėdžio metu. Studentų sukauptos žinios ir patirtis pirmiausia turi tarnauti Lietuvai, jos žmonėms.

     
     
    2006-01-06    Vilniuje apsilankę Trys karaliai primins apie Jėzaus gimimą
     
     Ä® Vilnių pro AuÅ¡ros vartus sausio 6 dieną, įžengs Trys karaliai, atvykę pasveikinti gimusio Jėzaus ir nuneÅ¡ti dovanų prie Katedros aikÅ¡tėje įrengtos prakartėlės. Nuo AuÅ¡ros vartų iki Katedros aikÅ¡tės Tris karalius - Kasparą, Merkelį ir Baltazarą - vaizduojančias maždaug 3 metrų aukščio figÅ«ras lydės avys, karvės, piemenys bei angelai. Trys karaliai žygiuos skambant kalėdinėms giesmėms. Eitynės baigsis Katedros aikÅ¡tėje, kur Å¡alia prakartėlės bus parodytas bibliniu siužetu, pasakojančiu apie Kristaus gimimą, paremtas spektaklis "Betliejus". Senamiesčio teatras teatralizuotas Trijų karalių eitynes organizuoja nuo 1999 metų. Trijų karalių Å¡ventė skirta prisiminti Naujajame Testamente apraÅ¡ytam įvykiui, kai iÅ¡ Rytų Å¡alies į Jeruzalę, stebuklingos žvaigždės vedami, atkeliavo trys iÅ¡minčiai. Jie klausinėjo Erodą, kur yra ką tik gimęs žydų karalius ir pagaliau rado kÅ«dikį su motina Marija, jį pagarbino ir atidavė atneÅ¡tąsias dovanas - aukso, smilkalų, miros. Liaudies sąmonėje Evangelijos iÅ¡minčiai astrologai virto karaliais. Legenda sako, kad jų vardai buvę Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Dėl to laikomasi papročio Å¡ios Å¡ventės metu bažnyčioje paÅ¡ventinta kreida užraÅ¡yti ant namų durų - K+M+B. Tikima, kad užraÅ¡ius Å¡ias raides, namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.

     
     
    2006-01-05    Alytuje atvers duris nauja biblioteka
     
     Sausio 5 dieną, Alytaus miesto centre, atidaroma nauja biblioteka. Ä® erdvesnes patalpas perkeliama dalis J. Kunčino vieÅ¡oji bibliotekos. Tai viena jauniausių Lietuvoje bibliotekų, garsi Lietuvoje menininkų susirinkimo vieta. PrieÅ¡ metus bibliotekos ir salono globėjui pagerbti biblioteka buvo pavadinta Jurgio Kunčino vardu. Biblioteka kasmet sutelkdavo iki 2600 skaitytojų AlytiÅ¡kiai vieni pirmųjų Lietuvoje ėmėmės bibliotekos kompiuterizavimo, projektinės veiklos. Erdvios ir Å¡iuolaikiÅ¡kos naujojo bibliotekos pastato patalpos. Pirmajame aukÅ¡te - daugiau kaip 900 kv. m. Pakankamai erdvus , jaukus abonementas bei net 4 specializuotos skaityklos - periodikos, kraÅ¡totyros informacijos, bendroji knygų, interneto ir informacinių leidinių, bei Teisingumo ministerijos informacijos biuras. Ženkliai atnaujinta tiek lankytojams, tiek bibliotekininkams skirta kompiuterinė įranga. Atsirado vietos ir tinkamai įrengti ekspoziciją Jurgio Kunčino atminimui. Biblioteka, perėmus nebaigtą statyti pastatą, kuriame buvo numatyti įrengti senelių pensioną, pradėta statyti prieÅ¡ pusantrų metų.

