Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      MOKSLO NAUJIENOS    
     
    2006-01-31    RÅ«kymas juodaodžius ir baltaodžius veikia skirtingai
     
     Juodaodžiai JAV paaugliai gauna didesnę nikotino dozę iÅ¡ cigaretės nei jų baltaodžiai klasės draugai, neseniai paskelbė mokslininkai. Tai gali paaiÅ¡kinti, kodėl juodaodžiai jaunuoliai vidutiniÅ¡kai surÅ«ko mažiau cigarečių nei baltaodžiai, tačiau jiems rÅ«kymas gali bÅ«ti pavojingesnis, paskelbė instituto NIDA tyrėjai.
    Ankstesni tyrimai parodė, kad juodaodžiai rūkaliai gauna 30 proc. nikotino iš cigaretės daugiau nei rūkantys baltaodžiai. Be to, juodaodžiams reikia daugiau laiko, kad jų organizmas išsivalytų nuo narkotiko, - tokią išvadą padarė NIDA mokslininkė dr. Norakow. Buvo ištirtas 61 baltaodžio ir 30 juodaodžių rūkančių paauglių kraujas. Tyrimai parodė, kad juodaodžių rūkalių organizme nikotinas, gaunamas iš cigarečių, susiskaido lėčiau nei baltaodžių. Tačiau nenustatyta, kaip ir kodėl tai nutinka. Nors juodaodžiai paaugliai per dieną vidutiniškai surūko tik 15 cigarečių, o baltaodžiai apie 20, juodaodžių kraujyje rasta daugiau kancerogeninės medžiagos kotinino. Kotininas susidaro organizmui skaidant nikotiną. Tyrimai parodė, kad juodaodžių organizme nikotinas išsiskaido lėčiau. Pasak N.Volkow, šie tyrimai gali paaiškinti, kodėl tam tikros atpratinimo nuo rūkymo terapijos vienoms populiacijoms veikia geriau nei kitoms, ir parodo, koks gydymas kokiai grupei labiau tinka.

     
     
    2006-01-30    KTU iÅ¡radimai sudomino užsieniečius
     
     NATO ir kitos valstybės domisi Kauno technologijos universitete (KTU) įkurtame Gynybos technologijų institute (GTI) sukurta karine technika. 2004 metais GTI gavo dvi licencijas, kurios leidžia kurti ginklus, jų dalis ir imitacinę karinę amuniciją.
    Neseniai įvykusiame tradiciniame Pramonininkų konfederacijos konkurse "Lietuvos metų gaminys 2005" GTI tapo laimėtoju mašinų gamybos kategorijoje. Sukurta imitacinio šaudymo iš 60 mm ir 120 mm minosvaidžių treniruočių įranga įvertinta Metų gaminio aukso medaliu. 2000 metais Lietuvos metų gaminiu pripažinti lazeriniai šaulių treniruokliai.
    Minosvaidžių treniruokliai ir lazerinės ugnies imitavimo sistema KLUIS-1 įtraukta į jungtinį NATO logistikos katalogą CD NMCRL (NATO MASTER Catalogue of referentes for Logistics). Ši informacija prieinama daugelio pasaulio šalių informacijos vartotojams.
    GTI mokslininkai šiuo metu dirba su 12 naujų projektų gynybos, mokslo ir technologijų srityse.
    Kauniečių naujovėmis susidomėjo Azerbaidžanas, Armėnija, Gruzija, Vokietija. KTU mokslininkų darbai gerai įvertinti gynybos technologijų konferencijose JAV, Švedijos gynybos koledže, Bulgarijoje. Sukurti treniruokliai nuolat demonstruojami tarptautinėse parodose Lenkijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse.
    Å altinis: elibrary.lt
     
