Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.198.55.167
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   ISSN 2538-8940 El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Mokslo ir technikos naujienos

2005-08-31Profesūra apleidžia mokslinį darbą
Keliose aukštosiose mokyklose dėstytojaujantys profesoriai dėl per didelio pedagoginio darbo krūvio apleidžia mokslinį, taikomąjį darbą ir praranda kvalifikaciją, teigia Vilniaus universiteto prorektorius, akademikas Juozas Vidmantis Vaitkus.
Akademiko J. V. Vaitkaus nuomone, dėstytojo kvalifikacija priklauso nuo to, kiek jis įsitraukęs į tarptautinę mokslinę veiklą: "Jei nedirbi mokslinio darbo, gal šiandien dar esi pakankamai gero lygio dėstytojas, tačiau po kelerių metų būsi nebe savo srities profesionalas, o diletantas".
Akademiko nuomone, Lietuvoje dar nesuvoktas tikrasis profesoriaus ir docento darbas.
"Profesorius ar docentas aplink save turėtų kurti tam tikrą mokslinio darbo atmosferą, į praktinius užsiėmimus įtraukti studentus, aktyviai su jais diskutuoti, tartis, svarstyti problemas", - teigia Vilniaus universiteto prorektorius, pabrėždamas, jog taip dirbant profesoriauti įmanoma tik vienoje mokslo įstaigoje.
Kai kurių dėstytojų teigimu, gaunant kuklų atlyginimą kurti "mokslinio darbo atmosferą" - prabanga. Jauniems, perspektyviems specialistams privačios struktūros siūlo daug didesnius atlyginimus, todėl dirbti universitetuose pasilieka vienetai. Akademiko nuomone, universitetuose atlyginimai turi būti padidinti tiek, kad dėstytojų darbo vietos būtų patrauklios perspektyviam jaunimui, antraip ateityje kvalifikuotų dėstytojų stygius bus dar didesnis.
Vilniaus universitete nutarta atsisakyti garbaus amžiaus profesūros. Pagal Aukštojo mokslo įstatymą, dėstytojais galima dirbti iki 65 metų amžiaus. Iki 3 metų ir tiek pat pakartotinai pratęsti dėstytojo karjerą gali universiteto rektorius. 2004 metų duomenimis, vyresnių nei 65 metų profesorių Vilniaus universitete buvo apie 17 proc., tokio pat amžiaus docentų - 8,7 proc. Daugiausiai profesorių ir docentų yra tarp 50 ir 59 metų amžiaus žmonių, mažiausiai - vos 2 proc. profesorių ir 3,5 proc. docentų - tarp 30-39 metų dėstytojų.
Prieš mokslo metų pradžią Vilniaus universitete diskutuojama ne tik apie profesūrą - sprendžiamos problemos, susijusios su gerokai padidėjusiu studentų skaičiumi.
Nuo rugsėjo mėnesio didžiausioje Lietuvos aukštojoje mokykloje studijuos net 25 tūkst. jaunuolių - tūkstančiu daugiau nei pernai.
Å altinis: elibrary.lt

2005-08-30Lietuvoje siekiama įsteigti Vandenilio technologijų centrą
Lietuvos energetikos institutas siekia įsteigti Vandenilio technologijų centrą. Lietuvos energetikos institutas (LEI) iš Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto gavo 40 tūkstančių litų finansavimą techninės paramos projektui "Vandenilio technologijų centras" įgyvendinti.
Jau įgyvendintas pirmasis Energetikos instituto tikslas - įvertinti techninio projekto galimybes, parinkti optimalias bei jas visapusiškai pagrįsti, pranešė LEI. Šiuo metu iš ES struktūrinių fondų institutas tikisi gauti 10 milijonų litų Vandenilio energetikos centro kūrimui.
LEI Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijai vadovaujantis Darius Milčius teigia, kad Kaune esantis Energetikos institutas vandenilio technologijų tyrimų srityje sėkmingai dirba ne vienerius metus. Institutas nuo 2002-ųjų su Prancūzijos, Norvegijos, Švedijos universitetų partneriais atlieka tarptautinius tyrimus.
D.Milčiaus teigimu, vandenilio technologijų vystymas - tai procesas, kurio plėtra neabejojama nei Europoje, nei kituose kontinentuose, kadangi vandenilio energetika pajėgi spręsti šiandien visame pasaulyje aktualias ekologines bei energetines problemas. Be to, vandenilio energetikos vystymas pripažįstamas vienu iš ilgalaikių strateginių ES prioritetų. Tačiau siekiant įgyvendinti numatytą plėtrą, anot instituto, būtina didinti investicijas rengiant specialistus. Lietuvai, kuri yra sukaupusi nemažą mokslinį vandenilio energetikos potencialą, jau šiandien aktualu spręsti minėtosios srities mokslo tyrėjų kvalifikacijos kėlimo bei naujų specialistų rengimo problemas, mažinti atsilikimą nuo ES šalių ir didinti vykdomų veiklų konkurencingumą.
Projektas kurti Vandenilio energetikos centrą ir sukoncentruoti jame tyrimams būtiną įrangą sudarytų sąlygas naudoti modernias mokymo priemones, rengti ir išlaikyti Lietuvoje aukščiausios kvalifikacijos specialistus.
Su partneriu Vytauto Didžiojo universitetu LEI dirba ne tik šiame projekte, bet ir programoje "Vandenilio energetikos technologijų mokymo organizavimas" bei dar šešiuose tarptautiniuose su vandenilio energetika susijusiuose projektuose.
Å altinis: eLibrary.lt

2005-08-29Mokslininkai aptiko ilgaamžiškumo geną
JAV mokslininkai aptiko geną, kuris pelių gyvenimą gali pailginti 30 procentų. Jie teigia, kad šis genas atlieka svarbų vaidmenį daugelyje su senėjimu susijusių procesų. O kadangi žmonių organizmuose yra labai panaši geno versija, tikimasi, kad netrukus bus atrastas būdas pailginti ir žmonių gyvenimus.
Mokslininkų stebėtas genas pavadintas Graikijos deivės Klotho, vyniojančios gyvybės siūlą, vardu. Ir panašu, kad genas pavadintas taikliai. Jei pelių – ir žmonių – organizmuose yra pažeista šio geno versija, tai jie pasensta anksčiau.
Dabar mokslininkai įrodė, kad skatinant to geno aktyvumą įmanoma pailginti natūralią pelių gyvenimo trukmę nuo dvejų iki trejų metų.
„Tai gali būti vienas iš svarbių žingsnių kuriant gydymo nuo senėjimo metodus“, - sakė Teksaso universiteto (JAV) Pietvakarių medicinos centro patologijos profesorius asistentas daktaras Makoto Kuro, vadovavęs tyrimą atlikusiai grupei.
Panašu, kad Klotho atideda didelę dalį su senėjimu susijusių procesų: kaulų silpnėjimą, arterijų siaurėjimą ir raumenų pajėgumo mažėjimą.
Tai yra svarbu mokslininkams, tiriantiems senėjimo priežastis, kurių tikslas – ne tiek pailginti žmogaus amžių, kiek pagerinti jo gyvenimo kokybę paskutiniaisiais metais.
Tačiau Klotho gali turėti ir trūkumų, nes ilgiau gyvenusios pelės buvo mažiau vaisingos.
Be to, padidinus geno aktyvumą individas gali tapti imlesniu diabetui.
Dabar mokslininkai ieškos būdų išnaudoti naudingas Klotho savybes išvengiant jo neigiamo poveikio.
Å altinis: news.bbc.co.uk

2005-08-28Molekuliniai varikliai stumdo skysčio lašelius
Molekuliniai varikliai, veikiantys Brauno judėjimo principu, sugebėjo įkalnėn pastumti mažučius skysčio lašelius. Anksčiau kitiems mokslininkams taip pat pavykdavo priversti mažučius lašelius judėti, tačiau šiuo atveju nauja yra tai, kad judesį sukuria molekuliniai varikliai, sakė Edinburgo universiteto mokslininkas Davidas Leighas. „Tai yra pirmas kartas, kai molekulinio lygmens judesiai panaudojami makroskopinių matmenų objektui pajudinti. Tiesa, tai tik mažučiai lašeliai – bet ir tai jau pradžia“.
Vadinamieji „nano-varikliai“ taip pat būtų naudingi kuriant įvairiausius protingus paviršius: adhezinius paviršius, kurie gali būti įjungiami ir išjungiami arba paviršius, kuriuos galima būtų perjunginėti iš vienos spalvos į kitą.
Molekuliniai varikliai gyvuose organizmuose atlieka daug įvairiausių funkcijų – nuo raumenų susitraukinėjimo iki tinklainę pasiekiančio šviesos signalo transliavimo į nervinius impulsus. D.Leighas mano, kad molekuliniai varikliai pasižymi didžiuliu neišnaudotu potencialu. „Gamta juos naudoja beveik viskam, o mes jų nenaudojame beveik niekam“, - sakė mokslininkas.
D.Leighas su kolegomis iš Bolonjos universiteto (Italija) ir Medžiagų mokslo centro Grioningeno universitete (Olandija) sukūrė šviesai jautrius nano-variklius. Tai – ilgos angliavandenilių pagrindo molekulės, aplink kurias yra chemiškai neprijungtas organinių molekulių žiedas.
Brauno judėjimas – atsitiktinis mažučių dalelių judėjimas – paprastai verčia tuos žiedus judėti pirmyn ir atgal išilgai angliavandenilio molekulės. Tačiau jie taip pat abiejuose angliavandenilio molekulės galuose prijungė vietoj vandenilio besijungiančias grupes, iš kurių viena yra jautri šviesai, o kita yra Teflono pagrindo.
Esant normaliam apšvietimui žiedas laikosi prie šviesai jautraus molekulės galo, o tefloninis molekulės galas būna laisvas. Tačiau apšvietus ultravioletinio spektro spinduliais sukeliama reakcija, kuri atlaisvina žiedą ir leidžia jam judėti į kitą molekulės pusę, kur jis vėl prisijungia, tik šį kartą prie tefloninio galo.
Dėl šio efekto auksinį paviršių padengus vienos molekulės storio nano-variklių sluoksniu, šį būtų galima perjunginėti iš tefloninio į paprastą. Jungiklio vaidmenį atliktų ultravioletinės šviesos įjungimas ar išjungimas.
O tada, tiksliai nutaikant vietą, kurią veikia šviesa, įmanoma kontroliuoti aliejingo skysčio lašelio judėjimą ir netgi stumti jį 12 laipsnių statumo įkalnėn. D.Leighas mano, kad vargu ar įmanomas judėjimas dar statesniu paviršiumi.
Å altinis: newscientist.com

