Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      MOKSLO NAUJIENOS    
     
    2005-12-31    Dinozaurai plaukdavo link savo pietų
     
     Neseniai rasti dvikojai dinozaurai - tai pirmas įrodymas, kad dinozaurai gyveno Vajomingo regione viduriniajame jÅ«ros periode, be to, tai pirmi rasti dinozaurai, kurie gyveno pusiau vandenyje. Plaukiojančio dinozauro (naujos rÅ«Å¡ies, kuri kol kas neturi pavadinimo) įrodymu laikomi jo pėdsakai, kurie buvo iÅ¡saugoti Vajomingo kalniniuose dariniuose maždaug 165 milijonus metų. Tuo metu didžiąją dalį vakarinės JAV dalies dengė Å¡ilta ir sąlyginai sekli jÅ«ra. Nors mokslininkai jau seniau buvo radę plaukiojančių dinozaurų egzistavimo įrodymų kitose pasaulio dalyse ir iÅ¡ kitų laikotarpių, jie niekada nebuvo radę dinozaurų egzistavimo įrodymų Vajominge bÅ«tent tuo laikotarpiu, o dar mažiau buvo tikėtasi rasti tokių, kurie mokėjo plaukti. Fosilijose iÅ¡likę pėdsakai, priklausantys dvikojams dinozaurams, liudija, kad jie braidžiodavo po negilų vandenį. Pėdsakų pradžioje pėdos antspaudai yra pilni, bet palaipsniui toliau jie pereina į pusės pėdos atspaudus, o galiausiai lieka tik nagų žymės, tai leidžia manyti, kad eidamas į gilesnius vandenis gyvÅ«nas darėsi vis lengvesnis. Pėdsakai leidžia manyti, kad gyvÅ«nas braidžiojo palei krantą ir plaukiojo toli nuo jo greičiausiai maitindamasis žuvimis ir dvėseliena. Tyrėjų komanda ir aptiko Å¡iuos pėdsakus. Sprendžiant pagal pėdsakų dydį ir jų kelią į vandenį, manoma, kad dinozauras buvo stručio dydžio mėsėdis. Å ie pėdsakai nėra vieninteliai, kuriuos mokslininkų komanda rado uolėtose atodangose Vajomingo Å¡iaurinėje dalyje. Å iame regione yra milijonai dinozaurų pėdsakų, kurie priklausė įvairaus dydžio gyvÅ«nams ir buvo palikti maždaug tokiu pat metu, tai leidžia manyti, kad gyvÅ«nai keliaudavo grupėmis ir sąmoningai plaukdavo į jÅ«rą, kurioje greičiausiai maitindavosi.
    Å altinis: Scientific American
     
     
    2005-12-30    ViÅ¡tienos vartojimas gali sumažinti riziką susirgti gaubtinės žarnos vėžiu
     
     Neseniai Amerikos gastroenterologijos žurnale paskelbtas tyrimas, kuriuo atskleista, kad dietos ypatumai gali įtakoti adenomų ar nepiktybinių polipų gaubtinėje žarnoje iÅ¡sivystymą. Å iame tyrime dalyvavusiems virÅ¡ 1500 pacientų buvo iÅ¡operuoti polipai gaubtinėje žarnoje. Jie visi suteikė informacijos apie savo dietą. Praėjus vieneriems ir ketveriems metams, tiriamiesiems gaubtinės žarnos apžiÅ«ra, siekiant nustatyti, ar atsinaujino polipai. Tiems, kurie vartojo daugiau perdirbto maisto, nustatyta didesnė adenomų gaubtinėje žarnoje iÅ¡sivystymo rizika. Tiems, kurie vartojo daugiau baltos mėsos, pavyzdžiui viÅ¡tienos, nustatyta mažesnė rizika. Gauti rezultatai pakartoja ankstesnių tyrimų rezultatus, kad tam tikri dietiniai veiksniai gali bÅ«ti svarbÅ«s polipų ar vėžio gaubtinėje žarnoje iÅ¡sivystymui. Ankstesnių tyrimų metu tirta, ar skaidulų vartojimas įtakoja adenomų ir vėžio iÅ¡sivystymą gaubtinėje žarnoje. Beje, Å¡ių tyrimų metu nebuvo nustatytas statistiÅ¡kai reikÅ¡mingas ryÅ¡ys. Tokie patys rezultatai gauti, tiriant riebalų ir raudonos mėsos vartojimo įtaką. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto ir JAV nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, gaubtinės žarnos vėžys yra trečias pagal dažnumą, nesusijusių su odos vėžiu grupėje, vyrams (po prostatos vėžio ir plaučių vėžio) ir moterims (po krÅ«ties vėžio ir plaučių vėžio). Dėl gaubtinės žarnos vėžio JAV mirÅ¡ta daugiau nei 57000 žmonių kasmet.
    Å altinis: Science Daily
     
     
    2005-12-29    Vilniuje ketinama sumontuoti superkompiuterį
     
     Lietuvos mokslininkai domisi pasaulyje kuriamu neiÅ¡senkamu energijos Å¡altiniu – termobranduoline elektrine. Vis tobulėjant informacinėms technologijoms, reikalingi ypač tikslÅ«s ir greiti apskaičiavimai, todėl tikimasi, kad kitais metais ir Vilniuje atsiras galingas superkompiuteris.
    Lietuvoje išlaidos mokslui yra gerokai mažesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Trūksta lėšų atlyginimams, moksliniams tyrimams, tarptautiniams projektams. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas tvirtina, kad reikia susirūpinti mokslo ateitimi. Šiuo metu žmonija net iki 90 procentų energijos gauna degindama ribotus gamtos išteklius – anglį, naftą ir gamtines dujas. Mokslininkai mano, kad jau maždaug po 50 metų gali baigtis nafta, o dujų ir anglies užteks ilgiau. Todėl vis intensyviau ieškoma alternatyvių energijos šaltinių. Z. R. Rudziko sumanymas kurti termobranduolinį reaktorių kilo dar 1972 metais, tačiau tik pernai nuspręsta jį statyti Prancūzijoje. Mokslininkas ši darbą prilygina žvaigždės sukūrimui Žemėje. Dabar Lietuvoje yra daug sudėtingų matematinių uždavinių, kuriuos dabartiniais kompiuteriais reikia spręsti keletą dienų ar net savaičių, todėl jau kitais metais turėtų būti sumontuotas galingas superkompiuteris. Superkompiuteris turėtų stovėti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete. Juo galės naudotis visi Lietuvos mokslininkai. Galingam superkompiuteriui įsigyti Vyriausybė skyrė daugiau kaip du milijonus litų.
    Å altinis: elibrary
     
     
    2005-12-28    Kiek Žemė gali iÅ¡laikyti žmonių?
     
     Mokslininkai nustatė, kad mÅ«sų planeta galėtų iÅ¡laikyti 200 tÅ«kst. kartų daugiau žmonių, nei dabar joje gyvena. Prognozuojama, kad iki 2050 metų planetos gyventojų skaičius nuo dabartinio 6,5 mlrd. iÅ¡augs iki 9 mlrd.Dar 1964 metais britų fizikas Johnas Fremlinas paskaičiavo, kad Žemė bus tinkama gyventi tol, kol žmogaus veiklos sukuriamos Å¡ilumos ir saulės Å¡viesos kiekis bus lygus jos atiduodamos Å¡ilumos kiekiui. Kai tik žmonių bus per daug (taip pat kaip vakarėlyje, kuriame susirinko pernelyg daug žmonių), planetoje taps per karÅ¡ta. J.Fremlinas nustatė, kad Žemė galėtų ramiai „atlaikyti“ 60 mln. milijardų žmonių. Darant prielaidą, jog kiekvienas žmogus iÅ¡skiria 120 vatų Å¡ilumos, tyrėjai paskaičiavo, kad mÅ«sų planetoje neperkaisdami galėtų gyventi net 1,3 mln. milijardų žmonių. V.Badesku ir R.Carthcartas pripažįsta, kad Žemės resursai gali iÅ¡sekti gerokai anksčiau, nei jos gyventojų skaičius pasieks leistiną ribą. Jeigu Å¡iuos sunkumus pavyktų įveikti – o tai labai abejotina – jų nurodytas skaičius ir bÅ«tų ta aukščiausia riba. Jeigu ji vis dėlto bÅ«tų pasiekta, dienos Å¡viesa taptų iÅ¡skirtine prabanga, nes dauguma planetos gyventojų glaustųsi poros tÅ«kstančių aukÅ¡tų dangoraižiuose. Žemė bus panaÅ¡i į Mirusią planetą iÅ¡ „Žvaigždžių karų“. Mokslininkai mano, kad saugant vėsą virÅ¡ vandenynų teks nutiesti milžiniÅ¡kus stogus, o žemės pavirÅ¡ių dengs saulės energijos kolektoriai ir reflektoriai – tai suteiks galimybę žmonėms kontroliuoti saulės Å¡viesą ir temperatÅ«rą viduje.
    Å altinis: guardian.co.uk
     
     
    2005-12-27    JÅ«rų moliuskai puolami plėšrÅ«nų į pagalbą pasitelkia savo cheminį ginklą
     
