| Kultūros naujienos
|  | |
|
 |
|
| Interfeisas
|  | |
|
|
| Kontaktai
| | |
|
|
| AutorinÄ—s teisÄ—s
| | |
|
|
| Skaitikliai | | |
|
|
|
ISSN 2538-8940 El. paštas: info@elibrary.lt
Tel.: (+370 5) 248-1536
Fax: (+370 5) 248-1629
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mokslo ir technikos naujienos |
| |
| |
| |
|
| | Ä®vairių Å¡alių mokslininkai, pasinaudodami NASA palydovu ir teleskopais, galÄ—jo stebÄ—ti supernovos sprogimo procesÄ…, praneÅ¡ta treÄiadienį. Manoma, kad tai - rentgeno spindulių žybsnis, kitaip tariant, mažesnio galingumo gama spindulių žybsnis. Gama spindulių žybsniai (GSŽ) yra galingiausi astronomams žinomi sprogimai. Å is objektas GRB060218, Avino žvaigždyne stebimas nuo vasario 18 dienos ir yra už maždaug 440 mln. Å¡viesmeÄių. "Tai iÅ¡pleÄia GSŽ-supernovos sÄ…sajas su rentgeno spindulių žybsniais ir silpnesnÄ—mis supernovomis ir rodo jų bendrÄ… kilmÄ™", - sakÄ— Trieste įsikÅ«rusio Italijos nacionalinio astrofizikos instituto mokslininkÄ— Elena Pian.
Tai antras pagal atstumą nuo Žemės pastebėtas gama spindulių žybsnis ir pirmas kartas, kai supernova buvo stebima paties sprogimo metu.
Å altinis: Nature
|
|
|
| | Amerikos mokslininkai tvirtina suradę būdą, kaip gauti kamienines ląsteles nepakenkiant žmogaus embrionui.
Grupei mokslininkų iÅ¡ MasaÄiusetso kompanijos „Advanced Cell Technology“ pavyko sukurti lÄ…stelių linijas iÅ¡ kelių lÄ…stelių, paimtų iÅ¡ įprasto ar klonuoto embriono ankstyvoje jo vystimosi stadijoje. Mokslininkai pabrėžia, kad tokiu bÅ«du vaisius iÅ¡saugo visaverÄio vystymosi galimybÄ™.
TyrÄ—jai viliasi, kad Å¡is iÅ¡radimas užbaigs ginÄus dÄ—l kamieninių lÄ…stelių gavimo etiÅ¡kumo ir suteiks Amerikos mokslininkams naujas galimybes toliau darbuotis Å¡ioje srityje. Mat iki Å¡iol paÄ—mus lÄ…stelÄ™, kurios reikia naujos lÄ…stelių linijos sukÅ«rimui, embrionas žūdavo. DÄ—l to 1995 m. JAV Kongresas priÄ—mÄ— pataisÄ…, draudžianÄiÄ… valstybei finansuoti tyrimus, kuriuos atliekant žūna embrionai.
Amerikos mokslininkai teigia, kad per tÄ… laikÄ… JAV stipriai atsiliko kamieninių lÄ…stelių tyrimų srityje, nes užsiimti rimtais tyrimais galÄ—jo sau leisti tik privaÄios kompanijos.
Å altinis: Nature
|
|
|
| | Žinduolių juntamas skonis klasifikuojamas į saldų, sūrų, kartų, rūgštų ir umami (natrio glutamato skonis, įprastas kiniškuose išsinešti skirtuose patiekaluose). Iki šio buvo identifikuoti tik saldaus, kartaus ir umami skonių receptoriai.
Tris skonius su žinomais receptoriais „įjungia“ didelÄ—s molekulÄ—s – pavyzdžiui, sacharozÄ—, kuri prie receptoriaus jungiasi lyg raktas prie spynos – specializuoto receptoriaus, esanÄio ant liežuvio. Bet sÅ«rus ir rÅ«gÅ¡tus skoniai yra skirtingi tuo, kad tai yra paprasÄiausių jonų skoniai: rÅ«gÅ¡tumas juntamas per vandenilio (H+), o sÅ«rumams dažniausiai per natrio (Na+) jonus. Kai kurie mokslininkai manÄ—, kad Å¡iuos skonius ant liežuvio gali „aptikti“ daugelis lÄ…stelių ir signalÄ… į smegenis siųsti pagal bendrÄ… signalų sumos pobÅ«dį. „Toks modelio tipas yra labai nepatikimas“, - sakÄ— Howardo Hugheso medicinos instituto (JAV) mokslininkas Charlesas Zukeris.
Norėdami patikrinti veikimą pagal baltymą PKD2L1, mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotas peles, kurių organizmas ląstelėse, kuriose gaminamas baltymas PKD2L1, taip pat gamino ir toksiną, sunaikinantį šias ląsteles.
Duke universiteto (JAV) Medicinos centro mokslininkas Hiroaki Matsunami su kolegomis įrodÄ—, kad receptorius PKD2L1 ir PKD1L3 aktyvuoja rÅ«gÅ¡tis ir gyvų pelių organizmuose, ir laboratorinÄ—se lÄ—kÅ¡telÄ—se. Jie taip pat iÅ¡siaiÅ¡kino, kad Å¡ie baltymai iÅ¡sidÄ—stÄ™ tose liežuvio vietose, kurios gerai lieÄiasi su maistu, bet negalÄ—jo griežtai pasakyti, kad yra tik vienas rÅ«gÅ¡tumÄ… juntantis skonio receptorius.
