Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.234.65.78
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Mokslo ir technikos naujienos

2005-09-30Slankusis smėlis žmogaus įtraukti negali
Siaubo filmuose neretai rodoma, kaip slankiajame smėlyje paskęsta vienoks ar kitoks nelaimėlis. Tačiau tiesa pasirodė esanti ne tokia šiurpi. Žmonės negali visiškai paskęsti tokio tipo dirvoje, o šį iki šiol nedaugeliui žinotą faktą patvirtino ir laboratoriniai tyrimai. Slankusis smėlis – tai pats paprasčiausias smėlis, kuris yra tiek prisotintas vandens, kad trintis tarp smėlio dalelių sumažėja, todėl jos negali palaikyti jokio svorio. Tokios dirvos lengviausia rasti didžiulių upių deltose. Be to, ji gali susiformuoti kai po žemės drebėjimo iš požeminių rezervuarų išteka vanduo. Ekspertų teigimu, tikrą pavojų slankusis smėlis kelia tada, kai sukelia pastatų ir tiltų griuvimą. Tuo tarpu tikimybė, kad žmogus bus visiškai įtrauktas po smėliu, yra nulinė. . Tačiau mokslininkams dar nepabodo įrodinėti, kad skendimas slankiajame smėlyje tėra mitas. . Objektas, nukritęs į slankųjį smėlį, gali destabilizuoti vandens prilaikomas daleles, dėl to tas objektas elgiasi lyg patekęs į skystį. Jo skaičiavimai pagal eksperimentus su rutuliukais rodo, kad vos 1 proc. padidinus fizinį spaudimą smėlio dalelėms, jų tekėjimo greitis gali pasikeisti milijoną kartų, todėl sukuriama žemyn nukreipta trauka.
Jėga, reikalinga ištraukti koją iš smėlio, būtų panaši į jėgą, reikalingą norint pakelti vidutinio dydžio automobilį. Pakankamai ilgai laukiant smėlio dalelės nusistovi, o mišinio plūdrumas privers įstrigusius objektus pakilti į paviršių.
Å altinis: www.nature.com

2005-09-29Molekulė vaikšto kaip žmogus
Mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Kalifornijos universiteto Riversaide (JAV) chemikas Ludwigas Bartelsas, sugebėjo pirmoji sukurti molekulę, kuri gali judėti tiesia linija plokščiu paviršiumi. Molekulės judesiai primena žmogaus eiseną. „Nano-ėjikas“ gali tapti naujo didelių informacijos kiekių saugojimo mažučiuose lustuose metodo pagrindu. Be to, jis yra puikus įrodymas, kad mums pažįstamo pasaulio sąvokos gali būti atkartojamos ir nanometriniu – molekulių ir atomų – masteliu. Ši molekulė – 9,10-ditioantracenas, arba DTA – turi du fragmentus, kurie atlieka kojų vaidmenį. Molekulė, gaudama energiją iš aplinkos šilumos, juda taip, kad bet kuriuo metu nuo paviršiaus gali būti atkeliamas tik vienas „kojos“ fragmentas. Likusi „koja“ nukreipia molekulės judesį reikiama linkme. Kintant „kojų“ judesiams DTA tiesia linija gali judėti be nano-bėgių ar nano-griovelių pagalbos.
Bandymų metu DTA žengė daugiau nei 10 000 žingsnių ir nė karto nesusvyravo. Mokslininkų darbas įrodo, kad galima kurti molekules specialiai konkrečioms dinaminėms užduotims ant paviršių atlikti. DTA juda tik tiesia linija ir šią savybę išlaiko netgi tada, kai mažučiu zondu būna pastumiama ar patraukiama. DTA judėjimui tiesia linija nereikia jokių strypelių, todėl atsiranda kur kas paprastesnis būdas kurti tokią molekulinę atmintį, kuri būtų daugiau nei 1000 kartų kompaktiškesnė už bet kuriuos dabar naudojamus informacijos saugojimo metodus. Dabar mokslininkai stengiasi sukurti molekulinį mechanizmą, kuris leistų konvertuoti atsitiktines termines osciliacijas į kryptingą judėjimą.
Å altinis: www.newsroom.ucr.edu

2005-09-28Mokslininkai įrodė, kad tėvai skiria mažiau dėmesio nepatraukliems vaikams
Albertos universiteto mokslininkas įrodė, kad tėvai dažnai geriau rūpinasi ir artimiau bendrauja su tais vaikais, kurie gražiai atrodo, nei su tais, kurie yra nepatrauklūs. Dr. Andrew Harrell neseniai pristatė savo atradimą Warren E. Kalbach konferencijoje apie gyventojus Edmonte, Albertoje. Andrew Harrel tyrimo rezultatai pagrįsti stebėjimu, kaip saugiau elgiasi vaikai su prekių vežimėliais. 14 prekybos centrų administracijai pritarus, Harrell tyrėjų komanda stebėjo tėvus ir jų 2 – 5 amžiaus vaikus po 10 minučių fiksuodami, ar vaikas buvo prisegamas diržais vežimėlyje ir kaip dažnai jis nuklysdavo toliau nei per 10 pėdų nuo tėvų. Stebėtojai atkreipė dėmesį į tai, kad nepatraukliems vaikams buvo leidžiama nuklysti dažniau ir toliau nuo tėvų. Iš viso 14 pasirinktų prekybos centrų buvo atlikti 426 stebėjimai. Harrell, kuris tiria prekybos centrų vežimėlių saugumą nuo 1990 metų ir iš viso yra išspausdinęs 13 straipsnių šia tema, mano, kad paskutiniojo jo tyrimo duomenys yra pagrįsti instinktyvia darviniška tėvų reakcija: mes nesąmoningai skiriame dėmesį patraukliems vaikams, nes jie atspindi geriausią mūsų genetinę medžiagą. 5 vaikų tėvo ir 3 anūkų senelio, Andrew Harrell, teigimu, patrauklumas jau seniai yra suvokiamas kaip elgesį įtakojantis veiksnys, ypatingai tai siejama su tėvų elgesiu. Daugelis tėvų į šio tyrimo rezultatus reaguos su nusivylimu ir bus šokiruoti. Jie gali teigti, kad myli visus savo vaikus ir neskirsto jų pagal patrauklumą, tačiau iš tiesų tyrimas įrodo, kad būtent taip žmonės ir elgiasi.
Å altinis: Eureka Alert

2005-09-27Fizikai sugebėjo rasti būdą kontroliuoti elektrono sukinį
Kompiuteriai ir kiti šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai dirba, naudodamiesi elektros krūvininkų savybėmis, tačiau mokslininkai mano, kad artėja laikas, kuomet pavyks sukurti mažesnius ir efektyvesnius prietaisus, naudojančius kitą elektringų dalelių savybę – jų sukinį.
Pagrindinė iki šiol tokius darbus stabdanti priežastis buvo ta, kad niekaip nepavykdavo rasti praktiškai pritaikomo būdo, kuris leistų valdyti elektronų sukinius – elektronai tiesiog neprognozuojamai pakeisdavo savo sukinį, palikdami mokslininkams laužyti galvas ir ieškoti priežasčių, kodėl tai nutiko. Tačiau neseniai Ohajo universiteto mokslininkai žurnale 'Physical Review Letters' paskelbė, kad jie rado būdą valdyti elektronų sukinį – staigus elektros įtampos pasikeitimas nanometrinio dydžio indžio arsenido puslaidininkyje priversdavo keistis ir elektrono sukinį, jam tuo pačiu metu išspinduliuojant fotoną.
Mokslininkams taip pat pavyko valdyti elektrono sukinio pasikeitimo laiką nuo 1 iki 20 nanosekundžių. Sukinio valdymas atveria galimybes ir detalesniam fotonų savybių tyrimui, kas leistų toliau tobulinti optoelektronikos prietaisus bei kvantinę kriptografiją. Šis Ohajo universiteto mokslininkų darbas yra tik vienas iš daugelio nanomokslo srities darbų, padedančių suprasti atomų lygmenyje vykstančius procesus bei kurti pamatus naujos kartos nanotechnologijoms.
Å altinis: Ohio University Science News

2005-09-26Blogi plaučių vėžio patikrinimo rezultatai gali padėti rūkoriams apsispręsti mesti rūkyti
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, rūkoriai, kuriems atlikus kompiuterinę tomografiją (KT), nustatomi nelabai geri rezultatai, labiau linkę mesti rūkyti, ir tai suteikia galimybę gydytojams paskatinti rūkorius mesti rūkyti. Tokie rūkoriai, metę rūkyti, tampa abstinentais mažiausiai trejus metus. Kadangi iki 70 proc. rūkančiųjų, kuriems atliktas patikrinimas, apsisprendė mesti rūkyti, daugelis tyrėjų susidomėjo vėžio diagnozavimo rezultatų panaudojimu kaip viena galimybių, norint paskatinti rūkorius neberūkyti. Ankstesnių tyrimų metu nustatyta, kad rūkoriams, kuriems neseniai diagnozuoti kokie nors sutrikimai, labiau linkę ir sėkmingiau meta rūkyti. Krūtinės ląstos KT panaudojimo tyrimas patvirtino šį būdą kaip potencialų mokomąjį elementą, paskatinantį rūkorius mesti rūkyti. Taigi, ko gero, gauti nelabai geri patikrinimo rezultatai galėtų pasitarnauti kaip psichologinis postūmis metimui rūkyti. Siekdami ištirti šią hipotezę, tyrėjai, vadovaujami med. dr. James R. Jett ir Stephen J. Swensen, Majo klinikoje trejus metus tyrė 926 rūkančiuosius ir 594 ankstesnius rūkorius, kuriems kasmet buvo atlikta vieną krūtinės ląstos KT. Dr. Matthew M. Clark, psichologo, dirbusio su tyrėjų komanda, teigimu, nustatyta, kad kuo blogesni buvo KT rezultatai, tuo labiau rūkoriai buvo linkę mesti rūkyti. Veiksniai, prisidėję prie rūkymo abstinencijos, buvo vyresnis amžius, bloga kvėpavimo funkcija ir ankstesniųjų metų blogi KT rezultatai. Aiškindami rezultatus, tyrėjai teigia, kad 'plaučių KT atlikimas gali sustiprinti pirminę ir antrinę prevenciją, glaudžiau bendraujant su sveikatos priežiūros darbuotojais, gali labiau suprasti vėžio riziką bei skatinti rūkymo abstinenciją.'
Å altinis: Science Daily

