Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.162.250.227
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Mokslo ir technikos naujienos

2005-11-30Patinų perteklius – grėsmė išlikimui
Driežams blogai, jei patinų yra daugiau nei reikia. Mokslininkai nustatė, kad dėl patinų pertekliaus nedidelės kelių dešimčių individų dydžio populiacijos gali sumažėti, nes patelėms tenka patirti daugiau vyriškos agresijos per bandymus poruotis, o dėl to mažėja tikimybė išgyventi ir vaisingumas. Jei šią informaciją galima taikyti plačiau nei vien driežams, tai patinų pertekliaus pašalinimas būtų naudinga taktika tikintis išsaugoti nedideles izoliuotas nykstančių rūšių populiacijas, sakė mokslininkai. Vyriška agresija lytinio akto metu būdinga daugeliui gyvūnų. Pavyzdžiui, gyvačių rūšies Thamnophis sirtalis parietalis patinas poravimosi metu kartais uždusina savo partnerę. Bet tai yra pirmasis tyrimas, kuriuo parodyta patinų kiekio įtaka populiacijos dydžio kitimui. Driežų patinai paprastai poruojantis įkanda patelėms, todėl ant jų nugarų neretai trūksta dalies odos, sakė mokslininkai. Patinų dominuojamoje grupėje išgyvenusioms patelėms odos buvo nuplėšta tris kartus daugiau nei kitos grupės patelėms. Mokslininkų skaičiavimais, patinų perteklius tapo didesnio patelių mirtingumo priežastimi, todėl su laiku tokios tendencijos taptų populiacijos išnykimo priežastimi. Tai gali reikšti, kad tam tikros retos rūšys, kuriose lyčių santykis ir taip yra nukrypęs nuo normos, gali sunkiau išgyventi krizę, jei patinai poravimosi metu skriaudžia pateles. J.Le Galliardas sakė, kad gamtosaugininkai jau dabar parkėlinėja patinus į kitas vietas siekdami išsaugoti kai kurias populiacijas. Pavyzdžiui, nykstančios Havajų ruonių maldininkų rūšies (Monachus schauinslandi) patinai pasižymi stipriu libido ir yra linkę kautis bei kartais užmuša pateles, o tai sumažina tikimybę, kad rūšis išliks.
Å altinis: origin.www.nature.com

2005-11-29Mokslininkai aptiko regeneracijos paslaptį saugantį geną
Jutos universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad slopinant planarijų suaugusių kamieninių ląstelių geną smedwi-2, šie pusės centimetro ilgio kirminai negali atlikti biologinio proceso, kuris mokslininkus stebino daugybę šimtmečių – regeneracijos. Sustabdžius geno smedwi-2 veikimą kirminams ne tik neprasideda regeneracinis atsakas po amputacijos, bet ir stebimi neigiami gyvūnų, kuriems nebuvo atlikta amputacija, pokyčiai: palaipsniui mažėja jų galvų galiukai, susiveja kūnas, suyra audiniai. Šie defektai yra labai panašūs į tuos, kurie stebimi, kai mirtinomis spinduliuotės dozėmis sunaikinamos planarijų kamieninės ląstelės. Tačiau esminis skirtumas šiuo atveju yra tame, kad defektus, panašius į sukeltus apšvitinimo, mokslininkai galėjo stebėti net ir tada, kai planarijų organizmuose buvo veiklios kamieninės ląstelės, tik jose nebuvo smedwi-2 geno. Toks rezultatas verčia daryti stebinančią prielaidą: instrukcijos, kad dukterinė kamieninė ląstelė turės diferencijuotis regeneracijos ar audinių vientisumo palaikymo tikslu, perduodamos dar motininės ląstelės dalijimosi metu. Planarijos jau ilgą laiką stebina mokslininkus savo gebėjimu regeneruotis. Perpjovus kirminą pusiau išauga du kirminai. Net ir maža planarijos dalis gali išaugti į visą individą. Mokslininkai žino, kad planarijų kamieninės ląstelės, vadinamos neoblastais, yra visos regeneracijos pagrindas, bet jų tikslus vaidmuo nustatinėjamas tik dabar. Kai dalijasi gyvūno kamieninė ląstelė, susiformuoja dvi dukterinės ląstelės. Viena iš jų tampa nauja kamienine ląstele, o kita gali diferencijuotis į ląsteles, iš kurių formuojasi kaulai, audiniai ar kitos organizmo dalys. Antrasis ląstelių tipas atlieka ir regeneracijos funkciją arba palaiko audinių formą ir funkciją pakeisdamos žuvusias ląsteles – taip palaikoma organizmo homeostazė. Nuslopinus smedwi-2 mokslininkai nustatė šio geno koduojamo baltymo funkciją reguliuojant dukterinių ląstelių normalią diferenciaciją ir funkciją.
Smedwi-2 molekulės kažką padaro kamieninių ląstelių palikuonių specifikacijai ankstyvoje jų egzistavimo stadijoje, dėl to pakinta jų sugebėjimas diferencijuotis į tinkamą ląstelės tipą. Nustatyti, kaip ši molekulė pakeičia kamienines ląsteles – kito tyrimo, kurį jau planuoja mokslininkai, tikslas. Jų tyrimo rezultatai gali būti labai svarbūs, nes į smedwi-2 panašių genų randama augaluose, gyvūnuose ir žmonėse.

Å altinis: www.utah.edu

2005-11-28Smegenų stimuliatorius išsklaido depresiją
Technologija, kuri jau naudojama gydant Parkinsono ligą, naudoja laidus ir baterijos šaltinį, kuriais stimuliuojamos giliai esančios smegenų dalys siunčiant į jas elektros srovę. Ši technologija gali ne tik padėti depresija sergantiems pacientams, bet ji gali taip pat būti naudinga gydant persekiojimo manija sergančius pacientus. Helen Mayberg iš Emorio Universiteto medicinos mokyklos pirmoji pradėjo tirti giliųjų smegenų sluoksnių stimuliavimą gydant depresiją prieš 15 metų. Tirdama gilia depresija sergančių žmonių, kuriems nepadėjo vaistai, psichoterapija ar kiti taikyti gydymo būdai, skenogramas, ji nustatė, kad jų smegenyse buvo fiksuojama aktyvi veikla tam tikroje smegenų zonoje, esančioje limbinėje sistemoje, kuri yra siejama su žmogaus nuotaika. Šie žmonės taip pat pasižymėjo mažesniu nei paprastai aktyvumu priekinėje smegenų skiltyje, tai manoma, buvo susiję su neįprastai aktyvia veikla limbinės sistemos dalyje, kurią profesorė Helen Mayberg vadina zona 25. Šios zonos stimuliavimas elektros srovėmis turėtų subalansuoti smegenų veiklą ir palengvinti depresiją. Prietaisą, kurį ji naudojo, sudaro degtukų dėžutės dydžio baterija maitinamas generatorius, kuris patalpinamas krūtinėje, labai panašiai kaip širdies stimuliatorius, ir skleidžia elektros sroves. Srovės yra perduodamos į pageidaujamą gilią smegenų zoną mažyčiais laideliais, išvedžiotais po oda bet kurioje kaklo pusėje. Jos komanda implantavo įrenginį naudodama vietinę nejautrą šešiems pacientams, kurie sirgo gilia, gydymui nepasiduodančia depresija. Po metų keturi pacientai teigė, kad pastebėjo didžiulius savo nuotaikos pagerėjimus be jokio pašalinio poveikio. Smegenų skenogramos rodo, kad dabar jų smegenys mažiau aktyvūs 25 zonoje ir aktyvesni priekinėje skiltyje.Yra sujaudinamos smegenys, naudojama elektros srovė, kad iš naujo suderintumėme ir nustatytuti duomenys. Galima sutrukdyti arba nutraukti netinkamai veikiančią grandinę. Poveikis buvo užfiksuotas nedelsiant. Viena pacientė teigė, kad jai staiga palengvėjo. O technologija buvo taikoma sunkiausiai sergantiems, tai nebuvo žmonės, kuriems tiesiog pasitaikė bloga diena. Apie dešimt procentų žmonių per gyvenimą patiria depresiją. Įprastas gydymas yra neveiksmingas beveik dešimčiai procentų iš šių atvejų. Būtent šiems pacientams ir galėtų padėti smegenų stimuliatorius.
Å altinis: BBC News