Cheminius jutimus tirianÄio Monell centro (JAV) mokslininkas Gary Beauchampas mano, kad Å¡iedu tyrimai beveik tiksliai nurodo keliÄ… į rÅ«gÅ¡taus skonio jutimo suvokimÄ….
C.Zukerio komandai liko dar vienas darbas – atrasti sūrumo receptorių. „Tereikia vėl patikrinti tuos baltymus, kurie liko pašalinus visus žinomus skonio receptorius“, - sakė mokslininkas.
Å altinis: Nature.com
|
|
|
| | Vanduo – bene universaliausia egzistuojanti molekulÄ— – yra žinomas kaip ŽemÄ™ formuojanti, gyvybÄ™ palaikanti medžiaga, puikiausiai atliekanti universalaus tirpiklio vaidmenį. Dabar mokslininkai iÅ¡ MiÄigano universiteto (JAV) ir ÄŒekijos Respublikos Mokslų akademijos nustatÄ— dar du anksÄiau nežinotus vandens vaidmenis.
PaaiÅ¡kÄ—jo, kad vanduo itin svarbus RNR fermentų veikimui, kurie savo ruožtu yra nepakeiÄiami gyvosiose lÄ…stelÄ—se ir yra medicininiam taikymui perspektyvÅ«s junginiai.
RNR fermentai, dar vadinami ribozimais, greitina chemines reakcijas lÄ…stelių viduje, lygiai kaip ir labiau žinomi baltyminiai jų analogai. Lygiai kaip ir baltyminiai fermentai, ribozimai yra ne statiÅ¡kos, o kintanÄios struktÅ«ros. Jie gali bÅ«ti aktyvios arba neaktyvios formos (konformacijos).
Ankstesniuose darbuose, kuriems vadovavo MiÄigano universiteto mokslininkas chemijos profesorius Nilsas Walteris, nustatyta, kad modifikacijos bet kurioje ribozimo molekulÄ—s vietoje – net ir toli nuo ten, kur vyksta cheminÄ— reakcija – paveikia tai, kokiu greiÄiu fermentas keiÄia savo konformacijas bei kaip stipriai katalizuojama reakcija. Tokios savybÄ—s jau seniau buvo priskirtos baltyminiams fermentams, bet niekada nebuvo žinoma, kad jomis pasižymi ir RNR fermentai.
N.Walteris su kolegomis taip pat aptiko įrodymų, kad vanduo tiesiogiai dalyvauja tarpinÄ—se katalizÄ—s reakcijose, vykstanÄiose fermento aktyviajame centre – tai yra antras iki Å¡iol nežinotas vandens vaidmuo RNR veikloje. Mokslininkai naujus vandens molekulių vaidmenis tyrÄ— naudodami kompiuterinio modeliavimo ir metodo, vadinamo pavienÄ—s molekulÄ—s fluorescencijos rezonanso energijos perdavimu (single-molecule fluorescence resonance energy transfer - FRET), kombinacijÄ…. Tokiu bÅ«du mokslininkams pavyko tiesiogiai stebÄ—ti ir matuoti kaip greitai ribozimai keiÄia konformacijas ir kai tie greiÄiai kinta kai pakeiÄiamos skirtingos ribozimo dalys.
Å altinis: Eurekalert.org
|
|
|
| | JAV mokslininkai tvirtina, kad Žemės atmosferoje virš Antarkties esanti ozono sluoksnio skylė nustojo plėstis.
1986 m. iÅ¡siaiÅ¡kinus apie Å¡ios skylÄ—s egzistavimÄ… buvo priimti tarptautiniai susitarimai nutraukti ozono sluoksnį ploninanÄių chemikalų, vadinamų CFC, naudojimÄ…. Tikimasi, kad ozono skylÄ— visiÅ¡kai iÅ¡nyks per maždaug 60 metų.
Tie patys du mokslininkai, kurių darbai devintame dešimtmetyje įspėjo pasaulį apie ozono skylės keliamą pavojų, dabar išreiškė viltį, kad ozono sluoksnis visiškai atsistatys. „Labai tikiuosi, kad kažkada turėsime normalų ozono sluoksnį“, – sako daktaras Davidas Hofmanas, vadovaujantis JAV Nacionalinės okeano ir atmosferos valdybos Pasaulinio monitoringo skyriui.
OptimistiÅ¡kai nusiteikusi ir daktarÄ— Susan Solomon iÅ¡ TarpvyriausybinÄ—s klimato pokyÄių grupÄ—s. Vis dÄ—lto mokslininkÄ— pridÅ«rÄ—, kad: „Dar daug kÄ… reikia nuveikti moksliniu požiÅ«riu dÄ—l to, kÄ… aÅ¡ pavadinÄiau atsakingumu“.
Ozonas yra molekulė, kurią sudaro trys deguonies atomai. Ozono sluoksnis filtruoja ultravioletinius Saulės spindulius (mažiau nei 290 nanometrų), kurie kenkia žmonėms, gyvūnams ir augalams.
Å altinis: BBC
|
|
|
| | Dažniausiai kava nÄ—ra laikoma sveiku gÄ—rimu, taÄiau nemažai pastaruoju metu atliktų tyrimų patvirtina, kad ji gali bÅ«ti labai naudinga. Mokslininkai rado patikimų įrodymų, kad kava sumažina kelių rimtų ligų pavojų, įskaitant cukrinį diabetÄ…, Å¡irdies ligas ir kepenų cirozÄ™.
