Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.234.65.78
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Mokslo ir technikos naujienos

2005-10-31Laimingi žmonės yra sveikesni
Remiantis naujo tyrimo duomenimis, daina “Don‘t Worry, Be Happy”(Nesijaudink, būk laimingas) galėtų būti puikus medicininis patarimas. Ankstesnieji tyrimai jau buvo susieję depresiją ir padidėjusią sveikatos problemų riziką, o naujojo tyrimo duomenys įrodo, kad žmonės, kurie kasdien patiria daugiau laimės, yra gerokai sveikesni nei ne tokie linksmi asmenys daugeliu labai svarbių atžvilgių. Ypatingai išsiskiria tai, kad laimingesnių vyrų lėtesnis širdies ritmas, tai įrodo, kad laimė užtikrina gerą jų širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Andrew Steptoe ir jo kolegos iš Londono universitetinio koledžo tyrė daugiau nei 200 vidutinio amžiaus Londono gyventojų, kurie buvo įtraukti į psicho–biologijos tyrimas 1980 metų viduryje, emocinę ir fizinę būklę. Tyrimo dalyviams buvo atlikti streso testai, Buvo stebimas jų kraujo spaudimas ir širdies veikla, jų buvo prašoma kasdien fiksuoti savo laimingus patyrimus. Mokslininkų komanda nustatė, kad žmonės, kurie dažniau per dieną pasijusdavo laimingi, turėjo mažesnį vidutinį streso hormono kortizolio kiekį nei tie, kurie retai tepasijusdavo laimingi per dieną. Šis hormonas siejamas su hipertenzija ir tam tikro tipo diabetu. Be to, patenkinti ir daugiau džiaugsmo patiriantys tyrimo dalyviai lengviau susidorodavo su stresinėmis situacijomis laboratorinio tyrimo metu, jiems buvo užfiksuota mažiau neigiamų poveikių. Atlikus užduotis laboratorijoje, jų organizme buvo užfiksuota mažiau hormono fibrinogeno, kurio didelis kiekis rodo potencialią širdies ir kraujagyslių problemų grėsmę.
Å altinis: Scientific American

2005-10-30Flavonoidai gali slopinti prostatos vėžio vystimąsi
Dieta, praturtinta vaisiais ir daržovėmis, gali būti gera apsauga nuo prostatos vėžio - taip teigia Case Western Reserve Universiteto (Klyvlenadas, JAV) mokslininkai. Jau anksčiau mokslininkai spėjo, kad gausus flavonoidų, kurių daugiausia yra vaisiuose ir daržovėse, vartojimas gali būti susijęs su sumažinta prostatos vėžio rizika. Apigeninas yra augalų flavonoidas, dažniausiai randamas vaisiuose ir daržovėse, taip pat tokiuose augaluose, kaip vaistinė ramunėlė, melisa, petražolė. 'Pastaruoju metu flavonoidai sukėlė gana didelį susidomėjimą, nes jie turi teigiamą poveikį žmogaus sveikatai: pasižymi priešvirusiniu, antialerginiu, priešuždegiminiu, priešvėžiniu, antioksidantiniu poveikiu', teigia doc. Sanjay Gupta, dirbanti Case mokykloje urologijos srityje. Įrodyta, kad apigeninas mažina uždegimą ir oksidacinį stresą, taip pat slopina vėžinių ląstelių augimą. Atlikdama tyrimą, Gupta su savo kolegomis maitino peles apigeniu dvi savaites prieš implantuojant prostatos auglį. Po to tęsė vienos grupės pelių maitinimą dar aštuonias savaites, kitos - dvi savaites. Abiem atvejais apigeninas slopino auglio vystimąsi ir nesukėlė jokių pašalinių reiškinių, kurie įprasti pacientų tarpe, kada šiems taikoma chemoterapija. Apigeninas taip pat slopino IGF-1 (insulinui panašus augimo faktorius) lygį, kuris susijęs su padidėjusia krūties, prostatos, gaubtinės žarnos ir plaučių vėžio rizika; žymiai padidino IGFBP-3 (insulinui panašus augimo faktorius, surišantis baltymus) lygį, kuris susijęs su tų pačių vėžio rūšių rizika. 'Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad apigeninas galėtų būti panaudojamas kaip daug žadanti priemonė nuo prostatos vėžio, teigia Gupta, sekantis žingsnis yra nustatyti apigenino veikimą į kitus metabolinius kelius, kurie turi tiesioginį ryšį su prostatos vėžiu.'
Å altinis: Eureka Alert

2005-10-29Italijoje klonuoti 14 paršiukų
Italijos mokslininkai, sukūrę pirmą arklio kloną, paskelbė apie dienos šviesą išvydusius 14 klonuotų paršiukų. Jie klonuoti Kremono laboratorijoje. Tyrėjų grupės vadovas profesorius Čezarė Galis teigia, jos klonuotų paršiukų sukūrimas padės mokslininkams geriau suprasti gyvulių organų persodinimo žmonėms technologiją.Ligi šiol mokslininkai yra sėkmingai klonavę avį, peles, ožį, triušius, kates, kiaules, mulus ir šunis. Pirmasis arklys, pavadintas Prometėjumi, Kremono laboratorijoje atsirado 2003 metų vasarą. Ten buvo sukurti ir karvės klonai. Kiaulių klonavimas yra palyginti didelio masto Europos Sąjungos projektas, kuriuo siekiama geriau ištirti klonuotų gyvūnų kamienines ląsteles. Kamieninės ląstelės yra primityvios „pamatinės“ ląstelės, iš kurių galima išauginti bet kokius organizmo audinius.
Å altinis :elibrary

2005-10-28Smegenų implantais įmanoma kontroliuoti kraujospūdį
Kada nors ateityje kraujospūdį bus įmanoma kontroliuoti elektros srove paveikus smegenis, teigia naują tyrimą atlikę mokslininkai. D.Britanijos mokslininkai pirmą kartą parodė, kad tam tikrą smegenų sritį dirginant įsodintais elektrodais galima prognozuojamai paveikti pacientų kraujospūdį.
Trumpais elektros srovės impulsais buvo dirginama penkiolikos nemiegančių pacientų viduriniųjų smegenų sritis, vadinama prielatakine pilkąja materija (PPM). Pacientams nuolatinio skausmo gydymo tikslais jau buvo įsodinti smegenis dirginantys elektrodai. Elektrodais sudirginus smegenis sumažėjo kraujospūdis tų pacientų, kuriems elektrodai buvo prijungti prie priekinės (ventralinės) PPM dalies. Pacientams, kuriems elektrodai buvo prijungti prie užpakalinės (dorsalinės) PPM dalies, dirginimas kraujospūdį padidino. Tačiau gydytojas taip pat įspėjo, kad elektrodų įsodinimo procedūra yra rizikinga ir 1 iš 300 atvejų pacientą ištinka insultas. Pacientams, kuriems įsodinami elektrodai, būtini gydyti rimtoms ligoms – pavyzdžiui, Parkinsono ligai – ši rizika yra priimtina. Bet pacientams, turintiems problemų dėl aukšto kraujospūdžio, tokia rizika nėra pateisinama.
Mokslininkai mano, kad šis metodas galėtų būti taikomas ne tik hipertenzijai (aukštam kraujospūdžiui) gydyti, bet ir pagerinti būklę pacientų, kuriems būdinga laikysenos hipotenzija – nekontroliuojamas kraujospūdžio mažėjimas atsistojus.
Å altinis: www.newscientist.com