2005-08-27Iš kamieninių ląstelių išauginta esminė plaučių dalis
Mokslininkai pranešė žengę didžiulį žingsnį link persodinimui tinkamų plaučių gamybos. D.Britanijos mokslininkų grupė, dirbanti Londono Imperatoriškajame koledže, paėmė žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių ir paskatino jas vystytis į suaugusio žmogaus plaučių epitelines ląsteles.
Plaučių epitelinės ląstelės yra būtinos, kad oro deguonis galėtų patekti į kraują.
Mokslininkai straipsnyje, kuris publikuojamas žurnale „Tissue Engineering“, teigia, kad ateityje galbūt bus įmanoma naudoti ir kitus kamieninių ląstelių šaltinius, pavyzdžiui, kamienines kaulų čiulpų ląsteles. Tokiu būdu galima būtų išvengti su embrioninių kamieninių ląstelių naudojimu susijusių etinių dilemų.
Kol kas žmonėms gali būti persodinami tik donorų organai, bet jų labai trūksta, o tai reiškia, kad daug žmonių nesulaukia operacijos, kuri išgelbėtų jų gyvybę.
Kamieninės ląstelės – tai organizmo „bazinės ląstelės“, galinčios išsivystyti į bet kokį ląstelės tipą.
Britų mokslininkų laboratorijoje išaugintos ląstelės vadinamos išsivysčiusiomis kvėpavimo takų epitelinėmis ląstelėmis, kurios dengia tą plaučių dalį, kurioje absorbuojamas deguonis ir išskiriamas anglies dvideginis. Panaudojant šias ląsteles ateityje galės būti auginami ištisi organai persodinimui, bet taip pat mažesnes ląstelių grupes galima naudoti ir pažeistoms plaučių dalims gydyti.
Londono universiteto koledžo respiratorinės medicinos profesorius Stephenas Spiro sako: „Tai puiki naujiena, tačiau dar reikia atlikti daug darbo“. Jo teigimu, plaučiai sudaryti iš daugelio skirtingų tipų ląstelių, todėl, norint gaminti naujus organus, reikia išmokti vystyti ir kitas ląsteles.
Profesoriaus teigimu, Imperatoriškojo koledžo mokslininkų išvystytos ląstelės yra esminis plaučių elementas.
Å altinis: news.bbc.co.uk

2005-08-26JAV sukonstravo kovinį lazerį naikintuvams
Pentagono mokslinių projektų agentūrai sukūrus kompaktišką ir galingą kovinį lazerį, oro mūšiai ateityje gali priminti scenas iš labai populiarios kino epopėjos "Žvaigždžių karai".
HELLADS - galinga lokalios gynybos aukštosios energijos lazerinė sistema (High Energy Laser Area Defense System), svers tik 750 kilogramų ir bus maždaug tokio dydžio, kaip didelis šaldytuvas, pranešė žurnalas "New Scientist".
Nuo šiol tokią sistemą bus galima sumontuoti naikintuve.
Anksčiau panašaus galingumo lazeriai buvo kur kas didesni, nes prie jų reikėdavo prijungti milžiniškas aušinimo sistemas, todėl jais aprūpindavo tik didelius lėktuvus, pavyzdžiui, specialiai tam pritaikytus keleivinius lainerius.
Kuriant naująjį lazerį panaudotos skysčio lazerio ir kietojo kūno lazerio technologijos, praneša žurnalo tinklalapis.
"Mes sujungėme didelį kietojo kūno lazerio energijos tankį su skystojo lazerio aušinimo sistema", - cituoja žurnalas projekto vadybininką Doną Woodbury.
Jei tolesni darbai kuriant panašaus tipo lazerinius ginklus bus sėkmingi, apie 2007 metus mokslininkai gali sukurti kompaktišką kovinį lazerį priešininko raketoms numušinėti.
Å altinis: New Scientist

2005-08-25Lietuvoje bus kuriamas Nacionalinis kamieninių ląstelių centras
Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas iš Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros fondo gavo 40 tūkstančių litų Nacionalinio kamieninių ląstelių centro kūrimo investiciniam projektui rengti.
Pasak mokslininkų, šiuo metu Lietuvoje nėra sąlygų plėtotis kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams ir jų pagrindu kurti mokslinėje ir medicininėje praktikoje taikomas modernias technologijas.
Instituto darbuotoja Eiva Bernotienė teigia, kad kamieninių ląstelių transplantacija yra nauja, sparčiai besivystanti biomedicininių mokslų sritis. "Pasaulyje organų bei audinių transplantaciją galintis pakeisti gydymo metodas plačiau taikomas hematologinių ligonių gydymui ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis", - sako mokslininkė.
Apie 5 milijonus litų kainuosiančio instituto kūrimu suinteresuoti Imunologijos, Biochemijos institutai ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinika. Pinigų jo steigimui projekto iniciatoriai ir partneriai tikisi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Pasak E. Bernotienės, Nacionalinis kamieninių ląstelių centras nesusijęs su Rusijos Federacijos klinikoms, kurios neturėdamos leidimų taiko gydymą embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis ir aktyviai reklamuojasi Lietuvoje.
Sveikatos apsaugos, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų bei Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos teigimu, kaimyninės šalies klinikų siūlomas gydymas embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis neįteisintas. Jo poveikį dar reikia moksliškai įrodyti.
Å altinis: eLibrary.lt

2005-08-24Naujas vaistas laikinai šalina miego trūkumo poveikį
Iš tyrimų, atliktų su beždžionėmis, rezultatų galima spręsti, kad naujas vaistas gali laikinai pagerinti sugebėjimą dirbti bei pašalinti miego trūkumo poveikį smegenims. Tai būtų labai naudinga žmonėms, kurie dirba pamainomis, medikams, kariams ir kitiems asmenims, kurie, nepriklausomai nuo išsimiegojimo, privalo savo pareigas atlikti nepriekaištingai.
„Šis vaistas ne tik pagerino sugebėjimą dirbti normaliomis sąlygomis, bet ir kompensavo tą sugebėjimo dirbti dalį, kuri išnyko dėl miego trūkumo. Stebint smegenų veiklos aktyvumą paaiškėjo, kad vienas iš vaisto veikimo pagrindų yra pakitimų, smegenyse atsirandančių dėl miego trūkumo, kompensavimas“, - sakė Wake Forest universiteto (JAV) Medicinos mokykloje dirbantis mokslų daktaras Samuelis Deadwyleris.
Vaistas, kol kas vadinamas CX717, veikia tą receptorių tipą, kuris dalyvauja bendravimo tarp smegenų ląstelių procese. Vaistą sukūrusios bendrovės „Cortex Pharmaceuticals“ atstovai teigia, kad šio preparato bandymo su neišsimiegojusiais žmonėmis rezultatai taip pat yra teigiami.
Iš pradžių mokslininkai vaistą bandė su beždžionėmis, kurioms miego netrūko. Joms reikėjo atlikti paprastą derinimo uždavinį, panašų į kompiuterinį žaidimą. Kiekvienai beždžionei buvo parodomas paveikslėlis vienoje ekrano dalyje, o po pusės minutės ekrane pasirodydavo nuo dviejų iki šešių skirtingų paveikslėlių, iš kurių, norint gauti sulčių, reikėdavo išsirinkti tą, kuris matytas anksčiau. Po to beždžionėms buvo duodama vaisto ir eksperimentas kartojamas. Vartojant maksimalią vaisto dozę paprasčiausias užduotis beždžionės sugebėdavo atlikti beveik idealiai, o bendras teisingų atsakymų kiekis padidėjo 15 procentų.
Vėliau beždžionėms buvo neleidžiama miegoti 30-36 valandas (tai, S.Deadwylerio skaičiavimais, atitinka 72 nemigos valandas žmonėms). Lyginant su pirmojo eksperimento rezultatais, bendras beždžionių sugebėjimas pasirinkti teisingą atsakymą suprastėjo visais atvejais, net ir kai pasirinkti būdavo paprasčiausia. Tačiau, kai neišsimiegojusioms beždžionėms buvo duota vaisto CX717, jų sugebėjimas pasirinkti teisingai vėl buvo normalus.
Mokslininkai beždžionių smegenų aktyvumą šioms atliekant derinimo užduotis stebėjo pozitronų emisijos tomografijos (PET) metodu. Stebėjimo duomenys parodė, kad vaistas kompensavo didžiąją dalį smegenų aktyvumo pokyčių, atsiradusių dėl miego trūkumo – tuo galima paaiškinti pagerėjusį sugebėjimą pasirinkti teisingą atsakymą. Vartojant vaistą šių smegenų sričių aktyvumas grįžo iki normalaus lygio.
Vaistas, priklausantis ampakinų grupei, veikia AMPA receptorius, esančius smegenų ląstelėse. Šie receptoriai dalyvauja ląstelinės komunikacijos procese, kuriame dalyvauja neurotransmiteris glutamatas. CX717 pailgina glutamato poveikį, todėl padidėja komunikacijos efektyvumas. Vaisto veikimo mechanizmas kitoks nei kavos ar kitų stimuliantų, todėl nepasireiškia tiems stimuliantams būdingi šalutiniai poveikiai – hiperaktyvumas, iškreiptas mąstymas ar nesugebėjimas užmigti.
Å altinis: Eurekalert.org

2005-08-23Moterys moksle atsilieka nuo vyrų
Grupė JAV mokslininkų, savo straipsnį publikavusių paskutiniame žurnalo „Science“ numeryje, tvirtina, kad moterų kelias mokslo pasaulyje vis dar yra sudėtingas. Jie teigia, kad nors jau juntama aiški pažanga, mokslo įstaigos vis dar iki galo neišnaudoja moterų mokslininkių potencialo.
Mokslininkėms universitetinė aplinka kartais atrodo nedraugiška, jos gali susidurti su nesąmoningos diskriminacijos apraiškomis.
Be to, joms papildomų problemų sukuria pastangos tinkamai padalinti laiką darbui ir šeimai.
„Gera naujiena, kad pažanga yra. Bloga naujiena – dar liko daug ką padaryti, kol pasieksime lygybę“, - sakė straipsnio autorė Jo Handelsman, dirbanti Viskonsino-Medisono universitete (JAV).
Profesorė J.Handelsman ir jos kolegos įsitikinę, kad yra daugybė sunkumų, kurie trukdo moterims pilnai išvystyti savo akademinį potencialą.
„Vis dar yra daug užmaskuoto bei akivaizdaus priešiškumo Amerikos universitetinėje aplinkoje. Dalis šio priešiškumo – tiesiog neteisėtas elgesys, tačiau dažniausiai tas priešiškumas būna sunkiai apčiuopiamas. Dėl to moterys jaučiasi nevertinamos ir negerbiamos“, - sakė profesorė. Ji su kolegomis tvirtina, kad yra keturios pagrindinės sritys, kuriose mokslo aukštumų siekiančios moterys susiduria su kliūtimis: trūkumas, klimatas, nesąmoningas šališkumas, laiko darbui ir šeimai paskirstymas.
Mokslininkės teigimu, yra keletas dalykų, kuriuos būtų galima keisti, kad moterims būtų lengviau paskirstyti laiką šeimai ir darbui. Pavyzdžiui, universitetuose galima būtų atskirti kūdikių maitinimo krūtimi kambarėlius, teikti vaikų priežiūros paslaugą.
Å altinis: Bbc.co.uk

