Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.166.188.64
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Mokslo ir technikos naujienos

2006-01-31Rūkymas juodaodžius ir baltaodžius veikia skirtingai
Juodaodžiai JAV paaugliai gauna didesnę nikotino dozę iš cigaretės nei jų baltaodžiai klasės draugai, neseniai paskelbė mokslininkai. Tai gali paaiškinti, kodėl juodaodžiai jaunuoliai vidutiniškai surūko mažiau cigarečių nei baltaodžiai, tačiau jiems rūkymas gali būti pavojingesnis, paskelbė instituto NIDA tyrėjai.
Ankstesni tyrimai parodė, kad juodaodžiai rūkaliai gauna 30 proc. nikotino iš cigaretės daugiau nei rūkantys baltaodžiai. Be to, juodaodžiams reikia daugiau laiko, kad jų organizmas išsivalytų nuo narkotiko, - tokią išvadą padarė NIDA mokslininkė dr. Norakow. Buvo ištirtas 61 baltaodžio ir 30 juodaodžių rūkančių paauglių kraujas. Tyrimai parodė, kad juodaodžių rūkalių organizme nikotinas, gaunamas iš cigarečių, susiskaido lėčiau nei baltaodžių. Tačiau nenustatyta, kaip ir kodėl tai nutinka. Nors juodaodžiai paaugliai per dieną vidutiniškai surūko tik 15 cigarečių, o baltaodžiai apie 20, juodaodžių kraujyje rasta daugiau kancerogeninės medžiagos kotinino. Kotininas susidaro organizmui skaidant nikotiną. Tyrimai parodė, kad juodaodžių organizme nikotinas išsiskaido lėčiau. Pasak N.Volkow, šie tyrimai gali paaiškinti, kodėl tam tikros atpratinimo nuo rūkymo terapijos vienoms populiacijoms veikia geriau nei kitoms, ir parodo, koks gydymas kokiai grupei labiau tinka.


2006-01-30KTU išradimai sudomino užsieniečius
NATO ir kitos valstybės domisi Kauno technologijos universitete (KTU) įkurtame Gynybos technologijų institute (GTI) sukurta karine technika. 2004 metais GTI gavo dvi licencijas, kurios leidžia kurti ginklus, jų dalis ir imitacinę karinę amuniciją.
Neseniai įvykusiame tradiciniame Pramonininkų konfederacijos konkurse "Lietuvos metų gaminys 2005" GTI tapo laimėtoju mašinų gamybos kategorijoje. Sukurta imitacinio šaudymo iš 60 mm ir 120 mm minosvaidžių treniruočių įranga įvertinta Metų gaminio aukso medaliu. 2000 metais Lietuvos metų gaminiu pripažinti lazeriniai šaulių treniruokliai.
Minosvaidžių treniruokliai ir lazerinės ugnies imitavimo sistema KLUIS-1 įtraukta į jungtinį NATO logistikos katalogą CD NMCRL (NATO MASTER Catalogue of referentes for Logistics). Ši informacija prieinama daugelio pasaulio šalių informacijos vartotojams.
GTI mokslininkai šiuo metu dirba su 12 naujų projektų gynybos, mokslo ir technologijų srityse.
Kauniečių naujovėmis susidomėjo Azerbaidžanas, Armėnija, Gruzija, Vokietija. KTU mokslininkų darbai gerai įvertinti gynybos technologijų konferencijose JAV, Švedijos gynybos koledže, Bulgarijoje. Sukurti treniruokliai nuolat demonstruojami tarptautinėse parodose Lenkijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse.
Å altinis: elibrary.lt

2006-01-29Egiptologai aptiko garsią praeities valdovę
Ištyrinėtame Egipte vis dar įmanoma aptikti naujų ir įdomių istorinių radinių. Vienoje senovinėje Luksoro šventykloje egiptologai aptiko karalienės Ti, vieno garsiausių Senovės Egipto faraonų žmonos ir jaunojo Tutanchamono močiutės, statulą. Apie įdomų radinį antradienį pranešė Egipto istorinio paveldo pareigūnas. Anot jo, 3400 metų senumo statula yra neįtikėtinai gerai išsilaikiusi. Ti vyras, Amenchotepas III, valdė tuo laikotarpiu, kai Egiptas išgyveno meno atgimimą. „Tuo metu Senovės Egipte klestėjo menas. Už gero vyro visuomet stovi stipri moteris. Ji buvo labai stipri karalienė“, – teigė Egipto paveldo aukščiausiosios tarybos Faraonų departamento vadovas Sabry Abdelis Azizas. Karalienė Ti taip pat buvo Echnatono, Saulės dievą garbinusio faraono, kurį daug kas laiko pirmuoju žinomu monoteistinės religijos pradininku, motina. S.A.Azizas pažymėjo, jog karalienė Ti padėjo paruošti Echnatono sūnų Tutanchamoną valdyti Egiptą. JAV Johnso Hopkinso universiteto tyrėjai 1,6 metro aukščio juodo granito statulą aptiko Mut šventykloje Karnako senovinių šventovių komplekse. Nors statulai trūksta kojų, ji gerai išsilaikiusi. Ji gulėjo po maždaug pusės metro uolienų ir smėlio sluoksniu. Ant statulos buvo surasta daug Amenchotepo III kartušų, arba karališkųjų ženklų. Statulos dizainas ir kiti bruožai leido tyrėjams nustatyti, jog ji vaizduoja Naujosios karalystės 18-os dinastijos karalienę Ti. Ant statulos rasti ir vėliau valdžiusio karaliaus kartušai, kurie rodo, kad ją po 300 metų dar kartą naudojo 21-os dinastijos valdovas.
Å altinis: elibrary.lt

2006-01-28Paskelbta išsami paukščių gripo virusų genetinė analizė
Žurnale „Science“ mokslininkai skelbia iki šiol išsamiausią paukščių gripą sukeliančių virusų genetinę analizę. Čia pateikiami duomenys ir apie visiems siaubą keliančią viruso atmainą H5N1, kuriai paplitus tarp žmonių baiminamasi galimos pandemijos.
Claytonas W.Naeve‘as, vadovaujantis Bioinformatikos ir biotechnologijos centrui Memfio vaikų ligoninėje (Tenesio valstija) teigia, kad jo tyrimas padvigubino apie paukščių gripo virusus turimos informacijos kiekį: „Pateikiame ataskaitą apie 2169 naujus paukščių gripo genus ir 169 pilnus genomus“. Mokslininkai atlikdami tyrimus naudojosi vadinamuoju „proteotipiniu“ metodu, kai ieškoma proteinų skirtumų, ypač pakitimų proteinus sudarančių amino rūgščių sekoje. Buvo išskirtas ypatingas proteino variantas NS1, kuris gali leisti paukščių virusui pulti žmogaus proteinus. Nustatyta, kad NS1 proteinai aiškiai skiriasi nuo mirtino H5N1 viruso. Tyrimo autoriai pateikia kelias tikrintinas hipotezes ir tikis, kad tuo susidomės kiti mokslo bendruomenės atstovai.
Ekspertai baiminasi, kad paukščių gripo virusui mutavus, liga gali persiduoti iš žmogaus žmogui, o tai sukeltų epidemiją ir nusineštų daug gyvybių.
Å altinis: www.healthcentral.com