2005-09-25Spanguolės blokuoja virškinamojo trakto virusus
Spanguolių sultys gali padėti kovoti su virusais, kurie sukelia žarnyno sutrikimus, mano mokslininkai. Šios sultys siūlomos kaip būdas sumažinti šlapimtakių infekcijos riziką. Mokslininkai nustatė, kad spanguolių sultys, sumaišiusios su žarnyno virusais, laboratorinėmis sąlygomis užblokuoja jų gebėjimą užkrėsti žarnyno ląsteles. Šis tyrimas buvo pristatytas Amerikos mikrobiologų asociacijai. Nuo virusinės žarnyno infekcijos visame pasaulyje kasmet miršta tūkstančiai vaikų. Tyrimą atlikusi mokslininkų komanda daugiausia dėmesio skyrė žarnyno virusui, vadinamam SA-11, kurį perneša beždžionės, ir keletui panašių virusų, kuriuos perneša ožkos. Su spanguolių sultimis sumaišyti virusai negalėjo užkrėsti žarnyno ląstelių kaip paprastai. Mokslininkai įsitikinę, kad sultys gali sunaikinti arba modifikuoti ląstelių receptorius, prie kurių paprastai prisijungia virusai. Priešingu atveju sultys gali pažeisti paties viruso proteinus. Tyrėjas Dr. Stekenas Lipsonas (Steven Lipson) BBC naujienų agentūrai teigė, kad atrodo, jog spanguolių sultys veikia viruso dauginimosi ciklą ankstyvoje stadijoje, todėl virusui nepavyksta įsiskverbti į ląstelę. Jis mano, kad šio poveikio priežastis gali būti cheminės sulčių sudedamosios medžiagos, vadinamos skoninėmis medžiagomis ir taninais. Jau anksčiau buvo įrodyta, kad šios medžiagos turi antibakterinį poveikį. Tačiau mokslininkai teigia, kad būtina atlikti papildomus tyrimus, norint išsiaiškinti, ar vien tik spanguolių sulčių užtenka, pageidaujant apsisaugoti nuo žarnyno infekcijos. Dr. Alesteras Forbsas (Alastair Forbes) išskyrė įdomų potencialiai 'funkcionalaus maisto' pavyzdį, t. y. maisto, kuris be maistinio poveikio turi kitą naudingą poveikį. Jau buvo įrodyta, kad spanguolių sultys padeda gydyti šlapimo trakto infekcijas ir šlapimo pūslės uždegimą.
Å altinis: BBC News

2005-09-24Alzhaimerio liga siejama su uždegimu
Mokslininkų teigimu, ankstyvame amžiuje patiriami uždegimai padidina Alzhaimerio ligos riziką. Naujas identiškų dvynių demencijos tyrimas leidžia manyti, kad ankstyvame gyvenime pasitaikantys uždegimai keturis kartus padidina riziką, kad asmuo vėliau sirgs Alzhaimerio liga. Pagrindinė tyrimo autorė buvo psichologijos profesorė Margarita Gatz . Jeigio šio tyrimo rezultatai pasitvirtins, bus nustatytas ryšys tarp uždegimų ir Alzhaimerio ligos, tokiu atveju uždegimai būtų įrašyti į veiksnių, kurių reikia saugotis, sąrašą. Ankstesni Margaritos Gatz ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad Alzhaimerio liga yra labai susijusi su genetika: jeigu vienas dvynys serga šia liga, yra 60 procentų tikimybė, kad jo identiškam dvyniui ar dvynei ši liga išsivystys vėliau. Naujojo tyrimo metu buvo nustatyta, kad insultai ir trumpas formalaus mokymosi laikotarpis padidina silpnaprotystės tikimybę, tačiau šie veiksniai nėra tiesiogiai susiję su Alzhaimerio liga. Silpnaprotystė (demencija) yra bendresnis terminas, kuriuo apibūdinamos įvairios ligos, įskaitant Alzhaimerio ligą. Margarita Gatz tegia, kad žmonės gali suplanuoti savo gyvenimą taip, kad sumažintų silpnaprotystės riziką. Be to, silpnaprotystės rizikos veiksniai būdingi ne tik demencijai. Šios mokslininkės tyrėjų komanda, iš 20000 Švedijos dvynių registre esančių porų atrinko 109 poras, kuriose tik vienas iš dviejų dvynių sirgo tam tikra demencijos forma. Informacija apie dalyvių išsilavinimą, veiklą ir sveikatos istorijas buvo paimta iš apklausų, kurios buvo atlikos 1960 metais, kai buvo sukurtas šis registras, ir iš ligoninės įrašų. Apklausoje buvo klausimų apie klibančius arba iškritusius dantis. Mokslininkai panaudojo atsakymus į šiuos klausimus sudarant grubią dantenų ligų rodyklę. M. Gatz kalbėjo apie dantenų ligas, tačiau jų tikimybė buvo matuojama pagal iškritusius ar klibančius dantis. Šis veiksnys nėra visiškai tikslus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nėra visiškai tikslus, dar labiau stebina tai, kad tai toks svarbus rizikos veiksnys. Išvadose nėra rašoma, kad gera burnos higiena gali užkirsti kelią Alzhaimerio ligai, bet uždegiminės ligos, pavyzdžiui, dantenų ligos, ankstyvame amžiuje gali turėti rimtų pasekmių vėliau. Panašioms ligoms dažnai galima sukliudyti, todėl suteikiama viltis, kad gali sutrukdyti ir Alzhaimerio ligos atsiradimui. Identiškų dvynių įrodymai, taip pat padėjo nustatyti, kad protinė veikla, tokia kaip skaitymas arba lankymasis kultūriniuose renginiuose, pasiekus 40 metų amžių nesumažina sirgimo Alzhaimerio liga rizikos. Tyrimo dalyviai, kurie buvo labiau išsilavinę nei jų dvyniai, pasižymėjo mažesne demencijos išsivystymo rizika, tačiau išsilavinimo įtaka Alzhaimerio ligos išsivystymui statistikai buvo labai nereikšminga.
Å altinis: Eureka Alert

2005-09-23Vaistas, išgautas iš kinietiško augalo, gali sumažinti mirtingumą nuo maliarijos
Vaistas, išskirtas iš senojo kinietiško augalo, gali trečdaliu sumažinti mirties riziką nuo maliarijos, taip padėdamas išsaugoti šimtus gyvybių. Atliktas maliarija sergančių pacientų tyrimas parodė, kad gydymas šiuo vaistu turi daug privalumų prieš standartinį gydymą chininu, teigia prof. Nicholas Anstey iš Menzies mokyklos Australijoje, kuris dalyvavo tyrime kartu su Indonezijos sveikatos apsaugos ministerija. Chitinas buvo standartinis vaistas maliarijos gydymui daugelyje šalių. Atliktas naujas tyrimas parodė, kad artesunatas, išskirtas iš saldaus kiečio, arba Artemissia annua, turi mažiau pašalinių poveikių ir yra efektyvesnis už chininą. Tyrimo metu iš viso 461 pacientai, sergantys maliarija, buvo gydomi chininu arba artesunatu. Toje grupėje, kuri gydyta artesumatu, buvo trečdaliu mažiau mirčių: joje mirė 15% rimtai sergančių maliarija pacientų, kai tuo tarpu chininu gydytų pacientų grupėje mirė 22%. 'Falciparum malaria, sunkiausia maliarijos forma, yra pagrindinė mirties priežastis mūsų regione. Kasmet Pietryčių Azijoje pasitaiko mažiausiai 120 mln. Falciparum malaria atvejų,' teigia prof. Anstey. 'Galimybė sumažinti mirtingumą nuo maliarijos, gydant artesunatu, yra puiki naujiena vargingoms regiono bendrijoms. Tai pirma kartas, kai įrodyti kito vaisto privalumai prieš chininą nuo to laiko, kai pastarasis pradėtas naudoti Europoje prieš 400 metų.' Indonezijos Sveikatos apsaugos ministerija jau nusprendė pakeisti nacionalinę vaistų politiką ir maliarijos gydymui vietoj chinino naudoti artesunatą.
Å altinis: Medical News Today

2005-09-22Vištų kiaušiniai gamins antikūnius žmonėms
Per paskutiniuosius beveik penkiasdešimt metų vištų kiaušiniai atliko lemiamą vaidmenį vakcinos nuo gripo sukūrime. Dabar mokslininkai praneša apie naują pusryčių patiekalo pritaikymą: puikiai veikiančių vegetaciniu būdu dauginamų antikūnių molekulių, kurios imituoja imuninę sistemą kovoje su tam tikrais įsibrovėliais, gamybai. Tarp imuninės sistemos ląstelių arsenalo yra vadinamieji B limfocitai, kurių kiekvienas gamina specifinį antikūnį. Klonuojant vieną B limfocitą, mokslininkai gali masiniu būdu gaminti identiškas antikūnių molekules, kurios bus nukreiptos į tam tikrą konkretų taikinį. Vegetaciniu būdu dauginami antikūniai įrodė, kad gali būti sėkmingai taikomi žmonių gydymui, iš jų virš 25 patvirtinti kaip tinkami žmonių terapijai ir vis daugiau šių baltymų vystomi klinikiniu būdu, teigia Robert J. Etches iš Origen Therapeutics. Mokslininko teigimu, tikimasi, kad efektyvesnių vegetaciniu būdu daugintų antikūnių poreikis išaugs, gamybos kaštai sumažės. Siekdami sumažinti antikūnių gamybos kaštus mokslininkai ėmė naudoti viščiukus kaip pagrindinius gamintojus. Visų pirma jie įterpė genus, kuriuose buvo užkoduotas vienas antikūnis, bei genus, kurie kontroliavo jo veikimą į embrionines viščiukų ląsteles. Vėliau šios ląstelės buvo įterptos į besivystančios viščiukų embrionus. Kai iš šių viščiukų išaugusios vištos pačios ėmė dėti kiaušinius, juose buvo miligraminiai pageidaujamų antikūnių kiekiai. Pagal rugsėjo mėnesio Gamtos biotechnologijos numeryje spausdintą ataskaitą, vegetaciniu būdu daugintuose antikūniuose taip pat pastebėtas nuo 10 iki 100 kartų didesnis sugebėjimas ardyti ląsteles, palygimus su antikūniais, kurie buvo gaminami ląstelinių kultūrų auginimo būdu. Kiaušinių gamybos metodas taip pat garantuoja sąlyginai trumpą aštuonių mėnesių gamybos laikotarpį ir paprastą proteino atskyrimą stabilioje ir sterilioje aplinkoje, kurią suteikia kiaušinis, teigia mokslininkai.
Å altinis: Scientific American