     
    2006-01-29    Egiptologai aptiko garsią praeities valdovę
     
     IÅ¡tyrinėtame Egipte vis dar įmanoma aptikti naujų ir įdomių istorinių radinių. Vienoje senovinėje Luksoro Å¡ventykloje egiptologai aptiko karalienės Ti, vieno garsiausių Senovės Egipto faraonų žmonos ir jaunojo Tutanchamono močiutės, statulą. Apie įdomų radinį antradienį pranešė Egipto istorinio paveldo pareigÅ«nas. Anot jo, 3400 metų senumo statula yra neįtikėtinai gerai iÅ¡silaikiusi. Ti vyras, Amenchotepas III, valdė tuo laikotarpiu, kai Egiptas iÅ¡gyveno meno atgimimą. „Tuo metu Senovės Egipte klestėjo menas. Už gero vyro visuomet stovi stipri moteris. Ji buvo labai stipri karalienė“, – teigė Egipto paveldo aukščiausiosios tarybos Faraonų departamento vadovas Sabry Abdelis Azizas. Karalienė Ti taip pat buvo Echnatono, Saulės dievą garbinusio faraono, kurį daug kas laiko pirmuoju žinomu monoteistinės religijos pradininku, motina. S.A.Azizas pažymėjo, jog karalienė Ti padėjo paruoÅ¡ti Echnatono sÅ«nų Tutanchamoną valdyti Egiptą. JAV Johnso Hopkinso universiteto tyrėjai 1,6 metro aukščio juodo granito statulą aptiko Mut Å¡ventykloje Karnako senovinių Å¡ventovių komplekse. Nors statulai trÅ«ksta kojų, ji gerai iÅ¡silaikiusi. Ji gulėjo po maždaug pusės metro uolienų ir smėlio sluoksniu. Ant statulos buvo surasta daug Amenchotepo III kartušų, arba karaliÅ¡kųjų ženklų. Statulos dizainas ir kiti bruožai leido tyrėjams nustatyti, jog ji vaizduoja Naujosios karalystės 18-os dinastijos karalienę Ti. Ant statulos rasti ir vėliau valdžiusio karaliaus kartuÅ¡ai, kurie rodo, kad ją po 300 metų dar kartą naudojo 21-os dinastijos valdovas.
    Å altinis: elibrary.lt
     
     
    2006-01-28    Paskelbta iÅ¡sami paukščių gripo virusų genetinė analizė
     
     Å½urnale „Science“ mokslininkai skelbia iki Å¡iol iÅ¡samiausią paukščių gripą sukeliančių virusų genetinę analizę. Čia pateikiami duomenys ir apie visiems siaubą keliančią viruso atmainą H5N1, kuriai paplitus tarp žmonių baiminamasi galimos pandemijos.
    Claytonas W.Naeve‘as, vadovaujantis Bioinformatikos ir biotechnologijos centrui Memfio vaikų ligoninėje (Tenesio valstija) teigia, kad jo tyrimas padvigubino apie paukščių gripo virusus turimos informacijos kiekį: „Pateikiame ataskaitą apie 2169 naujus paukščių gripo genus ir 169 pilnus genomus“. Mokslininkai atlikdami tyrimus naudojosi vadinamuoju „proteotipiniu“ metodu, kai ieškoma proteinų skirtumų, ypač pakitimų proteinus sudarančių amino rūgščių sekoje. Buvo išskirtas ypatingas proteino variantas NS1, kuris gali leisti paukščių virusui pulti žmogaus proteinus. Nustatyta, kad NS1 proteinai aiškiai skiriasi nuo mirtino H5N1 viruso. Tyrimo autoriai pateikia kelias tikrintinas hipotezes ir tikis, kad tuo susidomės kiti mokslo bendruomenės atstovai.
    Ekspertai baiminasi, kad paukščių gripo virusui mutavus, liga gali persiduoti iš žmogaus žmogui, o tai sukeltų epidemiją ir nusineštų daug gyvybių.
    Å altinis: www.healthcentral.com
     
     
    2006-01-27    Afrikoje formuojasi naujas okeanas
     
     Afaro įduboje, kuri yra iÅ¡sidėsčiusi Å¡iaurės rytų Etiopijoje, mokslininkai užfiksavo naujo okeano formavimosi procesą. Apie tai pranešė Amerikos geofizikos draugijos atstovai.
    Mokslininko Dereche Ajalevo ir jo kolegų, dalyvavusių tarptautiniame pokyčiams Etiopijos litosferoje skirtame projekte EAGLE, teigimu rugsėjo mėnesį mažiau nei per tris savaites įsprūdis, kurio ilgis 60 kilometrų, paplatėjo, o jo plotis padidėjo iki aštuonių metrų. Dalis tektoninės Afrikos platformos pakrypo į rytus.
    Palydovinių stebėjimų pagalba mokslininkai detaliai išnagrinėjo naujojo įlūžio formavimąsi. Žemės paviršiaus sujudimo greitis gerokai padidėjo po rugsėjo 14 d. žemės drebėjimo. Geologai mano, kad tai gali įtakoti naujo okeano susiformavimą. Šis procesas gali trukti milijonus metų, bet jau dabar mokslininkams atsirado galimybė stebėti okeano atsiradimą ir vystymąsi.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-01-26    Mokslininkai aptiko geną, padedantį mesti rÅ«kyti
     