2006-01-27Afrikoje formuojasi naujas okeanas
Afaro įduboje, kuri yra išsidėsčiusi šiaurės rytų Etiopijoje, mokslininkai užfiksavo naujo okeano formavimosi procesą. Apie tai pranešė Amerikos geofizikos draugijos atstovai.
Mokslininko Dereche Ajalevo ir jo kolegų, dalyvavusių tarptautiniame pokyčiams Etiopijos litosferoje skirtame projekte EAGLE, teigimu rugsėjo mėnesį mažiau nei per tris savaites įsprūdis, kurio ilgis 60 kilometrų, paplatėjo, o jo plotis padidėjo iki aštuonių metrų. Dalis tektoninės Afrikos platformos pakrypo į rytus.
Palydovinių stebėjimų pagalba mokslininkai detaliai išnagrinėjo naujojo įlūžio formavimąsi. Žemės paviršiaus sujudimo greitis gerokai padidėjo po rugsėjo 14 d. žemės drebėjimo. Geologai mano, kad tai gali įtakoti naujo okeano susiformavimą. Šis procesas gali trukti milijonus metų, bet jau dabar mokslininkams atsirado galimybė stebėti okeano atsiradimą ir vystymąsi.
Å altinis: MIGnews.com

2006-01-26Mokslininkai aptiko geną, padedantį mesti rūkyti
Du nauji tyrimai, kuriuos paskelbė Newscientist.com, leido iš naujo pažvelgti į geną, atsakingą už polinkį į nikotiną. Dvi mokslininkų grupės ištyrė įvairių formų geno CYP2A6 fermento, kuris daugiausia aptinkamas kepenyse ir reguliuoja nikotino metabolizmą žmogaus kūne. Anksčiau atlikti tyrimai atskleidė, kad jei šis genas žmogaus organizme nėra aktyvus yra menkesnė tikimybė įgauti priklausomybę nuo nikotino. Ekspertai mano, kad pas tokius žmones nikotinas per ilgesnį laiką nyksta iš organizmo, todėl noras surūkyti kitą cigaretę atsiranda po ilgesnio periodo. Nikotinas yra pagrindinis kaltininkas žmogaus polinkiui rūkyti.
Japonų mokslininkai nusprendė sulyginti, kaip nikotino geno įvairios formos veikia cigarečių vartojimą. Tyrimo dalyviais tapo 50 ir vyresnių metų japonai, kurie kasdien surūkydavo ne mažiau dvidešimties cigarečių per dieną. Mokslininkai nustatė, kad beveik ketvirčio šių žmonių nikotino genas buvo įprastos formos ir kad tie žmonės surūkydavo daugiausiai – vidutiniškai po du pakelius per dieną. Rūkoriai, kurių organizme buvo kita geno forma, lėtinanti nikotino metabolizmą, rūkė mažiau, nei kiti. Mokslininkai taip pat priėjo išvados, kad tokios geno formos, kaip CYP2A6-7 ir CYP2A6-9, taip pat skatina mažinti nikotino vartojimą.
Kitas naujas tyrimas parodė, kad genas CYP2A6 gali veikti nikotino kiekį, kurį žmogus gauna iš nikotino pleistro, padedančio mesti rūkyti. Nustatyta, kad užsiklijavus pleistrą, žmonės, kurių organizme nikotino metabolizmas vyko lėčiau, turėjo didesnį nikotino kiekį kraujuje, nei tie, kurių organizme nikotino metabolizmo procesas vyko greičiau. Tyrimai atskleidė, kad žmonės, kurių organizme genas greitai skiria nikotiną iš organizmo, gali turėti didesnį poreikį šiai medžiagai per pleistrą, kad būtų nuslopintas noras paimti cigaretę ir padėti jiems atsisakyti žalingo įpročio. Netgi du ar trys nikotino pleistrai geriau, nei cigaretės.
Å altinis: Newscientist.com

2006-01-25Omega-3 riebalų rūgštys tikriausiai neapsaugo nuo vėžio
Omega-3 riebalų rūgštys tikriausiai neapsaugo nuo jokios rūšies vėžio – tokios išvados prieita išanalizavus visus cituotus tyrimus, kuriais stebėtas omega-3 riebalų rūgščių vartojimo ir onkologinių ligų dažnumo ryšys. Panašu, kad maisto papildų vartojimas ar dažnas žuvies valgymas nemažina vėžinės ligos išsivystymo tikimybės, pažymėjo analizei vadovavusi Catherine MacLean, dirbanti organizacijoje „RAND Health“, kuri yra įsikūrusi Santa Monikoje (JAV).
Ankstesni mokslo darbai teigė, kad EPA gali paveikti citokinų ir auglių nekrozės faktoriaus sintezę – abu šie junginiai svarbūs vystantis vėžiui. Atlikus tyrimus su gyvūnais nustatyta, kad omega-3 mažina krūties, prostatos, storosios žarnos ir kasos auglių atsiradimo tikimybę, augimo greitį bei proliferaciją.
C.MacLean su kolegomis peržiūrėjo literatūrą ieškodami tyrimų, kuriuose buvo stebimas omega-3 vartojimas ir onkologinių ligų dažnumas. Iš 5145 mokslinių darbų, atitikusių pagrindinį reikalavimą, buvo išrinkti 38 ilgalaikiai tyrimai, kuriais stebėta, kaip omega-3 vartojimas veikia vėžinių ligų tikimybę bėgant laikui. Keletas tyrimų stebėjo omega-3 vartojimą ir krūties vėžio vystymąsi. Kai kuriuose jų nustatytas palankus ryšys, kituose – priešingas rezultatas. Dar 9 tyrimai stebėjo omega-3 ir storosios bei tiesiosios žarnos vėžio ryšį, 7 tyrimų tema buvo ryšys su prostatos vėžiu, trijuose buvo stebimas plaučių vėžio dažnumas, po du tyrė omega-3 ir limfomos, kiaušidžių ir kasos vėžio ryšį. Visais atvejais ryšys nebuvo vien teigiamas. Odos vėžio tyrime nurodytas nedidelis, bet statistiškai svarbus rizikos padidėjimas, nors analizės autorė spėja, kad tai yra eksperimentinis „triukšmas“.
Å altinis: Newscientist.com

2006-01-24Sensacingas atradimas: žali augalai išskiria metaną
Žali augalai išskiria metaną. Šis sensacingas vokiečių mokslininkų atradimas gali iš esmės pakeisti susidariusius stereotipus apie augalų biochemiją, globalią anglies apytaką ir klimato mechanizmų pokyčius mūsų planetoje.
Palyginus su ikiindustrine epocha metano kiekis atmosferoje padidėjo beveik du kartus. Nenuostabu, kad pastaraisiais dešimtmečiais atliekami nuodugnūs tyrimai ir atmosferos metano visų šaltinių apskaita. Buvo manoma, kad yra tik vienas biologinis procesas, kurio metu išsiskiria metanas, ir tik viena grupė organizmų – archebakterijos. Tačiau 2005 metais buvo aptikta anomaliai aukštas metano kiekis amžinai žalių miškų rajonuose. Anomalijos mastas liudijo esant neakcentuotą iki tol metano šaltinį, kurio pagalba papildomai į atmosferą patekdavo po 30-40 tonų degiųjų dujų.
Frankas Kepleris iš Makso Planko instituto Vokietijoje ir jo kolegos nusprendė patikrinti, ar augalai išskiria metaną, nors tai ir prieštarauja viskam, kas yra žinoma biochemijoje ir augalų fiziologijoje. Pasirodo, kad nuskinti lapai išskiria nuo 0,2 iki 3 nanogramų metano gramą žaliosios masės sausojo svorio per valandą, o augalai 1-2 kartus daugiau. Procesas vyksta esant deguoniui, mirtino archebakterijoms.
Šie sensacingi faktai įrodo, kad gyvi augalai be mikrobų pagalbos sintezuoja metaną. Jei eksperimento duomenys neturi paklaidos, mokslininkai bus priversti iš naujo įvertinti visus turimus duomenis apie augalų biochemiją ir klimato pokyčių priežastis.
Å altinis: elibrary.lt