Viena iÅ¡ tokių studijų – sisteminga tyrimų, per pastaruosius metus publikuotų moksliniame žurnale „The Journal of the American Medical Association“, apžvalga. Prieita prie iÅ¡vados, kad nuolatinis kavos gÄ—rimas buvo įprastai siejamas su sumažėjusia 2 tipo diabeto rizika. NÄ—ra tiksliai žinoma, kodÄ—l taip nutinka, taÄiau autoriai pateikÄ— kelias versijas.
Kavoje yra antioksidantų, padedanÄių kontroliuoti lÄ…stelÄ—ms daromÄ… žalÄ…, kuri gali aktyviai dalyvauti ligos vystymesi. Be to, tai chlorogeninių rÅ«gÅ¡Äių, kurios, kaip parodÄ— su gyvÅ«nais atliekami bandymai, sumažina gliukozÄ—s koncentracijÄ…, Å¡altinis.
Didesni kavos kiekiai, regis, yra ypaÄ naudingi diabeto prevencijai. Ataskaitoje, kurioje mokslininkai sujungÄ— daugelio studijų statistinius duomenis, teigiama, kad žmonÄ—ms, iÅ¡geriantiems nuo 4 iki 6 puodelių kavos per dienÄ…, diabeto rizika buvo 28 proc. mažesnÄ— negu tiems, kurie iÅ¡gÄ—rÄ— du ar mažiau puodelių per dienÄ…. IÅ¡gÄ—rusiesiems daugiau negu 6 puodelius kavos Å¡i rizika buvo atitinkamai mažesnÄ— 35 proc.
Vis dÄ—lto kai kurie ekspertai vis dar įsitikinÄ™, kad kavos, ypaÄ su kofeinu, gÄ—rimas gali turÄ—ti neigiamos įtakos sveikatai. Pavyzdžiui, sausio mÄ—n. žurnale „The Journal of the American College of Cardiology“ paskelbtame tyrime teigiama, kad dviejuose kavos puodeliuose esantis kofeino kiekis kaip reikiant sumažina kraujo tÄ—kmÄ™ į Å¡irdį, ypaÄ treniruojantis dideliame aukÅ¡tyje.
Å altinis: The American Journal of Clinical Nutrition
|
|
|
| | Tarptautinės astronomų sąjungos komisijos posėdyje nuspręsta nuo šiol Plutoną vadinti ne „planeta“, o „nykštukine planeta“.
Tokiu bÅ«du SaulÄ—s sistemoje lieka 8 tikros planetos, o nykÅ¡tukinÄ—mis bus laikomos Plutonas, Charonas (anksÄiau vadintas Plutono palydovu), tarp Marso ir Jupiterio orbitų besisukantis asteroidas Cerera, objektai UB313 ir 90377 Sedna, esantys dar toliau nuo SaulÄ—s nei Plutonas.
Komisijos sprendimÄ… dar turi patvirtinti visuotinis TarptautinÄ—s astronomų sÄ…jungos AsamblÄ—jos balsavimas, kuris vyks rugpjÅ«Äio 24 dienÄ….
Å altinis: lenta.ru
|
|
|
| | Niekas tiksliai nežino iš kur dėmesį patraukiantys gyvūnai gauna tokius gražius kailinių raštus. Bet 1952 metais Alano Turingo sukurta lygtis yra tinkama nusakyti zebro dryžiams ir leopardo dėmėms.
A.Turingas laikÄ—si prielaidos, kad kailio raÅ¡tas gali priklausyti nuo dviejų cheminių junginių, kuriuos jis pavadino „morfogenais“, kurie pasiskirsto daugiau ar mažiau dvimatÄ—je kailio erdvÄ—je. Pavyzdžiui, jei dÄ—l vieno morfogeno poveikio kailis pajuoduoja, o dÄ—l kito iÅ¡lieka blyÅ¡kus, tai Å¡ių cheminių junginių difuzijos gyvÅ«no kailyje greiÄių skirtumas kartu su įvairiomis tarpusavio reakcijomis taptų gyvÅ«no kailio raÅ¡to priežastimi.
A.Turingas savo lygtis pavadino „reakcijos-difuzijos lygtimis“. Derinant difuzijos greiÄio bei kitų veiksnių, nurodanÄių morfogenų savybes, kintamuosius, mokslininkai sugebÄ—jo panaudoti Å¡ias lygtis atkartojant keletÄ… puikiai pažįstamų kailių raÅ¡tų.
Pavyzdžiui, jei vienas morfogenas nudažo plaukus juodai, bet taip pat aktyvuoja ir blyÅ¡kumo morfogenÄ… bei difunduoja greiÄiau už blyÅ¡kumo morfogenÄ…, tai tokiu Å¡ių junginių elgesiu galima paaiÅ¡kinti vienÄ… ant gyvÅ«nų kailių esanÄių dÄ—mių tipÄ…: atsitiktinÄ— juodos spalvos morfogeno sankaupa difunduotų tolyn nuo sankaupos centro, pakeliui aktyvuodama blyÅ¡kumo morfogenÄ…. Bet blyÅ¡kumo morfogenas difunduoja lÄ—Äiau, todÄ—l susidaro juodos spalvos žiedas.
Nacionalinio Chung-Hsing universiteto (Taivanis) mokslininkas Sy-Sang Liaw su kolegomis tirdami suvokė, kad jiems nepakanka vien reakcijos-difuzijos lygties parametrų derinimo. Teko imtis prielaidos, kad egzistuoja du dėmių augimo etapai, kurių metu galioja skirtingos taisyklės: pirmoji – kai kailio dėmes įgyja maži gyvūnai, o antroji – kai kailio raštas įgyja galutinę savo išvaizdą.