     Puolant plėšrÅ«nams, jÅ«rų Å¡liužai ginasi nuo Å¡ių, į vandenį iÅ¡skirdami galingą raÅ¡alinį skystį, susidedantį iÅ¡ vandenilio peroksido, amoniako ir kelių rÅ«gščių. Tyrėjų komanda nustatė, kad Å¡ios iÅ¡skyros yra gaminamos iÅ¡ įprastų inertinių cheminių medžiagų, esančių atskirose Å¡liužų liaukose. Tyrėjų komanda, vadovaujama Džordžijos universiteto biologo Charles Derby, tyrė raÅ¡aliniame skystyje ir jÅ«rų moliuskų Aplysia liaukose esančias chemines medžiagas: L-liziną, L-argininą ir fermentinį baltymą, vadinamą escapinu. Ankstesniais tyrimais Derby komanda nustatė, kad escapinas dalyvauja cheminėje reakcijoje su L-lizinu ir L-argininu, kuomet ir susidaro apsauginis skystis. Panaudojant įvairias chemines medžiagas ir molekulinę techniką, mokslininkai nustatė, kad opalinėje liaukoje iÅ¡ L-lizino ir L-arginino susidaro lipnus baltas iÅ¡skyrų komponentas, o kitoje liaukoje yra escapino, ir čia gaminamas purpurinį dažas. Aplysia organizme nekenksmingos medžiagos bÅ«na atskirai, jos iÅ¡skiriamos į mantijos ertmę vienu metu, kada to reikia. Toks mechanizmas užtikrina moliuskams galimybę pasprukti nuo juos puolančių plėšrÅ«nų. Ankstesniais tyrimais mokslininkai nustatė iÅ¡skiriamą skystį turint antimikrobinių savybių, atsirandančių dėl cheminės reakcijos tarp escapino ir L-lizino. Dabar mokslininkai tiria šį cheminį procesą. Antimikrobinės savybės galbÅ«t reikalingos, norint apsisaugoti nuo plėšrÅ«nų. Tačiau gali bÅ«ti, kad skystis veikia kaip antimikrobinė priemonė, padedanti moliuskui apsaugoti savo žaizdas nuo infekcijos.
    Å altinis: Science Daily
     
     
    2005-12-26    Didesnėse smegenyse slypi aukÅ¡tesnis intelektas
     
     Tas, kas teigia, kad smegenų dydis neturi reikÅ¡mės, nuo Å¡iol turėtų dukart gerai pagalvoti prieÅ¡ tai sakydamas, kadangi naujas tyrimas atskleidė smegenų dydį turint įtakos intelekto lygiui. Tyrimą atliko mokslininkai iÅ¡ McMaster universiteto ir nustatė, kad nors žmonės su didesnėmis smegenimis buvo aukÅ¡tesnio intelekto ir kad yra skirtumų tarp moterų ir vyrų. Moterų verbalinis intelektas yra labai susijęs su smegenų dydžiu. Beje, tą patį galima pasakyti tik apie deÅ¡iniarankius vyrus, o tai reiÅ¡kia, kad vyrams svarbus yra smegenų asimetrijos faktorius. Tyrime dalyvavo 100 savanorių, kurie sutiko, kad jų smegenys bÅ«tų matuojamos po jų mirties. Tyrimas atskleidė, kad erdvinis intelektas taip pat susijęs su smegenų dydžiu moterims, bet ne taip stipriai, kaip verbalinis. Tuo tarpu vyrų erdvinis intelektas nesusijęs su bendru smegenų dydžiu. Smegenų dydis mažėja su amžiumi vyrams nuo 25 iki 80 metų, tačiau moterims amžius labai mažai veikia smegenų dydį. Kol kas dar nežinoma, kokie apsauginiai faktoriai (genetiniai, hormoniniai ar aplinkos) tą įtakoja. Mokslininkai ateityje planuoja iÅ¡samiau iÅ¡tirti smegenų dydžio ir intelekto sąryšį.
    Å altinis: Health AllRefer
     
     
    2005-12-25    Mokslininkai tyrinėja Jėzaus gyvenimą
     
     Trečdalis pasaulio žmonių Kristų laiko Dievo sÅ«numi, dar ketvirtadalis žmonijos vadina jį pranaÅ¡u, o milijonai pripažįsta reikÅ¡mingu dvasiniu Mokytoju. Ne tik teologai ar Å¡ventraščių tyrinėtojai, bet ir mokslininkai bando atsakyti į klausimą – koks žmogus buvo prieÅ¡ du tÅ«kstančius metų tuometinėje Romos imperijoje gyvenęs Jėzus iÅ¡ Nazareto.
    Švęsti Kristaus gimimą gruodžio 25-ąją Romos imperijoje pradėta IV amžiuje, tačiau tikroji jo gimimo data nėra žinoma. Pasak mokslininkų, patvirtintų istorinių žinių apie Kristaus gyvenimo aplinkybes yra mažai, o dalis įsitvirtinusių jo gyvenimo vaizdinių – pavyzdžiui, kad Jėzus gimė tvartelyje, o Juozapas buvo stalius, – yra klaidingi. XVIII a. prasidėjusios istorinio Kristaus paieškos praeitame šimtmetyje sustiprėjo, kai prie raštų tyrinėtojų, teologų ir filosofų prisidėjo istorikai, archeologai ir teismo medicinos ekspertai. Šiemet užvirė mokslininkų ginčas dėl to, kokia buvo nukryžiuotojo Kristaus mirties priežastis, tuo tarpu Kristaus laikais gyvenusių žmonių veidus pagal kaukoles atkurti bandantys mokslininkai teigia norintys sužinoti, kaip Jėzus galėjo atrodyti. Kritikai teigia, kad tyrinėtojai tik vaikosi sensacijų ir atitraukia dėmesį nuo dvasinės įvykių prasmės, mokslininkai įrodinėja jų svarbą, o kultūros analitikai teigia, kad tokie populiariosios kultūros produktai kaip Melo Gibsono filmas „Kristaus kančia“ ir Deivido Brauno knyga „Da Vinčio kodas“ juos dar labiau paskatins.
    Å altinis: elibrary
     
     
    2005-12-24    Vaisto nuo pagirių beieÅ¡kant
     
     Galvą skeliantis skausmas, pykinimas, perdžiÅ«vusi burna, nuovargis ir drebulys, ratu besisukantis kambarys – daugumai iÅ¡ vakaro padauginusių alkoholio Å¡ie dalykai yra pažįstami. Pagirios yra visai nelinksmas dalykas, bet egzistuoja daugybė „vaistų“ joms gydyti – nuo rekomendacijų iÅ¡gerti dar alkoholio iki raugintų kopÅ«stų skysčio. Mokslininkai iÅ¡ Ekseterio ir Plymuto universitetų (D.Britanija) Pusiasalio medicinos mokyklos tikrino medicinos duomenų bazes, ieÅ¡kojo internete, apklausė specialistus ir gamintojus, kokie buvo atlikti randomizuoti kontroliuojami bet kokio medicininio įsikiÅ¡imo gydant pagirias ar užkertant joms kelią tyrimai. Atrasti duomenys apie aÅ¡tuonis skirtingus preparatus: propanololį (beta-blokatorių), tropizetroną (vaistą nuo pykinimo ir svaigulio), tolfenamo rÅ«gÅ¡tį (vaistą nuo skausmo), fruktozę ir gliukozę, o taip pat maisto papildus – agurklę, artiÅ¡oką, opunciją ir iÅ¡ mielių gaminamą preparatą. Daugumos tyrimų rezultatai nenurodė jokio teigiamo poveikio, bet trys preparatai – limoleno rÅ«gÅ¡tis, gaunama iÅ¡ agurklių, mielių gaminys ir tolfenamo rÅ«gÅ¡tis. Tirtų preparatų spektras rodo, kad trÅ«ksta supratimo apie tai, kokiu bÅ«du prasideda pagirios. Vargu ar apskritai bus atrastas vaistas nuo pagirių bei nurodė etinį klausimą, kuris iÅ¡kiltų atradus tokį vaistą: Žmonės pradėtų gerti daugiau alkoholio, nes manytų, kad jis yra nekenksmingas. Pagirios – tai bÅ«das, kuriuo gamta mums pasako, kad alkoholis yra blogai. Efektyviausias bÅ«das siekiant iÅ¡vengti pagirių simptomų – tai abstinencijos praktikavimas ir saikingumas.
    Å altinis: newscientist.com
     
     
    2005-12-23    Civilizacija paliko savo žymę genuose
     
     Darvino pirÅ¡tų atspaudų galima rasti visame žmogaus genome. Dėmesingai iÅ¡tyrus žmogaus DNR paaiÅ¡kėjo, kad per pastaruosius 50 000 metų dėl natÅ«ralios atrankos pakito žymi mÅ«sų genų dalis. GalbÅ«t taip yra dėl modernios žmonių kultÅ«ros bruožų – žemdirbystės atsiradimo bei gyvenimo didelėse gyvenvietėse. Vienas iÅ¡ metodų ieÅ¡koti genų, kurie neseniai keitėsi dėl natÅ«ralios atrankos – tirti mutacijas, vadinamas pavienių nukleotidų polimorfizmais (PNP) – vienos raidės skirtumus genetiniame kode. Å iuo atveju svarbu ieÅ¡koti tokių PNP porų, kurios kartu pastebimos dažniau nei galima bÅ«tų tikėtis dėl atsitiktinių genetinių pokyčių, kurie keičiantis kartoms yra neiÅ¡vengiami. Tokios koreliacijos dar vadinamos ryÅ¡ių pusiausvyros nebuvimu, jos atsiranda tuomet, kai natÅ«rali atranka teikia pirmenybę kokiam nors konkrečiam geno variantui, o dėl to kartu su genu naujos kartos atstovai paveldi ir PNP.
    Apie 1800 genų, arba maždaug 7 proc. žmogaus genomo, dėl natūralios atrankos pasikeitė per pastaruosius 50 000 metų. Antroji analizė, atlikta su kita PNP duomenų baze, pateikė panašius rezultatus. Panašus kiekis genų pasikeitė ir kukurūzuose nuo to laiko, kai mūsų protėviai pradėjo juos auginti.
    Genai, dalyvaujantys baltymų metabolizme – galbūt susiję su mitybos pasikeitimu atsiradus žemdirbystei, neseniai tirtų genų sąraše pasitaiko neįprastai dažnai. Lygiai taip pat nereti ir genai, susiję su atsparumu infekcijoms, o imuniteto stiprinimas yra svarbus rūšiai, kuri pradeda gyventi tankesnėse bendruomenėse, kur ligos plinta lengviau. Kiti genai, aktyviai dalyvavę evoliucijos procese, susiję su smegenų funkcijomis, kurios galėjo būti svarbios kultūros vystymuisi.
    Tačiau bet kokios panašios genomo analizės rezultatus derėtų vertinti atsargiai, įspėja genetikai. Dabar, kai pradėti tirti modernios žmonių kultūros įtaka genams, kitos mokslininkų grupės galės patikrinti ar kitokie analizės metodai (pavyzdžiui, žmogaus ir šimpanzės genomų palyginimas) pateiks panašius rezultatus.