2005-08-22Pagaliau atskleistas ryžių geno kodas
Dešimties šalių mokslininkai susivienijo, kad išsiaiškintų, kaip išdėstyti 400 milijonų ryžių DNR "raidžių". Darbas truko septynis metus. Tai gali labai padėti ieškoti tų genų, kurie kontroliuoja augimą bei apsaugo augalus nuo ligų bei kenkėjų. Genų sekos iššifravimui vadovavo japonai, o dalyvavo mokslininkų komandos iš JAV, Kinijos, Indijos, Tailando, Brazilijos, Prancūzijos.
Buvo tiriama Oryza sativa subspecies japonica ryžių rūšis, auginama Japonijoje Korėjoje ir JAV.
Norint išvengti ryžių trūkumo, per ateinančius 20 reikėtų jų derlių padidinti bent 30%, sako mokslininkai. Ryžiai yra ypatingai svarbus augalas žmonėms, ir atskleista jų genų seka yra didelis pasiekimas, leisiantis mokslininkams kurti naujas ryžių veisles, derlingesnes bei atsparesnes klimato pokyčiams.
Kadangi ryžiai yra genetiškai labai panašūs į kviečius, miežius ir kukurūzus, ryžių genų ištyrimas labai pagelbės ir šių augalų genų sekų iššifravimą. „Ryžiai yra grūdinių kultūrų Rozetės akmuo“ - pasakė Dr. Robin Buell iš Genų tyrimo instituto (The Institute of Genomic Research, TIGR).
Prognozuojama, kad 2025 metais nuo ryžių derliaus bus priklausomi iki 4,6 milijardo žmonių. Be to, šiltėjant klimatui, gali iškilti poreikis turėti ryžių veislių, atsparesnių sausroms.
Mokslininkai palygino ryžių genomą su kitu kol kas vienintelių augalu, kurio genų seka yra iššifruota - Arabidposis thaliana (pipirine) ir nustatė, kad 71% ryžių proteinų yra ir pipirinėje, o 90% pipirinės proteinų - ryžiuose, ir tai gali reikšti, kad dalis būsimo darbo tiriant kitų grūdinių augalų genus jau yra atlikta - kuomet bus nustatyta ryžių genų funkcijos, greičiausiai jos bus tokios pačios ir kituose grūdinėse kultūrose.
Å altinis: BBC News

2005-08-21Vyrų ir moterų intelekto lygis susijęs su pilkąja ir baltąja smegenų medžiaga
Esminių skirtumų tarp bendrų abiejų lyčių protinių sugebėjimų nėra, tačiau Kalifornijos universiteto (UC) mokslininkai nustatė žymius skirtumus smegenų srityse, kurios atsakingos už vyrų ir moterų intelektą. Nustatyta, kad moterų smegenyse yra daugiau baltosios medžiagos, o vyrų – pilkosios, susijusios su protiniais sugebėjimais. Tai rodo, kad bendrą intelekto lygį apsprendžia ne viena neuroanatominė struktūra, tačiau skirtingi smegenų konstrukcijos tipai gali lemti tą patį protinių sugebėjimų lygį. “Šie atradimai rodo, kad žmogaus evoliucijos metu išsivystė du skirtingi smegenų tipai, atsakingi už tokį patį intelekto lygį,” teigia psichologijos prof. Richard Haier iš Pediatrijos katedros, ilgametis žmogaus intelekto tyrinėtojas, vadovaujantis tyrimui. Be to, tiksliai nustačius šias nuo lyties priklausomas intelekto sritis, tyrimo tikslas gali būti pakreiptas kita linkme: tirti demenciją ir kitas su pažintinėmis funkcijomis susijusias ligas smegenyse. Bendrai nustatyta, kad vyrai turi apie 6,5 karto daugiau pilkosios smegenų medžiagos, susijusios su intelektu, negu moterys, o moterys turi beveik 10 kartų daugiau baltosios smegenų medžiagos negu vyrai. Pilkoji medžiaga atsakinga už informacijos apdorojimą smegenų centruose, o baltoji – už ryšio palaikymą tarp šių centrų. Tai, anot neuropsichologo ir tyrimo bendraautoriaus Rex Jung, gali padėti paaiškinti, kodėl vyrai linkę pralenkti moteris užduotyse, kurios reikalauja daugiau vietinio informacijos apdorojimo (pavyzdžiui, matematiniai uždaviniai), o tuo tarpu moterys labiau linkę pranokti vyrus apibendrinant ir palyginant informaciją iš paskirų pilkosios smegenų medžiagos regionų (tai reikalinga kalbų mokymuisi). Šie du labai skirtingi neurologiniai keliai ir aktyvumo centrai apsprendžia tokį patį intelekto lygį, nustatomą bendrais intelekto testais. Tyrimo metu taip pat nustatyti regioniniai intelekto skirtumai. Pavyzdžiui, 84 proc. pilkosios medžiagos ir 86 proc. baltosios medžiagos, susijusių su moterų intelektu, išsidėstę smegenų priekinėje dalyje. Pilkoji medžiaga, atsakinga už vyrų intelektą, pasiskirsčiusi daugelyje smegenų dalių. Anot mokslininkų, šis labiau centralizuotas informacijos apdorojimas moterų smegenyse patvirtina klinikinių tyrimų išvadas, kad priekinių smegenų dalių pažeidimai gali būti labiau žalingi moterų pažintinėms funkcijoms negu vyrų. Tokie ir panašūs tyrimai gali kada nors padėti anksčiau diagnozuoti smegenų sutrikimus vyrams ir moterims, o taip pat pritaikyti efektyvesnį ir tikslesnį gydymą, esant tam tikrų smegenų sričių pažeidimams.
Å altinis: Science Daily

2005-08-20Paprasta jūros kempinė gali padėti suprasti svetimų audinių atmetimo reakciją
Iki šiol nėra suprasta, kodėl kai kurie transplantuojami organai yra atmetami, tačiau Xavier Fernandez-Busquets, Barselonos Uuniversiteto darbuotojo darbai gali padėti rasti atsakymą į šį klausimą. Pasirodė, kad raudonbarzdė kempinė (Microciona prolifera) turi labai panašų į žmogaus ląstelių atpažinimo mechanizmą, tik daug paprastesnį.
Be to, tai patogus laboratoriniams tyrimams organizmas, nes paprasta atskirti ir išlaikyti gyvybingas jo molekules. Įskiepydami skirtingų kempinių ląsteles, Dr. Fernandez-Busquets ir jo kolegos atrado, kad ląstelės, vadinamos pilkosiomis ląstelėmis, migruoja ir kaupiasi įskiepio vietoje, pagrįsdamos spėjimus kad būtent jos atlieka svarbiausią vaidmenį atpažįstant ir atmetant audinius. Mokslininkai mano, kad būtent pilkosios ląstelės gali būti kempinių primityvios imuninės sistemos, panašios į žmogaus imuninę sistemą, dalys.
Taip pat buvo nustatyta, kad kita molėkulė, pavadinta proteoglykanu, tai pat atlieka svarbų vaidmenį kempinėje, atpažįstant svetimus audinius, ir jos struktūra panaši į analogišką žmogaus molekulę, tačiau daug patogesnė tyrinėjimams.
Galutinis tyrimo tikslas – suprasti audinių atmetimo reakcijos mechanizmus žmogaus organizme ir ateityje išmokti kontroliuoti šiuos procesus, taip išsaugant daugelį gyvybių. Atrodo, kad raudonbarzdė kempinė tam gali labai pasitarnauti.
Å altinis: Science Daily

2005-08-19Dėl panašaus į žmogaus odą apvalkalo robotai galės pajusti lytėjimą
Dėl lanksčios elektroninės "odos" robotai, automobilių sėdynės ir net kilimai galėtų "pajusti" slėgį ir karštį, pirmadienį pranešė japonų mokslininkai. Jie nurodo, kad naujoji medžiaga yra lanksti, pigi ir lengvai pagaminama.
Žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences" mokslininkai rašo, kad jų sukurtą dirbtinę odą būtų galima dar patobulinti, kad ji pranoktų net žmogaus odą.
"Tampia dirbtine, žmogui tinkama oda jau prekiaujama, bet jai trūksta tam tikrų elektrinių savybių, - rašo Tokijo universiteto mokslininkas Takao Someya ir bendraautoriai. - Tikrai, kasdieniniame gyvenime vartojamos įvairios tampios medžiagos, tokios kaip guma, bet jų elektrinis laidumas yra prastas".
Išradėjai sukūrė tinklo pavidalo sistemą, kurios lanksčioje plastiko plėvelėje galima įmontuoti įvairias tranzistorines elektros grandines. Be to, lengvai galima įmontuoti ir kitų tipų jutiklius.
“Taigi artimiausiu laiku bus galima pagaminti elektroninę odą, kuri galėtų atlikti ir tokias funkcijas, kurių neatlieka žmogaus oda - tai padaroma integruojant įvairius jutiklius, reaguojančius ne tik į slėgį ar temperatūrą, bet ir į šviesą, drėgnumą, tempimą, net ultragarsą", - rašoma straipsnyje.
Å altinis: Nationalacademyofsciences.com

