Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      Å vietimo ir kultÅ«ros naujienos    
     
    2006-02-28    "Miegančių drugelių tvirtovė" - geriausia praėjusių metų knyga
     
     RaÅ¡ytojos Jurgos Ivanauskaitės kÅ«rinį "Miegančių drugelių tvirtovė" skaitytojai iÅ¡rinko geriausia praėjusių metų knyga. Tokie konkurso rezultatai buvo paskelbti sekmadienį parodos Baltijos/Vilniaus knygų mugė metu.
    J.Ivanauskaitei šiemet buvo įteikta ir nacionalinė kultūros bei meno premija už atvirumą pasauliui bei jo kultūrinės įvairovės atspindėjimą knygoje "Tibeto mandala", o taip pat kintančių vertybių pojūtį romanuose.
    Į "Geriausios knygos 2005" titulą taip pat pretendavo Lauros Sintijos Černiauskaitės "Artumo jausmas", Gintaro Beresnevičiaus "Pabėgęs dvaras", Kęstučio Navako "Gero gyvenimo kronikos" ir Sigito Parulskio "Miegas ir kitos moterys".
    Lietuvos radijo ir televizijos (LRT), viešosios įstaigos "Lietuviškos knygos" bei Lietuvos leidėjų asociacijos rengtos akcijos "Geriausios 2005 metų knygos rinkimai" tikslas, pasak organizatorių, skatinti skaitymą ir populiarinti šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Įstaigos "Lietuviškos knygos" sudaryta ekspertų komisija, į kurią po vieną atstovą delegavo kultūrinių leidinių "Literatūra ir menas", "Šiaurės Atėnai" ir "Metai" redakcijos, interneto svetainių "omni.lt", "bernardinai.lt" ir "skaityta.lt" redakcijos, o du atstovus skyrė įstaigos "Lietuviškos knygos", išrinko penkias 2005 metais išleistas šiuolaikinių lietuvių autorių prozos ir eseistikos knygas. Skaitytojai galėjo balsuoti už labiausiai patikusią knygą siųsdami trumpąją žinutę mobiliuoju telefonu, rašydami laiškus ar savo nuomonę išreikšdami LRT interneto svetainėje.

     
     
    2006-02-28    Moksleivių ir studentų nuomonės apie aukÅ¡tojo mokslo kokybę skiriasi
     
     Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir tyrimų internetu bendrovės Apklausos.LT parodos "Studijos 2006" metu atlikto moksleivių lÅ«kesčių tyrimą. Pilotiniuose nuomonės tyrimuose dalyvavo 900 Lietuvos aukÅ¡tųjų mokyklų studentų ir 403 parodą lankiusių moksleivių.
    Tyrimas atskleidė, kad 59,4 procento apklaustųjų moksleivių tikisi 8-10 balų vertos studijų kokybės aukštojoje mokykloje. Gauti rezultatai palyginti su studentų nuomonės tyrimu, atliktu vasario 14 – 22 d. 8-10 balų vykstančias studijas įvertino 40,1 proc. studijuojančio jaunimo, 21,4 proc. studijų kokybę įvertino 1-5 balais (10 balų sistemoje).
    Apklausoje pastebima tendencija, kad vertindami studijų kokybę, studentai kopdami studijų laiptais kiekviename kurse ją vertina vis prasčiau. Kalbėdami apie būsimąsias studijas ir su studijų procesu siejamus lūkesčius, abiturientai akcentuoja studijų pasirinktoje aukštojoje mokykloje naudą ateičiai, praktinių bei teorinių žinių ir dėstytojų taikomų metodų svarbą. Daugiausia studentų už dėstytojų taikomus metodus jiems parašytų tik trejetuką (penkių balų sistemoje) (37,4 proc.), o pasirinktų studijų naudą ateičiai beveik 30 % studentų vertintų taip pat tik 3 balais. Daugiau nei 70 % apklaustų moksleivių teigimu, studijų pasirinkimą lemiantis veiksnys yra konkreti specialybė, antrasis pagal įtaką – konkrečios aukštosios mokyklos pasirinkimas. Kas penktas studentų apklausos dalyvis studijuoja atsitiktinai pasirinktą specialybę – stojo nežinodamas, ko tiksliai nori. Daugiau nei 76 % apklaustų moksleivių teigia, kad specialybę renkasi vadovaudamiesi savo pomėgiais, o 38 % sako, kad pasirinkimą lemia mokyklos baigimo rezultatai. Moksleivių apklausa rodo, kad daugiau nei 66 % parodoje besilankančių moksleivių mano, jog aukštosios mokyklos diplomas reikalingas norint gauti geresnį darbą.

     
     
    2006-02-27    Priimamos paraiÅ¡kos Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimams už kÅ«rybinę veiklą gauti
     
     
    Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO), bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos valstybiniu patentų biuru, skiria apdovanojimus autoriams ir atlikėjams (taip pat bendraautoriams ar atlikėjų kolektyvams) už kūrybinę veiklą. Šiuos apdovanojimus PINO nusprendė įsteigti skatindama kūrybinę veiklą ir visuomenės dėmesį intelektinės nuosavybės teisių apsaugai. Apdovanojimais siekiama supažindinti visuomenę su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistema, formuoti teigiamą visuomenės nuomonę apie šių teisių apsaugos reikšmę kultūrai, socialiniam ir ekonominiam valstybės vystymuisi.
    Kandidatus apdovanojimui už kūrybinę veiklą turi teisę siūlyti Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos leidėjų asociacija, meno kūrėjų organizacijos, teatrai, koncertinės organizacijos, kino studijos ir kitos kultūros, mokslo ir studijų įstaigos, autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos, taip pat patys autoriai ir atlikėjai gali siūlyti save kandidatais apdovanojimui gauti. Šiemet bus skiriami trys apdovanojimai už kūrybinę veiklą šiems autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų grupių atstovams: 1) du apdovanojimai literatūros, meno ir mokslo kūrinių autoriams, įskaitant išradėjus; 2) vienas apdovanojimas atlikėjui (aktoriui, dainininkui, muzikantui, dirigentui, šokėjui, cirko artistui ir kt.).
    Laureatui yra įteikiamas medalis, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos generalinio direktoriaus pasirašytas pažymėjimas ir PINO skiriamas piniginis prizas.

     
     
    2006-02-27    Sėkmingai įgyvendinti pirmieji Å¡vietimo sektoriaus projektai, finansuoti ES lėšomis
     
     Å vietimo sektoriaus institucijos šį mėnesį sėkmingai baigė 55 projektus, finansuojamus Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Kolegijoms, universitetams, profesinėms mokykloms ir kitoms Å¡vietimo įstaigoms buvo skirta 1,9 mln. Lt paramos bÅ«simų projektų dokumentacijai – galimybių studijoms – parengti.
    Galimybių studija įvertina būsimų darbų – statybų, patalpų atnaujinimo, įrangos įsigijimo finansinį-ekonominį efektyvumą, riziką ir pan. Be paramos šiam dokumentui rengti nemaža dalis valstybinių įstaigų nebūtų tinkamai pasirengusios konkursui dėl ES struktūrinių fondų paramos švietimo infrastruktūrai plėtoti. Visos 55 institucijos, atlikusios galimybių studijas, pateikė paraiškas stambiems švietimo infrastruktūros plėtros projektams – naujoms laboratorijoms steigti, mokymo bazėms įrengti, pastatams pritaikyti neįgaliųjų poreikiams ir kt.
    Švietimo įstaigos, kurioms bus suteikta ES parama tolesnei veiklai plėtoti, paaiškės kovo mėn., pasibaigus šiuo metu vykstančioms vertinimo procedūroms. Šiuo metu galimybių studijas parengusioms institucijoms jau išmokėta beveik 1,7 mln. Lt paramos. Taikant viešuosius pirkimus, dalis šiam tikslui skirtų lėšų buvo sutaupyta: apie 160 tūkst. Lt bus galima skirti būsimiems švietimo infrastruktūros plėtros projektams.

     
     
    2006-02-26    Lietuvai pristatyta LT United" daina "We Are the Winners"
     
     Garsius Lietuvos muzikantus vienijanti grupė "LT United" Å¡eÅ¡tadienį savo dainą "We Are the Winners" pristatė net trijų grandiozinių renginių tiesioginiuose eteriuose. Tai - precedento neturintis atvejis Å¡alies muzikos istorijoje.
    Per vieną dieną "LT United" pasirodė pagrindiniame LKL sezono renginyje "Žvaigždžių diena", "Bravo" muzikos apdovanojimuose ir "Eurovizijos" nacionalinio atrankos konkurso pusfinalyje. Visuose renginiuose "LT United" atliko savo dainą "We Are the Winners", o "Bravo" apdovanojimuose grupės nariai dar ir įteikė prizą geriausia atlikėja pripažintai Jurgai.
    Iš "Bravo" apdovanojimų į LTV studiją išvykę "LT United" muzikantai sėkmingai pasirodė "Eurovizijos" atrankos pusfinalyje, kur pelnė dideles žiūrovų bei komisijos simpatijas ir laimėjo triuškinama persvara. Grupės atliekama daina "We Are the Winners" gavo 8061 televizijos žiūrovų balsą. Šis rezultatas yra absoliutus visų ligšiolinių šiemetinės ir ankstesnių metų "Eurovizijos" atrankos turų rekordas.
    "LT United reiškia Lietuva vieninga, nes mūsų jėga tik vienybėje. Po vieną niekada nelaimėsime", sakė grupės iniciatorius Andrius Mamontovas. Pasak dainininko, burdamas bendraminčius, kurie būtų pajėgūs apginti Lietuvos vardą "Eurovizijos" konkurse, jis vadovavosi pačia paprasčiausia idėja - "juk Europos čempionatus laimi Lietuvos rinktinė, todėl sutelkę jėgas "Eurovizijai" bendro tikslo sieksime visi drauge."
    Grupę "LT United" sudaro Andrius Mamontovas, Saulius "Samas" Urbonavičius, Viktoras "Vee" Diawara, Marijonas Mikutavičius, Arnoldas Lukošius ir Eimantas Belickas.

     
     
    2006-02-26    Paroda „Studijos 2006“ – mokymosi galimybių pristatymas
     
     Å iomis dienomis įvyko tarptautinė aukÅ¡tojo mokslo, profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo paroda „STUDIJOS 2006“. Jos tikslas - skatinti visuomenės norą mokytis visą gyvenimą, akcentuojant kalbų, tęstinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo kursus, neformalųjį ugdymą. IÅ¡ viso parodoje "Studijos" Å¡iemet dalyvavo 106 Lietuvos ir užsienio (Latvijos, Estijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, Olandijos, Rumunijos, Å vedijos, Å veicarijos, Vokietijos bei Graikijos) universitetai, kolegijos, profesiniai centrai, kalbų kursus, studijas užsienyje organizuojančios bendrovės, įdarbinimo agentÅ«ros.
    Pirmą kartą parodoje šiemet dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacija. Jų dalyvavimo moto „Kaip žinias paversti profesija?“ Darbdaviai dalyvaudami šioje parodoje siekė dvejopų tikslų: kad studijuoti planuojantis jaunimas rimtai pagalvotų apie savo pasirinktų studijų sąsają su ateities karjeros galimybėmis bei, kad studijų institucijos padėtų jaunimui studijų metu sudaryti asmeninius karjeros planus, pabrėžiant nuosavo verslo privalumus, nes šiuo metu nei viena Lietuvos švietimo institucija neruošia verslo savininkų.
    Parodoje buvo galima sužinoti apie suaugusiesiems skirtas paslaugas – įvairių kalbų kursus, apie galimybes gilinti profesines žinias, kelti kvalifikaciją, stažuotis užsienyje. Valstybės tarnautojai galėjo susipažinti su mokymo renginiais, stažuočių užsienyje galimybėmis.
    Per ketverius metus paroda „STUDIJOS“ tapo žinoma kaip renginys, kur vienoje vietoje galima sužinoti viską apie galimybę studijuoti ar įgyti profesiją. Kasmet parodoje apsilanko vis daugiau žmonių. 2005 metais parodoje apsilankė 45 421 lankytojas.

