Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      MOKSLO NAUJIENOS    
     
    2005-11-30    Patinų perteklius – grėsmė iÅ¡likimui
     
     Driežams blogai, jei patinų yra daugiau nei reikia. Mokslininkai nustatė, kad dėl patinų pertekliaus nedidelės kelių deÅ¡imčių individų dydžio populiacijos gali sumažėti, nes patelėms tenka patirti daugiau vyriÅ¡kos agresijos per bandymus poruotis, o dėl to mažėja tikimybė iÅ¡gyventi ir vaisingumas. Jei Å¡ią informaciją galima taikyti plačiau nei vien driežams, tai patinų pertekliaus paÅ¡alinimas bÅ«tų naudinga taktika tikintis iÅ¡saugoti nedideles izoliuotas nykstančių rÅ«Å¡ių populiacijas, sakė mokslininkai. VyriÅ¡ka agresija lytinio akto metu bÅ«dinga daugeliui gyvÅ«nų. Pavyzdžiui, gyvačių rÅ«Å¡ies Thamnophis sirtalis parietalis patinas poravimosi metu kartais uždusina savo partnerę. Bet tai yra pirmasis tyrimas, kuriuo parodyta patinų kiekio įtaka populiacijos dydžio kitimui. Driežų patinai paprastai poruojantis įkanda patelėms, todėl ant jų nugarų neretai trÅ«ksta dalies odos, sakė mokslininkai. Patinų dominuojamoje grupėje iÅ¡gyvenusioms patelėms odos buvo nuplėšta tris kartus daugiau nei kitos grupės patelėms. Mokslininkų skaičiavimais, patinų perteklius tapo didesnio patelių mirtingumo priežastimi, todėl su laiku tokios tendencijos taptų populiacijos iÅ¡nykimo priežastimi. Tai gali reikÅ¡ti, kad tam tikros retos rÅ«Å¡ys, kuriose lyčių santykis ir taip yra nukrypęs nuo normos, gali sunkiau iÅ¡gyventi krizę, jei patinai poravimosi metu skriaudžia pateles. J.Le Galliardas sakė, kad gamtosaugininkai jau dabar parkėlinėja patinus į kitas vietas siekdami iÅ¡saugoti kai kurias populiacijas. Pavyzdžiui, nykstančios Havajų ruonių maldininkų rÅ«Å¡ies (Monachus schauinslandi) patinai pasižymi stipriu libido ir yra linkę kautis bei kartais užmuÅ¡a pateles, o tai sumažina tikimybę, kad rÅ«Å¡is iÅ¡liks.
    Å altinis: origin.www.nature.com
     
     
    2005-11-29    Mokslininkai aptiko regeneracijos paslaptį saugantį geną
     
     Jutos universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad slopinant planarijų suaugusių kamieninių ląstelių geną smedwi-2, Å¡ie pusės centimetro ilgio kirminai negali atlikti biologinio proceso, kuris mokslininkus stebino daugybę Å¡imtmečių – regeneracijos. Sustabdžius geno smedwi-2 veikimą kirminams ne tik neprasideda regeneracinis atsakas po amputacijos, bet ir stebimi neigiami gyvÅ«nų, kuriems nebuvo atlikta amputacija, pokyčiai: palaipsniui mažėja jų galvų galiukai, susiveja kÅ«nas, suyra audiniai. Å ie defektai yra labai panaÅ¡Å«s į tuos, kurie stebimi, kai mirtinomis spinduliuotės dozėmis sunaikinamos planarijų kamieninės ląstelės. Tačiau esminis skirtumas Å¡iuo atveju yra tame, kad defektus, panaÅ¡ius į sukeltus apÅ¡vitinimo, mokslininkai galėjo stebėti net ir tada, kai planarijų organizmuose buvo veiklios kamieninės ląstelės, tik jose nebuvo smedwi-2 geno. Toks rezultatas verčia daryti stebinančią prielaidą: instrukcijos, kad dukterinė kamieninė ląstelė turės diferencijuotis regeneracijos ar audinių vientisumo palaikymo tikslu, perduodamos dar motininės ląstelės dalijimosi metu. Planarijos jau ilgą laiką stebina mokslininkus savo gebėjimu regeneruotis. Perpjovus kirminą pusiau iÅ¡auga du kirminai. Net ir maža planarijos dalis gali iÅ¡augti į visą individą. Mokslininkai žino, kad planarijų kamieninės ląstelės, vadinamos neoblastais, yra visos regeneracijos pagrindas, bet jų tikslus vaidmuo nustatinėjamas tik dabar. Kai dalijasi gyvÅ«no kamieninė ląstelė, susiformuoja dvi dukterinės ląstelės. Viena iÅ¡ jų tampa nauja kamienine ląstele, o kita gali diferencijuotis į ląsteles, iÅ¡ kurių formuojasi kaulai, audiniai ar kitos organizmo dalys. Antrasis ląstelių tipas atlieka ir regeneracijos funkciją arba palaiko audinių formą ir funkciją pakeisdamos žuvusias ląsteles – taip palaikoma organizmo homeostazė. Nuslopinus smedwi-2 mokslininkai nustatė Å¡io geno koduojamo baltymo funkciją reguliuojant dukterinių ląstelių normalią diferenciaciją ir funkciją.
    Smedwi-2 molekulės kažką padaro kamieninių ląstelių palikuonių specifikacijai ankstyvoje jų egzistavimo stadijoje, dėl to pakinta jų sugebėjimas diferencijuotis į tinkamą ląstelės tipą. Nustatyti, kaip ši molekulė pakeičia kamienines ląsteles – kito tyrimo, kurį jau planuoja mokslininkai, tikslas. Jų tyrimo rezultatai gali būti labai svarbūs, nes į smedwi-2 panašių genų randama augaluose, gyvūnuose ir žmonėse.

    Å altinis: www.utah.edu
     
     
    2005-11-28    Smegenų stimuliatorius iÅ¡sklaido depresiją
     
     Technologija, kuri jau naudojama gydant Parkinsono ligą, naudoja laidus ir baterijos Å¡altinį, kuriais stimuliuojamos giliai esančios smegenų dalys siunčiant į jas elektros srovę. Å i technologija gali ne tik padėti depresija sergantiems pacientams, bet ji gali taip pat bÅ«ti naudinga gydant persekiojimo manija sergančius pacientus. Helen Mayberg iÅ¡ Emorio Universiteto medicinos mokyklos pirmoji pradėjo tirti giliųjų smegenų sluoksnių stimuliavimą gydant depresiją prieÅ¡ 15 metų. Tirdama gilia depresija sergančių žmonių, kuriems nepadėjo vaistai, psichoterapija ar kiti taikyti gydymo bÅ«dai, skenogramas, ji nustatė, kad jų smegenyse buvo fiksuojama aktyvi veikla tam tikroje smegenų zonoje, esančioje limbinėje sistemoje, kuri yra siejama su žmogaus nuotaika. Å ie žmonės taip pat pasižymėjo mažesniu nei paprastai aktyvumu priekinėje smegenų skiltyje, tai manoma, buvo susiję su neįprastai aktyvia veikla limbinės sistemos dalyje, kurią profesorė Helen Mayberg vadina zona 25. Å ios zonos stimuliavimas elektros srovėmis turėtų subalansuoti smegenų veiklą ir palengvinti depresiją. Prietaisą, kurį ji naudojo, sudaro degtukų dėžutės dydžio baterija maitinamas generatorius, kuris patalpinamas krÅ«tinėje, labai panaÅ¡iai kaip Å¡irdies stimuliatorius, ir skleidžia elektros sroves. Srovės yra perduodamos į pageidaujamą gilią smegenų zoną mažyčiais laideliais, iÅ¡vedžiotais po oda bet kurioje kaklo pusėje. Jos komanda implantavo įrenginį naudodama vietinę nejautrą Å¡eÅ¡iems pacientams, kurie sirgo gilia, gydymui nepasiduodančia depresija. Po metų keturi pacientai teigė, kad pastebėjo didžiulius savo nuotaikos pagerėjimus be jokio paÅ¡alinio poveikio. Smegenų skenogramos rodo, kad dabar jų smegenys mažiau aktyvÅ«s 25 zonoje ir aktyvesni priekinėje skiltyje.Yra sujaudinamos smegenys, naudojama elektros srovė, kad iÅ¡ naujo suderintumėme ir nustatytuti duomenys. Galima sutrukdyti arba nutraukti netinkamai veikiančią grandinę. Poveikis buvo užfiksuotas nedelsiant. Viena pacientė teigė, kad jai staiga palengvėjo. O technologija buvo taikoma sunkiausiai sergantiems, tai nebuvo žmonės, kuriems tiesiog pasitaikė bloga diena. Apie deÅ¡imt procentų žmonių per gyvenimą patiria depresiją. Ä®prastas gydymas yra neveiksmingas beveik deÅ¡imčiai procentų iÅ¡ Å¡ių atvejų. BÅ«tent Å¡iems pacientams ir galėtų padėti smegenų stimuliatorius.
    Å altinis: BBC News
     