     Du nauji tyrimai, kuriuos paskelbė Newscientist.com, leido iÅ¡ naujo pažvelgti į geną, atsakingą už polinkį į nikotiną. Dvi mokslininkų grupės iÅ¡tyrė įvairių formų geno CYP2A6 fermento, kuris daugiausia aptinkamas kepenyse ir reguliuoja nikotino metabolizmą žmogaus kÅ«ne. Anksčiau atlikti tyrimai atskleidė, kad jei Å¡is genas žmogaus organizme nėra aktyvus yra menkesnė tikimybė įgauti priklausomybę nuo nikotino. Ekspertai mano, kad pas tokius žmones nikotinas per ilgesnį laiką nyksta iÅ¡ organizmo, todėl noras surÅ«kyti kitą cigaretę atsiranda po ilgesnio periodo. Nikotinas yra pagrindinis kaltininkas žmogaus polinkiui rÅ«kyti.
    Japonų mokslininkai nusprendė sulyginti, kaip nikotino geno įvairios formos veikia cigarečių vartojimą. Tyrimo dalyviais tapo 50 ir vyresnių metų japonai, kurie kasdien surūkydavo ne mažiau dvidešimties cigarečių per dieną. Mokslininkai nustatė, kad beveik ketvirčio šių žmonių nikotino genas buvo įprastos formos ir kad tie žmonės surūkydavo daugiausiai – vidutiniškai po du pakelius per dieną. Rūkoriai, kurių organizme buvo kita geno forma, lėtinanti nikotino metabolizmą, rūkė mažiau, nei kiti. Mokslininkai taip pat priėjo išvados, kad tokios geno formos, kaip CYP2A6-7 ir CYP2A6-9, taip pat skatina mažinti nikotino vartojimą.
    Kitas naujas tyrimas parodė, kad genas CYP2A6 gali veikti nikotino kiekį, kurį žmogus gauna iš nikotino pleistro, padedančio mesti rūkyti. Nustatyta, kad užsiklijavus pleistrą, žmonės, kurių organizme nikotino metabolizmas vyko lėčiau, turėjo didesnį nikotino kiekį kraujuje, nei tie, kurių organizme nikotino metabolizmo procesas vyko greičiau. Tyrimai atskleidė, kad žmonės, kurių organizme genas greitai skiria nikotiną iš organizmo, gali turėti didesnį poreikį šiai medžiagai per pleistrą, kad būtų nuslopintas noras paimti cigaretę ir padėti jiems atsisakyti žalingo įpročio. Netgi du ar trys nikotino pleistrai geriau, nei cigaretės.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-01-25    Omega-3 riebalų rÅ«gÅ¡tys tikriausiai neapsaugo nuo vėžio
     