2005-09-21Plačiai naudojamas pesticidas gali sumažinti moterų vaisingumą
Metoksichloridas (MXC), įprastas pesticidas nuo vabzdžių, naudojamas maistiniams javams, gali sutrukdyti tinkamai vystytis ir funkcionuoti dauginimosi organams, todėl sumažėja moterų vaisingumas. Apie tai rugpjūčio mėnesio Endokrinologijos žurnale rašo Jeilio medicinos mokyklos mokslininkai. Mokslininkai nustatė, kad MXC, kuris buvo pagamintas kaip saugesnis DDT pakaitalas, pakeičia estrogeno reguliuojamą geną Hoxa10 dauginimosi organuose ir sumažina gimdos sugebėjimą palaikyti embriono implantaciją. Mokslininkai naudojo peles ir žmogiškas ląsteles, kad patvirtintų savo tyrimo rezultatus. MXC yra žmogaus sukurtas pesticidas, kuris žudo muses, uodus, tarakonus ir kitus vabzdžius ir yra taikomas maistiniams javams, galvijams, sodams prie namų ir naminiams gyvūnams tiesiogiai. Tai vienas iš daugelio chemikalų, kurie gali pamėgdžioti hormonų veikimą ir kai kuriais atvejais sutrukdo endokrino veikimui. Kai kurie iš šių endokrino griovėjų apriboja estrogeno receptorius ir neigiamai paveikia dauginimosi organų vystymąsi, kuriam didžiulę įtaką daro estrogenas. Kitų tyrimų metu buvo įrodyta, kad MXC ir kiti chemikalai, panašūs į DDT, skatina audinio vystymosi ir funkcijų išsigimimus moterų dauginimosi organuose. Vienas iš pagrindinių tyrimo autorių, Hugh S. Taylor, teigė, kad MXC turi neigiamą poveikį pelėms, panašiai kaip ir DES, sintetinis estrogenas. Moteriškos lyties moterų, kurios susidurdavo su DES, palikuonys dažniau turėdavo nenormalios formos gimdos kaklelį, turėjo didesnį polinkį į makšties vėžį, persileidimus, ankstyvą gimdymą ir kitas komplikacijas.
Å altinis: Science Daily

2005-09-20Rusijos poliarininkai pradėjo dirbti dreifuojančioje Arkties stotyje
Dreifuojanti stotis "Šiaurės ašigalis-34" pirmadienį pradėjo darbą Arktyje, pranešė Arkties ir Antarkties mokslinio tyrimo instituto atstovai.
Ant ledo lyties iškelta Rusijos vėliava. Stotyje, kuri dirbs apie metus, išsilaipino 12 poliarininkų - pirmoji SP-34pamaina. Jie atliks okeanografinius tyrimus, meteorologinius stebėjimus, domėsis ozono sluoksnio pokyčiais.
Be to, ekspedicijos mokslinėje programoje numatyti specialūs ekologiniai stebėjimai ir tyrimai. Poliarininkai taip pat planuoja įrengti ant ledo lyties lėktuvų pakilimo ir tūpimo taką, ko nepavyko padaryti SP-33, tačiau tai priklausys nuo ledo lyties būklės.
Mokslininkai teigia, kad baigus įrengti stotį, mokslinis ekspedicinis laivas "Akademik Fiodorov" pasuks į "didžiąją žemę" ir po savaitės atplauks į Murmanską.
Ledo lyties, ant kurios bus atidaryta stotis, koordinatės - 75 laipsniai šiaurės platumos ir 120 laipsnių rytų ilgumos. Ledo lyties plotas - 5 x 5 kilometrai, o storis - apie du metrai.
Å altinis: Membrana.ru

2005-09-19Psichopatai gali būti puikūs biržos verteivos
Nors laikraščiuose dar nesimato skelbimų "Ieškomi psichopatai dirbti biržoje", juose galėtų būti tiesos grūdas, nes mokslininkai nustatė, kad geriausi machinatoriai neretai būna psichopatai.
JAV mokslininkai išsiaiškino, kad emocinių sutrikimų turintys žmonės yra labiau linkę rizikuoti ir kad žmonės, kurių smegenys pažeistos, gali priimti gerus finansinius sprendimus, rašo laikraštis "The Times".
Tirdami investuotojų elgesį, mokslininkai paprašė 41 žmogaus, kurio intelekto koeficientas normalus, pažaisti paprastą investicijų žaidimą. Penkiolikos šių žmonių smegenys, tiksliau - su emocijomis susijusios sritys, buvo pažeistos.
Tyrimas parodė, kad tiems žmonės, kurių smegenyse buvo pažeidimų, sekėsi geriau ir kad dėl patiriamų emocijų kai kurie kiti žmonės vengė rizikuoti, net jei galima buvo tikėtis naudos, kuri būtų gerokai didesnė už nuostolius.
Vienas tyrėjų, Ajovos universiteto neurologijos profesorius Antoine'as Bechara, sakė, kad geriausius biržų investuotojus dažnai neklystant galima vadinti psichopatais.
Mokslininkai pažymi, kad panašių savybių gali turėti ir daugelis kompanijų vadovų bei garsių teisininkų.
Pasak tyrimo autorių, emocijos spartina sprendimų priėmimo procesą, tačiau tam tikromis aplinkybėmis natūraliai kylantį emocinį atsaką reikia slopinti, kad būtų galima priimti apgalvotą ir potencialiai išmintingesnį sprendimą.
Šį tyrimą, kurio rezultatus birželį paskelbė žurnalas "Psychological Science", atliko Stanfordo universiteto, Carnegie Mellono universiteto ir Ajovos universiteto mokslininkai.
Å altinis: Psychological Science

2005-09-18Sankt Peterburgo mokslininkai parengė žmogaus "genetinį pasą"
Sankt Peterburge Otto instituto mokslininkai padidino tiriamų žmogaus genų skaičių iki didžiausio Rusijoje rodiklio - 61. Kaip pranešė agentūra "Interfax", instituto mokslinis darbuotojas Olegas Glotovas, iš viso žmogus turi maždaug 30 tūkst. genų.
"Per praėjusius metus mes ištyrėme ir įtraukėme į "genų pasą" 15 genų, iš viso padidinę tiriamų genų skaičių iki 61. Rusijoje tai didžiausiais rodiklis pagal tiriamų genų skaičių. Kitais metais planuojame ištirti dar tiek pat genų", - teigia mokslininkas.
"Genų paso" ir gauti klinikiniai duomenys padės gydytojui nustatyti tikslesnę diagnozę ir paskirti efektyvesnį gydymą.
Be to, tėvų "genetiniai pasai" gali būti naudingi planuojant šeimą.
"Daugelis žmonių yra tam tikrų ligų genetiniai nešiotojai. Jeigu abu tėvai turi tokį pat genetinį polinkį sirgti kuria nors liga, didelė tikimybė, kad jiems gims šia liga sergantis vaikas. "Genetinis pasas" leis to išvengti", - aiškina O.Glotovas.
Jis teigia, kad remdamasis genetiniu pasu, gydytojas gali rekomenduoti pacientui teisingą gyvenseną: kaip teisingai maitintis, kokią sporto rūšį pasirinkti, kokios profilaktikos ir nuo kokių ligų imtis.
Å altinis: Membrana.ru

2005-09-17Že­mei ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis gre­sia ypač stip­ri mag­ne­ti­nė aud­ra
Ast­ro­no­mi­jos ir geo­fi­zi­kos spe­cia­lis­tai pers­pė­jo, kad dėl suak­ty­vė­ju­sios Sau­lės Že­mei ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis gre­sia ypač stip­ri mag­ne­ti­nė aud­ra – 9 ba­lų iš de­šim­ties. Dėl to sus­tip­rė­ja Že­mės mag­ne­ti­nis lau­kas – ga­li sut­rik­ti ne tik kom­pa­sai, ra­di­jo bei mo­bi­lu­sis ry­šys, bet ir dau­ge­lio žmo­nių svei­ka­ta.
Ru­si­jos moks­li­nin­kai net pra­ne­šė, kad dėl to Mask­vo­je bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti šiai vie­to­vei itin re­tą reiš­ki­nį – Šiau­rės pa­švais­tę.
Šiuo mo­men­tu ne­to­li Sau­lės cent­ro pa­ste­bi­ma di­de­lė dė­mių gru­pė.
Sau­lės dė­mė – tai mag­ne­ti­nis sū­ku­rys, ku­ria­me tem­pe­ra­tū­ra bū­na maž­daug 1000 laips­nių že­mes­nė ne­gu pa­čio­je Sau­lė­je.
Iš ša­lia dė­mių esan­čių ak­ty­vių sri­čių iš­si­ver­žia ato­mų ske­veld­rų srau­tas, dar va­di­na­mas Sau­lės vė­ju. Šios da­le­lės iki Že­mės ke­liau­ja tris pa­ras.
At­lė­ku­sios iki Že­mės jos jo­ni­zuo­ja at­mos­fe­rą ir trik­do Že­mės mag­ne­ti­nį lau­ką – tuo­met suš­vin­ta Šiau­rės paš­vais­tės, ky­la mag­ne­ti­nės aud­ros, sut­rin­ka žmo­nių svei­ka­ta.
Da­bar pa­gal 11 me­tų cik­lą Sau­lės ak­ty­vu­mas yra ma­žiau­sias. Bet šiais me­tais esa­me ma­tę tik­rai uni­ka­lių di­de­lių dė­mių. Bir­že­lio mė­ne­sį aš esu sus­kai­čia­vęs ar­ti 20 dė­mių. Tai pap­ras­tai bū­din­ga ak­ty­via­jam pe­rio­dui. Nors Sau­lė „dir­ba” pa­gal tam tik­rą cik­lą, bet ji ga­li vis­ko išk­rės­ti, net­ ir šio­mis die­no­mis.
At­mos­fe­ro­je yra sta­ti­nė elekt­ra. O mag­ne­ti­nės aud­ros yra elekt­riš­kos pri­gim­ties. Kai jos suak­ty­vė­ja, elekt­ros per­da­vi­mo li­ni­jo­se at­si­ran­da pa­pil­do­ma sro­vė. Dėl šios prie­žas­ties li­ni­ja ga­li per­sik­rau­ti.
Ta­čiau ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tai ra­mi­no, kad to­kie sut­ri­ki­mai daž­ni šiau­riau Lie­tu­vos esan­čio­se pla­tu­mo­se ir ten, kur il­gos elekt­ros per­da­vi­mo li­ni­jos. Nuo mag­ne­ti­nių aud­rų, kaip įp­ras­ta, ken­čia JAV, Ka­na­dos, Ru­si­jos šiau­ri­nės sri­tys.
Å altinis: eLibrary.lt