     
     
    2006-02-25    Lietuvos kultÅ«ros sklaida Vokietijoje
     
     KultÅ«ros ministras Vladimiras Prudnikovas KultÅ«ros ministerijoje susitiko su Vokietijos Federacijos ambasadoriumi Lietuvoje Volkeriu Heinsbergu. Ambasadorius džiaugėsi Lietuvos kultÅ«ros atstovų veikla Vokietijoje, Lietuvos ir Vokietijos kooprodukcinių projektų sėkme ir pabrėžė, kad Å¡iuo metu Vokietija yra didžiausia Lietuvos raÅ¡ytojų rinka.
    Ministras Vladimiras Prudnikovas padėkojo ambasadoriui už kvietimą Lietuvai būti Šiaurės Reino Vestfalijos žemės ir seniausio Vokietijoje modernaus meno festivalio ,,Szene in ...NRW“ viešnia. Festivalis be pertraukų vyksta kas dveji metai nuo 1957-ųjų ir yra vienas prestižiškiausių kultūros renginių Vokietijoje. Visas dėmesys jame skiriamas pasirinktos šalies viešnios šiuolaikiniam menui. Festivalio auditorija siekia 18 mln. lankytojų ir apima be tik Vokietiją, bet ir šalia esančius Liuksemburgą, Olandiją ir Belgiją. Festivalio metu pristatoma apie šimtą šalies-viešnios renginių: literatūros skaitymų, parodų, spektaklių, filmų, koncertų.
    Ambasadorius taip pat išreiškė norą prisidėti organizuojant programos “Vilnius-Europos kultūros sostinė 2009” projektus ir vykdyti kultūrinio bendradarbiavimo tęstinumą ir 2010 metais, kuomet Kultūros sostine po Vilniaus planuoja tapti Vokietijos miestas – Esenas.

     
     
    2006-02-25    Lietuvos akademinei bendruomenei prisistatyta Lietuvos akademinių leidyklų asociacija
     
     Baltijos knygų mugėje prisistatyta Lietuvos akademinių leidyklų asociacija (LALA).
    Renginyje dalyvavo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos nariai, prezidentūros atstovai, universitetų, institutų ir kolegijų (LALA narių) leidyklų vadovai, pripažintų mokslo leidinių vyriausieji redaktoriai, universitetų, institutų ir kolegijų bibliotekų direktoriai, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių komisijos prie ŠMM atstovai.
    LALA įkurta 2005 08 18, norint suvienyti akademinių leidyklų pajėgas diegiant pažangiausias leidybos ir spaudos technologijas, siekti, kad daugiau Valstybės dėmesio ir lėšų būtų skiriama vadovėlių parengimui, informacijos atnaujinimui, skatinti universitetus vadovėlius ir mokomąsias knygas spausdinti pagal poreikį (mažais tiražais) arba leisti elektroninėse laikmenose ir taip taupyti lėšas ir negaminti į sandėlį. Ši patirtis padėtų kurti elektroninę Lietuvos akademinę biblioteką (nacionalinę akademinę duomenų bazę).
    LALA atstovauja 18 institucijų (12 universitetų, 3 institutų ir 3 kolegijų) leidykloms.
    Renginio metu iškilmingai įteikti LALA narių pažymėjimai. LALA prezidentas Vidmantas Labašauskas trumpai apžvelgė dabartinę akademinės leidybos situaciją, pristatė technologines galimybes.

     
     
    2006-02-24    Knygų mugėje bus pristatytas Lietuvos viešųjų bibliotekų portalas
     
     Vakar vyksiančios Lietuvos bibliotekininkų draugijos metinės konferencijos metu buvo pristatytas Lietuvos viešųjų bibliotekų portalas (www.bibliotekos.lt/, www.libraries.lt/).
    Portalo tikslas - pristatyti visuomenei Lietuvos viešųjų bibliotekų vertybes, geriau supažindinti piliečius su viešųjų bibliotekų veikla bei paslaugomis, skelbti naujausią informaciją, skirtą vartotojams, bibliotekininkams, partneriams ir rėmėjams, sukurti galimybę bibliotekų darbuotojams bendrauti tarpusavyje ir su vartotojais: užduoti klausimus, išsakyti savo nuomonę, dalyvauti diskusijose, vykdyti apklausas.
    Lietuvos viešųjų bibliotekų portalo sukūrimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija.

     
     
    2006-02-24    â€žProfesijos vadovas 2006“ – jau bibliotekose ir internete
     
     ES Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondo Euroguidance projekto darbuotojai iÅ¡leido jau Å¡eÅ¡tąjį kasmetinį žinyną „Profesijos vadovas 2006“. Per Å¡eÅ¡erius gyvavimo metus Å¡is leidinys tapo populiariausia moksleivių, mokytojų, profesijos patarėjų knyga.
    Naujajame knygos leidime visi besidomintys ras profesijų aprašus, atnaujintą informaciją apie profesinio mokymosi galimybes, aukštojo mokslo studijas Lietuvoje ir užsienyje. „Profesijos vadovas 2006“ ypatingas ir tuo, kad šiemet didesnį dėmesį sudarytojai skyrė moksleivių savęs pažinimui ir profesiniam apsisprendimui, pateikdami įdomių straipsnių apie karjeros planavimą, darbo rinkos tendencijas bei du naujus savęs pažinimo testus.
    Bendrojo lavinimo mokykloms skirti „Profesijos vadovo 2006“ egzemplioriai nemokamai pristatyti jų savivaldybių arba apskričių administracijoms. Viešosios bibliotekos, Vilniaus miesto ir Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios mokyklos leidinį gavo tiesiogiai.
    Naujausias „Profesijos vadovas 2006“ turi praplėstas naujas paieškos galimybes ir yra laisvai prieinamas kiekvienam internete adresu www.euroguidance.lt/profesijosvadovas

     
     
    2006-02-23    Sugrįžusio pianisto koncertai Lietuvoje
     
     Vasario 21 dieną Kaune, o vasario 22-ąją Vilniuje publiką vėl sukvietė į Lietuvą sugrįžęs koncertuoti pianistas Povilas Stravinskas. Kartu su Lietuvos kameriniu orkestru jis atliko Johanno Sebastiano Bacho Koncertą fortepijonui ir orkestrui. Taip pat skambėjo Marcelio Rubino, Nino Rotos ir Dmitrijaus Å ostakovičiaus kÅ«riniai, interpretuojami Lietuvos kamerinio orkestro ir jauno, charizmatiÅ¡ko bei labai talentingo serbų kilmės dirigento Aleksandaro Markovičiaus.
    Šiuo metu JAV gyvenantis pianistas Povilas Stravinskas 1976-1990 metais buvo Lietuvos filharmonijos solistas bei tuometinės Konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas, jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas. Jis kartu su Modestu Pitrėnu tapo VII tarptautinio Grzegorzo Fitelbergo dirigentų konkurso Katovicuose (Lenkija) I premijos ir aukso medalio laureatu.

     
     
    2006-02-23    Teikiama parama mokytojų perkvalifikavimo studijoms
     
     Å vietimo ir mokslo ministerija Å¡iais metais finansuos 800 mokytojų perkvalifikavimo studijas aukÅ¡tosiose mokyklose. Mokytojų ir ikimokyklinių įstaigų auklėtojų perkvalifikavimo studijoms iÅ¡ dalies finansuoti Å¡iemet skirta 700 tÅ«kst. litų.
    2006 metais lėšų studijoms bus skiriama tiems mokytojams, kurie jau priimti į studijas Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogų perkvalifikavimo centrą, Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institutą, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutą, Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutą, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centrą, Kauno technologijos universiteto Edukologijos institutą. Atrenkant mokytojus, pirmenybė teikiama tiems, kurie nėra laikomi mokomojo dalyko specialistais ar neturi pedagogo kvalifikacijos, taip pat pradinio ugdymo mokytojams, siekiantiems įgyti kitą kvalifikaciją (specialybę).
    Finansuojamų vietų skaičius nustatytas atsižvelgiant į nedarbo lygį regionuose, darbo neturinčių mokytojų skaičių, specialistų poreikį mokyklose.
    Pernai mokytojų perkvalifikavimo studijoms iš dalies finansuoti buvo skirta 498 tūkst. litų, finansinę paramą gavo 650 mokytojų, iš jų 50 medicinos seselių, dirbančių auklėtojomis ikimokyklinėse įstaigose. Be to, buvo finansuojamos perkvalifikavimo studijos mokytojams tų mokyklų, kuriose vyko Mokyklų tobulinimo programos bandomasis tinklo pertvarkos projektas. Šių mokytojų perkvalifikavimo studijoms buvo skirta 394 tūkst. litų.

     
     
    2006-02-22    Knygos meno konkurso „Vilnius 2005“ laureatai
     
     KultÅ«ros ministerijoje įvyko kasmetinis Knygos meno konkursas ,,Vilnius 2005”. IÅ¡ konkursui 31 leidyklos pateiktų 88 knygų atrenkančioji komisija antrajam konkurso ratui atrinko 35 leidinius.
    Vertinančiajai komisijai rekomendavus, pirmoji premija skirta Broniui Leonavičiui, antroji premija Sigutei Chlebinskaitei, trečioji - Izaokui Zibucui. 10 paskatinamųjų premijų atiteko dailininkams Ievai Babilaitei, Jūratei Bizauskienei, Gedui Čiuželiui, Eugenijui Karpavičiui, Junko Iga ir Džiugui Katinui, Romui Orantui, Arūnui Prelgauskui, Laisvydei Šalčiūtei, Povilui Utovkai ir Alfonsui Žviliui. Lietuvos dailininkų sąjungos premija paskirta dailininkei Sigutei Chlebinskaitei. Vilniaus dailės akademijos premija jaunajam dailininkui atiteko dailininkui Povilui Utovkai.
    Diplomai laureatams bus įteikti Baltijos knygų mugės / Vilniaus knygų mugės metu.
    Knygos meno konkursą Vilnius 2005 organizavo Kultūros ministerija, Dailininkų sąjunga bei Vilniaus Dailės akademija.

     
     
    2006-02-22    Paskelbtas pirminės narkomanijos prevencijos programų konkursas
     
     Å vietimo ir mokslo ministerija paskelbė Pirminės narkomanijos prevencijos programų finansavimo konkursą, kuris yra vykdomas įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programą. Pirminės narkomanijos prevencijos programų konkursui Å¡iemet skirtas 1 milijonas 700 litų (pernai – kiek daugiau nei pusė milijono litų).
    Konkurso tikslas – suteikti vaikams, tėvams, mokytojams ir visai mokyklos bendruomenei tinkamų pirminės narkomanijos prevencijos žinių, diegti gyvenimo įgūdžius ir vertybines nuostatas, užkertant kelią socialinės rizikos veiksniams. Konkurso uždaviniai - skatinti apskričių viršininkų, savivaldybių administracijas, mokyklas, asociacijas, kad jos vykdytų pirminės narkomanijos prevencijos ir ankstyvosios intervencijos programas. Taip pat - plėtoti mokyklų bendradarbiavimą su vietos bendruomene, policija, sveikatos priežiūros ir kitomis įstaigomis; ugdyti mokinių atsparumą kvaišalų vartojimui, kritinį mąstymą, atsakomybę už savo elgesį.
    Programas konkursui gali teikti valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės įstaigos, organizacijos, kiti juridiniai asmenys, dirbantys pirminės narkomanijos prevencijos ir ankstyvosios intervencijos srityse.
    Programos gali apimti šias sritis: alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo pirminė prevencija ir ankstyvoji intervencija mokyklos bendruomenėje bei socialinių pedagogų, psichologų, klasių auklėtojų ir pirminės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimas.
    Konkursui paraiškos teikiamos iki vasario 28 dienos.