2005-11-27Kanzaso valstijos mokslininkai tiria vabzdžių imuninę sistemą
Kanzaso valstijos universiteto mokslininkai tyrė, kaip vabzdžiams pavyksta išvengti ligų, kurias jie gali pernešti ir perduoti žmonėms. Mike Kanost, žinomas universiteto biochemijos profesorius ir biochemijos katedros vadovas, bei kiti mokslininkai, dirbę jo laboratorijoje, tyrė kaip vabzdžiai apsisaugo nuo infekcijos. Jie mano, kad atsakymas glūdi vabzdžių kraujyje, tiksliau kraujo proteinuose. Mokslininkams pavyko pasistūmėti aiškinantis, kokių molekulių yra vabzdžių kraujyje ir kokios tų molekulių funkcijos. Mokslininkų grupė taip pat nustatė, kokie baltymai dalyvauja imuniniame reakcijoje, kurios metu sintetinamas ir patogeno paviršiuje kaupiamas melaninas - juodojo pigmento apvalkalas. Jų tyrimo tikslas - suprasti, kaip vabzdžiai atpažįsta infekciją, kurią sukelia tokie mikroorganizmai, kaip virusai, bakterijos, grybeliai, bei imuninės sistemos reakciją. Tirti vabzdžių imuninę sistemą svarbu, nes tai gali padėti suprasti, kaip reikėtų patobulinti biologinius pesticidus. Toks vabzdžių kontrolės metodas nužudo tik tam tikrus vabzdžius ir yra nepavojingas žmonėms. Žinios, kaip uodų kraujo baltymai padeda imuninių reakcijų metu, gali padėti rasti būdus nutraukti ligų perdavimą per krauju mintančius vabzdžius. Kadangi uodai įgelia vienam žmogui ir iš jo kraujo gautą ligą perduoda kitam žmogui, jų įkandimas mokslininkus labai domina. Kad liga galėtų plisti, ji turi išlikti tam tikrą laikotarpį uodo organizme. Iškyla klausimas - kaip išlieka mutavęs genas? Suvokimas, kaip mutavęs genas išlieka, gali padėti nutraukti ligų pernešimą.
Iki šiol mokslininkams pavyko suprasti bet dalį imuninių reakcijų, tačiau jų reguliavimas yra didžiulis klausimas, kurį dar reikia atsakyti.
Å altinis: Eureka Alert

2005-11-26Bitės, smegenys ir žalingi įpročiai
Norėdami suprasti sudėtingus žmogaus smegenyse vykstančius procesus, kurie paskatina žalingų įpročių atsiradimą, kai kurie mokslininkai grįžo prie bičių. Bičių ir žmonių smegenys nėra panašūs, tačiau tai, kaip bitės reaguoja į tam tikrą atlygį, pavyzdžiui, maistą, gali mokslininkams daug pasakyti apie tai, kaip veikia primityvios mūsų smegenų dalys, kurios pripratina mus prie tabako, alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų. Ši smegenų zona turi tokią stiprią įtaką žmonių ir kitų gyvūnų elgesiui, kad žiurkė gali nepailsdama dirbti, kai elektrodais stimuliuojama ši jos smegenų zona, ir pamiršti maistą, o galiausia netgi mirti iš bado. Neurobiologija ir evoliucijos teorija, kuri sudaro smegenų grandinės, kuri apdoroja informaciją, pagrindą, yra pagrindinės Terrence Sejnowski tyrimų kryptys. Jo teigimu, neurobiologai geriau suvokia žalingus žmonių įpročius tirdami paprastesnes smegenis, pavyzdžiui, priklausiančias bitėms. Bitės išmoksta nusileisti ant tam tikros spalvos plytelių po to, kai vos vieną kartą yra apdovanojamos vandeniu su cukrumi už nusileidimą ant tokios plytelės. Vienintelė nervinė ląstelė bitės smegenyse yra atsakinga už sprendimą, ar iš juslių gaunama informacija leidžia nuspėti cukrinį apdovanojimą ir siunčia signalus raumenims imtis tam tikrų veiksmų, kad gautų tą apdovanojimą. Kompiuterinis modelis, paruoštas pagal tai, kaip bitė apdoroja ir atsako į informaciją apie apdovanojimą, gali būti vėliau taikomas tyrimams apie žmonių priimamus sprendimus apie apdovanojimus.
Å altinis: Medical News Today

2005-11-25Grybeliuose rastas naujas antibiotikas, efektyvus prieš vaistams atsparias bakterijas
Grybeliuose, randamuose Šiaurės Europos pušų miškuose, rastas peptidas yra veiksmingas taip pat, kaip penicilinas ir vankomicinas. Mokslininkai praneša išskyrę plektaziną, pirmąją apsauginę medžiagą, randamą grybeliuose. Tyrimas atliktas Novozymes laboratorijose Danijoje. Apsauginės medžiagos yra peptidai, labai mažos baltymų molekulės, kurias gamina daugelis gyvūnų, norėdami apsiginti nuo infekcijų. Žmonių organizme taip pat yra apsauginių medžiagų, pavyzdžiui, baltuosiuose kraujo kūneliuose ir odoje, tačiau manoma, kad plektazinas yra galingesnis ir veikia bakterijas labiau specifiškai. Beje, tiriant plektazino aktyvumą laboratorijoje ir su gyvūnais, nustatyta, kad jis labai efektyvus prieš bakterijas Streptococcus pneumoniae ir Streptococcus pyogenes, įskaitant ir padermes, kurios šiuo metu yra atsparios rinkoje esantiems antibiotikams. Šios bakterijos sukelia tokias ligas, kaip meningitas, pneumonija, streptokokinė angina, gyvybei pavojingas sepsis ir odos infekcijos. Plektazino atradimas gali inicijuoti naują antibiotikų paieškos ir kūrimo erą, teigia tyrimo bendraautorius med. dr. Michael Zasloff. Anot jo, situacija antibiotikų kūrimo sferoje buvo gana stabili nuo 1929 metų, kuomet Aleksandras Flemingas suprato, kad pelėsinis grybelis Penicillium, kuris netikėtai atsidūrė ant Petri lėkštelės, gamina medžiagą, naikinančią stafilokokinių bakterijų kolonijas. Šis (plektazino) atradimas atveria naują milžinišką pasaulį, kurį dar reikia ištirti. Jeigu bus įrodytas plektazino saugumas ir efektyvumas tyrimais su žmonėmis, jis galėtų pasirodyti rinkoje apie 2012 metus. Nors tikslus plektazino antimikrobinio veikimo mechanizmas vis dar tiriamas, šis mechanizmas gali labai skirtis nuo tradicinių antibiotikų veikimo mechanizmo. Kaip grupė, apsauginės medžiagos yra aktyvios prieš daugelį rūšių bakterijų, grybelių, pirmuonių ir net virusų. Galbūt bus nustatyta, kad grybelių apsauginės medžiagos gali veikti prieš visus šiuos žmonių ligų sukėlėjus.
Å altinis: Science Daily