Auburn universitete (JAV) su Turingo modeliais dirbantis matematikas Anotida Madzvamuse sakÄ—, kad jį sudomino jaguaro kailio raÅ¡to sudÄ—tingumas. Kol kas nÄ— vienam mokslininkui nepavyko aptikti jokių morfogenų egzistavimo įrodymų, todÄ—l nÄ—ra žinoma kaip Å¡ių lygÄių nusakomi raÅ¡tai susidaro tikro gyvÅ«no organizme. PridÄ—jus du morfogenų veikimo taisyklių rinkinius vaizdas tampa dar sudÄ—tingesniu. Jei tai tikrai atitinka realų dÄ—mių susidarymÄ… gyvÅ«nuose, tai reiÅ¡kia, kad kažkas susijusio su gyvÅ«no amžiumi turÄ—tų perjungti biologines taisykles, pagal kurias nusakomas jo kailio raÅ¡tu.
Å altinis: Nature.com
|
|
|
| | Manoma, kad atsektas pradinis lytiniu keliu užkreÄiamo Å¡unų vėžio Å¡altinis: tai tikriausiai buvo vienas Å¡uo arba vilkas, daugiau nei prieÅ¡ 200 metų gyvenÄ™s Azijoje. PanaÅ¡u, kad liga praeityje buvo agresyvesnÄ—, teigia mokslininkai. Tai nÄ—ra įprasta – paprastai vėžiniai susirgimai su laiku tampa agresyvesniais. NustaÄius priežastis dÄ—l kurių Å¡i liga tapo mažiau mirtina galbÅ«t bÅ«tų lengviau ieÅ¡koti vėžinių susirgimų gydymo bÅ«dų.
Teigiama, jog dauguma auglių formuojasi tuomet, kai organizmo lÄ…stelÄ—s pradeda nekontroliuojamai augti ir daugintis. Bet Å¡unų užkreÄiamas venerinis auglys (canine transmissible venereal tumor - CTVT) plinta vėžinÄ—mis lÄ…stelÄ—mis, kurios iÅ¡ vieno Å¡uns organizmo į kitÄ… patenka lytinių santykių metu. Liga pažeidžia snukius ir genitalijas, bet paprastai pagyjama per kelis mÄ—nesius.
Londono universiteto koledžo (D.Britanija) mokslininkas Claudio Murgia su kolegomis iÅ¡tyrÄ— vėžinių CTVT lÄ…stelių, paimtų iÅ¡ 16 negiminingų Å¡unų organizmų, DNR. Å ie Å¡unys gyveno Italijoje, Indijoje ir Kenijoje. „Galime pasakyti, kad auglys nebuvo serganÄiojo Å¡uns lÄ…stelių darinys, nes jo DNR skiriasi nuo Å¡eimininko“, - sakÄ— mokslininkų grupÄ—s narys virusologas Robinas Weissas.
Ištyrus per 30 metų septyniose skirtingose šalyse surinktus užšaldytus šunų auglių pavyzdžius nustatyta, kad kadaise šis vėžys buvo kur kas agresyvesnis. Pasak C.Murgia, jei pavyktų nustatyti kokiu būdu sumažėjo vėžio agresyvumas, tuomet galima būtų bandyti siekti panašios auglių transformacijos žmonių organizmuose.
Kai Å¡iuolaikinis CTVT užkreÄia Å¡unį, jis iÅ¡skiria cheminį junginį, kuris slopina imuninÄ™ sistemÄ…, todÄ—l Å¡eimininko organizmas negali s juo kovoti. Bet po kelių mÄ—nesių Å¡uns imuninÄ— sistema paprastai sugeba iÅ¡naikinti įsibrovÄ—lį.
Žmonių atveju vėžiniai susirgimai dažniausiai nebÅ«na užkreÄiami. ŽmonÄ—s vėžiu gali susirgti jei jiems persodinamas organas su augliu, kuomet nusilpusi jų imuninÄ— sistema, o taip pat teoriÅ¡kai AIDS sergantis pacientas galÄ—tų užsikrÄ—sti vėžiu lytinių santykių metu, bet to mokslininkams niekada nepavyko nustatyti praktiÅ¡kai.
Å altinis: Nature.com
|
|
|
| | Didžiojoje Britanijoje esantis „Siemens“ tyrimų centras „Roke Manor“ sukÅ«rÄ— programinÄ™ įrangÄ… bÅ«simajai Europos palydovinei sistemai „Galileo“ iÅ¡bandyti. PrograminÄ— įranga modeliuos sistemos darbÄ… dar prieÅ¡ pakeliant į orbitÄ… visus palydovus. Tikslumu sistema turÄ—tų pranokti Å¡iandieninÄ™ Amerikos navigacijos standartu veikianÄiÄ… GPS (Global Positioning System).
Virtualiai modeliuojant „Galileo“ sistemos darbÄ… bus galima įvertinti atliktų skaiÄiavimų tikslumÄ…, objekto nustatymo patikimumÄ… nepalankiomis sÄ…lygomis ir kitas sistemos projekcijas dar iki pakeliant visus palydovus. Naujoji programinÄ— įranga apskaiÄiuos imtuvo galimybes priimti „Galileo“ navigacijos signalus, analizuos pastatų architektÅ«ros ir inžinerinius planus, žemÄ—s reljefus, taip pat palydovines ir miestų fotografijas, įvertins signalo stiprumÄ… bei matavimo klaidas.
„Galileo“ apims 30 palydovų ir palaikys ryšį su 24 Amerikos palydovais, veikianÄiais GPS. Tankesnis „Galileo“ palydovų tinklas ir tobulesni algoritmai padÄ—s tiksliau nustatyti koordinates: skirtingai nei GPS, kurio koordinaÄių apskaiÄiavimo paklaida du metrai, „Galileo“ objektus nustatys vieno metro tikslumu.