     
     
    2006-02-21    Europos mokslinių tyrimų erdvės
     
     Lietuvoje buvo jau penki (iÅ¡ Å¡eÅ¡ių) kvietimai teikti paraiÅ¡kas bendros Europos mokslinių tyrimų erdvės kÅ«rimo, stiprinimo, struktÅ«rizavimo ir technologijų plėtros programai (6BP), kurios biudžetas 2002-2006 metais sudaro 17,5 mlrd. eurų. Dauguma projektų vykdomi, didžioji dalis pinigų jau paskirstyta.
    Išankstiniais duomenimis, pirmiems 5 kvietimams teiktose 280 mokslinių tyrimų projektų paraiškose partnerės buvo 340 Lietuvos institucijų. Iš jų atrankos barjerą įveikė ir buvo teigiamai įvertintas 91 projektas. Juos rengiant kaip partnerės dalyvavo 111 institucijų iš Lietuvos.
    Ir pagal aktyvumą teikiant paraiškas, ir pagal vykdomų projektų skaičių bei gaunamą finansavimą pirmauja Kauno technologijos universitetas. Jo darbuotojai dalyvauja kuriant 9 projektus, jiems įgyvendinti iš 6BP numatoma gauti 4,5 mln. litų. Pagal gaunamų lėšų kiekį Šiaulių universitetas yra antrojoje vietoje - 1,9 mln. litų, vykdo 3 projektus, o teikė 7 paraiškas. Vilniaus universitetas (VU) vykdo 5 projektus, jiems iš 6BP gauna 1,4 mln. litų. Šiek tiek mažiau - 1,2 mln. litų - 2 projektams vykdyti gauna Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Tarp valstybinių institutų aktyviausias yra Puslaidininkių fizikos institutas: gauna 1,8 mln. litų ir dalyvauja vykdant 3 projektus, vienam jų ir vadovauja, o tai dar labai reta Lietuvoje. VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas vykdo vieną projektą, jam skiriama 585 tūkst. litų; 2 projektus (parama 466 tūkst. litų) vykdo Valstybinis informacinės technologijos institutas. 6-osios bendrosios programos IVT projektuose dalyvauja 11 Lietuvos įmonių. Iš 6BP jos turėtų gauti 3,2 mln. litų, tai sudarytų 50 proc. moksliniams tyrimams reikalingų lėšų. Kitą pusę sąnaudų jos turi investuoti pačios. Projektuose dalyvauja ir daugelis kitų, atrodytų, su moksliniais tyrimais mažai susijusių institucijų, pvz., Birštono savivaldybė, asociacija INFOBALT, pagrindinė Šiaulių miesto mokykla "Juventa", Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir kitos.
    Išankstiniais duomenimis, pagal buvusius kvietimus Lietuva turėtų gauti daugiau nei 21 mln. litų, lenkia Latviją (8 mln. litų), Estiją (15 mln. litų), bet gerokai atsilieka nuo Lenkijos (126 mln. litų).

     
     
    2006-02-21    ES skelbia jaunųjų menininkų konkursą „Stereotipų laužymas“
     
     ES informacinė kampanija „Už įvairovę. PrieÅ¡ diskriminavimą“ kviečia meno bei dizaino studentus iÅ¡ visos ES kÅ«rybiÅ¡kai iÅ¡sakyti savo požiÅ«rį į įvairovę ir dalyvauti plakatų konkurse „Stereotipų laužymas“. Konkurse gali dalyvauti dailės, grafinio dizaino, komunikacijų dizaino, vaizdinės komunikacijos, žiniasklaidos dizaino ir susijusių disciplinų studentai iÅ¡ visų 25 ES valstybių narių. Jie turės sukurti dizaino darbą, kuris skatintų įvairovę. Å is darbas turi bÅ«ti toks, kad jį bÅ«tų galima atkurti ant A2 dydžio plakato.
    Konkursas vyks iki 2006 metų liepos 31 dienos. Nugalėtojai bus paskelbti 2006 metų rugpjūčio pabaigoje. Geriausi darbai paklius į ekspoziciją, kuri keliaus po Europą kartu su „Už įvairovę. Prieš diskriminavimą“ vilkiko turnė. Konkurso laimėtojas(ai) bus apdovanoti prizais, kurių vertė sieks iki 2500 eurų. Be to, bus įsteigtas prizas laimėtojo meno mokyklai arba universitetui. Studentai gali pateikti savo darbą internete arba atsiųsti paštu.
    Plakatai, skrajutės ir informaciniai paketai bus išdalinti švietimo įstaigoms. Be to, vyks viešųjų ryšių kampanija, konkursas „Stereotipų laužymas“ bus pagarsintas renginiuose, skirtuose jaunimui, veiks svetainė, kurioje bus pateikiama naujausia informacija apie konkursą.

     
     
    2006-02-20    Europos filmų mugėje pristatytas ir Lietuvos kinas
     
     Vasario 9-19 d. Berlyne vyko vienas didžiausių metų renginių – Tarptautinis Berlinalės kino festivalis.
    Nors lietuviški filmai šiemet festivalyje nedalyvavo, tačiau festivalio svečiai ir dalyviai su Lietuvos kinu galėjo susipažinti Europos filmų mugėje. Žiūrovai mugėje galėjo išvysti Š. Barto filmą ,,Septyni nematomi žmonės“, A. Puipos ,,Dievų miškas“, A. Juzėno ,,Getas“ ir J. Leikaitės animacinį filmą ,,Užgavėnės“. Tarp dokumentinių filmų – A. Matelio ,,Prieš parskrendant į žemę“, G. Beinoriūtės ,,Vulkanovka“, Matuzevičių ,,Horizontai“ ir I. Kurklietytės ,,Kristina Kristuje“.
    Berlinalės kino festivalyje specialioje programoje buvo pakviesti dalyvauti ir penki jauni Lietuvos kinematografijos atstovai - prodiuserė Ieva Norvilienė, kinematografė Rugilė Bardžiukaitė, prodiuseris Martynas Mickėnas, scenarijų autorė Kristina Buozytė ir leidėjas Dominykas Kilčiauskas.
    Europos filmų mugėje pristatyta trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos — kino industrija. Jau penktus metus iš eilės organizacija ,,Baltic Films“ mugėje pristatytas šių trijų šalių kinas. „Baltic Films“ įkurta 2005 m., trims Baltijos valstybėms – Lietuvai, Latvijai ir Estijai – Liubeke pasirašius bendradarbiavimo sutartį. „Baltic Films“ stende pristatyti 2005 metais sukurti lietuviški filmai, katalogai ir informacinė medžiaga.

     
     
    2006-02-20    Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programos pokyčiai
     
     Dabar galiojanti lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programa rengta 2003 m. Vėliau jos galiojimas buvo tęsiamas.
    Esminis šios redakcijos skirtumas yra tas, kad naujojoje programos redakcijoje keičiama lietuvių kalbos egzamino užduoties struktūra: rašybos, skyrybos, kalbos kultūros užduotys keičiamos teksto kūrimo užduotimi. Ši užduotis ir esminiai rašytinio teksto kūrimo reikalavimai buvo įrašyti ir 2003 metų programoje. Naujojoje redakcijoje šie reikalavimai sukonkretinti: nurodyti vertinimo kriterijai, pateikti jų aprašai, kriterijų svarba, užduoties apimtis. Teksto struktūros, kalbinės raiškos, kalbos taisyklingumo kriterijai ir mokytojams, ir mokiniams gerai žinomi, šiek tiek naujesnis dalykas - teksto kūrimo užduoties turinio vertinimas. Prie programos pateikti ir teksto kūrimo užduočių pavyzdžiai, ir tų užduočių vertinimo kriterijai. Tai tik pavyzdžiai, projektai. Vertinimo kriterijų aspektai, aprašai, normos buvo kuriami remiantis nedidelių bandymų rezultatais. Šie aprašai, normos gali būti keičiami, koreguojami, atsižvelgiant į būsimų bandomųjų užduočių rezultatus. Svarbu, kad būtų išlaikytos programoje numatytos kriterijų svarbos proporcijos. Šiek tiek pakoreguotos ir interpretacijos vertinimo kriterijų proporcijos. Teksto kūrimo užduotis daugiau skirta bendriesiems teksto kūrimo gebėjimams ir raštingumo įgūdžiams įvertinti, o teksto interpretacijos pirmoji paskirtis -įvertinti žinias ir gebėjimus, siejamus su literatūriniu (kultūriniu) ugdymu. Tad ir vertinant didesnis svoris turėtų tekti turiniui. Senajame programos variante valstybinės interpretacijos turinio vertinimas sudarė apie 40 proc. bendro įvertinimo, dabar - 50 proc. Mokyklinio egzamino interpretacijos į rašinio turinio vertinimas sudarė apie 30 proc. bendro įvertinimo, dabar - 40 proc. Tai nereiškia, kad bus įvesta naujų turinio vertinimo aspektų ar pan. Tiesiog bus pakoreguota vertinimo instrukcija suteikiant kriterijui atitinkamą svorį. Beje, naujosios redakcijos projekte siūloma ilginti lietuvių kalbos egzamino trukmę (buvo 2, dabar - 3 val.).

     
     
    2006-02-19    Naujoji Baltijos architektÅ«ra Berlyne
     
     Vokietijos architektÅ«ros centre (DAZ) Berlyne Å¡alia naujosios Vidurio ir Rytų Europos architektÅ«ros parodos ,,Emerging Identities – East“, kurioje eksponuojami architektÅ«ros firmų ,,4+ Architects“, Audrius Ambrasas Architects, Archipolis, R. Paleko ARCH studija, Vilius ir partneriai projektai, surengtas Baltijos Å¡alių architektÅ«rai skirtas seminaras "Naujoji Latvijos, Estijos ir Lietuvos architektÅ«ra".
    Seminaro metu, kuriame Lietuvos inovatyviosios architektūros krypčiai atstovavo Rolandas Paleko ARCH studija, su Estijos, Latvijos ir Vokietijos kolegomis buvo diskutuojama ne tik apie naująją šių šalių architektūrą , bet ir pristatomi naujausi Baltijos šalių biurų bei oficialių statinių projektai. Jaunieji Vokietijos architektai dalinosi patirtimi, įgyta per keletą metų ne tik stebėjus, bet ir dirbus Baltijos regione.

     
     
    2006-02-19    Nacionalinį diktantą geriausiai parašė moterys
     
     Å eÅ¡tadienį Vilniuje įvyko antrasis Nacionalinio diktanto konkurso turas, kuriame varžėsi 83 geriausiai pirmajame ture pasirodę dalyviai. IÅ¡ jų ir buvo iÅ¡rinktas raÅ¡tingiausias lietuvis.
    Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtoja tapo 26 metų buhalterė iš Kauno Akvilė Andziukevičiūtė. Ji buvo išrinkta iš penkių geriausiai parašiusiųjų.
    Organizatoriai teigė, jog antrasis Nacionalinio diktanto turas buvo gerokai sunkesnis, tad jį teisingai parašęs tikrai vertas nugalėtojo vardo.
    Raštingiausias konkurso dalyvis buvo apdovanotas Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto įsteigtu prizu - Visuotinės lietuvių enciklopedijos komplektu.

     
     
    2006-02-18    Paskelbti pretendentai į kÅ«rybiÅ¡kiausio lietuviÅ¡ko kÅ«rinio premiją
     
     Vilniaus knygų mugėje bus paskelbtas kasmetinės Lietuvių literatÅ«ros ir tautosakos instituto premijos laureatas. Å i premija teikiama už praėjusiais metais iÅ¡leistą kÅ«rybiÅ¡kiausią Å¡iuolaikinės lietuvių literatÅ«ros kÅ«rinį.
    Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas paskelbė 12 kandidatų, pretenduojančių į premiją. Tai - rašytojai Juozas Aputis už noveles "Vieškelyje džipai", Laura Sintija Černiauskaitė už apysakų, novelių ir pjesių rinkinį "Artumo jausmas", Gintautas Dabrišius už eilėraščius "Sviest akmenuką", taip pat Donaldas Kajokas už poeziją "Karvedys pavargo nugalėti". Ramūnas Klimas nominuotas premijai už romaną "Maskvos laikas", Aidas Marčėnas - už lyrikos rinkinį "Pasauliai", Vytautas Martinkus už apysakų rinkinį "Šuns mazgas", Kęstutis Navakas už esė "Gero gyvenimo kronikos", Sigitas Parulskis už esė rinkinį "Miegas ir kitos moterys" , Rolandas Rastauskas - esė rinktinę "Kitas pasaulis", Alvydas Šlepikas - noveles "Lietaus dievas" , Tomas Venclova už eilėraščių rinkinį "Sankirta".
    Laureatas bus paskelbtas Vilniaus knygų mugės metu, o premija įteikta minint nepriklausomybės atkūrimo šventę, Kovo 11-ąją, Vileišių rūmuose.
    Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kasmetinę premiją už praėjusiais metais išleistą šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinį įsteigė prieš trejus metus.
    2003 metais instituto literatūros premiją pelnė prozininkė Bitė Vilimaitė už novelių rinktinę "Papartynų saulė", 2004 metais - poetas Tomas Butkus už poezijos knygą "Generuotos kalbos mutacija", pernai premija įteikta rašytojui Mariui Ivaškevičiui už pjesę "Madagaskaras".