2005-10-27Pasaulio tautos skirtingai mato pasaulį
Mičigano universiteto mokslininkai padarė netikėtą atradimą: įvairios pasaulio tautos skirtingai mato pasaulį. Specialistai atliko eksperimentus, kuriuose dalyvavo studentai iš Kinijos ir JAV. Paaiškėjo, kad šios dvi tautos skiriasi ne tik bendravimo kalba, bet ir regimuoju aplinkinio pasaulio suvokimu. Studentams buvo siūloma apžiūrėti įvairių objektų nuotraukas, taip pat peizažus. Tuo pat metu sudėtinga kompiuterių programa stebėjo jų vyzdžių judėjimą. Paaiškėjo, kad amerikiečiai iš sudėtingo vaizdo išskiria priešakinį planą ir sutelkia dėmesį į jį. Tuo tarpu kinai žvilgsniu aprėpia visą vaizdą, mėgindami nepalikti be dėmesio nė vieno iš daugybės objektų. Mokslininkai mano, kad tai nulemia kiekvienos civilizacijos kultūros ir istorijos specifika, taip pat galvos smegenų veiklos ypatumai.
Å altinis: elibrary

2005-10-26Protingas banginis naudojasi žuvimis gaudydamas žuvėdras
Sumanus jaunas banginis žudikas Merilende išmoko naudoti žuvis kaip masalą gaudant žuvėdras ir pasidalino šia strategija su kitais banginiais. Michael Noonan, gyvūnų elgesio profesorius Canisius koledže, Bafale, Niujorko valstijoje, padarė šį atradimą atsitiktinai, tirdamas orkos klausą. Profesorius sakė, jog vieną dieną pastebėjo, kad vienas iš jaunesniųjų banginių sugalvojo būdą, kuris padėjo privilioti žuvėdras prie baseino. Profesoriui tai pasirodė įdomu, todėl jis ėmė toliau stebėti gyvūną. Visų pirma banginis atrydavo žuvis išspjaudamas jas į vandens paviršių, vėliau panirdavo po vandeniu ir laukdavo. Jeigu alkana žuvėdra nusileisdavo ant vandens, banginis pakildavo į paviršių, kartais pats pasigaudamas nemokamą maistą sau. Michael Noonan stebėjo kaip tas pats banginis panašius spąstus rengia vis iš naujo ir iš naujo. Per keletą mėnesių šios technikos išmoko ir jaunesnysis banginio brolis. Galiausiai toks elgesys išplito ir dabar visi Merilendo banginiai savo dietą papildo šviežia paukštiena, teigia mokslininkas. Komentuodamas banginių elgesį pradžioje mokslininkas sakė, jog atrodė, tarsi vienas mėgindavo, o kiti stebėjo jo bandymus. Anksčiau buvo manoma, kad sugebėjimas išmokti žuvėdrų masinimo technikos, o vėliau sugebėjimas pasidalinti ja su kitais, žinomas kaip kultūrinis mokymasis mokslo pasaulyje, yra vienas iš tų sugebėjimų, kurie skiria žmones nuo kitų gyvūnų. Tačiau vėliau biologai įrodė, kad tam tikri gyvūnai, įskaitant delfinus ir šimpanzes, taip moka tai padaryti. Tai yra pavyzdys, kaip naujas elgesys gali paplisti populiacijoje, teigia Michael Noonan. Anot mokslininko, tai buvo proga stebėti, kaip sugebėjimai paplinta tarp gyvūnų lygiai taip pat, kaip kultūra paplinta tarp žmonių.
Å altinis: Yahoo News

2005-10-25Klausymasis termitams padeda išsirinkti maistą.
Nors termitai laikomi beatodairiškais valgytojais, jie gali būti labai išrankūs. Iš tiesų termitai renkasi ne tik pagal skonį ir kietumą, žinoma, kad skirtingoms rūšims patinka tam tikro dydžio medžiai – manoma, kad taip yra todėl, kad skirtingos termitų rūšys stengiasi išvengti konkurencijos. Mokslininkus stebino tai, kaip šie gyvūnai nustato medžių dydį, nes termitai akli ir jie nelipa medžiu tikrindami jo aukštį prieš pradėdami valgyti. Naujo tyrimo duomenimis, jie galbūt pasirenka klausydamiesi. Australijos mokslininkas Theodore A. Evans ir jo kolegos tyrė sausos medienos termitus norėdami nustatyti, kas lemia šių termitų maisto pasirinkimą. Mokslininkai termitams paliko įvairių dydžių medines lentas ir įrašė termitų skleidžiamus garsus jiems einant medžiu bei kramtant. Turėdami iš ko pasirinkti termitai dažniau rinkosi mažesnes lentas. Kai mokslininkai paleido garso įrašus ant naujų lentų, kurios buvo tokio pat dydžio, ir paliko šias lentas naujai termitų grupei, jie nustatė, kad termitai mieliau rinkosi tas lentas, iš kurių sklido ant mažesnių lentų įrašyti garsai net tada, kai lentos iš tiesų buvo didesnės. Termitai darbininkai klausosi fiksuodami vibracijas savo kojelių ir čiuptuvėlių organais, todėl mokslininkai mano, kad vabzdžiai gali panaudoti medžio rezonanso dažnį, kai renkasi medieną. Be to, atrodo kad gyvūnai gali atskirti įrašus, kuriuose kitų termitų skleidžiami garsai ir visai pašalinius dirbtinius garsus, nes į vienus ir kitus garsus termitai reagavo skirtingai, t.y. daugiau individų liko aseksualiais darbininkais nesubręsdami iki daugintis galinčių suaugusiųjų, tose grupėse, kurios girdėjo natūralias vibracijas, nei tose, kurios nieko negirdėjo arba girdėjo dirbtinius garsus. Mokslininkai mano, kad taip nutiko todėl, kad termitai manė, jog yra daug konkurentų ir pasitenkino likdami padėjėjais.
Å altinis: Scientific American

2005-10-24Dideli žinduoliai išsivystė dėl didesnio deguonies kiekio
Neseniai sukaupta nauja informacija apie deguonį žemės atmosferos sluoksnyje rodo, kad jo kiekis ženkliai išaugo prieš maždaug 50 milijonų metų. Didelis deguonies kiekis, kuris buvo užfiksuotas nykstant dinozaurams, galėjo paskatinti ne tik milžiniškų placentinių žinduolių išsivystymą, tokių, kaip 10 pėdų ilgio tinginį, bet ir didelių smegenų gyvūnus, įskaitant žmones. Šie duomenys gauti iš gilių jūros nuosėdų sluoksnių, datuojamų ankstesniu nei 205 milijonai metų laikotarpiu, kurie turi neorganinių mineralų, kuriuose gausu anglies bei organinių jūros vienaląsčio fitoplanktono likučių. Šie organizmai gamino deguonį vykdydami fotosintezę ir taip pat vykdė cheminį procesą, pakeisdami dviejų stabilių izotopų (anglies skaičius - 13 ir 12) santykį nuosėdose.
Palygindami anglies-13 kiekį neorganinėse dalelėse su anglies-13 trūkumu organinėje medžiagoje, mokslininkai dabar gali nustatyti, kiek deguonies tuo laikotarpiu buvo atmosferoje. Paul Falkowski ir jo tyrėjų komanda Niudžersio valstybiniame universitete analizavo tokius įrodymus bei susijusius duomenis, kuriuos anksčiau publikavo vokiečių mokslininkai, ir padarė išvadą, kad deguonies kiekis per pastaruosius 205 milijonus metų padvigubėjo. Šio laikotarpio pradžioje atmosferoje buvo 10 procentų dabartinio deguonies kiekio. Ir žinduoliai, kurie atsirado prieš maždaug 190 milijonų metų buvo mažyčiai, priaugantys po maždaug du gramus per dieną. Priešingai, prieš maždaug 50 milijonų metų deguonies lygis atmosferoje siekė 23 procentus, t.y. 2 procentais daugiau negu dabar. Paul Falkowski teigia, kad būtent to laikotarpio fosilijos rodo, kad paplito dideli nauji placentiniai žinduoliai. Apskritai žinduoliams reikia didelio kiekio deguonies vien tam, kad jie galėtų judėti ir vykdyti maisto metabolizmą. Žinduolių smegenys taip pat sudegina apie trečdalį visų suvartojamų kalorijų. O žinduolių mamos sunaudoja iki 60 procentų deguonies, esančio jų kraujyje prieš jam pasiekiant placentą. Didesnis deguonies kiekis ore galėjo prisidėti prie geresnių sąlygų gimdoje. Nuo žinduolių klestėjimo laikotarpio deguonies kiekis sumažėjo iki maždaug 21 procentu, šį sumažėjimą galėjo sukelti didžiuliai gaisrai, kurie nusiaubė žemę prieš maždaug 10 milijonų metų sunaikindami didžiulius plotus deguonį gaminančių augalų.
Å altinis: Scientific American