    Å altinis: www.newscientist.com
     
     
    2005-12-22    Stalinas svajojo sukurti nenugalimų humanoidų armiją
     
     Praėjusio Å¡imtmečio trečiajame deÅ¡imtmetyje Stalinas finansavo slaptą projektą sukurti nenugalimas bÅ«tybes. Komunistų diktatorius svajojo turėti armiją humanoidų, kurie bÅ«tų neįtikėtinai stiprÅ«s, nedidelio proto, nejautrÅ«s skausmui, iÅ¡tvermingi ir neiÅ¡rankÅ«s maistui, remdamasis Italijos dienraščiu "La Repubblica", raÅ¡o Rusijos naujienų tinklalapis NEWSru.com. 1926 metais Sovietų Sąjungos komunistų partijos politinis biuras patvirtino atitinkamą projektą ir pavedė Mokslų Akademijai iÅ¡nagrinėti klausimą, kaip bÅ«tų galima sukurti "gyvą karinę maÅ¡iną". Å i užduotis buvo pavesta žinomam mokslininkui Iljai Ivanovui, kuris tada jau turėjo didelį patyrimą, kaip kryžminti įvairių rÅ«Å¡ių gyvÅ«nus. Bandymų stotyje "Askanija Nova" Kryme, sovietų frankenÅ¡teinas mėgino iÅ¡vesti zebroidus ir elniajaučius. Jis kryžmino baltąsias peles su jÅ«rų kiaulytėmis, pilkuosius kiÅ¡kius su triuÅ¡iais, žiurkes su pelėmis. Specialiosios tarnybos skyrė genetikui didžiulius tuo laiku pinigus - 15 tÅ«kst. dolerių ir davė nurodymą per penkerius metus sukurti, pagal jų sumanymą, naujos Raudonosios Armijos "pagrindinę sudedamąją dalį".
    Tačiau Stalinas mąstė ne tik apie karą. Prieš pradedamas trėmimus ir atidarydamas gulagus, jis mėgino surasti neišsemiamą darbo jėgos šaltinį. Stalinas svajojo, kad humanoidai dirbs anglių šachtose, ties geležinkelius ir kelius Sibire ir Šiaurėje. Jis buvo pasiryžęs panaudoti laboratorijose sukurtas būtybes kaip organų donorus. Nuo XIX amžiaus pabaigos plito vis naujos ir naujos legendos apie moterų ir beždžionių sukryžminimą, apie tai, kad pikti gyvūnai puola žaginti žmones, juos pagrobia, paslaptingai nužudo. I.Ivanovas, kuris nieko nežinojo apie chromosomų kartogramų skirtumus, nusprendė įtikti Stalinui, apvaisindamas šimpanzes ir gorilas žmogaus sperma. Jis taip pat apvaisindavo miegančias ir nieko neįtariančias Afrikos moteris beždžionių spermatozoidais. Slaptose I.Ivanovo ataskaitose pažymima, kad sunkiausia buvo pagauti tinkamus gyvūnus. Todėl jie vertė medžiotojus padegti medžius, kuriuose slėpėsi šimpanzių ir gorilų šeimynos. Paklaikusios iš baimės beždžionės šokdavo žemyn. Čia jos buvo gaudomos ir lazdomis varomos į narvus. Kad būtų galima tęsti slaptus eksperimentus, 1929 metais Kremlius nusprendė įsteigti beždžionių veislyną pačioje SSRS. Jis buvo atidarytas Suchumyje, Gruzijoje. Tik po keliasdešimties nesėkmingų eksperimentų I.Ivanovas suvokė, kad jam nepavyks sukurti beždžionės-kareivio. 1930 metų gruodžio 13 dieną NKVD areštavo mokslininką. Jam pateikė standartinį tais laikais kaltinimą: "talkininkavimu buržuaziniams internacionalizmui" ir "antivalstybine veikla". Nebaigęs atlikti paskirtos bausmės (penkerių metus gulago ir ištrėmimo į Kazachstaną), I.Ivanovas 1932 metais mirė. Tik 1991 metais, kai iširo Sovietų Sąjungai, beždžionių veislynas, kuriame mėginta reprodukuoti žmogų, Suchumyje buvo uždarytas. Dabar toje vietoje įrengtas vaikų parkas.

    Å altinis: NEWSru.com
     
     
    2005-12-21    Antibiotikai-veteranai neretai bÅ«na neveiksmingi
     
     Tokie antibiotikai-veteranai, kaip penicilinas ir amoksicilinas, gana dažnai bÅ«na neveiksmingi, pranešė tyrimą JAV atlikę mokslininkai. Ročesterio universiteto ekspertai iÅ¡tyrė 11 500 vaikų, sirgusių streptokokinėmis gerklės infekcijomis, gydymo duomenis.Ketvirčiui vaikų, gydytų penicilinu ir 18 proc. amoksicilinu gydytų vaikų per kelias pirmas gydymo savaites prireikė kitokio gydymo bÅ«do. Mokslininkai taip pat iÅ¡siaiÅ¡kino, kad 14 proc.vaikų, kurie buvo gydomi senesnių kartų cefalosporinais, prireikė kitokio gydymo. Tuo tarpu gydant infekcijas naujesnės kartos cefalosporinais cefpodoksimu ir cefnidiru pas medikus su praÅ¡ymu skirti kitokį gydymą grįžo tik 7 proc. vaikų. Mokslininkai mano, kad vaistų efektyvumą gali mažinti kitos gerklėje gyventi galinčios bakterijos. Taip atsitinka dėl to, kad bakterijos gamina fermentus, vadinamus beta-laktamazėmis, kurios gali inaktyvuoti peniciliną ir amoksiciliną.
    Streptokokai tokių fermentų negamina – bet tikėtina, kad gerklėje gali apsigyventi kitos tokiu sugebėjimu pasižyminčios bakterijos, inaktyvuojančios vaistus dar iki tol, kai šie pradeda veikti. Retkarčiais neefektyvūs gali būti bet kurie vaistai, bet gydytojai vaistus, kurie nesuveikia vieną kartą iš keturių, turėtų vertinti kaip nepriimtinus.
    Mokslininkai įspėjo, kad dažniau naudojant naujesnius antibiotikus streptokokinei gerklės infekcijai gydyti gali padidėti atsparių jiems padermių kiekis, o tai savo ruožtu gali sumažinti vaistų efektyvumą prieš platų bakterijų spektrą.
    Å altinis: news.bbc.co.uk
     
     
    2005-12-20    Sunkiai pastojančios moterys dažniau susilaukia berniukų
     
     Moterys, kurioms tenka ilgiau laukti siekiant pastoti, berniukų susilaukia dažniau nei tos moterys, kurios bÅ«na apvaisinamos be daug pastangų, pranešė naują tyrimą atlikę mokslininkai. IÅ¡ 500 moterų, kurių bandymai pastoti truko ilgiau nei metus, 58 proc. susilaukė berniukų, raÅ¡oma Olandijoje atlikto tyrimo ataskaitoje. IÅ¡ 4800 moterų, kurios pastoti stengėsi trumpiau nei metus, berniukų susilaukė tik 51 procentas. Kiekvienus papildomus metus, kai nesėkmingai stengiamasi pastoti, tikimybė susilaukti berniuko padidėja po 4 proc., apskaičiavo mokslininkai.Tyrimui vadovavęs Mastrichto universiteto (Olandija) epidemiologas Lucas Smitsas įsitikinęs, kad Å¡ie rezultatai patvirtina teoriją, jog vyriÅ¡kąją Y chromosomą saugantys spermatozoidai plaukia greičiau nei spermatozoidai su moteriÅ¡kąja X chromosoma, bei kad „berniukų“ spermatozoidai per klampias gimdos kaklelio gleives gali keliauti lengviau. Akstesni tyrimai parodė, jog skirtingų moterų gimdos kaklelio gleivės yra nevienodo klampumo ir kad sunkiau pastoja tos moterys, kurių gleivės yra klampesnės. Daugelis gyvÅ«nų sugeba įtakoti savo bÅ«simų palikuonių lytį priklausomai nuo to, kokios kokybės yra partneris bei kiek palanki yra aplinka. Evoliuciniai biologai mano, kad tai padidina palikuonių tikimybę iÅ¡gyventi.
    Pavyzdžiui, viena teorija byloja, kad žemo socialinio statuso gyvūnai, kuriems poruotis tenka rečiau, dažniau susilaukia moteriškos lyties palikuonių. Taip yra dėl to, kad patino auginimas ir auklėjimas energijos atžvilgiu yra brangesnis. Patelės auginimas sunkesniais laikais yra patikimesnis būdas perduoti genetinį palikimą vėlesnėms kartoms, nors poligamiškų gyvūnų rūšyse yra tikimybė, kad patinai susilauks daugiau palikuonių nei patelės. Yra žinoma, kad vyriškos lyties atstovams nuo pastojimo momento būdinga didesnė mirties tikimybė, taigi, siekiant užtikrinti, kad sunkiais laikais populiacijoje būtų pakankamas kiekis vyriškos lyties atstovų, motinos lyčių gimstamumo santykį gali palenkti berniukų pusėn. Naujasis tyrimas verčia manyti, kad norint tapti vyru yra netgi daugiau kliūčių, kurias būtina peržengti, nei manyta anksčiau – taip pat ir šiek tiek griežtesni reikalavimai iš motinos pusės dar iki pastojimo.