2006-01-23Mokslininkai surado M. Koperniko palaikus
Mokslininkai tvirtina, kad, greičiausiai, atrasti žymaus astronomo Mikalojaus Koperniko palaikai. Prieš du mėnesius Fromborko miesto, esančio šiaurės rytų Lenkijoje, katedroje surastos skeleto ir kaukolės dalys.
Kaip žinia, M. Kopernikas ilgus metus dirbo Fromborko katedroje. Ten jis tarnavo kanauninku ir atlikdavo savo mokslinius tyrimus. Būtent jam priklauso išradimas, kad Žemė sukasi apie Saulę.
Surasti palaikai buvo išsiųsti ekspertizei į Varšuvą. Laboratorijos darbuotojai nustatė, kad remiantis palaikais, tai 60-70 metų žmogui. Kompiuterinė galimo žmogaus portreto simuliacija neįtikėtinai sutampa su mokslininko aprašymais. Pavyzdžiui, ant kaktos, dešiniosios jos dalies, kriminalistai nustatė galėjusį būti nedidelį randą, kurį turėjo ir M. Kopernikas.
Å altinis: MIGnews.com

2006-01-22Nature paskelbė 8-osios žmogaus chromosomos iššifravimą
Tarptautinis žmogaus genomo šifravimo konsorciumas (The International Human Genome Sequencing Consortium, IHGSC) paskelbė pagrindinę iššifruoto žmogaus genomo analizės dalį.
Paskutinio autoritetingo žurnalo Nature numerio pagrindinė tema – paskelbti 8-osios žmogaus chromosomos iššifravimo duomenys, o taip pat ir kai kurie neįtikėtini šios žmogaus chromosomos palyginimo rezultatai su kitų žinduolių analogiškomis chromosomomis.
Iš esmės 8-oji žmogaus chromosoma pasirodė labai panaši į kitų gyvūnų tokią pat chromosomą. Viena iš unikaliausių 8-osios žmogaus (o taip pat ir žmogbezdžionių) chromosomos savybių yra surasta chromosomos dalis, kuri itin linkusi mutuoti ir kurios evoliucijos greitis atitinkamai daug didesnis. Šis regionas išsidėstęs 15 milijonų nukleotidų (megabazių) atstumu nuo 8p chromosomos galo. Šiame ruože yra išsidėstę genai, koduojantys baltymus, turintys santykį su įgimtu imunitetu, o taip pat nervų sistemos vystymusi. Taip genų DEF ir MCPH15 klasteriai, greičiausiai, turi įtakos aukštųjų primatų smegenų vystymuisi, jos ženkliai didesnės, nei kitų gyvūnų smegenys.
Šie rezultatai gali būti panaudoti atskleidžiant žmogaus biologijos mechanizmus, o taip pat ir tiriant ligas. Mokslininkai dabar gali pradėti analizuoti kiekvieną iš 40 milijonų molekulinių skirtumų, t.y. genetinių evoliucinių įvykių, kuo skiriasi vienas nuo kito.
Å altinis: elibrary.lt

2006-01-21Paskelbtas garsiausių 2005 metų mokslinių atradimų sąrašas
Kiekvienų metų pabaigoje mokslo žurnalas Science vykdo jau tapusiu tradicija konkursą „Metų proveržis“, kuriame, pasitelkus ekspertų vertinimus, atrenkami garsiausi moksliniai tyrimai, kurie buvo vykdomi praėjusiais metais.
Pagrindiniu metų proveržiu Science ekspertai pripažino darbus evoliucinės genetikos srityje, kurie suvaidino didžiulį vaidmenį aiškinant biologinės evoliucijos molekulinius genetinius mechanizmus, visų pirma – visišką šimpanzė genomo iššifravimą lyginant jį su žmogaus genomu.
Antru pagal reikšmę proveržiu pripažino nepilotuojamų ekspedicijų į Saulės sistemas, kometas ir asteroidą Itokavą, rezultatus, trečiu – tolesnį augalų žydėjimo genetinių mechanizmų iššifravimą, ketvirtu – registraciją galingo trumpo gamos – sprogimo, atlikto magnetaru vienoje iš kaimyninių mūsų galaktikų, ir kito aktyvumo neutroninių žvaigždžių, naujų įrenginių pagalba, visų pirma esančiuose dirbtiniuose Žemės palydovuose, penktu- darbus šizofrenijos genetikoje, Tureto sindromą, disleksiją ir kitus psichinius susirgimus.
Pagrindinių mokslinių 2005 metų proveržių apžvalgą žr. Science straipsnyje (23 December 2005: Vol. 310. no. 5756, pp. 1878 - 1879).
Å altinis: Science

2006-01-20Debesų šaudymas - mokslinė romantika
Aktyvus poveikis debesims arba, kaip pasaulyje įprasta vadinti, orų modifikavimas - labai įdomus ir sudėtingas procesas. Šis metodas pasaulyje daug kur buvo paplitęs maždaug nuo 1964 m. Tyrimų pradžioje į debesis buvo šaudoma švino jodidu. O tai kenksminga medžiaga. Kai tokie lietūs palydavo virš vaismedžių plantacijų, švino patekdavo ir ant vaisių, ir per jų šaknų sistemą - į vidų. Vėliau pradėtas naudoti sidabro jodidas. Tai jau nekenksminga, bet brangi medžiaga. Laboratorijose mokslininkai ieškojo būdų, kaip iš vieno gramo sidabro jodido gauti kuo daugiau aerozolių debesims paveikti. Buvo pasiekta, kad 1 g duoda tūkstantį milijonų dalelių - aerozolių. Pavyzdžiui, viena raketa "Oblako", užsidegus parakui, per specialiai galvutėje įtaisytas skylutes tą sidabro jodidą debesyse išpurkšdavo 2-3 km trasoje. Kadangi debesys intensyviai maišosi, aerozolis greit paplinta. Į vieną raketos galvutę įdėdavo apie 5 kg sidabro jodido su paraku. Gryno sidabro jodido būdavo tik apie 1,5 kg".
Izraelyje ne raketom šaudo, o debesis veikia generatoriais. Juose deginamas tam tikras skystis su sidabro jodidu, kylantis aerozolis debesyse kondensuoja drėgmę. Įdomu, kad sidabro jodidas veikia tik neigiamoje temperatūroje, tad debesys turi būti šalti. Tačiau dabar Izraelyje jau naudojamos tam tikros organinės medžiagos, galinčios prišaukti kritulių ir iš šiltų debesų. Izraelis džiaugiasi gaudamas apie 50 procentų daugiau lietaus - tam dirba dideli institutai.
Lietuvoje debesų niekas nešaudė. Manoma, kad ir Lietuvoje atlikus tyrimus galima būtų šiek tiek modifikuoti orus. Norint veikti debesis, kuriuose vyksta labai sudėtingi procesai, reikia žinoti daugelį konkrečios teritorijos parametrų. Deja, Lietuvoje tokių tyrimų kol kas niekas nefinansuoja.
Å altinis: elibrary.lt

2006-01-19Mokslininkai pagaliau ištyrė, kaip skraido bitės
„Protingojo kūrimo“ (angl. „intelligent design“) teorijos, kuri teigia, kad už mus supančios realybės sudėtingumą yra atsakinga ne evoliucija, o greičiau tam tikra aukštesnioji būtybė, šalininkai jau seniai kritikuoja mokslą už nesugebėjimą paaiškinti tokių natūralių reiškinių kaip bitės skridimo mechanizmas. Dabar mokslininkai išsprendė šį gluminantį slėpinį. Naudodamiesi itin sparčia skaitmenine fotografija ir automatiniu bitės sparno modeliu, tyrėjai perprato naminės bitės (lot. „apis melifera“) skraidymo mechanizmą. Norėdami išsiaiškinti, kaip bitės gabena sunkius krovinius, tyrėjai patalpino bites mažoje kameroje, pripildytoje deguonies ir helio mišinio, kuris yra retesnis už įprastą orą. Šios skridimo sąlygos, pareikalavusios iš bičių daugiau pastangų, suteikė mokslininkams galimybę stebėti kompensacinius mechanizmus, skirtus papildomam darbui sparnais. Bitės kompensavo papildomą darbą, išplėsdamos plakimo sparnais amplitudę, tačiau nekeitė plasnojimo dažnio. Mokslininkai įsitikinę, kad šie atradimai padėtų sukonstruoti lėktuvus, kurie galėtų kyboti vietoje ir pervežti pačios įvairiausios paskirties krovinius, pavyzdžiui, humanitarinę pagalbą po žemės drebėjimų ar cunamių.
Šaltinis: „LiveScience“