     Omega-3 riebalų rÅ«gÅ¡tys tikriausiai neapsaugo nuo jokios rÅ«Å¡ies vėžio – tokios iÅ¡vados prieita iÅ¡analizavus visus cituotus tyrimus, kuriais stebėtas omega-3 riebalų rÅ«gščių vartojimo ir onkologinių ligų dažnumo ryÅ¡ys. PanaÅ¡u, kad maisto papildų vartojimas ar dažnas žuvies valgymas nemažina vėžinės ligos iÅ¡sivystymo tikimybės, pažymėjo analizei vadovavusi Catherine MacLean, dirbanti organizacijoje „RAND Health“, kuri yra įsikÅ«rusi Santa Monikoje (JAV).
    Ankstesni mokslo darbai teigė, kad EPA gali paveikti citokinų ir auglių nekrozės faktoriaus sintezę – abu šie junginiai svarbūs vystantis vėžiui. Atlikus tyrimus su gyvūnais nustatyta, kad omega-3 mažina krūties, prostatos, storosios žarnos ir kasos auglių atsiradimo tikimybę, augimo greitį bei proliferaciją.
    C.MacLean su kolegomis peržiūrėjo literatūrą ieškodami tyrimų, kuriuose buvo stebimas omega-3 vartojimas ir onkologinių ligų dažnumas. Iš 5145 mokslinių darbų, atitikusių pagrindinį reikalavimą, buvo išrinkti 38 ilgalaikiai tyrimai, kuriais stebėta, kaip omega-3 vartojimas veikia vėžinių ligų tikimybę bėgant laikui. Keletas tyrimų stebėjo omega-3 vartojimą ir krūties vėžio vystymąsi. Kai kuriuose jų nustatytas palankus ryšys, kituose – priešingas rezultatas. Dar 9 tyrimai stebėjo omega-3 ir storosios bei tiesiosios žarnos vėžio ryšį, 7 tyrimų tema buvo ryšys su prostatos vėžiu, trijuose buvo stebimas plaučių vėžio dažnumas, po du tyrė omega-3 ir limfomos, kiaušidžių ir kasos vėžio ryšį. Visais atvejais ryšys nebuvo vien teigiamas. Odos vėžio tyrime nurodytas nedidelis, bet statistiškai svarbus rizikos padidėjimas, nors analizės autorė spėja, kad tai yra eksperimentinis „triukšmas“.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-01-24    Sensacingas atradimas: žali augalai iÅ¡skiria metaną
     
     Å½ali augalai iÅ¡skiria metaną. Å is sensacingas vokiečių mokslininkų atradimas gali iÅ¡ esmės pakeisti susidariusius stereotipus apie augalų biochemiją, globalią anglies apytaką ir klimato mechanizmų pokyčius mÅ«sų planetoje.
    Palyginus su ikiindustrine epocha metano kiekis atmosferoje padidėjo beveik du kartus. Nenuostabu, kad pastaraisiais dešimtmečiais atliekami nuodugnūs tyrimai ir atmosferos metano visų šaltinių apskaita. Buvo manoma, kad yra tik vienas biologinis procesas, kurio metu išsiskiria metanas, ir tik viena grupė organizmų – archebakterijos. Tačiau 2005 metais buvo aptikta anomaliai aukštas metano kiekis amžinai žalių miškų rajonuose. Anomalijos mastas liudijo esant neakcentuotą iki tol metano šaltinį, kurio pagalba papildomai į atmosferą patekdavo po 30-40 tonų degiųjų dujų.
    Frankas Kepleris iš Makso Planko instituto Vokietijoje ir jo kolegos nusprendė patikrinti, ar augalai išskiria metaną, nors tai ir prieštarauja viskam, kas yra žinoma biochemijoje ir augalų fiziologijoje. Pasirodo, kad nuskinti lapai išskiria nuo 0,2 iki 3 nanogramų metano gramą žaliosios masės sausojo svorio per valandą, o augalai 1-2 kartus daugiau. Procesas vyksta esant deguoniui, mirtino archebakterijoms.
    Šie sensacingi faktai įrodo, kad gyvi augalai be mikrobų pagalbos sintezuoja metaną. Jei eksperimento duomenys neturi paklaidos, mokslininkai bus priversti iš naujo įvertinti visus turimus duomenis apie augalų biochemiją ir klimato pokyčių priežastis.
    Å altinis: elibrary.lt
     
     
    2006-01-23    Mokslininkai surado M. Koperniko palaikus
     
     Mokslininkai tvirtina, kad, greičiausiai, atrasti žymaus astronomo Mikalojaus Koperniko palaikai. PrieÅ¡ du mėnesius Fromborko miesto, esančio Å¡iaurės rytų Lenkijoje, katedroje surastos skeleto ir kaukolės dalys.
    Kaip žinia, M. Kopernikas ilgus metus dirbo Fromborko katedroje. Ten jis tarnavo kanauninku ir atlikdavo savo mokslinius tyrimus. Būtent jam priklauso išradimas, kad Žemė sukasi apie Saulę.
    Surasti palaikai buvo išsiųsti ekspertizei į Varšuvą. Laboratorijos darbuotojai nustatė, kad remiantis palaikais, tai 60-70 metų žmogui. Kompiuterinė galimo žmogaus portreto simuliacija neįtikėtinai sutampa su mokslininko aprašymais. Pavyzdžiui, ant kaktos, dešiniosios jos dalies, kriminalistai nustatė galėjusį būti nedidelį randą, kurį turėjo ir M. Kopernikas.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-01-22    Nature paskelbė 8-osios žmogaus chromosomos iÅ¡Å¡ifravimą
     