2005-11-24Iš medžiagos ir antimedžiagos mišinio – molekulės
Fizikai įtaria sukūrę pirmas molekules iš atomų, kuriuose medžiaga yra susijungusi su antimedžiaga. Pozitronis – tai pasaulio ir antipasaulio sandūroje egzistuojančio vandenilio atitikmuo. Paprastame vandenilio atome neigiamo krūvio elektronas sukasi aplink teigiamo krūvio protoną. Elektrinė traukos jėga tarp šių subatominių dalelių palaiko atomo vientisumą. Pozitronyje vandenilio protonas pakeistas pozitronu, kuris yra elektrono atitikmuo antimedžiagoje. Pozitrono teigiamas krūvis yra toks pats kaip ir protono, bet masė - tokia kaip elektrono, kuri už protono masę yra mažesnė 1836 kartus. Taigi pozitronio atomas yra neįtikėtinai lengvas. Manoma, kad teoriškai turėtų būti įmanoma sujungti du pozitronio atomus, kad jie suformuotų molekulę, kuri būtų žymima Ps2 - lygiai taip pat du vandenilio atomai susiporuoja ir sudaro vandenilio molekulę. Bet pozitronis natūraliai neegzistuoja, nes dėl kontakto medžiaga ir antimedžiaga anihiliuojasi išsiskiriant dideliam energijos kiekiui. Kai pozitronas ir elektronas dirbtinai suporuojami į pozitronio atomą, kaip tai pirmą kartą padaryta 1951 metais, šis atomas labai greitai susinaikina ir išskiria energiją gama spindulių pavidalu. Dėl to, kad pozitronis yra toks nestabilus, sunku sukurti pakankamai tankias pozitronio atomų dujas, kad susidarytų molekulės. Mokslininkams ir anksčiau pavyko pagaminti keistų antimedžiagos konstrukcijų. Jei mokslininkų spėjimai apie pozitronio molekules pasitvirtins, tai bus pirmas naujo tipo chemijos egzistavimo įrodymas, kuomet sąveikauja „sprogūs" atomai, kurių fizikinė sandara yra visiškai kitokia nei gamtoje randamų medžiagų.
Å altinis: origin.www.nature.com

2005-11-23Vyrų ir moterų intelekto lygis susijęs su pilkąja ir baltąja smegenų medžiaga
Esminių skirtumų tarp bendrų abiejų lyčių protinių sugebėjimų nėra, tačiau Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė žymius skirtumus smegenų srityse, kurios atsakingos už vyrų ir moterų intelektą. Nustatyta, kad moterų smegenyse yra daugiau baltosios medžiagos, o vyrų – pilkosios, susijusios su protiniais sugebėjimais. Tai rodo, kad bendrą intelekto lygį apsprendžia ne viena neuroanatominė struktūra, tačiau skirtingi smegenų konstrukcijos tipai gali lemti tą patį protinių sugebėjimų lygį. Šie atradimai rodo, kad žmogaus evoliucijos metu išsivystė du skirtingi smegenų tipai, atsakingi už tokį patį intelekto lygį. Be to, tiksliai nustačius šias nuo lyties priklausomas intelekto sritis, tyrimo tikslas gali būti pakreiptas kita linkme: tirti demenciją ir kitas su pažintinėmis funkcijomis susijusias ligas smegenyse. Bendrai nustatyta, kad vyrai turi apie 6,5 karto daugiau pilkosios smegenų medžiagos, susijusios su intelektu, negu moterys, o moterys turi beveik 10 kartų daugiau baltosios smegenų medžiagos negu vyrai. Pilkoji medžiaga atsakinga už informacijos apdorojimą smegenų centruose, o baltoji – už ryšio palaikymą tarp šių centrų. Tai, gali padėti paaiškinti, kodėl vyrai linkę pralenkti moteris užduotyse, kurios reikalauja daugiau vietinio informacijos apdorojimo, o tuo tarpu moterys labiau linkę pranokti vyrus apibendrinant ir palyginant informaciją iš paskirų pilkosios smegenų medžiagos regionų. Šie du labai skirtingi neurologiniai keliai ir aktyvumo centrai apsprendžia tokį patį intelekto lygį, nustatomą bendrais intelekto testais. Tyrimo metu taip pat nustatyti regioniniai intelekto skirtumai. Pavyzdžiui, 84 proc. pilkosios medžiagos ir 86 proc. baltosios medžiagos, susijusių su moterų intelektu, išsidėstę smegenų priekinėje dalyje. Pilkoji medžiaga, atsakinga už vyrų intelektą, pasiskirsčiusi daugelyje smegenų dalių. Šis labiau centralizuotas informacijos apdorojimas moterų smegenyse patvirtina klinikinių tyrimų išvadas, kad priekinių smegenų dalių pažeidimai gali būti labiau žalingi moterų pažintinėms funkcijoms negu vyrų. Tokie ir panašūs tyrimai gali kada nors padėti anksčiau diagnozuoti smegenų sutrikimus vyrams ir moterims, o taip pat pritaikyti efektyvesnį ir tikslesnį gydymą, esant tam tikrų smegenų sričių pažeidimams.
Å altinis: Science Daily

2005-11-22Poliarinės upės į vandenyną išleidžia daugiau gėlo vandens – tai hidrologinio ciklo pokyčių atspindys
Tolimos šiaurės upės dėl padidėjusio kritulių kiekio, kurį sukėlė pasaulinis atšilimas, į Arkties vandenyną išleidžia vis didėjantį kiekį gėlo vandens, teigia Jungtinės Karalystės Hadley Klimato prognozių ir tyrimų centras. Vandenyne, atmosferoje ir žemėje esančio vandens pasikeitimas vadinamas pasauliniu hidrologiniu ciklu. Manoma, kad dėl šio proceso padaugės kritulių šiaurinėse platumose ir upių nuotėkių. Dėl šios priežasties gali pakisti vandens pasiskirstymas žemės paviršiuje, o tai gali turėti svarbių socialinių ir ekonominių pasekmių. Dėl to gali pakisti visos klimato sistemos pusiausvyra, pavyzdžiui Atlanto vandenyno šilto ir sūraus vandens cirkuliacija, kuri sudaro savotišką konvejerio juostą. Šaltas vanduo Atlanto vandenyne teka giliai pietų kryptimi į tropikus, kur jis sušyla, pakyla ir grįžta į šiaurę būdamas netoli paviršiaus. Ši srovė padeda išlaikyti vidutinį šiaurės Europos klimatą, kai tokiose pat Šiaurės Amerikos platumose plyti retai gyvenama tundra arba taiga. Mokslininkai pastebi, kad žmogaus sukeltos šiltnamio dujų emisijos gali suaktyvinti hidrologinį Arkties ciklą, t.y. ciklą vandens, kuris žemę ir jūras pasiekia lietaus forma, suteka į upes ir išgaruoja tam, kad tęstų ciklą. Padidėjusių kritulių Arktyje pusiausvyrą išlaiko sumažėjęs kritulių kiekis tropinėje juostoje, teigia mokslininkai. Mokslininkai tyrė sukurtą modelį per 4 imitacijas, kuriose buvo atsižvelgiama į žmogaus įtaką bei natūralius veiksnius, įskaitant saulės nepastovumą ir ugnikalnių išsiveržimus. Nuo 1965 metų kasmetinis kiekis padidėja 8.73 kubiniais kilometrais per metus, o tai gerokai daugiau nei ilgą laiką vyravusi tendencija. Mokslininkai padarė išvadą, kad jei žmogaus įtakos nebūtų buvę, nebūtų pastebėta jokių hidrologinio ciklo pasikeitimų 20 – ame amžiuje, jei būtų nebuvę natūralių veiksnių, tik žmogaus veiklos įtaka, ilgalaikė tendencija būtų 50 procentų didesnė nei tuo atveju, kai atsižvelgiama į visus veiksnius. Galutinė mokslininkų išvada yra tokia, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius žmogaus veiklos įtaka buvo lemiama padidėjusiam vandens kiekiui Arkties upėse.
Å altinis: Eureka alert