2005-08-18Kuriamos popierinės šlapimo energiją naudojančios baterijos
Singapūro fizikai sukūrė pirmas popierines baterijas, panaudojančias šlapimo energiją. Kredito kortelės dydžio išradimas galėtų būti naudingu energijos šaltiniu pigiems medicininių tyrimų atlikimo įrenginiams (diabetui diagnozuoti), o ypatingais atvejais jas netgi būtų galima panaudoti kaip mobiliojo telefono akumuliatorių.
Šlapimo tyrimais galima nustatyti, kokia liga serga tiriamasis, o šlapimo mėginys tuo pačiu galėtų tapti ir įrenginio energijos šaltiniu.
„Siekiame sukurti pigius vienkartinius kredito kortelės dydžio įrenginius ligų diagnostikai. Mūsų bateriją nesunku integruoti į tokius įrenginius, o elektros energiją generuotų kontaktuodamas su tokiais biologiniais skysčiais kaip kraujas ar šlapimas“, - sakė Bioinžinerijos ir nanotechnologijų instituto (Singapūras) mokslininkas Ki Bang Lee.
Dabartiniams „biochip“ technologijos pagrindu sukurtiems įrenginiams būtinas arba išorinis lazerinis skeneris, arba išorinis energijos šaltinis (pavyzdžiui, paprastos baterijos). K.B.Lee patobulinimas leidžia vienoje plastiko plokštelėje sutalpinti ir jutiklius, ir baterijas.
Toks patobulinimas leistų išvengti daugelio problemų, su kuriomis susiduria mokslininkai, besistengiantys sumažinti labiau įprastas baterijų sistemas, skirtas naudoti bioMEMS (bio-mikroelektromechaniniuose) įrenginiuose.
Šlapimą naudojanti baterija gali generuoti apie 1,5 volto įtampą ir 1,5 mikrovato galią. Tam tereikia 0,2 ml šlapimo. O jei praėjus 15 valandų po pirmo panaudojimo ant baterijos vėl užlašinama šlapimo, tai ji gali generuoti dar daugiau energijos.
Kol kas baterijos tinkamos tik naudojimui vienkartiniuose įrenginiuose – jos neparuoštos naudojimui nešiojamuosiuose kompiuteriuose ar mp3 grotuvuose. Tačiau yra galimybių ypatingai skubiais atvejais šlapimą naudojančią bateriją panaudoti kaip energijos šaltinį nedideliam mobiliajam telefonui.
Baterija pagaminta iš filtrinio popieriaus sluoksnio, suvilgyto vario chlorido tirpalu. Šis popierius yra tarp magnio ir vario plokštelių. Toks „sumuštinis“ laminuojamas plastiku, kad nesubyrėtų. Baterija yra vos 1 mm storio, 60 mm ilgio ir 30 mm pločio – kiek mažesnė už kredito kortelę.
Norint aktyvuoti bateriją ant jos užlašinama šlapimo, kuris sudrėkina filtrinį popierių. Cheminiai junginiai ištirpsta ir reaguoja gamindami elektros energiją. Magnio sluoksnis veikia kaip anodas – jis atiduoda elektronus. Vario chloridas veikia kaip katodas, pritraukiantis elektrodus.
Å altinis: Newscientist.com

2005-08-17"Kairiarankė" medžiaga sąveikauja su elektromagnetine
Per pastaruosius kelerius metus mokslininkai išrado naujų keistų savybių medžiagų, kurios išsiskiria iš žinomų neigiamu lūžio rodikliu. Į tokią medžiagą krintanti banga lūžta ne į vidų, bet į išorę. Ši savybė galėtų tyrėjus įkvėpti ieškoti naujų vertingų išradimų, pvz.: sukurti puikių savybių plokščiuosius lęšius, labai mažas, bet efektyvias radijo ryšio antenas, naudoti šias medžiagas medicinos diagnostikoje ir pan.
Iki šiol tokiomis savybėmis pasižymėdavo tik dvimačiai dariniai, bet jų sudėtinės dalys - rezonatoriai (žr. pav.) reaguoja tik į šviesą, sklindančią tam tikroje plokštumoje. Todėl tokie planarieji dariniai vargu ar galėtų kaip lęšiai fokusuoti šviesą ar veikti kaip antenos.
Neseniai pasiekta naujų šios srities rezultatų. Ciuricho elektromagnetinių bangų ir mikrobangų elektronikos laboratorijos darbuotojai Olivieris Martinas ir Philippe Gay-Balmazas 2002 m. liepos 29 d. Applied Physics Letters žurnalui nusiuntė žinutę, kurioje aprašė trimatį rezonatorių, reaguojantį į bet kuria kryptimi sklindančią elektromagnetinę spinduliuotę.
Neigiamo lūžio rodiklio medžiagos dar vadinamos "kairiarankėmis" aplinkomis, nes jose sklindančios elektromagnetinės bangos vektoriai atitinka ne įprastinės dešiniosios rankos taisyklę, bet kairiosios. Mintis, kad tokios medžiagos (ar dariniai) galėtų būti pagamintos, mokslininkams kilo jau anksčiau, tačiau tik neseniai ši idėja buvo įgyvendinta. 1964 m. Maskvos Lebedevo fizikos instituto darbuotojas Viktoras Veselago paskelbė įdomų teiginį: medžiaga, kurios dielektrinė ir magnetinė skvarbos yra neigiamos, turėtų turėti ir neigiamą lūžio rodiklį. 1999 m. jis teoriškai įrodė, kad periodinių žiedinių darinių aplinka turėtų būti neigiamos magnetinės skvarbos.
Pirmą kartą dvimatę neigiamo lūžio rodiklio aplinką 2000 m. kovo mėn. sukūrė Kalifornijos universiteto (San Diegas) mokslininkai Sheldonas Schultzas ir Davidas Smithas. Jų darinys suformuotas iš lygiagrečių laidelių ir sudvejintų žiedukų rinkinio. Kiekviena šio periodinio darinio ląstelė veikia kaip elektromagnetinių bangų rezonatorius ar miniatiūrinė antena. Visų ląstelių bangos tarpusavyje sąveikauja ir periodinis darinys veikia kaip neigiamo lūžio rodiklio aplinka.
Schultzo-Smitho rezonatoriai reaguoja tik į tam tikroje plokštumoje sklindančią spinduliuotę. Kitaip tariant, šie planarieji dariniai yra smarkiai anizotropiniai.
O. Martinas ir P. Gay-Balmazas dvimatės matricos ląsteles formavo ne iš vieno rezonuojančio žieduko, bet jas sumontavo iš trijų žiedukų, kurių plokštumos orientuotos reikiamais kampais. Toks periodinis darinys reaguoja į spinduliuotę, sklindančią įvairiomis kryptimis. Izotropinei aplinkai sukurti tokių rezonatorių ląstelės tarpusavyje gali būti jungiamos tam tikra tvarka arba pagal atsitiktinumo principą.
Šiuo metu O. Martinas su bendradarbiais ketina suformuoti trimatį izotropinį "kairiarankės" aplinkos darinį, jungdamas kelis šimtus Schultzo ir Smitho izotropinių vielinių rezonatorių. Juos kuria iš 10-30 µm skersmens ir 20 cm ilgio vielučių. Tokie dariniai galėtų būti naudojami labai efektingoms bei labai mažoms antenoms kurti. Jų ilgis būtų vos dešimtadalis bangos ilgio (šiuolaikinės antenos yra pusės bangos ilgio).
Šveicarų mokslininkų grupė suformavo gigaherciniais dažniais veikiančius darinius, o dabar tyrinėja mažesnių matmenų darinius, galėsiančius veikti didesniais dažniais. Vienas ypač viliojantis uždavinys būtų sukurti idealius lęšius, šviesos pluoštą sugebėsiančius sufokusuoti į taškelį, kurio skersmuo yra mažesnis kaip pusė bangos ilgio.
Šiuo metu kelios tyrėjų grupės (vienoje iš jų dirba V.Šalajevas su kolegomis) bando sukurti optinio diapazono "kairiarankes" aplinkas. Jos eksperimentuoja su metalo vielytėmis, kurių storis vos 10 nm. Pasak V.Šalajevo, tokioms aplinkoms reikės kurti naujosios optikos teorinį pagrindą.
Å altinis: rtn.lt

2005-08-16Atskleistas paradoksalus vitamino A vaidmuo, apsprendžiantis simetriją embriono vystimosi metu
Mokslininkai iš Salk instituto praneša, kad jie išsprendė vieną didžiausių galvosūkių vystimosi biologijos srityje: jie atskleidė esant mechanizmą, kuris užtikrina, kad mūsų kūnas iš išorės būtų simetriškas, kai tuo tarpu vidaus organai išsidėstę nesimetriškai. Tirdami tam tikros rūšies žuvį, kaip žmogaus biologijos modelį, Juan-Carlos Belmonte ir jo kolegos iš Salk instituto nustatė, kad retinoinė rūgštis (vitaminas A) yra signalas, kuris slopina nesimetrinių signalų įtaką ankstyvosiose embrioninių ląstelių vystimosi stadijose ir leidžia šioms ląstelėms vystytis simetriškai. Nesant retinoinės rūgšties, mūsų kūnas iš išorės vystytųsi nesimetriškai, ir to pasekoje mūsų dešinioji pusė būtų trumpesnė už kairiąją. Iš išorės žmogaus kūnas atrodo labai simetriškai, teigia Yasuhiko Kawakami, vyresnysis tyrimo bendradarbis. Tačiau žmogaus kūno viduje esantys organai yra nesimetriški. Sudėtinga signalų kaskada padeda sukurti trijų dimensijų kūno struktūrą. Kūno modelis išsidėto išilgai trijų pagrindinių ašių: nuo galvos iki kojų pirštų, (jos atžvilgiu išsidėsto organai ir struktūros – kakta, akys, nosis, burna, kaklas, ir t.t.); nugaros-priekio ašis atskiria mūsų nugarą nuo priekinės kūno pusės; o kairės-dešinės pusės ašis atskiria mūsų kairiąją ir dešiniąją puses. Naujas tyrimas paaiškina, kaip priekinės-užpakalinės dalies ir kairės-dešinės pusės ašys yra įtakojamos vitamino A. Retinoinė rūgštis turi įtakos stadijoje, kuomet embriono kamieninės ląstelės pradeda formuoti tris pagrindinius ląstelių sluoksnius, iš kurių formuojasi smegenys ir nervų sistema; viršinamasis traktas ir kitos sistemos. Ląstelės gauna nurodymus funkcionuoti skirtingai, priklausomai nuo to, ar jos yra kairėje, ar dešinėje embriono pusėje. Retinoinės rūgšties veikimas užtikrina, kad keletas tų ląstelių ignoruotų kairės-dešinės pusės instrukcijas ir vystytųsi simetriškai. Blokuojant retinoinės rūgšties poveikį, fiksuotas netolygus audinių pasiskirstymas dešinėje ir kairėje kūno pusėse. Tai yra, segmentai (kurie duoda pradžią vystytis stuburo slanksteliams ir kitoms simetriškoms kūno struktūroms) buvo nevienodai pasiskirstę kairės-dešinės pusės ašies atžvilgiu. Normaliomis sąlygomis vienodas segmentų skaičius būna kiekvienoje pusėje. Šis tyrimas labai pagerino mokslines žinias apie ankstyvą vystimąsi, be to, šio tyrimo rezultatai yra aktualūs tolimesniems gydymo metodams, susijusiems su embriono kamieninėmis ląstelėmis.
Å altinis: Science Daily