     
    2005-11-27    Kanzaso valstijos mokslininkai tiria vabzdžių imuninę sistemą
     
     Kanzaso valstijos universiteto mokslininkai tyrė, kaip vabzdžiams pavyksta iÅ¡vengti ligų, kurias jie gali perneÅ¡ti ir perduoti žmonėms. Mike Kanost, žinomas universiteto biochemijos profesorius ir biochemijos katedros vadovas, bei kiti mokslininkai, dirbę jo laboratorijoje, tyrė kaip vabzdžiai apsisaugo nuo infekcijos. Jie mano, kad atsakymas glÅ«di vabzdžių kraujyje, tiksliau kraujo proteinuose. Mokslininkams pavyko pasistÅ«mėti aiÅ¡kinantis, kokių molekulių yra vabzdžių kraujyje ir kokios tų molekulių funkcijos. Mokslininkų grupė taip pat nustatė, kokie baltymai dalyvauja imuniniame reakcijoje, kurios metu sintetinamas ir patogeno pavirÅ¡iuje kaupiamas melaninas - juodojo pigmento apvalkalas. Jų tyrimo tikslas - suprasti, kaip vabzdžiai atpažįsta infekciją, kurią sukelia tokie mikroorganizmai, kaip virusai, bakterijos, grybeliai, bei imuninės sistemos reakciją. Tirti vabzdžių imuninę sistemą svarbu, nes tai gali padėti suprasti, kaip reikėtų patobulinti biologinius pesticidus. Toks vabzdžių kontrolės metodas nužudo tik tam tikrus vabzdžius ir yra nepavojingas žmonėms. Žinios, kaip uodų kraujo baltymai padeda imuninių reakcijų metu, gali padėti rasti bÅ«dus nutraukti ligų perdavimą per krauju mintančius vabzdžius. Kadangi uodai įgelia vienam žmogui ir iÅ¡ jo kraujo gautą ligą perduoda kitam žmogui, jų įkandimas mokslininkus labai domina. Kad liga galėtų plisti, ji turi iÅ¡likti tam tikrą laikotarpį uodo organizme. IÅ¡kyla klausimas - kaip iÅ¡lieka mutavęs genas? Suvokimas, kaip mutavęs genas iÅ¡lieka, gali padėti nutraukti ligų perneÅ¡imą.
    Iki šiol mokslininkams pavyko suprasti bet dalį imuninių reakcijų, tačiau jų reguliavimas yra didžiulis klausimas, kurį dar reikia atsakyti.
    Å altinis: Eureka Alert
     
     
    2005-11-26    Bitės, smegenys ir žalingi įpročiai
     
     Norėdami suprasti sudėtingus žmogaus smegenyse vykstančius procesus, kurie paskatina žalingų įpročių atsiradimą, kai kurie mokslininkai grįžo prie bičių. Bičių ir žmonių smegenys nėra panaÅ¡Å«s, tačiau tai, kaip bitės reaguoja į tam tikrą atlygį, pavyzdžiui, maistą, gali mokslininkams daug pasakyti apie tai, kaip veikia primityvios mÅ«sų smegenų dalys, kurios pripratina mus prie tabako, alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų. Å i smegenų zona turi tokią stiprią įtaką žmonių ir kitų gyvÅ«nų elgesiui, kad žiurkė gali nepailsdama dirbti, kai elektrodais stimuliuojama Å¡i jos smegenų zona, ir pamirÅ¡ti maistą, o galiausia netgi mirti iÅ¡ bado. Neurobiologija ir evoliucijos teorija, kuri sudaro smegenų grandinės, kuri apdoroja informaciją, pagrindą, yra pagrindinės Terrence Sejnowski tyrimų kryptys. Jo teigimu, neurobiologai geriau suvokia žalingus žmonių įpročius tirdami paprastesnes smegenis, pavyzdžiui, priklausiančias bitėms. Bitės iÅ¡moksta nusileisti ant tam tikros spalvos plytelių po to, kai vos vieną kartą yra apdovanojamos vandeniu su cukrumi už nusileidimą ant tokios plytelės. Vienintelė nervinė ląstelė bitės smegenyse yra atsakinga už sprendimą, ar iÅ¡ juslių gaunama informacija leidžia nuspėti cukrinį apdovanojimą ir siunčia signalus raumenims imtis tam tikrų veiksmų, kad gautų tą apdovanojimą. Kompiuterinis modelis, paruoÅ¡tas pagal tai, kaip bitė apdoroja ir atsako į informaciją apie apdovanojimą, gali bÅ«ti vėliau taikomas tyrimams apie žmonių priimamus sprendimus apie apdovanojimus.
    Å altinis: Medical News Today
     
     
    2005-11-25    Grybeliuose rastas naujas antibiotikas, efektyvus prieÅ¡ vaistams atsparias bakterijas
     
     Grybeliuose, randamuose Å iaurės Europos pušų miÅ¡kuose, rastas peptidas yra veiksmingas taip pat, kaip penicilinas ir vankomicinas. Mokslininkai praneÅ¡a iÅ¡skyrę plektaziną, pirmąją apsauginę medžiagą, randamą grybeliuose. Tyrimas atliktas Novozymes laboratorijose Danijoje. Apsauginės medžiagos yra peptidai, labai mažos baltymų molekulės, kurias gamina daugelis gyvÅ«nų, norėdami apsiginti nuo infekcijų. Žmonių organizme taip pat yra apsauginių medžiagų, pavyzdžiui, baltuosiuose kraujo kÅ«neliuose ir odoje, tačiau manoma, kad plektazinas yra galingesnis ir veikia bakterijas labiau specifiÅ¡kai. Beje, tiriant plektazino aktyvumą laboratorijoje ir su gyvÅ«nais, nustatyta, kad jis labai efektyvus prieÅ¡ bakterijas Streptococcus pneumoniae ir Streptococcus pyogenes, įskaitant ir padermes, kurios Å¡iuo metu yra atsparios rinkoje esantiems antibiotikams. Å ios bakterijos sukelia tokias ligas, kaip meningitas, pneumonija, streptokokinė angina, gyvybei pavojingas sepsis ir odos infekcijos. Plektazino atradimas gali inicijuoti naują antibiotikų paieÅ¡kos ir kÅ«rimo erą, teigia tyrimo bendraautorius med. dr. Michael Zasloff. Anot jo, situacija antibiotikų kÅ«rimo sferoje buvo gana stabili nuo 1929 metų, kuomet Aleksandras Flemingas suprato, kad pelėsinis grybelis Penicillium, kuris netikėtai atsidÅ«rė ant Petri lėkÅ¡telės, gamina medžiagą, naikinančią stafilokokinių bakterijų kolonijas. Å is (plektazino) atradimas atveria naują milžiniÅ¡ką pasaulį, kurį dar reikia iÅ¡tirti. Jeigu bus įrodytas plektazino saugumas ir efektyvumas tyrimais su žmonėmis, jis galėtų pasirodyti rinkoje apie 2012 metus. Nors tikslus plektazino antimikrobinio veikimo mechanizmas vis dar tiriamas, Å¡is mechanizmas gali labai skirtis nuo tradicinių antibiotikų veikimo mechanizmo. Kaip grupė, apsauginės medžiagos yra aktyvios prieÅ¡ daugelį rÅ«Å¡ių bakterijų, grybelių, pirmuonių ir net virusų. GalbÅ«t bus nustatyta, kad grybelių apsauginės medžiagos gali veikti prieÅ¡ visus Å¡iuos žmonių ligų sukėlėjus.
    Å altinis: Science Daily
     