     
     
    2006-02-18    Vilniaus universiteto studentams - didesnės stipendijos
     
     Iki Å¡iol VU studentai už gerus ir labai gerus mokymosi rezultatus kas mėnesį gaudavo dviejų dydžių stipendijas: 125 ir 250 litų. Gruodžio mėnesį keisdamas stipendijų skyrimo nuostatus VU senatas, kuriame yra ir studentų atstovų, nutarė padidinti stipendijas puse MGL, tai yra 72,5 lito. Tačiau sumažėjo socialinėms stipendijoms skiriamų lėšų.
    Ankstesniuose nuostatuose buvo apibrėžta, kad 30 procentų visų stipendijų turi būti socialinės, tai yra skiriamos studijuojantiems sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams. Nuo šiol šį procentą kiekvienam semestrui nustatys universiteto senatas. Nuspręsta 85 procentus skirti akademinėms stipendijoms, o 15 – socialinėms. Tai dvigubai mažiau, nei buvo iki šiol. Didinti socialinių stipendijų negalima, nes Vyriausybės nutarimu socialinės stipendijos negali būti didesnės nei vienas MGL - 125 litai. Labiausiai piktina tokia Vyriausybės nustatyta socialinės stipendijos riba. Padidintos akademinės stipendijos taip pat pasiekė Vyriausybės apibrėžtą pustrečio MGL - šiek tiek daugiau nei tris šimtus litų.
    Planuojama, kad po poros metų Lietuvos aukštosiose mokyklose tiek socialinės, tiek akademinės stipendijos labai padidės, bet jas gaus žymiai mažiau studentų.
    VU 2006-ųjų akademinėms ir socialinėms stipendijoms gavo per 14 milijonų litų. Tai 300 tūkst. litų daugiau nei pernai. VU Studijų direkcijos teigimu, padidinus stipendijas už gerą mokymąsi ir skiriant mažiau lėšų socialinėms, stipendijas gaunančiųjų skaičius nežymiai sumažės.

     
     
    2006-02-17    Å iuolaikinio meno centre – nemokamos ekskursijos po parodas
     
     Nuo Å¡iol kartą per savaitę, kiekvieną trečiadienį 15 valandą, Å iuolaikinio meno centro lankytojams suteikiama galimybė apžiÅ«rėti parodas kartu su menotyrininke Renata Dubinskaite, kuri papasakos apie parodų sumanymą, autorius, kÅ«rinius ir atsakys į žiÅ«rovų klausimus. Ekskursijos nemokamos. Ä® jas iÅ¡ anksto registruotis Å MC kasos telefonu reikia tik didesnėms nei 15 asmenų grupėms.
    Jau išleisti šiuo metu ŠMC veikiančios britų šiuolaikinio dizaino parodos „Mano pasaulis“ katalogai lietuvių kalba. Parodų lankytojams jie dalinami nemokamai. Katalogų skaičius ribotas.

     
     
    2006-02-17    Rengiamasi įvesti naują socialinės paramos mokiniams rūšį, skirtą pasiruoÅ¡ti mokyklai
     
     Socialinės paramos nepasiturinčių Å¡eimų mokiniams įstatymo projekte numatyta teikti reikalingą socialinę paramą nepasiturinčiai gyvenančių Å¡eimų vaikams – prieÅ¡ prasidedant naujiems mokslo metams aprÅ«pinti bÅ«tiniausiais mokinio reikmenimis, per mokslo metus nemokamai maitinti ir užtikrinti mokiniams pilnavertį maitinimą mokyklose – pusryčius ir pietus.
    Įstatymu siūloma nustatyti naują socialinės paramos mokiniams rūšį, skirtą pasiruošti mokyklai, t.y. mokinių aprūpinimą būtiniausiais mokinio reikmenimis, skiriant vienam mokiniui iki 150 litų. Ši parama galėtų būti skiriama kasmet visiems mokiniams, kuriems ji reikalinga.
    Iki šiol pastaruosius trejus metus prieš naujus mokslo metus iš valstybės rezervo fondo ar peržiūrėjus valstybės biudžetą būdavo skiriamos lėšos padėti nepasiturinčių šeimų vaikams pasiruošti mokyklai. Šiemet pirmą kartą lėšos, skirtos moksleivių pasiruošimui mokyklai, yra numatytos valstybės biudžete – 8 mln. Lt.
    Įstatymo projekte numatyta sustiprinti mokyklų steigėjų atsakomybę už tikslingą valstybės biudžeto lėšų panaudojimą maitinant moksleivius bei užtikrinti efektyvų socialinės paramos mokiniams organizavimą.
    Vyriausybės pritarė šiam įstatymo projektui ir teiks jį Seimui. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d.

     
     
    2006-02-16    Apdovanoti projekto „LT tapatybė 2005“ laureatai
     
     Lietuvos Respublikos PrezidentÅ«roje įvyko Lietuvos instituto surengto projekto „LT tapatybė“ finalinė ceremonija – paskelbti ir apdovanoti 2005-ųjų penkių nominacijų laureatai. Pagrindiniu prizu už Lietuvos garsinimą pasaulyje sutartine komisijos ir visuomenės valia buvo apdovanotas disko metikas Virgilijus Alekna. Specialių apdovanojimų laureatais tapo: lietuviÅ¡kos bendrojo lavinimo mokyklos Maskvoje direktorė Solveiga Valatkaitė (IÅ¡eivijos nominacija), sportinių Å¡okių ansamblis „Žuvėdra" (Jaunimo nominacija), kÅ«rybinis A. Bučo, M. Bučienės ir V. Ozarinsko kolektyvas, (NovatoriÅ¡kumo nominacija), pianistė MÅ«za Rubackytė (Lietuvos mÅ«zos nominacija).
    Laureatus pasveikino ir specialiai renginiui sukurtas bronzinio lašo formos statulėles kartu su piniginėmis premijomis įteikė prezidentas Valdas Adamkus.

     
     
    2006-02-16    Parengta Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa
     
     Å vietimo ir mokslo ministerija parengė ir pateikė LR Vyriausybei tvirtinti „Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą“. Programa užsibrėžė uždavinius atnaujinti formalųjį ir neformalųjį pilietinio bei tautinio ugdymo turinį Lietuvos ir užsienio lietuvių mokyklose, pagerinti mokytojų ir dėstytojų kompetenciją Å¡iose srityse, sustiprinti demokratinę mokyklų kultÅ«rą. Siekiant Å¡ių uždavinių numatoma inicijuoti ir remti mokyklų bendruomenių kuriamus ir įgyvendinamus pilietinio bei tautinio ugdymo projektus. Taip pat inicijuoti ir sukurti reikalingų mokymosi Å¡altinių, vaizdinių priemonių, jomis bei valstybine, tautine simbolika aprÅ«pinti mÅ«sų mokyklas.
    Pagal šią programą, pilietinį ir tautinį vaikų bei jaunimo ugdymą skatinančioms priemonėms numatyta skirti finansavimą iš valstybės biudžeto. Šiemet skirta 690 tūkst. litų. Be to, pažintinei mokinių veiklai (ekskursijoms į muziejus, žymias vietas) finansuoti pirmą kartą mokinio krepšelyje šiemet skirta 2,5 mln. litų.
    Remdamasi programoje numatytomis nuostatomis, Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo ir pirmą kartą po 1990 m. išleido 2000 plakatų, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Plakatus gavo kiekviena Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinė mokykla. Artimiausiomis dienomis bus išleisti plakatai, skirti Kovo 11-ajai.
    Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija taip pat parems keletą patriotinio ir tautinio ugdymo projektų, kuriuos vykdo mokyklos.

     
     
    2006-02-15    Po trejų metų pertraukos pasirodė du nauji Andriaus Mamontovo albumai
     
     Po trejų metų pertraukos vasario 14 d. pasirodė naujų Andriaus Mamontovo dainų albumas "Saldi. Juoda. Naktis". Tą pačią dieną iÅ¡leistas ir instrumentinės muzikos Andriaus Mamontovo albumas "Tyla". Didžiausi muzikanto gerbėjai galės įsigyti ir specialią pakuotę, joje bus sudėti abu albumai.
    Muzikos gerbėjai praėjusiais metais įvairiuose koncertuose jau girdėjo kelis naujus Andriaus Mamontovo kūrinius. Gruodžio mėnesį išleistas pirmasis albumo "Saldi. Juoda. Naktis" radijo singlas "Liūdesio angelas" įsitvirtino radijo stočių topų viršūnėse. Naujoms dainoms įrašyti prireikė daugiau nei pusės metų.
    Ne visos "Saldi. Juoda. Naktis" įrašų sesijos dainos pateko į albumą. Kaip ir įrašant ankstesnį albumą "Beribiam danguje", viena daina nepateko į albumą ir bus pristatyta atskirai. A.Mamontovo teigimu, instrumentinio albumo "Tyla" kompozicijos buvo rašomos pastaruosius trejus metus. Šio albumo kūrinys "Išvaduok mane" buvo tapęs projekto "Užsišaldę lede" himnu. Pagal pasirinktą albumo "Tyla" kūrinį šokį ketina pastatyti šokių studija "Todes". Ankstesnis Andriaus Mamontovo diskas "Beribiam danguje" buvo išleistas dar 2003 metais ir pripažintas geriausiu albumu "Bravo" apdovanojimuose. Šį titulą pelnė ir 2002 metais pasirodęs dainininko albumas "O, meile!". Kiekvieno iš šių albumų parduota arti 20 tūkst.

     
     
    2006-02-15    Mokyklų bendruomenės gerai vertina prevencinę veiklą
     
     Å vietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas tyrimas “Prevencinio darbo grupių mokyklose ir koordinavo grupių savivaldybėse veiklos vertinimas”. Jį Å vietimo ir mokslo ministerijos užsakymu, atliko UAB ,,Factus dominus'. Tyrime dalyvavo 1624 respondentai – 8-12 klasių mokiniai, tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai, mokyklų prevencinio darbo grupių nariai ir savivaldybės koordinavimo grupių nariai.
    Tyrimas parodė, kad svarbiausi prevencinės veiklos prioritetai – saugios mokyklos aplinkos kūrimas, žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio vartojimo, narkomanijos) prevencijos, mokymosi motyvacijos bei užimtumo skatinimas, mokyklos bendruomenės švietimas ir įtraukimas į bendrą veiklą. Dauguma apklaustųjų nurodė, kad prevencinės veiklos sritį pasirenka atlikę tyrimą, kokios problemos aktualiausios mokyklos bendruomenei.
    Mokinių ir jų tėvų vertinimu prevencinė veikla mokykloje vykdoma gerai. 80 proc. mokinių teigia, kad jų mokyklose vykdomi prevencinės veiklos projektai jiems yra naudingi, 88 proc. mokinių nurodė, kad prevencinių projektų metu įgyja naujų žinių bei informacijos, 56 proc. pažymėjo, jog įvairių seminarų bei diskusijų metu vyksta informacijos sklaida tarp bendraamžių.
    Mokykloje vykdomos teisės pažeidimų, alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, nusikalstamumo, ŽIV/AIDS prevencijos veiklos programos. Pagrindinis dėmesys skiriamas pirminei prevencijai, priemonėms, kurios ugdo vaikų ir jaunimo atsparumą neigiamiems gyvenimo reiškiniams dar prieš susiduriant su jais.
    Respondentų teigimu, vykdant prevencinę veiklą, mokyklose organizuojamos įvairios akcijos, renginiai, konkursai. Didesnė dalis šių renginių planuojami ir organizuojami atsižvelgiant į mokinių norus ir pageidavimus. Be to, prevencinė veikla integruojama į mokomųjų dalykų: daugiausiai į biologijos ir gamtos, etikos, lietuvių kalbos dalykų turinį.

     
     
    2006-02-14    Paskelbti studentų teisinės padėties Lietuvoje tyrimo "Studentų teisinė padėtis Lietuvoje" rezultatai
     
     VÅ¡Ä® “Vilniaus universiteto Teisės klinika” atliko tyrimą “Studentų teisinė padėtis Lietuvoje”. Tai yra pirmas tokio pobÅ«džio tyrimas Lietuvoje, kuriuo apibendrinami studentų teisinę padėtį reglamentuojantys teisės aktai. Atliktu tyrimu siekiama pateikti studentams apibendrintą nacionalinių teisės aktų analizę. Tyrimo idėja gimė nusprendus bendradarbiauti su didžiausiu Lietuvoje studentų informaciniu portalu www.studentuera.lt, kuriame “Teisės klinika” įsteigė savo skiltį “Pagalba studentui”.
    Tyrimą “Studentų teisinė padėtis” sudaro 4 dalys, kuriose aptariamas studijų procesas Lietuvos aukštosiose mokyklose, su juo susiję klausimai (stipendijos, mokesčiai už mokslą, stažuotės ir t.t.), studentų savivalda bei jos įtaka studijų procesui, socialinės studentų garantijos, taip pat pateikiama kita svarbi informacija (karinė įskaita, sveikata ir pan.). Šis tyrimas yra svarbiausių LR teisės aktų, priimtų iki 2005 m. lapkričio 15 d. ir nusakančių studentų teisinę padėtį, sąvadas.