     
     
    2006-01-05    Valstybės lėšomis pradėti drausti studentai praktikos metu
     
     Nuo Å¡ių metų sausio 1 d. valstybės lėšomis pradėti drausti visi profesinių mokyklų moksleiviai, aukÅ¡tesniųjų ir aukÅ¡tųjų mokyklų studentai bei asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu. Mokinių ir studentų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas valstybės lėšomis sumažins darbdavių sąnaudas bei užtikrins mokiniams ir studentams socialinio draudimo garantijas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Praėjusiais metais buvo numatyta, kad už profesinių mokyklų mokinius, aukÅ¡tesniųjų ir aukÅ¡tųjų mokyklų studentus jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenis, teritorinių darbo biržų siųstus persikvalifikuoti įmonėse, jų persikvalifikavimo laiku socialinio draudimo įmokas moka darbdaviai.

     
     
    2006-01-04    Profilino ugdymosi galimybes gerai vertina visa mokyklos bendruomenė
     
     Mokykloje sukuriamas galimybes mokiniui pasirinkti profilį ir dalykus itin gerai vertina ir mokiniai (82,3 proc.), ir jų tėvai (90 proc.), ir mokytojai bei mokyklų vadovai (91 proc.). Tai parodė Å vietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas mokslinis tyrimas apie profilinio ugdymo Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose situaciją. Tyrimo metu iÅ¡ viso apklausti 2267 respondentai – 9-12 klasių mokiniai, mokinių tėvai, I-III kurso studentai, mokytojai ir mokyklų vadovai. Apklausa parodė, kad prieÅ¡ pasirinkdami profilį, pakraipą apie profiliavimą mokiniai dažniausiai kalba su mokyklų vadovais, dalykų mokytojais, organizuojami bendri tėvų ir vaikų susirinkimai, susitikimai su darbo biržos atstovais, įvairių sričių specialistais. Svarbią vietą informavimo požiÅ«riu užima internetas, kaip informacijos apie aukÅ¡tąsias mokyklas, profesijas Å¡altinis. Tyrimas parodė, kad sąlygos rinktis dalykus ar jų modulius sudaromos jau 9-10 klasėse. Geriausios sąlygos rinktis yra sukuriamos gimnazijose ir jaunimo mokyklose. Dažniausiai mokiniai pasinaudoja galimybe pasirinkti pagrindinių mokymosi dalykų modulius- anglų kalbą – 20,7 proc., matematiką – 22,5 proc., gimtąją kalbą – 20,8. Tyrimas parodė, kad 21 proc. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų suteikia galimybę pasirinkti technologijų dalykus. Daugiausiai tokių mokyklų yra Tauragės, Panevėžio, Å iaulių apskrityse. Apklausa parodė, kad pagrindiniai profilio pasirinkimo motyvai yra: profilio atitikimas ateities planams, jo atitikimas mokinio gebėjimams, pomėgiams, polinkiams, galimybių įstoti į universitetą užtikrinimas. Tyrimas parodė, kad pagrindinės priežastys, dėl ko 11-12 klasėse iÅ¡auga mokymosi motyvacija yra Å¡ios: mokiniai mokosi patinkančių dalykų, kuriuos sieja su ateities karjera, tarp besimokančiųjų pasirinktus dalykus mažai nemotyvuotų mokinių. Studentų teigimu, geriausiai universitete panaudojamos mokykloje įgytos anglų kalbos, matematikos, gimtosios kalbos ir informacinių technologijų žinios.

     
     
    2006-01-04    IÅ¡rinktas penkioliktasis Kėdainių kraÅ¡to kultÅ«ros premijos laureatas
     
     Kėdainiečiai turi gražią tradiciją – metams baigiantis už ženkliausią indėlį į kraÅ¡to kultÅ«rą pagerbti labiausiai nusipelniusį bendruomenės narį. KraÅ¡to kultÅ«ros premijos laureatas rinktas jau penkioliktąjį kartą. Daugumos sprendimu, Å¡ios premijos 2005-aisiais nusipelnė tautodailininkas Julius Urbanavičius. Meno ir kultÅ«ros aktualijomis gyvenantys rajono gyventojai savo kandidatą, kuris, jų manymu, verčiausias tapti penkioliktuoju tradicinės premijos laureatu, vertinimo komisijai galėjo siÅ«lyti net kelis mėnesius. Vertintojai sulaukė septynių rekomendacijų, iÅ¡ kurių net penkiose buvo paminėtas tautodailininkas, kraÅ¡to dailės draugijos pirmininkas Julius Urbanavičius. Vertinimo komisija be didelių ginčų sutiko su kėdainiečių siÅ«lymu ir praėjusių metų kraÅ¡to kultÅ«ros premijos laureatu ppaskelbė entuziazmo nestokojantį skulptorių Julių Urbanavičių, savo kÅ«riniais puoÅ¡iantį tiek Kėdainius, tiek kitus Lietuvos bei užsienio miestus.