2005-10-23Gera higiena gali apsaugoti nuo paukščių gripo išplitimo
Mokslininkų iš Purdue universiteto (Vakarų Indiana, JAV) manymu, žmonės gali daug ką patys padaryti, norėdami apsisaugoti nuo paukščių gripo pandemijos. Vienas iš tokių veiksmų yra tinkama higiena. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mažiausiai 60 žmonių jau mirė nuo paukščių gripo. Jeigu šis virusas persiduoda nuo žmogaus žmogui, tuomet galime sulaukti dar milijono žmonių mirčių. James McGlothlin, Purdue Sveikatos mokslų mokyklos docentas, teigia, kad įprasta higiena, pavyzdžiui, dažnas rankų plovimasis, burnos prisidengimas čiaudint ar kosint, padeda sumažinti visų virusų plitimą. McGlothlin teigimu, panašus paukščių gripas 1918 metais nusinešė apie 50 milijonų žmonių gyvybių visame pasaulyje. Vis dėlto, šiandieninė situacija yra skirtinga, kadangi mes žinome, kad virusas gali išplisti, ir galime imtis tam tikrų veiksmų, norėdami apsisaugoti nuo pandemijos. Jis teigia, kad blogiausia būtų tai, jei žmogus, sergantis žmonių gripu, bendrautų su kitu žmogumi, sergančiu paukščių gripu, ir šie virusai susimaišytų bei mutuotų, susiformuojant naujam virusui, kuris plistų nuo žmogaus žmogui ir kuriam žmogus neturi imuniteto.
Å altinis: MedLine Plus

2005-10-22Peru sostinėje aptikta begalvė mumija
Archeologai atkasė seniausios kada nors Peru sostinėje Limoje rastos mumijos liekanas. Begalvė aukšto rango huarių genties pareigūno, gyvenusio maždaug prieš 1 300 metų, mumija buvo aptikta rugsėjį per kasinėjimus Limos šventyklų komplekse "Huaca Pucllana".
Mumija, kuriai buvo nukirsta galva, priklauso huarių kultūrai, įsiveržusiai į Limą. Huariai gyveno anksčiau už inkus, kurie Pietų Amerikoje dominavo nuo Kolumbijos iki Čilės, kol juos VXI amžiaus 4-ajame dešimtmetyje išstūmė ispanų užkariautojai. Sprendžiant iš jo drabužių, kalbame apie aukštą pareigūną, kuris buvo palaidotas susuktas į audeklą ir surištas augalinės medžiagos virve. Huariai, karinga gentis, Peru centrinius Andus ir pakrantės regionus užkariavusi tarp 600 ir 1000 mūsų eros metų, garsėjo aukštos kokybės tekstile ir keramikos stiliais. Juos išstūmė ičmai, kurie, greičiausiai ir nukirto galvą jau senokai palaidotam huarių pareigūnui, kad išnaikintų visus prieš juos dominavusios genties ženklus.
Tai buvo maišto prieš huarius aktas. Nėra abejonės, kad tai suteikia mums vertingos informacijos apie dabartinėje Peru sostinėje gyvenusius žmones Mumija, šalia kurios buvo padėta tunikų ir tokio maisto kaip grūdai ir pupelės, nėra gerai išsilaikiusi, nes Peru pakrantėje yra drėgna. Jos sudžiūvusi oda ir kaulai yra smarkiai sulūžinėję, daug kur matosi raiščiai. Pastaraisiais metais Peru buvo aptiktos kelios vertingos mumijos. Praėjusių metų vasarį pietinėje Peru dalyje statybininkai po viena mokykla aptiko dvi 700 metų senumo mumijas, o 2002 metais prie Limos esančio lūšnynų miesto senovinėse kapinėse buvo rasta tūkstančiai inkų mumijų.
Å altinis: elibrary

2005-10-21Katalizuojant auksu chemija gali būti pigesnė ir ekologiškai švaresnė
Mažos aukso dalelės padėjo apvalyti svarbią cheminę reakciją, kuri kasdien naudojama tūkstančiams tonų vaistų, detergentų ir maisto priedų pagaminti.
Oksidacija – tai procesas, kai deguonies atomai prijungiami prie anglies pagrindo junginių, taip pagaminant naudingus organinius produktus. IÅ¡ esmės tą procesą galima atlikti Å¡variai, naudojant grynas deguonies dujas (O2), gaunamas iÅ¡ oro.Kad vyktų reakcija, cheminiai ryÅ¡iai, jungiantys du deguonies atomus turi bÅ«ti nutraukti, o tai nėra lengva. Todėl oksidacijos reakcijose dažniausiai naudojami tokie griežti oksidatoriai, kaip peroksiacto rÅ«gÅ¡tis. Naudojant Å¡iuos oksidatorius gali iÅ¡siskirti toksiÅ¡kų reakcijos produktų.Aukso nanodalelės, kurių skersmuo siekia vos 25 nanometrus, gali suaktyvinti oro deguonį esant santykinai mažai temperatÅ«rai – nuo 60 iki 80 ºC ir nedideliam slėgiui, panaÅ¡iam į tą, kuris yra automobilių padangose.
Aktyvuotas deguonis nesunkiai jungiasi prie anglies molekulių. Daugelyje cheminių reakcijų, siekiant ištirpinti reagentus ir paskatinti atomų persikombinavimą, naudojami skysčiai, tačiau aktyvuotas deguonis kartais gali reaguoti ir be tirpiklių. Tirpiklių atsisakymas – bene geriausias būdas chemijos pramonei mažinti aplinkos taršą. Paaiškėjo, kad katalizatorius ypatingai naudingas gaminant epoksidus, kuriuose deguonies atomas atlieka tiltelio tarp dviejų anglies atomų vaidmenį.
Švariausias dabar naudojamas epoksidų gamybos metodas pagrįstas vandenilio peroksido naudojimu. Vandenilio peroksidas paprastai naudojamas kaip antiseptinė priemonė. Nors jis yra santykinai švarus, vandenilio peroksido naudojimas oksidavimui yra aštuonis kartus brangesnis už oro naudojimą, auksas yra gerokai universalesnis.


