| Kultūros naujienos
|  | |
|
 |
|
| Interfeisas
|  | |
|
|
| Kontaktai
| | |
|
|
| AutorinÄ—s teisÄ—s
| | |
|
|
| Skaitikliai | | |
|
|
|
ISSN 2538-8940 El. paštas: info@elibrary.lt
Tel.: (+370 5) 248-1536
Fax: (+370 5) 248-1629
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mokslo ir technikos naujienos |
| |
| |
| |
|
| | Leonardo Da Vinci "Mona Liza" iÅ¡ pradžių "vilkÄ—jo" rafinuotÄ… nÄ—Å¡Äiosios drabužį, o jos plaukai buvo susukti į kuodÄ… - tokias detales, kurias dabar slepia vÄ—lesni sluoksniai, atskleidÄ— trimaÄio vaizdo gavimo technologijos, praneÅ¡Ä— mokslininkai. Kanados NacionalinÄ—s tyrimų tarybos (NTT) tyrÄ—jai per spaudos konferencijÄ… Otavoje paskelbÄ—, kad pirmuosius Å¡io Å¡edevro trimaÄius atvaizdus gavo naudodamiesi sudÄ—tingu lazeriniu skeneriu.
Skenavimo metu paaiÅ¡kÄ—jo, kad paveiksle paslaptingai besiÅ¡ypsanti moteris iÅ¡ pradžių buvo nutapyta su kuodu, o ne su laisvai ant peÄių krintanÄiais plaukais.
Å is atradimas iÅ¡sprendÄ— senÄ… problemÄ…, susijusiÄ… su tuo, kad Italijoje 16 amžiuje palaidais plaukais vaikÅ¡Äiodavo tik mergaitÄ—s ir nedorybingos moterys, sakÄ— minÄ—tos prancÅ«zų agentÅ«ros projekto vadovas Bruno Mottinas. PasirodÄ—, kad tikroji Mona Liza turÄ—jo tam tikrÄ… socialinÄ™ padÄ—tį.
Be to, anksÄiau ji buvo nutapyta su drabužiu, panaÅ¡iu į to meto nÄ—Å¡Äiųjų ir kÅ«dikius maitinanÄių moterų drabužius, parodÄ— skenavimas infraraudonaisiais spinduliais.
Tikroji Mona Liza turėjo tris vaikus. Turtingas Florencijos pirklys Francesco del Giocondo kažkuriuo metu nuo 1503-iųjų iki 1506-ųjų pasamdė Leonardo nutapyti jo žmoną, kuri buvo neseniai pagimdžiusi antrąjį vaiką, bet dailininkas paveikslą pasiliko sau ir tobulino jį iki pat savo mirties, tikriausiai pakeisdamas pavaizduotos moters šukuoseną ir kitas detales.
Mokslininkai taip pat papildė žinias apie Leonardo Da Vinci tapymo techniką, įskaitant jo sfumato - modeliavimą švelniais šviesos ir šešėlių perėjimais.
Tyrėjai pastebėjo, kad paveiksle nematyti potėpių teptuku, - tai rodytų, kad dailininkas galėjo tapyti pirštais, jeigu ne tai, kad ant kūrinio nematyti ir pirštų atspaudų.
Nors "Moną Lizą" muziejuje kasmet pamato 7 mln. lankytojų, mokslininkai neturėjo daug galimybių tirti šį paveikslą laboratorijoje. Tai buvo padaryta tik kartą 4-ajame dešimtmetyje, 1952 metais ir dabar.
Naujieji atvaizdai padÄ—s muziejininkams tÄ™sti tyrimus nelieÄiant paties paveikslo ir iÅ¡bandyti naujas restauravimo technikas su trimaÄiu modeliu, sakÄ— J.Tayloras.
Minima kanadieÄių technologija anksÄiau buvo skenuojama Michelangelo statula "Dovydas" ir tokių dailininkų, kaip Auguste'o Renoiro ir Jeano-Baptiste'o Camille'io Corot paveikslai.
Å altinis: eLibrary.lt
|
|
|
| | Prancūzijos gydytojai pirmą kartą pasaulio istorijoje nesvarumo būsenos sąlygomis išoperavo žmogų. Operacija vyko specialiai perdarytame orlaivyje, skirtame simuliuoti kosmoso sąlygas.