     
    2005-11-24    IÅ¡ medžiagos ir antimedžiagos miÅ¡inio – molekulės
     
     Fizikai įtaria sukÅ«rę pirmas molekules iÅ¡ atomų, kuriuose medžiaga yra susijungusi su antimedžiaga. Pozitronis – tai pasaulio ir antipasaulio sandÅ«roje egzistuojančio vandenilio atitikmuo. Paprastame vandenilio atome neigiamo krÅ«vio elektronas sukasi aplink teigiamo krÅ«vio protoną. Elektrinė traukos jėga tarp Å¡ių subatominių dalelių palaiko atomo vientisumą. Pozitronyje vandenilio protonas pakeistas pozitronu, kuris yra elektrono atitikmuo antimedžiagoje. Pozitrono teigiamas krÅ«vis yra toks pats kaip ir protono, bet masė - tokia kaip elektrono, kuri už protono masę yra mažesnė 1836 kartus. Taigi pozitronio atomas yra neįtikėtinai lengvas. Manoma, kad teoriÅ¡kai turėtų bÅ«ti įmanoma sujungti du pozitronio atomus, kad jie suformuotų molekulę, kuri bÅ«tų žymima Ps2 - lygiai taip pat du vandenilio atomai susiporuoja ir sudaro vandenilio molekulę. Bet pozitronis natÅ«raliai neegzistuoja, nes dėl kontakto medžiaga ir antimedžiaga anihiliuojasi iÅ¡siskiriant dideliam energijos kiekiui. Kai pozitronas ir elektronas dirbtinai suporuojami į pozitronio atomą, kaip tai pirmą kartą padaryta 1951 metais, Å¡is atomas labai greitai susinaikina ir iÅ¡skiria energiją gama spindulių pavidalu. Dėl to, kad pozitronis yra toks nestabilus, sunku sukurti pakankamai tankias pozitronio atomų dujas, kad susidarytų molekulės. Mokslininkams ir anksčiau pavyko pagaminti keistų antimedžiagos konstrukcijų. Jei mokslininkų spėjimai apie pozitronio molekules pasitvirtins, tai bus pirmas naujo tipo chemijos egzistavimo įrodymas, kuomet sąveikauja „sprogÅ«s" atomai, kurių fizikinė sandara yra visiÅ¡kai kitokia nei gamtoje randamų medžiagų.
    Å altinis: origin.www.nature.com
     
     
    2005-11-23    Vyrų ir moterų intelekto lygis susijęs su pilkąja ir baltąja smegenų medžiaga
     
     Esminių skirtumų tarp bendrų abiejų lyčių protinių sugebėjimų nėra, tačiau Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė žymius skirtumus smegenų srityse, kurios atsakingos už vyrų ir moterų intelektą. Nustatyta, kad moterų smegenyse yra daugiau baltosios medžiagos, o vyrų – pilkosios, susijusios su protiniais sugebėjimais. Tai rodo, kad bendrą intelekto lygį apsprendžia ne viena neuroanatominė struktÅ«ra, tačiau skirtingi smegenų konstrukcijos tipai gali lemti tą patį protinių sugebėjimų lygį. Å ie atradimai rodo, kad žmogaus evoliucijos metu iÅ¡sivystė du skirtingi smegenų tipai, atsakingi už tokį patį intelekto lygį. Be to, tiksliai nustačius Å¡ias nuo lyties priklausomas intelekto sritis, tyrimo tikslas gali bÅ«ti pakreiptas kita linkme: tirti demenciją ir kitas su pažintinėmis funkcijomis susijusias ligas smegenyse. Bendrai nustatyta, kad vyrai turi apie 6,5 karto daugiau pilkosios smegenų medžiagos, susijusios su intelektu, negu moterys, o moterys turi beveik 10 kartų daugiau baltosios smegenų medžiagos negu vyrai. Pilkoji medžiaga atsakinga už informacijos apdorojimą smegenų centruose, o baltoji – už ryÅ¡io palaikymą tarp Å¡ių centrų. Tai, gali padėti paaiÅ¡kinti, kodėl vyrai linkę pralenkti moteris užduotyse, kurios reikalauja daugiau vietinio informacijos apdorojimo, o tuo tarpu moterys labiau linkę pranokti vyrus apibendrinant ir palyginant informaciją iÅ¡ paskirų pilkosios smegenų medžiagos regionų. Å ie du labai skirtingi neurologiniai keliai ir aktyvumo centrai apsprendžia tokį patį intelekto lygį, nustatomą bendrais intelekto testais. Tyrimo metu taip pat nustatyti regioniniai intelekto skirtumai. Pavyzdžiui, 84 proc. pilkosios medžiagos ir 86 proc. baltosios medžiagos, susijusių su moterų intelektu, iÅ¡sidėstę smegenų priekinėje dalyje. Pilkoji medžiaga, atsakinga už vyrų intelektą, pasiskirsčiusi daugelyje smegenų dalių. Å is labiau centralizuotas informacijos apdorojimas moterų smegenyse patvirtina klinikinių tyrimų iÅ¡vadas, kad priekinių smegenų dalių pažeidimai gali bÅ«ti labiau žalingi moterų pažintinėms funkcijoms negu vyrų. Tokie ir panaÅ¡Å«s tyrimai gali kada nors padėti anksčiau diagnozuoti smegenų sutrikimus vyrams ir moterims, o taip pat pritaikyti efektyvesnį ir tikslesnį gydymą, esant tam tikrų smegenų sričių pažeidimams.
    Å altinis: Science Daily
     
     
    2005-11-22    Poliarinės upės į vandenyną iÅ¡leidžia daugiau gėlo vandens – tai hidrologinio ciklo pokyčių atspindys
     
     Tolimos Å¡iaurės upės dėl padidėjusio kritulių kiekio, kurį sukėlė pasaulinis atÅ¡ilimas, į Arkties vandenyną iÅ¡leidžia vis didėjantį kiekį gėlo vandens, teigia Jungtinės Karalystės Hadley Klimato prognozių ir tyrimų centras. Vandenyne, atmosferoje ir žemėje esančio vandens pasikeitimas vadinamas pasauliniu hidrologiniu ciklu. Manoma, kad dėl Å¡io proceso padaugės kritulių Å¡iaurinėse platumose ir upių nuotėkių. Dėl Å¡ios priežasties gali pakisti vandens pasiskirstymas žemės pavirÅ¡iuje, o tai gali turėti svarbių socialinių ir ekonominių pasekmių. Dėl to gali pakisti visos klimato sistemos pusiausvyra, pavyzdžiui Atlanto vandenyno Å¡ilto ir sÅ«raus vandens cirkuliacija, kuri sudaro savotiÅ¡ką konvejerio juostą. Å altas vanduo Atlanto vandenyne teka giliai pietų kryptimi į tropikus, kur jis suÅ¡yla, pakyla ir grįžta į Å¡iaurę bÅ«damas netoli pavirÅ¡iaus. Å i srovė padeda iÅ¡laikyti vidutinį Å¡iaurės Europos klimatą, kai tokiose pat Å iaurės Amerikos platumose plyti retai gyvenama tundra arba taiga. Mokslininkai pastebi, kad žmogaus sukeltos Å¡iltnamio dujų emisijos gali suaktyvinti hidrologinį Arkties ciklą, t.y. ciklą vandens, kuris žemę ir jÅ«ras pasiekia lietaus forma, suteka į upes ir iÅ¡garuoja tam, kad tęstų ciklą. Padidėjusių kritulių Arktyje pusiausvyrą iÅ¡laiko sumažėjęs kritulių kiekis tropinėje juostoje, teigia mokslininkai. Mokslininkai tyrė sukurtą modelį per 4 imitacijas, kuriose buvo atsižvelgiama į žmogaus įtaką bei natÅ«ralius veiksnius, įskaitant saulės nepastovumą ir ugnikalnių iÅ¡siveržimus. Nuo 1965 metų kasmetinis kiekis padidėja 8.73 kubiniais kilometrais per metus, o tai gerokai daugiau nei ilgą laiką vyravusi tendencija. Mokslininkai padarė iÅ¡vadą, kad jei žmogaus įtakos nebÅ«tų buvę, nebÅ«tų pastebėta jokių hidrologinio ciklo pasikeitimų 20 – ame amžiuje, jei bÅ«tų nebuvę natÅ«ralių veiksnių, tik žmogaus veiklos įtaka, ilgalaikė tendencija bÅ«tų 50 procentų didesnė nei tuo atveju, kai atsižvelgiama į visus veiksnius. Galutinė mokslininkų iÅ¡vada yra tokia, kad per pastaruosius keturis deÅ¡imtmečius žmogaus veiklos įtaka buvo lemiama padidėjusiam vandens kiekiui Arkties upėse.
    Å altinis: Eureka alert
     
     
    2005-11-21    Grybeliuose rastas naujas antibiotikas, efektyvus prieÅ¡ vaistams atsparias bakterijas
     