„Galileo“ kaip ir GPS veikia palydovinÄ—s navigacijos principu. IÅ¡ palydovų į žemÄ™ nuolat keliaujantys signalai imtuvui perduoda informacijÄ… apie tam tikro judanÄio objekto koordinates bei laikÄ…, kuriuo Å¡i informacija iÅ¡siųsta. Naudodamasis kelių palydovų iÅ¡siųstais signalais, imtuvas vÄ—l ir vÄ—l apskaiÄiuoja su juo susieto objekto vietÄ… pagal ilgumos, platumos ir aukÅ¡tumos parametrus bet kuriuo paros metu.
„Galileo“ palydovinė navigacijos sistema pavadinta italų fiziko, filosofo ir astronomo Galileo Galilei (1564 – 1642 m.) vardu. Galileo žinomas kaip pirmojo teleskopo kūrėjas, Jupiterio atradėjas bei vadintas „fizikos tėvu“.
Å altinis: Siemens.com
|
|
|
| | Atlikto tyrimo su pelÄ—mis rezultatai rodo, kad nÄ—Å¡Äias moteris paveikus ultragarsu gali sutrikti jų vaisiaus smegenų vystymasis. Bet ekspertai įspÄ—ja, kad kol kas Å¡iÄ… informacijÄ… per anksti ekstrapoliuoti žmonÄ—ms. Jie pabrėžia, kad ultragarsinio tyrimo metodika yra ypatingai vertinga diagnostikai ir nÄ—Å¡Äiosios neturÄ—tų atsisakyti vizito pas gydytojus.
Naujojo tyrimo metu buvo naudojamas cheminis junginys, padÄ—jÄ™s sekti smegenų lÄ…steles auganÄiuose pelių embrionuose. Mokslininkai embrionus paveikÄ— ultragarsu treÄios nÄ—Å¡tumo savaitÄ—s pabaigoje – tai yra labai svarbus pelių embrionų vystymosi metas, kuomet smegenų lÄ…stelÄ—s patenka į joms skirtÄ… vietÄ….
Gali būti, kad ultragarso bangos kažkokiu būdu sutrikdo tarpląstelinius ryšius joms keliaujant į reikiamas smegenų vietas, mano Yale medicinos mokyklos (JAV) mokslininkas Pasko Rakicius, tyrimą atlikęs su kolegomis.
Medikai paprastai rekomenduoja, kad nÄ—Å¡Äiosioms ultragarsiniai tyrimai bÅ«tų atlikti du kartus, kad bÅ«tų įvertintas vaisiaus vystymasis. Kiekvieno patikrinimo trukmÄ— yra apie 30 minuÄių. Ultragarso bangų sukurti vaizdai gali apteikti informacijos apie dar negimusio vaiko amžių, jo pozicijÄ… gimdoje bei anomalijas.
Kai kurių ankstesnių tyrimų rezultatai parodė, kad ultragarsas žmonėms gali sukelti genetinių anomalijų ir kad ultragarsu tirti vaikai gali pradėti kalbėti vėliau, bet, ekspertų teigimu, šių tyrimų rezultatų pakartoti nepavyko.
TaÄiau ekspertai taip pat tvirtina, kad pastarojo tyrimo rezultatai reikalauja tÄ™sti tyrimus Å¡ioje srityje, ypaÄ Å¾inant, kad pastaruoju metu populiarÄ—ja „parduotuviniai“ ultragarsiniai tyrimai, kuomet bendrovÄ—s prekybos centruose besilaukianÄioms motinoms siÅ«lo savo paslaugas. Bijomasi, kad tokių tyrimų populiarumas ir toliau didÄ—s, nes spaudoje pasirodo praneÅ¡imai, kad vaikų laukianÄios garsenybių Å¡eimos nusipirko naudojimui namie skirtus ultragarso aparatus.
Å altinis: Newscientist.com
|
|
|
| | Izraelio ir JAV mokslininkai atlikÄ™ tyrimus nustatÄ—, kad vos pusÄ—s metų mažyliai jau pastebi matematines klaidas. Tyrime dalyvavo 24 mažyliai, kurių amžius nuo 6 iki 9 mÄ—nesių. KÅ«dikiams rodant skirtingÄ… lÄ—lių skaiÄių buvo skenuojamos jų smegenys. PaaiÅ¡kÄ—jo, kad iÅ¡vydÄ™ netikÄ—tÄ… rezultatÄ… kÅ«dikiai žiÅ«ri ilgiau ir jų smegenų veikla tuo metu prilygsta suaugusiųjų, kai Å¡ie pastebi klaidas.
Tyrimo metu mažyliams buvo rodomos dvi lÄ—lÄ—s, kurias vÄ—liau užstodavo Å¡irma. Paskui vaikui matant viena lÄ—lÄ— buvo paimama ir patraukus Å¡irmÄ… jis tikÄ—davosi iÅ¡vysti likusiÄ… vienÄ…. Kai jis vis dÄ—lto pamatydavo dvi, stebÄ—davo lÄ—les ilgiau, taip lyg fiksuodamas klaidÄ…. PaaiÅ¡kÄ—jo, kad pamatÄ™ „neteisingą“ lÄ—lių skaiÄių kÅ«dikiai žiÅ«rÄ—davo daugiau nei sekunde ilgiau. Suaugusieji pastebÄ—jÄ™ matematinÄ™ klaidÄ… reaguoja analogiÅ¡kai, tik kur kas greiÄiau.