Pietvakarių PrancÅ«zijos Bordo oro uosto prieigose chirurgų ir anesteziologų komanda per tris valandas trukusiÄ… operacijÄ… savanoriui pacientui Philippe'ui Sanchot paÅ¡alino pažastyje iÅ¡augusį gerybinį auglį. Operacija iÅ¡ viso truko 11 minuÄių.
Šis eksperimentas yra dalis projekto, kuris, padedant Europos kosmoso agentūrai (ESA), turėtų būti baigtas įgyvendinti kitais metais. Jo tikslas - sukurti kosminius chirurginius robotus, kuriuos įtaisius kosminėje stotyje ar Mėnulyje per palydovą galėtų valdyti Žemėje esantys gydytojai.
Pasaulinės kosmoso tyrimų agentūros tikisi, kad iki 2020 metų Mėnulyje gali būti įkurta nuolat gyvenama bazė mokslo tyrimams vykdyti, Mėnulio ištekliams eksploatuoti, mokytis išgyventi iš to, ką duoda šio mūsų planetos palydovo gruntas, ir bandyti technologijas, kurių prireiks keliaujant į Marsą.
Ne tokioje tolimoje ateityje pasirodysiantys robotizuoti chirurginiai blokai gali bÅ«ti itin naudingi ir paÄioje ŽemÄ—je, pavyzdžiui, naudojami olose, urvuose arba sunkiai prieinamose vietovÄ—se, tarkime, po žemÄ—s drebÄ—jimo.
Å altinis: eLibrary.lt
|
|
|
| | Etiopijoje aptikti iÅ¡ seniausių laikų likÄ™ žmonių genties vaiko palaikai, galÄ—siantys užpildyti trÅ«kstamÄ… evoliucijos grandį. GriauÄiai, kurie beveik visi iÅ¡silaikÄ—, priklausÄ— mažai mergaitei iÅ¡ Australopithecus afarensis rÅ«Å¡ies – tai tikÄ—tini žmonių protÄ—viai, kurie vieni pirmųjų vaikÅ¡Äiojo ant dviejų kojų.
Mergaitė mirė būdama maždaug trejų, prieš 3,3 mln. metų. Ji pavadinta Salem – šis žodis keliose Etiopijos kalbose reiškia taiką
Tai yra neabejotinai seniausia iki šiol iškasta žmonių giminės vaiko fosilija, brėžianti liniją tarp beždžionių ir žmonių.
Pirminis tyrimas jau pradÄ—jo keisti suvokimÄ… apie evoliucijos proceso pagrindinį etapÄ…, kuris ir atvedÄ— prie Homo sapiens. Rastos mergaitÄ—s anatominiai bruožai – ribiniai tarp žmonių ir beždžionių. Ji buvo prisitaikiusi vaikÅ¡Äioti dvejomis kojomis bei karstymuisi po medžius.
Tai perÅ¡a mintį, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies atstovai gyveno tuo metu, kai žmonių gentis pereidinÄ—jo prie dvikojo vaikÅ¡Äiojimo žeme – tai visuotinai priimta kaip vienas esmingiausia įvykių Å¡iuolaikinÄ—s anatomijos susiformavime. Tai leidžia manyti, kad Australopithecus afarensis dalį laiko vaikÅ¡Äiojo dvejomis ant žemÄ—s, kitÄ… dalį – karstÄ—si medžiais.
Dar vienas įdomus požymis – poliežuvinis kaulas, niekada anksÄiau nerastas giminÄ—se, senesnÄ—se nei neandertalieÄiai. Jis daro įtakÄ… gerkloms ir svarbus diskutuojant apie žmogaus kalbos kilmÄ™. Salem poliežuvinis kaulas labiau primena dabartinių beždžionių nei žmonių, todÄ—l daroma iÅ¡vada, jog Australopithecus afarensis nesugebÄ—jo kalbÄ—ti.
Å altinis: The Times.com
|
|
|
| | Neurologai nustatÄ—, kad nesudÄ—tingas smegenų stimuliavimas gali priversti suvokimÄ… krÄ—sti sau sudÄ—tingus ir Å¡iurpius pokÅ¡tus. PaaiÅ¡kÄ—jo, kad įterpus elektrodus į tam tikrÄ… smegenų sritį pacientui galima sukelti jausmÄ…, kad įsivaizduojamas „šeÅ¡Ä—linis asmuo“ juos seka ir atkartoja jų judesius. Stimuliuojant smegenų sritį, vadinamÄ… kairiÄ…ja temporoparietaline jungtimi, pacientÄ— pajuto už savÄ™s esant piktybiÅ¡kai nusiteikusiÄ… bÅ«tybÄ™, kuri kopijavo jos veiksmus. Ä®tariama, kad taip atsitiko dÄ—l to, jog sÄ…monÄ— kÅ«no veiksmus projektavo į neegzistuojanÄiÄ… bÅ«tybÄ™, kuriÄ… sukÅ«rÄ— smegenys – tokiais pojÅ«Äiais skundžiasi ir kai kurie pacientai, sergantys rimtomis psichiatrijos ligomis.