     Tarptautinis žmogaus genomo Å¡ifravimo konsorciumas (The International Human Genome Sequencing Consortium, IHGSC) paskelbė pagrindinę iÅ¡Å¡ifruoto žmogaus genomo analizės dalį.
    Paskutinio autoritetingo žurnalo Nature numerio pagrindinė tema – paskelbti 8-osios žmogaus chromosomos iššifravimo duomenys, o taip pat ir kai kurie neįtikėtini šios žmogaus chromosomos palyginimo rezultatai su kitų žinduolių analogiškomis chromosomomis.
    Iš esmės 8-oji žmogaus chromosoma pasirodė labai panaši į kitų gyvūnų tokią pat chromosomą. Viena iš unikaliausių 8-osios žmogaus (o taip pat ir žmogbezdžionių) chromosomos savybių yra surasta chromosomos dalis, kuri itin linkusi mutuoti ir kurios evoliucijos greitis atitinkamai daug didesnis. Šis regionas išsidėstęs 15 milijonų nukleotidų (megabazių) atstumu nuo 8p chromosomos galo. Šiame ruože yra išsidėstę genai, koduojantys baltymus, turintys santykį su įgimtu imunitetu, o taip pat nervų sistemos vystymusi. Taip genų DEF ir MCPH15 klasteriai, greičiausiai, turi įtakos aukštųjų primatų smegenų vystymuisi, jos ženkliai didesnės, nei kitų gyvūnų smegenys.
    Šie rezultatai gali būti panaudoti atskleidžiant žmogaus biologijos mechanizmus, o taip pat ir tiriant ligas. Mokslininkai dabar gali pradėti analizuoti kiekvieną iš 40 milijonų molekulinių skirtumų, t.y. genetinių evoliucinių įvykių, kuo skiriasi vienas nuo kito.
    Å altinis: elibrary.lt
     
     
    2006-01-21    Paskelbtas garsiausių 2005 metų mokslinių atradimų sąraÅ¡as
     
     Kiekvienų metų pabaigoje mokslo žurnalas Science vykdo jau tapusiu tradicija konkursą „Metų proveržis“, kuriame, pasitelkus ekspertų vertinimus, atrenkami garsiausi moksliniai tyrimai, kurie buvo vykdomi praėjusiais metais.
    Pagrindiniu metų proveržiu Science ekspertai pripažino darbus evoliucinės genetikos srityje, kurie suvaidino didžiulį vaidmenį aiškinant biologinės evoliucijos molekulinius genetinius mechanizmus, visų pirma – visišką šimpanzė genomo iššifravimą lyginant jį su žmogaus genomu.
    Antru pagal reikšmę proveržiu pripažino nepilotuojamų ekspedicijų į Saulės sistemas, kometas ir asteroidą Itokavą, rezultatus, trečiu – tolesnį augalų žydėjimo genetinių mechanizmų iššifravimą, ketvirtu – registraciją galingo trumpo gamos – sprogimo, atlikto magnetaru vienoje iš kaimyninių mūsų galaktikų, ir kito aktyvumo neutroninių žvaigždžių, naujų įrenginių pagalba, visų pirma esančiuose dirbtiniuose Žemės palydovuose, penktu- darbus šizofrenijos genetikoje, Tureto sindromą, disleksiją ir kitus psichinius susirgimus.
    Pagrindinių mokslinių 2005 metų proveržių apžvalgą žr. Science straipsnyje (23 December 2005: Vol. 310. no. 5756, pp. 1878 - 1879).
    Å altinis: Science
     