     Grybeliuose, randamuose Å iaurės Europos pušų miÅ¡kuose, rastas peptidas yra veiksmingas taip pat, kaip penicilinas ir vankomicinas. Komanda Novozymes iÅ¡ Danijos ir mokslininkai iÅ¡ Džordžtauno universiteto medicinos centro bei David Geffen medicinos mokyklos praneÅ¡a iÅ¡skyrę plektaziną, pirmąją apsauginę medžiagą, randamą grybeliuose. Apsauginės medžiagos yra peptidai, labai mažos baltymų molekulės, kurias gamina daugelis gyvÅ«nų, norėdami apsiginti nuo infekcijų. Žmonių organizme taip pat yra apsauginių medžiagų, pavyzdžiui, baltuosiuose kraujo kÅ«neliuose ir odoje, tačiau manoma, kad plektazinas yra galingesnis ir veikia bakterijas labiau specifiÅ¡kai. Beje, tiriant plektazino aktyvumą laboratorijoje ir su gyvÅ«nais, nustatyta, kad jis labai efektyvus prieÅ¡ bakterijas Streptococcus pneumoniae ir Streptococcus pyogenes, įskaitant ir padermes, kurios Å¡iuo metu yra atsparios rinkoje esantiems antibiotikams. Å ios bakterijos sukelia tokias ligas, kaip meningitas, pneumonija, streptokokinė angina, gyvybei pavojingas sepsis ir odos infekcijos. Plektazino atradimas gali inicijuoti naują antibiotikų paieÅ¡kos ir kÅ«rimo erą. Situacija antibiotikų kÅ«rimo sferoje buvo gana stabili nuo 1929 metų, kuomet Aleksandras Flemingas suprato, kad pelėsinis grybelis Penicillium, kuris netikėtai atsidÅ«rė ant Petri lėkÅ¡telės, gamina medžiagą, naikinančią stafilokokinių bakterijų kolonijas. Å is (plektazino) atradimas atveria naują milžiniÅ¡ką pasaulį, kurį dar reikia iÅ¡tirti. Jeigu bus įrodytas plektazino saugumas ir efektyvumas tyrimais su žmonėmis, jis galėtų pasirodyti rinkoje apie 2012 metus. Nors tikslus plektazino antimikrobinio veikimo mechanizmas vis dar tiriamas, Å¡is mechanizmas gali labai skirtis nuo tradicinių antibiotikų veikimo mechanizmo.
    Å altinis: Science Daily
     
     
    2005-11-20    Valgomas maistas gali visiems laikams pakeisti genus
     
     Skamba taip, lyg tai bÅ«tų mokslinė fantastika: vien prarijus tabletę ar suvalgius specifinio maisto papildo gali bÅ«ti visiems laikams į geresnę pusę pakeičiamas organizmo veikimas ar iÅ¡gydomos tokios ligos kaip Å¡izofrenija, vėžys ar Hantingtono liga. Vis dėlto tokie gydymosi metodai kuo toliau, tuo labiau tikėtini. Neseniai atlikto mokslinio tyrimo metu normalių žiurkių elgesys buvo pakeistas suÅ¡virkÅ¡tus joms specifinės amino rÅ«gÅ¡ties. Jų organizmo veikimo pasikeitimas buvo iÅ¡liekantis iki gyvenimo galo. Amino rÅ«gÅ¡tis pakoregavo žiurkių genų ekspresiją. Todėl mokslininkams kilo mintis, kad galima sukurti vaistą ar maisto papildą, kuris galėtų visiems laikams paÅ¡alinti žmogaus įgimtą polinkį sirgti kokia nors kÅ«no ar proto liga. Kol kas neaiÅ¡ku, ar tokia intervencija žmogui bÅ«tų veiksminga. Bet esama rimto pagrindo manyti, kad toks gydymas bÅ«tų efektyvus, nes vis daugėja žinių apie paprastus maisto priedus, kurie galėtų pasižymėti tokiomis savybėmis. Dabar ta pati mokslininkų grupė įrodė, kad maisto papildas galėtų lygiai taip pat paveikti žmogų – ankstyvoje suaugusio individo stadijoje. daugybę genų, o mes netgi negalime pasakyti, kurie genai yra paveikiami. Tokie metodai, kaip RNR nukreipiamas DNR metilinimas, kol kas iÅ¡bandyti tik augaluose, teoriÅ¡kai turėtų bÅ«ti tinkami ir kontroliuojamam žinduolių DNR modifikavimui.
    Å altinis: www.newscientist.com
     
     
    2005-11-19    Netrukus gali bÅ«ti iÅ¡rastas vaistas, verčiantis garbanotis plaukus
     
     PrancÅ«zų mokslininkai nustatė kuo skiriasi tiesus plaukas nuo banguoto. Todėl jie mano, kad galima sukurti ir vaistus, kurie verstų lygius plaukus garbanotis. Be to, jie tikisi, kad pavyks sustabdyti plaukų spalvos blukimą ar net atkurti pirmykÅ¡tę pražilusių plaukų spalvą. Eksperimentuodami laboratorijoje, esančioje KliÅ¡i mieste, mokslininkai nustatė, kad plauko maiÅ¡elis, kuris odoje siekia 4 mm gylį, garbanotų žmonių bÅ«na susirietęs, o europiečių ir azijiečių – tiesus. Kai augdamas plaukas lenda iÅ¡ odos, jo maiÅ¡elis įgyja folikulo pavidalą. Jei folikulas bÅ«na lenktas, tai ir plaukai sukasi. Tiesa, kol kas tyrėjai neatrado to “paslaptingo jungiklio”, kuris kontroliuoja folikulo formą. Tačiau manoma, kad jau galima imtis tyrimo, kaip galima bÅ«tų hormonais ar vaistais keisti plauko formą.
    Å altinis: www.ananova.com
     
     
    2005-11-18    Aspirinas insulto tikimybę mažina tik moterims
     
     Atlikus daugiau nei 95 000 pacientų meta-analizę paaiÅ¡kėjo, kad aspirinas gali žymiai sumažinti insulto riziką moterims, bet panaÅ¡u, kad vyrų nuo Å¡ios problemos jis visiÅ¡kai neapsaugo. Be to, mokslininkai nustatė, kad aspirinas didina kraujo iÅ¡siliejimo į smegenis, arba hemoraginio insulto, tikimybę vyrams, bet ne moterims. Labiau įprastas insulto tipas yra iÅ¡eminis, kai blokuojama kraujotaka į dalį smegenų. Tokio tipo insulto tikimybė mažėja aspiriną vartojančioms moterims, bet ne vyrams.Å ie iÅ¡ pažiÅ«ros prieÅ¡taringi tyrimų rezultatai, juos derinant su kitų tyrimų duomenimis, turėtų priversti suintensyvinti tyrimus, kurių tikslas – nustatyti skirtumus tarp lyčių smegenų kraujotakos ligų ir nuo jų galinčių apsaugoti vaistų poveikio, teigia mokslininkai. Jie pabrėžė, kad sveiki vyrai ir sveikos moterys visgi turėtų vartoti aspiriną, jei jam yra tolerantiÅ¡ki, nes analizė įrodė Å¡io preparato efektyvumą moterų smegenų insultų prevencijai, o taip pat žinoma ir vaisto savybė mažinti vyrų infarkto tikimybę. Aspirino gebėjimo apsaugoti nuo insulto priklausomai nuo lyties mechanizmai ar priežastys nėra žinomi, jiems iÅ¡siaiÅ¡kinti reikalingi tolesni tyrimai. Rimtesnis klausimas, kylantis dėl Å¡io tyrimo rezultatų – ar yra biologinis vaistų, kuriuos skiriame pacientams, poveikio skirtumas priklausomai nuo jų lyties. Po Å¡io tyrimo klausimas iÅ¡kyla tik dėl vieno preparato - aspirino. Analizės rezultatai medikams turėtų suteikti mokslinį pagrindą skirti aspiriną moterims kaip prevencinę priemonę nuo insulto, jei Å¡is preparatas nedirgina jų virÅ¡kinamojo trakto ir nėra kitų Å¡alutinių vaisto efektų.
    Å altinis: www.eurekalert.org
     
     
    2005-11-17    SaldÅ«s užkandžiai – bene geriausias vaistas nuo streso
     
     Cincinačio universiteto (JAV) mokslininkai iÅ¡siaiÅ¡kino, kad saldžių produktų gėrimas ar valgymas gali sumažinti su stresu siejamo hormono gliukokortikoido gamybą. Å is hormonas taip pat siejamas su svorio didėjimu ir imuninės sistemos silpnėjimu.
    Gliukokortikoidai gaminami, kai psichologiniai ar fiziniai stresą sukeliantys veiksniai aktyvuoja smegenų sritį, vadinamą streso ašimi. Šis hormonas padeda žmogui išgyventi ir atsigauti po streso, bet taip pat yra siejamas su svorio didėjimu ir susilpnėjusia imuninės sistemos funkcija, kai jo koncentracija organizme yra didelė. Atradus kitokį būdą kūnui reaguoti į stresą ir riboti gliukokortikoido gamybą galima būtų susilpninti kai kuriuos neigiamus hormono poveikius organizmui.
    Tyrimo metu mokslininkai suaugusioms vyriškos lyties žiurkėms leido laisvai maitintis ir gerti bei pasiūlė nedidelius kiekius cukrumi pasaldinto gėrimo, dirbtiniais saldikliais pasaldinto gėrimo arba gryno vandens du kartus per dieną. Po dviejų savaičių žiurkėms buvo sukeltas psichologinis bei fizinis stresas. Abiejų stresų atvejais gliukokortikoido buvo mažiau organizmuose tų žiurkių, kurios gėrė cukrumi saldintą vandenį. Žiurkių, gėrusių dirbtiniais saldikliais saldintą vandenį, organizmuose gliukokortikoido buvo tik nežymiai mažiau nei geriant gryną vandenį.
    Mokslininkė pažymėjo, kad nors nebuvo tiriama kitokia saldintų gėrimų įtaka sveikatai, jokių saldintus gėrimus gėrusių žiurkių kūno masės didėjimo požymių pastebėta nebuvo.