Tyrimui vadovavęs mokslų daktaras Andrea Bergeris sakė: „Šis tyrimas rodo, kad kūdikio smegenyse egzistuoja klaidų susekimo sistema ir ji suaktyvinama vos tik tiriamąjį nustebina neteisingas aritmetinis sprendimas“.
Mokslininkai padarė išvadą, kad į pirmų gyvenimo metų pabaigą visi kūdikiai gali aptikti klaidas – tai siejama su gebėjimu vėliau reguliuoti savo elgesį ir emocijas.
Å altinis: BBC
|
|
|
| | MÅ«sų visata tikriausiai yra 15 proc. didesnÄ— ir senesnÄ— nei buvo manyta anksÄiau. Ankstesniais matavimais nustatyta, kad Visatos amžius yra 13,7 mlrd. metų, o tikint naujojo tyrimo duomenimis, jis turÄ—tų bÅ«ti 15,8 mlrd. metų.
Taip nusprÄ™sta iÅ¡analizavus naujausius atstumo iki netolimos galaktikos matavimo duomenis. Mokslininkai, kuriems vadovavo Alceste Bonanos iÅ¡ Carnegie instituto (JAV) naudojo duomenis, surinktus tokių teleskopų, kaip Havajuose (JAV) esantis 10 metrų Keck-II. Teleskopais buvo matuojamas atstumas iki dviejų žvaigždžių, esanÄių Trikampio galaktikoje.
Mokslininkai pagal Å¡viesos, judÄ—jimo greiÄio ir temperatÅ«ros matavimo duomenis apskaiÄiavo tikrÄ… Å¡viesį dviejų žvaigždžių, kurios kas 5 dienas viena kitÄ… užstoja. PalyginÄ™ tikrÄ…jį žvaigždžių Å¡viesį su stebimuoju, mokslininkai apskaiÄiavo, kad galaktika yra 3,14 mln. Å¡viesmeÄių atstumu nuo mÅ«sų.
Nustebino tai, kad Å¡is atstumas yra maždaug puse milijono Å¡viesmeÄių didesnis nei manyta anksÄiau.
Atstumo matavimas stebint dvinares žvaigždes padėjo atsisakyti tarpinių žingsnių, sakė kitas mokslininkų grupės narys Norbertas Przybilla iš Erlangen-Nurembergo universiteto (Vokietija). „Tai yra pats didžiausias atstumas, kurį sugebėta išmatuoti tiesiogiai. Tai yra kol kas efektyviausias teleskopų išnaudojimo būdas“, - sakė N.Przybilla.
Ankstesnių matavimų rezultatai buvo gauti naudojant Hablo konstantÄ… – visatos plÄ—timosi greiÄio ir amžiaus matÄ…. Naujojo mokslininkų darbo duomenys rodo, kad Å¡i konstanta nuo tikrosios vertÄ—s skiriasi 15 procentų.
Å altinis: Newscientistspace.com
|
|
|
| | Europos astronomai planuoja pastatyti optinį teleskopą, kuris keturis kartus pranoktų šiuo metu didžiausią pasaulio teleskopą.
Nepaprastai didelis teleskopas, kurio pagrindinio veidrodžio skersmuo sieks net 42 metrus, leis kur kas detaliau nei iki Å¡iol nagrinÄ—ti labai nutolusius objektus. Galinga observatorija leistų astronomams pamatyti dalį pirmųjų galaktikų, sudaranÄių VisatÄ….
Dabar Pietinė Europos observatorija (ESO) eksploatuoja 8,2 m skersmens Labai didelį teleskopą (angl. Very Large Teleskope), esantį Čilės Atakamos dykumoje, kuris dar kartais vadinamas „atradimų mašina“. Tikimasi, kad planuojamas teleskopas-milžinas pradės naują erą astronomijos istorijoje.
„PilnÄ… koncepcijÄ… norime pristatyti iki Å¡ių metų paigos. Gal ji bus kiek ambicinga, taÄiau tikime, kad įgyvendinama“, – sako mokslų daktaras Andreasas Kauferis. Mokslininkas pripažino, kad tokio projekto griebtasi dar ir dÄ—l to, kad norima nukonkuruoti JAV, kuri ketina statyti 30 m skersmens teleskopÄ….
“Norime išsiaiškinti, kaip susiformavo pirmosios galaktikos. Kaip susiformavo Visata – tai vienas didžiausių klausimų astronomijoje“, – teigia A.Kauferis.
Teleskopo-milžino statyba galėtų būti pradėta 2010-2011 metais. Tik kol kas nenuspręsta, kur jį statyti. Didelės observatorijos turi būti atokiose, sausose vietose, kur dangaus negaubia debesys – tai geriausios sąlygos stebėjimui. Tarp svarstomų variantų yra Pietų Afrika, Tibetas, Marokas, Grenlandija ir Antarktida.
Å altinis: BBC.com
|
|
|
| | Japonijos kosmoso agentÅ«ra nustebino kitus kosmoso ekspertus patvirtindami savo ambicijas MÄ—nulyje per artimiausius deÅ¡imtmeÄius pastatyti gyvenamÄ… bazÄ™. MÄ—nulio tyrinÄ—jimų simpoziume praÄ—jusiÄ… savaitÄ™ Å¡ios Å¡alies MÄ—nulio ir planetų tyrimo programos vadovas Junichiro Kawaguchi paskelbÄ—, kad iki 2020 Å¡alis į MÄ—nulį pasiųs astronautus, o iki 2030 pastatys jame bazÄ™.