Mokslininkai elektrodus įterpÄ— tiesiai į pacientÄ—s smegenis, kad galÄ—tų tiksliai nustatyti regionus, kuriuose kontroliuojama kalba ir deÅ¡iniosios rankos judesiai ir jų nepažeistų vÄ—liau, operacijos metu. Bet taip elektrodais tyrinÄ—jant smegenis netyÄia buvo „užkabinta“ sritis, koordinuojanti įvairiÄ… jutiminÄ™ informacijÄ…, padedanÄiÄ… justi kÅ«no padÄ—tį erdvÄ—je. „Į kÅ«nÄ… ir iÅ¡ jo keliauja daug informacijos“, - aiÅ¡kina Olafas Blanke iÅ¡ École Polytechnique Fédérale de Lausanne (Å veicarija).
Å is darbas mokslininkams gali pateikti papildomos informacijos apie schizofrenijÄ…. O.Blanke‘as pažymi, kad sergant Å¡ia liga neretai klaidingai suvokiamas savas kÅ«nas. Eksperimentuose, kai tiriamiesiems duodama žiÅ«rÄ—ti į modifikuotas savo paÄių nuotraukas, kuriose viena jų ranka pasukta nenormaliu kampu, schizofrenikai neabejodami pareiÅ¡kia, kad galÅ«nÄ— yra ne jų. Sveiki savanoriai galÅ«nÄ—s „atsisako“ tik tada, kai nenormalus pasukimas pasiekia 90 laipsnių.
Kiti mokslininkai įspėja, kad šis eksperimentas tik ribotai paveiks mūsų supratimą apie tokius simptomus. „Schizofrenija – tai sindromas, o ne vienas reiškinys“, - sakė Kembridžo universiteto (D.Britanija) psichiatrė Sabine Bahn.
Å altinis: Nature.com
|
|
|
| | Saturnas turi dar vieną ką tik atrastą žiedą - blyškią dalelių juostą, vos matomą tarp ryškesnių žiedų.
ErdvÄ—laivio "Cassini" kameros užfiksavo plonus suledÄ—jusios medžiagos liežuvius, sklindanÄius deÅ¡imtis tÅ«kstanÄių kilometrų nuo Encelado - tai įrodymas, kad Å¡is Saturno palydovas skleidžia medžiagÄ…, iÅ¡ kurios gali bÅ«ti sudarytas iÅ¡orinis planetos žiedas E.
Saturnas turi mažiausiai 47 žinomus palydovus ir mažiausiai septynis žiedus. "Cassini", kuris į bendrą JAV ir Europos kosmoso agentūros misiją buvo paleistas 1997 metais, jau ketverius metus tyrinėja Saturną.
Naujasis žiedas, esantis tarp G ir E žiedų, yra vos įžiūrimas tarp ryškesnių Saturno juostų ir sutampa su palydovų Jano ir Epimetėjo orbitomis.
Būdamas beveik už 1,5 milijardo kilometrų, "Cassini" dar padarė ir spalvotą Žemės nuotrauką, kurioje mūsų planeta atrodo kaip blyškiai melsva sfera.
"Niekas stipriau nepaveiktų mÅ«sų vaizduotÄ—s apie mus paÄius ir mÅ«sų vietÄ… Visatoje, kaip Å¡ie ŽemÄ—s vaizdai, matomi iÅ¡ tokių tolimų vietų kaip Saturnas", - sakÄ— Carolyn Porco, vadovaujanti "Cassini" atsiųstų vaizdų dorojimo grupei Baulderio kosminių mokslų institute Kolorado valstijoje.