2005-08-15Vandenynuose slypi vėžį gydančios galios
Mokslininkai mano, kad galima pagaminti vaistus nuo vėžio iš paprasčiausio jūros gaubtagyvio (kitaip – tunikato). Mikrobas, gyvenantis šiame jūros gyvūne, gamina junginius, kurie gali susidoroti su kai kuriomis vėžio rūšimis. Mokslininkai teigia, kad pasinaudojant laboratorine technika, galima būtų pagaminti pakankamai junginių, nesunaikinant didelio skaičiaus tunikatų. Prof. Marcel Jaspers iš Aberdyno universiteto kartu su kolegomis iš Australijos instituto jau anksčiau atliko panašius tyrimus su tunikatais. Utos mokslininkai nustatė, kad Prochloron mikrobai, gyvenantys tunikatų (Lissoclinum patella) viduje, gamina du junginius, vadinamus patelamidu A ir C, kurie, kaip manoma, turi priešvėžinių savybių. Jie nustatė genų metabolinius kelius, kuriuos mikrobai naudoja, gamindami šiuos junginius. Dr. Eric Schmidt teigimu, koralų rifai ir kitokia vandenyno aplinka yra tarsi drėgnos atogrąžų girios – pilnos natūralių cheminių junginių, kuriais būtų galima gydyti žmonių ligas. Deja, sudėtinga išgauti farmacinius produktus iš šios subtilios terpės. ´Mes išsprendėme šią problemą, ištirdami specifinius genus, reikalingus sintezuoti cheminius junginius, panaudojant laboratorines bakterijas.
Å altinis: BBC News

2005-08-14Rusijos raketa iškėlė į kosmosą JAV palydovą
Rusijos nešančioji raketa "Sojuz" naktį į sekmadienį 1.28 val. Vidurio Europos vasaros laiku, sėkmingai iškėlė į kosmosą amerikiečių telekomunikacijų palydovą "Galaxy 14".
Prieš tai dėl techninių problemų startas du kartus buvo atidėtas, bet liepos 14 d. startavusi raketa pagaliau pakilo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane.
"Galaxy 14" 15 metų užtikrins televizijos programų perdavimą bei telefono ir interneto ryšį JAV.
Å altinis: Membrana.ru

2005-08-13Sėkmingai paleistas naujas NASA zondas
JAV kosmoso agentūra NASA penktadienį, liepos 12 d., į Marsą paleido naują zondą. "Atlas-V" tipo raketa nešėja iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo Floridoje iškėlė zondą 15.43 val. Vidurio Europos vasaros laiku. NASA duomenimis, startas praėjo sklandžiai. Prieš tai starto terminas du kartus buvo atidėtas.
"Mars Reconnaissance Orbiter" (MRO) zondas Marse rinks informaciją apie vandens egzistavimą, susidarymą ir pasiskirstymą. Be to, numatyta padaryti Marso paviršiaus nuotraukas. To tikslas yra rasti tinkamą nusileidimo vietą būsimiems robotų, taip pat ir žmonių vizitams.
Manoma, kad šis zondas pateiks daugiau duomenų apie Marsą nei visos ligšiolinės misijos kartu sudėjus. 2006 metų kovo 10-ąją MRO turėtų pasukti į orbitą aplink Marsą ir lapkritį pradėti tyrinėjimo darbus.
Å altinis: Membrana.ru

2005-08-12Sotumo injekcija
Mokslininkai džiūgauja atradę galimą naują gydymą, kuris leistų nutukusiems pacientams pasijusti sočiais. Jie teigia, kad hormonas, rastas plonojoje žarnoje, buvo jiems esminis atradimas kuriant vaistus, padedančius nugalėti nutukimą.
Naujausiame tyrime pacientams buvo leidžiamos oksintomodulino – natūraliai plonojoje žarnoje esančio virškinimo hormono – injekcijos.
Šios injekcijos padidina organizme esantį oksintomodulino kiekį. Oksintomodulinas paprastai išskiriamas iš plonosios žarnos valgant – taip smegenims signalizuojama, kad skrandis pilnas ir nebereikia valgyti.
Tyrinėtojai, vadovaujami profesoriaus Steve’o Bloomo, tikėjosi, kad šio vaisto injekcijos padės sumažinti dalyvavusiųjų tyrime kūno svorį bei kalorijų suvartojimą.
Keturių savaičių bandyme dalyvavo dvidešimt šeši savanoriai. Keturiolikai buvo leidžiamos oksintomodulino injekcijai, dvylikai – fiziologinis tirpalas.
Šios injekcijos buvo leidžiamos tris kartus per dieną, trisdešimt minučių prieš kiekvieną valgį. Tyrinėtojai nustatė, kad po keturių savaičių grupės, kuriai buvo leidžiamas oksintomodulinas, svoris vidutiniškai sumažėjo 2,3 kg, palyginti su kontroline grupe, kurios narių svoris sumažėjo vidutiniškai 0,3 kg.
Jie taipogi nustatė, kad pirmosios grupės kalorijų suvartojimas sumažėjo vidutiniškai 170 kalorijų po pirmosios injekcijos ir 250 kalorijų bandymo pabaigoje.
Rekomenduojamas dienos kalorijų kiekis vyrams – 2500, moterims – 2000.
Mokslininkai kovoja, kad surastų medicininių sprendimų visuotinei nutukimo epidemijai: daugiau nei pusė Jungtinės Karalystės suaugusių gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę.
“Kalorijų suvartojimo sumažinimas dešimt procentų tikrai pagerins nutukusiųjų sveikatą. Nutukimas plačiai žinomas kaip pagrindinis rizikos veiksnys susergant įvairiomis ligomis, tarp jų – širdies ligomis, vėžiu, diabetu.”
Å altinis: Dailymail.co.uk

2005-08-11Sukurtas distancinio valdymo pultas žmonėms
Japonijos išradėjai tikisi panaudoti žmonių veiksmų kontroliavimą distanciniu pulteliu kompiuterinių žaidimų realumui padidinti. Elektrodais, priglaustais prie odos šiek tiek žemiau ausies, per atstumą stimuliuodami žmogaus vestibuliarinę sistemą – skysčio pripildytus vamzdelius vidinėje ausyje, nuo kurių priklauso pusiausvyros pojūtis – NTT tyrimų laboratorijos Kanagavoje (Japonija) mokslininkai sugebėjo paversti žmones didžiulėmis radijo bangomis valdomomis mašinėlėmis.
Šis metodas, vadinamas galvaniniu vestibuliariniu stimuliavimu (GVS), panaikina žmogaus pusiausvyros pojūtį ir jis stengiasi automatiškai kompensuoti, kaip jam pačiam atrodo, nestabilią padėtį erdvėje. NTT mokslininkai sukūrė į ausines panašų įrenginį ir valdymo pultelį, primenantį tuos, kurie naudojami vairuoti žaislinėms mašinėlėms.
Galimybė išbandyti GVS buvo suteikta savanoriams, kurie valdomi demonstratoriaus svirduliavo po parodos „2005 SIGGRAPH“, kur buvo pristatytas projektas, plotą.
Taro Maeda ir kolegos iš NTT įsitikinę, kad pagrindinis šios sistemos pritaikymas būtų realybės jausmo suteikimas kompiuteriniams žaidimams. „Aš manau, kad šis atradimas galėtų būti pritaikytas kompiuteriniuose žaidimuose. Jį tikrai būtų galima panaudoti judėjimo iliuzijai sukurti esant kokioje nors virtualioje aplinkoje“, - sakė GVS ekspertas Jamesas Collinsas iš Bostono universiteto (JAV).
„Šis atradimas, be abejonės, turi potencialo elektroninių pramogų srityje“, - antrino Londono universiteto koledžo (D.Britanija) Neurologijos instituto ekspertas Brianas Day. Tačiau B.Day įspėjo, kad kai kurie duomenys teigia, jog stimuliuojant vestibuliarinį aparatą stipria srove gali būti pažeidžiami audiniai.
GVS taip pat gali būti panaudotas ir gydymo tikslais – jis būtų naudingas pacientams su sutrikusiu pusiausvyros pojūčiu. „Be abejonės, išlieka ir šios aparatūros panaudojimo medicinoje galimybė“, - sakė J.Collinsas.
J.Collinsas taip pat pažymėjo, kad jau egzistuoja JAV registruotas patentas, numatantis GVS panaudojimą kaip priemonę virtualiai realybei kurti. Pirmą kartą tokią galimybę dar 1990 metais numatė bendrovė „Virtual Motion“.
Å altinis: Newscientist.com

2005-08-10Černobylio ekosistema „išskirtinai sveika“
Panašu, kad Černobylio sistema pradeda atsigauti po įvykių, prieš 19 metų sukrėtusių visą pasaulį, kai regione dėl vieno atominio reaktoriaus gedimo pasklido radiacija. Mokslininkai, tyrę žemes aplink senąją atominę elektrinę šiuolaikinėje Ukrainoje, teigia, kad biologinė įvairovė tame regione yra netgi didesnė, nei prieš nelaimę.
Apie 100 rūšių, įtrauktų į IUCN Raudonąją knygą, dabar rado prieglobstį evakuotoje zonoje, kurios plotas yra daugiau nei 4 000 kvadratinių kilometrų Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos teritorijoje, sakė radioaktyvumo poveikį aplinkai tiriantis Ukrainos Nacionalinės mokslų akademijos mokslininkas Viktoras Dolinas. Apie 40 rūšių retų gyvūnų iki nelaimingo atsitikimo tame regione pastebėta nebuvo.
Jei gyvena žvėrys, esantys mitybos piramidės viršūnėje, tai taip pat turi klestėti ir jų medžiojami gyvūnai bei ėdami augalai, sakė Pietų Karolinos universiteto (JAV) ekologas Jamesas Morrisas, vadovavęs mokslininkų grupei, šią savaitę pristatysiančiai savo atradimus Monrealyje, Amerikos ekologų bendrijos susitikime.
Tačiau kaip taip galėjo atsitikti, jei radiacijos lygis aplink Černobylį yra vis dar per aukštas, kad į tas vietoves sugrįžtų žmonės? J.Morrisas mano, kad dauguma dėl radiacijos poveikio mutavusių organizmų išnyko, o išliko tik tie individai, kurių augimas ir reprodukcija nepakito.
Daugelis jaunų žuvų, gyvenančių reaktoriaus aušinimo vandens tvenkiniuose, yra deformuotos, o suaugę individai paprastai būna sveiki, todėl tikriausiai radiacijos pažeisti individai žūva jaunystėje.
Kita galima ekosistemos puikios būklės priežastis – pagrindinių radioaktyvių elementų (pavyzdžiui, cezio-137) savybė kauptis dirvoje, bet ne augaluose ir gyvūnuose, mano V.Dolinas. Tai reiškia, kad baimę keliantis galimas žmonių mitybinės grandinės užkrėtimas radioaktyviais elementais gali būti ne toks stiprus kaip tikėtasi.
Tačiau tai nereiškia, kad ten galima ir gyventi. Nelaimės zonoje pasklido apie 40 skirtingų radioaktyvių elementų – stroncio-90, urano ir plutonio skilimo produktų bei kitų – todėl iki tol, kol aplink Černobylį vėl galės saugiai gyventi žmonės, praeis keli šimtai tūkstantmečių, sakė V.Dolinas.
Daugelį paukščių nelaimingo atsitikimo padariniai taip pat veikia neigiamai. J.Morrisas su kolega Timothy Mousseau išsiaiškino, kad paprastos kregždės, sukančios lizdus aplink Černobylį, prasčiau išgyvena, sudeda mažiau kiaušinių ir apskritai yra prastesnės būklės, nei nelaimės nepaliestoje teritorijoje į pietryčius nuo Kijevo gyvenančios kregždės.
J.Morrisas pripažino, jog sunku pasakyti, kas bus su regiono augalais ir gyvūnais ateityje. Vienas iš galimų būdų išsiaiškinti – patikrinti populiacijų genetiką ir nustatyti, ar regione didės biologinė įvairovė.
Å altinis: Nature.com