2005-11-21Grybeliuose rastas naujas antibiotikas, efektyvus prieš vaistams atsparias bakterijas
Grybeliuose, randamuose Šiaurės Europos pušų miškuose, rastas peptidas yra veiksmingas taip pat, kaip penicilinas ir vankomicinas. Komanda Novozymes iš Danijos ir mokslininkai iš Džordžtauno universiteto medicinos centro bei David Geffen medicinos mokyklos praneša išskyrę plektaziną, pirmąją apsauginę medžiagą, randamą grybeliuose. Apsauginės medžiagos yra peptidai, labai mažos baltymų molekulės, kurias gamina daugelis gyvūnų, norėdami apsiginti nuo infekcijų. Žmonių organizme taip pat yra apsauginių medžiagų, pavyzdžiui, baltuosiuose kraujo kūneliuose ir odoje, tačiau manoma, kad plektazinas yra galingesnis ir veikia bakterijas labiau specifiškai. Beje, tiriant plektazino aktyvumą laboratorijoje ir su gyvūnais, nustatyta, kad jis labai efektyvus prieš bakterijas Streptococcus pneumoniae ir Streptococcus pyogenes, įskaitant ir padermes, kurios šiuo metu yra atsparios rinkoje esantiems antibiotikams. Šios bakterijos sukelia tokias ligas, kaip meningitas, pneumonija, streptokokinė angina, gyvybei pavojingas sepsis ir odos infekcijos. Plektazino atradimas gali inicijuoti naują antibiotikų paieškos ir kūrimo erą. Situacija antibiotikų kūrimo sferoje buvo gana stabili nuo 1929 metų, kuomet Aleksandras Flemingas suprato, kad pelėsinis grybelis Penicillium, kuris netikėtai atsidūrė ant Petri lėkštelės, gamina medžiagą, naikinančią stafilokokinių bakterijų kolonijas. Šis (plektazino) atradimas atveria naują milžinišką pasaulį, kurį dar reikia ištirti. Jeigu bus įrodytas plektazino saugumas ir efektyvumas tyrimais su žmonėmis, jis galėtų pasirodyti rinkoje apie 2012 metus. Nors tikslus plektazino antimikrobinio veikimo mechanizmas vis dar tiriamas, šis mechanizmas gali labai skirtis nuo tradicinių antibiotikų veikimo mechanizmo.
Å altinis: Science Daily

2005-11-20Valgomas maistas gali visiems laikams pakeisti genus
Skamba taip, lyg tai būtų mokslinė fantastika: vien prarijus tabletę ar suvalgius specifinio maisto papildo gali būti visiems laikams į geresnę pusę pakeičiamas organizmo veikimas ar išgydomos tokios ligos kaip šizofrenija, vėžys ar Hantingtono liga. Vis dėlto tokie gydymosi metodai kuo toliau, tuo labiau tikėtini. Neseniai atlikto mokslinio tyrimo metu normalių žiurkių elgesys buvo pakeistas sušvirkštus joms specifinės amino rūgšties. Jų organizmo veikimo pasikeitimas buvo išliekantis iki gyvenimo galo. Amino rūgštis pakoregavo žiurkių genų ekspresiją. Todėl mokslininkams kilo mintis, kad galima sukurti vaistą ar maisto papildą, kuris galėtų visiems laikams pašalinti žmogaus įgimtą polinkį sirgti kokia nors kūno ar proto liga. Kol kas neaišku, ar tokia intervencija žmogui būtų veiksminga. Bet esama rimto pagrindo manyti, kad toks gydymas būtų efektyvus, nes vis daugėja žinių apie paprastus maisto priedus, kurie galėtų pasižymėti tokiomis savybėmis. Dabar ta pati mokslininkų grupė įrodė, kad maisto papildas galėtų lygiai taip pat paveikti žmogų – ankstyvoje suaugusio individo stadijoje. daugybę genų, o mes netgi negalime pasakyti, kurie genai yra paveikiami. Tokie metodai, kaip RNR nukreipiamas DNR metilinimas, kol kas išbandyti tik augaluose, teoriškai turėtų būti tinkami ir kontroliuojamam žinduolių DNR modifikavimui.
Å altinis: www.newscientist.com

2005-11-19Netrukus gali būti išrastas vaistas, verčiantis garbanotis plaukus
Prancūzų mokslininkai nustatė kuo skiriasi tiesus plaukas nuo banguoto. Todėl jie mano, kad galima sukurti ir vaistus, kurie verstų lygius plaukus garbanotis. Be to, jie tikisi, kad pavyks sustabdyti plaukų spalvos blukimą ar net atkurti pirmykštę pražilusių plaukų spalvą. Eksperimentuodami laboratorijoje, esančioje Kliši mieste, mokslininkai nustatė, kad plauko maišelis, kuris odoje siekia 4 mm gylį, garbanotų žmonių būna susirietęs, o europiečių ir azijiečių – tiesus. Kai augdamas plaukas lenda iš odos, jo maišelis įgyja folikulo pavidalą. Jei folikulas būna lenktas, tai ir plaukai sukasi. Tiesa, kol kas tyrėjai neatrado to “paslaptingo jungiklio”, kuris kontroliuoja folikulo formą. Tačiau manoma, kad jau galima imtis tyrimo, kaip galima būtų hormonais ar vaistais keisti plauko formą.
Å altinis: www.ananova.com

2005-11-18Aspirinas insulto tikimybę mažina tik moterims
Atlikus daugiau nei 95 000 pacientų meta-analizę paaiškėjo, kad aspirinas gali žymiai sumažinti insulto riziką moterims, bet panašu, kad vyrų nuo šios problemos jis visiškai neapsaugo. Be to, mokslininkai nustatė, kad aspirinas didina kraujo išsiliejimo į smegenis, arba hemoraginio insulto, tikimybę vyrams, bet ne moterims. Labiau įprastas insulto tipas yra išeminis, kai blokuojama kraujotaka į dalį smegenų. Tokio tipo insulto tikimybė mažėja aspiriną vartojančioms moterims, bet ne vyrams.Šie iš pažiūros prieštaringi tyrimų rezultatai, juos derinant su kitų tyrimų duomenimis, turėtų priversti suintensyvinti tyrimus, kurių tikslas – nustatyti skirtumus tarp lyčių smegenų kraujotakos ligų ir nuo jų galinčių apsaugoti vaistų poveikio, teigia mokslininkai. Jie pabrėžė, kad sveiki vyrai ir sveikos moterys visgi turėtų vartoti aspiriną, jei jam yra tolerantiški, nes analizė įrodė šio preparato efektyvumą moterų smegenų insultų prevencijai, o taip pat žinoma ir vaisto savybė mažinti vyrų infarkto tikimybę. Aspirino gebėjimo apsaugoti nuo insulto priklausomai nuo lyties mechanizmai ar priežastys nėra žinomi, jiems išsiaiškinti reikalingi tolesni tyrimai. Rimtesnis klausimas, kylantis dėl šio tyrimo rezultatų – ar yra biologinis vaistų, kuriuos skiriame pacientams, poveikio skirtumas priklausomai nuo jų lyties. Po šio tyrimo klausimas iškyla tik dėl vieno preparato - aspirino. Analizės rezultatai medikams turėtų suteikti mokslinį pagrindą skirti aspiriną moterims kaip prevencinę priemonę nuo insulto, jei šis preparatas nedirgina jų virškinamojo trakto ir nėra kitų šalutinių vaisto efektų.
Å altinis: www.eurekalert.org

2005-11-17Saldūs užkandžiai – bene geriausias vaistas nuo streso
Cincinačio universiteto (JAV) mokslininkai išsiaiškino, kad saldžių produktų gėrimas ar valgymas gali sumažinti su stresu siejamo hormono gliukokortikoido gamybą. Šis hormonas taip pat siejamas su svorio didėjimu ir imuninės sistemos silpnėjimu.
Gliukokortikoidai gaminami, kai psichologiniai ar fiziniai stresą sukeliantys veiksniai aktyvuoja smegenų sritį, vadinamą streso ašimi. Šis hormonas padeda žmogui išgyventi ir atsigauti po streso, bet taip pat yra siejamas su svorio didėjimu ir susilpnėjusia imuninės sistemos funkcija, kai jo koncentracija organizme yra didelė. Atradus kitokį būdą kūnui reaguoti į stresą ir riboti gliukokortikoido gamybą galima būtų susilpninti kai kuriuos neigiamus hormono poveikius organizmui.
Tyrimo metu mokslininkai suaugusioms vyriškos lyties žiurkėms leido laisvai maitintis ir gerti bei pasiūlė nedidelius kiekius cukrumi pasaldinto gėrimo, dirbtiniais saldikliais pasaldinto gėrimo arba gryno vandens du kartus per dieną. Po dviejų savaičių žiurkėms buvo sukeltas psichologinis bei fizinis stresas. Abiejų stresų atvejais gliukokortikoido buvo mažiau organizmuose tų žiurkių, kurios gėrė cukrumi saldintą vandenį. Žiurkių, gėrusių dirbtiniais saldikliais saldintą vandenį, organizmuose gliukokortikoido buvo tik nežymiai mažiau nei geriant gryną vandenį.
Mokslininkė pažymėjo, kad nors nebuvo tiriama kitokia saldintų gėrimų įtaka sveikatai, jokių saldintus gėrimus gėrusių žiurkių kūno masės didėjimo požymių pastebėta nebuvo.

