Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.80.146.251
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Mokslo ir technikos naujienos

2005-12-31Dinozaurai plaukdavo link savo pietų
Neseniai rasti dvikojai dinozaurai - tai pirmas įrodymas, kad dinozaurai gyveno Vajomingo regione viduriniajame jūros periode, be to, tai pirmi rasti dinozaurai, kurie gyveno pusiau vandenyje. Plaukiojančio dinozauro (naujos rūšies, kuri kol kas neturi pavadinimo) įrodymu laikomi jo pėdsakai, kurie buvo išsaugoti Vajomingo kalniniuose dariniuose maždaug 165 milijonus metų. Tuo metu didžiąją dalį vakarinės JAV dalies dengė šilta ir sąlyginai sekli jūra. Nors mokslininkai jau seniau buvo radę plaukiojančių dinozaurų egzistavimo įrodymų kitose pasaulio dalyse ir iš kitų laikotarpių, jie niekada nebuvo radę dinozaurų egzistavimo įrodymų Vajominge būtent tuo laikotarpiu, o dar mažiau buvo tikėtasi rasti tokių, kurie mokėjo plaukti. Fosilijose išlikę pėdsakai, priklausantys dvikojams dinozaurams, liudija, kad jie braidžiodavo po negilų vandenį. Pėdsakų pradžioje pėdos antspaudai yra pilni, bet palaipsniui toliau jie pereina į pusės pėdos atspaudus, o galiausiai lieka tik nagų žymės, tai leidžia manyti, kad eidamas į gilesnius vandenis gyvūnas darėsi vis lengvesnis. Pėdsakai leidžia manyti, kad gyvūnas braidžiojo palei krantą ir plaukiojo toli nuo jo greičiausiai maitindamasis žuvimis ir dvėseliena. Tyrėjų komanda ir aptiko šiuos pėdsakus. Sprendžiant pagal pėdsakų dydį ir jų kelią į vandenį, manoma, kad dinozauras buvo stručio dydžio mėsėdis. Šie pėdsakai nėra vieninteliai, kuriuos mokslininkų komanda rado uolėtose atodangose Vajomingo šiaurinėje dalyje. Šiame regione yra milijonai dinozaurų pėdsakų, kurie priklausė įvairaus dydžio gyvūnams ir buvo palikti maždaug tokiu pat metu, tai leidžia manyti, kad gyvūnai keliaudavo grupėmis ir sąmoningai plaukdavo į jūrą, kurioje greičiausiai maitindavosi.
Å altinis: Scientific American

2005-12-30Vištienos vartojimas gali sumažinti riziką susirgti gaubtinės žarnos vėžiu
Neseniai Amerikos gastroenterologijos žurnale paskelbtas tyrimas, kuriuo atskleista, kad dietos ypatumai gali įtakoti adenomų ar nepiktybinių polipų gaubtinėje žarnoje išsivystymą. Šiame tyrime dalyvavusiems virš 1500 pacientų buvo išoperuoti polipai gaubtinėje žarnoje. Jie visi suteikė informacijos apie savo dietą. Praėjus vieneriems ir ketveriems metams, tiriamiesiems gaubtinės žarnos apžiūra, siekiant nustatyti, ar atsinaujino polipai. Tiems, kurie vartojo daugiau perdirbto maisto, nustatyta didesnė adenomų gaubtinėje žarnoje išsivystymo rizika. Tiems, kurie vartojo daugiau baltos mėsos, pavyzdžiui vištienos, nustatyta mažesnė rizika. Gauti rezultatai pakartoja ankstesnių tyrimų rezultatus, kad tam tikri dietiniai veiksniai gali būti svarbūs polipų ar vėžio gaubtinėje žarnoje išsivystymui. Ankstesnių tyrimų metu tirta, ar skaidulų vartojimas įtakoja adenomų ir vėžio išsivystymą gaubtinėje žarnoje. Beje, šių tyrimų metu nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys. Tokie patys rezultatai gauti, tiriant riebalų ir raudonos mėsos vartojimo įtaką. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto ir JAV nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, gaubtinės žarnos vėžys yra trečias pagal dažnumą, nesusijusių su odos vėžiu grupėje, vyrams (po prostatos vėžio ir plaučių vėžio) ir moterims (po krūties vėžio ir plaučių vėžio). Dėl gaubtinės žarnos vėžio JAV miršta daugiau nei 57000 žmonių kasmet.
Å altinis: Science Daily

2005-12-29Vilniuje ketinama sumontuoti superkompiuterį
Lietuvos mokslininkai domisi pasaulyje kuriamu neišsenkamu energijos šaltiniu – termobranduoline elektrine. Vis tobulėjant informacinėms technologijoms, reikalingi ypač tikslūs ir greiti apskaičiavimai, todėl tikimasi, kad kitais metais ir Vilniuje atsiras galingas superkompiuteris.
Lietuvoje išlaidos mokslui yra gerokai mažesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Trūksta lėšų atlyginimams, moksliniams tyrimams, tarptautiniams projektams. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas tvirtina, kad reikia susirūpinti mokslo ateitimi. Šiuo metu žmonija net iki 90 procentų energijos gauna degindama ribotus gamtos išteklius – anglį, naftą ir gamtines dujas. Mokslininkai mano, kad jau maždaug po 50 metų gali baigtis nafta, o dujų ir anglies užteks ilgiau. Todėl vis intensyviau ieškoma alternatyvių energijos šaltinių. Z. R. Rudziko sumanymas kurti termobranduolinį reaktorių kilo dar 1972 metais, tačiau tik pernai nuspręsta jį statyti Prancūzijoje. Mokslininkas ši darbą prilygina žvaigždės sukūrimui Žemėje. Dabar Lietuvoje yra daug sudėtingų matematinių uždavinių, kuriuos dabartiniais kompiuteriais reikia spręsti keletą dienų ar net savaičių, todėl jau kitais metais turėtų būti sumontuotas galingas superkompiuteris. Superkompiuteris turėtų stovėti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete. Juo galės naudotis visi Lietuvos mokslininkai. Galingam superkompiuteriui įsigyti Vyriausybė skyrė daugiau kaip du milijonus litų.
Å altinis: elibrary

2005-12-28Kiek Žemė gali išlaikyti žmonių?
Mokslininkai nustatė, kad mūsų planeta galėtų išlaikyti 200 tūkst. kartų daugiau žmonių, nei dabar joje gyvena. Prognozuojama, kad iki 2050 metų planetos gyventojų skaičius nuo dabartinio 6,5 mlrd. išaugs iki 9 mlrd.Dar 1964 metais britų fizikas Johnas Fremlinas paskaičiavo, kad Žemė bus tinkama gyventi tol, kol žmogaus veiklos sukuriamos šilumos ir saulės šviesos kiekis bus lygus jos atiduodamos šilumos kiekiui. Kai tik žmonių bus per daug (taip pat kaip vakarėlyje, kuriame susirinko pernelyg daug žmonių), planetoje taps per karšta. J.Fremlinas nustatė, kad Žemė galėtų ramiai „atlaikyti“ 60 mln. milijardų žmonių. Darant prielaidą, jog kiekvienas žmogus išskiria 120 vatų šilumos, tyrėjai paskaičiavo, kad mūsų planetoje neperkaisdami galėtų gyventi net 1,3 mln. milijardų žmonių. V.Badesku ir R.Carthcartas pripažįsta, kad Žemės resursai gali išsekti gerokai anksčiau, nei jos gyventojų skaičius pasieks leistiną ribą. Jeigu šiuos sunkumus pavyktų įveikti – o tai labai abejotina – jų nurodytas skaičius ir būtų ta aukščiausia riba. Jeigu ji vis dėlto būtų pasiekta, dienos šviesa taptų išskirtine prabanga, nes dauguma planetos gyventojų glaustųsi poros tūkstančių aukštų dangoraižiuose. Žemė bus panaši į Mirusią planetą iš „Žvaigždžių karų“. Mokslininkai mano, kad saugant vėsą virš vandenynų teks nutiesti milžiniškus stogus, o žemės paviršių dengs saulės energijos kolektoriai ir reflektoriai – tai suteiks galimybę žmonėms kontroliuoti saulės šviesą ir temperatūrą viduje.
Å altinis: guardian.co.uk