2005-08-09Antidepresantų vartojimo ir savižudybių sąryšis
Abejodami plintančia nuomone, kad antidepresantų vartojimas lemia savižudišką elgesį, mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad amerikiečių savižudybių skaičius pastoviai mažėjo, vaistų rinkoje pasirodžius vaistiniam preparatui Prozac ir kitiems serotonino reabsorbcijos inhibitoriams (SSRI). Vasario mėn. žurnalo Nature Reviews Drug Discovery publikacijoje mokslininkai perspėja, receptų SSRI vaistams išrašymo reguliavimas iš tikrųjų gali padidinti mirčių skaičių nuo negydomos depresijos. „Nesenai buvo ginčijamasi vien tik dėl galimo sąryšio tarp antidepresantų vartojimo ir savižudybių rizikos, nenagrinėjant šios priklausomybės platesniame istorijos ir medicinos kontekste,“ aiškina dr. Julio Licinio, psichiatrijos ir endokrinologijos profesorius David Geffen. Daugybė žmonių, kurie nusižudė, kentėjo nuo negydomos depresijos. Mokslininkai norėjo ištirti galimą SSRI ir savižudybių sąryšį, siekdami įsitikinti, kad efektyvus gydymas ir vaistų nuo depresijos kūrimas buvo sustabdytas ne be priežasties. Licinio kartu su kolega psichiatru dr. Ma-Ling Wong atliko išsamios duomenų bazės tyrimą. Joje buvo sukaupti tyrimų apie antidepresantus ir savižudybes, publikuotų nuo 1960 iki 2004 m., rezultatai. Tai, ką nustatė abu mokslininkai, juos pribloškė. Pasirodo, savižudybių skaičius nuolat augo nuo 1960 iki 1988 metų, kuomet atsirado Prozac, pirmasis SSRI grupės vaistas. Nuo tada savižudybių skaičius pastoviai mažėjo. JAV ir Europoje buvo atlikta keletas tyrimų, kuomet buvo tiriami savižudybės aukų kraujo mėginiai, tačiau ryšys tarp antidepresantų vartojimo ir savižudybių nebuvo nustatytas. Šie mokslininkai antidepresantų kraujyje rado mažiau negu 20 proc. savižudžių, o tai reiškia, kad daugybė savižudybės aukų niekada nebuvo gydomi nuo depresijos, teigia Licinio. „Remiantis mūsų tyrimo rezultatais, nusižudę asmenys nebuvo pastūmėti gydymo SSRI vaistais,“ jis pridūrė. „Jie iš tikrųjų nusižudė, nes nebuvo gydomi." Licinio and Wong nuogąstauja, kad per daug griežtas reguliavimas ir medikų reakcija, sąmyšis visuomenėje ir platus įvykių nušvietimas per informacijos priemones gali įtikinti žmones visiškai nustoti vartoti antidepresantus. Jie perspėja, kad gydymo nesuteikimas žmonėms, kuriems to labai reikia, gali labai pabloginti situaciją. „Vienintelis antidepresantas, kurio efektyvumas gydant vaikus, sergančius depresija, įrodytas klinikiniais tyrimais, yra Prozac,“ teigia Licinio.
Å altinis: Science Daily

2005-08-08Reakcijos laikas ir intelekto koeficientas (IQ) gali nusakyti ilgaamžiškumą
Senovės Graikijos gyventojai įsivaizdavo egzistuojant tris likimo deives: vieną – verpiančią gyvenimo siūlą, antrąją – matuojančią jo ilgį, trečiąją – jį nukerpančią. Mokslas ieškojo labiau įtikinamų (kad ir mažiau poetiškų) priežasčių, kodėl vieni iš mūsų gyvena ilgiau už kitus. Neseniai du Škotijos mokslininkai padarė atradimą, kurio net graikai negalėjo įsivaizduoti: reakcijos laikas gali būti pagrindinis ilgaamžiškumo indikatorius. Ian Deary iš Edinburgo universiteto ir Geoff Der iš MRC socialinių ir visuomenės sveikatos mokslų padalinio Glazgo mieste matavo vidutinio amžiaus asmenų IQ ir reakcijos laiką. Šio tyrimo rezultatai paskelbti straipsnyje, pavadintame „Reakcijos laikas paaiškina IQ ryšį su mirtimi“ Amerikos psichologijos sąjungos žurnale „Psychological Science“. Naujas tyrimas papildo ankstesniuosius, parodydamas, kad žmonės, turintys mažesnį IQ, turi polinkį mirti ankstesniame gyvenimo laikotarpyje, negu turintys didesnį IQ. Norėdami patikrinti savo teoriją, Der ir Deary tyrė MRC padalinyje sukauptus duomenis apie 1988 metais vakarų Škotijoje gyvenusius 412 vyrų ir 486 moteris nuo 54 iki 58 metų amžiaus. Šiems asmenims buvo atlikti IQ testai, matuojantys jų žodinius ir daugybę pažinimo sugebėjimų, bei reakcijos laiką nustatantys testai. Tyrėjai taip pat fiksavo dalyvių lytį, užsiėmimą, išsilavinimą ir rūkymo statusą. Per sekančius 14 metų 185 dalyviai mirė, ir Deary su Der palygino savo testų rezultatus, norėdami pažiūrėti, ar IQ arba reakcijos laikas gali būti mirtingumą nusakantys faktoriai. Mokslininkai nustatė, kad turėję aukštesnį IQ gyveno ilgiau, ir stipriai susiję su mirtimi faktoriai yra vyriška lytis ir rūkymas. Beje, tai buvo atrasta ir panašių, anksčiau atliktų tyrimų metu. Tačiau Deary ir Der taip pat nustatė ir kai ką naujo: pasirodo, greitesnė reakcija dar geriau nusako ilgaamžiškumą, negu IQ. Rezultatai gali būti interpretuojami keliais skirtingais būdais. Lėtas reakcijos laikas gali nusakyti smegenų degeneraciją, kuri, savo ruožtu, gali būti degeneruojančios psichinės sveikatos rodiklis. Tolimesni reakcijos laiko tyrimai su jaunesniais žmonėmis galėtų įnešti daugiau aiškumo apie IQ ir mirtingumo sąryšį. Prof. Deary teigimu, tik per pastaruosius keletą metų atrasta, kad IQ susijęs su mirtingumu. Jau kelios tyrimų komandos pakartojo šiuos tyrimus. Ką mums reikia dabar padaryti, tai išsiaiškinti gautus rezultatus. Prof. Deary ir kiti mokslininkai bandys paaiškinti ryšį tarp intelekto ir ilgaamžiškumo.
Å altinis: Medical News Today

2005-08-07Radiacija gali turėti teigiamą poveikį sveikatai
Naujo mokslinio tyrimo Toronto universitete metu nustatyta, kad mažos radiacijos dozės gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Mokslinio tyrimo rezultatai publikuoti paskutiniame žurnalo „Environmental Toxicology and Chemistry“ numeryje. Nustatyta, kad mažos, lėtinės gama radiacijos dozės, nuo 50 iki 200 kartų viršijančios natūralios leistinos radiacijos lygį, turėjo teigiamą poveikį streso ir imuniteto atžvilgiu gamtoje gyvenančiai laukų pelėno populiacijai. Straipsnyje pateikti hormezės įrodymai, atlikus tik šį vieną, didelio masto ilgalaikį eksperimentinį tyrimą, pirmą kartą tiriant lėtinį gama radiacijos poveikį žinduoliams. Hormezė – tai reiškinys, kuomet mažos dozės bet kokio žalingo agento gali turėti stimuliuojantį ar teigiamą poveikį. Šis neįprastas reiškinys pastebėtas daugeliui cheminių junginių, įskaitant alkoholį ir jo metabolitus, antibiotikus, herbicidus, insekticidus ir fungicidus, o taip pat hormetinį poveikį turi kai kurie fizikiniai procesai, pavyzdžiui, radiacija. Hormezės efektai pasireiškia daugeliui organizmų: mikrobams, grybeliams, taip pat augalams ir gyvūnams. Hormetinis atsakas skiriasi ir gali pailginti gyvenimo trukmę, pagerinti augimą, dauginimąsi. „Kaip tiksliai mažos radiacijos koncentracijos sukelia hormetinį atsaką, lieka neaišku, kadangi tik kelios laboratorijos tyrė žinduolius, paveiktus mažomis radiacijos dozėmis, nesukeliančiomis kenksmingo poveikio,“ teigia prof. Rudy Boonstra iš Zoologijos katedros. „Kol kas nustatėme galimą mechanizmą, paaiškinantį teigiamus poveikius.” Tyrimo metu Boonstra kartu su mokslininkais Richard Manzon, Steve Mihok ir Julie Helson tyrė laukinių pelėnų populiacijas. Eksperimentas, pavadintas ZEUS (Zoological Environment Under Stress). Izoliuotos pelėnų populiacijos buvo veikiamos nedidele radiacija keturių metų bėgyje. Tyrimų duomenimis, nedidelis gliukokortokoidų kiekio padidėjimas dėl radiacijos poveikio gali būti svarbus esminis faktorius, susijęs su gyvenimo trukmės pailgėjimu, kuris pastebėtas kitų nedidelių tyrimų su smulkiais žinduoliais, paveiktais mažomis radiacijos dozėmis, metu.
Å altinis: Science Daily