2005-10-20Atskleistas paradoksalus vitamino A vaidmuo, apsprendžiantis simetriją embriono vystimosi metu
Mokslininkai iš Salk instituto praneša, kad jie išsprendė vieną didžiausių galvosūkių vystimosi biologijos srityje: jie atskleidė esant mechanizmą, kuris užtikrina, kad mūsų kūnas iš išorės būtų simetriškas, kai tuo tarpu vidaus organai išsidėstę nesimetriškai. Tirdami tam tikros rūšies žuvį, kaip žmogaus biologijos modelį, Juan-Carlos Belmonte ir jo kolegos iš Salk instituto nustatė, kad retinoinė rūgštis (vitaminas A) yra signalas, kuris slopina nesimetrinių signalų įtaką ankstyvosiose embrioninių ląstelių vystimosi stadijose ir leidžia šioms ląstelėms vystytis simetriškai. Nesant retinoinės rūgšties, mūsų kūnas iš išorės vystytųsi nesimetriškai, ir to pasekoje mūsų dešinioji pusė būtų trumpesnė už kairiąją. Iš išorės žmogaus kūnas atrodo labai simetriškai, teigia Yasuhiko Kawakami, vyresnysis tyrimo bendradarbis. Tačiau žmogaus kūno viduje esantys organai yra nesimetriški. Naujas tyrimas paaiškina, kaip priekinės-užpakalinės dalies ir kairės-dešinės pusės ašys yra įtakojamos vitamino A. Retinoinė rūgštis turi įtakos stadijoje, kuomet embriono kamieninės ląstelės pradeda formuoti tris pagrindinius ląstelių sluoksnius, iš kurių formuojasi smegenys ir nervų sistema; viršinamasis traktas ir kitos sistemos. Ląstelės gauna nurodymus funkcionuoti skirtingai, priklausomai nuo to, ar jos yra kairėje, ar dešinėje embriono pusėje. Retinoinės rūgšties veikimas užtikrina, kad keletas tų ląstelių ignoruotų kairės-dešinės pusės instrukcijas ir vystytųsi simetriškai. Žodžiu paradoksalus mokslininkai apibūdina retinoinės rūgšties signalizavimą vienodoms ląstelėms, esančioms ankstyvojoje embriono stadijoje, kadangi šis signalų perdavimas įtakoja tuo pačiu ir asimetrinį organų bei audinių išsidėstymą mūsų kūno viduje, ir simetrišką struktūrų išsidėstymą kūno paviršiuje. Blokuojant retinoinės rūgšties poveikį, fiksuotas netolygus audinių pasiskirstymas dešinėje ir kairėje kūno pusėse. Tai yra, segmentai (kurie duoda pradžią vystytis stuburo slanksteliams ir kitoms simetriškoms kūno struktūroms) buvo nevienodai pasiskirstę kairės-dešinės pusės ašies atžvilgiu. Normaliomis sąlygomis vienodas segmentų skaičius būna kiekvienoje pusėje. Šis tyrimas labai pagerino mokslines žinias apie ankstyvą vystimąsi, be to, šio tyrimo rezultatai yra aktualūs tolimesniems gydymo metodams, susijusiems su embriono kamieninėmis ląstelėmis.
Å altinis: Science Daily

2005-10-19Bulvės gali pagelbėti kovojant su hepatitu B
Genetiškai modifikuotos bulvės gali taip pat apsaugoti nuo hepatito B viruso, kaip ir skiepai. Šis virusas atakuoja kepenis ir per metus nusineša daugiau nei pusės milijono žmonių gyvybes. Vakciną reikia laikyti šaltai, dėl ko jos veiksmingumą sunku užtikrinti tolimose besivystančių šalių vietovėse, kur šiltas klimatas, o medikai kartais turi per mažai laiko nustatyti, ar ganėtinai brangi vakcina neprarado efektyvumo. Biologas Charlesas Arntzenas iš Arizonos valstijos universiteto su kolegomis sukūrė valgomą vakciną, kuri gali būti saugoma be šaldytuvo paprastoje bulvėje. Jie paėmė hepatito B viruso geną ir jį prijungė prie bulvės, kuri reagavo, sukurdama antigeną. Kartą prarytas, šis antigenas sukelia imuninį atsaką žmogaus kūne, kuris ir kovoja su hepatitu B. Mokslininkai sako, kad šis atradimas gal ir nepakeis pirminio vakcinavimo, bet skatins anksčiau suleistos vakcinos poveikį, kas padės palaikyti imuniteto stiprumą. Bulvės naudingos pilnos vakcinacijos programoje, kurią sudaro trys injekcijos, suleidžiamos per keletą mėnesių. Pasak imunologų, atradimas gali turėti didelės įtakos visos žmonijos sveikatai. Valgoma vakcina sumažins švirkštų poreikį ir padarys lengvesne sudėtingų atvejų kontrolę. JAV atlikto tyrimo dalyviai buvo gavę pirmines injekcijas prieš hepatitą B prieš 1-15 metų. Ch.Arntzenas su kolegomis nustatė, kad 19 iš 33 žmonių organizmai ėmė gaminti daugiau antikūnų prieš hepatito B virusą po to, kai tiriamieji pavalgė ypatingųjų bulvių. Maždaug 60% sėkmingų atvejų – geras rezultatas. Net tikroji vakcina su ekstra ingridientu, skatinančiu imunines ląsteles sustiprinti pasipriešinimą, 10% atvejų pasirodo neveiksminga. Tačiau žalios bulvės nėra skanios, o ir jose esančių veikliųjų medžiagų dozę apskaičiuoti gana sunku. Dėl to Ch.Anrtzenas su kolegomis ketina sukurti naujas ´tabletes – genetiškai modifikuotus pomidorus.
Å altinis: Nature

2005-10-18NASA: gyvybės elementų yra kiekviename kosmoso kampelyje
Agentūros NASA egzobiologų grupė nustatė, kad gyvybiniuose procesuose būtini junginiai kosmoso erdvėje yra labai dažni. Klasė junginių, būtinų biochemijoje, yra paplitusi visoje Visatoje. NASA Spitzer kosminis teleskopas seniau parodė, jog sudėtingos organinės molekulės, vadinamos policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (PAA), yra kiekviename mūsų galaktikos kampelyje. Astronomams tai svarbu, bet astrobiologai, ieškantys gyvybės už Žemės ribų, tuo nelabai tesusidomėjo. Paprasti PAA nėra tokie jau svarbūs biologijai. Didžiajai daliai gyvybės cheminių junginių, taip pat ir DNR, būtinos organinės molekulės, kuriose yra azoto. Chlorofilas, medžiaga augalams suteikianti galimybę vykdyti fotosintezės reakciją, yra puikus šios klasės junginių – policiklinių aromatinių azoto heterociklų (PAAH) – pavyzdys. Ironiška tai, kad didžiuliai kiekiai PANH susiformuoja aplink mirštančias žvaigždes. Taigi, gyvybės sėklos sėjamos net ir mirties akivaizdoje. NASA mokslininkai eksperimentuodami laboratorijoje tyrė PAAH infraraudonojo spektro „pirštų atspaudus“ bei atliko kompiuterinius modeliavimus norėdami išgauti daugiau informacijos iš infraraudonojo spinduliavimo, kuris buvo užfiksuotas teleskopu. Buvo naudojami Europos kosmoso agentūros Infraraudonojo spektro kosmoso observatorijos palydovo duomenys.
Å altinis: www.nasa.gov

2005-10-17Anestezija: ar pacientai jaučia pjūvius?
Anestetikai yra potencialiai pavojingi vaistai, galintys sukelti komplikacijų daugumai pacientų. Pacientui perdozavus anestetikų, gali ištikti mirtis ar daugumos organų žūtis. Priešingai, jei pacientas negauna pakankamos anestetikų dozės, gali pernelyg pasireikšti paciento sąmoningumas. Šių vaistų terapinis spektras yra siauras, t.y. vaisto saugi ir efektyvi dozės tarpusavyje mažai skiriasi. Kaip parinkti tinkamą vaisto koncentraciją - ši problema buvo sprendžiama daugelyje anestetikų saugumo tyrimų. Oksfordo išradimas išsprendė šią problemą panaudojant modifikuotą statistinę techniką, klasifikuojant fiziologines žmogaus ar gyvūno būsenas. Klasifikacija padeda sekti fiziologinės būsenos, kuri atsiranda per laiką ar spontaniškai, ar dėl išorinio dirgiklio, pakitimus. Duomenų, gautų iš anestetikų tyrimų, analizė rodo metodo efektyvumą prižiūrint anestezijos gilumą. Įvairių fiziologinių duomenų rinkimui gali būti pritaikyta keletas metodų: encefalografija; elektromiografija - raumenų aktyvumo nustatymui; magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija, Rentgenas ir ultragarsas, elektrokardiografija. Metodas taip pat turi daug kitų pritaikymų, įskaitant paciento sąmoningumo, miego kokybės, neuropatologijų, smegenų intoksikacijos ir raumenų tremoro monitoringą.
Å altinis: Medical News Today