    Å altinis: www.newscientist.com
     
     
    2005-12-19    Kava be kofeino gali bÅ«ti kenksminga Å¡irdies veiklai
     
     Kava be kofeino gali padidinti "blogojo" MDL cholesterolio kiekį, didindama specifinio kraujo riebalų tipo kiekį, o Å¡ie susiję su metaboliniu sindromu. Tai atskleista naujo tyrimo metu, kuriame dalyvavo 187 žmonės, atsitiktinai suskirstyti į tris grupes: viena gėrė nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių puodelių kavos per dieną; kita gėrė nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių puodelių kavos be kofeino per dieną; o trečia - kontrolinė - grupė kavos negėrė. Tyrimui vadovavo med. dr. H. Robert Superko. Tyrimo dalyviai gaudavo populiarią jų Å¡alyje kavą su kofeino ar be jo, kurią turėjo patys ruoÅ¡ti pagal tam tikrą instrukciją, ir galėjo gerti tik Å¡ią kavą. Visi dalyviai gėrė tik juodą kavą. Kava su kofeinu ir kava be kofeino skiriasi tarpusavyje ne tik paties kofeino buvimu ar nebuvimu. Kava su kofeino ir be jo dažnai gaminama iÅ¡ skirtingų pupelių rÅ«Å¡ių. Kava su kofeinu kilusi iÅ¡ pupelių rÅ«Å¡ių, vadinama Arabija kava, o daugelis kavos be kofeino rÅ«Å¡ių gaminamos iÅ¡ Robusta kavos. Kofeino atskyrimo proceso metu gali bÅ«ti iÅ¡skiriami ir flavonoidai bei kiti ingredientai, suteikiantys kavai specifinį kvapą ir skonį. Taigi, kavos be kofeino gamybai dažnai naudojamos pupelės, turinčios stipresnį kvapą ir skonį. Tyrėjai matavo kofeino koncentraciją dalyvių kraujyje, taip pat nustatė pagrindinius Å¡irdies geros veiklos indikatorius prieÅ¡ tyrimą ir po trijų mėnesių. Jie norėjo aiÅ¡kiai parodyti kavos su kofeinu ir be kofeino vartojimo efektus pagrindiniams metabolinio sindromo rodikliams, o Å¡is sindromas tarsi apima daugelį žalingų Å¡irdies sveikatai rizikos faktorių. Mokslininkai matavo kraujo spaudimą, Å¡irdes ritmą, KMI, bendrą cholesterolio kiekį, trigliceridų, DDL ("gerojo" cholesterolio), insulino kiekį, gliukozės koncentraciją ir kitus rodiklius. Tyrėjai nerado jokių žymių skirtumų tarp trijų grupių, tirdami insulino ir gliukozės koncentraciją ar kitus svarbesnius rizikos faktorius. Tačiau jie nustatė, kad praėjus trim mėnesiams toje grupėje, kuri gėrė kavą be kofeino, padidėjo riebalų rÅ«gščių kiekis, o jos skatina mažo tankio lipoproteinų gamybą. Superko teigimu, yra labai didelis skirtumas tarp kavos su kofeino ir kavos be kofeino vartojimo, ir bÅ«tent kava be kofeino gali skatinti Å¡irdies ligų vystimąsi.
    Å altinis: Eureka Alert
     
     
    2005-12-18    JÅ«rų moliuskai puolami plėšrÅ«nų į pagalbą pasitelkia savo cheminį ginklą
     
     Puolant plėšrÅ«nams, jÅ«rų Å¡liužai ginasi nuo Å¡ių, į vandenį iÅ¡skirdami galingą raÅ¡alinį skystį, susidedantį iÅ¡ vandenilio peroksido, amoniako ir kelių rÅ«gščių. Tyrėjų komanda nustatė, kad Å¡ios iÅ¡skyros yra gaminamos iÅ¡ įprastų inertinių cheminių medžiagų, esančių atskirose Å¡liužų liaukose. Tyrėjų komanda, vadovaujama Džordžijos universiteto biologo Charles Derby, tyrė raÅ¡aliniame skystyje ir jÅ«rų moliuskų Aplysia liaukose esančias chemines medžiagas: L-liziną, L-argininą ir fermentinį baltymą, vadinamą escapinu. Ankstesniais tyrimais Derby komanda nustatė, kad escapinas dalyvauja cheminėje reakcijoje su L-lizinu ir L-argininu, kuomet ir susidaro apsauginis skystis. Panaudojant įvairias chemines medžiagas ir molekulinę techniką, mokslininkai nustatė, kad opalinėje liaukoje iÅ¡ L-lizino ir L-arginino susidaro lipnus baltas iÅ¡skyrų komponentas, o kitoje liaukoje yra escapino, ir čia gaminamas purpurinį dažas. Aplysia organizme nekenksmingos medžiagos bÅ«na atskirai, jos iÅ¡skiriamos į mantijos ertmę vienu metu, kada to reikia. Toks mechanizmas užtikrina moliuskams galimybę pasprukti nuo juos puolančių plėšrÅ«nų.
    Ankstesniais tyrimais Derby ir jo kolegos nustatė išskiriamą skystį turint antimikrobinių savybių, atsirandančių dėl cheminės reakcijos tarp escapino ir L-lizino. Dabar mokslininkai tiria šį cheminį procesą. Antimikrobinės savybės galbūt reikalingos, norint apsisaugoti nuo plėšrūnų. Tačiau gali būti, kad skystis veikia kaip antimikrobinė priemonė, padedanti moliuskui apsaugoti savo žaizdas nuo infekcijos.
    Derby komanda, kuri atrado escapiną ir turi laikiną jo genetinės sekos patentą, siekia ištirti baltymą ir ieškoti jo, kaip antimikrobinio junginio, pritaikymo medicinoje ir jūros pramonėje.
    Å altinis: Science Daily
     
     
    2005-12-17    Å aukÅ¡tas cukraus kai kuriems vaikams leidžia jaustis gerai
     
     Niekam nėra paslaptis, kad vaikai mėgsta saldumynus ir saldžius gėrimus. Taip pat žinoma, kad saldumynai vaikams veikia kaip analgetikas, mažindamas jų skausmo suvokimą. Mokslininkai iÅ¡ Monelio cheminių pojūčių centro praneÅ¡a, kad saldumynų nuskausminantis efektas priklauso ir nuo to, kaip vaikai mėgsta saldumynus, ir nuo vaikų svorio. 'Kai kurie vaikai mėgsta saldumynus ne vien todėl, kad jiems patinka saldus skonis, bet ir dėl to, kad saldumynai leidžia jiems gerai jaustis. Tyrimo metu sacharozės tolerancija buvo tiriama 198 vaikams, skirstant juos į grupes nuo 5 iki 10 metų, bei jų motinoms. Nustatyta, kad vaikai labiau mėgsta didesnę sacharozės koncentraciją, nei suaugusieji. Jų mėgstama sacharozės koncentraciją atitinka maždaug 11 arbatinių Å¡aukÅ¡telių cukraus stiklinėje vandens. Nustatyti ir individualÅ«s skirtumai amžiaus grupėse. Apie pusė vaikų ir ketvirtadalis motinų labiau vertino 24 proc. sacharozės koncentraciją (14 arb.Å¡. stiklinėje vandens) ar didesnę. Norint įvertinti atsaką į skausmą, tyrėjai naudojo klasikinį modelį, žinomą kaip Å¡alčio testą: buvo matuojama, kiek ilgai asmenys gali iÅ¡laikyti savo rankas Å¡altoje (10ºC) vandens vonioje. Å alčio testas buvo kartojamas dukart: pirmiausia asmenims, turintiems 24 proc. sacharozės tirpalą burnoje, antrą kartą - su vandeniu burnoje. Normalaus svorio vaikams skausmą mažinančios sacharozės savybės buvo susiję su tuo, kaip labai vaikai mėgsta saldumynus: sacharozė labiau mažino skausmo suvokimą tiems vaikams, kurie mėgsta didesnes sacharozės koncentracijas. Vis dėlto, sacharozės, kaip analgetiko, efektyvumas, buvo mažesnis vaikams, turintiems antsvorį. Skirtingai nuo vaikų, sacharozės nuskausminantis poveikis motinoms nepasireiÅ¡kė.
    Å altinis: Science Daily
     