Å altinis: www.eurekalert.org

2005-11-16Gyvūnų juokas yra patvirtintas dalykas, teigia ekspertai
JAV mokslininko teigimu, daugelis gyvūnų gali turėti savotiškos formos juoką. Profesorius Jaak teigia, kad ir kiti gyvūnai, ne tik žmonės, skleidžia garsus, kurie primena žmonių juoką. Prie šių garsų priskiriamas šimpanzių ir šunų šnopavimas, kai jie žaidžia, ir žiurkių skleidžiami spigūs garsai. Profesoriaus Jaap Panksepp teigimu, tai gali reikšti, kad sugebėjimas juoktis gali būti labai sena emocinė reakcija, kuri atsirado anksčiau už žmogaus išsivystymą. Tyrimo duomenys leidžia manyti, kad sugebėjimas juoktis vystantis žmogui atsirado anksčiau nei sugebėjimas kalbėti. Ohajo valstijos (JAV) universiteto profesorius Jaak Pankstepp aiškina, kad nerviniai kanalai, kuriais perduodamas juokas, egzistuoja senosiose smegenų dalyse, kurių bendroji struktūra būdinga daugeliui gyvūnų. Jaunos šimpanzės šnopuoja žaisdamos, kai vaikosi ir kutena viena kitą. Žaisdamos žiurkės cypia, o šį jų garsą kai kurie mokslininkai taip pat sieja su teigiamomis emocijomis. Kai žiurkės kutenamos žaidžiant, jos socialiai prisiriša prie žmonių ir greitai ima ieškoti panašaus kutenimo, teigia JAV neurologijos mokslininkas. Cypimo garsus gali išprovokuoti nervinės grandinės, kurios atpalaiduoja nefrologinį perdavėją – dopaminą. Tokios pat dopamino grandinės paskatina veikti ir žmogaus smegenis, kai asmuo yra susijaudinęs. Profesorius Jaan Pankstepp rašo, kad tokia informacija gali padėti išsiaiškinti, kaip juokas ir kvailiojimas atsirado aukštesniosiose mūsų smegenų zonose. Nors niekas netyrė žiurkių humoro galimybės, jeigu jis egzistuoja, jis yra labai glaudžiai susijęs su farsu. Tačiau kiti mokslininkai yra labiau linkę laikyti juoką ir džiaugsmą tik žmogui būdingomis savybėmis.
Å altinis: BBC News

2005-11-15Per archeologinius kasinėjimus aptiktas Galijoto vardas
Vienas Izraelio tyrinėtojas pranešė aptikęs pirmąjį archeologinį įrodymą, kad biblinė Dovydo kova su filistinių milžinu Galijotu iš tikrųjų įvyko. Per dešimtmetį trunkančius kasinėjimus Pietų Izraelyje buvo aptikta puodo šukė, ant kurios ankstyvaisiais semitų rašmenimis buvo išraižyti žodžiai "Alwat" ir "Wlt", filistinų kalba galintys reikšti Galijoto vardą, teigė kasinėjimų vadovas Arenas Maeiris. Tai revoliucinis radinys, - sakė jis apie rūdžių spalvos keramikinio indo šukę. - Štai čia turime labai gerą įrodymą, kad Galijoto vardas, pasirodantis biblinės istorijos apie Dovydą ir Galijotą kontekste, nėra kažin koks vėlesnis literatūrinis prasimanymas. Manoma, kad kalvos, kurioje vyko kasinėjimai, vietoje kadaise buvo įsikūręs Gatas, kuris, anot Biblijos, buvęs gimtasis Galijoto miestas. Senojo Testamento pasakojimas apie tai, kaip filistinų galiūną nugalėjo kur kas mažesnis Dovydas, vėliau tapęs Izraelio karaliumi, yra populiari gėrio triumfo prieš blogį metafora. Radinys, datuojamas maždaug 900 metų pr.Kr., nėra pakankamai senas, kad būtų priklausęs pačiam Galijotui, gyvenusiam maždaug 1 tūkst. metų pr.Kr.
Å altinis: elibrary

2005-11-14Mokslas žada pakinkyti gravitacijos bangas
Daugelis mokslininkų tikisi, kad tai bus vienas iš didžiausių šio amžiaus mokslinių pasiekimų. Britas profesorius tai pasakojo stovėdamas Vokietijoje, prie vienos fermos Žemutinėje Saksonijoje. Įdomiausias dalykas buvo mokslininkui tiesiai po kojomis. Iš pradžių tai atrodo panašiai į apverstą kiaulių penėtuvę, padengtą gofruotomis metalo plokštėmis – bet tik tol, kol pastebima, kad šios penėtuvės ilgis yra šimtai metrų. Metalinės plokštės dengia griovį, kuriame yra vakuuminis vamzdis, būtinas eksperimentui, kuris, J.Hougho manymu, galų gale padės aptikti bemaž sunkiausiai pastebimą astrofizikos reiškinį – gravitacijos bangas. Tai bus labai svarbus įvykis dėl dviejų priežasčių: tai bus dar vienas patvirtinimas, kad Einšteino bendroji reliatyvumo teorija yra teisinga, o taip pat jis atvers duris naujo tipo astronomijai, leisiančiai mums iš vidaus pažvelgti į pačius audringiausius Visatos įvykius. Naujo tipo astronomijai reikalingas ir naujo tipo „teleskopas". Šio teleskopo pavadinimas – GEO 600. Teleskopo išvaizda – apgaulinga. Nepažymėtose sidabro spalvos trobelėse yra pati moderniausia elektronika ir ypatingai galingas lazeris. O be to, yra jau minėtas griovys – iš tiesų grioviai yra du, tarpusavy jie sudaro statų kampą, o jų ilgis viršija pusę kilometro. Grioviuose esantys vakuuminiai vamzdžiai baigiasi super-lygiais veidrodžiais, pakabintais ant gryno stiklo lynų, besidriekiančių nuo svyravimus slopinančių rėmų.
Tai – iki kraštutinumo tiksli inžinerija. Bet, tikintis aptikti gravitacines bangas, mažesnis tikslumas mokslininkų netenkintų. Skirtingai nei elektromagnetinės bangos – tradiciniais teleskopais matoma šviesa – gravitacinės bangos yra neįtikėtinai silpnos. Jei tokia banga pereitų per jūsų kūną, tai ji pakaitomis ištemptų jūsų erdvę viename matavime bei suspaustų jį kitame – bet šie pasikeitimai būtų fantastiškai maži. Modeliuojant nustatyta, kad naudojant LISA turėtų būti įmanoma pastebėti Didžiojo sprogimo spinduliavimo liekanas. Tokiu būdu mokslui būtų suteikta galimybė tirti pirmuosius būties momentus, o galbūt netgi paderinti kai kurias prieštaringas teorijas apie Didįjį sprogimą.