     
     
    2006-02-14    Vakaro skaitymai: rinkis pjesę lietuviÅ¡ką
     
     Keistuolių teatras pristatė projektą, skirtą Å¡iuolaikinės lietuviÅ¡kos dramaturgijos skatinimui bei sklaidai, „Vakaro skaitymai: rinkis pjesę lietuviÅ¡ką“. Tai – reguliariai kamerinėje Keistuolių teatro aplinkoje vyksiantys pjesių skaitymai, kurių metu bus pristatomos dabartinių lietuvių dramaturgų pjesės. Dėmesys bus skirtas ir jaunų, dar nežinomų talentingų kÅ«rėjų dramaturgijos pristatymui. Tuo pat metu, bendradarbiaudami su Jaunųjų dramaturgų klubu D5, Lietuvos radiju bei interneto portalu www.rasyk.lt, projekto organizatoriai siekia sukaupti Å¡iuolaikinės lietuvių dramaturgijos archyvą. Projektu siekiama kviesti dramaturgus aktyviau kurti bei pristatyti savo kÅ«rybą publikai.
    Projekto pradžia – 2006 m. vasario-kovo mėn. Pirmieji skaitymai vyks kas dvi savaites (ketvirtadieniais), projektui įsibėgėjus planuojama skaitymus rengti kas savaitę. Kiekvieną vakarą sudarys dvi dalys – pjesės skaitymas bei tiesioginis bendravimas su žiūrovais. Jo metu bus galima aptarti pirmojoje vakaro dalyje perskaitytą pjesę, išgirsti publikos atsiliepimus, padiskutuoti, pakalbėti apie šiuolaikinį teatrą ir t.t. Pjesių autoriai taip pat bus kviečiami dalyvauti ir rengiant jų pjesių skaitymus.
    Vakarai vyks Keistuolių teatro Mažojoje salėje.

     
     
    2006-02-13    Vilniaus senamiestį vertino tarptautiniai ekspertai
     
     Penktadienį Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentÅ«ros rengiamo tarptautinio darbinio seminaro metu įvairių Å¡alių ekspertai aptarė Vilniaus Senamiesčio iÅ¡saugojimo ir atgaivinimo deÅ¡imties metų patirtį bei parengė gaires specialiai studijai.
    Aptarta pozityvi Vilniaus patirtis, atgaivinant senamiestį. Šis pavyzdys naudingas tiek regionui, tiek pasauliui. Diskusijų metu, drauge su tarptautiniais ekspertais, aptartos ir tolesnio Vilniaus vystymosi perspektyvos. Ekspertai kalbėjo ir apie istorinių Vilniaus pastatų atkūrimą.
    Seminare dalyvavo Rygos ir Talino paveldosaugos institucijų vadovai. UNESCO Pasaulio paveldo komitetas sesijų metu Vilnių ne kartą minėjo kaip pavyzdį kitiems Pasaulio paveldo miestams. Vilnius aktyviai dalyvauja Pasaulio paveldo miestų organizacijos (PPMO) veikloje, o prieš ketverius metus buvo apdovanotas šios organizacijos garbės raštu.

     
     
    2006-02-13    Globos iÅ¡mokų siÅ«loma nemokėti nepažangiems moksleiviams ir studentams
     
     Globos iÅ¡mokų siÅ«loma neskirti ir nemokėti asmenims, už nepažangų mokymąsi paÅ¡alintiems iÅ¡ mokymo įstaigų arba be pateisinamos priežasties nelankiusiems paskaitų ir neatsiskaičiusiems bent už vieną semestro mokymo programos dalyką. Tai numato IÅ¡mokų vaikams įstatymo pataisos, kurias Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo konservatorius Arimantas Dumčius. Nepažangiems asmenims globos iÅ¡mokų mokėjimo tvarką siÅ«loma keisti nuo Å¡ių metų liepos mėnesio. Taip pat A.Dumčius siÅ«lo globos iÅ¡mokas mokėti asmenims savo noru perėjusiems iÅ¡ vienos mokymo įstaigos į kitą, nepriklausomai nuo mokymo įstaigos pakopos.
    Šiuo metu galiojantys įstatymai numato, kad globos išmoka neskiriama ir nemokama asmenims, daugiau kaip du kartus įstojusiems į tos pačios pakopos mokyklą ar įstojusiems į žemesnės pakopos mokyklą.
    Globos išmokos mokamos globėjams, kol jo globojamas asmuo sulaukia pilnametystės, vėliau išmoką gauna pats globotinis, jeigu jis mokosi, bet ši išmoka jam mokama ne ilgiau negu jam sukanka 24 metai.
    Globos išmoka siekia 4 minimalius gyvenimo dydžius (500 litų). Jos būna mažesnės, jeigu asmuo gauna našlaičio pensiją ir alimentus iš tėvų.

     
     
    2006-02-12    Premijuoti geriausi 2005-ųjų metų kompozitoriai ir muzikologai
     
     Trečią kartą Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtuose geriausių kÅ«rinių rinkimuose kÅ«rėjai varžėsi penkiose kategorijose - sceninių, orkestrinių, kamerinių, vokalinių/chorinių kÅ«rinių bei elektroakustinės muzikos. Kiekvienos jų laimėtojams įteiktos premijos nuo tÅ«kstančio iki 5 tÅ«kstančių litų.
    Vilniaus rotušėje pagerbti praėjusiais metais sukurtų geriausių akademinės muzikos kūrinių autoriai. „Metų muzikos kūrinių LT – 2005“ premijos įteiktos kompozitoriams Onutei Narbutaitei, Anatolijui Šenderovui, Vytautui Barkauskui, Vytautui V. Jurgučiui.
    Tradiciškai, „Metų muzikos kūriniai LT – 2005“ ceremonijoje apdovanoti ne tik kompozitoriai, bet ir muzikologai, muzikos kritikai. Premiją už nuodugnią asmenybės ir kūrybos studiją pasidalijo muzikologai Ona Narbutienė ir Edmundas Gedgaudas. Muzikologė Jūratė Vyliūtė apdovanota už kūrybinį asmenybės portretą knygoje „Carmen dienoraščiai: Irena Jasiūnaitė gyvenime ir scenoje“. Premija už dėmesį lietuvių muzikai, jos sklaidą įteikta Rūtai Goštautienei ir Audronei Žiūraitytei.

     
     
    2006-02-12    Bus remiamos užsienio lietuvių studijos
     
     Å vietimo ir mokslo ministerija patvirtins PaÅ¡alpų lietuvių kilmės užsieniečiams mokėjimo bei atsiskaitymo tvarkos aprašą. Vadovaujantis juo lietuvių kilmės užsieniečiams, turintiems lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, studijuojantiems Lietuvos Respublikos valstybinėse aukÅ¡tosiose mokyklose, atsižvelgus į jų studijų rezultatus ir materialinę padėtį, iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kaip valstybės parama bus mokamos nuo 1 iki 3 minimalaus gyvenimo lygio dydžio paÅ¡alpos.
    Taip pat bus patvirtinti konkursų Lietuvos mokytojams, dėstytojams, kultūros ir meno darbuotojams, išvykstantiems į užsienio šalis dirbti lietuvių švietimo, kultūros įstaigose, aukštųjų mokyklų lituanistikos ar baltistikos centruose ir lietuvių bendruomenėse, organizavimo, atlyginimo nustatymo ir išmokų skyrimo bei atsiskaitymo tvarkos aprašą.

     
     
    2006-02-11    Lietuva įsipareigos saugoti povandeninį kultÅ«ros paveldą
     
     Vyriausybė trečiadienį paprašė prezidentą pateikti Seimui ratifikuoti UNESCO Povandeninio kultÅ«ros paveldo apsaugos konvenciją, priimtą 2001 metais Paryžiuje. Povandeninį paveldą saugoti bendruoju požiÅ«riu įpareigoja Jungtinių Tautų jÅ«rų teisės konvencija.
    Povandeninis kultūros paveldas - visi kultūriniai, istoriniai ar archeologiniai žmogaus egzistencijos pėdsakai, kurie iš dalies arba visiškai (su pertraukomis ar be jų) po vandeniu yra išbuvę ne mažiau kaip 100 metų. Tai gali būti vietovės, konstrukcijos, pastatai, dirbiniai ir žmonių palaikai kartu su jų archeologine ir gamtine aplinka, orlaiviai, kitos transporto priemonės, jų dalys, kroviniai kartu su archeologine ir gamtine aplinka. Povandeniniam kultūros paveldui taip pat priskiriami priešistoriniai objektai.

     
     
    2006-02-11    Pritarta Baltarusijos Europos humanitarinio universiteto steigimui
     
     Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taryba pritarė Baltarusijos Europos humanitarinio universiteto steigimui. Å vietimo ir mokslo ministerijai tarpininkaujant, Mykolo Romerio universitetas suteikė savo patalpas ir biblioteką iÅ¡ Baltarusijos iÅ¡tremtam universitetui, o Å¡io universiteto studentams buvo suteikta visokeriopa pagalba.
    Sausio mėnesį Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų institutai su Europos humanitariniu universitetu pasirašė bendradarbiavimo studijų ir mokslo srityse deklaraciją, kuria įsipareigojo bendradarbiauti, padėti universitetui spręsti dėstytojų ir studijų kokybės klausimus.
    Artimiausiu metu Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei pateiks nutarimo projektą dėl Baltarusijos Europos humanitarinio universiteto įregistravimo.

     
     
    2006-02-10    Paskelbti Lietuvos mokslo premijos laureatai
     
     Lietuvos mokslų akademija paskelbė 2005 metų Lietuvos mokslo premijos laureatus. IÅ¡ viso premijuoti nuspręsta 13 mokslo darbų humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos bei technologijos mokslų srityse.
    Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje premijuoti Leono Gudaičio ir Leonardo Saukos darbai. Fizinių mokslų sekcijoje nuspręsta premijuoti Vilijandą Bagdonavičių bei Vydą Čekanavičių, o taip pat Eugenijų Gaubą, Vaidotą Kažukauską, Jurą Poželą, Karolį Poželą, Aldžių Šilėną, Juozą Vidmančių Vaitkų. Premijuotas ir taikomosios mokslinės veiklos darbas: Valentino Kadūno, Virgilijos Gregorauskienės, Vlado Katino, Alfredo Radzevičiaus, Rimantės Zinkutės atlasų ciklui "Lietuvos paviršinių nuosėdų geocheminis įvertinimas". Biomedicinos mokslų sekcijoje nominuoti Irenos Eitminavičiūtės, Vaidučio Kučinsko, darbų ciklai. Eksperimentinės plėtros srityje bus premijuoti Alio Baublio, Loretos Ivaškevičienės, Gintaro Kalinausko, Eugenijaus Kosinsko, Gedimino Norkūno, Roberto Samalavičiaus, Giedriaus Uždavinio, Arūno Valaikai, Jurgio Verižnikovo darbų ciklas. Už darbų ciklą taip pat premijos bus įteiktos Pranui Sadauskui, Juzefai Ačaitei, Kazimierui Lukauskui, Juozui Pieškui, Vytui Tamošiūnui. Technologijos mokslų sekcijoje balsuota premijuoti mokslininką Adulfą Abrutį. Premijos įteiktos bus ir Eugenijui Ušpurui, Algirdui Kaliatkai, Juozui Augučiui, Sigitui Rimkevičiui ir Kaziui Almenui. Technologijos eksperimentinės plėtros srityje premijuoti nuspręsta Bronių Bakšį, Algimantą Fedaravičių ir Minvydą Ragulskį. Lietuvos mokslų premijos komiteto sprendimu, premijuojami bus ir Stasys Goberis, Valentinas Antonovičius, bei Albertas Gimbas.