     
    2005-12-16    â€žTrojos ląstelės“ gamins vaistus smegenyse
     
     Mokslininkai, genetiÅ¡kai modifikavę ląsteles taip, kad Å¡ios sugebėtų pereiti hematoencefalinį barjerą, sugebėjo apsaugoti ir regeneruoti smegenų dalį, kuri buvo pažeista Parkinsono ligos. Tyrimas buvo atliktas su gyvÅ«nais, bet manoma, kad tokiu pačiu metodu ateityje bÅ«tų galima gydyti ir žmonių smegenų veiklos sutrikimus. Hematoencefalinis barjeras apsaugo smegenis nuo Å¡alingų medžiagų patekimo, bet taip pat nepraleidžia ir vaistų, todėl anksčiau bandant sukurti gydymo bÅ«dą vaistai buvo Å¡virkščiami tiesiai į smegenis. Mokslininkai sukÅ«rė alternatyvą – implantuojamas ląsteles, kurios atlieka Trojos arklio vaidmenį ir vaistus gamina bÅ«damos neįžengiamoje smegenų tvirtovėje. Mokslininkai paėmė žmogaus nervinių ląstelių pirmtakių (žNLP) iÅ¡ 10-15 savaičių amžiaus embrionų. Å ios ląstelės yra panaÅ¡ios į kamienines, bet jau yra diferencijavęsi į specifines nervines ląsteles. Tuomet paimtos ląstelės buvo genetiÅ¡kai modifikuojamos taip, kad jose bÅ«tų sintetinamos molekulės, vadinamos glijos iÅ¡skiriamu neurotrofiniu faktoriumi (GINF). Å ios molekulės smegenų natÅ«raliai gaminamos nuo aÅ¡tuntos žmogaus embriono vystymosi savaitės, bet kai pasiekiama dvideÅ¡imta nėštumo savaitė, tai GINF sintezė visiÅ¡kai nutraukiama. Ankstesniais tyrimais įrodyta, kad GINF pagerina dopaminą gaminančių ląstelių gyvybingumą ir funkciją. Å ios ląstelės nyksta sergant Parkinsono liga. Pelėms ir beždžionėms buvo dirbtinai sukelti ligos simptomai sunaikinant 70 proc. jų dopaminą gaminančių ląstelių vienoje smegenų pusėje. Po deÅ¡imties dienų į gyvÅ«nų smegenų sritį, vadinamą dryžuotuoju branduoliu, buvo suÅ¡virkÅ¡ta genetiÅ¡kai modifikuotos žNLP. Praėjus penkioms savaitėms buvo stebėtas ryÅ¡kus skirtumas tarp gyvÅ«nų, kurie buvo gydomi modifikuotomis ląstelėmis ir kontrolinės grupės gyvÅ«nų, kurie gydomi nebuvo. „Ląstelės ne tik gamino GINF kaip mažas siurblys, bet Å¡ios molekulės taip pat nukeliavo į smegenų sritį, kur yra juodoji materija. Mokslininkai eksperimentavę su GINF injekcijomis į Parkinsono liga sergančių pacientų smegenis, sakė, kad tyrimas yra perspektyvus. Ląstelių pirmtakių panaudojimas yra didžiulė pažanga. Dėl to mažės bet koks imuninis atsakas ir bus gaminama daugiau biologiÅ¡kai aktyvaus GINF.
    Å altinis: www.newscientist.com
     
     
    2005-12-15    Geopatogeninis spinduliavimas neigiamai veikia sveikatą
     
     â€žErzinančios linijos", apie kurias prabilta XVIII amžiaus pradžioje, apima visą žemės rutulį. Linijos, į kurias reaguoja paprasta virgulė, iÅ¡nyra iÅ¡ žemės pavirÅ¡iaus ir visiÅ¡kai nesusilpnėdamos kyla labai aukÅ¡tai, net per visus daugiaaukščio pastato aukÅ¡tus. Jomis „kursuoja" patogeninė žemės energija, skrodžianti viską, kas tik pasitaiko kelyje. Geopatogeninis spinduliavimas padengia žemės pavirÅ¡ių net keliais tankiais energiniais tinklais. Ilgai bÅ«nant tokio spinduliavimo zonoje neigiamai veikiama žmogaus sveikata, tačiau Å¡iuolaikiniai miestų projektuotojai ir statytojai labai dažnai į tai neatsižvelgia. Nuo naikinamojo poveikio gelbsti tai, kad organizmas turi gana stiprią energinę apsaugą. Mokslininkų manymu, po trejų miegamosios vietos buvimo geopatogeninėje zonoje metų net atspariausias žmogus sunegaluos: susirgs onkologine, nervų ar psichikos liga, bus pakenkta jo pusiausvyros aparatui. IÅ¡tyrus 500 nuo onkologinių ligų mirusių asmenų miego vietas nustatyta, kad jie visi be iÅ¡imties miegojo geopatogeninėse zonose. Visai neseniai susiformavo tokia disciplina - geopatologija. Ji nagrinėja gruntinio spinduliavimo poveikio biologinius efektus ir zonas. Manoma, mÅ«sų laikais apie 40 proc. miego ir 26 proc. darbo vietų yra geopatogeninėse zonose. Todėl žmonės, norintys gyventi sveikai, rinkdamiesi miego ir darbo vietas, turi atsižvelgti į geopatogeninius dalykus. Patys kenksmingiausi žmogaus sveikatai - patogeninių linijų susikirtimai. Pražūtį lemiantis Bermudų trikampis ir yra tokių linijų susikirtimo vieta. Klajojančios žemės srovės atsiranda kylant civilizacijos lygiui - elektrifikuotas transportas, aukÅ¡tos įtampos linijos, transformatorinės, elektros generatoriai ir pan. Neigiamai žmogų veikia ir televizorių ekranai bei kompiuterių monitoriai. Dėl jų daugelis skundžiasi galvos, raumenų, stuburo skausmais, akių Energijos galima gauti iÅ¡ medžių. Dauguma jų turi nemažas bioenergijos atsargas, tad gali jomis pasidalyti. Å iuo požiÅ«riu geriausi - ąžuolas, puÅ¡is, akacija, klevas, beržas, Å¡ermukÅ¡nis. PuÅ¡ies energija „sunki", todėl krautis iÅ¡ jos nelabai patartina Å¡irdininkams. Beržas savo energiją atiduoda tik iÅ¡rinktiesiems. Apie medžius donorus 5-6 metrų atstumu neauga kiti medžiai, nes jų stipri energija gožia kitus. Priėjus prie medžio bÅ«tina pasisveikinti, tada nugara ir galva prisiliesti prie kamieno, užsimerkti ir įsivaizduoti, kaip teka energija. Taip pastovėti reikia 5-7 minutes. Energinį lauką dar galima koreguoti kristalais, spalvomis, kvapais, garsais, muzika, gamtos garsais.
    Šaltinis: žurnalas "Sveikata ir grožis"
     
     
    2005-12-14    Vyrai irgi serga krÅ«ties vėžiu
     
     â€žPriblokÅ¡tas ir Å¡okiruotas“ - taip savo bÅ«seną apibÅ«dino vyrai, sužinoję, kad serga krÅ«ties vėžiu - liga, kuria jie anksčiau niekada nesitikėję sirgti. Kol kas mažai žinoma apie tai, kaip vyrai susidoroja su krÅ«ties vėžiu. Å iuo metu mokslininkė Pituskin iÅ¡ Albertos universiteto Slaugos fakulteto tiria, ką vyrai ir moterys patiria, sužinoję, kad serga krÅ«ties vėžiu. Albertos Vėžio registre užfiksuoti 125 atvejai, kuomet vyrams nuo 44 iki 85 metų diagnozuotas krÅ«ties vėžys. Pituskin tyrime dalyvavo 20 vyrų. Jaunoji mokslininkė nustatė labai įvairias reakcijas, kurios pasireiÅ¡kia sužinojus diagnozę - nuo problemos slėpimo iki noro patarinėti kitiems. Vienas vyras pradėjo savo misiją Å¡viesti žmones ir pasiekė tokį lygį, kad net pakeldavo savo marÅ¡kinius ir perspėdavo kitus vyrus, kad taip gali atsitikti ir jiems. Kitas vyras apibÅ«dino save visiÅ¡kai supjaustytu˙ ir nepatraukliu moterims. Keletas vyrų teigia nebegalintys plaukti ar vaikščioti be marÅ¡kinių dėl sulaukiamo kitų žmonių dėmesio. Augant vyrų, sergančių krÅ«ties vėžiu, skaičiui, Pituskin tikisi paskatinti labiau susirÅ«pinti Å¡ia liga ir ne tik paskatinti vyrus dažniau lankytis pas gydytojus, bet ir daugiau apÅ¡viesti sveikatos priežiÅ«ros specialistus, kurie ligą gali diagnozuoti per vėlai. Ji taip pat teigė, kad vyrai taip pat turėtų dalyvauti krÅ«ties vėžio klinikiniuose tyrimuose, kadangi Å¡iuo metu atliekamuose vaistų ar gydymo nuo vėžio tyrimuose dalyvauja tik moterys.
    Å altinis: Medical News Today
     