     
     
    2006-01-03    Atsidarys Å¡vietimo centras
     
     Nuo 2006 metų pradžios Klaipėdos rajone nutarta įsteigti Å vietimo centrą. Å is centras ketina organizuoti kvalifikacijos tobulinimo seminarus ne tik 836 rajone dirbantiems pedagogams, bet ir kitiems rajono gyventojams. Å vietimo centrą buvo numatyta įkurdinti savivaldybės Å vietimo skyriaus patalpose. Rajone yra didelis kvalifikacijos kėlimo poreikis, nes vien Å¡iemet rajono pedagogams iÅ¡duota beveik pusantro tÅ«kstančio pažymėjimų. Turint savą kvalifikacijos tobulinimo instituciją, gerokai sumažės komandiruočių bei laiko sąnaudos. Ä®kurti Å vietimo centrą buvo numatyta ir rajono plėtros strateginiame plane iki 2012 metų, įgyvendinant prioritetą dėl žinių visuomenės formavimo. Å vietimo centras užsiims ne tik kvalifikacijos tobulinimu, bet ir suaugusiųjų Å¡vietimu, su kompiuteriais susijusia veikla ir kita. Naujosios institucijos darbas nesidubliuos su Pedagogų Å¡vietimo centru.

     
     
    2006-01-03    â€žLaiko vinys“: laimės kaminkrėtys, nuogi boksininkai ir A. Tarkovskis
     
     1837-ųjų gruodžio mėnesį Vilniuje įkurtas kaminkrėčių cechas. Å iandien visoje Lietuvoje rastume vos keliasdeÅ¡imt Å¡ią retą, legendomis ir prieatarais apipintą profesiją turinčių žmonių. Kaminkrėčio profesija – apipinta legendomis. Viena jų pasakoja, jog kai kartą karalių Georgą III vežusios karietos arkliai pasibaidė, jis bÅ«tų žuvęs, jei pro Å¡alį ėjęs kaminkrėtys nebÅ«tų gyvulių suvaldęs. Nuo iÅ¡gąsčio atsipeikėjęs karalius gelbėtojo nerado, tačiau iÅ¡leido nurodymą ypač gerbti ir mylėti visus kaminkrėčius. Nuo to laiko manoma, jog kaminkrėtys – laimės simbolis, o kai kuriose Å¡alyse suodinos kaminkrėčių figÅ«rėlės – tradicinė Kalėdų dovana. Anksčiau žmonės labai dažnai bandydavo jį paliesti tikėdami, kad prisilietimas prie kaminkrėčio atneÅ¡ laimę.
    Lygiai prieš 115 metų gimė JAV genetikas H. J. Moelleris. Eksperimentais jis įrodė, kad veikiant radiacijai atsiranda mutacijos. Šis atradimas padarė tikrą perversmą mokslo pasaulyje: Iki to laiko buvo manoma, jog egzistuoja kažkoks radiacijos kiekio slenkstis – neviršijus tam tikro apšvitos kiekio, tie neigiami reiškiniai nepasirodo. Pavyzdžiui, kad paraustų rankų oda, reikia tam tikros radiacijos dozės. Taip buvo manoma iki Moelerio darbų. O jis įrodė, kad bet koks kiekis, net pats mažiausias, gali sukelti negrįžtamus pokyčius žmogaus organizme. Žmogus su jonizuojančia spinduliuote susiduria kiekviename žingsnyje. Netgi jeigu jis gyvena girios pakraštyje, medinėje trobelėje, neturi jokių elektros aparatų ir neišeina iš namų, - žmones vistiek veikia gamtinė, kosminė spinduliuotė. Arba žmogų, skrendantį lėktuvu, veikia radiacija, dar net intensyvesnė, negu veiktų jam stovint ant atominio reaktoriaus viršūnės.
    1923 metų gruodžio pabaigoje surengtos pirmosios bokso varžybos – būtent nuo šios datos imta skaičiuoti Lietuvos bokso istorija. Pirmųjų varžybų iniciatorius buvo lakūnas Steponas Darius. Lietuvos bokso federacijos generalinis sekretorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad lakūnas, nors ir nebuvo profesionalas, mėgo šį sportą.