2005-12-27Jūrų moliuskai puolami plėšrūnų į pagalbą pasitelkia savo cheminį ginklą
Puolant plėšrūnams, jūrų šliužai ginasi nuo šių, į vandenį išskirdami galingą rašalinį skystį, susidedantį iš vandenilio peroksido, amoniako ir kelių rūgščių. Tyrėjų komanda nustatė, kad šios išskyros yra gaminamos iš įprastų inertinių cheminių medžiagų, esančių atskirose šliužų liaukose. Tyrėjų komanda, vadovaujama Džordžijos universiteto biologo Charles Derby, tyrė rašaliniame skystyje ir jūrų moliuskų Aplysia liaukose esančias chemines medžiagas: L-liziną, L-argininą ir fermentinį baltymą, vadinamą escapinu. Ankstesniais tyrimais Derby komanda nustatė, kad escapinas dalyvauja cheminėje reakcijoje su L-lizinu ir L-argininu, kuomet ir susidaro apsauginis skystis. Panaudojant įvairias chemines medžiagas ir molekulinę techniką, mokslininkai nustatė, kad opalinėje liaukoje iš L-lizino ir L-arginino susidaro lipnus baltas išskyrų komponentas, o kitoje liaukoje yra escapino, ir čia gaminamas purpurinį dažas. Aplysia organizme nekenksmingos medžiagos būna atskirai, jos išskiriamos į mantijos ertmę vienu metu, kada to reikia. Toks mechanizmas užtikrina moliuskams galimybę pasprukti nuo juos puolančių plėšrūnų. Ankstesniais tyrimais mokslininkai nustatė išskiriamą skystį turint antimikrobinių savybių, atsirandančių dėl cheminės reakcijos tarp escapino ir L-lizino. Dabar mokslininkai tiria šį cheminį procesą. Antimikrobinės savybės galbūt reikalingos, norint apsisaugoti nuo plėšrūnų. Tačiau gali būti, kad skystis veikia kaip antimikrobinė priemonė, padedanti moliuskui apsaugoti savo žaizdas nuo infekcijos.
Å altinis: Science Daily

2005-12-26Didesnėse smegenyse slypi aukštesnis intelektas
Tas, kas teigia, kad smegenų dydis neturi reikšmės, nuo šiol turėtų dukart gerai pagalvoti prieš tai sakydamas, kadangi naujas tyrimas atskleidė smegenų dydį turint įtakos intelekto lygiui. Tyrimą atliko mokslininkai iš McMaster universiteto ir nustatė, kad nors žmonės su didesnėmis smegenimis buvo aukštesnio intelekto ir kad yra skirtumų tarp moterų ir vyrų. Moterų verbalinis intelektas yra labai susijęs su smegenų dydžiu. Beje, tą patį galima pasakyti tik apie dešiniarankius vyrus, o tai reiškia, kad vyrams svarbus yra smegenų asimetrijos faktorius. Tyrime dalyvavo 100 savanorių, kurie sutiko, kad jų smegenys būtų matuojamos po jų mirties. Tyrimas atskleidė, kad erdvinis intelektas taip pat susijęs su smegenų dydžiu moterims, bet ne taip stipriai, kaip verbalinis. Tuo tarpu vyrų erdvinis intelektas nesusijęs su bendru smegenų dydžiu. Smegenų dydis mažėja su amžiumi vyrams nuo 25 iki 80 metų, tačiau moterims amžius labai mažai veikia smegenų dydį. Kol kas dar nežinoma, kokie apsauginiai faktoriai (genetiniai, hormoniniai ar aplinkos) tą įtakoja. Mokslininkai ateityje planuoja išsamiau ištirti smegenų dydžio ir intelekto sąryšį.
Å altinis: Health AllRefer

2005-12-25Mokslininkai tyrinėja Jėzaus gyvenimą
Trečdalis pasaulio žmonių Kristų laiko Dievo sūnumi, dar ketvirtadalis žmonijos vadina jį pranašu, o milijonai pripažįsta reikšmingu dvasiniu Mokytoju. Ne tik teologai ar šventraščių tyrinėtojai, bet ir mokslininkai bando atsakyti į klausimą – koks žmogus buvo prieš du tūkstančius metų tuometinėje Romos imperijoje gyvenęs Jėzus iš Nazareto.
Švęsti Kristaus gimimą gruodžio 25-ąją Romos imperijoje pradėta IV amžiuje, tačiau tikroji jo gimimo data nėra žinoma. Pasak mokslininkų, patvirtintų istorinių žinių apie Kristaus gyvenimo aplinkybes yra mažai, o dalis įsitvirtinusių jo gyvenimo vaizdinių – pavyzdžiui, kad Jėzus gimė tvartelyje, o Juozapas buvo stalius, – yra klaidingi. XVIII a. prasidėjusios istorinio Kristaus paieškos praeitame šimtmetyje sustiprėjo, kai prie raštų tyrinėtojų, teologų ir filosofų prisidėjo istorikai, archeologai ir teismo medicinos ekspertai. Šiemet užvirė mokslininkų ginčas dėl to, kokia buvo nukryžiuotojo Kristaus mirties priežastis, tuo tarpu Kristaus laikais gyvenusių žmonių veidus pagal kaukoles atkurti bandantys mokslininkai teigia norintys sužinoti, kaip Jėzus galėjo atrodyti. Kritikai teigia, kad tyrinėtojai tik vaikosi sensacijų ir atitraukia dėmesį nuo dvasinės įvykių prasmės, mokslininkai įrodinėja jų svarbą, o kultūros analitikai teigia, kad tokie populiariosios kultūros produktai kaip Melo Gibsono filmas „Kristaus kančia“ ir Deivido Brauno knyga „Da Vinčio kodas“ juos dar labiau paskatins.
Å altinis: elibrary

2005-12-24Vaisto nuo pagirių beieškant
Galvą skeliantis skausmas, pykinimas, perdžiūvusi burna, nuovargis ir drebulys, ratu besisukantis kambarys – daugumai iš vakaro padauginusių alkoholio šie dalykai yra pažįstami. Pagirios yra visai nelinksmas dalykas, bet egzistuoja daugybė „vaistų“ joms gydyti – nuo rekomendacijų išgerti dar alkoholio iki raugintų kopūstų skysčio. Mokslininkai iš Ekseterio ir Plymuto universitetų (D.Britanija) Pusiasalio medicinos mokyklos tikrino medicinos duomenų bazes, ieškojo internete, apklausė specialistus ir gamintojus, kokie buvo atlikti randomizuoti kontroliuojami bet kokio medicininio įsikišimo gydant pagirias ar užkertant joms kelią tyrimai. Atrasti duomenys apie aštuonis skirtingus preparatus: propanololį (beta-blokatorių), tropizetroną (vaistą nuo pykinimo ir svaigulio), tolfenamo rūgštį (vaistą nuo skausmo), fruktozę ir gliukozę, o taip pat maisto papildus – agurklę, artišoką, opunciją ir iš mielių gaminamą preparatą. Daugumos tyrimų rezultatai nenurodė jokio teigiamo poveikio, bet trys preparatai – limoleno rūgštis, gaunama iš agurklių, mielių gaminys ir tolfenamo rūgštis. Tirtų preparatų spektras rodo, kad trūksta supratimo apie tai, kokiu būdu prasideda pagirios. Vargu ar apskritai bus atrastas vaistas nuo pagirių bei nurodė etinį klausimą, kuris iškiltų atradus tokį vaistą: Žmonės pradėtų gerti daugiau alkoholio, nes manytų, kad jis yra nekenksmingas. Pagirios – tai būdas, kuriuo gamta mums pasako, kad alkoholis yra blogai. Efektyviausias būdas siekiant išvengti pagirių simptomų – tai abstinencijos praktikavimas ir saikingumas.
Å altinis: newscientist.com

2005-12-23Civilizacija paliko savo žymę genuose
Darvino pirštų atspaudų galima rasti visame žmogaus genome. Dėmesingai ištyrus žmogaus DNR paaiškėjo, kad per pastaruosius 50 000 metų dėl natūralios atrankos pakito žymi mūsų genų dalis. Galbūt taip yra dėl modernios žmonių kultūros bruožų – žemdirbystės atsiradimo bei gyvenimo didelėse gyvenvietėse. Vienas iš metodų ieškoti genų, kurie neseniai keitėsi dėl natūralios atrankos – tirti mutacijas, vadinamas pavienių nukleotidų polimorfizmais (PNP) – vienos raidės skirtumus genetiniame kode. Šiuo atveju svarbu ieškoti tokių PNP porų, kurios kartu pastebimos dažniau nei galima būtų tikėtis dėl atsitiktinių genetinių pokyčių, kurie keičiantis kartoms yra neišvengiami. Tokios koreliacijos dar vadinamos ryšių pusiausvyros nebuvimu, jos atsiranda tuomet, kai natūrali atranka teikia pirmenybę kokiam nors konkrečiam geno variantui, o dėl to kartu su genu naujos kartos atstovai paveldi ir PNP.
Apie 1800 genų, arba maždaug 7 proc. žmogaus genomo, dėl natūralios atrankos pasikeitė per pastaruosius 50 000 metų. Antroji analizė, atlikta su kita PNP duomenų baze, pateikė panašius rezultatus. Panašus kiekis genų pasikeitė ir kukurūzuose nuo to laiko, kai mūsų protėviai pradėjo juos auginti.
Genai, dalyvaujantys baltymų metabolizme – galbūt susiję su mitybos pasikeitimu atsiradus žemdirbystei, neseniai tirtų genų sąraše pasitaiko neįprastai dažnai. Lygiai taip pat nereti ir genai, susiję su atsparumu infekcijoms, o imuniteto stiprinimas yra svarbus rūšiai, kuri pradeda gyventi tankesnėse bendruomenėse, kur ligos plinta lengviau. Kiti genai, aktyviai dalyvavę evoliucijos procese, susiję su smegenų funkcijomis, kurios galėjo būti svarbios kultūros vystymuisi.
Tačiau bet kokios panašios genomo analizės rezultatus derėtų vertinti atsargiai, įspėja genetikai. Dabar, kai pradėti tirti modernios žmonių kultūros įtaka genams, kitos mokslininkų grupės galės patikrinti ar kitokie analizės metodai (pavyzdžiui, žmogaus ir šimpanzės genomų palyginimas) pateiks panašius rezultatus.