2006-01-18Aspirinas saugo vyrų širdis ir moterų smegenis
Atlikus kelių tyrimų analizę paaiškėjo, kad aspirinas ir vyrus, ir moteris apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Tačiau aspirino teikiama nauda abiem lytims nėra vienoda. Moterims aspirinas mažina insultų tikimybę, o aspiriną geriantys vyrai rečiau patiria infarktus. Taigi moterys ir vyrai skirtingai reaguoja į vienodas aspirino dozes. Tyrimų duomenys lyg ir byloja, kad geriant aspiriną retėja vainikinių arterijų kraujotakos sutrikimai, bet daugumoje šių tyrimų moterų buvo arba labai nedaug, arba apskritai nebuvo. Išanalizavus šešių randomizuotų kontroliuojamų tyrimų rezultatus, kuriuose viso dalyvavo 95 456 asmenys, iš kurių 51 456 - moterys, paaiškėjo, kad aspirino terapija kraujotakos sutrikimų riziką sumažino ir vyrams, ir moterims. Bet analizės metu išaiškėjo vienas nesutapimas: vyrams aspirinas infarkto riziką mažino 32 proc., o moterų infarkto tikimybės aspirinas visiškai neveikia. Tačiau jei moteris geria aspiriną, tai tikimybė, kad ją ištiks insultas, sumažėja 17 procentų. Tuo tarpu tikimybė, kad vyrai patirs insultą, geriant aspiriną nemažėja. Mokslininkai pažymėjo, kad vyrai infarktus patiria dažniau už moteris, o moterys patiria šiek tiek daugiau insultų nei vyrai. Bet, mokslininkų teigimu, panašu, kad esama ir biologinių skirtumų. Manoma, kad moterų organizmai aspiriną gali metabolizuoti kitaip nei vyrų.
Å altinis: www.newscientist.com

2006-01-17Moterų kvapas – vilioja ir atstumia
Moters kūno kvapas gali padėti jai prisivilioti vyrą, kai ji yra pačiame vaisingiausiame ciklo periode arba atstumti juos, kai nėra vaisinga, pareiškė mokslininkai. Žurnalo „Ethology“ straipsnyje rašoma, kad tuomet, kai moteris būna pačioje vaisingiausioje menstruacijų ciklo dalyje, jos pažastų kvapas būna pats švelniausias. Tačiau mėnesinių metu ar tuomet, kai moteris nėra pasirengusi nėštumui, kvapas pasikeičia į aštrų, atstumiantį. Mokslininkai ištyrė 12 moterų, kurios pažastyse visą parą laikė specialias kvapą sugeriančias pagalvėles. Tiriamosioms buvo uždrausta valgyti tam tikrus patiekalus, naudoti dezodorantus ir hormoninius kontraceptikus. Jos pateikė savo kvapo mėginius pažastų pagalvėlių pavidalu. Šiuos mėginius turėjo patikrinti 42 vyrai – jie pagalvėles pauostydavo ir vertindavo juos pagal kvapo patrauklumą. „Pažastinis kvapas moterų folikulinėje fazėje buvo įvertintas kaip patraukliausias ir mažiausiai intensyvus. Rezultatai verčia manyti, kad kūno kvapus vyrai gali panaudoti kaip potencialių lytinių partnerių vaisingojo periodo rodiklį“, - rašė tyrimo autorius daktaras Janas Havlicekas, dirbantis Prahos Karolio universitete (Čekijos respublika). Ankstesni tos pačios mokslininkų grupės atlikti tyrimai nurodė, kad moterys vaisinguoju ciklo periodu pirmenybę pasąmoningai skiria dominuojančių vyrų kvapui.
Å altinis: news.bbc.co.uk

2006-01-16Japonai sukūrė audinį, kuris naikina paukščių gripo virusą
Japonai sukūrė audinį, kuris praktiškai visai sunaikina paukščių gripo H5 grupės virusą. Audinį išrado Totori universiteto profesorius Koito Ocuki kartu su tekstiline kompanija „Daivabo“ ir pramonės firma „Motigase elektrik“. Tvirtinama, kad virusas, patekęs ant to audinio, išnyksta per vieną minutę 99 proc. Garantija. Efektas tęsiasi 30 dienų. Audinys turi minėtų savybių dėl antivirusinės medžiagos, uždėtos ant jo paviršiaus. Jos esmę sudaro dolomitas, specialiai apdorotas naudojant paskutinius nanotechnologijos pasiekimus.
Å altinis: elibrary.lt

2006-01-15Europos žydai turėjo 4 bendras pramotes
Prieš tūkstantį metų Europoje gyvenusios keturios žydės motinos yra maždaug 40 proc. šiandien gyvenančių žydų aškenazių pramotės. Pasak genetinius tyrimus atlikusio Izraelio technologijos instituto "Technion" mokslininko dr. Dorono Beharo, iš DNR tyrimo išryškėjo spalvingas žmogaus evoliucijos ir išlikimo paveikslas, kuris sutampa su gerai žinomais rašytiniais ir sakytiniais pasakojimais apie žydų migraciją.
Tyrimo ataskaitoje, spausdinamoje moksliniame žmogaus genetikos žurnale "American Journal of Human Genetics", keliama prielaida, kad beveik pusė iš 8 mln. šiuo metu gyvenančių europinės kilmės žydų yra keturių moterų palikuonys.
D.Beharas ir genetikas Karlas Skorecki, bendradarbiaudami su kolegomis iš Suomijos, Prancūzijos, Estijos, Portugalijos, Rusijos bei Jungtinių Valstijų, ištyrė 67 populiacijose gyvenančių 11 452 žmonių DNR pavyzdžius. Mokslininkai tyrinėjo mitochondrijose esančias DNR (mtDNA), kurias motinos dukroms perduoda beveik nepakitusias, mutuojančias tik spontaniškai mokslininkams žinomu intensyvumu.
Naudodamiesi šiuo molekuliniu laikrodžiu mokslininkai gali susekti per ilgą laiką įvykusius genetinius pokyčius. Pavyzdžiui, taip jiems pavyko apskaičiuoti, kad visos žmonijos "pramotė Ieva" maždaug prieš 180 tūkst. metų gyveno Afrikoje.
Žydų moterys arba tiesioginiai jų palikuonys atsikraustė į Europą. Pasak D.Beharo, iš minėtų keturių šeimų išaugo didžioji dalis Europos žydų populiacijos, kuri, XIII amžiuje tesiekusi 30 tūkst. žmonių, prieš Antrąjį pasaulinį karą jau turėjo apie 9 mln. individų. Naciai per karą išžudė 6 mln. žydų, bet šiuo metu pasaulyje gyvena maždaug 8 mln. aškenazių. Visi jie yra kilę iš Šiaurės ir Vidurio Europos, yra vienijami tų pačių kultūrinių tradicijų ir šneka jidiš kalba.
Å altinis: American Journal of Human Genetics