     
     
    2006-01-02    Paskelbti 2005-ųjų "Operos Å vyturiai"
     
     Naujųjų metų vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre tradiciÅ¡kai buvo įteikti "Operos Å vyturiai“ - tai padėka už sezono darbus ryÅ¡kiausiems Å¡alies metų artistams. Kasmet naujametinio spektaklio metu įteikiami apdovanojimai tapo geriausių Lietuvos operos ir baleto žvaigždžių rinkimais ir jų laureatai pelnytai visus metus didžiuojasi geriausių vardais. "Operos Å vyturių" teikimas - graži teatro tradicija. Didėjantis nominantų bÅ«rys - tai įrodymas, kad turime puikių solistų, o ateinančių metų pastatymai neabejotinai atvers duris naujiems vardams, kurie bus verti Å¡io garbingo apdovanojimo. Visi laureatai buvo pagerbti ir apdovanoti tradicinėmis statulėlėmis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre Naujųjų metų iÅ¡vakarėse, premjerinio spektaklio "Traviata” pertraukos metu. Å ių metų "Operos Å vyturiams", kaip ir kasmet įteikiamos ir piniginės premijos. Paskutinį metų vakarą "Operos Å¡vyturiai" ir piniginiai prizai buvo įteikti 6 nominantams: Metų operos solistas, Metų operos solistė, Metų baleto solistas, Metų baleto solistė, Metų operos viltis ir Metų baleto viltis (pastarosios dvi nominacijos skiriamos jauniesiems teatro solistams). Å iais metais "Operos Å vyturiais" tapo: Metų operos solistas: Dainius Stumbras - Don Karlas "Likimo galia"Metų operos solistė: Sigutė Stonytė - Leonora "Likimo galia",Zenta "Skrajojantis olandas"Metų baleto solistas: Nerijus JuÅ¡ka - Vronskis "Ana Karenina", Bazilis "Don Kichotas", Zigfridas "Gulbių ežeras"Metų baleto solistė: Miki Hamanaka - Ana Karenina "Ana Karenina",Kiti "Ana Karenina", Emilija "Dezdemona"Metų operos viltis: Egidijus Dauskurdis - Alkadė "Likimo galia", Dalandas "Skrajojantis olandas", Leporello 'Don Žuanas", Sparafučilė "Rigoletas"Metų baleto viltis: Inga Cibulskytė - Emilija "Dezdemona", Kiti "Ana Karenina".

     
     
    2006-01-02    Susitiko fizikos mokytojai
     
     Jelgavoje vykusiame tarptautiniame seminare "Fizikos mokymo metodika ir patirties sklaida" dalyvavo Å¡eÅ¡iolika Klaipėdos fizikų asociacijos narių. Susitikimas paskatino Latvijos ir Lietuvos pedagogus aktyviau dalintis sukaupta gerąja patirtimi bei keisti požiÅ«rį į fizikos kurso turinį, mokymo metodus, tikslus ir uždavinius. Seminaro metu fizikos mokytojai susipažino su abiejų Å¡alių ugdymo sistema, iÅ¡klausė praneÅ¡imus apie netradicinius fizikos ugdymo metodus, e-Twinning portalo panaudojimą plečiant Europos fizikos mokytojų bendradarbiavimą, projektinio darbo galimybes ir diskutavo įvairiais fizikos ugdymo klausimais. Klaipėdos fizikai taip pat turėjo galimybę susitikti ir pabendrauti su Jelgavos žemės Å«kio universiteto Fizikos katedros vedėju - technikos mokslų daktaru profesoriumi Uldžiu Iljinsu. Pedagogus ypač sužavėjo profesoriaus sukurta kompiuterinė studentų egzaminavimo programa.
    Šis universitetas yra įsikūręs nuostabioje žymaus architekto Rastrelio projektuotoje Jelgavos pilyje. Seminaras buvo puiki proga mokytojams apžiūrėti pilį bei pilies muziejų, taip pat unikalų Jelgavos hercogų mauzoliejų.