Å altinis: www.newscientist.com

2005-12-22Stalinas svajojo sukurti nenugalimų humanoidų armiją
Praėjusio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje Stalinas finansavo slaptą projektą sukurti nenugalimas būtybes. Komunistų diktatorius svajojo turėti armiją humanoidų, kurie būtų neįtikėtinai stiprūs, nedidelio proto, nejautrūs skausmui, ištvermingi ir neišrankūs maistui, remdamasis Italijos dienraščiu "La Repubblica", rašo Rusijos naujienų tinklalapis NEWSru.com. 1926 metais Sovietų Sąjungos komunistų partijos politinis biuras patvirtino atitinkamą projektą ir pavedė Mokslų Akademijai išnagrinėti klausimą, kaip būtų galima sukurti "gyvą karinę mašiną". Ši užduotis buvo pavesta žinomam mokslininkui Iljai Ivanovui, kuris tada jau turėjo didelį patyrimą, kaip kryžminti įvairių rūšių gyvūnus. Bandymų stotyje "Askanija Nova" Kryme, sovietų frankenšteinas mėgino išvesti zebroidus ir elniajaučius. Jis kryžmino baltąsias peles su jūrų kiaulytėmis, pilkuosius kiškius su triušiais, žiurkes su pelėmis. Specialiosios tarnybos skyrė genetikui didžiulius tuo laiku pinigus - 15 tūkst. dolerių ir davė nurodymą per penkerius metus sukurti, pagal jų sumanymą, naujos Raudonosios Armijos "pagrindinę sudedamąją dalį".
Tačiau Stalinas mąstė ne tik apie karą. Prieš pradedamas trėmimus ir atidarydamas gulagus, jis mėgino surasti neišsemiamą darbo jėgos šaltinį. Stalinas svajojo, kad humanoidai dirbs anglių šachtose, ties geležinkelius ir kelius Sibire ir Šiaurėje. Jis buvo pasiryžęs panaudoti laboratorijose sukurtas būtybes kaip organų donorus. Nuo XIX amžiaus pabaigos plito vis naujos ir naujos legendos apie moterų ir beždžionių sukryžminimą, apie tai, kad pikti gyvūnai puola žaginti žmones, juos pagrobia, paslaptingai nužudo. I.Ivanovas, kuris nieko nežinojo apie chromosomų kartogramų skirtumus, nusprendė įtikti Stalinui, apvaisindamas šimpanzes ir gorilas žmogaus sperma. Jis taip pat apvaisindavo miegančias ir nieko neįtariančias Afrikos moteris beždžionių spermatozoidais. Slaptose I.Ivanovo ataskaitose pažymima, kad sunkiausia buvo pagauti tinkamus gyvūnus. Todėl jie vertė medžiotojus padegti medžius, kuriuose slėpėsi šimpanzių ir gorilų šeimynos. Paklaikusios iš baimės beždžionės šokdavo žemyn. Čia jos buvo gaudomos ir lazdomis varomos į narvus. Kad būtų galima tęsti slaptus eksperimentus, 1929 metais Kremlius nusprendė įsteigti beždžionių veislyną pačioje SSRS. Jis buvo atidarytas Suchumyje, Gruzijoje. Tik po keliasdešimties nesėkmingų eksperimentų I.Ivanovas suvokė, kad jam nepavyks sukurti beždžionės-kareivio. 1930 metų gruodžio 13 dieną NKVD areštavo mokslininką. Jam pateikė standartinį tais laikais kaltinimą: "talkininkavimu buržuaziniams internacionalizmui" ir "antivalstybine veikla". Nebaigęs atlikti paskirtos bausmės (penkerių metus gulago ir ištrėmimo į Kazachstaną), I.Ivanovas 1932 metais mirė. Tik 1991 metais, kai iširo Sovietų Sąjungai, beždžionių veislynas, kuriame mėginta reprodukuoti žmogų, Suchumyje buvo uždarytas. Dabar toje vietoje įrengtas vaikų parkas.

Å altinis: NEWSru.com

2005-12-21Antibiotikai-veteranai neretai būna neveiksmingi
Tokie antibiotikai-veteranai, kaip penicilinas ir amoksicilinas, gana dažnai būna neveiksmingi, pranešė tyrimą JAV atlikę mokslininkai. Ročesterio universiteto ekspertai ištyrė 11 500 vaikų, sirgusių streptokokinėmis gerklės infekcijomis, gydymo duomenis.Ketvirčiui vaikų, gydytų penicilinu ir 18 proc. amoksicilinu gydytų vaikų per kelias pirmas gydymo savaites prireikė kitokio gydymo būdo. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad 14 proc.vaikų, kurie buvo gydomi senesnių kartų cefalosporinais, prireikė kitokio gydymo. Tuo tarpu gydant infekcijas naujesnės kartos cefalosporinais cefpodoksimu ir cefnidiru pas medikus su prašymu skirti kitokį gydymą grįžo tik 7 proc. vaikų. Mokslininkai mano, kad vaistų efektyvumą gali mažinti kitos gerklėje gyventi galinčios bakterijos. Taip atsitinka dėl to, kad bakterijos gamina fermentus, vadinamus beta-laktamazėmis, kurios gali inaktyvuoti peniciliną ir amoksiciliną.
Streptokokai tokių fermentų negamina – bet tikėtina, kad gerklėje gali apsigyventi kitos tokiu sugebėjimu pasižyminčios bakterijos, inaktyvuojančios vaistus dar iki tol, kai šie pradeda veikti. Retkarčiais neefektyvūs gali būti bet kurie vaistai, bet gydytojai vaistus, kurie nesuveikia vieną kartą iš keturių, turėtų vertinti kaip nepriimtinus.
Mokslininkai įspėjo, kad dažniau naudojant naujesnius antibiotikus streptokokinei gerklės infekcijai gydyti gali padidėti atsparių jiems padermių kiekis, o tai savo ruožtu gali sumažinti vaistų efektyvumą prieš platų bakterijų spektrą.
Å altinis: news.bbc.co.uk

2005-12-20Sunkiai pastojančios moterys dažniau susilaukia berniukų
Moterys, kurioms tenka ilgiau laukti siekiant pastoti, berniukų susilaukia dažniau nei tos moterys, kurios būna apvaisinamos be daug pastangų, pranešė naują tyrimą atlikę mokslininkai. Iš 500 moterų, kurių bandymai pastoti truko ilgiau nei metus, 58 proc. susilaukė berniukų, rašoma Olandijoje atlikto tyrimo ataskaitoje. Iš 4800 moterų, kurios pastoti stengėsi trumpiau nei metus, berniukų susilaukė tik 51 procentas. Kiekvienus papildomus metus, kai nesėkmingai stengiamasi pastoti, tikimybė susilaukti berniuko padidėja po 4 proc., apskaičiavo mokslininkai.Tyrimui vadovavęs Mastrichto universiteto (Olandija) epidemiologas Lucas Smitsas įsitikinęs, kad šie rezultatai patvirtina teoriją, jog vyriškąją Y chromosomą saugantys spermatozoidai plaukia greičiau nei spermatozoidai su moteriškąja X chromosoma, bei kad „berniukų“ spermatozoidai per klampias gimdos kaklelio gleives gali keliauti lengviau. Akstesni tyrimai parodė, jog skirtingų moterų gimdos kaklelio gleivės yra nevienodo klampumo ir kad sunkiau pastoja tos moterys, kurių gleivės yra klampesnės. Daugelis gyvūnų sugeba įtakoti savo būsimų palikuonių lytį priklausomai nuo to, kokios kokybės yra partneris bei kiek palanki yra aplinka. Evoliuciniai biologai mano, kad tai padidina palikuonių tikimybę išgyventi.
Pavyzdžiui, viena teorija byloja, kad žemo socialinio statuso gyvūnai, kuriems poruotis tenka rečiau, dažniau susilaukia moteriškos lyties palikuonių. Taip yra dėl to, kad patino auginimas ir auklėjimas energijos atžvilgiu yra brangesnis. Patelės auginimas sunkesniais laikais yra patikimesnis būdas perduoti genetinį palikimą vėlesnėms kartoms, nors poligamiškų gyvūnų rūšyse yra tikimybė, kad patinai susilauks daugiau palikuonių nei patelės. Yra žinoma, kad vyriškos lyties atstovams nuo pastojimo momento būdinga didesnė mirties tikimybė, taigi, siekiant užtikrinti, kad sunkiais laikais populiacijoje būtų pakankamas kiekis vyriškos lyties atstovų, motinos lyčių gimstamumo santykį gali palenkti berniukų pusėn. Naujasis tyrimas verčia manyti, kad norint tapti vyru yra netgi daugiau kliūčių, kurias būtina peržengti, nei manyta anksčiau – taip pat ir šiek tiek griežtesni reikalavimai iš motinos pusės dar iki pastojimo.