2006-01-14Kaupiama „Pasaulio pabaigos saugykla“
1000 kilometrų atstumu nuo Šiaurės ašigalio esančioje saloje, kur siaučia stiprūs šalčiai, kalne iškirstame didžiuliame kambaryje bus saugoma soti žmonijos ateitis. Tokioje „pasaulio pabaigos saugykloje“ turėtų būti saugoma apie 2 milijonai sėklų, iš kurių būtų galima išauginti visų žinomų rūšių kultūrinius augalus.
Saugykla kuriama siekiant išsaugoti pasaulinius maisto išteklius atominio karo, klimato pasikeitimo, terorizmo, kylančio jūros lygio, žemės drebėjimų ir dėl to nutrūksiančio elektros energijos tiekimo atveju. „Jei kurią dieną atsitiks kas nors labai blogo, tai mums leistų atkurti žemdirbystę planetoje“, - sakė nepriklausomos organizacijos „Global Crop Diversity Trust“, organizuojančios šio projekto vykdymą, vadovė Cary Fowler.
Į naująją saugyklą bus gabenamos sėklos iš sėklų bankų tinklo, valdomo Tarptautinės žemdirbystės tyrimų konsultacinės grupės. Šie bankai yra Filipinuose, Meksikoje, Sirijoje, Nigerijoje bei kitose pasaulio valstybėse ir yra iš dalies finansuojami Pasaulinio banko. „Tuomet gabensime sėklų pavyzdžius iš kitų šaltinių – tol, kol surinksime pilną visame pasaulyje auginamų augalų įvairovę“, - sakė C.Fowler.
Saugyklos sėklų kolekcijoje, surinktoje iš kituose sėklų bankuose esančių sėklų dublikatų, bus visi maistui naudojami augalai, kuriuos per 10 000 metų sėjo planetos žemdirbiai. Nors dauguma jų dabar nėra plačiai auginami, retosioms rūšims būdingi tokie genetiniai bruožai, kurie neretai panaudojami kuriant naujas augalų rūšis.
Saugykla bus pastatyta giliai amžinai įšalusio smiltainio kalne, Arkties vandenyne esančioje Norvegijai priklausančioje Špicbergeno saloje. Saugyklos sienos būtų metro storio, pastatytos iš sutvirtinto betono, o įėjimą saugos dvi vienodą slėgį įeinant palaikančios sistemos ir didelio saugumo, nuo sprogimo apsaugotos durys. Saugykloje nebus nuolat ją prižiūrinčių žmonių, bet, C.Fowler teigimu, „kalnuose patruliuoja baltieji lokiai“.
Projektą 2005 metų spalį Maisto ir žemdirbystės organizacijos posėdyje palaimino Jungtinių tautų organizacijos atstovai. Atlikus įgyvendinamumo tyrimą prieita išvados, kad „toks bankas iš esmės būtų amžinas“.
Å altinis: Newscientist.com

2006-01-13Neutroninė žvaigždė viršijo sukimosi greičio rekordą
Žvaigždžių spiečiuje netoli Paukščių tako centro mokslininkai pastebėjo greičiausiai besisukančią neutroninę žvaigždę. Ji aplink savo ašį per sekundę apsisuka 716 kartų – tai yra daugiau nei įmanoma pagal kai kurias dabartines teorijas – todėl mokslininkams gali tekti peržiūrėti kai kuriuos teorinius modelius. Tokie "žvaigždžių lavonai" iš savo ašigalių intensyviai skleidžia radijo bangas ir yra vadinami pulsarais.
Dauguma pulsarų aplink savo ašį per sekundę apsisuka vos kelis kartus, bet kai kurie sukasi šimtus kartų greičiau. Manoma, kad tokie vadinamieji milisekundiniai pulsarai tokiu didžiuliu greičiu sukasi dėl to, jog iš gretimų žvaigždžių kažkuriuo savo gyvavimo metu jos atėmė dalį masės, o tuo pačiu įgijo ir kampinio momento.
Astronomai, kuriems vadovauja Jasonas Hesselsas iš McGill universiteto (Kanada), stebėjimui naudojo 100 metrų Green Bank teleskopą, esantį JAV. Jų stebėta žvaigždė, besisukanti 716 kartų per sekundę greičiu arba 716 hercų dažniu, gerokai aplenkė ankstesnę rekordininkę, kurios sukimosi dažnis yra 642 hercai. Ankstesnė rekordininkė buvo atrasta 1982 metais.
Naujai atrasta žvaigždė, vadinama PSR J1748-2446ad, įdomi tuo, kad ji sukasi didesniu nei 700 hercų dažniu. Mokslininkai manė, kad 700 hercų yra žvaigždžių sukimosi greičio riba. Visi anksčiau atrasti milisekundiniai pulsarai, kurių dabar žinoma apie 150, sukosi mažesniu nei 700 hercų dažniu. Nors daugumos pulsarų gravitacija yra pakankama, kad jie nesubyrėdami galėtų suktis net 3000 hercų dažniu.
Pulsaras buvo rastas 10 mlrd. metų senumo žvaigždžių spiečiuje, vadinamame Terzan 5, kuris yra 28 000 šviesmečių nuo galaktikos centro atstumu. Spiečiuje Terzan 5 yra 33 žinomi milisekundiniai pulsarai – daugiau nei bet kuriame kitame žinomame žvaigždžių spiečiuje.
Å altinis: Newscientistspace.com

2006-01-12Taivanis veisia žalias kiaules
Taivanio mokslininkai tvirtina išvedę ypatingą kiaulių rūšį – šviesoje jos spindi žaliai. Kol kas auga tik trys tokie paršiukai. Taivanio mokslininkai džiaugiasi, kad jų išradimas pranoksta kolegų išvestas dalinai šviečiančias kiaules, nes kiaulės šviečia visos – ne tik oda, bet ir akys.
Jos yra transgenetinės – išvestos į normalų kiaulės embrioną pridedant medūzos genetinės medžiagos. 265 kiaulės embrionai su medūzos DNR buvo implantuoti aštuonioms kiaulėms, tačiau tik keturioms embrionas prigijo. Trys iš jų atsivedė paršelius.
Taivanio nacionalinio universiteto Gyvūnų mokslo ir technologijos fakulteto mokslininkai tvirtina, kad šviečiančios kiaulės daugiau niekuo nesiskiria nuo įprastų. Dienos šviesoje naujųjų taivanietiškų kiaulių akys, dantys ir kojos yra žalios, o oda žalsva. Tamsoje pašvietus į jas melsva šviesa kiaulės šviečia tarsi žibintai.
Mokslininkai didžiuojasi savo pasiekimais, nes tyrimas nebuvo paprastas. Mokslininkai naująją kiaulių veislę naudos žmonių ligoms tirti, nes žalios spalvos genetinę medžiagą lengviau pastebėti. Pavyzdžiui, žaliųjų kiaulių kamienines ląsteles suleidus kitam gyvūnui galima sekti tolimesnį jų vystimąsi netaikant biopsijos ar kitų sudėtingų tyrimų.
Taivanio mokslininkai viliasi, kad naujos žaliosios kiaulės poruosis su įprastomis ir taip atsiras daugiau transgenetinių paršiukų.
Å altinis: BBC