2005-09-16Juodosios skylės ir S.Hawkingo paradoksas
Stephenas Hawkingas – pats garsiausias šiuolaikinis mokslininkas pasaulyje. Jo parašyta populiari mokslo knyga „A Brief History of Time“ („Trumpa laiko istorija“) tapo sensacija ir geriausiai parduodamų knygų sąraše laikėsi ilgiau nei bet kuri kita šiuolaikiška knyga.
Tačiau jam ramybės neduoda neišspręstas mokslinis ginčas, dėl kurio beveik 30 metų verda aistros.
S.Hawkingas fizikos pasaulyje akimirksniu išgarsėjo po to, kai pasauliui pateikė matematinį „Didžiojo sprogimo“ teorijos įrodymą.
Ši teorija byloja, kad visa Visata sprogo iš be galo mažo taško, kurio tankis ir gravitacija taip pat buvo begaliniai. S.Hawkingas sugebėjo tai įrodyti naudodamas matematinius metodus, kuriuos sukūrė Rogeris Penrose‘as.
Tačiau R.Penrose‘o metodai buvo sukurti ne Visatos pradžios, o juodųjų skylių savybių nagrinėjimui.
Mokslas jau seniai prognozavo, kad jei savo gyvenimo pabaigoje subliūkštų pakankamai didelė žvaigždė, tai visa žvaigždėje likusi materija susispaustų į be galo mažą tašką su be galo dideliu tankiu ir gravitacija – kolapsarą.
S.Hawkingas suvokė, kad Visata iš esmės yra išvirkščia juodoji skylė; vietoj to, kad materiją suspaustų į kolapsarą, Visata pradėjo egzistuoti tada, kai kolapsaras išsiplėtė ir suformavo viską, ką dabar matome aplinkui – nuo žvaigždžių ir planetų iki žmonių.
Fizikai pradėjo suprasti juodųjų skylių prigimtį.
Gravitacijos fizika buvo sukurta I.Newtono, ją papildė A.Einsteino bendroji ir specialioji reliatyvumo teorijos. S.Hawkingas suprato, kad norint iki galo perprasti juodąsias skyles, fizikams taip pat reikėtų naudoti ir mažo mastelio Visatos fizikos dėsnius – dėsnius, sukurtus siekiant paaiškinti atomų ir subatominių dalelių judėjimą, dar žinomus kvantinės mechanikos pavadinimu.
Bet kilo problema: iki tol dar niekas nebuvo kombinavęs abiejų fizikos sričių. S.Hawkingo nusprendė atrasti naują būdą priversti kvantinės mechanikos fiziką egzistuoti šalia Einšteino reliatyvumo intensyvios juodųjų skylių gravitacijos sąlygomis.
Po kelių darbo mėnesių įžymusis fizikas pasiekė stebėtinų rezultatų. Jo lygtys rodė, kad iš juodųjų skylių kažkas iškeliauja.
Kuo daugiau S.Hawkingas gilinosi į šią sritį, tuo labiau buvo įsitikinęs savo teisumu. Jis galėjo matyti juodųjų skylių skleidžiamą švytėjimą. Todėl jis suprato, kad dėl šio spinduliavimo (vėliau pavadinto Hawkingo spinduliavimu) juodosios skylės galų gale sunyktų ir pradingtų.
1976 metais jis žurnale „Physical Review D“ publikavo straipsnį, pavadintą „The breakdown of predictability in gravitational collapse“ („Gravitacinio kolapso prognozuojamumo analizė“). Šiame darbe S.Hawkingas tvirtino, kad dėl spinduliavimo išnyksta ne tik juodoji skylė.
Priežastis, dėl kurios fizikai laikosi minties, kad informacijos prarasti neįmanoma, yra ta, jog tai yra jų ryšys su praeitimi ir ateitimi. Jei informacija išnyktų, tai mokslas niekada negalėtų sužinoti, kas vyko praeityje ar prognozuoti, kas vyks ateityje. Egzistuoja mokslui prieinamų žinių ribos.
Dvidešimt metų grumtynės tarp abiejų stovyklų šalininkų nenurimo. Nė viena pusė nenorėjo pripažinti pralaimėjimo. Tol, kol jaunas genialus matematikas iš Argentinos Juanas Maldacena nepaskelbė savo mokslinio darbo. Šiame moksliniame darbe buvo pateiktas, kaip teigė autorius, tikslus matematinis informacijos likimo juodosiose skylėse paaiškinimas – juo įrodyta, kad informacija neišnyksta.
Praėjusių metų liepą vienoje iš prestižiškiausių fizikos konferencijų S.Hawkingas visus nustebino savo pareiškimu. Jis pareiškė išsprendęs informacijos paradoksą. S.Hawkingas bendrais bruožais pristatė įrodymą, kuris, jo manymu, turėjo galų gale išspręsti problemą, jo iškeltą beveik prieš tris dešimtis metų.
Nuo konferencijos jau praėjo ilgiau nei metai, o S.Hawkingas dar nepateikė galutinio matematinio savo idėjų įrodymo.
Jei jam pavyks pabaigti kolegas įtikinantį įrodymą, jis bus ne tik išsprendęs vieną sudėtingiausių fizikos uždavinių, bet ir atlikęs ypatingos svarbos darbą pačioje savo karjeros pabaigoje.
Tai būtų žygdarbis, kurio nesugebėjo atlikti net ir S.Hawkingo herojus A.Einsteinas.
Å altinsi: news.bbc.co.uk