2005-10-16Sukurtas pirmas junginys su penkiagubais ryšiais
Kalifornijos universiteto Devise chemikai sukūrė pirmą stabilų junginį, kuriame tarp dviejų metalo jonų yra penkiagubas ryšys. Šis darbas su chromu gali padėti geriau suvokti cheminių ryšių prigimtį.Vienas iš esminių dalykų chemijoje – sugebėjimas suprasti kaip sudaromi ir suskaidomi ryšiai tarp atomų. Didžiąją cheminės istorijos dalį buvo žinomi tik viengubo, dvigubi ir trigubi ryšiai. Šie keliagubi ryšiai yra ypatingai svarbūs organinėje chemijoje, tačiau teoriškai tik kai kurie metalai turi galimybę sudaryti stipresnius nei trigubus ryšius. Gaminant junginį T.Nguyenas ir P.Poweris prie chromo atomų prijungė dideles organines molekules, taip suvaržydami chromo laisvę. Tuomet mokslininkai sugebėjo priversti metalo atomus jungtis tarpusavyje. Penkiagubo ryšio egzistavimas patvirtintas atlikus kristalografinę rentgeno analizę ir magnetinius matavimus.
Å altinis: www.news.ucdavis.edu

2005-10-152005-ieji yra vieni karščiausių metų per visą meteorologinių stebėjimų istoriją
2005-ieji pasaulyje yra vieni karščiausių metų per visą meteorologinių stebėjimų istoriją ir pagal šį požymį gali būti arba antri, arba treti.
Klimato pokyčiai vis didesnį nerimą kelią poliarinėse ir srityse ir žemumose gyvenantiems žmonėms, taip pat - draudikams ir komunalinėms įmonėms.
Karščiausi buvo 1998-ieji, o 2005-ieji gali tapti antrais. Bendrai kalbant, tai bus dar vieni itin šilti metai, ir tai atitinka pasaulinių klimato pokyčių tyrimų išvadas.
Ši tendencija pagrindžia daugelio mokslininkų susirūpinimą, kad pasaulinis klimatas šiltėja ir kad žmogaus veikla, įskaitant naftos produktų, gamtinių dujų bei akmens anglies deginimą ir aplinkos teršimą "šiltnamio efektą" sukeliančiomis dujomis, tam turi didelės reikšmės.
Po dviejų pastarojo meto uraganų Jungtinėms Valstijoms trūksta kuro, Portugalijoje ir Ispanijoje šiais metais buvo didžiausia per visą istoriją sausra, o Šveicarija, Vokietija, Austrija, Bulgarija ir Rumunija kentėjo nuo potvynių ir liūčių.
Å altinis: elibrary

2005-10-14Vabzdžiai ir bakterijos padės gaminti geresnę gumą
Laboratorijoje pavyko susintetinti tamprią molekulę, kuri blusoms suteikia neįtikėtino šoklumo. Ši medžiaga ateityje gali būti naudojama daugelio daiktų gamyboje – nuo gerai šokinėjančių kamuolių iki nugaros implantų, tikisi mokslininkai. Resilinas – gumos pavidalo baltymas, kurį sintetina kai kurių vabzdžių organizmai. Ši medžiaga ne tik saugo blusų elastinę energiją, bet ir padeda skrajojantiems vabzdžiams mojuoti sparnais nepažeidžiant audinio, jungiančio sparnus prie kūno.

Resilinas – gerokai elastingesnė medžiaga, nei bet kuri dabar egzistuojanti guma. Mokslininkai sukūrė sintetinį resiliną. Šis elastingumas reiškia, kad resiliną galima tampyti ir tampyti nesibaiminant, kad pamažu bus netenkama elastinių savybių. Norėdami pagaminti resiliną, mokslininkai išskyrė šį baltymą sintetinantį geną iš vaisinės muselės organizmo ir perkėlė į bakteriją Escherichia coli. Mikrobai sugebėjo susintetinti kelis gramus baltymo pro-resilino, kuris yra resilino pirmtakas. Tada mokslininkai pro-resiliną esant specialiam apšvietimui paveikė rutenio katalizatoriumi, todėl baltymo molekulėse susijungė amino rūgšties tirozino liekanos. Vos po 20 sekundžių skystas mišinys tapo tvirta gumine medžiaga, kurios savybės yra lygiai tokios, kaip ir natūralaus resilino. Šiuo metu grupė daugiausiai dėmesio skiria medžiagos panaudojimui kuriant implantuojamus spinalinius diskus – elastingą medžiagą, esančią tarp stuburo slankstelių.
Å altinis: origin.www.nature.com

2005-10-13Vienišos moterys turi didesnę diabeto riziką
Spėjama, kad vyresnio amžiaus vienišų moterų gyvenimo stilius gali padidinti antro tipo diabeto išsivystymo riziką. Tyrime, kuris truko daugiau nei dvejus metus, dalyvavo 461 švedų moterys. Mokslininkai nustatė, kad toms moterims, kurios gyveno vienišos, maždaug tris kartus dažniau išsivystė antro tipo diabetas, lyginant su moterimis, gyvenusiomis šeimoje. Tyrimo autoriai teigia, kad priežastys labiausiai susijusios su gyvenimo būdu. Rūkymas nustatytas kaip vienas stipriausių faktorių, o vienišos moterys labiau linkusios rūkyti ir mažiau linkusios atsikratyti šio žalingo įpročio. Rūkymas gali skatinti antro tipo diabeto išsivystymą, nes jis didina organizmo rezistentiškumą cukraus kiekį kraujyje reguliuojančiam hormonui insulinui´, teigia Dr. Jonas Lidfeldt, tyrimo vadovas. Tyrimo pradžioje visos moterys, kurioms buvo nuo 50 iki 64 metų, turėjo padidintą toleranciją gliukozei. Visoms buvo patariama laikytis dietos, sportuoti ir nerūkyti, norint sumažinti diabeto išsivystimo riziką. Tyrimo pabaigoje 12 proc. dalyvių išsivystė antro tipo diabetas, įskaitant moteris, kurios gyveno vienišos ir turėjo didesnę riziką, neskaitant tokių biologinių faktorių, kaip šeimos diabeto ligos istorija, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis. Beje, pasirodė, kad rūkymas yra vienas svarbiausių faktorių, galinčių paaiškinti ryšį tarp gyvenimo būdo ir diabeto. Dieta ir išgėrimo įpročiai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Vienišos moterys labiau linkusios atsiskirti nuo kitų žmonių, o tai gali paveikti jų gyvenimo būdą ir įpročius. Vis dėlto, ankstesniais tyrimais nustatyta, kad vienišos moterys, įgijusios aukštą išsilavinimą ir gaunančios dideles pajamas, dažnai pasirenka optimalų gyvenimo būdą.
Å altinis: MedLine Plus