    Å altinis: www.eurekalert.org
     
     
    2005-11-16    GyvÅ«nų juokas yra patvirtintas dalykas, teigia ekspertai
     
     JAV mokslininko teigimu, daugelis gyvÅ«nų gali turėti savotiÅ¡kos formos juoką. Profesorius Jaak teigia, kad ir kiti gyvÅ«nai, ne tik žmonės, skleidžia garsus, kurie primena žmonių juoką. Prie Å¡ių garsų priskiriamas Å¡impanzių ir Å¡unų Å¡nopavimas, kai jie žaidžia, ir žiurkių skleidžiami spigÅ«s garsai. Profesoriaus Jaap Panksepp teigimu, tai gali reikÅ¡ti, kad sugebėjimas juoktis gali bÅ«ti labai sena emocinė reakcija, kuri atsirado anksčiau už žmogaus iÅ¡sivystymą. Tyrimo duomenys leidžia manyti, kad sugebėjimas juoktis vystantis žmogui atsirado anksčiau nei sugebėjimas kalbėti. Ohajo valstijos (JAV) universiteto profesorius Jaak Pankstepp aiÅ¡kina, kad nerviniai kanalai, kuriais perduodamas juokas, egzistuoja senosiose smegenų dalyse, kurių bendroji struktÅ«ra bÅ«dinga daugeliui gyvÅ«nų. Jaunos Å¡impanzės Å¡nopuoja žaisdamos, kai vaikosi ir kutena viena kitą. Žaisdamos žiurkės cypia, o šį jų garsą kai kurie mokslininkai taip pat sieja su teigiamomis emocijomis. Kai žiurkės kutenamos žaidžiant, jos socialiai prisiriÅ¡a prie žmonių ir greitai ima ieÅ¡koti panaÅ¡aus kutenimo, teigia JAV neurologijos mokslininkas. Cypimo garsus gali iÅ¡provokuoti nervinės grandinės, kurios atpalaiduoja nefrologinį perdavėją – dopaminą. Tokios pat dopamino grandinės paskatina veikti ir žmogaus smegenis, kai asmuo yra susijaudinęs. Profesorius Jaan Pankstepp raÅ¡o, kad tokia informacija gali padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip juokas ir kvailiojimas atsirado aukÅ¡tesniosiose mÅ«sų smegenų zonose. Nors niekas netyrė žiurkių humoro galimybės, jeigu jis egzistuoja, jis yra labai glaudžiai susijęs su farsu. Tačiau kiti mokslininkai yra labiau linkę laikyti juoką ir džiaugsmą tik žmogui bÅ«dingomis savybėmis.
    Å altinis: BBC News
     
     
    2005-11-15    Per archeologinius kasinėjimus aptiktas Galijoto vardas
     
     Vienas Izraelio tyrinėtojas pranešė aptikęs pirmąjį archeologinį įrodymą, kad biblinė Dovydo kova su filistinių milžinu Galijotu iÅ¡ tikrųjų įvyko. Per deÅ¡imtmetį trunkančius kasinėjimus Pietų Izraelyje buvo aptikta puodo Å¡ukė, ant kurios ankstyvaisiais semitų raÅ¡menimis buvo iÅ¡raižyti žodžiai "Alwat" ir "Wlt", filistinų kalba galintys reikÅ¡ti Galijoto vardą, teigė kasinėjimų vadovas Arenas Maeiris. Tai revoliucinis radinys, - sakė jis apie rÅ«džių spalvos keramikinio indo Å¡ukę. - Å tai čia turime labai gerą įrodymą, kad Galijoto vardas, pasirodantis biblinės istorijos apie Dovydą ir Galijotą kontekste, nėra kažin koks vėlesnis literatÅ«rinis prasimanymas. Manoma, kad kalvos, kurioje vyko kasinėjimai, vietoje kadaise buvo įsikÅ«ręs Gatas, kuris, anot Biblijos, buvęs gimtasis Galijoto miestas. Senojo Testamento pasakojimas apie tai, kaip filistinų galiÅ«ną nugalėjo kur kas mažesnis Dovydas, vėliau tapęs Izraelio karaliumi, yra populiari gėrio triumfo prieÅ¡ blogį metafora. Radinys, datuojamas maždaug 900 metų pr.Kr., nėra pakankamai senas, kad bÅ«tų priklausęs pačiam Galijotui, gyvenusiam maždaug 1 tÅ«kst. metų pr.Kr.
    Å altinis: elibrary
     
     
    2005-11-14    Mokslas žada pakinkyti gravitacijos bangas
     
     Daugelis mokslininkų tikisi, kad tai bus vienas iÅ¡ didžiausių Å¡io amžiaus mokslinių pasiekimų. Britas profesorius tai pasakojo stovėdamas Vokietijoje, prie vienos fermos Žemutinėje Saksonijoje. Ä®domiausias dalykas buvo mokslininkui tiesiai po kojomis. IÅ¡ pradžių tai atrodo panaÅ¡iai į apverstą kiaulių penėtuvę, padengtą gofruotomis metalo plokÅ¡tėmis – bet tik tol, kol pastebima, kad Å¡ios penėtuvės ilgis yra Å¡imtai metrų. Metalinės plokÅ¡tės dengia griovį, kuriame yra vakuuminis vamzdis, bÅ«tinas eksperimentui, kuris, J.Hougho manymu, galų gale padės aptikti bemaž sunkiausiai pastebimą astrofizikos reiÅ¡kinį – gravitacijos bangas. Tai bus labai svarbus įvykis dėl dviejų priežasčių: tai bus dar vienas patvirtinimas, kad EinÅ¡teino bendroji reliatyvumo teorija yra teisinga, o taip pat jis atvers duris naujo tipo astronomijai, leisiančiai mums iÅ¡ vidaus pažvelgti į pačius audringiausius Visatos įvykius. Naujo tipo astronomijai reikalingas ir naujo tipo „teleskopas". Å io teleskopo pavadinimas – GEO 600. Teleskopo iÅ¡vaizda – apgaulinga. Nepažymėtose sidabro spalvos trobelėse yra pati moderniausia elektronika ir ypatingai galingas lazeris. O be to, yra jau minėtas griovys – iÅ¡ tiesų grioviai yra du, tarpusavy jie sudaro statų kampą, o jų ilgis virÅ¡ija pusę kilometro. Grioviuose esantys vakuuminiai vamzdžiai baigiasi super-lygiais veidrodžiais, pakabintais ant gryno stiklo lynų, besidriekiančių nuo svyravimus slopinančių rėmų.
    Tai – iki kraštutinumo tiksli inžinerija. Bet, tikintis aptikti gravitacines bangas, mažesnis tikslumas mokslininkų netenkintų. Skirtingai nei elektromagnetinės bangos – tradiciniais teleskopais matoma šviesa – gravitacinės bangos yra neįtikėtinai silpnos. Jei tokia banga pereitų per jūsų kūną, tai ji pakaitomis ištemptų jūsų erdvę viename matavime bei suspaustų jį kitame – bet šie pasikeitimai būtų fantastiškai maži. Modeliuojant nustatyta, kad naudojant LISA turėtų būti įmanoma pastebėti Didžiojo sprogimo spinduliavimo liekanas. Tokiu būdu mokslui būtų suteikta galimybė tirti pirmuosius būties momentus, o galbūt netgi paderinti kai kurias prieštaringas teorijas apie Didįjį sprogimą.