2005-08-06Vaistiniai augalai, vartojami diabeto gydymui, veikia panašiai kaip šiuolaikiniai vaistai
Atlikus naują tyrimą, nustatyta, kad augalas, vartojamas tradicinėje indų medicinoje diabeto gydymui, mažina cukraus ir insulino kiekį panašiai kaip receptiniai vaistai. Mokslininkai paskyrė augalo Salacia oblonga ekstraktą 39 sveikiems suaugusiems ir gavo gerus rezultatus. Didžiausia augalinio ekstrakto dozė – 1000 mg – sumažino insulino ir gliukozės kiekį kraujyje atitinkamai 29 ir 23 procentais. Vieno tyrimo vadovų, Ohajo valstijos universiteto docento Steve Hertzler teigimu, panašus efektas stebimas ir vartojant receptinius geriamuosius vaistinius preparatus nuo diabeto. Augalas Salacia oblonga, augantis Indijoje ir Šri-Lankoje, susiriša su virškinimo fermentais, kurie skaldo angliavandenius organizme. Šie fermentai, vadinami alfa-gliukozidazėmis, paverčia angliavandenius į gliukozę – cukrų, kuris cirkuliuoja organizme. Fermentui susirišus su augaliniu ekstraktu, mažiau gliukozės patenka į kraujotaką, dėl to sumažėja gliukozės ir insulino koncentracija. Sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje mažina ir su diabetu susijusių komplikacijų riziką. Tyrimo metu 39 sveiki suaugusieji dalyvavo keturiuose atskiruose maisto toleravimo testuose. Ekstraktas buvo skiriamas gėrimo forma. Kiekvienas dalyvis pasninkavo mažiausiai 10 valandų prieš vartojant testinį gėrimą, kurio sudėtyje buvo 0, 500, 700 arba 1000 mg Salacia oblonga ekstrakto. Po to mokslininkai ėmė iš piršto kiekvieno dalyvio kraujo pavyzdžius kas 15 – 30 min. trijų valandų laikotarpiu ir juose nustatė insulino bei gliukozės koncentracijas. Gėrimas, kuriame buvo didžiausia augalinio ekstrakto koncentracija – 1000 mg – labiausiai mažino insulino ir gliukozės koncentraciją. Taip pat buvo tiriami ir galimi šalutiniai ekstrakto poveikiai. Nors gėrimai su Salacia oblonga ekstraktu didino dujų kaupimąsi žarnyne (buvo tiriamas išsiskiriančio iš organizmo vandenilio ir metano kiekis), labai mažai pastebėta virškinimo trakto sutrikimų. Šiuo metu doc. Hertzler kartu su kolegomis nustatinėja, kokia augalo dozė pati efektyviausia, ir kuriuo metu geriausia vartoti augalą. Dalyviai tyrimo metu vartojo augalą su maistu, tačiau galbūt jo vartojimas prieš valgį duotų geresnį efektą, aiškina Hertzler. Daug atliktų tyrimų parodė, kad gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas mažina visų rūšių su diabetu susijusių komplikacijų (pavyzdžiui, inkstų ligos, nervų, regėjimo sutrikimai) riziką. Mokslininkai nori nustatyti, ar šis augalas taip pat turi tokį efektą. Salacia oblonga vis dar palyginti retai sutinkama JAV, nors kai kurie gamintojai šį augalą siūlo ir prekiauja Internetu.
Å altinis: Medical News Today

2005-08-05Nauja vakcina teikia vilties kovojant su viena didžiausių žudikių pasaulyje – tuberkulioze
Nuo tuberkuliozės kiekvienais metais miršta keli milijonai žmonių, o trečdalis pasaulio populiacijos (apie du bilijonai žmonių) yra tuberkuliozės nešiotojai. Be to, daugeliui žmonių, sirgusių tuberkulioze, liga vėl atsinaujina. Šiaurės Korėjos mokslininkų komanda, vadovaujama Youngchul Sung, sukūrė vakciną, kuri derinyje su vaistais nuo tuberkuliozės, atliekant tyrimus su pelėmis, žymiai sumažino ligos atsinaujinimo dažnį. Anot Douglas Lowrie, kuris kartu su kitais mokslininkais Londono Nacionalio medicininių tyrimų institute tiria tuberkuliozės vakcinas, šis atradimas labai reikšmingas, kadangi sukurta DNR vakcina kartu stiprina ir imunitetą. DNR vakcinos, savo sudėtyje turėdamos tam tikrus genus, skatina imunitetą prieš infekcinius agentus. Baltymai, kuriuos koduoja genai, būdami bakterijos paviršiuje, atpažįstami kaip svetimi. Taigi, DNR vakcinos gali stimuliuoti atsaką, neturėdamos savyje susilpnintų ar užmuštų sukėlėjų. Profilaktinės DNR vakcinos poreikis labai didelis, kadangi tradicinės BCŽ vakcinos nuo tuberkuliozės efektyvumas yra labai skirtingas visame pasaulyje. Pavyzdžiui, šiuo metu jos efektyvumas Jungtinėje Karalystėje yra apie 85 proc., tačiau kai kuriose kitose šalyse yra neefektyvi. „Sung vakcina nėra pirmoji DNR vakcina nuo tuberkuliozės, turinti teigiamą poveikį pelėms“, teigia Lowrie, kuris sukūrė pirmąją tokios rūšies vakciną 1994 metais. „Bet ši vakcina gali būti efektyvesnė, nei sukurtos anksčiau“. Sung grupė, kurdama naują DNR vakciną, į jos sudėtį įvedė du tuberkuliozės bakterijos genus. Ši vakcina suleista pelėms, sergančioms tuberkulioze. Kartu buvo skiriamas standartinis gydymas vaistais. Pasveikus po tokio gydymo, tuberkuliozė neatsinaujino dar ilgą laiką. Jeigu ši vakcina būtų veiksminga ir žmonėms, būtų didelis pasiekimas, kadangi vaistai nuo tuberkuliozės turi būti vartojami nuo 6 iki 9 mėnesių. Dažnai toks ilgas gydymo kursas būna sudėtingas, ypač besivystančiose šalyse. Nebaigus gydymo kurso, žmogus nevisiškai pasveiksta ir liga gali atsinaujinti. Visa tai sudaro sąlygas vystytis rezistentiškiems mikrobų štamams.
Å altinis: New Scientist

2005-08-04Pirmą kartą klonuotas šuo
Pietų Korėjos mokslininkai trečiadienį paskelbė pirmą kartą pasaulyje sėkmingai klonavę šunį ir, pasinaudodami tokiomis pačiomis technologijomis kaip avies Dolly atveju, sukūrę trejų metų afganų kurto "kopiją".
Balandžio 24 dieną atvestam klonuotam afganų kurtui buvo duotas Snuppy vardas, kuris reiškia "Seulo nacionalinio universiteto šuniukas", britų savaitiniame mokslo žurnale "Nature" rašo jo kūrėjai. Snuppy, kurio kailis yra juodos, rusvos ir baltos spalvų, yra genetiškai identiškas savo tėvui, rodo DNR testai.
Be 1996 metų liepą Škotijoje atvestos Dolly, kuri buvo pirmasis iš suaugusio gyvūno somatinės ląstelės klonuotas žinduolis, mokslininkai dar yra sukūrę kitų avių, pelių, karvių, ožkų, kiaulių, triušių, kačių, mulo, arklio, žiurkių ir laukinio jaučio gaūro klonus.
Naudojant somatinių ląstelių branduolių perkėlimo technologiją, iš kiaušinėlio pašalinamas jo branduolys, kuris pakeičiamas iš gyvūno, kurį norima klonuoti, somatinės kūno ląstelės paimtu branduoliu.
Tada kiaušinėlis su pakeistu branduoliu apdorojamas chemikalais arba paveikiamas elektra, kad pradėtų dalytis. Kurį laiką jis dalijasi lėkštelėje, maitinamojoje terpėje, o vėliau susidaręs ląstelių kamuolėlis yra perkeliamas į surogatinės motinos gimdą.
Šunys yra vieni tų gyvūnų, kuriuos klonuoti sunkiausia. Taip yra pirmiausia dėl to, kad sunku paimti subrendusių kiaušinėlių. Kitaip nei kitų žinduolių atveju, šunų ovuliacija įvyksta tuo metu, kai kiaušinėliai dar nesubrendę. Po ovuliacijos jie dvi ar tris dienas bręsta kiaušintakyje.
Pietų Korėjos mokslininkai, kuriems vadovavo Woo Suk Hwangas iš minėto universiteto Veterinarinės medicinos koledžo, šią problemą išsprendė švelniai vandeniu išplaudami iš kiaušintakio subrendusius kiaušinėlius.
Snuppy atveju branduolys buvo paimtas iš afganų kurtų patino ausies odos ląstelės, o embrionas vystėsi Labradoro retriverių patelės gimdoje. Ši kalė atsivedė ir užaugino klonuotą šuniuką. Mokslininkai nuodo, kad jų laimėjimas padės gamtosaugininkams, norintiems išsaugoti retas rūšis, ir šunų augintojams, norintiems sužinoti, kaip genai veikia įvairių veislių šunų elgsenos bruožus.
Tačiau jie pripažįsta, kad sėkmingų klonavimo bandymų, palyginti su bendru bandymų skaičiumi, būna labai mažai.
Iš viso į 123 kalių gimdas buvo perkelti 1 095 embrionai, kurių tik trys įsitvirtino ir vystėsi. Vienas jų vėliau žuvo, ir buvo atvesti tik du klonuoti šuniukai - Snuppy ir dar vienas, kuriam buvo duotas ne toks gražus vardas NT-2. Pastarasis šunytis po 22 dienų nugaišo dėl plaučių uždegimo, ir mokslininkams nepavyko išsiaiškinti, kodėl jis susirgo.
Žinoma, kad klonuoti gyvūnai gyvena trumpai arba serga įvairiomis ligomis. Dėl šių ir kitų, moralinių, priežasčių mokslininkai griežtai perspėja, kad negalima bandyti klonuoti žmogaus.
Įtariama, kad genetinė medžiaga gali būti pažeidžiama atliekant klonavimo procedūras, be to, gali būti, kad į kiaušinėlį perkeliama ne visa DNR. Todėl sutrinka baltymų, kurie sudaro ir palaiko audinius, gamybos mechanizmai.
Pavyzdžiui, Dolly buvo užmigdyta 2003 metų vasarį, nugyvenusi tik pusę normalios avies gyvenimo, nes jai pernelyg anksti išsivystė artritas ir degeneracinė plaučių liga.
Å altinis: Nature