Å altinis: www.newscientist.com

2005-12-19Kava be kofeino gali būti kenksminga širdies veiklai
Kava be kofeino gali padidinti "blogojo" MDL cholesterolio kiekį, didindama specifinio kraujo riebalų tipo kiekį, o šie susiję su metaboliniu sindromu. Tai atskleista naujo tyrimo metu, kuriame dalyvavo 187 žmonės, atsitiktinai suskirstyti į tris grupes: viena gėrė nuo trijų iki šešių puodelių kavos per dieną; kita gėrė nuo trijų iki šešių puodelių kavos be kofeino per dieną; o trečia - kontrolinė - grupė kavos negėrė. Tyrimui vadovavo med. dr. H. Robert Superko. Tyrimo dalyviai gaudavo populiarią jų šalyje kavą su kofeino ar be jo, kurią turėjo patys ruošti pagal tam tikrą instrukciją, ir galėjo gerti tik šią kavą. Visi dalyviai gėrė tik juodą kavą. Kava su kofeinu ir kava be kofeino skiriasi tarpusavyje ne tik paties kofeino buvimu ar nebuvimu. Kava su kofeino ir be jo dažnai gaminama iš skirtingų pupelių rūšių. Kava su kofeinu kilusi iš pupelių rūšių, vadinama Arabija kava, o daugelis kavos be kofeino rūšių gaminamos iš Robusta kavos. Kofeino atskyrimo proceso metu gali būti išskiriami ir flavonoidai bei kiti ingredientai, suteikiantys kavai specifinį kvapą ir skonį. Taigi, kavos be kofeino gamybai dažnai naudojamos pupelės, turinčios stipresnį kvapą ir skonį. Tyrėjai matavo kofeino koncentraciją dalyvių kraujyje, taip pat nustatė pagrindinius širdies geros veiklos indikatorius prieš tyrimą ir po trijų mėnesių. Jie norėjo aiškiai parodyti kavos su kofeinu ir be kofeino vartojimo efektus pagrindiniams metabolinio sindromo rodikliams, o šis sindromas tarsi apima daugelį žalingų širdies sveikatai rizikos faktorių. Mokslininkai matavo kraujo spaudimą, širdes ritmą, KMI, bendrą cholesterolio kiekį, trigliceridų, DDL ("gerojo" cholesterolio), insulino kiekį, gliukozės koncentraciją ir kitus rodiklius. Tyrėjai nerado jokių žymių skirtumų tarp trijų grupių, tirdami insulino ir gliukozės koncentraciją ar kitus svarbesnius rizikos faktorius. Tačiau jie nustatė, kad praėjus trim mėnesiams toje grupėje, kuri gėrė kavą be kofeino, padidėjo riebalų rūgščių kiekis, o jos skatina mažo tankio lipoproteinų gamybą. Superko teigimu, yra labai didelis skirtumas tarp kavos su kofeino ir kavos be kofeino vartojimo, ir būtent kava be kofeino gali skatinti širdies ligų vystimąsi.
Å altinis: Eureka Alert

2005-12-18Jūrų moliuskai puolami plėšrūnų į pagalbą pasitelkia savo cheminį ginklą
Puolant plėšrūnams, jūrų šliužai ginasi nuo šių, į vandenį išskirdami galingą rašalinį skystį, susidedantį iš vandenilio peroksido, amoniako ir kelių rūgščių. Tyrėjų komanda nustatė, kad šios išskyros yra gaminamos iš įprastų inertinių cheminių medžiagų, esančių atskirose šliužų liaukose. Tyrėjų komanda, vadovaujama Džordžijos universiteto biologo Charles Derby, tyrė rašaliniame skystyje ir jūrų moliuskų Aplysia liaukose esančias chemines medžiagas: L-liziną, L-argininą ir fermentinį baltymą, vadinamą escapinu. Ankstesniais tyrimais Derby komanda nustatė, kad escapinas dalyvauja cheminėje reakcijoje su L-lizinu ir L-argininu, kuomet ir susidaro apsauginis skystis. Panaudojant įvairias chemines medžiagas ir molekulinę techniką, mokslininkai nustatė, kad opalinėje liaukoje iš L-lizino ir L-arginino susidaro lipnus baltas išskyrų komponentas, o kitoje liaukoje yra escapino, ir čia gaminamas purpurinį dažas. Aplysia organizme nekenksmingos medžiagos būna atskirai, jos išskiriamos į mantijos ertmę vienu metu, kada to reikia. Toks mechanizmas užtikrina moliuskams galimybę pasprukti nuo juos puolančių plėšrūnų.
Ankstesniais tyrimais Derby ir jo kolegos nustatė išskiriamą skystį turint antimikrobinių savybių, atsirandančių dėl cheminės reakcijos tarp escapino ir L-lizino. Dabar mokslininkai tiria šį cheminį procesą. Antimikrobinės savybės galbūt reikalingos, norint apsisaugoti nuo plėšrūnų. Tačiau gali būti, kad skystis veikia kaip antimikrobinė priemonė, padedanti moliuskui apsaugoti savo žaizdas nuo infekcijos.
Derby komanda, kuri atrado escapiną ir turi laikiną jo genetinės sekos patentą, siekia ištirti baltymą ir ieškoti jo, kaip antimikrobinio junginio, pritaikymo medicinoje ir jūros pramonėje.
Å altinis: Science Daily

2005-12-17Šaukštas cukraus kai kuriems vaikams leidžia jaustis gerai
Niekam nėra paslaptis, kad vaikai mėgsta saldumynus ir saldžius gėrimus. Taip pat žinoma, kad saldumynai vaikams veikia kaip analgetikas, mažindamas jų skausmo suvokimą. Mokslininkai iÅ¡ Monelio cheminių pojūčių centro praneÅ¡a, kad saldumynų nuskausminantis efektas priklauso ir nuo to, kaip vaikai mėgsta saldumynus, ir nuo vaikų svorio. 'Kai kurie vaikai mėgsta saldumynus ne vien todėl, kad jiems patinka saldus skonis, bet ir dėl to, kad saldumynai leidžia jiems gerai jaustis. Tyrimo metu sacharozės tolerancija buvo tiriama 198 vaikams, skirstant juos į grupes nuo 5 iki 10 metų, bei jų motinoms. Nustatyta, kad vaikai labiau mėgsta didesnę sacharozės koncentraciją, nei suaugusieji. Jų mėgstama sacharozės koncentraciją atitinka maždaug 11 arbatinių Å¡aukÅ¡telių cukraus stiklinėje vandens. Nustatyti ir individualÅ«s skirtumai amžiaus grupėse. Apie pusė vaikų ir ketvirtadalis motinų labiau vertino 24 proc. sacharozės koncentraciją (14 arb.Å¡. stiklinėje vandens) ar didesnę. Norint įvertinti atsaką į skausmą, tyrėjai naudojo klasikinį modelį, žinomą kaip Å¡alčio testą: buvo matuojama, kiek ilgai asmenys gali iÅ¡laikyti savo rankas Å¡altoje (10ºC) vandens vonioje. Å alčio testas buvo kartojamas dukart: pirmiausia asmenims, turintiems 24 proc. sacharozės tirpalą burnoje, antrą kartą - su vandeniu burnoje. Normalaus svorio vaikams skausmą mažinančios sacharozės savybės buvo susiję su tuo, kaip labai vaikai mėgsta saldumynus: sacharozė labiau mažino skausmo suvokimą tiems vaikams, kurie mėgsta didesnes sacharozės koncentracijas. Vis dėlto, sacharozės, kaip analgetiko, efektyvumas, buvo mažesnis vaikams, turintiems antsvorį. Skirtingai nuo vaikų, sacharozės nuskausminantis poveikis motinoms nepasireiÅ¡kė.
Å altinis: Science Daily