2005-09-15Ligas nulemti gali ir gimimo laikas
Geros sveikatos paslaptis labiausiai priklauso nuo genų, gyvenimo stiliaus ir sėkmės. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad ligoms gali turėti įtakos ir metų laikas, kuriuo gimėte.
Smegenų vėžys. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad susirgti šia liga labiausiai rizikuoja žmonės, gimę sausį ir vasarį, mažiausiai – liepą ir rugpjūtį. Dėl to būtų galima kaltinti infekciją ir aplinkoje slypinčius toksinus.
Širdies liga. Gimusieji šaltuoju metų laiku ilgainiui gali sukaupti pernelyg dideles riebalų atsargas, patirti širdies problemų. (Nors širdies liga nebėra mirties nuosprendis.)
Epilepsija. Tyrimai rodo, kad sausį ir gruodį gimsta daugiau epileptikų, negu kitais mėnesiais. Mažiausiai susirgti šia liga rizikuoja gimusieji rugsėjį. Epilepsija yra antroji neurologinė liga po migrenos.
Depresija. Gimusieji per pirmuosius tris metų mėnesius, ypač vasarį, bus linkę į depresiją. Manoma, kad taip yra dėl saulės šviesos stygiaus tuo metų laiku.
Tuklumas. Ištyrus anglų vyrus paaiškėjo, kad tie, kurie gimė per pirmuosius šešis metų mėnesius, ypač vasarį, tikriausiai bus aptukę.
Šaltis gali sulėtinti vaiko medžiagų apykaitą, o suaugusieji sendami gali tą lėtą apykaitą išsaugoti.
Autizmas. 22 metus tyrus jaunus pacientus, sergančius autizmu, paaiškėjo, kad šios ligos rizika padidėja gimusiems kovą ir rugpjūtį. Dėl to gali būti kaltos infekcijos, vyraujančios pradėjimo metu arba pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Elgesys. Švedų tyrinėtojai teigia, kad jūsų gimimo sezonas gali būti susijęs su tam tikrais asmenybės bruožais. Mokslininkai išsiaiškino, kad tarp visų suaugusiųjų, jaučiančių nerimą ar nuotaikos svyravimus, gimusieji tarp vasario ir balandžio turėjo žemą serotonino – smegenų chemikalo, kuris mus verčia gerai jaustis, – lygį.
Astma. Gimusiems apie balandį tris kartus padidėja galimybė pirmaisiais metais susirgti astma, jeigu motina paskutiniais nėštumo mėnesiais patyrė žiedadulkių poveikį. Taip yra todėl, kad antikūnai, susidarę kovai prieš žiedadulkes, prasiskverbia į vaiko kraują ir veikia jo imuninę sistemą.
Apetito stoka. Laikotarpis tarp kovo ir birželio – didžiausia rizika, kai 13 proc. padaugėja dėl to kenčiančių naujagimių. Priežastis dar nežinoma.
Sezoninis emocijų sutrikimas (SAD). Vieno tyrimo duomenims, žmonės, gimę gegužę, tikriausiai sirgs SAD. Jo priežastys neaiškios. Didelė nėštumo dalis tenka žiemai, kai sumažėja natūralaus apšvietimo lygis.
Disleksija. Mokslininkai tvirtina, kad disleksijos atvejų padaugėja ankstyvą vasarą. Disleksija – liga, turinti įtakos sugebėjimui išmokti skaityti, rašyti ir žodžiuose nurodyti raides.
Intelektas. „Vasariniai“ vaikai dažniausiai geriau skaito ir sprendžia bendravimo testus.
Pilvo liga. Tai virškinimo sutrikimas, kai žmogus netoleruoja kviečiuose ir rugiuose esančio glitimo. Ji gali pažeisti žarnyną, sukelti svorio mažėjimą, anemiją ir osteoporozę. Tyrimai įrodė, kad vasarą gimę žmonės 40 proc. labiau rizikuoja susirgti pilvo liga.
Dauno sindromas. Kai kurie tyrimai parodė, kad vaikai, gimę liepą ir visą vasarą, rizikuoja susirgti Dauno sindromu. Vienas iš tūkstančio vaikų gimsta sirgdamas. Mokslininkai mano, kad tam įtakos gali turėti žiemą besitęsiantis motinos nėštumas.
Hodžkino liga. Gimusieji liepą gali dažniau sirgti Hodžkino liga – limfos ir dalies imuninės sistemos vėžiu. Danų tyrinėtojai atrado, kad liepos mėnesį gimę vaikai 21 proc. labiau rizikuoja susirgti šia liga, negu gimę kitais mėnesiais.
Krono liga. Vasarą gimę vaikai labiau rizikuoja susirgti šiuo žarnyno uždegimu. Jo priežastis nežinoma, tačiau įtariama, kad įtakos gali turėti bakterijos ir virusai.
Diabetas. Švedų tyrinėtojai išaiškino, kad rugpjūtį gimę žmonės smarkiai rizikuoja jaunystėje susirgti I tipo diabetu. Spalį – mažiausiai.
Nėštumo metu moteris rizikuoja užsikrėsti sezoninėmis virusinėmis infekcijomis, kurios gali pažeisti dar negimusio kūdikio imuninę sistemą, dėl kurios šis gali susirgti diabetu.
Artritas. Reumatoidiniu artritui sergantys žmonės dažniausiai būna gimę tarp rugsėjo ir gruodžio. Tyrinėtojai spėja, kad įtakos gali turėti ultravioletinės radiacijos pasisavinimo skirtumai. Galima kaltinti ir infekcijas, kuriomis užsikrečiama šaltaisiais mėnesiais.
Ūmios kūdikio mirties sindromas (SIDS). Labiausiai rizikuoja rugsėjį gimę vaikai, mažiausiai – balandį.
Egzema. Ištyrus daugiau kaip 400 ligonių paaiškėjo, kad spalis – didžiausios rizikos mėnuo. Viena teorijų teigia: kažkurie rudeninės aplinkos elementai gali išjudinti ligą.
Daugybinė sklerozė. Daugiausia šia liga sergančių žmonių gimė spalį ir balandį. Mokslininkai teigia, kad tai gali būti genetinių veiksnių, kritišku metu pažeidusių nervų sistemą, pasekmė.
Alergijos. Olandų tyrinėtojai išaiškino, kad žmonės, gimę tarp lapkričio ir sausio, tikriausiai turės alergiją katėms ir šunims. Taip gali atsitikti dėl ilgo buvimo su namų numylėtiniais, kurie žiemą dažniausiai būna patalpose. Tačiau kiti tyrimai rodo, jog gyvūnai pirmaisiais vaiko gyvenimo metais gali apsaugoti jį nuo alergijos ir sumažinti astmos riziką tolimesniame gyvenime.
Šienligė. Ištyrus 5500 žmonių paaiškėjo, kad gimusieji tarp lapkričio ir gegužės labiausiai rizikuoja susirgti šienlige. Manoma, kad jos priežastis – aplinkos įtaka augančiam vaisiui.
Leukemija. JAV tyrinėtojai teigia, kad tarp leukemija sergančių vaikų daugiausiai yra tokių, kurie gimė žiemą. Leukemiją gali sukelti infekcija pradėjimo ar ankstyvojo nėštumo metu.
Ilgaamžiškumas. Žiemą gimę žmonės gyvena ilgiau nei gimusieji vasarą.
Ūgis. Tyrimai rodo, kad „gruodinukai“ gimsta vidutiniškai 2,2 mm mažesni nei „pavasariniai“ vaikai. Tai gali būti susiję su motinos buvimo šviesoje laiku vėlyvuoju nėštumo periodu.
Å altinis: eLibrary.lt

2005-09-14Įrodyta, kad smegenys vis dar vystosi
Mokslininkai tvirtina atradę stiprių įrodymų, kad žmogaus smegenys vis dar vystosi. Palyginę šiuolaikinį žmogų ir jo protėvius, gyvenusius prieš 37 tūkst. metų, Čikagos universiteto (JAV) mokslininkai pastebėjo, kad smarkiai pasikeitė du genai, susiję su smegenų dydžiu.
Vienas iš naujų genų variantų atsirado vos prieš 5,8 tūkst. metų, bet dabar jis yra 30 proc. visų šiuolaikinių žmonių organizmuose.
Tai – labai trumpas laikotarpis skaičiuojant evoliucijos matais, todėl, mokslininkų teigimu, tai reiškia, jog egzistuoja stiprus selekcinis spaudimas.
Abu geno variantai atsirado maždaug panašiu metu, kaip ir iškilo naujos vadinamos „kultūrinės“ elgsenos.
Mikrocefalino variantas atsirado maždaug tada, kai iškilo tokie dalykai kaip menai, muzika, religinės apeigos ir sudėtingi įrankių gamybos metodai (maždaug prieš 50 tūkst. metų).
Dabar šį geną turi apie 70 proc. šiuolaikinių žmonių.
Kitas genas, vadinamas ASPM variantu, atsirado maždaug tuo metu, kai pradėjo plisti žemdirbystė, susikūrė nuolatiniai miestai bei raštas.
Mokslininkas, daktaras Bruce‘as Lahnas sakė, kad esminis klausimas - ar stebima genetinė evoliucija paspartino kultūrinę žmonių evoliuciją, ar tai tėra atisitiktinumas.
Jis su kolegomis spėja, kad tai gali būti kaip nors susiję su didele šių genų įtaka smegenų dydžiui, tačiau pabrėžė, kad didesnės smegenys nebūtinai reiškia pranašesnį intelektą.
„Vien tai, kad šie genai vis dar vystosi, dar nereiškia, kad dėl jų tampama bent kiek protingesniais. Mūsų tyrimai rodo, jog smegenų dydžio ir sudėtingumo didėjimas yra ženklas, kad žmogaus evoliucija vis dar tęsiasi. Jei mūsų rūšis išliks dar kokius 5 mln. metų, įsivaizduoju, kad smegenyse atsirastų reikšmingų struktūrinių skirtumų“, - teigia B.Lahnas.
Mokslininkai tvirtina, kad kitas žingsnis jų tyrime - išsiaiškinti, ar biologiniai skirtumai, atsiradę dėl genetinių skirtumų, privertė natūralią atranką skirti pirmenybę naujiems genų variantams.
Genų pasikeitimas galėjo suteikti tam tikrų evoliucinių privalumų – pavyzdžiui, naudingą pažinimo funkcijos, asmenybės, judesių kontrolės ar atsparumo neurologinėms bei psichiatrinėms ligoms pakitimą.
Kognityviosios neurologijos specialistas daktaras Geraintas Reesas iš Universiteto koledžo (D.Britanija) sako: „Tai labai įdomu. Mane nustebino tai, kad jie galėjo nurodyti pasikeitimo tašką, kuris sąlyginai evoliucijos istorijoje buvo labai neseniai. Tai galbūt suteikia mums galimybę tirti toliau ir išsiaiškinti, kodėl tie genai atsirado būtent tada ir kokios yra jų atsiradimo pasekmės“.
Jis sako, jog dabar būtų pernelyg drąsu skelbti išvadą, kad genetiniai pasikeitimai yra stebėtų kultūrinių pasikeitimų - pavyzdžiui, žemdirbystės atsiradimo – priežastis.
Å altinis: news.bbc.co.uk

2005-09-13Imuninė sistema išsivystė taip, kad būtų kuo mažiau autoimuninių ligų
Atlikus naują tyrimą paaiškėjo, jog evoliucijos eigoje žmogaus imuninė sistema išsivystė taip, kad nebūtų galimybės per trumpesnį laiką pagaminti geresnių antikūnių, nes tuomet didėtų tikimybė, kad šie antikūniai atakuos saugomo organizmo audinius. Rice universiteto (JAV) mokslininkams atlikus tyrimą sužinota, kad imuninė sistema evoliucijos eigoje pasiekė beveik idealų antikūnių gamybos balansą: jie yra efektyvūs prieš patogenus, o autoimunines ligas sukelia retai.
Šie rezultatai gauti modeliuojant imuninės sistemos veikimą. Naujame imuninės sistemos modelyje pirmą kartą atsižvelgta į hierarchinę organizmo imuninio atsako prigimtį. Modelis pateikia išvadą, kad lėtinės infekcijos gali sukelti autoimunines ligas – jau anksčiau mokslininkai siūlė idėją, kad lėtinės ligos gali tapti kai kurių reumatinių ligų, pavyzdžiui, artrito, priežastimi.
„Mūsų organizmuose bet kuriuo laiko momentu cirkuliuoja iki 100 milijonų unikalių antikūnių, tačiau su konkrečia infekcija iš jų efektyviai gali kovoti tik trys ar keturi. Apsirgus imuninė sistema atpažįsta, kurie antikūniai veikia efektyviai ir greitai pradeda masiškai gaminti mutavusius baltuosius kraujo kūnelius, vadinamus B ląstelėmis. Tos ląstelės gamina tik efektyviai su infekcija kovojančius antikūnius“, - aiškino biochemijos ir genetinės inžinerijos profesorius Michaelas Deemas.
M.Deemas teigia, kad ankstesniais tyrimais nustatytos kelios alternatyvios strategijos, kurias imuninė sistema galėtų naudoti siekdama sutrumpinti laiką, būtiną efektyviai B ląstelei pagaminti. Be to, naudodamas tuos metodus organizmas galėtų gaminti antikūnius, kurie galėtų lengviau jungtis su ligotomis ar ligos sukėlėjo ląstelėmis. Taip imuninė sistema prieš ligą pradėtų kovoti anksčiau ir tai darytų efektyviau.
„Tai padėtų mums greičiau pasveikti, todėl kyla klausimas, kodėl neišsivystė toks atsakas?“, - sakė M.Deemas.
Antikūnių generavimas – viena pagrindinių imuninės sistemos funkcijų. Antikūniai yra baltymo molekulės, kurias gamina B ląstelės. Kiekvienas antikūnis turi cheminę žymą, kuri leidžia jam jungtis tik su konkrečia amino rūgščių seka.
„Savo tyrime visų pirma siekėme suprasti evoliucijos taisykles, nuo kurių priklauso imuninės sistemos atsakas į infekciją. Turėdami tokį karkasą atradom biologiškai prasmingą strategiją, kuri leistų imuninei sistemai į infekciją reaguoti greičiau ir efektyvesniais antikūniais. Atlikus analizę paaiškėjo, jog veikiant tokiai sistemai apie 1000 kartų padidėtų tikimybė, kad būtų gaminami antikūniai, atakuojantys sveikus audinius“, - teigia M.Deemas.
Mokslininkai sužinojo, jog žmogaus imuninė sistema išsivystė taip, kad būtų minimizuota kryžminio reaktyvumo tikimybė. Pavyzdžiui, kiekvienoje mūsų organizmo ląstelėje yra apie 100 000 baltymų, kurių vidutinis dydis yra apie 500 amino rūgščių. Iš jų gali susidaryti apie trilijoną potencialių prisijungimo vietų (epitopų), kurias aptikę antikūniai klaidingai jungtųsi prie sveikos ląstelės baltymų. Mūsų imuninės sistemos naudojamas mutacinio atsako metodas verčia ją gaminti antikūnius, kurie statistiškai su sveikais mūsų organizmo baltymais per klaidą gali susijungti vienu atveju iš trilijono, o tai reiškia, kad vidutiniu statistiniu atveju jie turėtų atpažinti tik į organizmą patekusius patogenus.
Å altinis: media.rice.edu