2005-10-12Kovai su maliarija – uodai šviečiančiomis lytinėmis liaukomis
Nauju ginklu kovoje prieš maliariją gali tapti genetiškai modifikuoti uodai su šviečiančiomis lytinėmis liaukomis. Londono Imperatoriškojo koledžo mokslininkai paprasto uodo genomą modifikavo prijungdami fluorescencijos geną, natūraliai esantį medūzų organizmuose. Genas buvo prijungtas taip, kad jo veikimas pasireiškia tik vyriškos lyties uodų lytinėse liaukose. Panaudojus šį metodą būna santykinai paprasta atskirti uodų patinėlius nuo patelių – iki šiol tai buvo viena iš kliūčių, trukdančių efektyviai kovoti su maliarija.Vienas iš būdų kontroliuoti mirtiną ligą pernešti galinčių uodų populiaciją – užtvindyti vieną ar kitą teritoriją milijonais sterilių uodų patinėlių. Jie gali poruotis su patelėmis, tačiau po tokių santykių palikuonių nebūna, todėl uodų populiacija mažėja. Šis metodas jau sėkmingai taikytas – pavyzdžiui, taip sumažinta Viduržemio margasparnių populiacija. Tačiau šios strategijos sėkmė priklauso nuo sugebėjimo atskirti pateles nuo patinėlių, nes sterilios patelės vis vien gali sėkmingai pernešti maliariją. Problema slypi tame, kad uodų, skirtingai nei kai kurių kitų vabzdžių, lervas labai sunku suskirstyti pagal lytį. Jei vienos lyties lervos pradėtų švytėti, tai užduotis gerokai palengvėtų.
Å altinis: www.newscientist.com

2005-10-11Magnetinio rezonanso medicininė įranga galėtų pakeisti poligrafą?
Pietų Karolinos Medicinos instituto mokslininkai aptiko, kad magnetinio rezonanso tomografijos aparatai gali būti ir melo detektoriais. Jų atliktas tyrimas parodė, kad, naudojantis magnetinio rezonanso aparatu gautomis žmogaus smegenų nuotraukomis, net 90% tikslumu galima nustatyti, ar žmogus, atsakydamas į klausimus, meluoja. Tai net geresnis rezultatas negu šiuo metu naudojamų poligrafų, galinčių identifikuoti melagingus atsakymus 50-80% tikslumu. Šio instituto psichiatrijos, radiologijos ir neurologijos profesoriaus Dr. Mark George darbas bus publikuojamas žurnale 'Biological Psychiatry' šią savaitę. Manoma, kad dar šiais metais bus sukurta ir programinė įranga, padedanti analizuoti gautas nuotraukas ir tiksliau nustatyti, ar žmogus meluoja.
Magnetinio rezonanso nuotraukos parodė, kad meluojant daugiau kraujo teka į smegenų dalis, atsakingas už nerimą ir daugelio veiksmų, vykstančių vienu metu, kontrolę, matyt todėl, kad žmogui yra sunkiau kontroliuoti save ir sekti pasakytus teiginius.
Tačiau tyrimo metu žmonės negali judėti, nes kitaip gaunami nepakankamai ryškūs magnetinio rezonanso nuotraukų vaizdai. Taip pat kol kas neaišku, ar psichologinė būsena gali turėti įtakos tyrimo rezultatams, bei ar visų žmonių smegenų reakcijos yra panašios.
Å altinis: CBS News

2005-10-10Naujas biologų atradimas gali padėti pamaitinti pasaulį
Grupė mokslininkų, atrado iki šiol nepastebėtą genetinį mechanizmą, padėsiantį ateityje auginti produktyvesnius, atsparesnius sausrai ir galinčius augti dirvoje su mažiau mitybinių medžiagų augalus. Tai yra pirmasis darbas, sėkmingai patikrinęs prieš 30 metų iškeltą hipotezę, aiškinančią pagrindinio augalų augimo ir vystymosi hormono judėjimą augaluose. Tikimasi, kad šis atradimas paskatins perrašyti biologijos vadovėlius. Mokslininkai nustatė, kad vienas iš trijų protonų siurblių, esančių augalų ląstelėse, skirtingai, nei manyta iki šiol, atlieka ypatingai svarbų vaidmenį augalo šaknijimosi ir antžeminės dalies augimo bei vystymosi procese, nes kontroliuoja ląstelių dalijimąsi, augimą ir hormonų pernašą. Padidinus vieno geno, koduojančio tą protonų siurblį, raišką, gerokai pagerinama pagrindinio augalų augimo hormono – auksino – pernaša, todėl augalo šaknų sistema būna platesnė ir stipresnė, o žaliosios augalo dalies masė gali padidėti net 60 proc.Šis atradimas gali sukelti revoliuciją viso pasaulio žemdirbystėje. To geno padidinta raiška reguliuoja vienos iš svarbiausių augalo dalių – šaknies – vystymąsi. Augalas su didesnėmis šaknimis yra sveikesnis ir produktyvesnis, nes per platesnę šaknų sistemą gali gauti vandens ir mitybinių medžiagų iš didesnio dirvos ploto
Šie augalai buvo atsparesni sausrai, galėjo augti sūresnėje dirvoje ir savo vakuolėse izoliavo daugiau druskų jonų. Šis mokslininkų atradimas galėtų padidinti pasaulinę maisto gamybą bei būtų naudingas siekiant atsodinti miškus. Jis prognozuoja, kad per artimiausius 5 metus įvyks augalų, genetiškai modifikuotų naudojant jo metodą, „bumas“. Labai tikėtina, kad šis atradimas bus ypač svarbus silpniau išsivysčiusioms valstybėms, nes jose daugelis žmonių gyvena nederlinguose plotuose, kuriuose nėra drėkinimo sistemų ir pinigų brangioms trąšoms, reikalingų pamaitinti augalus su mažesnėmis šaknų sistemomis.
Å altinis: www.eurekalert.org

2005-10-09Didelis laimėjimas epilepsija sergantiems vaikams: operacija sumažina priepuolių ir padidina IQ
Tyrimas, kuriame dalyvau 50 ikimokyklinio amžiaus vaikų, sergančių epilepsija, kuriems buvo atliktos operacijos įrodė, kad operacijos padeda bendram kognityvinių sugebėjimų vystymuisi ir leidžia daugeliui atsikratyti priepuolių. Mokslininkai atliko tyrimą norėdami išsiaiškinti kaip šie 3 – 7 metų vaikai vystėsi protiškai praėjus keliems metams po epilepsijos operacijos. Sergantys sunkia epilepsijos forma priklauso didžiulės proto negalios grupei. Tyrimo duomenys parodė, kad tie, kurie po operacijos nebepatyrė priepuolių, galėjo geriau vystytis ir iš tiesų galėjo išvystyti tam tikrų sugebėjimų, kurių prieš operaciją neturėjo. Klausimai, į kuriuos buvo atsakyta atlikus šį tyrimą, turi didžiulę kasdieninę vertę konsultuojant tėvus, padedant jiems apsispręsti, ar vaikui turėtų būti atlikta epilepsijos operacija, teigia tyrimo autorė Ingrid Tuxhorn. Praėjus 12 mėnesių po operacijos 82 procentai vaikų ėmė nuolat geriau vystytis, o 3 vaikų IQ padidėjo daugiau nei 15 taškų. IQ rodikliai buvo stebimi tik tų vaikų, kurie nepatirdavo priepuolių. Apibendrindama tyrimo rezultatus Ingrid Tuxhorn prideda, kad didžiausia tikimybė, kad kognityvinės funkcijos pagerės yra vaikams, kuriems epilepsija kartojosi trumpesnį laikotarpį, epilepsijos etiologija buvo labiau lokalizuota, o priepuoliai po operacijos nebesikartojo. Kognityvinės funkcijos ima gerėti praėjus 2 - 3 po sėkmingos operacijos. Dabar pagrindinis klausimas yra pateikti duomenis, kurie padėtų nustatyti idealų laiką chirurginiam gydymui.
Å altinis: Science Daily