2005-12-16„Trojos ląstelės“ gamins vaistus smegenyse
Mokslininkai, genetiškai modifikavę ląsteles taip, kad šios sugebėtų pereiti hematoencefalinį barjerą, sugebėjo apsaugoti ir regeneruoti smegenų dalį, kuri buvo pažeista Parkinsono ligos. Tyrimas buvo atliktas su gyvūnais, bet manoma, kad tokiu pačiu metodu ateityje būtų galima gydyti ir žmonių smegenų veiklos sutrikimus. Hematoencefalinis barjeras apsaugo smegenis nuo šalingų medžiagų patekimo, bet taip pat nepraleidžia ir vaistų, todėl anksčiau bandant sukurti gydymo būdą vaistai buvo švirkščiami tiesiai į smegenis. Mokslininkai sukūrė alternatyvą – implantuojamas ląsteles, kurios atlieka Trojos arklio vaidmenį ir vaistus gamina būdamos neįžengiamoje smegenų tvirtovėje. Mokslininkai paėmė žmogaus nervinių ląstelių pirmtakių (žNLP) iš 10-15 savaičių amžiaus embrionų. Šios ląstelės yra panašios į kamienines, bet jau yra diferencijavęsi į specifines nervines ląsteles. Tuomet paimtos ląstelės buvo genetiškai modifikuojamos taip, kad jose būtų sintetinamos molekulės, vadinamos glijos išskiriamu neurotrofiniu faktoriumi (GINF). Šios molekulės smegenų natūraliai gaminamos nuo aštuntos žmogaus embriono vystymosi savaitės, bet kai pasiekiama dvidešimta nėštumo savaitė, tai GINF sintezė visiškai nutraukiama. Ankstesniais tyrimais įrodyta, kad GINF pagerina dopaminą gaminančių ląstelių gyvybingumą ir funkciją. Šios ląstelės nyksta sergant Parkinsono liga. Pelėms ir beždžionėms buvo dirbtinai sukelti ligos simptomai sunaikinant 70 proc. jų dopaminą gaminančių ląstelių vienoje smegenų pusėje. Po dešimties dienų į gyvūnų smegenų sritį, vadinamą dryžuotuoju branduoliu, buvo sušvirkšta genetiškai modifikuotos žNLP. Praėjus penkioms savaitėms buvo stebėtas ryškus skirtumas tarp gyvūnų, kurie buvo gydomi modifikuotomis ląstelėmis ir kontrolinės grupės gyvūnų, kurie gydomi nebuvo. „Ląstelės ne tik gamino GINF kaip mažas siurblys, bet šios molekulės taip pat nukeliavo į smegenų sritį, kur yra juodoji materija. Mokslininkai eksperimentavę su GINF injekcijomis į Parkinsono liga sergančių pacientų smegenis, sakė, kad tyrimas yra perspektyvus. Ląstelių pirmtakių panaudojimas yra didžiulė pažanga. Dėl to mažės bet koks imuninis atsakas ir bus gaminama daugiau biologiškai aktyvaus GINF.
Å altinis: www.newscientist.com

2005-12-15Geopatogeninis spinduliavimas neigiamai veikia sveikatą
„Erzinančios linijos", apie kurias prabilta XVIII amžiaus pradžioje, apima visą žemės rutulį. Linijos, į kurias reaguoja paprasta virgulė, išnyra iš žemės paviršiaus ir visiškai nesusilpnėdamos kyla labai aukštai, net per visus daugiaaukščio pastato aukštus. Jomis „kursuoja" patogeninė žemės energija, skrodžianti viską, kas tik pasitaiko kelyje. Geopatogeninis spinduliavimas padengia žemės paviršių net keliais tankiais energiniais tinklais. Ilgai būnant tokio spinduliavimo zonoje neigiamai veikiama žmogaus sveikata, tačiau šiuolaikiniai miestų projektuotojai ir statytojai labai dažnai į tai neatsižvelgia. Nuo naikinamojo poveikio gelbsti tai, kad organizmas turi gana stiprią energinę apsaugą. Mokslininkų manymu, po trejų miegamosios vietos buvimo geopatogeninėje zonoje metų net atspariausias žmogus sunegaluos: susirgs onkologine, nervų ar psichikos liga, bus pakenkta jo pusiausvyros aparatui. Ištyrus 500 nuo onkologinių ligų mirusių asmenų miego vietas nustatyta, kad jie visi be išimties miegojo geopatogeninėse zonose. Visai neseniai susiformavo tokia disciplina - geopatologija. Ji nagrinėja gruntinio spinduliavimo poveikio biologinius efektus ir zonas. Manoma, mūsų laikais apie 40 proc. miego ir 26 proc. darbo vietų yra geopatogeninėse zonose. Todėl žmonės, norintys gyventi sveikai, rinkdamiesi miego ir darbo vietas, turi atsižvelgti į geopatogeninius dalykus. Patys kenksmingiausi žmogaus sveikatai - patogeninių linijų susikirtimai. Pražūtį lemiantis Bermudų trikampis ir yra tokių linijų susikirtimo vieta. Klajojančios žemės srovės atsiranda kylant civilizacijos lygiui - elektrifikuotas transportas, aukštos įtampos linijos, transformatorinės, elektros generatoriai ir pan. Neigiamai žmogų veikia ir televizorių ekranai bei kompiuterių monitoriai. Dėl jų daugelis skundžiasi galvos, raumenų, stuburo skausmais, akių Energijos galima gauti iš medžių. Dauguma jų turi nemažas bioenergijos atsargas, tad gali jomis pasidalyti. Šiuo požiūriu geriausi - ąžuolas, pušis, akacija, klevas, beržas, šermukšnis. Pušies energija „sunki", todėl krautis iš jos nelabai patartina širdininkams. Beržas savo energiją atiduoda tik išrinktiesiems. Apie medžius donorus 5-6 metrų atstumu neauga kiti medžiai, nes jų stipri energija gožia kitus. Priėjus prie medžio būtina pasisveikinti, tada nugara ir galva prisiliesti prie kamieno, užsimerkti ir įsivaizduoti, kaip teka energija. Taip pastovėti reikia 5-7 minutes. Energinį lauką dar galima koreguoti kristalais, spalvomis, kvapais, garsais, muzika, gamtos garsais.
Šaltinis: žurnalas "Sveikata ir grožis"

2005-12-14Vyrai irgi serga krūties vėžiu
„Priblokštas ir šokiruotas“ - taip savo būseną apibūdino vyrai, sužinoję, kad serga krūties vėžiu - liga, kuria jie anksčiau niekada nesitikėję sirgti. Kol kas mažai žinoma apie tai, kaip vyrai susidoroja su krūties vėžiu. Šiuo metu mokslininkė Pituskin iš Albertos universiteto Slaugos fakulteto tiria, ką vyrai ir moterys patiria, sužinoję, kad serga krūties vėžiu. Albertos Vėžio registre užfiksuoti 125 atvejai, kuomet vyrams nuo 44 iki 85 metų diagnozuotas krūties vėžys. Pituskin tyrime dalyvavo 20 vyrų. Jaunoji mokslininkė nustatė labai įvairias reakcijas, kurios pasireiškia sužinojus diagnozę - nuo problemos slėpimo iki noro patarinėti kitiems. Vienas vyras pradėjo savo misiją šviesti žmones ir pasiekė tokį lygį, kad net pakeldavo savo marškinius ir perspėdavo kitus vyrus, kad taip gali atsitikti ir jiems. Kitas vyras apibūdino save visiškai supjaustytu˙ ir nepatraukliu moterims. Keletas vyrų teigia nebegalintys plaukti ar vaikščioti be marškinių dėl sulaukiamo kitų žmonių dėmesio. Augant vyrų, sergančių krūties vėžiu, skaičiui, Pituskin tikisi paskatinti labiau susirūpinti šia liga ir ne tik paskatinti vyrus dažniau lankytis pas gydytojus, bet ir daugiau apšviesti sveikatos priežiūros specialistus, kurie ligą gali diagnozuoti per vėlai. Ji taip pat teigė, kad vyrai taip pat turėtų dalyvauti krūties vėžio klinikiniuose tyrimuose, kadangi šiuo metu atliekamuose vaistų ar gydymo nuo vėžio tyrimuose dalyvauja tik moterys.
Å altinis: Medical News Today