     
     
    2006-02-10    IÅ¡leistas romanas, paraÅ¡ytas mobiliuoju telefonu
     
     Pirmą kartą Lietuvoje iÅ¡leistas lietuvių autoriaus romanas, paraÅ¡ytas mobiliuoju telefonu. Tai pirmoji autoriaus Jono Banio knyga "Vaiduoklis stiklainyje".
    Naująjį romaną specialistai vertina kaip pavykusį pirmąjį literatūrinį bandymą. Skaitytoją patraukia intriguojantis siužetas, kūrinio kalbai. Knygoje pristatomas kontraversiškas pasakojimas apie šiurpius jaunos mokslininkės nuotykius legendomis apipintame provincijos miestelyje. Romane moksliško racionalumo, krikščioniškos aistros ir pagoniško fanatizmo konflikto fone viena po kitos atsiskleidžia bažnyčios požemiuose saugotos paslaptys, ilgus metus maitinusios puikiai suplanuotą ir beveik tobulai įgyvendintą nusikaltimą.
    J.Banys yra baigęs žurnalistikos studijas, dirbęs reporteriu, tiriamosios žurnalistikos laidos bendraautoriumi, tai pat rašęs scenarijus bei režisavęs įvairius filmus.
    Romaną išleido leidyka „Alma littera".

     
     
    2006-02-09    PasiraÅ¡yta dviÅ¡alio Lietuvos ir PrancÅ«zijos bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje programa „ŽILIBERAS”
     
     Vakar Å¡vietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas ir PrancÅ«zijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Guy Yelda ministerijoje pasirašė dviÅ¡alio Lietuvos ir PrancÅ«zijos bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje integruotos veiklos programą 2007-2008 metams „Žiliberas”.
    Programa „Žiliberas” – tai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Prancūzijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos finansuojama dvišalio bendradarbiavimo programa, remianti Lietuvos ir Prancūzijos mokslo institucijų ar mokslininkų grupių bendrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus. Programoje „Žiliberas” numatyta finansuoti mokslininkų mobilumą, t. y. lėšų skiriamų mokslininkų kelionių į savo partnerių institucijas ir jų pragyvenimo priimančioje šalyje išlaidoms padengti.
    2006 metų vasario mėnesį vienu metu Lietuvoje ir Prancūzijoje bus paskelbtas naujas konkursas ir pradėti rengti bendri dvišaliai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai, kurie pretenduos į abiejų valstybių finansinę paramą 2007-2008 metais. Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkai turės galimybę iki 2006 m. gegužės 1 d. programos „Žiliberas komiteto Lietuvos ir Prancūzijos dalims pateikti paraiškas ir dalyvauti konkurse gauti paramai vykdyti bendrus abiejų valstybių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus.
    2006 m. pabaigoje bendras Lietuvos ir Prancūzijos programos „Žiliberas” komitetas, susipažinęs su kiekvienos valstybės ekspertų atliktu vertinimu, patvirtins konkursą laimėjusius projektus ir skirs finansavimą 2007-2008 metams. Ši nauja bendradarbiavimo programa bus pradėta įgyvendinti 2007 m. pradžioje.
    Ši dvimetė programa „Žiliberas” įgyvendinama jau nuo 2003 metų. 2003-2004 m. šioje programoje buvo finansuota 12 bendrų Lietuvos ir Prancūzijos mokslo institucijų projektų. Šiems projektams įgyvendinti per dvejus metus kiekviena valstybė skyrė apie 180000 Lt.

     
     
    2006-02-09    Paskelbti Vyriausybės kultÅ«ros ir meno premijų laureatai
     
     Trylikai menininkų ir kultÅ«ros veikėjų paskirtos Vyriausybės kultÅ«ros ir meno premijas. Už nuopelnus Lietuvos kultÅ«rai ir menui premijos paskirtos aktorei Gražinai Balandytei - Čygienei, poetui Algimantui Baltakiui, muziejininkui Romualdui Budriui, fotomenininkui Vitalijui Butyrinui, aktoriui Vytautui Grigoliui, dailininkei Irenai Teresei Guobienei, raÅ¡ytojui Eugenijui Ignatavičiui, dainininkui Eduardui Kaniavai, dainininkei Juditai Leitaitei, kompozitoriui Giedriui Kuprevičiui, pianistei MÅ«zai Rubackytei, dirigentui Vytautui Viržoniui, kino režisieriui ArÅ«nui ŽebriÅ«nui.
    Laureatus iš 28 pasiūlytų kandidatų atrinko Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, kurios pirmininkas yra poetas Justinas Marcinkevičius.
    Kievienam premijos laureatui turėtų tekti maždaug po 18 tūkst. 750 litų. Iš viso Vyriausybė kultūros ir meno premijoms išmokėti Kultūros ministerijai skiria 243,8 tūkst. litų iš Vyriausybės.

     
     
    2006-02-08    Paminėta Naujojo požiÅ«rio 20-metis
     
     Praeitais metais lapkričio 29 d. Briuselyje Europos Komisijoje buvo paminėta 20-ies metų sukaktis, kai Europos Komisija ir ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacija) pavedė Europos standartizacijos organizacijoms (CEN-CENELEC-ETSI) rengti Europos standartus pagal Naujojo požiÅ«rio direktyvas. Å iame procese pramonė buvo pats svarbiausias partneris, todėl iÅ¡keltiems uždaviniams įgyvendinti turėjo vykti itin glaudus abipusis bendradarbiavimas, nes standartizavimas – tai novatoriÅ¡kų sprendimų ieÅ¡kojimas, siekiant technikos suderinimo ir vienodų normų laikymosi visose ES Å¡alyse narėse.
    Rengiantis paminėti šią sukaktį, CEN ir CENELEC birželio mėn. paskelbė fotokonkursą „Standartai ateities kartoms“, kuriame buvo kviečiami dalyvauti Europos valstybių profesionalūs fotografai, pateikiant fotografijas, apimančias informacines ir komunikacines technologijas, taikomas švietime ir mokymuose, aplinkosaugos vadybą, paslaugas, alternatyvias elektros energijos gamybos formas, pvz., vėjo jėgaines, ir kt.
    Konkursui buvo pateiktos 34 fotografijos iš Vokietijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Belgijos, Slovėnijos, Lietuvos, Ispanijos, Lenkijos, Prancūzijos, Portugalijos ir Austrijos. 10 nuotraukų pateikė Lietuvos fotografai Svetlana Jusel, Rolandas Parafinavičius, Ramūnas Danisevičius ir Herkus Milaševičius.
    2005 m. lapkričio 10 d. Briuselyje šias fotografijas vertino žiuri, sudaryta iš penkių asmenų – žiuri prezidentas M. Kelly (CEN prezidentas ir Europos standartizacijos organizacijų Jungtinės prezidentų grupės pirmininkas), nariai — M. MacMillan (Europos Komisijos atstovas) ir W. Rossier (ELPA atstovas) bei du fotografai profesionalai – M. Benevollo (Prancūzija) ir V. Michelkevičius (Lietuva).
    Konkurso nugalėtojas Fred Shively (Ispanija) su fotografija „Lanjarón windfarm“ buvo apdovanotas Vernisažo atidarymo metu lapkričio 29 d., per iškilmingą vakarienę. Eksplozija veikė ir konferencijos, skirtos Naujojo požiūrio sukakčiai pažymėti, metu Europos Komisijoje. Visas nuotraukas galima pasižiūrėti CEN tinklalapyje http://www.cenorm.be/news/contest.
    Lietuvos standartizacijos departamentas plačiai informavo per įvairias informavimo priemones apie Naujojo požiūrio renginį ir organizuojamą šį konkursą. Džiugu, kad į žiuri komisiją CEN pasirinko Departamento pasiūlytą Lietuvos fotomenininkų sąjungos narį, fotografą V. Michelkevičių. Taip pat pažymėtina, kad mūsų respublikos fotografai susidomėjo šia neįprasta tematika ir pateikė daug nuotraukų, kurios yra originalios ir buvo neblogai įvertintos. Dvi iš jų R. Parafinavičiaus „Standartinis dydis“ ir „Saugos standartai“ užėmė 2-ąją ir 3-iąją vietas. Taip pat šio fotografo nuotraukoms atiteko 10 –oji ir 11-oji vietos.
    Dvylika geriausių fotografijų, paskelbtų nugalėtojomis, bus išspausdintos 2007 m. CEN kalendoriuje.

     
     
    2006-02-08    Saugesnio interneto dienai – mokinių pamoka tėvams ir mokytojams
     
     Vakar pirmą kartą Lietuvoje organizuota Saugesnio interneto diena. Saugesnis internetas - tai Europos komisijos Informacinės visuomenės direktorato programa, kuri nuo 1999 m. vykdoma visose Europos Sąjungos Å¡alyse siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į galimus pavojus bei apsaugoti vaikus nuo žalingo interneto turinio.
    Saugesnio interneto dieną organizavo Lietuvos mokinių parlamentas, Lietuvos moksleivių sąjunga kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, UAB “Bitė Lietuva” bei kitais projekto partneriais.
    Penkių kontinentų salėje, esančioje verslo centre “Europa” 31 aukšte (Konstitucijos pr. 7A, Vilnius), įvyko atvira pamoka, prie kurios galima buvo prisijungti iš bet kokio kompiuterio adresu www.draugiskasinternetas.lt. Buvo surengta vieša interneto saugumo pamoka, kurią vedė trys Vilniaus licėjaus mokiniai.sostinės mokiniai. Viešoje pamokoje dalyvavo daugiau kaip pusšimtis žmonių – Lietuvos mokyklų mokytojų, tėvų, projekte dalyvaujančių institucijų atstovų, mokinių. Tiesiogiai internete transliuotos pamokos vaizdo įrašą bet kuriuo metu galima peržiūrėti minėtame tinklalapyje. Remiantis tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ 2005 metų rugpjūčio mėnesį atliktu tyrimu 2005 m. viduryje internetu Lietuvoje naudojosi net 90 proc. 14-18 metų ir 71 proc. 10 – 14 metų amžiaus vaikų. Tik kas antras (53 proc.) iš apklaustų tėvų suvokia, kad internetas gali kelti vaikams grėsmę. Dažniausiai nuogąstaujama dėl vaikų susidūrimo su pornografinio turinio informacija. Antra dažniausiai minima grėsmė – neigiama interneto įtaka vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. Tik kiek daugiau nei pusė apklaustų tėvų (57 proc.) domisi, kaip jų vaikai naudojasi internetu, nors net 63 proc. mano, kad vaikai tai daro saugiai. Interneto saugumą savo vaikams stengiasi užtikrinti vidutiniškai 87 proc. tėvų. Dažniausiai tėvai tiesiog bendrauja su vaikais apie jų naudojimąsi internetu ir retkarčiais užmeta akį į vaikų lankomus interneto puslapius. Beveik visi tėvai sutinka, kad būtina vaikus šviesti ir mokyti, kaip saugiai naudotis internetu. Pasirūpinti, kad vaikai saugiau naudotųsi internetu, labiausiai linkę jaunesni nei 51 metų tėvai, turinys aukštąjį išsilavinimą, patys besinaudojantys internetu ir gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

     
     
    2006-02-07    Planuojamas iÅ¡leisti Lietuvos Didžiosios KunigaikÅ¡tystės įtvirtinimų atlasas
     
     KraÅ¡to apsaugos ministerijoje Vilniuje pirmadienį pasiraÅ¡yta sutartis dėl atlaso "Lietuvos Didžiosios KunigaikÅ¡tystės (13-18 a.) įtvirtinimai" sudarymo bei iÅ¡leidimo.
    Vienatomį atlasą planuojama parengti dar šiemet, o išleisti po metų. Maždaug 500 puslapių knygoje bus išdėstyta pagrindinė informacija apie visas šiuo metu Lietuvoje žinomas 13-18 a. pilis ar žemių įtvirtinimus. Mokslininkai teigia, kad LDK įtvirtinimų yra apie 120 objektų, kuriuose iki šių dienų yra išlikę gynybiniai elementai (bokštai, gynybinės sienos, pylimai, grioviai, redutai) arba jie pavaizduoti ikonografinėje medžiagoje ar aiškiai apibūdinti rašytiniuose šaltiniuose. Prie kiekvieno objekto bus nurodomos jo geografinės koordinatės ir pateikiamas trumpas aprašymas. Leidinį iliustruos nuotraukos, taip pat ir archyvinės, planai, brėžiniai. Tai būtų pirmasis išsamus darbas apie to laikmečio pilis ir įtvirtinimus Lietuvoje. Šis atlasas turėtų būti skirtas plačiai auditorijai.
    Atlaso sudarytojai - archeologai Zenonas Baubonis ir G.Zabiela, straipsnių autoriai - humanitarinių mokslų profesorius Vladas Žulkus, Kultūros paveldo departamento direktorius A.Kuncevičius, archeologai Gintautas Rackevičius ir Algirdas Žalnierius bei istorikas Tomas Baranauskas.