2005-10-08Mokslininkai “atgaivino” mirtiną 1918 metų gripą
JAV mokslininkai nustebino pareikšdami, kad sugebėjo atkurti gripo virusą, kuris 1918 metais nužudė bent 50 mln. žmonių. Šiuo virusu mokslininkai užkrėtė peles. Poreikis suvokti, kaip gripo virusai sukelia mirtinas pandemijas, yra gerokai svarbesnis už bet kokius keliamus pavojus. Dėliodami viruso fragmentus, gautus iš ligoninėse rastų pavyzdžių bei gripo aukų, užkastų Aliaskos amžiname įšale, Jeffas Taubenbergeris su kolegomis iš JAV Ginkluotųjų pajėgų patologijos instituto sudarė visas aštuonias 1918 metų gripo viruso genomo koduojančias sekas.Neseniai buvo paskelbta apie paskutiniųjų trijų sekų, koduojančių polimerazių kompleksą ir suteikiančių virusui galimybę daugintis, baigimą.
Tuo tarpu JAV Ligų kontrolės centro Atlantoje mokslininkas Terrence‘as Tumpey su kolegomis pagal sudarytas sekas pagamino patį virusą ir juo užkrėtė peles. Jie paskelbė, kad, skirtingai nei kiti gripo virusai, 1918 metų viruso padermė gali daugintis ir be aplinkoje esančio baltymus skaidančio fermento. Fermento funkciją atlieka kažkoks iki šiol nežinomas mechanizmas. Lygiai kaip ir 1918 metais, šiais laikais virusas taip pat greitai pažeidžia plaučius. Keisdami 1918 metų viruso atmainos genus, koduojančius paviršiaus baltymą hemagliutininą (HA) ar polimerazių kompleksą kitais atitinkamais genais, paimtais iš mažiau mirtinų gripo padermių mokslininkai įrodė, kad ligos vystymosi greitis priklauso nuo abiejų genų, o HA plaučius pažeidžia ypatingai smarkiai.
Moklininkai teigėr, jog šis darbas padės gaminti vakcinas ir antivirusines priemones, padėsiančias apsiginti nuo pandeminių padermių.
eLibrary.lt

2005-10-07Nobelio chemijos premija įteikta prancūzui ir dviem amerikiečiams už tyrimus organinės chemijos srityje.
Prancūzas Yves'as Chauvinas ir amerikiečiai Robertas Grubbsas bei Richardas Schrockas laimėjo 2005-ųjų Nobelio chemijos premiją už tyrimus organinės chemijos srityje. Mokslininkai Nobelio premiją ir 1,29 mln. JAV dolerių laimėjo už metatezę, kuri leidžia sukurti naujas molekules, naudojamas farmacijoje ir aplinkai draugiškoje chemikalų ir plastikų gamyboje.
Dėl šių metų Nobelio chemijos premijos laureatų tyrimų metatezė dabar yra viena svarbiausių organinės chemijos reakcijų. Buvo atvertos fantastiškos galimybės daugybei naujų molekulių sukurti, pavyzdžiui, farmacijai. Šių trijų mokslininkų atradimai paklojo pamatus tyrimams, kurių metu gali būti sukurti vaistai nuo tokių ligų kaip Alzheimerio liga, Dauno sindromas, AIDS, vėžys, migrena ir artritas. Metatezė yra svarbi priemonė ieškant naujų vaistų daugeliui svarbių ligų gydyti. Remiantis šiais tyrimais taip pat buvo sukurti šiuolaikiški herbicidai, polimerų ir degalų priedai. Metateze, kurios pavadinimas reiškia "susikeitimą vietomis", vadinamas anglies atomų grupių pertvarkymas organinėse molekulėse. Organinių junginių pavidalu anglies yra visų gyvųjų organizmų audiniuose.
eLibrary.lt

2005-10-06Juodasis šokoladas padeda nuo viduriavimo: tyrimai patvirtina mitą
Oklendo ir Vokietijos mokslininkai pirmą kartą nustatė, kad kakavos pupelėse randama cheminė medžiaga gali mažinti skysčių gamybą, kuri būna padidėjusi viduriavimo metu. Kakavos pupelėse yra daug flavonoidų. Mokslininkai mano, kad šie flavonoidai galėtų būti panaudojami natūralaus maisto papildo, galinčio palengvinti viduriavimo simptomus, kūrimui. Kiekvienais metais apie 2,4 mln. amerikiečių apsilanko pas gydytojus, skųsdamiesi viduriavimo simptomais. Jaunesni nei penkerių metų vaikai ir pagyvenę žmonės patiria sunkių sveikatos problemų, jeigu patiria dehidraciją (tai vandens netekimas). Viduriuodami pacientai gali netekti labai daug skysčių. Ūmaus viduriavimo metu vaikai ar pagyvenę ligoniai gali mirti nuo dehidracijos per keletą dienų. Jau 16-tame amžiuje šiaurės amerikiečiai ir europiečiai kakavą vartojo viduriavimo gydymui. Iki šiol niekas tiksliai nežinojo, kodėl kakavos pupelės buvo vartojamos kaip gydymo priemonė. Atliktas tyrimas patvirtina, kad šis senovės mitas turi mokslinį pagrindą. Daugiau nei metus Oklendo ir Vokietijos mokslininkai tyrė kakavos ekstraktą ir flavonoidus su ląstelių kultūromis, imituojančiomis žarnyno sienelę. Juodajame šokolade yra didelės kakavos koncentracijos, taigi jis galėtų labai padėti viduriavimo metu. Tyrimu nustatyta, kad kakavoje randami flavonoidai gali surišti ir slopinti žarnyno baltymą, vadinamą CFTR, kuris reguliuoja skysčių išskyrimą plonajame žarnyne. Šie tyrimai patvirtino, kad kakavoje esantys flavonoidai gali būti panaudojami kaip priemonė nuo viduriavimo.
Å altinis: Science Daily

2005-10-05Patologinių melagių smegenys – kitokios
Patologinių melagių smegenyse esama struktūrinių anomalijų, dėl kurių melas gali kilti natūraliai. „Kai kurie žmonės savo sugebėjimu meluoti yra pranašesni prieš kitus. Jų smegenys geriau paruoštos sudėtingiems apskaičiavimams, būtiniems įmantriai meluojant“, - teigė Pietų Kalifornijos universiteto Los Andžele psichologas Adrianas Raine‘as.
Jis išsiaiškino, kad patologinių melagių smegenų kaktinėje žievinėje srityje vidutiniškai yra daugiau baltosios medžiagos ir mažiau pilkosios medžiagos nei polinkio meluoti neturinčių žmonių smegenyse. Kaktinė žievinė smegenų sritis aktyviai veikia meluojant. Baltoji medžiaga suteikia galimybę mąstyti greitai ir sudėtingai, o pilkoji medžiaga siejama su susivaržymais.
Didesnio kiekio baltosios ir mažesnio kiekio pilkosios medžiagos kombinacija žmonėms gali duoti būtent tai, ko reikia norint būti geru melagiu. Tai yra pirmas kartas kai tarp bendros populiacijos ir patologinių melagių atrasta biologinių skirtumų.
Taip pat nustatyta, kad kaktinė žievinė sritis yra aktyvesnė, kai paprasti žmonės meluoja. Baltoji medžiaga, atsakinga už informacijos perdavimą, yra sudaryta iš nervinių skaidulų, arba aksonų, kurie tarpusavyje jungia neuronus. Didesnis kiekis baltosios medžiagos žmonėms suteikia pranašumų sudėtingame melo procese, kuriame reikalinga manipuliacija, mąstymas keliais žingsniais į priekį ir kelių idėjų apmąstymas vienu metu. Pilkoji medžiaga iš esmės yra neuronų kūnų sankaupa, kurioje apdorojama informacija. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurių smegenyse mažiau pilkosios medžiagos, labiau linkę pažeisti taisykles, jiems mažiau rūpi tai, kad jie daro negero.
Å altinis: www.newscientist.com