     
    2006-01-20    Debesų Å¡audymas - mokslinė romantika
     
     Aktyvus poveikis debesims arba, kaip pasaulyje įprasta vadinti, orų modifikavimas - labai įdomus ir sudėtingas procesas. Å is metodas pasaulyje daug kur buvo paplitęs maždaug nuo 1964 m. Tyrimų pradžioje į debesis buvo Å¡audoma Å¡vino jodidu. O tai kenksminga medžiaga. Kai tokie lietÅ«s palydavo virÅ¡ vaismedžių plantacijų, Å¡vino patekdavo ir ant vaisių, ir per jų Å¡aknų sistemą - į vidų. Vėliau pradėtas naudoti sidabro jodidas. Tai jau nekenksminga, bet brangi medžiaga. Laboratorijose mokslininkai ieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip iÅ¡ vieno gramo sidabro jodido gauti kuo daugiau aerozolių debesims paveikti. Buvo pasiekta, kad 1 g duoda tÅ«kstantį milijonų dalelių - aerozolių. Pavyzdžiui, viena raketa "Oblako", užsidegus parakui, per specialiai galvutėje įtaisytas skylutes tą sidabro jodidą debesyse iÅ¡purkÅ¡davo 2-3 km trasoje. Kadangi debesys intensyviai maiÅ¡osi, aerozolis greit paplinta. Ä® vieną raketos galvutę įdėdavo apie 5 kg sidabro jodido su paraku. Gryno sidabro jodido bÅ«davo tik apie 1,5 kg".
    Izraelyje ne raketom šaudo, o debesis veikia generatoriais. Juose deginamas tam tikras skystis su sidabro jodidu, kylantis aerozolis debesyse kondensuoja drėgmę. Įdomu, kad sidabro jodidas veikia tik neigiamoje temperatūroje, tad debesys turi būti šalti. Tačiau dabar Izraelyje jau naudojamos tam tikros organinės medžiagos, galinčios prišaukti kritulių ir iš šiltų debesų. Izraelis džiaugiasi gaudamas apie 50 procentų daugiau lietaus - tam dirba dideli institutai.
    Lietuvoje debesų niekas nešaudė. Manoma, kad ir Lietuvoje atlikus tyrimus galima būtų šiek tiek modifikuoti orus. Norint veikti debesis, kuriuose vyksta labai sudėtingi procesai, reikia žinoti daugelį konkrečios teritorijos parametrų. Deja, Lietuvoje tokių tyrimų kol kas niekas nefinansuoja.
    Å altinis: elibrary.lt
     
     
    2006-01-19    Mokslininkai pagaliau iÅ¡tyrė, kaip skraido bitės
     
     â€žProtingojo kÅ«rimo“ (angl. „intelligent design“) teorijos, kuri teigia, kad už mus supančios realybės sudėtingumą yra atsakinga ne evoliucija, o greičiau tam tikra aukÅ¡tesnioji bÅ«tybė, Å¡alininkai jau seniai kritikuoja mokslą už nesugebėjimą paaiÅ¡kinti tokių natÅ«ralių reiÅ¡kinių kaip bitės skridimo mechanizmas. Dabar mokslininkai iÅ¡sprendė šį gluminantį slėpinį. Naudodamiesi itin sparčia skaitmenine fotografija ir automatiniu bitės sparno modeliu, tyrėjai perprato naminės bitės (lot. „apis melifera“) skraidymo mechanizmą. Norėdami iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip bitės gabena sunkius krovinius, tyrėjai patalpino bites mažoje kameroje, pripildytoje deguonies ir helio miÅ¡inio, kuris yra retesnis už įprastą orą. Å ios skridimo sąlygos, pareikalavusios iÅ¡ bičių daugiau pastangų, suteikė mokslininkams galimybę stebėti kompensacinius mechanizmus, skirtus papildomam darbui sparnais. Bitės kompensavo papildomą darbą, iÅ¡plėsdamos plakimo sparnais amplitudę, tačiau nekeitė plasnojimo dažnio. Mokslininkai įsitikinę, kad Å¡ie atradimai padėtų sukonstruoti lėktuvus, kurie galėtų kyboti vietoje ir pervežti pačios įvairiausios paskirties krovinius, pavyzdžiui, humanitarinę pagalbą po žemės drebėjimų ar cunamių.
    Šaltinis: „LiveScience“
     