Å altinis: BBC

2005-11-13Argentinoje rasti krokodilo, gyvenusio prieš 135 milijonus metų, griaučiai
Argentinoje rasti jūrinio krokodilo, kuris gyveno Žemėje prieš 135 milijonus metų, griaučių fragmentai. Pasak paleontologų, šio vandens roplio galva atrodo kaip dinozauro, o uodega - kaip žuvies. Mokslininkai praminė rastąjį krokodilą "Godzila". Šis maždaug keturių metrų ilgio gyvūnas - "keisčiausias iš visų žinomų krokodilų”. Keisčiausias yra jo snukis, kuris buvo daug trumpesnis negu dabartinių krokodilų.
Pasak paleontologų, jis taip pat turėjo didelius aštrius dantis, panašius į dinozaurų dantis. Tai buvo tikras grobuonis, kuris tikriausiai mokėjo plaukioti ir medžiojo pasinaudodamas aštriais dantimis kaip dinozaurai ir kiti plėšrūs ropliai. Krokodilo kaukolės ir stuburo slankstelių fragmentai buvo aptikti 1996 metais Argentinos šiaurės vakaruose. Juos rado vietos fermeriai, kurie ir iškvietė paleontologus.
Ši nauja rūšis buvo pavadinta Dakosaurus andiniensis.

Å altinis: elibrary

2005-11-12Mokslininkas sukūrė nuotolinį vėžlių valdymo prietaisą
Vienas Rusijos mokslininkas tvirtina sukūręs nuotolinį vėžlių valdymo prietaisą, kuris leistų šiuos gyvūnus panaudoti šnipinėjimo misijoms. Aleksejus Burikovas, vadovaujantis Rostovo prie Dono Pedagoginio universiteto Biologijos fakultetui, teigė, kad vėžliai būtų valdomi per prietaisą, pritvirtintą prie jų kiautų.Vėžliams, išdresuotiems keisti judėjimo kryptį, šie prietaisai per kiautą siųstų virpesius.
Mokslininkas priduria, kad miniatiūrinė kamera, pritvirtinta prie vėžlio kiauto, į vadavietę ir kontrolės centrą galėtų siųsti vietovės nuotraukas. A.Burikovas pažymi, kad vėžlius galima panaudoti įvairioms operacijoms, pavyzdžiui, bomboms ar modernioms pasiklausymo priemonėms padėti. Šį išradimą galima pritaikyti ir ne kariniams tikslams, sakė jis Rusijos žiniasklaidai. Vėžlių dėka būtų galima stebėti laukinius gyvūnus taip, kaip niekada nesugebėtų joks žmogus, pridūrė mokslininkas.

Å altinis: www.ananova.com

2005-11-11Mokslininkai atrado, kad augalai patys gali pasitaisyti savo pakitusius genus
Naujas atradimas metė iššūkį įprastoms paveldimumo teorijoms – mokslininkai surado, kad prieskoninis augalas pipirnė (Arabidopsis) gali pakeisti savo genų kodą, gautą iš tėvų, ir pakeisti jį tokiu, kokį turėjo ankstesnės kartos – seneliai ar proseneliai. Robert Pruitt iš Purdue universiteto su kolegomis šią savaitę išspausdino straipsnį, aprašantį naujai atrastą procesą, kuomet augalas tarsi sugebėjo ištaisyti savo atsitiktinę mutaciją. Nors jau buvo žinoma, kad gyvi organizmai tą gali daryti, naujai surastas procesas yra labai mįslingas. Kadangi DNR sudaro dviguba spiralė, organizmai gali ištaisyti savo mutacijas, pasinaudoję vienos spiralės informacija kaip šablonu kitos spiralės pataisymui, bet naujasis tyrimas parodė, kad Arabidopsis dažnai ištaiso genų kodą abiejose DNR spiralėse. Jie aptiko, kad iš augalai, turintys mutacijas, sugebėjo atstatyti savo pirminį genetinį kodą, nors tos informacijos jau nebebuvo abiejose DNR spiralėse, ir tai vyko su didele, net kelių procentų, tikimybe. Tai negali būti paaiškinta paveldėjimu, kuomet genai yra perduodami iš vienos kartos į kitą, ir mokslininkų grupė pasiūlė toeriją, kad ląstelėms DNR informacija iš savo senesnių protėvių yra perduodama kita forma, gal būt per ribonukleininę rūgštį (RNR), gana panašią į DNR. Šis procesas yra naujas būdas kaip augalai gali išvengti tam tikrų, galbūt žalingų, genų sekų iš savo tėvų, jas pakeisdami genais, gautais iš ankstesnių kartų.
Nors jis buvo aptiktas augaluose, autoriai iškėlė hipotezę, kad šis naujas genetinis mechanizmas turėtų būti naudojamas ir kituose gyvuosiuose organizmuose.

Å altinis: World Science

2005-11-10Moterys ir vyrai humorą supranta skirtingai
Mokslininkai nustatė, kad vyrai ir moterys skirtingai supranta humorą. Stenfordo universiteto komanda stebėjo linksmas karikatūras žiūrinčių vyrų ir moterų smegenų veiklą. Mokslininkai nustatė, kad moterims labiau aktyvuojasi tos smegenų sritys, kurios susijusios su kalbos suvokimu, atmintimi ir atpildo jausmu.Tikimasi, kad šie duomenys padės depresijos tyrimams. Jie taipogi gali padėti geriau suprasti kitas būkles, kaip katapleksiją – staigų judesių kontrolės praradimą, susijusį su emocijomis.
Nenustatytas didesnis skirtumas tarp to, kiek karikatūrų vyrams ir moterims pasirodė juokingos. Moterys greičiau apibūdindavo medžiagą kaip nejuokingą. Rezultatai padeda paaiškinti ankstesnius duomenis, kurie rodė, kad vyrai ir moterys skiriasi pagal tai, kaip jie naudoja ir vertina humorą. Priešakinė smegenų žievė, kuri dalyvauja kalbos suvokimo ir atminties procesuose, taipogi vaidina savo vaidmenį ir humoro supratimo procese. Tyrimų rezultatai, parodantys, kad moterys jautresnės emociniam stimuliavimui, gali paaiškinti, kodėl moteris labiau pažeidžia depresija.

Å altinis: www.bbcnews.com

2005-11-09Rega: kaip mes suvokiame pasaulį?
Mokslininkai įrodė, kad žmogaus suvoktas regimasis vaizdas labai skiriasi nuo to vaizdo, kuris yra jo tinklainėje, t. y. nuo to, ką matytų fizikinis prietaisas, televizinė kamera. Suvokimas yra susijęs su procesais, kurie kompensuoja projekcinius iškraipymus, leidžia įvertinti apšvietimo spalvą. Mūsų regos sistema panaši į televizinę sistemą, kuri naudoja akis kaip vaizdo kameras. Iš jų vaizdas nervais, kaip kabeliais, perduodamas į vidinį ekraną, kur „kažkas“ jį stebi. Žmogaus regos sistema ir televizinė sistema tarsi skiriasi tik technine baze – televizijoje naudojami elektroniniai įrenginiai, o regos sistemoje – neuronai. Tokia nuomonė ginama įvairiose publikacijose apie regos sistemos protezus. Objekto spalva priklauso ne tik nuo objekto paviršiaus savybių, bet ir nuo šviesos šaltinio spalvos. Kadangi saulės šviesos spalva dienos bėgyje kinta, tai suvokiama objektų spalva turėtų irgi kisti. Atviroje laukymėje ir tankiame lapuočių miške apšvietimo spalva taip pat skirtinga. Taigi raudonas pomidoras atviroje vietoje turėtų būti suvokiamas kaip raudonas, o lapuočių miške tas pat pomidoras turėtų būti žalias. Suvokimas yra susijęs su procesais, kurie kompensuoja projekcinius iškraipymus, leidžia įvertinti apšvietimo spalvą. Norint kompensuoti minėtus iškraipymus žmogus turi taip nukreipti žvilgsnį, kad sumažinti vaizdo fragmentai projektuotųsi į tinklainės centrą ir dėl to subjektyviai butų didinami. Buvo sukurtas stereo regos analizatoriaus modelis, atskleidžiantis, kaip šis reiškinys gali būti susijęs su tinklainės nehomogeniškumu (receptorių tankis tinklainės centre yra didesnis). Jeigu ši hipotezė teisinga, tai projekcinių iškraipymų kompensavimas atliekamas tinklainėse. Akių judesių pagalba išmokstame tinkamai naudoti tą mechanizmą. Kokią taikomąją reikšmę gali turėti tokie tyrimai? Sukūrus tinklainių protezus neregiams, reikia užtikrinti, kad informacija iš dirbtinės tinklainės būtų perduodama taip, kaip natūraliu būdu. Minėti tyrimai leidžia gauti būtinos informacijos.
Å altinis: Elibrary