Å altinis: NASA
|
|
|
| | Mokslininkai atrado nepaprastai didelÄ™ ir drauge lengvÄ… planetÄ…, besisukanÄiÄ… aplink žvaigždÄ™, kuri gali priversti peržiÅ«rÄ—ti teorijÄ… apie planetų susidarymÄ…. "Atradome naujÄ… labai keistÄ… objektÄ…, - reigia astrofizikas Robertas Noyesas. - ŽmonÄ—s, kuriantys teorinius modelius, galvoja, kas Äia dedasi".
Naujoji planeta, pavadinta HAT-P-1, yra maždaug treÄdaliu didesnÄ— už Jupiterį, bet sveria du kartus mažiau nei jis, praneÅ¡Ä— Harvardo universiteto Smithsono astrofizikos observatorijos astronomai. Jos tankis tesiekia maždaug ketvirtadalį vandens tankio.
"Ji lengvesnė už milžinišką kamštinį kamuolį", - pažymėjo mokslininkas.
HAT-P-1 apsisuka aplink savo žvaigždÄ™ per 4,5 dienos, o pati žvaigždÄ—, kuri yra dvinarÄ—s sistemos elementas, yra už maždaug už 450 Å¡viesmeÄių nuo ŽemÄ—s.
Kaip ir dar viena neseniai atrasta planeta, HAT-P-1 yra didesnė nei buvo teoriškai numatyta. Be to, ne taip kaip Jupiteris, Saturnas ir kitos "dujų milžinės" naujasis dangaus kūnas neturi kieto branduolio.
HAT-P-1 yra nepaprastai arti savosios žvaigždÄ—s - atstumas tarp jų sudaro tik septintadalį Merkurijų ir SaulÄ™ skirianÄio atstumo.
Tokį planetos dydį galėjo nulemti iš jos vidaus sklindantis karštis, bet mokslininkai dar turi išsiaiškinti, kaip tai galėtų vykti, sakė R.Noyesas.
Iš viso už Saulės sistemos ribų aptikta maždaug 200 planetų.
|
|
|
| | NASA palydovas nuo 2004 iki 2005 metų užfiksavo stulbinanÄius Arkties vandenyno ledo dangos pokyÄius. „Nuolatinio“ ledo plotas sumažėjo 14 procentų – tai yra Pakistano arba Turkijos plotas.
„Nuolatiniu“ vadinamas tas storas ledo sluoksnis, kuris lieka iÅ¡tisus metus. Pastaraisiais deÅ¡imtmeÄiais kasmet vasaros metu ledo sumažėja apie 0,7 procento.
DrastiÅ¡kas ledo tirpimas iÅ¡ dalies gali bÅ«ti susijÄ™s su neįprastais vÄ—jais, vyravusiais 2005 metais, taÄiau įtakos galÄ—jo turÄ—ti ir kylanti Arkties vandenyno temperatÅ«ra. Lyginant su pasauliniu vidurkiu, Arktyje Å¡yla maždaug dukart greiÄiau.
2005 m. rugsėjį užfiksuotas mažiausias ledo dangos plotas nuo 1978 m., kai pradėta registruoti duomenis iš palydovo.
Tyrimas aprašomas žurnale „Geophysical Research Letters“.
Å altinis: BBC
|
|
|
| | NeandertalieÄiai galÄ—jo iÅ¡gyventi Europoje daug ilgiau, nei buvo manyta iki Å¡iol. Studijoje, paskelbtoje žurnale „Nature“, teigiama, kad jie greiÄiausiai iÅ¡nyko prieÅ¡ 24 tÅ«kst. metų.
AnksÄiau buvo tikima, kad neandertalieÄiai iÅ¡mirÄ— maždaug prieÅ¡ 35 tÅ«kst. metų, t. y. tuo metu, kai modernÅ«s žmonÄ—s Ä—mÄ— plisti Europos žemyne.
Naujausi tyrimai rodo, kad Å¡i rÅ«Å¡is dar ilgai iÅ¡liko paÄiuose Europos pietuose po Homo sapiens pasirodymo žemyne. Manoma, kad neandertalieÄiai galÄ—jo gyventi Gorhamo oloje Gibraltare.
TyrinÄ—tojų komanda tiki, kad Gibraltaro neandertalieÄiai galÄ—jo bÅ«ti apskritai paskutiniai savo rÅ«Å¡ies atstovai. „Gorhamo ola buvo paskutinÄ— vieta planetoje, kurioje, mÅ«sų žiniomis, jie gyveno“, – sakÄ— vienas pagrindinių studijos autorių profesorius Clive'as Finlaysonas.
Manoma, kad neandertalieÄiai atsirado prieÅ¡ 230 tÅ«kst. metų.