     
     
    2006-02-07    "Nacionalinio diktanto" raÅ¡ytojai nustebino komisiją raÅ¡tingumu
     
     "AÅ¡ moku raÅ¡yti lietuviÅ¡kai!" - tokiu Å¡Å«kiu mÅ«sų Å¡alies gyventojai buvo kviečiami į pirmąjį Nacionalinio diktanto konkurso etapą sausio 28 dieną. Savivaldybės salėse raÅ¡iusiųjų darbai buvo siunčiami vertinti į Vilnių. 10 vertinimo komisijos narių Pedagogų profesinės raidos centre tikrino diktantus ir turėjo atrinkti 50 geriausių darbų. "Nacionalinio diktanto" dalyvių raÅ¡tingumas nustebino vertinimo komisijos narius. Vietoje planuoto pusÅ¡imčio, į kitą konkurso etapą pateko maždaug 80 žmonių.
    Komisija nevertino nebaigtų rašyti diktantų. Tačiau nebaigtų darbų buvo vos keli. Vėliau komisija taisė darbus "iki pirmos klaidos", o tai reiškia, kad vos ją radus, darbai buvo atidedami į šalį ir toliau nevertinami.
    Kito etapo dalyviai vasario 18 dieną rinksis Vilniaus universitete, Vinco Krėvės auditorijoje, ir rašys dar vieną diktantą. Vertinimo komisija juos vietoje ištaisys ir paskelbs nugalėtoją - raštingiausią Lietuvos pilietį. Jo laukia prizas - "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" komplektas.
    Abiejų diktantų tekstai - literatūrinio kūrinio ištrauka iki 200 žodžių. Diktantus parinko Vilniaus universiteto docentas Bronislovas Dobrovolskis.
    Akcijos iniciatoriai skelbia, jog šia akcija nesiekiama patikrinti, ar Lietuvos gyventojai moka visas išimtis ir skyrybos niuansus - norima paskatinti, kad kiekvienas pamąstytume apie kalbos grožį, girdimo žodžio esmę, diktanto sąvoką.
    Šiemet diktanto negalėjo rašyti lietuvių kalbos specialistai ir moksleiviai. Kitais metais svarstoma galimybė pakviesti diktanto rašyti ir juos.
    Rašyti diktantą nėra nauja idėja. Tokius renginius jau senokai organizuoja prancūzai, jau kelerius metus jis rašomas Olandijoje ir Lenkijoje.

     
     
    2006-02-06    2-asis pasaulio tradicinių kultÅ«rų kongresas
     
     Å iomis dienomis Džaipure, Indijoje, Pasaulio senųjų kultÅ«rų atstovų taryba (World Coundlof Elders of the Antient Traditions and Cultures) ir Pasaulio etninių religijų kongresas rengia konferenciją "Dvasingumas anapus religijų" ("Spirituality beyond Religions"). Pirmoji konferencija įvyko Mumbajuje (Bombėjuje) 2003 m. Ä® ją buvo pakviesti ir lietuviai - Romuvos - Senojo baltų tikėjimo žmonės, atstovavę Europos etninių religijų organizacijai. Tuomet įvairių pasaulio tradicinių kultÅ«rų atstovai pasidalijo žiniomis apie savo kultÅ«ros bei tradicijų bÅ«klę. Konferencijos Å¡Å«kis buvo indėnų "Mitakuye Oyasin" - "Mes visi esame susiję". Indai ėmėsi iniciatyvos globoti pasaulio senųjų tradicinių kultÅ«rų įvairovę, t.y. tas sritis, kuriomis nesidomi globalistai. Po pirmosios konferencijos netrukus buvo surengta daugybė lokalinių konferencijų - indų su Amerikos indėnais, su majais, su kitomis senosiomis kultÅ«romis, taip pat ir su lietuviais, kuriems atstovavo Romuva. Å ių metų konferencijoje Delyje dalyvauja atstovai iÅ¡ 34 Å¡alių. Lietuvos delegaciją sudaro 12 žmonių: Romuvos dvasiniai lyderiai - Krivis, vaidilos, mokslininkai - istorikai etnologai, sociologai, tyrinėjantys tradicinę kultÅ«rą ir religiją, ir apeigų folkloro grupė "KÅ«lgrinda". Lietuviai pagal Romuvos tradiciją pagerbs baltų dievus ir dalyvaus kitų pasaulio prigimtiniu religijų atliekamose senovinėse apeigose, aplankys tradicinę hinduistų Å¡ventę.

     
     
    2006-02-06    Lietuvos kaimo mokyklos praturtėjo 11 tÅ«kst. naujų knygų
     
     Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas, įgyvendindamas projektą "Su nauja knyga į Naujus metus", kaimo mokykloms padovanojo 11 tÅ«kst. naujausių knygų.
    Šiais metais paramos sulaukė 42 kaimo mokyklos. Nuo 2000 metų įgyvendinamas projektas "Su nauja knyga į Naujus metus" šiais metais kiekvienai fondo globojamai mokyklai padovanojo knygų už maždaug 4 tūkst. litų. Bendras projekto biudžetas - 170 tūkst. litų.
    Knygos mokykloms buvo parenkamos pagal šių mokyklų bibliotekų pateiktus labiausiai reikiamų knygų sąrašus.

     
     
    2006-02-05    Europos - Azijos fondas laukia naujų iniciatyvų iÅ¡ Baltijos Å¡alių
     
     KultÅ«ros ministras Vladimiras Prudnikovas susitiko su Europos – Azijos fondo (The Asia-Europe Foundation, ASEF) valdybos pirmininku Paul Brouver. P.Brouver pristatė ministrui ASEF veiklą ir informavo, kad fondas laukia naujų iniciatyvų iÅ¡ Baltijos Å¡alių.
    Fondas įkurtas 1997 m. vasario mėn. Jo įkūrėjai – ASEM (Asia-Europe Meeting) nariai, būstinė – Singapūre. Fondo valdybą sudaro vienas ASEM priklausančios šalies atstovas ir vienas Europos Komisijos atstovas. Šiuo metu ASEM priklauso 39 šalys. Veiklą finansuoja šalių narių vyriausybės, nors daugeliui projektų lėšų skiria institucijos ir privačios įstaigos. ASEM misija – kultūros pagalba bendradarbiauti tarp Azijos ir Europos visuomenių, skatinti intelektinius mainus.
    ASEF akcentuoja dialogą tarp kultūrų ir civilizacijų. Fondas remia informacinio centro Europos ir Azijos menininkams internete sukūrimą, tinklą kino profesionalams, Azijos-Europos muziejų tinklą ASEMUS, pasidalijimą patirtimi tarp Azijos ir Europos kultūros politikos formuotojų, remia naujos aplinkos menininkų projektams kūrimą, debatus specializuotomis ir opiomis temomis ,,Talks on the Hill”, kur aptariami socialiniai-politiniai, kultūriniai Azijos ir Europos interesai, paskaitas įvairiomis temomis – tarptautinis nusikalstamumas, globalizacija, pokarinis konfliktų suregulaivimas ir pan., Azijos-Europos TV dokumentinį serialą ir kt.
    Fondas įgyvendino daugiau nei 300 projektų, kuriuose dalyvavo 15 000 žmonių.

     
     
    2006-02-05    "DraugiÅ¡kos mokyklos" simbolika papuoÅ¡ mokyklas
     
     Daugiau nei penkis Å¡imtus Lietuvos mokyklų artimiausiu metu pasieks "DraugiÅ¡kos mokyklos" simbolika papuoÅ¡ti plakatai ir lipdukai. Tai projekto organizatorių dovana aktyviausiems "DraugiÅ¡kos mokyklos" projekto dalyviams, užregistravusiems savo mokyklą internete svetainėje www.draugiska.lt. Nuo praėjusių metų rugsėjo 1-osios į "DraugiÅ¡kų mokyklų" tinklą įsitraukė daugiau kaip 500, tai yra beveik pusė Lietuvos mokyklų. Aktyviausiai projekte dalyvauja Vilniaus (51 mokykla), Kauno (48 mokyklos), Å iaulių (33 mokyklos), Klaipėdos (27 mokyklos), taip pat Alytaus (23 mokyklos) vaikai ir mokytojai.
    Projektu "Draugiška mokykla" siekiama stiprinti mokyklų savivaldą, visų mokyklos bendruomenes narių mokinių, tėvų, mokytojų, mokyklos administracijos atstovų bendradarbiavimą. Savo patirtimi kuriant draugišką mokyklą ir idėjomis mokyklos dalijasi bendrų renginių metu, taip pat interneto svetainėje www.draugiska.lt. Projektą "Draugiška mokykla" inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija.

     
     
    2006-02-04    Roko operai – antras kvėpavimas
     
     Praėjusiais metais Vilniuje du kartus įspÅ«dingai pristatytos naujos roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ triumfas tęsiasi. Ä® atnaujinto kompozitoriaus Kęstučio Antanėlio ir poeto Sigito Gedos kÅ«rinio premjerą rudenį susirinko pilna Vilniaus „Siemens“ arena. Naujasis roko operos pastatymas, režisuotas Aido Giniočio, sulaukė tokių palankių vertinimų, jog vasario 14-ąją bus dar kartą parodytas toje pačioje salėje. Grupės „Skamp“ vokalistės Ericos Jennings įkÅ«nytos Džuljetos ir dainininko Marijaus Mikutavičiaus suvaidinto Romeo tragiÅ¡ka meilės istorija pernai suspėjo pasigrožėti ne visi norintieji.
    Po dviejų premjerinių spektaklių kamerinis roko operos variantas buvo perkeltas į mažesnę sceną, o populiarius muzikos atlikėjus scenoje pakeitė Keistuolių teatro aktoriai. Tačiau žvaigždžių būrys
    dar kartą susirinks, kad pradžiugintų įsimylėjėlių dieną įspūdingai atšvęsti norinčius romantikus.

     
     
    2006-02-04    Atminimo lentos, skirtos VDU dėstytojams, atidengimas
     
     Vakar Kaune, Žemuogių g. 6 atidengta atminimo lenta prie namo, kuriame gyveno žymÅ«s Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai B. Sruoga, K. PakÅ¡tas, V. Å ilkarskis, L. Karsavinas, S.Čiurlionienė, G. Studerus. Vėliau V. ir B. Sruogų muziejuje (B. Sruogos g. 21) vyko popietė, skirta B. Sruogos 110 - osioms gimimo metinėms paminėti. Renginyje dalyvavo Kauno miesto tarybos KultÅ«ros ir Å¡vietimo komiteto pirmininkas Gediminas Budnikas, B. Sruogos dukra Dalia Sruogaitė, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof.habil.dr. Romualdas Apanavičius, Č. MiloÅ¡o slavistikos centro vadovė doc.dr. Asia Kovtun, Lietuvių literatÅ«ros katedros vedėja doc.dr. Indrė Žakevičienė bei kiti žymÅ«s kultÅ«ros ir meno žmonės.