2005-11-08Mokslininkai aiškinsis, kokiam maistui jautrūs alergiški žmonės
Dalyvauti ketverių metų projekte "Maisto alergija Europoje" pakviesti Vilniaus universiteto mokslininkai aiškinsis, dėl ko vis daugiau naujagimių alergiški maisto produktams, nustatinės, kaip alerginius susirgimus veikia pakitę maitinimosi įpročiai, kokie maisto produktai sukelia alergiją žmonėms, jautriems žiedadulkėms, dulkėms, cheminėms medžiagoms ir kitiems alergenams. Integruotas Europos Sąjungos 6-osios Bendrosios programos projektas - labai įvairiapusis. Tyrimuose dalyvaus ne tik 18 Europos šalių, Australijos Ganos, Naujosios Zelandijos mokslininkai, bet ir maisto produktų gamintojai, ekonomistai. Skirtingų sričių specialistai tirs maisto patekimo į organizmą, imuninės sistemos veiklos, genetinio fono ir socialinių-ekonominių veiksnių sąveiką, nustatinės naujus maisto alergenus. Lietuva drauge su čekais, lenkais ir bulgarais tokio lygio projekte dalyvauja pirmą kartą. Visų gimusių kūdikių, jų mamų genetiniuose, pieno tyrimuose Lietuvai buvo pasiūlyta dalyvauti todėl, kad atstovaujame baltų etninei grupei. Kodėl vis daugiau mažylių alergiškai kai kuriems produktams, taip pat aiškinsis islandai, vokiečiai, ispanai. Nustačius naujus alergenus, apibendrinus epidemiologinius duomenis, mokslininkai planuoja sukurti maisto produktams jautrių Europos ligonių serumų banką, kuris pasitarnaus geresnei ligų diagnostikai, alergijos gydymui.
Å altinis: elibrary

2005-11-07Rastas būdas per lėtai vaikų kalbos raidai gydyti
Peterburgo mokslininkai parengė naują pernelyg lėtos kalbos raidos gydymo būdą, pranešė Rusijos mokslų akademijos žmogaus smegenų instituto atstovai. Metodo esmė - nestiprios elektros srovės poveikis galvos smegenų audiniams, kuris padeda veiksmingai gydyti 2-4 metų vaikams būdingą kalbinio vystymosi sulėtėjimą. Naujasis metodas susilpnina galvos smegenų nebrandumo apraiškas.
Pasak Neuroterapijos centro specialistų, nestipria elektros srove paveikus galvos smegenų audinius suaktyvėja vaiko kalbos zona. Šis metodas parengtas jau anksčiau ir buvo naudojamas kitoms patologijoms gydyti, o dabar mokslininkai rado naują pritaikymą. Paprastai vaikai nesupranta kalbos, nesugeba kalbėti esant bendram psichikos raidos atsilikimui (ši būsena ribojasi su protiniu atsilikimu). Vaiko vystymąsi atidžiai sekantys tėvai turi kreiptis į gydytoją, jei pusantrų metų mažylis nesupranta paprasčiausių žodžių, tarkim, savo vardo ir jį supančių daiktų pavadinimų, o būdamas dvejų nebando kartoti žodžių. Jei vaikas nepajėgia sudaryti frazių iš dviejų žodžių įpusėjus tretiesiems gyvenimo metams ir nemoka pasakyti paprasčiausių sakinių, būdamas trejų, tėvai irgi turėtų rimtai susirūpinti.
Å altinis: elibrary

2005-11-06Motinos piene yra junginių, blokuojančių ŽIV
Angliavandenių junginiai motinos piene gali sumažinti ŽIV perdavimą kūdikiams, skelbia mokslininkai. Beje, tai nereiškia, kad labai gerai ŽIV teigiamoms motinoms maitinti krūtimi savo kūdikius, kadangi tuo pačiu gali būti perduodamas ir virusas. Jei šie rezultatai bus patvirtinti tolimesniais tyrimais, bus galima ieškoti naujų būdų blokuoti ŽIV perdavimą suaugusiųjų tarpe. Bill Paxton iš Amsterdamo universiteto ir jo kolegos sutelkė dėmesį į anti-ŽIV junginius, esančius piene. Jie teigia, kad šių sudėtinių pieno dalių paslaptis yra Lewis X, angliavandenių rūšis, taip pat esanti seilėse ir kraujyje. ŽIV užkrečia CD4 T ląsteles, kurios yra pagrindinė imuninės sistemos dalis, o sunaikinus šias ląsteles žmogus suserga AIDS. Kai kurie mokslininkai mano, kad virusas gali patekti į CD4 ląsteles, prisijungdamas prie skirtingų imuninės sistemos ląstelių, vadinamų dentritinėmus ląstelėmis. Jei piene yra inhibitoriaus, kodėl virusas perduodamas vaikams, maitinant juos krūtimi? Kiekvienais metais apie 200000 kūdikių užkrečiami virusu per motinos pieną. Paxton spėja, kad nesant tokių apsauginių medžiagų, kaip angliavandeniai, kūdikiai užsikrėstų ŽIV dar dažniau. Mokslininkas planuoja nustatyti, ar moterys, savo piene turinčios didesnį kiekį angliavandenių junginių, rečiau perduoda ŽIV savo vaikams. 'Jei tai veikia kaip mikrobocidas, turėsime galingą įrankį.'
Å altinis: Health - AllRefer.com

2005-11-05Ankstyvas išėjimas į pensiją nesusijęs su ilgaamžiškumu
Šiuo metu plačiai paplitusi nuomonė, kad ankstyvas išėjimas į pensiją susijęs su ilgesne gyvenimo trukme, o išėjimas į pensiją vyresniame amžiuje siejamas su ankstyva mirtimi. Vis dėlto, nėra vieningos nuomonės apie ankstyvo išėjimo į pensiją įtaką mirtingumui. Teksaso valstijoje (JAV) atliktame tyrime dalyvavo virš 3500 naftos pramonės darbuotojų, kurie buvo išleisti į pensiją nuo 55, 60 ir 65 metų amžiaus. Tyrimo dalyviai buvo stebimi apie 26 metus, norint nustatyti, ar ankstyvas išėjimas į pensiją turi pranašumų gyvenimo trukmės atžvilgiu. Mokslininkai nustatė, kad darbuotojų, išėjusių į pensiją nuo 55 metų amžiaus, tarpe buvo žymiai didesnis mirtingumas, lyginant su tais, kurie į pensiją išėjo, sulaukę 65 metų. Pirmoje grupėje mirtingumas buvo beveik dukart didesnis per pirmuosius 10 metų po išėjimo į pensiją, lyginant su tais, kurie dirbo ilgesnį laiką. Priešingai, darbuotojai, į pensiją išėję nuo 60 metų, turėjo panašią gyvenimo trukmę, kaip ir tie, kurie išėjo į pensiją nuo 65 metų amžiaus. Nors kai kurie darbuotojai buvo išleisti į pensiją nuo 55 metų dėl blogos sveikatos, gauti tyrimo rezultatai akivaizdžiai rodo, kad ankstyvas išėjimas į pensiją nesusijęs su ilgesne gyvenimo trukme. Ir priešingai, mirtingumas mažėja, kai darbuotojai išeina į pensiją vėlesniame amžiuje, ir aukštos, ir žemos socialinės būklės grupėse.
Å altinis: Science Daily