Å altinis: BBC
|
|
|
| | Tada ir pavyko surinkti pakankamai įrodymų, leidžianÄių teigti, jog pastebÄ—ti paukÅ¡Äiai priklauso nežinomai rÅ«Å¡iai.
Å iaurÄ—s rytų Indijoje mokslininkai atrado naujÄ… paukÅ¡Äių rūšį. Mokslininkai naujam „radiniui“ davÄ— „Bugun Liocichla“ vardÄ….
PirmÄ… kartÄ… Å¡ios rÅ«Å¡ies paukÅ¡tį prieÅ¡ 10 metų pastebÄ—jo indų astronomas. IÅ¡ naujo paukÅ¡Äiai buvo pastebÄ—ti tik Å¡ių metų gegužę.
eLIBRARY.LT
|
|
|
| | Mokslininkai atrado galimÄ… priežastį, paaiÅ¡kinanÄiÄ…, dÄ—l ko paukÅ¡Äių gripo viruso atmaina H5N1 yra daug pavojingesnÄ— žmonÄ—ms už įprastas gripo formas. Vietnamo medikai tyrÄ— įvairiomis gripo atmainomis apkrÄ—stus žmones. Tyrimai parodÄ—, kad paukÅ¡Äių gripo virusas sukelia itin sunkiÄ… uždegiminÄ™ organizmo reakcijÄ…, kuri dažnai bÅ«na mirtina.
Nuo 2003 metų užfiksuotas 241 atvejis, kai virusu H5N1 buvo apkrėsti žmonės, iš kurių daugiau negu pusė mirė.
Mokslininkų grupÄ— iÅ¡ Oksfordo universiteto klinikinių tyrimų padalinio, įsikÅ«rusio tropinių ligų ligoninÄ—je Ho Å i Mino mieste (Vietnamas), tyrÄ— 18 žmonių, apsikrÄ—tusių H5N1 virusu, ir aÅ¡tuonis, serganÄius įprastiniu žmonių gripu.
Buvo aptikta, kad viruso H5N1 koncentracija atitinkamų pacientų gerklėse buvo gerokai didesnė negu įprasto žmonių gripo viruso.
Mokslininkai pažymėjo, kad didelė viruso H5N1 koncentracija sukėlė didelį citokinais vadinamų proteinų, kurie turėtų reguliuoti organizmo reakciją į infekciją, kiekį.
Didžiausias citokinų kiekis buvo atitinkamai aptiktas tiems pacientams, kurie pasižymėjo didžiausia viruso koncentracija ir kurie mirė.
Su šiais sunkiausiais atvejais buvo susijęs ir limfocitų – baltųjų kraujo kūnelių – netekimas periferiniame kraujyje.
Mokslininkai priÄ—jo iÅ¡vadÄ…, kad bÅ«tent Å¡ie faktoriai sukelia plauÄių pažeidimus ir daugeliu atvejų mirtį.
Å altinis: Nature Medicine
|
|
|
| | PanaÅ¡u, kad kiekviename iÅ¡ mÅ«sų yra dalelÄ— Ledi Makbet. Naujo tyrimo duomenys rodo, kad metaforinis noras nuplauti savo nuodÄ—mes – tai ne tik svaiÄiojimas, bet ir įgimtos psichologinÄ—s asociacijos tarp moralinio bei fizinio Å¡varumo įrodymas.
Mokslininkai iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tyrimo dalyviai, kuriems teko sutelkti dÄ—mesį į neetiÅ¡kÄ… elgesį – melÄ…, vagystÄ™ ar draugų iÅ¡davystÄ™ – vÄ—liau dažnai užsiimdavo veikla, kuri rodÄ—, kad jie jauÄiasi ir fiziÅ¡kai susitepÄ™.
Tie tiriamieji, kuriems prieš prisimenant neetiško elgesio epizodus, buvo leidžiama nusiplauti rankas, jautėsi ir elgėsi taip, lyg jų sąžinė būtų švaresnė nei tų tiriamųjų, kurie rankų nesiplovė.
„Kai pajuntame, kad kÄ—sinamasi į mÅ«sų moralÄ—s normas, nes jauÄiame gilų psichologinį poreikį apsivalyti“, - sakÄ— tyrimui vadovavÄ™s Toronto universiteto (Kanada) mokslininkas Chen-Bo Zhongas, vadovavÄ™s tyrimui.