    Å altinis: BBC
     
     
    2005-11-13    Argentinoje rasti krokodilo, gyvenusio prieÅ¡ 135 milijonus metų, griaučiai
     
     Argentinoje rasti jÅ«rinio krokodilo, kuris gyveno Žemėje prieÅ¡ 135 milijonus metų, griaučių fragmentai. Pasak paleontologų, Å¡io vandens roplio galva atrodo kaip dinozauro, o uodega - kaip žuvies. Mokslininkai praminė rastąjį krokodilą "Godzila". Å is maždaug keturių metrų ilgio gyvÅ«nas - "keisčiausias iÅ¡ visų žinomų krokodilų”. Keisčiausias yra jo snukis, kuris buvo daug trumpesnis negu dabartinių krokodilų.
    Pasak paleontologų, jis taip pat turėjo didelius aštrius dantis, panašius į dinozaurų dantis. Tai buvo tikras grobuonis, kuris tikriausiai mokėjo plaukioti ir medžiojo pasinaudodamas aštriais dantimis kaip dinozaurai ir kiti plėšrūs ropliai. Krokodilo kaukolės ir stuburo slankstelių fragmentai buvo aptikti 1996 metais Argentinos šiaurės vakaruose. Juos rado vietos fermeriai, kurie ir iškvietė paleontologus.
    Ši nauja rūšis buvo pavadinta Dakosaurus andiniensis.

    Å altinis: elibrary
     
     
    2005-11-12    Mokslininkas sukÅ«rė nuotolinį vėžlių valdymo prietaisą
     
     Vienas Rusijos mokslininkas tvirtina sukÅ«ręs nuotolinį vėžlių valdymo prietaisą, kuris leistų Å¡iuos gyvÅ«nus panaudoti Å¡nipinėjimo misijoms. Aleksejus Burikovas, vadovaujantis Rostovo prie Dono Pedagoginio universiteto Biologijos fakultetui, teigė, kad vėžliai bÅ«tų valdomi per prietaisą, pritvirtintą prie jų kiautų.Vėžliams, iÅ¡dresuotiems keisti judėjimo kryptį, Å¡ie prietaisai per kiautą siųstų virpesius.
    Mokslininkas priduria, kad miniatiūrinė kamera, pritvirtinta prie vėžlio kiauto, į vadavietę ir kontrolės centrą galėtų siųsti vietovės nuotraukas. A.Burikovas pažymi, kad vėžlius galima panaudoti įvairioms operacijoms, pavyzdžiui, bomboms ar modernioms pasiklausymo priemonėms padėti. Šį išradimą galima pritaikyti ir ne kariniams tikslams, sakė jis Rusijos žiniasklaidai. Vėžlių dėka būtų galima stebėti laukinius gyvūnus taip, kaip niekada nesugebėtų joks žmogus, pridūrė mokslininkas.

    Å altinis: www.ananova.com
     
     
    2005-11-11    Mokslininkai atrado, kad augalai patys gali pasitaisyti savo pakitusius genus
     
     Naujas atradimas metė iÅ¡Å¡Å«kį įprastoms paveldimumo teorijoms – mokslininkai surado, kad prieskoninis augalas pipirnė (Arabidopsis) gali pakeisti savo genų kodą, gautą iÅ¡ tėvų, ir pakeisti jį tokiu, kokį turėjo ankstesnės kartos – seneliai ar proseneliai. Robert Pruitt iÅ¡ Purdue universiteto su kolegomis Å¡ią savaitę iÅ¡spausdino straipsnį, apraÅ¡antį naujai atrastą procesą, kuomet augalas tarsi sugebėjo iÅ¡taisyti savo atsitiktinę mutaciją. Nors jau buvo žinoma, kad gyvi organizmai tą gali daryti, naujai surastas procesas yra labai mįslingas. Kadangi DNR sudaro dviguba spiralė, organizmai gali iÅ¡taisyti savo mutacijas, pasinaudoję vienos spiralės informacija kaip Å¡ablonu kitos spiralės pataisymui, bet naujasis tyrimas parodė, kad Arabidopsis dažnai iÅ¡taiso genų kodą abiejose DNR spiralėse. Jie aptiko, kad iÅ¡ augalai, turintys mutacijas, sugebėjo atstatyti savo pirminį genetinį kodą, nors tos informacijos jau nebebuvo abiejose DNR spiralėse, ir tai vyko su didele, net kelių procentų, tikimybe. Tai negali bÅ«ti paaiÅ¡kinta paveldėjimu, kuomet genai yra perduodami iÅ¡ vienos kartos į kitą, ir mokslininkų grupė pasiÅ«lė toeriją, kad ląstelėms DNR informacija iÅ¡ savo senesnių protėvių yra perduodama kita forma, gal bÅ«t per ribonukleininę rÅ«gÅ¡tį (RNR), gana panaÅ¡ią į DNR. Å is procesas yra naujas bÅ«das kaip augalai gali iÅ¡vengti tam tikrų, galbÅ«t žalingų, genų sekų iÅ¡ savo tėvų, jas pakeisdami genais, gautais iÅ¡ ankstesnių kartų.
    Nors jis buvo aptiktas augaluose, autoriai iškėlė hipotezę, kad šis naujas genetinis mechanizmas turėtų būti naudojamas ir kituose gyvuosiuose organizmuose.

    Å altinis: World Science
     
     
    2005-11-10    Moterys ir vyrai humorą supranta skirtingai
     
     Mokslininkai nustatė, kad vyrai ir moterys skirtingai supranta humorą. Stenfordo universiteto komanda stebėjo linksmas karikatÅ«ras žiÅ«rinčių vyrų ir moterų smegenų veiklą. Mokslininkai nustatė, kad moterims labiau aktyvuojasi tos smegenų sritys, kurios susijusios su kalbos suvokimu, atmintimi ir atpildo jausmu.Tikimasi, kad Å¡ie duomenys padės depresijos tyrimams. Jie taipogi gali padėti geriau suprasti kitas bÅ«kles, kaip katapleksiją – staigų judesių kontrolės praradimą, susijusį su emocijomis.
    Nenustatytas didesnis skirtumas tarp to, kiek karikatūrų vyrams ir moterims pasirodė juokingos. Moterys greičiau apibūdindavo medžiagą kaip nejuokingą. Rezultatai padeda paaiškinti ankstesnius duomenis, kurie rodė, kad vyrai ir moterys skiriasi pagal tai, kaip jie naudoja ir vertina humorą. Priešakinė smegenų žievė, kuri dalyvauja kalbos suvokimo ir atminties procesuose, taipogi vaidina savo vaidmenį ir humoro supratimo procese. Tyrimų rezultatai, parodantys, kad moterys jautresnės emociniam stimuliavimui, gali paaiškinti, kodėl moteris labiau pažeidžia depresija.

    Å altinis: www.bbcnews.com
     
     
    2005-11-09    Rega: kaip mes suvokiame pasaulį?
     
     Mokslininkai įrodė, kad žmogaus suvoktas regimasis vaizdas labai skiriasi nuo to vaizdo, kuris yra jo tinklainėje, t. y. nuo to, ką matytų fizikinis prietaisas, televizinė kamera. Suvokimas yra susijęs su procesais, kurie kompensuoja projekcinius iÅ¡kraipymus, leidžia įvertinti apÅ¡vietimo spalvą. MÅ«sų regos sistema panaÅ¡i į televizinę sistemą, kuri naudoja akis kaip vaizdo kameras. IÅ¡ jų vaizdas nervais, kaip kabeliais, perduodamas į vidinį ekraną, kur „kažkas“ jį stebi. Žmogaus regos sistema ir televizinė sistema tarsi skiriasi tik technine baze – televizijoje naudojami elektroniniai įrenginiai, o regos sistemoje – neuronai. Tokia nuomonė ginama įvairiose publikacijose apie regos sistemos protezus. Objekto spalva priklauso ne tik nuo objekto pavirÅ¡iaus savybių, bet ir nuo Å¡viesos Å¡altinio spalvos. Kadangi saulės Å¡viesos spalva dienos bėgyje kinta, tai suvokiama objektų spalva turėtų irgi kisti. Atviroje laukymėje ir tankiame lapuočių miÅ¡ke apÅ¡vietimo spalva taip pat skirtinga. Taigi raudonas pomidoras atviroje vietoje turėtų bÅ«ti suvokiamas kaip raudonas, o lapuočių miÅ¡ke tas pat pomidoras turėtų bÅ«ti žalias. Suvokimas yra susijęs su procesais, kurie kompensuoja projekcinius iÅ¡kraipymus, leidžia įvertinti apÅ¡vietimo spalvą. Norint kompensuoti minėtus iÅ¡kraipymus žmogus turi taip nukreipti žvilgsnį, kad sumažinti vaizdo fragmentai projektuotųsi į tinklainės centrą ir dėl to subjektyviai butų didinami. Buvo sukurtas stereo regos analizatoriaus modelis, atskleidžiantis, kaip Å¡is reiÅ¡kinys gali bÅ«ti susijęs su tinklainės nehomogeniÅ¡kumu (receptorių tankis tinklainės centre yra didesnis). Jeigu Å¡i hipotezė teisinga, tai projekcinių iÅ¡kraipymų kompensavimas atliekamas tinklainėse. Akių judesių pagalba iÅ¡mokstame tinkamai naudoti tą mechanizmą. Kokią taikomąją reikÅ¡mę gali turėti tokie tyrimai? SukÅ«rus tinklainių protezus neregiams, reikia užtikrinti, kad informacija iÅ¡ dirbtinės tinklainės bÅ«tų perduodama taip, kaip natÅ«raliu bÅ«du. Minėti tyrimai leidžia gauti bÅ«tinos informacijos.
    Å altinis: Elibrary
     