2006-01-11Mokslininkai atskleidė krūties audinio išauginimo paslaptį
Mokslininkams pavyko iš pelės patelės kamieninės ląstelės išauginti visiškai funkcionalią krūtinę. Šis tyrimas ateityje gali stipriai pasitarnauti ne tik rekonstruojant krūtines po navikų operacijų bet ir plastinėje chirurgijoje. Australijoje atliktas tyrimas verčia manyti, kad krūties vėžys gali vystytis iš piktybinių pieno liaukos kamieninių ląstelių, kurias sudėtinga sunaikinti taikant standartinę chemoterapiją. Jeigu paaiškės, kad šis atradimas taikytinas žmonėms, mokslininkai tikisi sukurti preparatus, galėsiančius kovoti su anomaliomis krūties ląstelėmis. Šie medikamentai ne tik naikintų pačius navikus, bet ir audinį, kuriame jie vystosi. Tyrėjai pirmiausiai izoliavo vieną kamieninę ląstelę, vėliau ją transplantavo į gyvos pelės riebalinį krūtinės audinį. Ląstelė pradėjo dalytis ir suformavo visus normalius pelės krūtinės ląstelių tipus. Be to, pieno liauka funkcionavo normaliai, ji gamino pieną. Mokslininkai mano, kad pieno liaukos kamieninės ląstelės atlieka svarbų vaidmenį vystantis kai kurių tipų krūties vėžiui. Jeigu kamieninėje ląstelėje yra genetinių klaidų, ji gali pradėti gaminti vėžines ląsteles. Ji iš esmės tampa „naviko fabriku“. Tai paaiškina, kodėl kai kurie krūties vėžio tipai net ir po chemoterapijos ima vystytis iš naujo. Chemoterapija taikosi į greitai besidalijančias vėžines ląsteles, nors gali būti, kad kamieninės ląstelės yra atsparesnės, nes jos dalijasi ne taip sparčiai. Tai reiškia, kad nors chemoterapija sunaikina pirminį krūties vėžį, patologinės kamieninės ląstelės ne tik išlieka, bet ir gali toliau gaminti vėžines ląsteles, taip atnaujindamos naviko formavimąsi. Mokslininkų galutinis tikslas – sukurti preparatą, kuris „išjungtų“ vėžines krūties ląsteles ir išsiaiškinti, ar yra kas nors bendro su pelės modeliu. Izoliuoti kamienines pieno liaukos ląsteles pavyko dar vienai mokslininkų grupei iš Vankuverio. Naujasis tyrimas gali turėti teigiamos įtakos ir plastinei chirurgijai. Radus panašias kamienines ląsteles galima krūties audinį išauginti ir panaudoti jį vėžiu sergančios pacientės krūtinės rekonstrukcijai. Manoma, kad išaugintas krūties audinys ateityje gali būti naudojamas net vietoj implantų.
Šaltinis: „The Times“

2006-01-10Mėnulis atsirado po „švelnaus“ susidūrimo
Susidūrimas, dėl kurio atsirado Žemės palydovas Mėnulis, buvo santykinai švelnus, tvirtina mokslininkai, atlikę iki šiol detaliausią ir ilgiausią kompiuterinį susidūrimo modeliavimą. Šis tyrimas patikslino uolienų, iš kurių formuojasi kosminiai palydovai, dydžio ir greičio ribas. Kompiuterinio modelio rezultatai verčia manyti, kad Mėnulis susiformavo po to, kai Marso dydžio objektas (šiek tiek didesnio nei pusės Žemės skersmens) prieš 4,5 mlrd. metų trenkėsi į Žemę. Dėl šio susidūrimo susidariusios nuolaužos bėgant laikui susijungė į vieną dangaus kūną ir tapo Mėnuliu. Bet realistiškas proceso modeliavimas – ypatingai sunkus uždavinys, todėl mokslininkai išbandė daugybę galimybių Dabar mokslininkai, vadovaujami Keiichi Wada iš Japonijos Nacionalinės astronominės observatorijos, pasinaudojo metodu ir sukūrė modelį, tinkamą nusakyti padėčiai maždaug po 4 parų nuo susidūrimo. Žemės atveju jie numatė, kad maždaug Marso dydžio objektas turėjo keliauti mažesniu nei 15 kilometrų per sekundę greičiu. Kitaip tariant, mokslininkai priėjo išvados, kad jei atsitrenkusio kūno masė Žemės masę viršytų kelis kartus, tai „dėl gigantiško susidūrimo niekada nesusiformuotų didelis palydovas“. Smithsonian astrofizikos observatorijos Kembridže (JAV) astronomas Scottas Kenyonas sakė, kad išvada yra panaši į tiesą. Dujų diskas tikriausiai subliūkštų greičiau nei kietų ar skystų medžiagų diskas. Astronomams ilgą laiką problemų kėlė dujų takumo besisukančiuose diskuose modeliavimas. Ši problema būdinga visiems modeliams, bet trimačių dėžių modelis šiai problemai gali būti ypač imlus, nes takumą turi parinkti mokslininkai, o nuo pasirinktos reikšmės gali priklausyti laikas, per kurį diskas nukrenta ant Žemės.
Å altinis: www.newscientistspace.com

2006-01-09Atskleistas kačių šeimos genealoginis medis
Šiuolaikinės katės turi 11 mln. metų senumo šaknis Azijoje - taip nustatyta laukinių ir naminių kačių DNR tyrimu. Šiandien gyvenančių 37 rūšių kačių protėviai išsiskirstė po visą pasaulį, išskyrus Antarktidą, teigia mokslininkai. Iš jų išsivystė aštuonios didžiosios linijos, įskaitant liūtus, ocelotus ir namines kates. Naminės katės artimiausios Afrikos ir Europos laukinėms katėms bei kinų dykumų katėms Jūsų katė, kuriai skiriate tiek daug laiko, palyginti nesenoje praeityje priklausė tokioms rūšims, kaip Europos laukinė katė. Mes dabar daug daugiau žinome, kokiai rūšiai iš 36 laukinių rūšių naminė katė yra labiausiai artima, ir kokie ekologiniai ir geografiniai veiksniai paskatino vystytis kiekvieną šių rūšių.
Kačių šeimos istorija praeityje buvo labai miglota, kadangi rastos tik keleto kačių liekanos, o iš jų labai sunku kažką pasakyti. Tarptautinė komanda tyrė gyvenančių kačių DNR pavyzdžius. Jie tyrinėjo ir mitochondrinę DNR (ši DNR perduodama palikuoniui iš motinos pusės) ir DNR iš X ir Y lytinių chromosomų.Panteros linija, kurioje yra liūtas, jaguaras, dėmėtasis leopardas ir tigras, išsivystė pirmoji. Mokslininkai mano, kad šiuolaikinės katės protėviai migravo į Afriką iš Azijos maždaug prieš 6-8 mln. metų. Po to persikėlė per Beringo sąsiaurį į Šiaurės Ameriką maždaug prieš 8 mln. metų, vėliau pateko į Pietų Ameriką per Panamos sąsiaurį.

Å altinis: BBC News

2006-01-08Viena liga gali apsaugoti nuo kitos
Žinia, kad viena liga gali apsaugoti nuo kitos, nėra nauja. Pavyzdžiui, jau 1798 m. nustatyta, kad karvių raupų vakcina gali apsaugoti nuo raupų. Mokslininkai tyrinėjo įvairius atvejus, kuomet viena liga pacientus apsaugojo nuo kitos. Remiantis prof. Stiehm tyrimo išvadomis, parenkant gydymą turėtų būti atsižvelgiama į genetinius, infekcijos ir metabolinius faktorius, ypač gydant ŽIV/AIDS. Ligų tarpusavio sąveikos klinikiniai stebėjimai leido geriau suprasti kai kurių ligų mechanizmus.. Taip pat šie stebėjimai paskatino kurti vakcinas, terapinius antikūnius, vaistus ir specialią dietą. Prof. Stiehm teigimu, kaip naujas įrodymas galėtų būti ir tam tikrų virusų panaudojimas tokių ligų, kaip ŽIV, gydymui, kada nepadeda kiti medikamentai. Atlikta keletas tyrimų, rodančių, kad ŽIV sergantys pacientai, užsikrėtę ir hepatito-C virusu, serga lengvesne ŽIV ligos forma ir ilgiau išgyvena. Mokslininkai pastebėjo, kad vienam pacientui, sergančiam inkstų liga, nepadėjo vaistai, tačiau ligonis pradėjo sveikti, persirgęs tymais. Kitas cistine fibroze sergantis pacientas turėjo būti paguldytas į ligoninę, tačiau nebuvo laisvų vietų. Stiehm vadovas patarė paguldyti šį pacientą kartu su tuberkulioze sergančiuoju, nes buvo pastebėjęs, kad cistine fibroze sergantys pacientai niekada nesuserga tuberkulioze. Vėlesni tyrimai patvirtino šiuos pastebėjimus.
Å altinis: Science Daily