2005-11-04Žarnynas – melagių išdavikas
Melagį meluojant galima pagauti dėl jo žarnyno reakcijos, teigia išankstiniai Teksaso universiteto (JAV) mokslininkų atlikto tyrimo duomenys. Mokslininkai įsitikinę, kad dabar pradinėje vystymo stadijoje esanti metodika kada nors padidins poligrafinių testų tikslumą. Dabar šių testų metu stebima tik širdies veikla. Širdis nėra patikima, nes jos veiklai įtakos turi ne tik smegenys, bet ir daugelis kitų veiksnių, pavyzdžiui, hormonai. Žarnynas, galima sakyti, turi savo protą. Jis turi savo gerai išvystytą nervų sistemą, kuri veikia nepriklausomai nuo beveik visko, išskyrus vegetacinę nervų sistemą. Vykdant testą naudojamas įrenginys, vadinamas elektrogastrografu (EGG). Juo nustatoma, kada žmogaus žarnyno „pulsas", paprastai siekiantis 3 dūžius per minutę, padažnėja. Širdies dažnis gali padidėti nepriklausomai nuo to, ar žmogus meluoja, ar ne. Tuo tarpu pagal pradinius duomenis, gautus tiriant 16 asmenų, galima spręsti, kad pilvo pulsavimų dažnis paprastai nedidėja, jei žmogus sako tiesą, kad ir kaip tas žmogus besinervintų. Šiuo metu nėra jokio mokslinio modelio, siejančio kūno reakciją su melu. Taigi nors ir esama eksperimentinių duomenų, kuriais galima grįsti melo ir organizmo reakcijos į melą ryšį, griežtai nustatyto priežasties ir pasekmės ryšio trūkumas reiškia, kad atliekant poligrafijos testus lieka tikimybė susidurti su neaiškiais rezultatais.
Å altinis: www.newscientist.com

2005-11-03Britų mokslininkai nustatė, kad grožis iš tikrųjų atsispindi veide
Šv.Andriejaus universiteto Škotijoje mokslininkai tokią išvadą padarė paprašę savanorių įvertinti 59 nufotografuotų moterų nuo 19 iki 25 metų amžiaus patrauklumą, sveikatą ir moteriškumą. Palyginę rezultatus su nufotografuotų moterų estrogeno lygiais, mokslininkai nustatė, kad tos moterys, kurių organizme buvo daugiau šio hormono, ir vyrams, ir moterims atrodė patrauklesnės. Dėl tos pačios priežasties jos turėjo daugiau galimybių patraukti priešingos lyties atstovų dėmesį.
Moterys aiškiai "reklamuoja" bendrą vaisingumą savo veiduose. Mūsų rezultatai paaiškina, kodėl vyrams labiau patinka moteriško veido atstovės. Evoliucijos požiūriu, vyrus labiau traukia moteriškos, vaisingos partnerės, nes jos gali pagimdyti daugiau kūdikių. Estrogenai turi įtakos merginos išvaizdai paauglystėje, ypač kaulų augimui ir odai. Mokslininkai nustatė, kad patrauklus kūno sudėjimas ir lygi oda taip pat priklauso nuo didelio šio hormono kiekio. Tačiau jie nerado ryšio tarp patrauklios išvaizdos ir estrogenų lygio, kai tyrimo dalyviams teko įvertinti pasidažiusių moterų nuotraukas. Tai leidžia daryti išvadą, kad kosmetika paslepia vaisingumo požymius, pažymėjo tyrėjai.
eLibrary.lt

2005-11-02Tyrimo metu atskleistas naujas Vakarų Nilo viruso plitimo būdas
Mokslininkai užfiksavo naują būdą, kuriuo gali plisti Vakarų Nilo virusas. Tyrimo rezultatai rodo, kad virusas gali būti perduodamas vieno uodo kitam, kai jie maisto gauna iš anksčiau neužkrėstų gyvūnų. Šis perdavimo būdas yra gerokai greitesnis nei anksčiau stebėtas ligos infekcijos ciklas, todėl tai gali padėti paaiškinti, kodėl Vakarų Nilo virusas taip greitai paplito Šiaurės Amerikoje. Prieš šį atradimą buvo manoma, kad Vakarų Nilo virusas perduodamas uodų žemiau aprašytu būdu: užsikrėtęs uodas užkrato palieka paukščio, kurio krauju maitinasi, kraujyje, Vakarų Nilo virusas patenka į paukščio kraujo sistemą, o po kelių dienų paukščio organizme galima rasti didelį kiekį užkrato. Kai paukščiui įkanda antras uodas, jis gauna užkrato. Naujieji rezultatai, kuriuos šią savaitę pateikė Styvenas Higsas (Stephen Higgs) iš Teksaso universiteto ir jo kolegos, leidžia manyti, kad šis ilgas viruso perdavimo laikotarpis nėra būtinas. Iš visų mokslininkų stebėtų atvejų nuo 2 iki 6 procentų perdavimas buvo greitas. Styvenas Higsas pažymėjo, kad juos nustebino, jog tai gali įvykti. Jo teigimu, tai iš esmės visiškai naujas viruso gyvavimo ciklo komponentas. Šis ligos platinimo būdas - dvigubas nevirusinis perdavimas per kraują, buvo žinomas kaip vykstantis, kai ligas perneša kiti užkrato platintojai, pavyzdžiui, erkės, bet ne uodai. Styveno Higso teigimu, tiesioginis viruso perdavimas užkrėsto uodo vėliau to paties paukščio krauju besimaitinančiam uodui gali gerokai pagreitinti ligos plitimą. Tokiu atveju ne tik paukščiai užkrečia uodus, procese gali dalyvauti daug įvairių gyvūnų, o perdavimas gali įvykti gerokai greičiau, nes nereikia laukti didelio užkrato išplitimo paukščio kraujyje.
Å altinis: Scientific American

2005-11-01Daikto atvaizdas nesukelia jo pavadinimo ar apibūdinimo
Paskutiniame Psichofiziologijos žurnalo numeryje publikuotame darbe aprašomi skirtumai, kaip smegenys reaguoja į vaizdus ir žodžius, kuriais apibūdinamas tas pats objektas. Dviejų tyrimų metu jų autoriai įvertino, kaip skirtingai smegenys reaguoja į objektą arba jo vardą, kai žmonės ieško arba paties objekto, pavaizduoto paveiksle, arba to objekto vardo. Universiteto studentams buvo parodytos penkių paprastų objektų nuotraukos ir žodžiai, susiję su jų pavadinimais. Dalyviai buvo paprašyti tyliai mintyse skaičiuoti, kiek kartų pasirodo tam tikras objektas.
Pirmojo tyrimo metu jie ieškojo žodžio “pasaulis”. Jo pasirodymas ekrane sukeldavo pastebimą smegenų atsaką. "Mes nustatėme, kad žodžis “pasaulis” sukelia didžiulį smegenų elektrinį atsaką, vadinamą P300, teigiamos krypties ERP (Event-Related Potential – potencialą, lemtą įvykio), kuris atsiranda maždaug 300-500 milisekundžių po paveikslo parodymo,"- teigia tyrimo autorius Todd Watson. Šiai studentų grupei 'pasaulio' paveikslas taip pat sukėlė elektrinį atsaką, nors ir mažiau išreikštą.
Antrojo tyrimo metu tarp rodytų objektų studentai turėjo ieškoti pasaulio paveikslo. Ir vėl mokslininkai nustatė, kad jo pasirodymas sukelia elektrinį atsaką. Tačiau, kitaip nei pirmajame eksperimente, pats žodis 'pasaulis' nesukėlė ryškesnės smegenų reakcijos.
Šie intriguojantys rezultatai leidžia manyti, kad, nors žodis gali sukelti protinį to paties daikto atvaizdą (šiuo atveju 'pasaulio'), tačiau paveikslą smegenys nebūtinai susieja su jame atvaizduoto objekto vardu. Šie duomenys gali reikšti, kad paveikslai ir žodžiai yra apdorojami skirtingose smegenų dalyse, kurios gali 'šnekėtis' viena su kita, tačiau nebūtinai tą daro.
Šis eksperimentas galėtų padėti mokslininkams suprasti, kaip skirtingai mūsų smegenys reaguoja į vizualinius ir verbalinius kodus, aprašančius mus supančius objektus ir kaip mūsų smegenys sukuria sąsajas tarp matomų objektų ir jų žodinių apibūdinimų.
Å altinis: Science Daily

Į viršų