Planas dar nėra oficialus: Japonijos kosmoso tyrimų agentūra (JAXA) projektui dar nepaskyrė biudžeto, kuris, kaip manoma, sieks 3 trilijonus jenų (apie 70 mlrd. litų). Bet garsių Japonijos mokslininkų grupė ragina įgyvendinti šį planą.
Agentūra planuoja projektą pradėti vykdyti jau kitais metais, į Mėnulio orbitą paleidžiant palydovą. Kitą dešimtmetį į Mėnulį turėtų nuskristi trys nepilotuojami erdvėlaiviai, kuriais bus renkami grunto pavyzdžiai ir atliekami kiti tyrimai. Kai Mėnulio bazė bus pastatyta, JAXA planuoja, kad joje 6 mėnesių trukmės pamainomis turėtų gyventi keli astronautai.
JAXA atstovas spaudai Satoki Kurokawa sakė, kad kol kas nenuspręsta ar Japonija savo ambicijų sieks viena, ar bandys bendradarbiauti su kitomis pasaulio valstybėmis.
Bet kurios šalies vienašališkas bandymas kolonizuoti Mėnulį yra beprasmis, komentavo Planetų bendrijos atstovas Louisas Friedmanas iš Pasadenos (JAV). „Nemanau, jog pamatysime, kad Mėnulyje kiekviena šalis stato sau po atskirą bazę – ten nėra ką veikti. Tai ne Antarktida“, - mokslininkas nurodė regioną, kuriame atskiros šalys turi pakankamai politinės valios ir finansinių galimybių išlaikyti atskiras bazes.
Å altinis: Nature.com
|
|
|
| | Fizikas iÅ¡ Vokietijos mano radÄ™s bÅ«dÄ… pagreitinti radioaktyviojo skilimo procesÄ…, smarkiai sumažinantį pavojingų atominių atliekų pusamžį. RÅ«ro universitete dirbantis Clausas Rolfsas su kolegomis pasiÅ«lÄ— idÄ—jÄ…, kad alfa daleles skleidžianÄiÄ… medžiagÄ… patalpinus metaliniame apvalkale ir atÅ¡aldžius jį iki vos kelių laipsnių virÅ¡ absoliutaus nulio, pusamžis nuo tÅ«kstanÄių metų bÅ«tų sumažintas iki galbÅ«t tik deÅ¡imÄių metų.
Jei idėja pasitvirtins, tai būtų galima išvengti dabar naudojamo atominių atliekų laidojimo betoniniuose bunkeriuose.
TaÄiau kritikai teigia, kad Å¡i idÄ—ja nÄ—ra teisinga ir prieÅ¡tarauja egzistuojanÄiai teorijai bei eksperimentų rezultatams. Pensijon iÅ¡Ä—jÄ™s atominÄ—s fizikos specialistas Nickas Stone‘as, dirbÄ™s Oksfordo universitete (D.Britanija), sakÄ—, kad kiti fizikai jau eksperimentavo su atÅ¡aldytais į metalus įterptais alfa dalelių Å¡altiniais bei kad tuomet nebuvo pastebÄ—ta jokio pusamžio sutrumpÄ—jimo.
Visgi C.Rolfsas tvirtina, kad jo atliktas darbas nėra klaidingas, nors jis pripažino, kad teoriją dar reikia patobulinti.
Mokslininko manymu, šį reiškinį galima paaiškinti naudojant modelį, kuriame numanoma, kad laisvieji elektronai metale elgiasi taip, lyg jie būtų plazmoje.
Aušinant metalus elektronai prisiartina prie branduolių. Dėl to teigiamo krūvio dalelės priartėja prie branduolių ir padidėja tikimybė, kad viena iš jų pateks į branduolį bei sukels termobranduolinę reakciją.
C.Rolfsas mano, kad tas pats procesas taip pat gali pagreitinti teigiamo krūvio dalelių (tokių, kaip alfa dalelės) išmetimą iš branduolių bei sulėtinti elektronų išmetimą iš branduolių. Jei taip iš tikrųjų yra, tai galima tikėtis, kad sutrumpės alfa skilimo pusamžis bei pailgės neigiamo beta skilimo pusamžis.
Panašu, kad pradiniai eksperimentų rezultatai teoriją patvirtina. Atšaldžius į metalo apvalkalą uždarytą natrį-22 sutrumpėjo teigiamo beta skilimo pusamžis, o tai pakartojus su poloniu-210 sutrumpėjo alfa skilimo pusamžis. Kitas tyrimas bus atliekamas su atominių elektrinių veiklos šalutiniu produktu radžiu-226.
Netoli Paryžiaus (PrancÅ«zija) esanÄios atominÄ—s fizikos laboratorijos CSNSM vadovas Hubertas Flocardas sakÄ—, kad nors jis rezultatų ir negali paaiÅ¡kinti, bet C.Rolfo eksperimentų rezultatai prieÅ¡tarauja standartiniams fizikos modeliams.
Å altinis: Theregister.co.uk
|
|
|
| | Garsioji Los Alamoso branduolinė laboratorija sukūrė naują ir visiškai taikų įrenginį – požeminį radiją. Darbai buvo vykdomi kartu su Kanados kompanija „Vital Alert Technologies“.
Šios kompanijos vadovas Joe Milleris tvirtina, kad idėja sukurti tokį įrenginį, kuris padėtų gelbėtojams keistis informacija su po žemių sluoksniu ar sugriuvusiais pastatais įstigusiais žmonėmis, jam kilo iškart po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių. Įgyvendinti ją J.Milleriui padėjo Los Alamose dirbantis mokslininkas Davidas Rigoras, kuris vykdo proektus, susijusius su žemo dažnio elektromagnetinėmis spinduliuotėmis.