2006-01-07Kaip sušilti spaudžiant šalčiui
Kai oro temperatūra nukrenta žemiau nulio, ne vienam kyla klausimas – kaip sušilti. Vienas iš būdų – susiburti į krūvą. Žmonės taip pat yra šiltakraujės būtybės: mūsų kūnai skleidžia šilumą. Susibūrus į vieną vietą šilumos kiekis kelis kartus padidėja, kas kartais sukelia diskomfortą, tarkime, sausakimšame autobuse. Žmonės nemėgsta ankštumo dėl psichologinių priežasčių – nemalonu, kai kitas įsibrauna į tavo asmeninę erdvę. Kai kuriems gyvūnams susibūrimas į krūvą yra gyvybiškai svarbi būtinybė. Geriausias pavyzdys – imperatoriškieji pingvinai. Šie gyvūnai gyvena ir dauginasi šaltame antarktiniame klimate, jų organizmai pritaikyti žemoms temperatūroms. Pingvinas gali ramiai išbūti tarkime, minus 10 laipsnių Celsijaus temperatūroje, tačiau Antarktidoje termometro stulpelis gali nukristi ir iki minus 70 laipsnių. Tokius šalčius pingvinai gali įveikti tik susiburdami į krūvą. Kadangi kraštiniai paukščiai šąla labiausiai, po kurio laiko jie lenda į vidurį – taip pingvinai mainosi, kad nei vienas nesušaltų. Žinduoliai, daug laiko praleidžiantys po vandeniu, tokie kaip banginiai, ruoniai ar delfinai, turi nemenką riebalų sluoksnį, padedantį išsaugoti šilumą. Nors žmogus negali pasinaudoti visomis „gudrybėmis“, kurių imasi žiemos šalčius privalantys iškęsti gyvūnai, tačiau ir mes turime ne vieną priemonę, padedančią nesušalti. Paprastai apsinuoginęs žmogus pradeda šiek tiek šalti vandenyje, kurio temperatūra nesiekia 25 laipsnių šilumos. Nukritus vandens temperatūrai kraujagyslės išsiplečia, pakyla spaudimas ir oda ima šiurpti – tokiu atveju sulaikyti šilumą yra beviltiška. Dėl raumenų susitraukimų žmogus pradeda drebėti ir organizmas ima gaminti penkis kartus daugiau šilumos nei paprastai. Šąlantis organizmas stengiasi išsaugoti šilumą gyvybiškai svarbiuose organuose, todėl kraujas iš mažiau svarbių organizmo funkcionavimo prasme organų – tokių, kaip rankos, kojos ar nosis – nukreipiamas į svarbesnius.
Prie šalčio tam tikra prasme galima ir įprasti. Kitaip tariant, specialios treniruotės ir daug kalorijų turintis maistas gali padėti žmogui iškęsti gerokai didesnį šaltį, nei įprasta. Mokslininkų tyrimai rodo, kad šiauriniuose miestuose šaltis pražudo maždaug tiek pat žmonių kaip pietiniuose. Nors pagal mirtingumo statistiką žiemą užfiksuojama 15 proc. daugiau mirčių nei vasarą.

Å altinis: www.inopressa.ru

2006-01-06Plutonas šaltesnis už savo palydovą Charoną
Plutonas yra gerokai šaltesnis už savo palydovą Charoną – tai paaiškėjo pirmą kartą išmatavus šių dangaus kūnų temperatūrą. Temperatūrų skirtumas tikriausiai atsirado dėl skirtingos paviršių sudėties, o tai gali suteikti papildomos informacijos nustatinėjant kaip šiedu dangaus kūnai susiformavo. Plutonas ir Charonas neretai vadinami „dviguba planeta“, nes jų dydžiai yra ganėtinai panašūs – Charonas tik dukart siauresnis už Plutoną. Jie vienas nuo kito yra vos 18 000 kilometrų atstumu. Bet iki šiol astronomai nežinojo kokios yra šių kūnų temperatūros, nes dauguma teleskopų šiluminių bangų ilgio diapazone yra nepakankamai galingi, kad atskirtų Plutoną nuo Charono. Dabar mokslininkai matavimus atliko pasinaudoję aukščiausios skiriamosios gebos aštuonių mikrobangų teleskopų konfigūracija. Šis teleskopų kompleksas įrengtas Havajuose ir yra vadinamas Submilimetriniu masyvu. Teleskopai vienas nuo kito buvo išdėstyti maksimaliu įmanomu atstumu – didžiausias atstumas tarp dviejų teleskopų viršija 500 metrų. Paaiškėjo, kad Charono temperatūra yra 53 laipsniai Kelvino skalėje (-220°C), o Plutono temperatūra yra 10 laipsnių žemesnė. Labiausiai tikėtina, kad skirtumo priežastis – skirtingi objektų paviršiai. Pagrindinė Plutono paviršiaus sudedamoji dalis – azoto ledas, tuo tarpu Charone didžiąją paviršiaus dalį sudaro vandens ledas, tirpstantis aukštesnėje temperatūroje nei azotas. Šiedu objektai yra taip toli nuo Saulės, kad jos spindulių energijos nepakanka vandens ledui tirpinti ar garinti, bet pakanka, kad garuotų azoto ledas. Šie azoto garai sudaro ploną Plutono atmosferą.
Å altinis: www.newscientistspace.com

2006-01-05Nemiga dažniau pasireiškia moterims nei vyrams
Publikuotų epidemiologinių nemigos tyrimų metaanalizė rodo, kad moterų ir vyrų rizikos santykis pasireikšti nemigai yra 1,41. Autoriai nagrinėjo tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo daugiau nei vienas milijonas individų iš keturių žemynų. Analizei pritaikyti devyni skirtingi metodai, kuriais norėta nustatyti įvairių faktorių įtaką nemigos rizikai. Pritaikius bet kokį analizės metodą, didesnis rizikos santykis pasireikšti nemigai nustatytas moterų tarpe. Rizika didėja su amžiumi, vyresnio amžiaus moterys turi didžiausią riziką. Nemigos pasireiškimo rizika yra didesnė moterims, įvertinant visus galimus kriterijus, teigia autoriai. Taigi, nenuginčijamai moterys šiuo atveju turi persvarą.
Å altinis: Medical News Today

2006-01-04Milžiniškas lazeris kosmose
Astronomai nustatė, kad kosmose yra didelis debesis, kuris spinduliuoja periodinius lazerinės spinduliuotės impulsus. Tokio lazerio energijos šaltinis yra besisukančios mirusios žvaigždės liekanos. Anot Carleton koledžo mokslininko Joel Weisberg, šis atradimas tiesiogiai įrodo, kad lazerinis efektas gali egzistuoti tarpžvaigždiniuose debesyse. Šiuo atveju lazeris spinduliuoja radijo dažnių diapazone, tad jis yra vadinamas mazeriu. Kuomet savo gyvenimo pabaigoje masyvi žvaigždė sprogsta ir pasilieka tiktai jos branduolys, kiek didesnis už Saulę, jis susitraukia (kolapsas) į neutroninę žvaigždę – supertankų, maždaug miesto dydžio neutronų rutulį. Neutroninės žvaigždės turi stiprius magnetinius laukus bei iš savo polių ('ašigalių') spinduliuoja radijo bangas. Tuo atveju, jei neutroninė žvaigždė orientuota erdvėje taip, kad radijo bangos yra nukreiptos link Saulės sistemos, mes galime fiksuoti periodinius radijo bangų signalus. Tokiu atveju neutroninės žvaigždės yra vadinamos pulsarais. 2004 metais Weisberg mokslinė grupė aptiko 15000 šviesmečių nuo mūsų nutolusį pulsarą, apsisukantį du kartus per sekundę. Tarp pulsaro ir Saulės sistemos kaip tik ir yra tarpžvaigždinių dujų debesis. Buvo pastebėta, kad debesis dalį radijo bangų sugeria, kuomet jos sklinda pro jį. Tačiau ties 1720 MHz dažniu debesis elgiasi kaip mazeris. Hidroksido (OH) molekulės esančios debesyje stiprina radijo bangas. Žmonės išrado mazerį dar 1950 metais, tačiau gamta tai padarė pirmiau´, pažymėjo Weisberg. Astronomai ir seniau, nuo 1960 metų, manė, kad mazeriai veikia kosminėse dujose, mat buvo pastebėta, kad dažnai kosminiai debesys spinduliuoja stipriau ties tam tikromis radijo spektro linijomis, kas gali būti sąlygota matomai tiktai mazerio. Tačiau pastaruoju atveju buvo pirma kartą pastebėta, kad debesies spinduliuojamo signalo periodas griežtai sutampa su neutroninės žvaigždės signalo periodu, taigi negali likti jokių abejonių, jog iš ties veikia mazerio efektas.
Å altinis: NewScientist