2005-09-12Mesopotamijoje rasta pirmojo istorijoje kokteilio liekanų
Pirmasis pasaulyje kokteilis - įvairių alkoholio rūšių ir aromatinių medžiagų mišinys - buvo pagamintas prieš penkis tūkstančius metų senovės Mesopotamijoje - Tigro ir Eufrato tarpupyje, šiandieninių Irano ir Irako pasienyje. Tai š.m. rugsėjo 12 d. pareiškė amerikiečių archeologas ir biochemikas, Filadelfijos universiteto profesorius Patrickas McGovernas.
Jis dalyvauja Italijoje, Toskanos srities Groseto mieste, vykstančiame kongrese, skirtame vyno ir vyndarystės archeologijos problemoms.
Pasak mokslininko, pirmasis pasaulyje kokteilis buvo saldus ir priminė dabartinį grogą. Jis buvo sumaišytas iš vyno, alaus, medaus ir obuolių sulčių. Per kasinėjimus Tigro upės slėnyje buvo rasta keraminio indo šukių, ant kurių buvo aptikta vyno rūgšties, obuolių sulčių, medaus ir fermentuotų miežių - alaus prototipo - pėdsakų.
Kaip pažymėjo profesorius P. McGovernas, tokios pat sudėties gėrimas po dviejų tūkstančių metų, likus maždaug tūkstančiui metų iki mūsų eros, buvo žinomas etruskams - senovės tautai, gyvenusiai centriniuose ir pietiniuose dabartinės Italijos rajonuose. Analogiško "kokteilio" liekanų buvo rasta ant keraminių šukių Toskanos pietuose.
Å altinis: newscientist.com

2005-09-11Sportas naudingas atminčiai
Mokslininkai teigia, kad mankšta smegenų sveikatai yra naudingesnė už protinę veiklą. Reguliarus paprakaitavimas teniso korte yra lyg trąšos smegenų ląstelėms, teigia mokslininkai. Kūno pratimai padeda atsirasti naujoms smegenų ląstelėms ir sudaryti naujus ryšius jau esančioms. Tai savo ruožtu padeda apsaugoti kaktinę žievinę smegenų sritį, kuri artėjant senatvei nukenčia labiausiai.
Dublino universiteto (Airija) mokslininkas Ianas Robertsonas, ieškojęs svarbiausio ingrediento proto sveikatos recepte, analizavo per paskutiniuosius 10 metų parašytus šios srities mokslinius darbus. Jis savo rezultatus paskelbė Britų mokslo pažangos asociacijos susitikime, kuris rugsėjo 7 dieną vyko Dubline.
Sportavimas svarbus smegenyse gaminantis junginiui, vadinamam smegenų išskiriamu neurotrofiniu faktoriumi, kuris skatina naujų smegenų ląstelių ir ryšių tarp egzistuojančių ląstelių formavimąsi. Sportuojant skatinamas ir naujų kapiliarų augimas, todėl palaikomas tų naujų ląstelių ir ryšių maitinimas deguonimi, nes priešingu atveju senstant jos nunyktų.
„Vyresnių nei 50 metų asmenų grupei sportas yra lyg stebuklingas vaistas, suteikiantis lankstumo protui, sumažinantis užmaršumą ir atidedantis proto aštrumo netekimą“, - sakė I.Robertsonas.
Kai kurie mokslininkai siūlė hipotezes, kad sportas naudingas dėl to, jog jis susijęs su naujų motorinių įgūdžių formavimusi – neva tai taip pat yra ir pratimas protui.
Tačiau I.Robertsonas tam paprieštaravo teigdamas, kad tokiu atveju augimas vyktų tik motorinėse smegenų srityse bei kad naujų mankštos pratimų besimokantys asmenys patirtų tiek pat naudos, kiek ir besimokantys naujų aerobikos pratimų. Tačiau nei viena, nei kita nėra tiesa.
Dabar I.Robertsonas su kolegomis planuoja nustatyti optimalų proto ir kūno pratimų santykį, geriausiai išlaikantį proto aštrumą.
Å altinis: origin.www.nature.com

2005-09-10Vieno britų studento dušas valo vandenį
Peteris Brewinas, studijuojantis dizainą Didžiosios Britanijos karališkajame meno koledže, sukūrė įtaisą, kuriame vanduo teka ratu ir tekėdamas apsivalo, pranešė BBC. Tokia sistema leistų šeimai per metus sutaupyti apie 170 svarų (868 litus).
Dušas veikia panašiu principu kaip dulkių siurblys “Dyson”. Jame yra filtrai, o išorėje įtaisytas vadinamasis hidrociklonas. Visa sistema išvalo apytakinį vandenį ir pašildo jį iki norimos temperatūros.
Visai neseniai už tokio įtaiso projektą Britanijos standartų institutas skyrė autoriui 2005 metų Kraštotvarkos premiją.
P.Brewinas sako esąs laimingas, kad jo sukurtasis dušas leidžia taupyti pinigus ir tausoja aplinką.
“Projektuoti kokį nors objektą, saugojantį aplinką, bet komerciškai nenaudingą, būtų beprasmiška, nes toks įrenginys niekada nepatektų į rinką”, - sako jis.
Beje, naujajame duše yra mygtukas “stop”, kuriuo galima išjungti vandens apytaką, kol bus pasiekta norima temperatūra.
Å altinis: ananova.com

2005-09-09Marso smėlį astronomė laiko sustingusiu vandeniu
Britų mokslininkė Mary Bourk daro prielaidą, kad smėlis Marse gali būti sudarytas iš vandens ir ledo. M.Bourk iš Tuksono planetų tyrinėjimų instituto išvados pagrįstos palydovinių nuotraukų analize, praneša "The Guardian".
Kraštovaizdžio ypatybes, kurias M. Bourk pastebėjo netoli planetos šiaurės ašigalio, mokslininkė yra linkusi laikyti "sustingusiomis kopomis": sušalęs vanduo ir angliarūgštės dujos sulipdo smėlį ir jis tampa nejudrus. Todėl Marse gali būti išsaugotos kraštovaizdžio detalės, neįmanomos Žemėje, pavyzdžiui, kilometro aukščio smėlio kalnagūbris.
Mokslininkės manymu, ateities astronautams nebereikės specialiai ieškoti vandens Marse - norint jį gauti, pakaks pašildyti šiek tiek smėlio.
Iki šiol būtent neaiškumai dėl vandens buvo viena iš pagrindinių priežasčių atidėti pilotuojamą skrydį į Marsą. Daugiau aiškumo turėjo suteikti įvairūs kosminiai aparatai, kuriems kol kas nepavyko aptikti vandens nei planetos paviršiuje, nei dirvožemyje.
Buvo manoma, kad vandens paieškomis ašigalio regione užsiims "Mars Polar Lander", tačiau šis aparatas sudužo leisdamasis 1999 metų gruodį ir jo nuolaužos dabar bandomos nufotografuoti iš orbitos. Nauju instrumentu šiems tyrimams taps "Phoenix Mars Lander", kuris į Marsą bus paleistas 2007 metų rugpjūtį.
Å altinis: The Guardian

2005-09-08Priešistoriniai "paukščiai" buvo naikintuvų dydžio
Milžiniški paukščiai, skraidę padangėje prieš maždaug 65 milijonus metų, galėjo būti dvigubai didesni negu buvo manoma anksčiau: ištiesti jų sparnai galėjo siekti 18 metrų, ketvirtadienį pareiškė paleontologas iš Portsmuto universiteto Davidas Martillas.
Jeigu šio mokslininko teorija teisinga, tai priešistorinių "paukščių" išskleisti sparnai prilygo naikintuvo "F-14 Tomcat" sparnų ilgiui ir buvo penkis kartus didesni už albatrosų, kurie yra vieni didžiausių dabartinio pasaulio paukščių.
D.Martillas pareiškė, kad per neseniai atliktus tyrimus jam, ko gero, pavyko surasti atsakymą, kaip tokie milžinai pajėgė pakilti ir skraidyti.
Neseniai Meksikoje ir Izraelyje rastos iškasenos patvirtino teoriją, kad priešistoriniai skraidantys ropliai, kurie išnyko kartu su dinozaurais, galėjo būti kur kas didesni nei daug kas manė.
"Mes dar oficialiai to nepaskelbėme, bet jie galėjo būti du kartus didesni", - sakė mokslininkas žurnalistams per Britanijos mokslo pažangos asociacijos metinį susirinkimą, kuris vyko Dubline.
D.Martillas pažymėjo, jog jo kolega daktaras Eberhardas "Dino" Frey iš Gamtos istorijos muziejaus Karlsrūhėje, Vokietijoje, neseniai surado Meksikoje suakmenėjusius griaučių likučius gyvūno, kurio ištiesti sparnai siekė "daugiau kaip 18 metrų".
"Net jeigu tai tik jo griaučių dalys, bet tai velniškai didelės dalys. Mes taip pat radome stulbinančio storio piršto kaulą", - sakė D.Martillas.
Nepaisant šio pterozauro didžio, kaulų struktūros ir audinių, jis skraidė "gana elegantiškai".
"Sparno membrana labai plonutė. Taip pat mes išsiaiškinome, ir tai taip pat naujiena, kad (roplio) peties sandara buvo visiškai kitokia", - pareiškė daktaras, pridūręs, kad rastos membranos dalelės buvo 1 milimetro storio.
Roplio trijų metrų ilgio kaklas baigėsi kaukole, kuri gyvūno ilgį padidino dar dviem metrais. Nors tai kenkė aerodinamikai, užtat pterozauras galėjo pasičiupti grobį iš jūros, neprarasdamas aukščio.
Å altinis: eLibrary.lt