     
    2005-11-08    Mokslininkai aiÅ¡kinsis, kokiam maistui jautrÅ«s alergiÅ¡ki žmonės
     
     Dalyvauti ketverių metų projekte "Maisto alergija Europoje" pakviesti Vilniaus universiteto mokslininkai aiÅ¡kinsis, dėl ko vis daugiau naujagimių alergiÅ¡ki maisto produktams, nustatinės, kaip alerginius susirgimus veikia pakitę maitinimosi įpročiai, kokie maisto produktai sukelia alergiją žmonėms, jautriems žiedadulkėms, dulkėms, cheminėms medžiagoms ir kitiems alergenams. Integruotas Europos Sąjungos 6-osios Bendrosios programos projektas - labai įvairiapusis. Tyrimuose dalyvaus ne tik 18 Europos Å¡alių, Australijos Ganos, Naujosios Zelandijos mokslininkai, bet ir maisto produktų gamintojai, ekonomistai. Skirtingų sričių specialistai tirs maisto patekimo į organizmą, imuninės sistemos veiklos, genetinio fono ir socialinių-ekonominių veiksnių sąveiką, nustatinės naujus maisto alergenus. Lietuva drauge su čekais, lenkais ir bulgarais tokio lygio projekte dalyvauja pirmą kartą. Visų gimusių kÅ«dikių, jų mamų genetiniuose, pieno tyrimuose Lietuvai buvo pasiÅ«lyta dalyvauti todėl, kad atstovaujame baltų etninei grupei. Kodėl vis daugiau mažylių alergiÅ¡kai kai kuriems produktams, taip pat aiÅ¡kinsis islandai, vokiečiai, ispanai. Nustačius naujus alergenus, apibendrinus epidemiologinius duomenis, mokslininkai planuoja sukurti maisto produktams jautrių Europos ligonių serumų banką, kuris pasitarnaus geresnei ligų diagnostikai, alergijos gydymui.
    Å altinis: elibrary
     
     
    2005-11-07    Rastas bÅ«das per lėtai vaikų kalbos raidai gydyti
     
     Peterburgo mokslininkai parengė naują pernelyg lėtos kalbos raidos gydymo bÅ«dą, pranešė Rusijos mokslų akademijos žmogaus smegenų instituto atstovai. Metodo esmė - nestiprios elektros srovės poveikis galvos smegenų audiniams, kuris padeda veiksmingai gydyti 2-4 metų vaikams bÅ«dingą kalbinio vystymosi sulėtėjimą. Naujasis metodas susilpnina galvos smegenų nebrandumo apraiÅ¡kas.
    Pasak Neuroterapijos centro specialistų, nestipria elektros srove paveikus galvos smegenų audinius suaktyvėja vaiko kalbos zona. Šis metodas parengtas jau anksčiau ir buvo naudojamas kitoms patologijoms gydyti, o dabar mokslininkai rado naują pritaikymą. Paprastai vaikai nesupranta kalbos, nesugeba kalbėti esant bendram psichikos raidos atsilikimui (ši būsena ribojasi su protiniu atsilikimu). Vaiko vystymąsi atidžiai sekantys tėvai turi kreiptis į gydytoją, jei pusantrų metų mažylis nesupranta paprasčiausių žodžių, tarkim, savo vardo ir jį supančių daiktų pavadinimų, o būdamas dvejų nebando kartoti žodžių. Jei vaikas nepajėgia sudaryti frazių iš dviejų žodžių įpusėjus tretiesiems gyvenimo metams ir nemoka pasakyti paprasčiausių sakinių, būdamas trejų, tėvai irgi turėtų rimtai susirūpinti.
    Å altinis: elibrary
     
     
    2005-11-06    Motinos piene yra junginių, blokuojančių ŽIV
     
     Angliavandenių junginiai motinos piene gali sumažinti ŽIV perdavimą kÅ«dikiams, skelbia mokslininkai. Beje, tai nereiÅ¡kia, kad labai gerai ŽIV teigiamoms motinoms maitinti krÅ«timi savo kÅ«dikius, kadangi tuo pačiu gali bÅ«ti perduodamas ir virusas. Jei Å¡ie rezultatai bus patvirtinti tolimesniais tyrimais, bus galima ieÅ¡koti naujų bÅ«dų blokuoti ŽIV perdavimą suaugusiųjų tarpe. Bill Paxton iÅ¡ Amsterdamo universiteto ir jo kolegos sutelkė dėmesį į anti-ŽIV junginius, esančius piene. Jie teigia, kad Å¡ių sudėtinių pieno dalių paslaptis yra Lewis X, angliavandenių rÅ«Å¡is, taip pat esanti seilėse ir kraujyje. ŽIV užkrečia CD4 T ląsteles, kurios yra pagrindinė imuninės sistemos dalis, o sunaikinus Å¡ias ląsteles žmogus suserga AIDS. Kai kurie mokslininkai mano, kad virusas gali patekti į CD4 ląsteles, prisijungdamas prie skirtingų imuninės sistemos ląstelių, vadinamų dentritinėmus ląstelėmis. Jei piene yra inhibitoriaus, kodėl virusas perduodamas vaikams, maitinant juos krÅ«timi? Kiekvienais metais apie 200000 kÅ«dikių užkrečiami virusu per motinos pieną. Paxton spėja, kad nesant tokių apsauginių medžiagų, kaip angliavandeniai, kÅ«dikiai užsikrėstų ŽIV dar dažniau. Mokslininkas planuoja nustatyti, ar moterys, savo piene turinčios didesnį kiekį angliavandenių junginių, rečiau perduoda ŽIV savo vaikams. 'Jei tai veikia kaip mikrobocidas, turėsime galingą įrankį.'
    Å altinis: Health - AllRefer.com
     
     
    2005-11-05    Ankstyvas išėjimas į pensiją nesusijęs su ilgaamžiÅ¡kumu
     
     Å iuo metu plačiai paplitusi nuomonė, kad ankstyvas išėjimas į pensiją susijęs su ilgesne gyvenimo trukme, o išėjimas į pensiją vyresniame amžiuje siejamas su ankstyva mirtimi. Vis dėlto, nėra vieningos nuomonės apie ankstyvo išėjimo į pensiją įtaką mirtingumui. Teksaso valstijoje (JAV) atliktame tyrime dalyvavo virÅ¡ 3500 naftos pramonės darbuotojų, kurie buvo iÅ¡leisti į pensiją nuo 55, 60 ir 65 metų amžiaus. Tyrimo dalyviai buvo stebimi apie 26 metus, norint nustatyti, ar ankstyvas išėjimas į pensiją turi pranaÅ¡umų gyvenimo trukmės atžvilgiu. Mokslininkai nustatė, kad darbuotojų, išėjusių į pensiją nuo 55 metų amžiaus, tarpe buvo žymiai didesnis mirtingumas, lyginant su tais, kurie į pensiją išėjo, sulaukę 65 metų. Pirmoje grupėje mirtingumas buvo beveik dukart didesnis per pirmuosius 10 metų po išėjimo į pensiją, lyginant su tais, kurie dirbo ilgesnį laiką. PrieÅ¡ingai, darbuotojai, į pensiją išėję nuo 60 metų, turėjo panaÅ¡ią gyvenimo trukmę, kaip ir tie, kurie išėjo į pensiją nuo 65 metų amžiaus. Nors kai kurie darbuotojai buvo iÅ¡leisti į pensiją nuo 55 metų dėl blogos sveikatos, gauti tyrimo rezultatai akivaizdžiai rodo, kad ankstyvas išėjimas į pensiją nesusijęs su ilgesne gyvenimo trukme. Ir prieÅ¡ingai, mirtingumas mažėja, kai darbuotojai iÅ¡eina į pensiją vėlesniame amžiuje, ir aukÅ¡tos, ir žemos socialinės bÅ«klės grupėse.
    Å altinis: Science Daily
     