     
    2005-12-13    Å½IV sergančių skaičius pasiekė didžiausią iki Å¡iol buvusį
     
     Tyrimo duomenimis Å¡iuo metu su ŽIV virusu visame pasaulyje gyvena 40,3 milijonai žmonių, apie 5 milijonai iÅ¡ jų užsikrėtė 2005 metais. Ä®spėjama, kad epidemijos Rytų Europoje ir Centrinėje bei Rytų Azijoje auga. Tačiau tyrimo ataskaitoje dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad tam tikrose grupėse sergančiųjų skaičius sumažėjo, pavyzdžiui, tarp sekso paslaugas teikiančių asmenų Tailande ir Kambodžoje. Kitos grupės, kuriose Å¡vietimas ir prevencijos pastangos padėjo sumažinti užsikrėtusių ŽIV skaičių, yra jauni Ugandos gyventojai, intraveninius narkotikus naudojantys asmenys Ispanijoje ir Brazilijoje ir homoseksualÅ«s vyrai visose Vakarų Å¡alyse. Ataskaitoje teigiama, kad 2005 metais daugiau nei 3 milijonai žmonių mirė nuo ligų, susijusių su AIDS, daugiau nei 500000 iÅ¡ jų buvo vaikai. Afrikos Sacharos regionas vis dar labiausiai kenčia nuo ŽIV/AIDS. Å iame regione gyvena du trečdaliai asmenų, sergančių ŽIV (25,8 milijonai). 2005 metais Å¡iame regione nuo ligų, susijusių su ŽIV mirė 2,4 milijonai žmonių, o dar 3,2 milijonai užsikrėtė Å¡iuo virusu. Gerokai pagerėjo ŽIV gydymas, nes vaistai nuo Å¡ios ligos dabar pasiekia daugiau žmonių visame pasaulyje. Dabar gydomi yra ne tik turtingų Å iaurės Amerikos ir Vakarų Europos Å¡alių gyventojai. Gydymo pasiekiamų teritorijų dalis Argentinoje, Brazilijoje, Čilėje ir Kuboje dabar virÅ¡ija 80 procentų. Tačiau situacija vis dar sudėtinga neturtingiausiose pasaulio Å¡alyse. 2005 metų viduryje geriausiu atveju vienas iÅ¡ 10 afrikiečių ir vienas iÅ¡ septynių azijiečių gaudavo jiems bÅ«tinus vaistus. AIDS epidemija kol kas pralenkia pasaulinius mėginimus ją sustabdyti. Å ioje srityje bÅ«tina pereiti nuo trumpalaikių projektų prie ilgalaikių. Reikia didesnių investicijų į saugaus sekso kampanijas homoseksualiems vyrams ir Afrikos gyventojams. Å i ataskaita primena, kad panaÅ¡ios kampanijos iÅ¡ tiesų svarbios.
    Å altinis: Visa UNaids ataskaita
     
     
    2005-12-12    Pažįstamos aplinkos prisiminimai iÅ¡lieka ir po smegenų pažeidimo, kuris baigiasi rimta amnezija
     
     Tiriant gyvÅ«nus įrodyta, kad pažįstamos aplinkos prisiminimai iÅ¡lieka ir po smegenų pažeidimo, kuris baigiasi rimta amnezija. Toronto mokslininkai tirdami žiurkių smegenis po pažeidimų įrodė, kad didžiulė erdvinės aplinkos patirtis padidina tikimybę, kad Å¡ie erdviniai prisiminimai bus iÅ¡saugoti po hipokampo pažeidimo, dėl kurio atsiranda rimta amnezija. Tyrimui vadovavo Dr. Gordon Winocur. Jau yra sukaupta daug mokslinių įrodymų, kurie leidžia manyti, kad hipokampo veikla yra lemiama mokymuisi ir naujų erdvinių prisiminimų atkÅ«rimui bei navigacijai. Individai, kuriems Å¡i zona pažeidžiama priepuolio ar galvos traumos metu, dažnai sunkiai mokosi naujos erdvinės informacijos savo aplinkoje. Tačiau jie gali nepakartojamai tiksliai prisiminti erdvinę informaciją, kurią sukaupė prieÅ¡ traumą, pavyzdžiui, ankstesnį savo gyvenamąjį rajoną. Tyrimo metu mokslininkai sukÅ«rė žiurkių kaimelį, kuris priminė žmonių gyvenamąją aplinką, nes norėjo įsitikinti, ar gyvÅ«nai, turintys didžiulę erdvinę patirtį, kaip ir žmonės iÅ¡saugotų erdvinius prisiminimus po hipokampo pažeidimo. Žiurkių kaimelis buvo sukurtas su įvairiais keliais ir praėjimais, kai kurie iÅ¡ baigdavosi apdovanojančiuose kambarėliuose´, kuriuose buvo maisto ir vandens. Žiurkės buvo padalintos į tris grupes: primoji gyveno Å¡iame kaimelyje tris mėnesius, antroji negyveno kaimelyje, tačiau mokėsi jame orientuotis kartu su pirmosios grupės žiurkėmis (ieÅ¡kojo apdovanojančių kambarėlių), trečioji visai nepažino kaimelio. Po trijų mėnesių visoms trims žiurkių grupėms buvo atliktos operacijos, kurių metu pažeisti jų hipokampai. Tada buvo stebimi jų sugebėjimas orientuotis ir erdvinė atmintis, kol jos judėjo kaimelyje. Žiurkės, kurios visus tris mėnesius gyveno kaimelyje, lengvai rado kambarėlius su maistu. Tai pirmasis tyrimas pademonstravęs, kad gyvÅ«nų ir žmonių hipokampo traumų atveju, stebimos vienodos erdvinės atminties iÅ¡saugojimo tendencijos. Net smarkiai pažeidus atminčiai svarbias smegenų zonas, kitos atminties formos yra iÅ¡saugomos ir galbÅ«t net palaikomos kitų smegenų zonų. Tyrimo rezultatai leidžia vystyti tolimesnes terapijos strategijas, paremtas iÅ¡likusiomis kognityvinėmis funkcijomis, kurios galėtų padėti pažeistoms smegenų zonoms atgauti bent dalį savarankiÅ¡kumo.
    Å altinis: Science Daily
     
     
    2005-12-11    Pasiekta pažanga kuriant organinius saulės elementus
     
     Sparčiai brangstant įprastinių rÅ«Å¡ių kurui, vis daugiau mokslininkų imasi tyrinėti galimą alternatyvių ir atsinaujinančių energijos Å¡altinių panaudojimą. Nors tradiciniai saulės energijos elementai, pagaminti iÅ¡ silicio, žinomi ir tobulinami jau ilgą laiką, kol kas sunkiai sekasi mažinti jų savikainą ir efektyvumą. Mokslininkų grupė iÅ¡ Kalifornijos universtiteto (Los Angeles) paskelbė, kad jai pavyko sukurti organinį saulės elementų prototipą, naudojant gerokai pigesnes medžiagas - polimerus. PraktiÅ¡kai tai specialiu Å¡ių mokslininkų atrastu lėto augimo bÅ«du sukurta plėvelė, kuri yra patalpinama tarp dviejų elektrodų ir kuri turi fotoelektrinį efektą, tai yra Å¡viesos fotonai gali joje iÅ¡muÅ¡ti elektronus, lygiai taip pat, kaip ir silicio saulės elementuose. Jeigu pavyktų pasiekti geresnį tokių elementų naudingumo koeficientą, jie labai praverstų nedaug energijos naudojanties elektronikos įrenginiams, tuo pačiu nedidinant jų kainos.
    Å altinis: ABC News
     
     
    2005-12-10    Lietuvis – naujausio biotechnologijų iÅ¡radimo bendraautorius
     
     Mokslininkai, pasinaudoję įrankiais, kuriuos jiems suteikė gamtos chemija, sukÅ«rė naują metodą, leisiantį jiems modifikuoti specifines DNR molekulės sekas. Å is metodas ne tik padės nustatyti, kokia yra DNR biocheminių kitimų įtaka, bet ir suteiks daug naujų galimybių atliekant medicininę diagnostiką bei bus naudingas nanobiotechnologijų srityje. Derindami chemiją ir biotechnologijas Biotechnologijų instituto Vilniuje mokslininkas Saulius KlimaÅ¡auskas, bendradarbiaudamas su Organinės chemijos instituto Aachene (Vokietija) mokslininkais sukÅ«rė grupę fermentų, kurie padeda prijungti įvairias chemines grupes prie DNR grandinės, keičiant jos funkciją. Tirti fermentai, vadinami DNR metiltransferazėmis, yra vieni iÅ¡ įrankių, naudojamų įjungti arba iÅ¡jungti genus. Prijungdamos paprastą atomų grupę – anglies atomą su prie jų prisijungusiais trimis vandenilio atomais (arba metilinę grupę) – prie tam tikrų bazių DNR sekoje, metiltransferazės gali iÅ¡jungti geną. Metilinimo procesas labai svarbus embriono vystymosi metu, kancerogenezėje ir kituose procesuose, nes nuo jo priklauso geno ekspresija. Savo tyrime mokslininkai pademonstravo, kad visiÅ¡kai neaukojant specifiÅ¡kumo metiltransferazės iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti panaudotos ir didesnėms cheminėms grupėms perneÅ¡ti prie didelių DNR molekulių. Norėdami pademonstruoti metodo potencialą keisti DNR funkciją, mokslininkai modifikavo DNR tokioje pozicijoje, kuri blokavo kito fermento sugebėjimą prisijungti molekulę tam tikroje gamtos numatytoje vietoje. PaaiÅ¡kėjo, kad mÅ«sų pirmasis spėjimas – dvigubi arba trigubi anglies atomo ryÅ¡iai greta perneÅ¡amos grupės – padėjo iÅ¡spręsti problemas, kurios neleido panaÅ¡ios reakcijos atlikti ankstesniuose tyrimuose. Pademonstruodami 4-5 anglies atomų ilgio grandinių pernašą mes pateikėme įrodymą, kad tolesnis perneÅ¡amų grandinių ilginimas iÅ¡ esmės taip pat turėtų bÅ«ti įmanomas. Mokslininkai iÅ¡siaiÅ¡kino, kad dėl savo specifinės prigimties, priklausančios nuo amino rÅ«gščių sekos, metiltransferazės pasižymi aiÅ¡kiu pranaÅ¡umu, lyginant su įprastais DNR žymėjimo metodais bei kitais biopolimerais.
    Å altinis: www.sciencedaily.com
     