2005-09-07Europos fizikai pasiūlė alternatyvą ITER
Grupė lazerinių technologijų fizikų iš septynių Europos šalių pateikė pasiūlymą sukurti naujus 735 mln. eurų vertės įrenginius, kurių pagalba branduolinė sintezė būtų atliekama kitokiu būdu nei ketinamame statyti tarptautiniame eksperimentiniame termobranduoliniame reaktoriuje (ITER).
Įrenginiai, kurie yra laikinai pavadinti "HiPER", remtųsi "greito užsidegimo" lazerio sintezės technologija, kurioje du atskiri lazeriai yra naudojami suspausti ir įkaitinti nedidelę deuterio ir tričio kapsulę, kol branduolys įkaista pakankamai, kad prasidėtų branduolinė sintezė, kurios metu išsiskiria helis ir neutronai. Neutronų energija tada yra panaudojama elektros gamybai nesukuriant šiltnamio efektą sukeliančių dujų ar branduolinių atliekų. Mokslininkų grupė teigia, kad įrengimai galėtų būti naudojami eksperimentams kitose fizikos srityse.
Šiuo metu labiausiai ištobulintas branduolinės sintezės metodas remiasi magnetiniais laukais suspausti deuterio ir tričio plazmą, šį metodą bus bandoma pritaikyti ir ITER. Trečias metodas, kuris remiasi "inercine izoliacija", bus taikomas tyrimų centruose Prancūzijoje ir JAV. Taikant šį metodą vienas lazerio ar jonų spindulys yra naudojamas kuro plazmos suspaudimui ir įkaitinimui. Vis dėlto manoma, kad pagrindinis šių įrengimų tikslas bus branduolinio ginklo tyrimai.
"Greitas užsidegimas" pirmą kartą buvo pademonstruotas 2001 metais Osakos universitete Japonijoje, eksperimentą atliko Ryosuke Kodama kartu su kolegomis iš "Rutherford Appleton" laboratorijos Didžiojoje Britanijoje, kurios mokslininkai dabar ir siūlo "HiPER". Pasak šios laboratorijos mokslininko Henry Hutchinsono, "greitam užsidegimui" reikia mažesnės lazerio energijos nei tradiciniam "inercinės izoliacijos" metodui, todėl pirmasis būtų daug pigesnis.
Energijos problema jau yra pakankamai aktuali ir mes negalime sau leisti ignoruoti skirtingus sintezės metodus, teigė profesorius H. Hutchinsonas. "HiPER" lazeris būtų civilinis įrengimas, jame būtų galima atlikti kitokius astrofizikos ir atominės fizikos tyrimus.
Didžiausias iššūkis, su kuriu šiuo metu susidurs mokslininkų grupė, bus įtikinti su tyrimais susijusias institucijas visoje Europoje paremti jų pasiūlymą. Manoma, kad jei pasiūlymas bus priimtas, "HiPER" įrengimų statyba galėtų prasidėti iki šio dešimtmečio pabaigos.
Å altinis: eLibrary.lt

2005-09-06Keistas elgesys ir išradingumas kartais žengia koja į koją
Keistas ir socialiai neparankus požiūris į gyvenimą paprastai vertinamas kaip kliuvinys, tačiau jis taip pat gali būti ir tapimo didžiu menininku, kompozitoriumi ar išradėju priežastis.
Atlikus naują žmonių su šizotipinėmis asmenybėmis – žmonių, kuriuos charakterizuoja keistas elgesys ir kalba, bet kurie nėra psichotiški ar šizofreniški – tyrimą gauti pirmieji neurologiniai įrodymai, kad jie gali būti išradingesni už normalius ir visiškai šizofreniškus asmenis, o jų išradingumas padidėjęs dėl to, kad jie labiau už paprastus žmones išnaudoja dešinįjį smegenų pusrutulį.
Psichologai įsitikinę, kad daugybė garsiųjų ir išradingųjų pasaulio šviesulių (Vincentas Van Gogas, Albertas Einšteinas, Emili Dikinson, Izaokas Niutonas ir kiti) buvo šizotipiškos asmenybės.
„Idėja, kad šizotipiški žmonės būna išradingesni, sklandė jau seniai, bet iki šiol niekas eksperimentiškai nebuvo įvertinęs elgesio apraiškų ir jų neurologinių koreliacijų. Mūsų mokslinis darbas unikalus, nes mes eksperimentiškai tyrėme kūrybinį procesą ir stebėjome kraujotaką smegenyse tuo metu, kai tiriamieji atlikinėjo kūrybines užduotis“, - sakė B.Folley.
„Mokslo bendruomenėje manoma, kad populiari idėja, jog išradingumas slypi dešiniajame smegenų pusrutulyje, yra juokinga. Taip yra dėl to, kad kuriant naujas asociacijas ir atliekant kitas kūrybingumo reikalaujančias užduotis būtini abu smegenų pusrutuliai. Išsiaiškinome, kad visų trijų grupių atstovai – šizotipiški, šizofreniški ir paprasti kontroliniai asmenys – tikrai naudojo abu pusrutulius atliekant kūrybines užduotis. Tačiau šizotipiškų asmenų smegenų skenavimo duomenys parodė, kad jų dešinysis smegenų pusrutulis dirbo kur kas aktyviau lyginant su šizofreniškų ir normalių kontrolinės grupės asmenų smegenimis“, - sakė mokslininkas.
P.Bruggeris iškėlė hipotezę, kad šizotipiški asmenys naujas asociacijas sudaro greičiau, nes jie geriau išnaudoja abu pusrutulius – tokia prognozė buvo patvirtinta vėliau atliktu tyrimu. Neurologo teorija taip pat gali paaiškinti tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad yra neproporcingas skaičius šizotipiškų ir šizofreniškų asmenų, kurie yra ne kairiarankiai ir ne dešiniarankiai, bet įvairioms užduotims atlikti naudoja abi rankas. Tai verčia manyti, kad jie įvairioms užduotims atlikti abu smegenų pusrutulius išnaudoja labiau už vidutinius asmenis.
Psichologai mano, kad šie rezultatai remia idėją, jog šizotipiški asmenys ir kiti į psichozes linkę žmonės savo kairįjį ir dešinįjį smegenų pusrutulius išnaudoja kitaip nei vidutiniai populiacijos atstovai, o šis bilateralinis smegenų panaudojimas įvairioms užduotims atlikti gali būti susijęs su didesniu išradingumu.
Å altinis: exploration.vanderbilt.edu

2005-09-05Astrofizikai mano, kad erdvė – šešiamatė
Astrofizikų grupė teigia radę įrodymų, kad erdvė yra šešiamatė. Oksfordo universiteto (D.Britanija) mokslininkas Josephas Silkas su bendradarbiais teigia, kad apie papildomų matavimų buvimą galima spręsti pagal gluminančias tamsiosios materijos savybes. Ši paslaptinga materija tiesiogiai yra nematoma, tačiau apie jos egzistavimą byloja jos gravitacinis poveikis matomoms žvaigždėms.
J.Silkas su kolegomis tikrino, kaip skiriasi tamsiosios materijos elgesys mažose galaktikose ir dideliuose galaktikų spiečiuose. Mažose galaktikose atrodo, kad tamsioji materija save traukia gana stipriai. Tačiau dideliuose galaktikų spiečiuose taip, atrodo, nėra: iš stipriau sąveikaujančios tamsiosios materijos turėtų susidaryti didesni branduoliai nei tie, kurie yra iš tikrųjų. Apie branduolių dydį sprendžiama iš greičio, kuriuo sukasi spiečius.
Astrofizikų teigimu, vienas iš galimų tokio reiškinio paaiškinimų – yra ne trys erdvės matmenys, prie kurių esame pratę, o šeši. Papildomi trys matavimai keičia gravitacijos poveikį labai nedideliu, maždaug nanometro atstumu.
Mokslininkai tvirtina, kad jų astronominiai tamsiosios materijos stebėjimai pateikia pirmą potencialų papildomų matavimų įrodymą. Kiti mokslininkai jų idėjas remia, bet nėra įtikinti. Harvardo universiteto (JAV) fizikė Lisa Randall, tyrusi papildomų matavimų egzistavimo tikimybę, sakė: „Net jei jų idėja teisinga, o tai yra panašu į tiesą, vien šiuos stebėjimus vadinti papildomų matavimų įrodymu galbūt yra pernelyg drąsu“.
J.Silkas ir pats pripažįsta, kad jo pasiūlymas yra „grynai hipotetinis“.
J.Silko ir kolegų numanomai aptikti papildomi matavimai taip pat yra „dideli“ – apie nanometro skersmens. Kitaip tariant, tuose papildomuose matavimuose Visata yra vos nanometro dydžio, sakė mokslininkai.
Tačiau J.Silkas su kolegomis aiškina, kad traukos jėgos skirtumų prigimtis nėra nežinoma – ji atsiranda dėl papildomų matavimų erdvėje. O kadangi tamsiosios materijos dalelės didžiuliuose galaktikų spiečiuose pasiekia didesnį greitį nei nykštukinėse galaktikose, jos arti viena kitos praleidžia mažiau laiko, todėl šių papildomų matavimų poveikis juntamas silpniau.
Populiariausios stygų teorijos versijos teigia, kad yra ne trys, o iki aštuonių papildomų matavimų. Tačiau tai J.Silko idėjoms neprieštarauja, nes nėra priežasčių, dėl kurių šalia trijų didelių papildomų erdvės matavimų, kurių egzistavimą prognozuoja astrofizikas, negalėtų būti ir daugiau mažesnių matavimų.
Å altinis: origin.www.nature.com