     
    2005-11-04    Å½arnynas – melagių iÅ¡davikas
     
     Melagį meluojant galima pagauti dėl jo žarnyno reakcijos, teigia iÅ¡ankstiniai Teksaso universiteto (JAV) mokslininkų atlikto tyrimo duomenys. Mokslininkai įsitikinę, kad dabar pradinėje vystymo stadijoje esanti metodika kada nors padidins poligrafinių testų tikslumą. Dabar Å¡ių testų metu stebima tik Å¡irdies veikla. Å irdis nėra patikima, nes jos veiklai įtakos turi ne tik smegenys, bet ir daugelis kitų veiksnių, pavyzdžiui, hormonai. Žarnynas, galima sakyti, turi savo protą. Jis turi savo gerai iÅ¡vystytą nervų sistemą, kuri veikia nepriklausomai nuo beveik visko, iÅ¡skyrus vegetacinę nervų sistemą. Vykdant testą naudojamas įrenginys, vadinamas elektrogastrografu (EGG). Juo nustatoma, kada žmogaus žarnyno „pulsas", paprastai siekiantis 3 dūžius per minutę, padažnėja. Å irdies dažnis gali padidėti nepriklausomai nuo to, ar žmogus meluoja, ar ne. Tuo tarpu pagal pradinius duomenis, gautus tiriant 16 asmenų, galima spręsti, kad pilvo pulsavimų dažnis paprastai nedidėja, jei žmogus sako tiesą, kad ir kaip tas žmogus besinervintų. Å iuo metu nėra jokio mokslinio modelio, siejančio kÅ«no reakciją su melu. Taigi nors ir esama eksperimentinių duomenų, kuriais galima grįsti melo ir organizmo reakcijos į melą ryšį, griežtai nustatyto priežasties ir pasekmės ryÅ¡io trÅ«kumas reiÅ¡kia, kad atliekant poligrafijos testus lieka tikimybė susidurti su neaiÅ¡kiais rezultatais.
    Å altinis: www.newscientist.com
     
     
    2005-11-03    Britų mokslininkai nustatė, kad grožis iÅ¡ tikrųjų atsispindi veide
     
     Å v.Andriejaus universiteto Å kotijoje mokslininkai tokią iÅ¡vadą padarė paprašę savanorių įvertinti 59 nufotografuotų moterų nuo 19 iki 25 metų amžiaus patrauklumą, sveikatą ir moteriÅ¡kumą. Palyginę rezultatus su nufotografuotų moterų estrogeno lygiais, mokslininkai nustatė, kad tos moterys, kurių organizme buvo daugiau Å¡io hormono, ir vyrams, ir moterims atrodė patrauklesnės. Dėl tos pačios priežasties jos turėjo daugiau galimybių patraukti prieÅ¡ingos lyties atstovų dėmesį.
    Moterys aiškiai "reklamuoja" bendrą vaisingumą savo veiduose. Mūsų rezultatai paaiškina, kodėl vyrams labiau patinka moteriško veido atstovės. Evoliucijos požiūriu, vyrus labiau traukia moteriškos, vaisingos partnerės, nes jos gali pagimdyti daugiau kūdikių. Estrogenai turi įtakos merginos išvaizdai paauglystėje, ypač kaulų augimui ir odai. Mokslininkai nustatė, kad patrauklus kūno sudėjimas ir lygi oda taip pat priklauso nuo didelio šio hormono kiekio. Tačiau jie nerado ryšio tarp patrauklios išvaizdos ir estrogenų lygio, kai tyrimo dalyviams teko įvertinti pasidažiusių moterų nuotraukas. Tai leidžia daryti išvadą, kad kosmetika paslepia vaisingumo požymius, pažymėjo tyrėjai.
    eLibrary.lt
     
     
    2005-11-02    Tyrimo metu atskleistas naujas Vakarų Nilo viruso plitimo bÅ«das
     
     Mokslininkai užfiksavo naują bÅ«dą, kuriuo gali plisti Vakarų Nilo virusas. Tyrimo rezultatai rodo, kad virusas gali bÅ«ti perduodamas vieno uodo kitam, kai jie maisto gauna iÅ¡ anksčiau neužkrėstų gyvÅ«nų. Å is perdavimo bÅ«das yra gerokai greitesnis nei anksčiau stebėtas ligos infekcijos ciklas, todėl tai gali padėti paaiÅ¡kinti, kodėl Vakarų Nilo virusas taip greitai paplito Å iaurės Amerikoje. PrieÅ¡ šį atradimą buvo manoma, kad Vakarų Nilo virusas perduodamas uodų žemiau apraÅ¡ytu bÅ«du: užsikrėtęs uodas užkrato palieka paukščio, kurio krauju maitinasi, kraujyje, Vakarų Nilo virusas patenka į paukščio kraujo sistemą, o po kelių dienų paukščio organizme galima rasti didelį kiekį užkrato. Kai paukščiui įkanda antras uodas, jis gauna užkrato. Naujieji rezultatai, kuriuos Å¡ią savaitę pateikė Styvenas Higsas (Stephen Higgs) iÅ¡ Teksaso universiteto ir jo kolegos, leidžia manyti, kad Å¡is ilgas viruso perdavimo laikotarpis nėra bÅ«tinas. IÅ¡ visų mokslininkų stebėtų atvejų nuo 2 iki 6 procentų perdavimas buvo greitas. Styvenas Higsas pažymėjo, kad juos nustebino, jog tai gali įvykti. Jo teigimu, tai iÅ¡ esmės visiÅ¡kai naujas viruso gyvavimo ciklo komponentas. Å is ligos platinimo bÅ«das - dvigubas nevirusinis perdavimas per kraują, buvo žinomas kaip vykstantis, kai ligas perneÅ¡a kiti užkrato platintojai, pavyzdžiui, erkės, bet ne uodai. Styveno Higso teigimu, tiesioginis viruso perdavimas užkrėsto uodo vėliau to paties paukščio krauju besimaitinančiam uodui gali gerokai pagreitinti ligos plitimą. Tokiu atveju ne tik paukščiai užkrečia uodus, procese gali dalyvauti daug įvairių gyvÅ«nų, o perdavimas gali įvykti gerokai greičiau, nes nereikia laukti didelio užkrato iÅ¡plitimo paukščio kraujyje.
    Å altinis: Scientific American
     
     
    2005-11-01    Daikto atvaizdas nesukelia jo pavadinimo ar apibÅ«dinimo
     
     Paskutiniame Psichofiziologijos žurnalo numeryje publikuotame darbe apraÅ¡omi skirtumai, kaip smegenys reaguoja į vaizdus ir žodžius, kuriais apibÅ«dinamas tas pats objektas. Dviejų tyrimų metu jų autoriai įvertino, kaip skirtingai smegenys reaguoja į objektą arba jo vardą, kai žmonės ieÅ¡ko arba paties objekto, pavaizduoto paveiksle, arba to objekto vardo. Universiteto studentams buvo parodytos penkių paprastų objektų nuotraukos ir žodžiai, susiję su jų pavadinimais. Dalyviai buvo papraÅ¡yti tyliai mintyse skaičiuoti, kiek kartų pasirodo tam tikras objektas.
    Pirmojo tyrimo metu jie ieškojo žodžio “pasaulis”. Jo pasirodymas ekrane sukeldavo pastebimą smegenų atsaką. "Mes nustatėme, kad žodžis “pasaulis” sukelia didžiulį smegenų elektrinį atsaką, vadinamą P300, teigiamos krypties ERP (Event-Related Potential – potencialą, lemtą įvykio), kuris atsiranda maždaug 300-500 milisekundžių po paveikslo parodymo,"- teigia tyrimo autorius Todd Watson. Šiai studentų grupei 'pasaulio' paveikslas taip pat sukėlė elektrinį atsaką, nors ir mažiau išreikštą.
    Antrojo tyrimo metu tarp rodytų objektų studentai turėjo ieškoti pasaulio paveikslo. Ir vėl mokslininkai nustatė, kad jo pasirodymas sukelia elektrinį atsaką. Tačiau, kitaip nei pirmajame eksperimente, pats žodis 'pasaulis' nesukėlė ryškesnės smegenų reakcijos.
    Šie intriguojantys rezultatai leidžia manyti, kad, nors žodis gali sukelti protinį to paties daikto atvaizdą (šiuo atveju 'pasaulio'), tačiau paveikslą smegenys nebūtinai susieja su jame atvaizduoto objekto vardu. Šie duomenys gali reikšti, kad paveikslai ir žodžiai yra apdorojami skirtingose smegenų dalyse, kurios gali 'šnekėtis' viena su kita, tačiau nebūtinai tą daro.
    Šis eksperimentas galėtų padėti mokslininkams suprasti, kaip skirtingai mūsų smegenys reaguoja į vizualinius ir verbalinius kodus, aprašančius mus supančius objektus ir kaip mūsų smegenys sukuria sąsajas tarp matomų objektų ir jų žodinių apibūdinimų.
    Å altinis: Science Daily