     
    2005-12-09    Rastas senovinis Egipto stiklo fabrikas
     
     Vėlyvajame bronzos amžiuje stiklas buvo labai vertinamas ir labai gausiai naudojamas žmogaus sukurtuose meno kÅ«riniuose. Buvo rasta daug įrodymų, kad ankstyvasis stiklo gaminimas prasidėjo Mesopotamijoje. Tačiau nesenas vietovės Egipte atidengimas rodo, kad Å¡iame regione gyvenę žmonės taip pat buvo stiklo gamybos žinovai. Å is radinys verčia iÅ¡ naujo pažvelgti į tai, kaip iÅ¡sivystė gaminys ir kaip juo buvo prekiaujama. Buvo rasta daug žmogaus sukurtų gaminių, įskaitant keramikinius tiglius, kuriuose buvo daug stiklo likučių. Visas radinys buvo aptiktas Egipte, Nilo deltoje. Jis datuojamas apie 1250 metais prieÅ¡ mÅ«sų erą. Dirbiniai rodo, kad juos pagaminę žmonės dirbo didelėje aplinkoje, primenančioje fabriką ir visų pirma pakaitindavo žaliavas perdirbtuose alaus induose, o tada sugrÅ«sdavo ir nuplaudavo gautą produktą. Antrame proceso etape stiklas buvo dažomas ir kaitinamas specialiuose tigliuose, kad galima bÅ«tų suformuoti rutuliukus, liejinius, kuriuos vėliau buvo galima perdirbti į dekoratyvinius daiktus. Didžioji dalis Å¡ioje vietovėje rasto stiklo buvo raudonas ir pagamintas sąlyginai techniÅ¡ko proceso metu, kuriame naudojamas varis. Mokslininkai pažymi, kad Å¡is radinys patvirtina ir iÅ¡ naujo iÅ¡kelia stiklo vaidmens Egipto visuomenėje ir stiklo kaip prestižinės medžiagos, kuri buvo eksportuojama iÅ¡ Egipto į Viduržemio regioną, klausimą.
    Å altinis:Scientific American
     
     
    2005-12-08    Kompiuteriniuose modeliuose fulerenas deformuoja DNR
     
     Futbolo kamuolio formos fulereno molekulės – bene žinomiausias junginys nanotechnologijų pasaulyje. Tikimasi, kad Å¡ios molekulės sukels revoliuciją medicinoje ir kompiuterių pramonėje. Nuo pat atradimo 1985 metais inžinieriai ir mokslininkai tiria Å¡ių molekulių savybes ir galimybes pritaikyti jas įvairioms naujoviÅ¡koms reikmėms. Vandenyje iÅ¡tirpęs fulerenas yra pavojingas gyvybei. PraneÅ¡ama, kad, remiantis kompiuterinio modeliavimo rezultatais, vandens aplinkoje fulereno molekulės jungiasi prie DNR molekulių spiralių ir jas deformuoja, o tai gali sutrikdyti biologinę DNR funkciją bei yra galima ilgalaikių neigiamų efektų žmonėms ir kitiems gyviesiems organizmams priežastis. Atsižvelgiant į modeliavimo rezultatus galima manyti, kad Å¡ios apvalios molekulės yra potencialiai pavojingos. Fulerenas gali pasižymėti neigiamu poveikiu DNR molekulių struktÅ«rai, stabilumui ir biologinei funkcijai. Å is atradimas yra Å¡iek tiek stebėtinas, nors jau ir anksčiau tyrimais įrodytas fulereno toksiÅ¡kumas ląstelėms, o taip pat nustatyta, kad Å¡i medžiaga gali patekti į žuvų smegenis. Priklausomai nuo DNR formos, 60 anglies atomų molekulė (C60) gali jungtis prie DNR molekulės galo ir nutraukti svarbius dvigubos grandinės vandenilinius ryÅ¡ius. Be to, fulerenas gali jungtis ir prie DNR grandinės mažųjų Å¡oninių griovelių, dėl ko smarkiai keistųsi gyvybinę informaciją koduojančių molekulių struktÅ«ra, jos žymiai pasvirtų į vieną Å¡oną. DNR molekulių pažeidimas dar ryÅ¡kesnis bÅ«na tada, kad viena dviguba grandinė skyla į dvi viengubas grandines – tai vyksta dalijantis ląstelėms arba tuomet, kai nuo grandinės „nuraÅ¡oma“ informacija, reikalinga baltymų gamybai. Stipriausiai fulerenas jungiasi prie viengubos DNR grandinės ir labiausiai ją deformuoja bei pažeidžia. Taip pat fulerenas jungiasi ir prie „B“ formos dvigubos DNR grandinės, bet Å¡is prisijungimas bendros DNR molekulės struktÅ«ros nekeičia. Å i situacija turėtų bÅ«ti iÅ¡tirta iÅ¡samiau.
    Mokslininkai kol kas negali pasakyti ar šis rūpestį keliantis fulereno jungimasis prie DNR vyktų ir gyvame organizme.

    Å altinis: www.eurekalert.org
     
     
    2005-12-07    Dopamino blokatoriai blokuoja ir iÅ¡tikimybę
     
     Prerijų pelėnus tyrę mokslininkai pareiÅ¡kė, kad amžinos meilės paslaptis slypi specifinėje smegenų srityje, kurią aktyvuoja smegenų cheminis junginys dopaminas. Å ie graužikai paprastai visą gyvenimą nugyvena monogamiÅ¡koje Å¡eimynoje ir poruojasi tik su vienu partneriu, bet mokslininkai nustatė, kad manipuliuodami tam tikrais dopamino receptoriais specifinėse smegenų srityse jie gali nutraukti Å¡eimyniÅ¡kus pelėnų santykius ir netgi paskatinti pelėnus bÅ«ti neiÅ¡tikimais. Floridos valstijos universiteto mokslininkai tyrė „meilės romanus“, kurie vyksta tarp prerijų pelėnų. Kartą susiporavę pelėnų patinėliai ne tik teikia pirmenybę savo pirmosios iÅ¡rinktosios kompanijai, bet ir bÅ«na agresyvÅ«s kitoms, „neužimtoms“, patelėms. Tuo tarpu patelių prisiriÅ¡imas bÅ«na ne ką mažesnis – jos savo prieÅ¡iÅ¡kumą rodo visiems besidomintiems patinams. Mokslininkai nustatė, kad po pirmojo poravimosi akto į požievinį smegenų branduolį nucleus accumbens iÅ¡skiriamas didelis kiekis neurotransmiterio dopamino. Yra žinoma, kad Å¡i smegenų sritis svarbi elgesio motyvacijai ir priklausomybių vystymuisi. Mokslininkai taip pat nustatė, kad dar nesiporavusiam patinui suÅ¡virkÅ¡tus D-2 aktyvuojančio junginio, jis tuo pat sudarydavo ilgalaikius ryÅ¡ius su artimiausia patele, net jei ji ir nebuvo lytiÅ¡kai aktyvi ir nebuvo poruojamasi. Å i injekcija taip pat skatino ir agresiją kitų patelių atžvilgiu, net ir tuomet, kai jos atvirai siÅ«lė lytinius santykius. Tuo tarpu D-1 aktyvavimas santykių nepatyrusiems patinams apskritai neleido jiems sudaryti kokių nors ryÅ¡ių su patele. Dopamino receptorių veiklos trikdymas vartojant narkotikus taip pat gali tapti nepageidaujamų Å¡alutinių poveikių priežastimi. Tokie narkotikai kaip kokainas Å¡ią smegenų sritį gali reorganizuoti taip, kad ji nebegalėtų normaliai reaguoti į įprastus signalus. Nenuostabu, kad žmonės, ilgą laiką gyvenantys stabiliose Å¡eimose, rečiau pripranta prie narkotikų.
    Å altinis: www.newscientist.com
     
     
    2005-12-06    Gausus trąšų naudojimas gali amžiams pakeisti ežerus
     
     Naujo tyrimo duomenimis, plačiai paplitęs daug fosforo turinčių trąšų naudojimas pramoniniame žemės Å«kyje pakeičia netoliese esančių ežerų cheminę sudėtį. Net jei natÅ«ralus gamtinis Å¡ių elementų indėlis yra gerokai sumažinamas, rezultatai rodo, kad poveikis gali bÅ«ti jaučiamas iÅ¡tisus deÅ¡imtmečius. Styvenas R. Karpenteris (Stephen R. Carpenter) iÅ¡ Viskonsino - Madisono universiteto sukÅ«rė susikaupusio fosforo aplink Mendota ežerą (tai gėlo vandens telkinys Madisone, Viskonsino valstijoje) modelį. Å io ežero baseine apie 80 procentų žemės yra naudojama žemės Å«kio veiklai. Styvenas R. Karpenteris atkreipia dėmesį į tai, kad visame pasaulyje vyrauja tokios pat tendencijos ir leidžia manyti, kad Å¡io tyrimo rezultatai gali bÅ«ti taikomi daugeliui kitų panaÅ¡ių ežerų visame pasaulyje. Ä® dirvožemį dėl žmogaus veiklos pakliÅ«na gerokai daugiau fosforo, nei patektų natÅ«raliomis gamtinėmis sąlygomis. Kai ežero vandenyje atsiranda per daug maistinių medžiagų, vandens dumbliai gali imti augti taip greitai, kad dėl jų gausos deguonies nebegaus kiti ežero gyventojai, įskaitant ir žuvis. Å is procesas, vadinamas eutrofikacija, gali tęstis iÅ¡tisus metus. IÅ¡ tiesų paprastas Styveno R. Karpenterio modelis leidžia manyti, kad eutrofinė ežerų bÅ«klė gali trukti Å¡imtus metų. Intensyvus trąšų naudojimas prasidėjo maždaug praeito amžiaus viduryje, o eutrofikacija tuo metu iÅ¡kilo kaip sąlyginai nauja gamtos apsaugos problema. Be to, tyrimo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad vandens baseine atsiranda labai didelis kiekis fosforo, kuris dar nėra patekęs į ežerą, todėl jau dabar turėtų bÅ«ti imtasi veiksmų reguliuojant dirvožemio bÅ«klę ir stabdant eroziją, kad galima bÅ«tų pagerinti vandens kokybę.
    Å altinis: Scientific American
     