2005-10-04Delfinai naudoja pintis kaip įrankius
Atrodo, kad Australijos pakrantėje gyvenančių delfinų grupė moko savo jauniklius pintimis saugoti snukius, kol jie ieško maisto jūros dugne. Mokslininkų teigimu, tai kultūrinis elgesys, kurį dukra paveldi iš motinos. Toks elgesys pirmą kartą stebimas kaip būdingas šios rūšies gyvūnams, nors anksčiau buvo pastebėta, kad ir kitų rūšių atstovai panašiai mokosi. Vakarų Australijoje, Ryklių įlankoje, gyvenantys delfinai naudoja kūgio formos pintis, kurias jie atplėšia nuo dugno. Kultūrinė evoliucija, įskaitant įrankių naudojimą, iki šiol buvo laikoma būdinga ne tik žmonėms ir jų artimiausiems giminaičiams primatams, bet ir gyvūnams, kurie evoliuciškai gana toli nuo mūsų. Pranešimo autoriaus teigimu, labiausiai žavi konvergencinis evoliucijos pobūdis. Mokslininkai įtaria, kad pintys padeda maisto ieškantiems delfinams išvengti įvairių jūros dugno smėlyje gyvenančių padarų įgėlimų, panašiai kaip sodininkams pirštinės padeda apsaugoti rankas. Maiklas Kruetzenas ir jo kolegos tyrė 13 pintis naudojančių ir 172 pinčių nenaudojančius individus ir priėjo išvados, kad tokia patirtis perduodama pagal šeimos liniją, pirmiausia motinos ją perduoda dukterims. Mokymas reikalauja, kad mokinys atidžiai stebėtų savo mokytoją. Palikuonys yra atjunkomi tik po ketverių metų, todėl, jei motina naudoja pintis, jauniklis turi pakankamai laiko ją stebėti. Šis tyrimas pateikė įtikinamų įrodymų, kad elgesys perduodamas per socialinį mokymąsi. Mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad socialinis mokymasis yra plačiai paplitęs tarp Ryklių įlankos delfinų. Buvo pastebėtas tik vienas patinėlis, kuris naudojo pintis. Suaugę skirtingų lyčių delfinai labai skiriasi savo gyvenimo būdu. Suaugę patinėliai suformuoja nedideles dviejų ar trijų individų grupes, kurios persekioja daugintis pasirengusias pateles. Kadangi daug laiko patinėliai sugaišta vaikydamiesi pateles, jie neturi laiko lavinti panašius maitinimosi įpročius.
Å altinis: CNN News

2005-10-03Vandens lygis pasaulyje iki 2100 metų pakils 30 cm
Vandens lygis pasaulyje gali pakilti 30 centimetrų iki šio šimtmečio pabaigos, o nenuspėjamos oro prognozės taps vis dažnesnės dėl globalinio atšilimo, naujo tyrimo rezultatus paskelbė Vokietijos mokslininkai. Meteorologijos instituto Hamburge sukurta kompiuterinė programa parodė, kad 2100 metais vidutinė temperatūra pasaulyje bus maždaug 4,1 laipsnio Celsijaus aukštesnė, o dėl tirpstančio ašigalių ledo vandens lygis pakils 30 centimetrų.
ELTA

2005-10-02Šaukščio ekstraktas - veiksminga šienligės gydymo priemonė
Atliktas didelio masto tyrimas su šaukščio ekstraktu parodė, kad šio augalo ekstraktu taip pat veiksmingai galima gydyti pasikartojantį alerginį rinitą (šienligę), kaip ir įprastu antihistamininiu vaistu (Telfast 180). Pastaraisiais metais pasirodė keletas įvairių pranešimų apie šaukščio ekstrakto veiksmingumą gydant šienligę. Neseniai tyrėjai iš Vokietijos ir Šveicarijos atliko randomizuotą, dvigubai aklą tyrimą su 330 pacientais iš 11 centrų. Jie nustatė, kad gydymas šaukščio ekstraktu veiksmingai mažina šienligės simptomus, be to, jis nesukelia mieguistumo. Anot tyrimo vadovo Andreas Schapowal, ‘nežiūrinėto, kad šaukštis yra augalinis vaistas, jis turėtų būti laikomas alternatyvia šienligės gydymo priemone˙. Šaukštis (Petasites hybridus) yra augalas, paplitęs Europoje ir Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Šio augalo šaknys šimtus metų buvo naudojamos kaip vaistinis augalas, o lapai tik visai neseniai pritaikyti praktikoje kaip gydanti priemonė. Ekstraktas slopina organizmo sugebėjimą gaminti leukotrienus - biomolekules, kurios dalyvauja uždegiminiame atsake į alergenus. Jie taip pat skatina prostaglandinų gamybą, kurie dalyvauja slopinant uždegimą. Alternatyvios šienligės terapijos atradimas yra svarbus žingsnis, kadangi iki 20 proc. žmonių, gyvenančių Vakaruose, kenčia nuo šios ligos. ‘Šaukštis nesukelia mieguistumo, kurį dažnai sukelia kiti antihistamininiai vaistai, todėl jis gali būti ypač naudingas pacientams, netoleruojantiems kitokio gydymo˙, teigia Schapowal.
Å altinis: Eureka Alert

2005-10-01Naudojimasis kompiuteriu gali padėti vyresniems žmonėms palaikyti gerą mentalinę sveikatą
Pasirodo, kad vyresnio amžiaus žmonės, mokantys dirbti kompiuteriu, patiria mažiau depresijos simptomų nei tie, kurie nėra įpratę dirbti su technologijomis. Neseniai atliktas tyrimas, kuriuo norėta nustatyti naudojimosi kompiuteriu ir depresijos sąryšį, ir ši tyrimas yra dalis paskutinės studijos, kuria siekiama nustatyti vyresnių žmonių psichinės sveikatos, mentalinės sveikatos ir socialinio aktyvumo pokyčius laiko atžvilgiu. Tyrimui vadovavo dr. Edward Cisek ir Kathleen Triche. Tyrėjai nusprendė pažiūrėti, kaip vis populiarėjantis kompiuterio naudojimas vyresniųjų žmonių tarpe įtakoja depresijos simptomus. Viename iš informacijos centrų Niujorke, kuriam vadovauja Triche, naudojimasis kompiuteriu atrodė viena galimybių vyresniems žmonėms turėti glaudesnį ryšį su juos supančiu pasauliu. Įvairi kompiuterinė praktika, kaip elektroninis paštas, pokalbių svetainės, pasidalijimas informacija apie sveikatą, gali būti naudinga kiekvieno asmens mentalinei sveikatai. Tyrimu nustatyta, kad vyresnieji žmonės, besinaudojantys kompiuteriu, jautė žymiai mažiau depresijos simptomų, negu kiti, kurie nesinaudojo kompiuteriu. Tyrėjai taip pat nustatė, kad besinaudojantys kompiuteriu labiau linkę bendrauti su jaunesniais žmonėmis ir gyvena aktyvesnį gyvenimą. Triche teigimu, tie vyresni žmonės, kurie naudojasi kompiuteriu, patiria mažiau depresijos simptomų, nežiūrint to, kiek valandų per savaitę jie praleidžia prie kompiuterio. Tačiau ji perspėja, šie duomenys yra gauti tiriant gana išsilavinusius žmones ribotame geografiniame plote. Tyrime dalyvavo 206 dalyviai virš 65 metų (amžiaus vidurkis 80), atsitiktinai atrinkti iš Manheteno.
Å altinis: Medical News Today

Į viršų