Taip sukurtas įrenginys, galintis po žeme pakankamai tolimu atstumu perduoti balso ir tekstinius pranešimus. Manoma, kad tokiomis radijo stotimis pirmiausiai turėtų susidomėti šachtininkai.
Å altinis: Lenta.ru
|
|
|
| | Japonų kompanija „Dai Nippon Printing“ (DNP) sukūrė nepaprastą ekraną „Crystal Illusion Screen“, kuriame įgarsintas vaizdas tarsi „patalpintas“ permatomame stikle.
Plonas ekranas (kraÅ¡tinių santykis 4:3) yra 117 centimetrų įstrižainÄ—s. Kol sistema neveikia, tai tiesiog permatomas stiklas, taÄiau speciali skystųjų kristalų danga nustatyta taip, kad atspindÄ—tų iÅ¡imtinai tik projektoriaus, pastatyto prieÅ¡ ekranÄ…, spindulius ir praleistų visus kitus spindulius kiaurai. Taip pasiekiama, jog pro ant stiklo atsiradusio vaizdo tarpus bÅ«tų matomas aplinkui esantis fonas.
Užbaigiant šį fantastišką efektą – garsas sklinda tiesiog iš ekrano paviršiaus. Paskutinis pasiekimas – tai į „Crystal Illusion Screen“ „implantuota“ britų kompanijos „NXT“ technologija „SoundVu“.
Ekranais bus pradÄ—ta prekiauti 2007 metais, o jo kaina sieks apie 4 tÅ«kstanÄius dolerių. DNP mano, jog Å¡is kalbantis „Crystal Illusion Screen“ taps labai patraukliu reklaminiu instrumentu parduotuvių savininkams, įvairių parodų dalyviams, o taip pat pravers ir kitose panaÅ¡iose situacijose.
Å altinis: Engadget
|
|
|
| | Mokslininkai tikėjosi 1 litre jūros vandens aptikti apie 2 tūkst. įvairių tipų bakterijų. Taigi jie buvo sukrėsti, kai paaiškėjo, jog mikroorganizmų kiekis ten 10 kartų didesnis – šiek tiek daugiau nei 20 tūkst..
Neįprastai didelį bakterijų kiekį, naudodami naują techniką, kuri greitai identifikuoja skirtingus mikroorganizmus pagal mažus DNR fragmentus, nustatė mokslininkai, vykdantys tarptautinį projektą „Jūrinės gyvybės surašymas“ (COML).
Vandens pavyzdžiai buvo paimti aštuoniose Atlanto ir Ramiojo vandenyno vietose, 550-4100 metrų gylyje. Pavyzdžiai imti ir ekstremaliose vietovėse, tiek anomaliai karštose, taip ir šaltose.
Naujoji technologija leido vandenyje aptikti neįprastų mikrobų tipų, kurių kiekis dažniausiai būdavo labai mažas ir todėl jie nepastebėti ankstesnių tyrimų metu.
MasaÄiusetso jÅ«rų biologų laboratorijos daktaras Mitchell Sogin, vienas iÅ¡ programos COML dalyvių, teigia, jog Å¡is darbas tiesiog sunaikina visus ankstesnius bakterinÄ—s įvairovÄ—s vandenyne vertinimus.
10 metų truksiantis projektas „JÅ«rinÄ—s gyvybÄ—s suraÅ¡ymas“ pradÄ—tas 2000 metais. Jis įtraukÄ— kiek daugiau nei 1700 tyrinÄ—tojų iÅ¡ daugiau nei 70 Å¡alių. Per vienerius metus mokslininkai atrado 13 tÅ«kst. jÅ«rinių gyvių rÅ«Å¡ių, žymÄ—dami žuvis mikroÄipais sužinojo jų migracijos kelius.
Å altinis: BBC News
|
|
|
| | Argentinos Gamtos mokslų muziejaus mokslininko Fernando Novas vadovaujama tyrinÄ—tojų grupÄ— atkasÄ— ir apraÅ¡Ä— vieno didžiausio kažkada po ŽemÄ™ vaikÅ¡Äiojusio dinozauro liekanas.
Labiausiai įkvÄ—piantis radinys – 1,06 metro aukÅ¡Äio ir 1,68 metro ploÄio Å¡io monstro stuburo slankstelis. Taip pat buvo aptikti kaklo bei uodegos suakmenÄ—jÄ™ fragmentai.
Atlikus analizÄ™ paaiÅ¡kÄ—jo, jog Å¡ie kaulai priklauso titanozaurui (Titanosaurs), žoliaÄ—džių dinozaurų, vaikÅ¡Äiojusių keturiomis kojomis ir turÄ—jusių ilgus kaklus bei uodegas, atstovui. Jų ilgis siekdavo 35-40 metrų, o svoris – nuo 88 iki 110 tonų. Vien jų krutinÄ—s apimtis siekdavo 5 metrus – tai Å¡iuolaikinio dramblio dydis.
Varietetas pavadintas Puertasaurus reuili, dviejų suakmenÄ—jusių liekanų „medžiotojų“ garbei, kurie Argentinos pietuose ir aptiko Å¡iuos egzempliorius - Pablo Puerta ir Santiago Reuil. Tiesa, atradimÄ… jie padarÄ— dar 2001 metais, taÄiau mokslininkai analizÄ—s duomenis publikavo tik liepos 21-Ä…jÄ….
Å altinis: National Geographic
|
|
|
Į viršų
|