     
    2005-12-05    NaÅ¡laičių kÅ«dikių hormonai sutrinka praėjus keletui metų po įvaikinimo
     
     NaÅ¡laičių gyvenimas sudėtingas, ypatingai Rytų Europoje, kur valstybinių institucijų rÅ«pinimasis kartais apsiriboja maitinimu ir pervystymu su minimaliu bendravimu. Å is nesirÅ«pinimas gali padaryti didžiulę emocinę ir fizinę žalą, ypač didelės įtakos turinčią vaiko neurobiologijai. Naujo tyrimo duomenimis, iÅ¡ tokių institucijų įvaikinti vaikai, kurie naujuose namuose praleidžia tris metus, vis dar turi sumažėjusį kiekį hormonų, kurie be kitų dalykų siejami su prisiriÅ¡imu, rÅ«pinimusi, bendravimu ir streso reguliavimu. Naudodami Å¡lapimo pavyzdžius mokslininkai nustatė, kad įvaikinti naÅ¡laičiai turi gerokai mažiau vazopresino - hormono, kuris vaidina svarbų vaidmenį atpažįstant Å¡eimos narius. Tyrimo autoriai teigia, kad turėjo retą galimybę stebėti vaikus, kurie augo ypatingai nenormalioje socialinėje aplinkoje, kur jais nebuvo įprastai rÅ«pinamasi. Å io eksperimento rezultatai leidžia manyti, kad netipiÅ¡kas įprastinių mechanizmų funkcionavimas gali paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur atsiranda vaikų, kuriais buvo per menkai rÅ«pinamasi, socialinės ir emocinės problemos. Mokslininkai perspėja, kad tai nereiÅ¡kia, jog vaikai visiÅ¡kai negali sukurti normalių santykių, tačiau tai gali paaiÅ¡kinti, kodėl jie vienodai reaguoja į nepažįstamuosius ir į savo naujas Å¡eimas, kodėl jiems sunku susidraugauti. Tyrėjų nuomone, Å¡iuo atveju biologinis pagrindas gali paaiÅ¡kinti socialines problemas ir padėti rasti bÅ«dus, kaip jas spręsti.
    Å altinis: Scientific American
     
     
    2005-12-04    Klimato kaita gali pakeisti Europos žemėlapį
     
     Europos aplinkos agentÅ«ra skelbia, kad besikeičiantis klimatas ateityje gali pakeisti ir viso žemyno žemėlapį. Pirmą kartą įvertinusi per 30 valstybių aplinkos bÅ«klę agentÅ«ra konstatavo, kad Europoje tokio masto klimato pokyčių kaip dabar nebuvo penkis tÅ«kstančius metų. Specialistai palygino 25 Europos Sąjungos Å¡alių, taip pat Bulgarijos, Islandijos, LichtenÅ¡teino, Norvegijos, Rumunijos, Turkijos ir Å veicarijos aplinkos bÅ«klę. Kaip nerimą keliančią jie įvardijo žemyno biologinės įvairovės, jÅ«rų ekosistemų, žemės ir vandens iÅ¡teklių padėtį bei oro kokybę. Tačiau, anot jų, didžiausius pokyčius ateityje lems su klimato kaita susijusios problemos. Tęsiantis dabartinėms tendencijoms, per artimiausius deÅ¡imtmečius gali iÅ¡nykti net trys ketvirtadaliai Å veicarijos sniegynų. Drauge su naujausiomis Europos aplinkos bÅ«klės perspektyvomis Å¡iandien pristatomas ir panaÅ¡us aplinkosaugos sritis apžvelgiantis leidinys apie Lietuvą.
    Å altinis: elibrary
     
     
    2005-12-03    Stebėtas kavos poveikis smegenims
     
     Atlikus naują tyrimą paaiÅ¡kėjo, kad kava, veikdama smegenų žievės kaktinę sritį, pagerina trumpalaikę atmintį ir padidina reakcijos greitį. Norėdami iÅ¡tirti, kaip smegenys aktyvuoja skirtingas smegenų sritis, mokslininkai funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) metodu stebėjo 15 savanorių smegenis. Kofeinas veikia aukÅ¡tesnes smegenų funkcijas per tiesioginį poveikį tam tikroms smegenų sritims. PrieÅ¡ tyrimą tiriamieji pasninkavo nuo 4 iki 6 valandų, o kavos ir nikotino buvo nevartoję bent parą. Tuomet jiems buvo duota iÅ¡gerti po puodelį stiprios kavos, kurioje buvo 100 mg kofeino, arba placebo gėrimą be kofeino. Po 20 minučių visiems dalyviams buvo atliktas smegenų fMRI tyrimas, o tiriamieji jų smegenų veiklos stebėjimo metu atlikinėjo atminties ir susikaupimo reikalaujančius testus. Po kelių dienų eksperimentas buvo pakartotas, bet kiekvienas tiriamasis gavo ne tokį gėrimą, kokį buvo gavęs anksčiau. Atminties testų metu dalyviams greitai buvo rodoma didžiųjų raidžių seka, o tuomet ekrane žybtelėdavo viena raidė ir bÅ«davo užduodamas klausimas, ar ta raidė yra tokia pati, kaip ir prieÅ¡paskutinė prieÅ¡ tai matytos sekos raidė. Suaktyvėjo visų tiriamųjų darbinės atminties smegenų sritis. Bet kofeino gavusiųjų asmenų tam tikrų kaktinės žievinės srities dalių aktyvacija buvo kur kas didesnė. Tos sritys atsakingos už dėmesį, susikaupimą, planavimą, stebėjimą ir „vykdomąją atmintį“. Mokslininkas pabrėžė, kad Å¡is tyrimas yra iÅ¡ankstinis, jis dar nežino, kaip ilgai kava veikia atmintį arba kokie yra kiti kavos poveikiai smegenims.
    Å altinis: www.newscientist.com
     
     
    2005-12-02    Å kotijoje gyveno žmogaus dydžio skorpionas
     
     Vienas mokslininkas, Å kotijoje tyręs 330 mln. metų senumo pėdsakus viename smiltainio sluoksnyje, mano, kad juos paliko žmogaus dydžio vandens skorpionas. MilžiniÅ¡kas Å¡eÅ¡iakojis gyvÅ«nas buvo maždaug 1,6 m ilgio ir vieno metro pločio. Å eÅ¡ių metrų ilgio takas buvo aptiktas iÅ¡sikiÅ¡usiame smiltainio, kuris prieÅ¡ 330 mln. metų veikiausiai susidarė netoli jÅ«ros ir buvo minkÅ¡tos gipso konsistencijos, sluoksnyje. Pėdsake matyti kryžiaus formos įspaudai, likę nuo skorpiono galÅ«nių, ir vingiuota Å¡liūžė, kurią, kaip manoma, paliko jo uodega. Lėtas judėjimas ir užpakalinės kÅ«no dalies vilkimas rodo, kad gyvÅ«nas nebuvo judrus ir veikiausiai ėjo iÅ¡ vandens. Å is radinys yra unikalus ne tik dėl milžiniÅ¡ko artropodo dydžio, bet ir dėl įrodymo, kad Å¡i bestuburių rÅ«Å¡is galėjo iÅ¡gyventi ir ne vandenyje.
    Iki šiol vieninteliai aukštesnio tipo gyvūnai, kurie, kaip manoma, toje eroje persikėlė iš jūros į žemę, buvo ankstyvieji tetrapodai - stuburiniai gyvūnai su keturiomis kojomis.

    Å altinis: elibrary
     
     
    2005-12-01    Meilės molekulė jausmus užtikrina ne ilgiau kaip metams
     
     Meilė – skubėk ją kuo geriau iÅ¡naudoti per medaus mėnesį. JÅ«sų pulsas dažnėja, ima drebulys, kyla euforija, bet jaučiatės kvailokai. Visa tai – įsimylėjimo sukelti reiÅ¡kiniai, bet, anot mokslininkų, tai netrunka ilgiau nei metus. Stiprius jausmus, kurie perpildo įsimylėjusių sielas, sukelia molekulė, kuri vadinama nervų augimo faktoriumi (NGF), sako Pavijos universiteto Italijoje mokslininkai.
    Italai nustatė, kad 58 įsimylėjusių kraujyje NGF koncentracija buvo žymiai didesnė negu viengungių ar seniai santuokoje gyvenančių asmenų. Tačiau praėjus metams, patikrinus tą patį buvusį įsimylėjėlį, šių meilės molekulių kraujyje randama tiek pat, kiek ir pas kitus asmenis.
    Italų mokslininkai teigia, kad kol kas vis dėlto neaišku, kaip to NGF kiekis taip staiga išauga. Viena aišku, kad pažinties pradžioje minėtoji molekulė tikrai turi įtakos socialiniams cheminiams procesams.
    Å altinis: www.news.com.au