C.Zhongas su kolegomis, poreikį apsivalyti pavadinę „Makbeto efektu“, nusprendė atlikti eksperimentą atlikti po to, kai pastebėjo panašų elgesį šiuolaikinėje popkultūroje.
Atliktas eksperimentas nurodo ryšį tarp moralinio ir fizinio švarumo, tvirtina Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) psichologas Philipas Tetlockas, kuris prie tyrimo rengimo ir vykdymo neprisidėjo.
„Kai tenka susidurti su kuo nors neetišku, yra du būdai apsivalyti sąžinę – pasielgti etiškai arba apsivalyti fiziškai. Kalbame apie dalykus, kurie yra purvini, sutrūniję, sutepti. Daugelis žmonių pasakytų, kad tai tėra metaforos, bet šis tyrimas parodo, kad egzistuoja gilus pasąmoninis ryšys“, - sakė P.Tetlockas.
Å altinis: newscientist.com
|
|
|
| | PanaÅ¡ių į ŽemÄ™ planetų su giliais vandenynais, kur galÄ—jo atsirasti gyvybÄ—, yra treÄdalyje SaulÄ—s sistemų, aptiktų už mÅ«siÅ¡kÄ—s ribų, praneÅ¡Ä— JAV mokslininkai. Å iose SaulÄ—s sistemose yra milžiniÅ¡kos dujų sankaupos, žinomos kaip "karÅ¡ti Jupiteriai", kurių orbitos yra labai arti nuo Å¡viesulių - net arÄiau negu mÅ«sų Merkurijaus orbita, teigia Seanas Raymondas iÅ¡ Kolorado universiteto.
Tokie dujų milžinai su maža orbita gali padÄ—ti susidaryti mažesnio dydžio planetoms, panaÅ¡ioms į ŽemÄ™. "Mes manome, kad SaulÄ—s sistemose egzistuoja nauja klasÄ— planetų, kurių pavirÅ¡ių dengia vandenynas ir kurios galbÅ«t gyvenamos ir yra panaÅ¡ios į mÅ«sų planetÄ…", - teigia S.Raymondas. "Esu tvirtai įsitikinÄ™s, jog Visatoje esama gyvenamų planetų", - pridÅ«rÄ— S.Raymondas. "Bet gyvybÄ— Å¡iose planetose gali smarkiai skirtis nuo mÅ«siÅ¡kÄ—s planetos. Yra daugybÄ— evoliucijos žingsnių tarp tokių planetų susiformavimo kitose sistemose ir esamų jose gyvybÄ—s formų, galinÄių pažvelgti į mus, kaip mes į jas", - tesÄ— jis.
Mokslininkai teigia, kad 40 proc. iÅ¡ maždaug 200 planetų, besisukanÄių aplink įvairias žvaigždes, yra "karÅ¡ti Jupiteriai".
Å altinis: Science
|
|
|
| | Pasitelkdami pozitronų emisijos ir branduolinio magnetinio rezonanso tomografiją, mokslininkai pastebėjo, kad placebo efektas slypi ne pacientų, kurie reaguoja į „gydymą“ cukraus piliulėmis, mintyse, bet labiau jų smegenyse.
Naujas tyrimas parodÄ—, kad fiktyvaus gydymo taikymas skatina smegenų chemijos pokyÄius.
„Visuomet buvo žmonių, kurie tvirtino, kad pozityviai mąstydami, mes jaustumėmės geriau, – teigia Pensilvanijos (JAV) universiteto medicinos mokyklos neurologijos profesorius dr. Michaelas Selzeris. – Po to, kai metų metus ši mintis buvo niekinamai atmetama, štai tyrimai, parodantys, kad mūsų mintys iš tikrųjų gali fiziškai sąveikauti su smegenimis.“
Naujos įžvalgos, susijusios su placebo veikimo principu, gali netgi padÄ—ti mokslininkams sužinoti, kaip pasinaudoti Å¡iuo efektu ir iÅ¡mokyti žmones lavinti savo paÄių smegenis, kad Å¡ios dalyvautų gydymo procese.
Neseniai atlikti tyrimai parodÄ—, kad gijimo nuo placebo laukimas iÅ¡ tiesų gali palengvinti skausmus – smegenys paÄios ima gaminti daugiau skausmÄ… slopinanÄių opiatų. Parkinsono liga serganÄių pacientų smegenų skenografijos rodo padidÄ—jusį dopamino kiekį, kuris lengvina ligos simptomus, kai pacientai yra klaidingai įsitikinÄ™, kad yra iÅ¡ tiesų gydomi.