2005-12-13ŽIV sergančių skaičius pasiekė didžiausią iki šiol buvusį
Tyrimo duomenimis šiuo metu su ŽIV virusu visame pasaulyje gyvena 40,3 milijonai žmonių, apie 5 milijonai iš jų užsikrėtė 2005 metais. Įspėjama, kad epidemijos Rytų Europoje ir Centrinėje bei Rytų Azijoje auga. Tačiau tyrimo ataskaitoje dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad tam tikrose grupėse sergančiųjų skaičius sumažėjo, pavyzdžiui, tarp sekso paslaugas teikiančių asmenų Tailande ir Kambodžoje. Kitos grupės, kuriose švietimas ir prevencijos pastangos padėjo sumažinti užsikrėtusių ŽIV skaičių, yra jauni Ugandos gyventojai, intraveninius narkotikus naudojantys asmenys Ispanijoje ir Brazilijoje ir homoseksualūs vyrai visose Vakarų šalyse. Ataskaitoje teigiama, kad 2005 metais daugiau nei 3 milijonai žmonių mirė nuo ligų, susijusių su AIDS, daugiau nei 500000 iš jų buvo vaikai. Afrikos Sacharos regionas vis dar labiausiai kenčia nuo ŽIV/AIDS. Šiame regione gyvena du trečdaliai asmenų, sergančių ŽIV (25,8 milijonai). 2005 metais šiame regione nuo ligų, susijusių su ŽIV mirė 2,4 milijonai žmonių, o dar 3,2 milijonai užsikrėtė šiuo virusu. Gerokai pagerėjo ŽIV gydymas, nes vaistai nuo šios ligos dabar pasiekia daugiau žmonių visame pasaulyje. Dabar gydomi yra ne tik turtingų Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos šalių gyventojai. Gydymo pasiekiamų teritorijų dalis Argentinoje, Brazilijoje, Čilėje ir Kuboje dabar viršija 80 procentų. Tačiau situacija vis dar sudėtinga neturtingiausiose pasaulio šalyse. 2005 metų viduryje geriausiu atveju vienas iš 10 afrikiečių ir vienas iš septynių azijiečių gaudavo jiems būtinus vaistus. AIDS epidemija kol kas pralenkia pasaulinius mėginimus ją sustabdyti. Šioje srityje būtina pereiti nuo trumpalaikių projektų prie ilgalaikių. Reikia didesnių investicijų į saugaus sekso kampanijas homoseksualiems vyrams ir Afrikos gyventojams. Ši ataskaita primena, kad panašios kampanijos iš tiesų svarbios.
Å altinis: Visa UNaids ataskaita

2005-12-12Pažįstamos aplinkos prisiminimai išlieka ir po smegenų pažeidimo, kuris baigiasi rimta amnezija
Tiriant gyvūnus įrodyta, kad pažįstamos aplinkos prisiminimai išlieka ir po smegenų pažeidimo, kuris baigiasi rimta amnezija. Toronto mokslininkai tirdami žiurkių smegenis po pažeidimų įrodė, kad didžiulė erdvinės aplinkos patirtis padidina tikimybę, kad šie erdviniai prisiminimai bus išsaugoti po hipokampo pažeidimo, dėl kurio atsiranda rimta amnezija. Tyrimui vadovavo Dr. Gordon Winocur. Jau yra sukaupta daug mokslinių įrodymų, kurie leidžia manyti, kad hipokampo veikla yra lemiama mokymuisi ir naujų erdvinių prisiminimų atkūrimui bei navigacijai. Individai, kuriems ši zona pažeidžiama priepuolio ar galvos traumos metu, dažnai sunkiai mokosi naujos erdvinės informacijos savo aplinkoje. Tačiau jie gali nepakartojamai tiksliai prisiminti erdvinę informaciją, kurią sukaupė prieš traumą, pavyzdžiui, ankstesnį savo gyvenamąjį rajoną. Tyrimo metu mokslininkai sukūrė žiurkių kaimelį, kuris priminė žmonių gyvenamąją aplinką, nes norėjo įsitikinti, ar gyvūnai, turintys didžiulę erdvinę patirtį, kaip ir žmonės išsaugotų erdvinius prisiminimus po hipokampo pažeidimo. Žiurkių kaimelis buvo sukurtas su įvairiais keliais ir praėjimais, kai kurie iš baigdavosi apdovanojančiuose kambarėliuose´, kuriuose buvo maisto ir vandens. Žiurkės buvo padalintos į tris grupes: primoji gyveno šiame kaimelyje tris mėnesius, antroji negyveno kaimelyje, tačiau mokėsi jame orientuotis kartu su pirmosios grupės žiurkėmis (ieškojo apdovanojančių kambarėlių), trečioji visai nepažino kaimelio. Po trijų mėnesių visoms trims žiurkių grupėms buvo atliktos operacijos, kurių metu pažeisti jų hipokampai. Tada buvo stebimi jų sugebėjimas orientuotis ir erdvinė atmintis, kol jos judėjo kaimelyje. Žiurkės, kurios visus tris mėnesius gyveno kaimelyje, lengvai rado kambarėlius su maistu. Tai pirmasis tyrimas pademonstravęs, kad gyvūnų ir žmonių hipokampo traumų atveju, stebimos vienodos erdvinės atminties išsaugojimo tendencijos. Net smarkiai pažeidus atminčiai svarbias smegenų zonas, kitos atminties formos yra išsaugomos ir galbūt net palaikomos kitų smegenų zonų. Tyrimo rezultatai leidžia vystyti tolimesnes terapijos strategijas, paremtas išlikusiomis kognityvinėmis funkcijomis, kurios galėtų padėti pažeistoms smegenų zonoms atgauti bent dalį savarankiškumo.
Å altinis: Science Daily

2005-12-11Pasiekta pažanga kuriant organinius saulės elementus
Sparčiai brangstant įprastinių rūšių kurui, vis daugiau mokslininkų imasi tyrinėti galimą alternatyvių ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. Nors tradiciniai saulės energijos elementai, pagaminti iš silicio, žinomi ir tobulinami jau ilgą laiką, kol kas sunkiai sekasi mažinti jų savikainą ir efektyvumą. Mokslininkų grupė iš Kalifornijos universtiteto (Los Angeles) paskelbė, kad jai pavyko sukurti organinį saulės elementų prototipą, naudojant gerokai pigesnes medžiagas - polimerus. Praktiškai tai specialiu šių mokslininkų atrastu lėto augimo būdu sukurta plėvelė, kuri yra patalpinama tarp dviejų elektrodų ir kuri turi fotoelektrinį efektą, tai yra šviesos fotonai gali joje išmušti elektronus, lygiai taip pat, kaip ir silicio saulės elementuose. Jeigu pavyktų pasiekti geresnį tokių elementų naudingumo koeficientą, jie labai praverstų nedaug energijos naudojanties elektronikos įrenginiams, tuo pačiu nedidinant jų kainos.
Å altinis: ABC News

2005-12-10Lietuvis – naujausio biotechnologijų išradimo bendraautorius
Mokslininkai, pasinaudoję įrankiais, kuriuos jiems suteikė gamtos chemija, sukūrė naują metodą, leisiantį jiems modifikuoti specifines DNR molekulės sekas. Šis metodas ne tik padės nustatyti, kokia yra DNR biocheminių kitimų įtaka, bet ir suteiks daug naujų galimybių atliekant medicininę diagnostiką bei bus naudingas nanobiotechnologijų srityje. Derindami chemiją ir biotechnologijas Biotechnologijų instituto Vilniuje mokslininkas Saulius Klimašauskas, bendradarbiaudamas su Organinės chemijos instituto Aachene (Vokietija) mokslininkais sukūrė grupę fermentų, kurie padeda prijungti įvairias chemines grupes prie DNR grandinės, keičiant jos funkciją. Tirti fermentai, vadinami DNR metiltransferazėmis, yra vieni iš įrankių, naudojamų įjungti arba išjungti genus. Prijungdamos paprastą atomų grupę – anglies atomą su prie jų prisijungusiais trimis vandenilio atomais (arba metilinę grupę) – prie tam tikrų bazių DNR sekoje, metiltransferazės gali išjungti geną. Metilinimo procesas labai svarbus embriono vystymosi metu, kancerogenezėje ir kituose procesuose, nes nuo jo priklauso geno ekspresija. Savo tyrime mokslininkai pademonstravo, kad visiškai neaukojant specifiškumo metiltransferazės iš tikrųjų gali būti panaudotos ir didesnėms cheminėms grupėms pernešti prie didelių DNR molekulių. Norėdami pademonstruoti metodo potencialą keisti DNR funkciją, mokslininkai modifikavo DNR tokioje pozicijoje, kuri blokavo kito fermento sugebėjimą prisijungti molekulę tam tikroje gamtos numatytoje vietoje. Paaiškėjo, kad mūsų pirmasis spėjimas – dvigubi arba trigubi anglies atomo ryšiai greta pernešamos grupės – padėjo išspręsti problemas, kurios neleido panašios reakcijos atlikti ankstesniuose tyrimuose. Pademonstruodami 4-5 anglies atomų ilgio grandinių pernašą mes pateikėme įrodymą, kad tolesnis pernešamų grandinių ilginimas iš esmės taip pat turėtų būti įmanomas. Mokslininkai išsiaiškino, kad dėl savo specifinės prigimties, priklausančios nuo amino rūgščių sekos, metiltransferazės pasižymi aiškiu pranašumu, lyginant su įprastais DNR žymėjimo metodais bei kitais biopolimerais.
Å altinis: www.sciencedaily.com