     
     
    2006-02-03    PaaiÅ¡kėjo 10 kandidatų renkant labiausiai Lietuvą pasaulyje garsinusius žmones
     
     Jau žinomi deÅ¡imt kandidatų pretenduojančių gauti apdovanojimus už geriausią 2005 metų Lietuvos pristatymą pasaulyje. Juos iÅ¡ daugiau nei 70 kandidatų atrinko autoritetinga vertinimo komisija. Nuo vasario 1 d. Å¡is kandidatų sąraÅ¡as tinklalapyje www.tapatybe.lt bus pateiktas visuomenės balsavimui. Apdovanojimus organizuoja Lietuvos institutas. Apdovanojimų laureatai bus paskelbti vasario 14 d. PrezidentÅ«roje.
    Pagrindinėje nominacijoje apdovanojimą už geriausią metų Lietuvos pristatymą gauti pretenduoja net dešimt kandidatų: Virgilijus Alekna (už iniciatyvas ir pasiekimus sporte), kūrybinis A.Bučo, M.Bučienės ir V.Ozarinsko kolektyvas (už novatorišką Lietuvos pristatymo projektą „Expo 2005“), M. K. Čiurlionio kvartetas (už aktyvią koncertinę veiklą), Jurga Ivanauskaitė (už sėkmingą Lietuvos atstovavimą didžiausioje Šiaurės šalių knygų mugėje), kino režisierius Arūnas Matelis (už lietuviško kino pasiekimus), menininkas Jonas Mekas (už kūrybos ekspozicijas pasauliniuose meno centruose), dr. Meilutė Ramonienė (už aktyvią lietuvių kalbos sklaidą užsienyje), Sigitas Parulskis (už sėkmingą Lietuvos atstovavimą didžiausioje Šiaurės šalių knygų mugėje), Vytauto Labučio trio (už aktyvią koncertinę veiklą), šokių ansamblis „Žuvėdra“ (už penktą kartą iškovotą pasaulio čempionų titulą).
    Papildomose keturiose nominacijose, skirtose aktualioms sritims, vertinimo komisija išrinko po 3 kandidatus. Jaunimo nominacijoje atrinkti šie kandidatai: vokalistė ir pianistė Andrė Pabarčiūtė, Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“ ir Lietuvos universitetų studentų grupė „Nesnausk!“, laimėjusi pasaulinį IT konkursą. Išeivijos nominacijoje apdovanojimą gauti pretenduoja: Lietuvos fotografų parodas savo galerijoje Vokietijoje rengusi Giedrė Bartelt, muzikantė Kristina Kuprytė ir lietuviškos mokyklos Maskvoje direktorė Solveiga Valatkaitė.
    Tarp novatoriškumo nominacijos kandidatų yra menininkių grupė „Baltos kandys“, kūrybinis A.Bučo, M.Bučienės, V.Ozarinsko kolektyvas (kandidatuojantis ir pagrindinėje nominacijoje) ir parodų kuratoriai Liutauras Pšibilskis bei Lolita Jablonskienė. Į „Lietuvos mūzos“ apdovanojimą, vertinimo komisijos sprendimu, šiemet pretenduos į švedų kalbą net 7 lietuvių autorių knygas išvertęs švedas Jonas Öhman, Vytauto Labučio trio (kandidatuojantis ir pagrindinėje nominacijoje) ir pianistė Mūza Rubackytė.

     
     
    2006-02-03    Pusė Lietuvos gyventojų tvirtina mokantys dirbti kompiuteriu
     
     Kauno technologijos universiteto Kompiuterinio raÅ¡tingumo centras bei suburta mokslinė grupė (vadovas, KTU Kompiuterių katedros docentas dr. Alfredas Otas) Å vietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliko tyrimą „Visuotinis kompiuterinis raÅ¡tingumas“. Tyrimo metu apklausti 1497 respondentai. Jis parodė esamą Lietuvos gyventojų kompiuterinio raÅ¡tingumo kvalifikaciją bei gyventojų kompiuterinio raÅ¡tingumo poreikius.
    Remiantis tyrimo medžiaga galima teigti, kad 48,5 proc. apklaustųjų savo kompiuterinę kompetenciją vertina kaip gerą, 22 proc. nurodė turį minimalų kompiuterinį raštingumą.
    Tyrimas parodė, kad daugiausiai kompiuteriu dirba aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys respondentai, gyvenantys mieste (81,38 proc.). Beveik pusė respondentų tvirtino, kad pagrindinis stimulas išmokti dirbti kompiuteriu – asmeninis pasiryžimas. Apie 17 proc. respondentų nurodė, jog paskatino darbdavys, mokyklos reikalavimai. Kiti nurodė, jog paskatino šeimos nariai, keliami reikalavimai valstybės tarnautojams. Respondentų atsakymai parodė, kad kompiuteris beveik vienodai dažnai naudojamas darbinėms užduotims atlikti, asmeniniam bendravimui, informacijos paieškai ir laisvalaikio praleidimui.
    Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Europos kompiuterinio raštingumo programos ECDL plėtra Lietuvoje sparčiai didėja ir 2005 metais Lietuva tapo Baltijos regiono lydere pagal ECDL programoje dalyvaujančių gyventojų procentą. Lietuvoje ECDL programoje dalyvauja 0,43 proc. visų šalies gyventojų, atitinkamai Estijoje - 0,4 proc.

     
     
    2006-02-02    Vilniaus knygų mugėje viešės keturi žinomi užsienio raÅ¡ytojai
     
     Vasarį rengiamoje Vilniaus knygų mugėje leidyklos "Alma littera" kvietimu viešės keturi garsÅ«s užsienio Å¡alių raÅ¡ytojai. Ä® mugę atvyks Norvegijos grožinės literatÅ«ros karaliene vadinama "Dinos knygos" autorė Herbjorg Wassmo, garsiausias Å¡iuolaikinis norvegų raÅ¡ytojas Larsas Saabye Christensenas, skandalingasis rusų raÅ¡ytojas Andrejus Turgenevas ir Å¡iuolaikinės vokiečių literatÅ«ros metras Wilhelmas Genazino.
    H.Wassmo knygos tūkstantiniais tiražais leidžiamos daugiau nei 20 pasaulio šalių. Už kūrybą rašytoja pelnė daugiau nei dešimt apdovanojimų. "Dinos knyga" buvo perkamiausia 9-ojo dešimtmečio knyga.
    Skandinavas L.S.Christensenas yra ne tik garsiausias šiuolaikinis norvegų rašytojas, bet ir scenaristas, poetas bei dramaturgas, tarptautinių premijų laureatas. Prieš porą mėnesių į lietuvių kalbą išverstas romanas "Įbrolis" šiuo metu yra perkamiausia nauja užsienio rašytojo knyga.
    Po Andrejaus Turgenevo slapyvardžiu slepiasi Viačeslavas Kuricinas, žurnalistas, literatūros ir meno kritikas, meno parodų kuratorius, interneto svetainės "Šiuolaikinė rusų proza su Viačeslavu Kuricinu" įkūrėjas, Rusijos PEN klubo narys. "Arkašono mėnuo" - pirmasis šio autoriaus romanas išverstas į lietuvių kalbą. Knyga sėkmingai sujungia intelektualų ir komercinį romaną, kurio išleidimas Rusijoje neliko nepastebėtas. Knyga buvo nominuota Nacionalinio bestselerio premijai.
    W.Genazino - reikšmingiausias ir autoritetingiausias Vokietijos rašytojas. W.Genazino išleido daugiau nei 20 knygų, už kurias yra gavęs literatūros premijų, tarp jų ir prestižiškiausią Vokietijoje Georgo Buchnerio premiją. Romanas "Skėtis šiai dienai" - pirmasis šio autoriaus romanas lietuvių kalba. Tik pasirodęs tėvynėje romanas iš karto susilaukė paties aukščiausio kritikų įvertinimo.
    Vilniaus knygų mugė vyks Lietuvos parodų centre "Litexpo" vasario 23-26 dienomis.

     
     
    2006-02-02    Nacionalinį diktantą rašė ir rusakalbė, ir septyniasdeÅ¡imtmetė
     
     Å eÅ¡tadienį penkiasdeÅ¡imt devyniose Lietuvos savivaldybėse buvo raÅ¡omas diktantas. Ä® Nacionalinio diktanto konkursą varžytis dėl raÅ¡tingiausio Lietuvos piliečio titulo žmones pakvietė politikos savaitraÅ¡tis „Atgimimas“ kartu su partneriais — Valstybine lietuvių kalbos komisija, Savivaldybių asociacija ir Lietuvos radiju. Buvo diktuojamas tekstas pagal Antano BiliÅ«no kÅ«rinį „TėviÅ¡kė“. Diktantą, kurį sudarė 200 žodžių, skaitė Lietuvos radijo ir televizijos diktorius Juozas Å alkauskas. RaÅ¡iusieji jį pasirašė slapyvardžiais.
    Raštingiausio Lietuvos piliečio konkurso dalyvių parašytus ir vokuose užklijuotus bei užkoduotus diktantus iš visos Lietuvos surinko „Lietuvos pašto“ pasiuntiniai ir atgabeno į Vilnių. Vasario 5-6 dienomis juos taisys speciali komisija, sudaryta iš Vilniaus universiteto dėstytojų ir mokytojų ekspertų. Vasario 6 dieną bus paskelbti geriausiai parašiusieji diktantą. Kiek padarė klaidų, kiti dalyviai galės sužinoti, paskambinę telefonu, kurį nurodys Nacionalinio diktanto rašymo organizatoriai.
    Vasario 18 dieną Vilniuje vyks finalinis Nacionalinio diktanto turas ir bus paskelbtas raštingiausias Lietuvos pilietis. Nugalėtojui atiteks Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto įsteigtas prizas — Visuotinės lietuvių enciklopedijos komplektas.

     
     
    2006-02-01    KultÅ«ros ministerija gaivins Menininkų rÅ«mus
     
     Kaip žinia, nuo 1995 metų Lietuvos menininkų rÅ«mai, perkelti iÅ¡ dabartinio PrezidentÅ«ros pastato S.Daukanto aikÅ¡tėje į Vilniaus rotušę, vykdo Lietuvos kÅ«rybinių sąjungų, atskirų menininkų darbo rezultatus pristatančius projektus, rengia parodas, koncertus, susitikimus, kÅ«rybinius vakarus ir panaÅ¡iai.
    Konstitucinis Teismas pernai vasarą nusprendė, kad Vilniaus rotušė sostinės valdžiai buvo perduota neteisėtai. Teismas konstatavo, jog Konstitucijai prieštarauja trys 1997 metais priimto Vyriausybės nutarimo nuostatos, kuriomis remiantis Vilniuje buvo likviduoti Lietuvos menininkų rūmai. 2001 metų lapkritį Vilniaus miesto taryba nutarė likviduoti Lietuvos menininkų rūmus. Tuo metu taryba rėmėsi Vyriausybės priimtu nutarimu, pagal kurį Kultūros ministerija Lietuvos menininkų rūmų steigėjos funkcijas turėjo perduoti savivaldybei. Miesto reikmėms atiteko ir Vilniaus rotušės pastatas. Šis nutarimas sukėlė abejonių Vilnias apygardos administraciniam teismui, todėl buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. KT pažymėjo, kad Konstitucija netoleruoja kultūros įstaigų institucijos pavaldumo pakeitimo, kai valdymas iš valstybės lygmens perkeliamas į savivaldą.
    Kol kas nėra visiškai aišku, ar Lietuvos menininkų rūmai sugrįš į Vilniaus rotušę, mat šiuo metu ministerija bylinėjasi su sostinės savivaldybe dėl šio pastato. Neatmetama galimybė, kad Menininkų rūmai galėtų įsikurti rūmuose Trakų Vokėje arba Verkių rūmuose.

     
     
    2006-02-01    Ar mokyklos direktorius gali vadovauti iki gyvos galvos?
     
     Mokykla yra institucija, kurioje labai svarbÅ«s bendradarbiavimu pagrįsti santykiai, demokratinis valdymas, visai mokyklos bendruomenei saugios, užkertančios kelią bet kokioms smurto ir prievartos apraiÅ¡koms aplinkos sukÅ«rimas. Už tai pagal Å¡iandieninius Å¡alies teisės aktus tiesiogiai atsakingas mokyklos direktorius. Tačiau įstatymais, reglamentuojančiais mokyklos vadovų veiklą, apsunkinamas jų atsakomybės klausimo sprendimas. Neterminuota direktoriaus pareigybė, kolektyvinis savivaldybės tarybos sprendimas dėl jo veiklos įvertinimo, darbuotojų atstovų pozicijos dėl vadovo tinkamumo eiti pareigas nepaisymas, efektyvios veiklos kontrolės ir įvertinimo mechanizmo nebuvimas sudarė prielaidas kai kurių Å¡vietimo įstaigų vadovams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Mokyklose, kuriose vadovauja tokie vadovai, neįmanomas profesionalus valdymas, užtikrinantis kokybiÅ¡ką mokinių ugdymą, tinkamą mokytojų, kitų darbuotojų pareigų atlikimą ir teisių realizavimą.
    Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga 2005 m. gruodžio 9 d. neeilinio suvažiavimo rezoliucijoje "Dėl mokyklų vadovų" mano, kad reikia siekti įteisinti terminuotą mokyklų vadovų kadenciją, supaprastinti jų skyrimo ir atleidimo tvarką, pakoreguoti mokyklų vidaus ir išorės audito metodiką, kad darbuotojų atstovų nuomonė apie mokyklos vadovo veiklą būtų pateikiama atskirai, realiai įtraukti darbuotojų atstovus į vadovų skyrimo ir atestacijos procedūras. Įgyvendinus šią Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos poziciją, bus supaprastinta nekompetentingų mokyklos vadovų eliminavimo iš švietimo sistemos tvarka, kuri užtikrintų aukštesnį vadovavimo ugdymo procesui lygį.