Depresija serganÄių ligonių tyrimai parodÄ—, kad placebas padeda praktiÅ¡kai taip pat kaip ir tikrieji medikamentai.
Å altinis: MSNBC
|
|
|
| | Japonijos mokslininkai sukūrė robotą, sugebantį „ragauti“ ir atpažinti įvairias vyno rūšis. Vadinamasis Robotas-Someljė taip pat gali atskirti ir analizuoti maisto produktus.
60 centimetrų ūgio robotas, kurį pristatė „NEC System Technologies“ ir Mijė universitetas, skoniui atpažinti naudoja infraraudonuosius spindulius. Robotas taipogi sugeba parinkti vynus taip, kad įtiktų savo savininko skoniui.
IÅ¡ pradžių Å¡is žalios ir baltos spalvų robotas buvo kurtas maisto produktams ragauti ir atpažinti, kad galÄ—tų nustatyti juose esanÄius įvairius ingredientus ir jų kiekius.
Vis dėlto dabar jo degustacijos technologija orientuota į vynus, be to robotas moka atskirti keletą vynuogių rūšių ir jų derinių.
Å altinis: BBC
|
|
|
| | Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) susirÅ«pino, kaip sumažinti tuberkuliozÄ—s grÄ—smÄ™ Lietuvoje ir kitose Baltijos Å¡alyse. Naujausiais PSO duomenimis, Lietuva priklauso aÅ¡tuonioms pasaulio valstybÄ—ms, kuriose daugiausiai žmonių serga atspariomis vaistams tuberkuliozÄ—s formomis. DÄ—l egzistuojanÄios galimybÄ—s vieÅ¡ose vietose užsikrÄ—sti Å¡ia oro laÅ¡eliniu bÅ«du plintanÄia liga kyla pavojus Lietuvos gyventojų sveikatai, o turistams toks mÅ«sų Å¡alies įvaizdis pasaulyje tikrai neprideda patrauklumo.
Pastaruoju metu itin pagausÄ—jus serganÄiųjų atsparia tuberkuliozÄ—s forma, žmonÄ—s užsikreÄia ir pirmÄ… kartÄ… suserga iÅ¡ karto jau atsparia ligos forma, kuri yra pavojinga ir sunkiai pasiduoda gydymui.
Sergant atsparia tuberkuliozÄ—s forma galimybÄ— pagyti - 50-60 proc.
Tokia situacija LietuvÄ… verÄia prisiminti net praÄ—jusio Å¡imtmeÄio pradžiÄ…, kai raÅ¡ytojai J.BiliÅ«nas, P.ViÅ¡inskis ir kiti klasikai Å¡ia pavojinga liga sirgo dÄ—l skurdo ir badavimo. TuberkuliozÄ— nuo senų laikų žinoma kaip infekcinÄ— socialinÄ— liga, labiausiai žeidžianti varginguosius, skurdžiai gyvenanÄius žmones.
Lietuvoje kasmet nuo tuberkuliozÄ—s mirÅ¡ta po 200-300 žmonių. 2005 m. nuo tuberkuliozÄ—s mirÄ— 297 Lietuvos gyventojai. Vien pernai mÅ«sų Å¡alyje nustatyta 2370 naujų tuberkuliozÄ—s atvejų. Daugiausiai - plauÄių tuberkuliozÄ—s. Lietuvoje atviroji plauÄių tuberkuliozÄ— iÅ¡plitusi labiau nei kaimyninÄ—se Estijoje ir Latvijoje. Daugiau nei 100 žmonių pernai Lietuvoje susirgo itin pavojinga atsparia tuberkuliozÄ—s forma.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų teigimu, tuberkuliozÄ— - skaudus visuomenÄ—s sveikatos iÅ¡Å¡Å«kis. PSO atstovas Lietuvoje Robertas PetkeviÄius teigia, kad Å¡iÄ… ligÄ… Å¡iandien dažniausiai lydi žmogaus sveikatÄ… nulemiantys socialiniai reiÅ¡kiniai: skurdas, nedarbas, priklausomybÄ—s (narkotikams, alkoholiui) ir su tuo susijusi ŽIV (žmogaus imunodeficito viruso) infekcija.
Å altinis: eLIBRARY.LT
|
|
|
Į viršų
|