2005-12-09Rastas senovinis Egipto stiklo fabrikas
Vėlyvajame bronzos amžiuje stiklas buvo labai vertinamas ir labai gausiai naudojamas žmogaus sukurtuose meno kūriniuose. Buvo rasta daug įrodymų, kad ankstyvasis stiklo gaminimas prasidėjo Mesopotamijoje. Tačiau nesenas vietovės Egipte atidengimas rodo, kad šiame regione gyvenę žmonės taip pat buvo stiklo gamybos žinovai. Šis radinys verčia iš naujo pažvelgti į tai, kaip išsivystė gaminys ir kaip juo buvo prekiaujama. Buvo rasta daug žmogaus sukurtų gaminių, įskaitant keramikinius tiglius, kuriuose buvo daug stiklo likučių. Visas radinys buvo aptiktas Egipte, Nilo deltoje. Jis datuojamas apie 1250 metais prieš mūsų erą. Dirbiniai rodo, kad juos pagaminę žmonės dirbo didelėje aplinkoje, primenančioje fabriką ir visų pirma pakaitindavo žaliavas perdirbtuose alaus induose, o tada sugrūsdavo ir nuplaudavo gautą produktą. Antrame proceso etape stiklas buvo dažomas ir kaitinamas specialiuose tigliuose, kad galima būtų suformuoti rutuliukus, liejinius, kuriuos vėliau buvo galima perdirbti į dekoratyvinius daiktus. Didžioji dalis šioje vietovėje rasto stiklo buvo raudonas ir pagamintas sąlyginai techniško proceso metu, kuriame naudojamas varis. Mokslininkai pažymi, kad šis radinys patvirtina ir iš naujo iškelia stiklo vaidmens Egipto visuomenėje ir stiklo kaip prestižinės medžiagos, kuri buvo eksportuojama iš Egipto į Viduržemio regioną, klausimą.
Å altinis:Scientific American

2005-12-08Kompiuteriniuose modeliuose fulerenas deformuoja DNR
Futbolo kamuolio formos fulereno molekulės – bene žinomiausias junginys nanotechnologijų pasaulyje. Tikimasi, kad šios molekulės sukels revoliuciją medicinoje ir kompiuterių pramonėje. Nuo pat atradimo 1985 metais inžinieriai ir mokslininkai tiria šių molekulių savybes ir galimybes pritaikyti jas įvairioms naujoviškoms reikmėms. Vandenyje ištirpęs fulerenas yra pavojingas gyvybei. Pranešama, kad, remiantis kompiuterinio modeliavimo rezultatais, vandens aplinkoje fulereno molekulės jungiasi prie DNR molekulių spiralių ir jas deformuoja, o tai gali sutrikdyti biologinę DNR funkciją bei yra galima ilgalaikių neigiamų efektų žmonėms ir kitiems gyviesiems organizmams priežastis. Atsižvelgiant į modeliavimo rezultatus galima manyti, kad šios apvalios molekulės yra potencialiai pavojingos. Fulerenas gali pasižymėti neigiamu poveikiu DNR molekulių struktūrai, stabilumui ir biologinei funkcijai. Šis atradimas yra šiek tiek stebėtinas, nors jau ir anksčiau tyrimais įrodytas fulereno toksiškumas ląstelėms, o taip pat nustatyta, kad ši medžiaga gali patekti į žuvų smegenis. Priklausomai nuo DNR formos, 60 anglies atomų molekulė (C60) gali jungtis prie DNR molekulės galo ir nutraukti svarbius dvigubos grandinės vandenilinius ryšius. Be to, fulerenas gali jungtis ir prie DNR grandinės mažųjų šoninių griovelių, dėl ko smarkiai keistųsi gyvybinę informaciją koduojančių molekulių struktūra, jos žymiai pasvirtų į vieną šoną. DNR molekulių pažeidimas dar ryškesnis būna tada, kad viena dviguba grandinė skyla į dvi viengubas grandines – tai vyksta dalijantis ląstelėms arba tuomet, kai nuo grandinės „nurašoma“ informacija, reikalinga baltymų gamybai. Stipriausiai fulerenas jungiasi prie viengubos DNR grandinės ir labiausiai ją deformuoja bei pažeidžia. Taip pat fulerenas jungiasi ir prie „B“ formos dvigubos DNR grandinės, bet šis prisijungimas bendros DNR molekulės struktūros nekeičia. Ši situacija turėtų būti ištirta išsamiau.
Mokslininkai kol kas negali pasakyti ar šis rūpestį keliantis fulereno jungimasis prie DNR vyktų ir gyvame organizme.

Å altinis: www.eurekalert.org

2005-12-07Dopamino blokatoriai blokuoja ir ištikimybę
Prerijų pelėnus tyrę mokslininkai pareiškė, kad amžinos meilės paslaptis slypi specifinėje smegenų srityje, kurią aktyvuoja smegenų cheminis junginys dopaminas. Šie graužikai paprastai visą gyvenimą nugyvena monogamiškoje šeimynoje ir poruojasi tik su vienu partneriu, bet mokslininkai nustatė, kad manipuliuodami tam tikrais dopamino receptoriais specifinėse smegenų srityse jie gali nutraukti šeimyniškus pelėnų santykius ir netgi paskatinti pelėnus būti neištikimais. Floridos valstijos universiteto mokslininkai tyrė „meilės romanus“, kurie vyksta tarp prerijų pelėnų. Kartą susiporavę pelėnų patinėliai ne tik teikia pirmenybę savo pirmosios išrinktosios kompanijai, bet ir būna agresyvūs kitoms, „neužimtoms“, patelėms. Tuo tarpu patelių prisirišimas būna ne ką mažesnis – jos savo priešiškumą rodo visiems besidomintiems patinams. Mokslininkai nustatė, kad po pirmojo poravimosi akto į požievinį smegenų branduolį nucleus accumbens išskiriamas didelis kiekis neurotransmiterio dopamino. Yra žinoma, kad ši smegenų sritis svarbi elgesio motyvacijai ir priklausomybių vystymuisi. Mokslininkai taip pat nustatė, kad dar nesiporavusiam patinui sušvirkštus D-2 aktyvuojančio junginio, jis tuo pat sudarydavo ilgalaikius ryšius su artimiausia patele, net jei ji ir nebuvo lytiškai aktyvi ir nebuvo poruojamasi. Ši injekcija taip pat skatino ir agresiją kitų patelių atžvilgiu, net ir tuomet, kai jos atvirai siūlė lytinius santykius. Tuo tarpu D-1 aktyvavimas santykių nepatyrusiems patinams apskritai neleido jiems sudaryti kokių nors ryšių su patele. Dopamino receptorių veiklos trikdymas vartojant narkotikus taip pat gali tapti nepageidaujamų šalutinių poveikių priežastimi. Tokie narkotikai kaip kokainas šią smegenų sritį gali reorganizuoti taip, kad ji nebegalėtų normaliai reaguoti į įprastus signalus. Nenuostabu, kad žmonės, ilgą laiką gyvenantys stabiliose šeimose, rečiau pripranta prie narkotikų.
Å altinis: www.newscientist.com

2005-12-06Gausus trąšų naudojimas gali amžiams pakeisti ežerus
Naujo tyrimo duomenimis, plačiai paplitęs daug fosforo turinčių trąšų naudojimas pramoniniame žemės ūkyje pakeičia netoliese esančių ežerų cheminę sudėtį. Net jei natūralus gamtinis šių elementų indėlis yra gerokai sumažinamas, rezultatai rodo, kad poveikis gali būti jaučiamas ištisus dešimtmečius. Styvenas R. Karpenteris (Stephen R. Carpenter) iš Viskonsino - Madisono universiteto sukūrė susikaupusio fosforo aplink Mendota ežerą (tai gėlo vandens telkinys Madisone, Viskonsino valstijoje) modelį. Šio ežero baseine apie 80 procentų žemės yra naudojama žemės ūkio veiklai. Styvenas R. Karpenteris atkreipia dėmesį į tai, kad visame pasaulyje vyrauja tokios pat tendencijos ir leidžia manyti, kad šio tyrimo rezultatai gali būti taikomi daugeliui kitų panašių ežerų visame pasaulyje. Į dirvožemį dėl žmogaus veiklos pakliūna gerokai daugiau fosforo, nei patektų natūraliomis gamtinėmis sąlygomis. Kai ežero vandenyje atsiranda per daug maistinių medžiagų, vandens dumbliai gali imti augti taip greitai, kad dėl jų gausos deguonies nebegaus kiti ežero gyventojai, įskaitant ir žuvis. Šis procesas, vadinamas eutrofikacija, gali tęstis ištisus metus. Iš tiesų paprastas Styveno R. Karpenterio modelis leidžia manyti, kad eutrofinė ežerų būklė gali trukti šimtus metų. Intensyvus trąšų naudojimas prasidėjo maždaug praeito amžiaus viduryje, o eutrofikacija tuo metu iškilo kaip sąlyginai nauja gamtos apsaugos problema. Be to, tyrimo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad vandens baseine atsiranda labai didelis kiekis fosforo, kuris dar nėra patekęs į ežerą, todėl jau dabar turėtų būti imtasi veiksmų reguliuojant dirvožemio būklę ir stabdant eroziją, kad galima būtų pagerinti vandens kokybę.
Å altinis: Scientific American