2006-01-03Kamanės gali pažinti žmones

Mokslininkai tradiciškai manė, kad žmogaus veido įsiminimui reikalingos didelės smegenys ir, greičiausiai, specializuota jos sritis, atsakinga už „veido“ informacijos analizę. Tačiau dabar yra proga tuo suabejoti, nes zoologai Adrian Dajr (Adrian G. Dyer) ir Kristy Njomajer (Christa Neumeyer) iš Johano Gutenbergo universiteto Mainse (Vokietija) bei Larisa Čitka (Lars Chittka) iš Londono universiteto (Didžioji Britanija) nustatė, kad bestuburiai taip pat gali skirti kitų porūšių veidus. Jie atliko bandymus su renkančiomis medų bitėmis (Apis mellifera) ir rodė vabzdžiams žmonių veidų juodai baltas panašaus profilio veidų nuotraukas, kurios paprastai naudojamos standartiniuose psichologiniuose testuose. Kiekvieną kartą, kai bitės priskrisdavo prie nuotraukos, kurias turi įsiminti, mokslininkai duodavo saldų prizą, kitos nuotraukos buvo pažymėtos kartaus skysčio lašais. Palaipsniui bitės išmoko skirti veidus 80 proc. tikslumu, net tada, kai jie buvo panašūs, nepriklausomai nuo to, kur buvo patalpintos nuotraukos. Kaip ir žmonėms, bitėms buvo sunkiau skirti apverstas 180 laipsnių kampu nuotraukas. Siekiant sužinoti, ar ilgalaikė atmintis išsaugojo šią informaciją po dienos ir vėliau po dviejų parų buvo patikrintos dvi bitės. Viena jų po dienos įvykdė užduotį 94 proc. tikslumu, o po dviejų parų 79 proc. tikslumu. Antrosios bitės rezultatai buvo 87 proc. ir 76 proc. Mokslininkai pažymi, kad bitės, greičiausiai, nesupranta, ką reiškia žmogaus veidas.
Šis tyrimas įrodo, kad savo šeimininkus bitės pažysta iš veido, o ne iš kvapo, kaip buvo manoma anksčiau, o taip pat padės suprasti, ar veido atpažinimo procese dalyvauja tam tikra žmogaus smegenų dalis.
Å altinis: Journal of Experimental Biology

2006-01-02Depresija nėra gerai Jūsų širdžiai
Remiantis naujo plataus masto tyrimu Švedijoje, žmonės, kuriems buvo diagnozuota depresija, ypač pacientai nuo 25 iki 50 metų amžiaus, turi padidintą riziką koronarinės širdies ligos išsivystymo riziką vėlesniame amžiuje. Mokslininkai iš Karolinska instituto Švedijoje tyrinėjo įrašus apie visų pacientų išrašymą iš ligoninės Švedijoje nuo 1987 iki 2001 metų. Iš viso rasta 44826 įrašai apie išrašymą iš ligoninės dėl depresijos (19620 vyrų ir 25206 moterų), ir 1916 šių pacientų vėliau išsivystė koronarinė širdies liga. Buvo įvertinta ir amžiaus, lyties, geografinės padėties ir socialinės būklės įtaka.
Visų amžiaus ir lyties grupių pacientams, kuriems buvo diagnozuota depresija, apie 1,5 karto daugiau išsivystė koronarinė širdies liga negu pacientams, kurie nesirgo depresija. Atliktas tyrimas rodo, kad jauno ar vidutinio amžiaus žmonės, kurie hospitalizuojami dėl depresijos, turi didesnę riziką sirgti koronarine širdies liga. Svarbu, kad pirminės sveikatos priežiūros specialistai, kurie rūpinasi depresija sergančiais pacientais, gydytų depresiją, kaip papildomą ir nepriklausomą koronarinės širdies ligos rizikos faktorių. Pacientai, sergantys klinikine depresija, turėtų būti gydomi ne trumpą laiką, bet turėtų gauti ir palaikomąją terapiją, kad galėtų apsisaugoti nuo depresijos atsinaujinimo.
Å altinis: Science Daily

2006-01-01Mokslininkai: Napoleono karius Lietuvoje pakirto infekcija
Trečdalis iš masinėje kapavietėje Vilniuje aptiktų kelių tūkstančių Prancūzijos imperatoriaus Napoleono karių galėjo mirti nuo utėlių išplatintų infekcinių ligų. Tokią išvadą padarė Prancūzijos ir Lietuvos mokslininkai, atlikę morfologinius, genetinius Napoleono armijos kapavietės bei karių palaikų DNR tyrimus. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros docentas Rimantas Jankauskas BNS pasakojo, jog prancūzų ir lietuvių mokslininkai nustatė dėmėtosios šiltinės ir Pirmojo pasaulinio karo metu paplitusios vadinamos apkasų šiltinės sukėlėjų pėdsakus. Pradžioje buvo atlikti morfologiniai tyrimai - paimti smėlio mėginiai nuo kapavietės ir nuo uniformų gabaliukų. Smėlyje buvo išlikęs utėlių chitinas. Po to genetiškai tiriant tuos utėlių apvalkalėlius nustatyta, kad iš tikrųjų tai buvo žmonių rūbų utėlės. Tiriant utėlių likučius, juose rasta ligų sukėlėjų. Žodžiu, utėlės tikrai buvo infekuotos ir buvo ligų pernešėjos.Vėliau Prancūzijos miesto Marselio universiteto laboratorijoje atlikę 35 karių palaikų DNR tyrimus mokslininkai nustatė, kad 7 kareiviai sirgo apkasų šiltine, o 3 buvo apsikrėtę dėmėtąja šiltine. Remdamiesi šiais duomenimis, specialistai teigia, jog nuo šių ligų galėjo mirti apie trečdalis Napoleono armijos kariuomenės. Matyt, šios ligos buvo viena iš rimtų problemų, kurių Napoleonas nebuvo numatęs savo strateginiame plane. Tai iš tikrųjų turėjo labai varginti kariuomenę ir turėjo būti didelių nuostolių priežastis. Tai buvo viena iš pagrindinių tūkstantinės kariuomenės mirties priežasčių, bet ne vienintelė, buvo visas kompleksas - šaltis, badas, išsekimas, didžiulis nuovargis. 2001 metais per statybas Vilniuje, buvusios karinės bazės teritorijoje Šiaurės miestelyje, aptikta masinė Napoleono kapavietė, kurioje rasta daugiau nei trys tūkstančiai karių palaikų. Pasak istorikų, Vilniuje atrasta masinė kapavietė unikali, nes yra viena iš didžiausių ištirtų Napoleono karių kapaviečių visoje Europoje.
Å altinis: elibrary

Į viršų