     
     
    2006-01-01    Lietuvos kultÅ«rai nusipelnę asmenys pagerbti premijomis
     
     IÅ¡kilÅ«s meno srities darbuotojai pagerbti KultÅ«ros ministerijos premijomis. 23 premijas laureatams įteikė kultÅ«ros ministras Vladimiras Prudnikovas. Konkursinės premijos už aktualiausius ir ryÅ¡kiausius publicistinius kÅ«rinius kultÅ«ros temomis skirtos žurnalistui Vidmantui KiauÅ¡ui, kino, televizijos ir fotografijos kritikui Skirmantui Valiuliui, Lietuvos radijo laidų "LiteratÅ«ros akiračiai" ir "Atodangos" autoriui ir vedėjui Virginijui GasiliÅ«nui, muzikologei RÅ«tai GaidamavičiÅ«tei, Lietuvos televizijos laidos "Be pykčio" autoriui ir vedėjui Leonidui Donskiui, menotyrininkams Vyteniui Rimkui ir Laimai Kanopkienei. Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raÅ¡tijos istorijai ir knygos menui paskirta Lietuvos literatÅ«ros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai Liucijai CitavičiÅ«tei.Kretingos rajono kultÅ«ros centro direktorei Konstancijai Macienei premija skiriama už aktyvią, kÅ«rybingą pastarųjų 5 metų veiklą kultÅ«ros centruose;Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesoriui Osvaldui Janoniui premija įteikta už bibliotekininkystės, bibliografijos knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose. Tautodailininkas Adolfas Andriejus Valuckis premiją atsiėmė už bÅ«dingiausių mÅ«sų kraÅ¡to tautodailės, amatų tradicijų iÅ¡saugojimą ir perdavimą.
    Cimbolininkui Jonui Lechovickui premija skiriama už vertingų tradicinės kultūros lobių - papročių, dainų, šokių išsaugojimą ir pateikimą rinkėjams, archyvams, visuomenei. Etnomuzikologei Genovaitei Četkauskaitei premija paskirta už etninės kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą, švietėjišką veiklą.
    Lietuvos dailės muziejaus P.Gudyno restauravimo centro Mokslinių tyrimų skyriaus vedėja Janina Lukšėnienė 3,5 tūkst. litų premija apdovanota už muziejininkystės ir muziejų vertybių restauravimo darbus.

     
     
    2006-01-01    Universitetas, darantis įtaką sveikatai
     
     Kauno medicinos universiteto rektorius teigia, kad visuomenės gerovė nuo medikų neatsiejama
    Darome įtaką visuomenės sveikatai ir medicinos pažangai. Ateitis priklauso nuo išsilavinusios ir sveikos šalies gyventojų dalies. Tai įrodyta mokslininkų. 2005 gruodžio pabaigoje suėjo 55 metai, kai KMU tapo nepriklausoma mokslo įstaiga. Ši aukštoji mokykla yra didžiausia sveikatos specialistų rengimo įstaiga Lietuvoje. Ši aukštoji mokykla yra pirmoji, kuri įgyvendino deklaruojamus žodžius apie teorijos ir darbo praktikos vienovę studijų metu. KMU pradžia buvo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetas, vėliau tapęs Kauno medicinos institutu. Per 55 metus šią aukštąją mokyklą yra baigę per 21 tūkstantis absolventų. Šiuo metu joje studijuoja apie 4500 studentų, kasmet stažuojasi apie 6 tūkstančius sveikatos specialistų. Kauno medicinos universitete ir ligoninėje dirba apie 120 profesorių, 600 mokslo daktarų, daugiau nei 1000 gydytojų.