2005-12-05Našlaičių kūdikių hormonai sutrinka praėjus keletui metų po įvaikinimo
Našlaičių gyvenimas sudėtingas, ypatingai Rytų Europoje, kur valstybinių institucijų rūpinimasis kartais apsiriboja maitinimu ir pervystymu su minimaliu bendravimu. Šis nesirūpinimas gali padaryti didžiulę emocinę ir fizinę žalą, ypač didelės įtakos turinčią vaiko neurobiologijai. Naujo tyrimo duomenimis, iš tokių institucijų įvaikinti vaikai, kurie naujuose namuose praleidžia tris metus, vis dar turi sumažėjusį kiekį hormonų, kurie be kitų dalykų siejami su prisirišimu, rūpinimusi, bendravimu ir streso reguliavimu. Naudodami šlapimo pavyzdžius mokslininkai nustatė, kad įvaikinti našlaičiai turi gerokai mažiau vazopresino - hormono, kuris vaidina svarbų vaidmenį atpažįstant šeimos narius. Tyrimo autoriai teigia, kad turėjo retą galimybę stebėti vaikus, kurie augo ypatingai nenormalioje socialinėje aplinkoje, kur jais nebuvo įprastai rūpinamasi. Šio eksperimento rezultatai leidžia manyti, kad netipiškas įprastinių mechanizmų funkcionavimas gali paaiškinti, iš kur atsiranda vaikų, kuriais buvo per menkai rūpinamasi, socialinės ir emocinės problemos. Mokslininkai perspėja, kad tai nereiškia, jog vaikai visiškai negali sukurti normalių santykių, tačiau tai gali paaiškinti, kodėl jie vienodai reaguoja į nepažįstamuosius ir į savo naujas šeimas, kodėl jiems sunku susidraugauti. Tyrėjų nuomone, šiuo atveju biologinis pagrindas gali paaiškinti socialines problemas ir padėti rasti būdus, kaip jas spręsti.
Å altinis: Scientific American

2005-12-04Klimato kaita gali pakeisti Europos žemėlapį
Europos aplinkos agentūra skelbia, kad besikeičiantis klimatas ateityje gali pakeisti ir viso žemyno žemėlapį. Pirmą kartą įvertinusi per 30 valstybių aplinkos būklę agentūra konstatavo, kad Europoje tokio masto klimato pokyčių kaip dabar nebuvo penkis tūkstančius metų. Specialistai palygino 25 Europos Sąjungos šalių, taip pat Bulgarijos, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Rumunijos, Turkijos ir Šveicarijos aplinkos būklę. Kaip nerimą keliančią jie įvardijo žemyno biologinės įvairovės, jūrų ekosistemų, žemės ir vandens išteklių padėtį bei oro kokybę. Tačiau, anot jų, didžiausius pokyčius ateityje lems su klimato kaita susijusios problemos. Tęsiantis dabartinėms tendencijoms, per artimiausius dešimtmečius gali išnykti net trys ketvirtadaliai Šveicarijos sniegynų. Drauge su naujausiomis Europos aplinkos būklės perspektyvomis šiandien pristatomas ir panašus aplinkosaugos sritis apžvelgiantis leidinys apie Lietuvą.
Å altinis: elibrary

2005-12-03Stebėtas kavos poveikis smegenims
Atlikus naują tyrimą paaiškėjo, kad kava, veikdama smegenų žievės kaktinę sritį, pagerina trumpalaikę atmintį ir padidina reakcijos greitį. Norėdami ištirti, kaip smegenys aktyvuoja skirtingas smegenų sritis, mokslininkai funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) metodu stebėjo 15 savanorių smegenis. Kofeinas veikia aukštesnes smegenų funkcijas per tiesioginį poveikį tam tikroms smegenų sritims. Prieš tyrimą tiriamieji pasninkavo nuo 4 iki 6 valandų, o kavos ir nikotino buvo nevartoję bent parą. Tuomet jiems buvo duota išgerti po puodelį stiprios kavos, kurioje buvo 100 mg kofeino, arba placebo gėrimą be kofeino. Po 20 minučių visiems dalyviams buvo atliktas smegenų fMRI tyrimas, o tiriamieji jų smegenų veiklos stebėjimo metu atlikinėjo atminties ir susikaupimo reikalaujančius testus. Po kelių dienų eksperimentas buvo pakartotas, bet kiekvienas tiriamasis gavo ne tokį gėrimą, kokį buvo gavęs anksčiau. Atminties testų metu dalyviams greitai buvo rodoma didžiųjų raidžių seka, o tuomet ekrane žybtelėdavo viena raidė ir būdavo užduodamas klausimas, ar ta raidė yra tokia pati, kaip ir priešpaskutinė prieš tai matytos sekos raidė. Suaktyvėjo visų tiriamųjų darbinės atminties smegenų sritis. Bet kofeino gavusiųjų asmenų tam tikrų kaktinės žievinės srities dalių aktyvacija buvo kur kas didesnė. Tos sritys atsakingos už dėmesį, susikaupimą, planavimą, stebėjimą ir „vykdomąją atmintį“. Mokslininkas pabrėžė, kad šis tyrimas yra išankstinis, jis dar nežino, kaip ilgai kava veikia atmintį arba kokie yra kiti kavos poveikiai smegenims.
Å altinis: www.newscientist.com

2005-12-02Škotijoje gyveno žmogaus dydžio skorpionas
Vienas mokslininkas, Škotijoje tyręs 330 mln. metų senumo pėdsakus viename smiltainio sluoksnyje, mano, kad juos paliko žmogaus dydžio vandens skorpionas. Milžiniškas šešiakojis gyvūnas buvo maždaug 1,6 m ilgio ir vieno metro pločio. Šešių metrų ilgio takas buvo aptiktas išsikišusiame smiltainio, kuris prieš 330 mln. metų veikiausiai susidarė netoli jūros ir buvo minkštos gipso konsistencijos, sluoksnyje. Pėdsake matyti kryžiaus formos įspaudai, likę nuo skorpiono galūnių, ir vingiuota šliūžė, kurią, kaip manoma, paliko jo uodega. Lėtas judėjimas ir užpakalinės kūno dalies vilkimas rodo, kad gyvūnas nebuvo judrus ir veikiausiai ėjo iš vandens. Šis radinys yra unikalus ne tik dėl milžiniško artropodo dydžio, bet ir dėl įrodymo, kad ši bestuburių rūšis galėjo išgyventi ir ne vandenyje.
Iki šiol vieninteliai aukštesnio tipo gyvūnai, kurie, kaip manoma, toje eroje persikėlė iš jūros į žemę, buvo ankstyvieji tetrapodai - stuburiniai gyvūnai su keturiomis kojomis.

Å altinis: elibrary

2005-12-01Meilės molekulė jausmus užtikrina ne ilgiau kaip metams
Meilė – skubėk ją kuo geriau išnaudoti per medaus mėnesį. Jūsų pulsas dažnėja, ima drebulys, kyla euforija, bet jaučiatės kvailokai. Visa tai – įsimylėjimo sukelti reiškiniai, bet, anot mokslininkų, tai netrunka ilgiau nei metus. Stiprius jausmus, kurie perpildo įsimylėjusių sielas, sukelia molekulė, kuri vadinama nervų augimo faktoriumi (NGF), sako Pavijos universiteto Italijoje mokslininkai.
Italai nustatė, kad 58 įsimylėjusių kraujyje NGF koncentracija buvo žymiai didesnė negu viengungių ar seniai santuokoje gyvenančių asmenų. Tačiau praėjus metams, patikrinus tą patį buvusį įsimylėjėlį, šių meilės molekulių kraujyje randama tiek pat, kiek ir pas kitus asmenis.
Italų mokslininkai teigia, kad kol kas vis dėlto neaišku, kaip to NGF kiekis taip staiga išauga. Viena aišku, kad pažinties pradžioje minėtoji molekulė tikrai turi įtakos socialiniams cheminiams procesams.
Å altinis: www.news.com.au

Į viršų