2005-09-04Vitaminas E pailgina gyvenimą
Tyrimą atlikę Ispanijos ir Argentinos mokslininkai pareiškė, kad vitaminas E gali pailginti pelių gyvenimą. Pelių patinėliai, kuriems buvo duodama vitamino, gyveno vidutiniškai 40 proc. ilgiau nei kiti peliukai, be to, jie kur kas geriau atlikinėjo akrobatinius triukus ant ištemptos virvutės. Mokslininkų teigimu, peliukų būklė pagerėjo dėl antioksidacinių vitamino savybių.
Tyrimui buvo naudojamos greičiau senstančios pelės, kurių vidutinė gyvenimo trukmė yra 61 savaitė. Nuo gyvenimo 28 savaitės pusei iš tyrime naudotų 300 pelių buvo duodama vitamino E dozė, atitinkanti 1,2-2,2 g dozę žmogui. Rekomenduojama šio vitamino paros dozė yra apie 5 kartus mažesnė.
Pelės, gavusios vitamino, gyveno vidutiniškai 85 savaites – tai yra 40 proc. ilgiau nei normaliai. Eksperimento metu mokslininkai nepastebėjo jokių šalutinių vitamino poveikio požymių.
Tačiau ilgas gyvenimas – tai nebūtinai kokybiškas gyvenimas, todėl Ana Novarro ir kolegos iš Kadizo universiteto Ispanijoje bei Alberto Boveris ir kolegos iš Buenos Aires universiteto Argentinoje tyrė gyvūnų gebėjimą atlikti įvairius testus.
Pastebėta, kad vitamino gavusių pelių mitochondrijose (ląstelių organoiduose, kuriuose gaminama cheminė energija) buvo kur kas mažiau oksidacinių pažeidimų ir vyko mažiau reakcijų, kuriose dalyvauja laisvieji radikalai.
Šie atradimai prieštarauja nedideliam 2004 metais atliktam tyrimui su žmonėmis, kurio išvadose teigiama, kad didelėmis dozėmis vitaminas E gali netgi priartinti mirtį. Šio tyrimo autorius Edgaras Milleris iš Johnso Hopkinso universiteto (JAV) Medicinos mokyklos pasiūlė idėją, kad didelėmis dozėmis vitaminas gali padidinti kraujavimo ir insultų riziką žmonėms, geriantiems kraują skystinančius vaistus arba kad vitaminas pats gali pavirsti laisvuoju radikalu ir žaloti baltymus, kuriuos paprastai saugo.
A.Boveris ir A.Novarro greitai pradės naują tyrimą pelių su mažesnėmis vitamino dozėmis ir tikrins, ar rezultatus galima pakartoti.
Å altinis: newscientist.com

2005-09-03"Spirit" fotografuoja Marsą
Marsaeigis "Spirit" pakilo į Hasbendo kalvos viršūnę ir iš ten perdavė į Žemę pirmąsias nuotraukas, praneša Space.com. Aparatas yra 82 metrų aukštyje virš aplinkinės lygumos ir 106 metrais aukščiau taško, kuriame jis pirmą kartą palietė Marso paviršių. Nufotografuota panorama leis Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) specialistams planuoti aparato judėjimą keletui mėnesių.
"Įkopimas į kalvos viršūnę buvo būtinas, kad tęstųsi tyrimai. Kaskart, kai "Spirit" kildavo vis aukščiau, jis aptikdavo naujus mineralus. Be to, šis aparatas elgiasi taip, kaip jo vietoje darytų kiekvienas geologas: randa patogią vietą, kad ten pasirinktų tolesnį maršrutą", - teigia vienas iš projekto koordinatorių Steve'as Squyresas.
Kartu su fotosesija aparatas atliks spektrinę mineralų analizę, kad būtų nustatyta jų cheminė sudėtis ir vandens vaidmuo jiems formuojantis.
82 metrų aukščio kalva pavadinta žuvusio kosminio laivo "Columbia" vado Ricko Husbando garbei. Kartu su šešiomis kitomis kalvomis Husbando kalva sudaro vadinamąjį Kolumbijos kalvyną. Visi šie objektai yra dideliame Gusevo krateryje, kuriame 2004 metų sausio 3 dieną nusileido marsaeigis "Spirit". Per 20 mėnesių jis įveikė beveik 5 kilometrų ilgio atstumą.
Aparatas "Opportunity", paleistas į Marsą vėliau ir nusileidęs kitoje vietoje, įveikė didesnį kelią, tačiau dėl techninių problemų jis yra pusiau avarinės būklės.
Å altinis: Space.com

2005-09-02Paleontologai nustatė pirmojo sausumos stuburinio eigastį
Mokslininkai, tyrinėjantys iškastinius organizmus, atkūrė seniausio keturkojo Žemės gyvūno - driežo Ichtyostega eigastį. Šis sausumos ir vandens driežas gyveno devono laikotarpiu, t.y. prieš 360 mln. metų, ir yra laikomas vienu iš pirmųjų gyvūnų, bandžiusių išlipti į sausumą.
Ichtyostega skeletas pirmą kartą buvo aprašytas prieš pusšimtį metų, tačiau iki šiol nebuvo nustatyta, kaip šis driežas judėjo. Dabar Upsalos universiteto mokslininkai detaliai ištyrė jį iki pat raumenų grupių. Anatominių skirtumų nuo dabartinių gyvūnų pasirodė žymiai daugiau negu buvo galima laukti.
Tikriausiai šis gyvūnas judėjo taip, kaip tai daro vikšrai ir kai kurios kirmėlės: užpakalinės galūnės stūmė jo kūną į priekį, nugara išsiriesdavo, o tada priekinės kojos padėdavo kilstelėti kūną ir išsitiesti.
Mokslininkų teigimu, Ichtyostega yra būtent tas gyvis, kuriam pirmajam teko susidurti su visais gyvenimo sausumoje nepatogumais. Žurnalo "Nature" straipsnyje šis driežas vadinamas "labai nesėkminga rūšimi", iš kurios vis dėlto kilo likusieji sausumos stuburiniai.
Å altinis: Nature.com

2005-09-01Mokslininkai sukūrė nerasojantį stiklą
Padengus stiklą skaidria polimero plėvele ant jo nesikaups maži vandens lašeliai, nes jie jungsis į vientisą taip pat skaidrią plėvelę. Tokiu būdu automobilių langai, veidrodžiai vonios kambariuose ir akiniai būtų apsaugomi nuo rasojimo.
„Vandeniui niekaip negalima sutrukdyti kondensuotis ant paviršiaus, tačiau įmanoma sukurti paviršių, ant kurio vanduo pasiskirstys ir sudarys ploną plėvelę – tai yra ideali apsauga nuo rasojimo. Ant paviršiaus vandens būtų, bet jo nesimatytų“, - sakė Masačūsetso technologijų instituto (JAV) chemikas Michaelas Rubneris, kurio vadovaujama grupė sukūrė polimerinę nuo rasojimo saugančią dangą.
Rasojimas susidaro tada, kai ant šalto paviršiaus kondensuojasi garai ir dėl vandens paviršiaus įtempimo susidaro mažučiai lašeliai. Sąveika tarp vandens molekulių yra stipresnė nei tarp vandens ir oro, todėl, siekiant maksimizuoti kontaktų tarp vandens molekulių skaičių, susidaro sferiniai lašeliai. Tokiu būdu mažiau vandens molekulių turi sąveikauti su oru.
Ankstesnės nuo rasojimo saugančios dangos buvo gaminamos iš titano dioksido, kuris sustiprina sąveiką tarp vandens ir stiklo. Tačiau tam, kad veiktų titano dioksido danga, ji visų pirma turi būti apšviečiama ultravioletine šviesa, o tai reiškia, kad tamsoje ji veiktų neilgai. Be to, šios dangos jau pro maždaug trijų mėnesių nustoja veikti, sakė tokias dangas kūręs Luizianos technologijų universiteto (JAV) chemikas Jurijus Lvovas.
Tuo tarpu M.Rubnerio ir jo kolegos Bobo Coheno sukurta danga veikia bet kokiomis sąlygomis ir ne trumpiau nei metus, tvirtina išradėjai. Jų dangos paslaptis – sąveikos tarp vandens ir paviršiaus didinimas dviem mechanizmais, o ne vienu. Didžiausias jų pranašumas – paviršiaus chemijos pakeitimo ir paviršiaus architektūros pakeitimo kombinavimas.
Naujoji superhidrofilinė danga sukurta iš trimatės neigiamo krūvio hidrofilinių polimerų matricos, kurios tūrį padidina stiklo nanodalelės ir mažučiai oro burbuliukai. Todėl gaunamas šiurkštus paviršius, padidinantis su vandenių sąveikaujančio stiklo paviršiaus plotą, o tai savo ruožtu didina sąveiką tarp stiklo ir vandens ir padeda nugalėti dalį paviršiaus įtempimo jėgos. Todėl ant tokio paviršiaus susidarantys lašeliai yra plokštesni ir su laiku suformuoja vientisą plėvelę.
Superhidrofilinės dangos gali būti modifikuojamos taip, kad atliktų visiškai priešingą vaidmenį – taptų superhidrofobinėmis. Tam tereikia pridėti antrą itin ploną vandenį atstumiančių molekulių sluoksnį. Tada didelio ploto šiurkštus paviršius pasižymi priešingomis savybėmis. Jis sumažina sąveiką tarp vandens ir stiklo ir tokiu būdu skatina lašelių susidarymą.
Tokiomis plėvelėmis padengti langai būtų savaime nusivalantys – ant jų susidarantys lašeliai didėtų tol, kol pradėtų ristis žemyn, tuo pačiu surinkdami ant paviršiaus susikaupusį purvą. Mokslininkų teigimu, lygiai taip pat nusiplauna ir lotoso lapai.
Å altinis: newscientist.com

Į viršų