2005-08-03Mokslininkai įminė prieš 40 metų užmintą genetinę mįslę
Nauja teorija paaiškina, dėl ko mūsų genų kalba yra sudėtingesnė nei to reikia, o taip pat siūlo idėją, kad pirmapradis gyvybės šaltinis, kuriame prasidėjo gyvybė, buvo karštas, o ne šaltas, kaip mano dauguma mokslininkų.
Žurnalo „Journal of Molecular Evolution“ šios savaitės numeryje publikuojamas Bath universiteto (D.Britanija) mokslininkų straipsnis, kuriame išdėstyta nauja teorija, kuri, mokslininkų manymu, galėtų padėti įminti mįslę, nedavusią mokslininkams ramybės nuo pat to laiko, kai jie beveik prieš 40 metų iššifravo DNR kalbą.
1968 metais Marshallas Nirenbergas, Haras Gobindas Khorana ir Robertas Holley‘us buvo apdovanoti Nobelio premija už tai, kad išsiaiškino, kaip pagal genetinį kodą gaminami baltymai. Jie nustatė, kad triraidžiai „žodžiai“, dar vadinami kodonais, nuskaitomi nuo DNR grandinės ir „išverčiami“ į vieną iš dvidešimties amino rūgščių. Tuomet šios amino rūgštys jungiamos į grandinę pagal tokią eilę, kuri nurodyta DNR grandinėje, o ilga grandinė susisuka ir sudaro sudėtingas figūras, suteikiančias baltymui specifines funkcijas.
DNR „abėcėlėje“ yra tik keturios raidės, dar vadinamos bazėmis, o iš jų galima sudaryti 64 triraidžius žodžius - toks yra viso DNR žodyno ilgis. Taip yra dėl to, kad iš bet kurių keturių skirtingų raidžių matematiškai galima sudaryti 64 skirtingus triraidžius žodžius.
Tačiau kodėl DNR žodyne yra 64 žodžiai, jei jie koduoja tik 20 amino rūgščių, ir kodėl apskritai išsivystė sudėtingesnis nei pakankamas procesas? Šie klausimai pastaruosius 40 metų mokslininkams buvo neįveikiami.
Dešimtys mokslininkų siūlė įvairias teorijas, galinčias padėti įminti šias mįsles, tačiau jos netrukus būdavo paneigiamos arba nesugebėdavo paaiškinti kitų baltymų sintezės keistenybių.
„Kodėl kodonų yra gerokai daugiau nei amino rūgščių mokslininkai negalėjo pasakyti nuo pat to laiko, kai buvo išsiaiškinta, kaip veikia genetinis kodas. Tai reiškė, kad genetiniam kodui nebūdingas matematinis idealumas, kurio galima būtų tikėtis iš visos gyvybės Žemėje pagrindo“, - sakė Bath universiteto Biologijos ir biochemijos fakulteto mokslininkas Jeanas van den Elsenas.
Viena iš genetinio kodo keistenybių yra ta, kad egzistuoja kodonų grupės, kuriose visi kodonai transliuojami į tą pačią amino rūgštį. Pavyzdžiui, amino rūgštis leucinas gali būti koduojama šešiais skirtingais kodonais, nors kai kurios amino rūgštys, kurios organizmui yra ne mažiau svarbios ir kurių pagaminama tiek pat, koduojamos tik vienu kodonu.
Kuriant naują teoriją pasinaudota Fransico Cricko – vieno iš DNR struktūros atradėjų – idėja, kad triraidis kodas išsivystė iš paprastesnio dviraidžio kodo, nors F.Crickas manė, kad skirtumas raidžių kiekyje tėra atsitiktinumas, „užšalęs laike“.
Bath universiteto mokslininkai pasiūlė idėją, kad pirmapradis „dubletinis“ kodas buvo skaitomas iš trijų raidžių kombinacijų, tačiau aktyviai skaitomos buvo tiktai pirmosios dvi arba paskutinės dvi kodo raidės.
Kombinuodami įvairias šių dubletų kombinacijas mokslininkai gali atkurti amino rūgščių kodavimo lentelę – paaiškindami, dėl ko kai kurios amino rūgštys gali būti transliuojamos iš 2, 4 ar š kodonų. Jie taip pat šioje lentelėje gali parodyti, kaip iš persiklojančių pirmos poros ir paskutinės poros kodonų natūraliai išsivystė hidrofilinių ir hidrofobinių amino rūgščių grupės.
„Keičiant mūsų teorinę dubletų sistemą į dabartinę tripletų sistemą gaunamas tikslus šiuolaikinių amino rūgščių kiekio ir spektro atitikimas“, - sakė J.van den Elsenas, teoriją sukūręs kartu su Stefanu Babgy ir Huan-Lin Wu.
Teoriškai tai taip pat paaiškinta, kaip genetinio kodo struktūra maksimizuoja toleranciją klaidoms. Pavyzdžiui, po „praslydimas“ transliacijos procese paprastai į baltymo grandinę įtraukiama kita amino rūgštis su tokiomis pačiomis savybėmis. Tai savo ruožtu paaiškina, dėl ko DNR kodas taip puikiai tinkamas vientisumui išlaikyti.
Naujoji teorija taip pat išskiria dvi amino rūgštis, kurių negalima priskirti dubletų sistemai ir kurios genetiniame kode tikriausiai yra „naujienos“. Šios amino rūgštys – glutaminas ir asparaginas – aukštoje temperatūroje negali išlaikyti stabilios struktūros, todėl manoma, kad kažkada praeityje jos netapo genetinio kodo dalimi dėl to, kad tam sutrukdė karštis.
Viena galima to priežasčių – tai, kad paskutinis universalus bendras protėvis, iš kurio išsivystė visa Žemės gyvybė, gyveno karštame sieros baseine ar kitoje karštoje aplinkoje. Šiam protėviui keliantis į vėsesnę aplinką atsirado galimybė panaudoti dar dvi amino rūgštis, o tuo pačiu – vystytis sudėtingesniems organizmams. Tai pateikia papildomų duomenų ateities ginčams apie tai, kokioje aplinkoje atsirado pirmapradė gyvybė – šaltoje ar karštoje.
„DNR grandinėje ir ląstelių struktūroje vis dar yra užslėptų labai seno paprasto kodo liekanų“, - sakė biochemikas, nurodęs kelias aminoacil-tRNR sintetazes – baltymų sintezėje dalyvaujančias molekules, kurių aktyvumas priklauso nuo bazių poros kodono triplete. Yra ir kitų šią teoriją patvirtinančių molekulinių įrodymų.
Bath.ac.uk

2005-08-02ATOMINĖ ELEKTRINĖ... DAUGIABUČIO RŪSYJE
Japonijoje sukurtas kompaktiškas branduolinis reaktorius “Rapid-L”, skirtas elektros energijos gamybai daugiabučio namo rūsyje. Pastaraisiais mėnesiais bandoma automatinė reaktoriaus saugumo sistema, perkaitimo atveju turinti prislopinti arba visiškai sustabdyti branduolinę reakciją. Bandymus finansuoja Japonijos Atominės energetikos tyrimų institutas.
Iš pradžių šis 200 kilovatų galingumo reaktorius buvo sumanytas kaip Mėnulio kolonijų jėgainė, bet vėliau atsirado ir praktiškesnis pritaikymas. Tik šešių metrų aukščio ir dviejų metrų pločio elektros stotį nesunkiai galima būtų įsprausti miestuose po daugiaaukščiais namais ir apsirūpinti elektros energija arba bent išlyginti apkrovimą piko valandomis.
Skirtingai nuo įprastinio, “Rapid-L” reaktoriuje branduolinė reakcija reguliuojama ne kontroliniais strypais. Tam skirti rezervuarai su išlydyto ličio-6 izotopais, efektyviai absorbuojančiais neutronus. Rezervuarai sujungti su vertikaliu vamzdžiu, einančiu pro reaktoriaus šerdį.
Esant normaliam darbo režimui, vamzdis pripildytas inertinių dujų. Bet jei tik reaktoriaus temperatūra ima kilti, skystas litis plečiasi, suslegia inertines dujas ir patenka į šerdį, kur absorbuoja neutronus ir sulėtina reakciją. Litis atlieka kontrolinių strypų funkciją, tačiau automatiniam reguliavimui nenaudojami jokie mechanizmai. Reaktorius aušinamas skystu natriu, jo veikimo temperatūra maždaug 530 oC.
Mokslininkai dabar kruopščiai skaičiuoja, kiek patikima ir ilgaamžė bus ši reaktoriaus saugumo sistema, aiškiai pranašesnė už mechaninę. Jos naudojimas labai priklausys ir nuo visuomenės nuomonės, skeptiškai vertinančios atominę energetiką. Vis dėlto, net ir nepriimtos į miestus, šios elektrinės galės puikiai pasitarnauti besivystančiose šalyse ir tolimuosiuose regionuose, kurių dar nepasiekė elektros tinklai.
Å altinis: Press.lt

2005-08-01Mokslininkai atskleidė vorų kojų paslaptį
Grupė mokslininkų iš Šveicarijos ir Vokietijos pirmą kartą detaliai ištyrė, kaip vorai bėgioja lygiomis lubomis. Mokslininkams jau buvo žinoma, kad vorai naudoja mažučius nagelius, kuriais užsikabina už paviršiaus nelygumų. Tačiau iki šiol nebuvo žinoma, dėl ko vorai kabodami aukštyn kojomis laikosi net ir tada, kai paviršiai būna visiškai lygūs.
Paslaptis išaiškėjo elektroniniu mikroskopu apžiūrėjus voro Evarcha arcuata kojas.
Paaiškėjo, kad nagučiai – tai plaukų kuokšteliai. Maksimaliai padidinus vaizdą išryškėjo, kad kiekvienas iš šių plaukelių sudarytas dar iš šimtų tūkstančių smulkiausių plaukelių.
Tie plaukeliai yra tokie maži, kad būna labai arti paviršiaus ir su juo sąveikauja molekuliniame lygmenyje. Šiuo atveju pasireiškia Van der Vaalso sąveika tarp kojelių ir paviršiaus.
Ši sąveika atsiranda nepriklausomai nuo to, kokios yra paviršiaus savybės ar drėgnumas.
Pasinaudoję atominės jėgos mikroskopu mokslininkai išmatavo kiekvieno plaukelio sąveikos su paviršiumi jėgą. Paaiškėjo, kad voras ant visiškai lygių lubų gali ne tik pats išsilaikyti, bet ir patempti svorį, kuris už jį sunkesnis 170 kartų.
Be to, voro koja nuo paviršiaus atsiplėšia ne visa iš karto, o po truputėlį, iš vienos pusės, paeiliui nuo paviršiaus atitraukiant po plaukelį.
Bremeno Taikomųjų mokslų universiteto profesorė Antonia Kesel pareiškė, kad šis darbas gali pasitarnauti ateityje kuriant naujus kostiumus alpinistams ar skafandrus kosmonautams. Apsirengę tokiais kostiumais kosmonautai galėtų be baimės netyčia nuskristi šalin neprisirišę šliaužioti kosminės stoties paviršiumi.
Taip pat būtų galima kurti ir sienomis laipiojančius robotus, skirtus gelbėjimo operacijoms.
Å altinis: Membrana.ru

Į viršų