     
    2006-01-18    Aspirinas saugo vyrų Å¡irdis ir moterų smegenis
     
     Atlikus kelių tyrimų analizę paaiÅ¡kėjo, kad aspirinas ir vyrus, ir moteris apsaugo nuo Å¡irdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Tačiau aspirino teikiama nauda abiem lytims nėra vienoda. Moterims aspirinas mažina insultų tikimybę, o aspiriną geriantys vyrai rečiau patiria infarktus. Taigi moterys ir vyrai skirtingai reaguoja į vienodas aspirino dozes. Tyrimų duomenys lyg ir byloja, kad geriant aspiriną retėja vainikinių arterijų kraujotakos sutrikimai, bet daugumoje Å¡ių tyrimų moterų buvo arba labai nedaug, arba apskritai nebuvo. IÅ¡analizavus Å¡eÅ¡ių randomizuotų kontroliuojamų tyrimų rezultatus, kuriuose viso dalyvavo 95 456 asmenys, iÅ¡ kurių 51 456 - moterys, paaiÅ¡kėjo, kad aspirino terapija kraujotakos sutrikimų riziką sumažino ir vyrams, ir moterims. Bet analizės metu iÅ¡aiÅ¡kėjo vienas nesutapimas: vyrams aspirinas infarkto riziką mažino 32 proc., o moterų infarkto tikimybės aspirinas visiÅ¡kai neveikia. Tačiau jei moteris geria aspiriną, tai tikimybė, kad ją iÅ¡tiks insultas, sumažėja 17 procentų. Tuo tarpu tikimybė, kad vyrai patirs insultą, geriant aspiriną nemažėja. Mokslininkai pažymėjo, kad vyrai infarktus patiria dažniau už moteris, o moterys patiria Å¡iek tiek daugiau insultų nei vyrai. Bet, mokslininkų teigimu, panaÅ¡u, kad esama ir biologinių skirtumų. Manoma, kad moterų organizmai aspiriną gali metabolizuoti kitaip nei vyrų.
    Å altinis: www.newscientist.com
     
     
    2006-01-17    Moterų kvapas – vilioja ir atstumia
     
     Moters kÅ«no kvapas gali padėti jai prisivilioti vyrą, kai ji yra pačiame vaisingiausiame ciklo periode arba atstumti juos, kai nėra vaisinga, pareiÅ¡kė mokslininkai. Žurnalo „Ethology“ straipsnyje raÅ¡oma, kad tuomet, kai moteris bÅ«na pačioje vaisingiausioje menstruacijų ciklo dalyje, jos pažastų kvapas bÅ«na pats Å¡velniausias. Tačiau mėnesinių metu ar tuomet, kai moteris nėra pasirengusi nėštumui, kvapas pasikeičia į aÅ¡trų, atstumiantį. Mokslininkai iÅ¡tyrė 12 moterų, kurios pažastyse visą parą laikė specialias kvapą sugeriančias pagalvėles. Tiriamosioms buvo uždrausta valgyti tam tikrus patiekalus, naudoti dezodorantus ir hormoninius kontraceptikus. Jos pateikė savo kvapo mėginius pažastų pagalvėlių pavidalu. Å iuos mėginius turėjo patikrinti 42 vyrai – jie pagalvėles pauostydavo ir vertindavo juos pagal kvapo patrauklumą. „Pažastinis kvapas moterų folikulinėje fazėje buvo įvertintas kaip patraukliausias ir mažiausiai intensyvus. Rezultatai verčia manyti, kad kÅ«no kvapus vyrai gali panaudoti kaip potencialių lytinių partnerių vaisingojo periodo rodiklį“, - rašė tyrimo autorius daktaras Janas Havlicekas, dirbantis Prahos Karolio universitete (Čekijos respublika). Ankstesni tos pačios mokslininkų grupės atlikti tyrimai nurodė, kad moterys vaisinguoju ciklo periodu pirmenybę pasąmoningai skiria dominuojančių vyrų kvapui.
    Å altinis: news.bbc.co.uk
     
     
    2006-01-16    Japonai sukÅ«rė audinį, kuris naikina paukščių gripo virusą
     
     Japonai sukÅ«rė audinį, kuris praktiÅ¡kai visai sunaikina paukščių gripo H5 grupės virusą. Audinį iÅ¡rado Totori universiteto profesorius Koito Ocuki kartu su tekstiline kompanija „Daivabo“ ir pramonės firma „Motigase elektrik“. Tvirtinama, kad virusas, patekęs ant to audinio, iÅ¡nyksta per vieną minutę 99 proc. Garantija. Efektas tęsiasi 30 dienų. Audinys turi minėtų savybių dėl antivirusinės medžiagos, uždėtos ant jo pavirÅ¡iaus. Jos esmę sudaro dolomitas, specialiai apdorotas naudojant paskutinius nanotechnologijos pasiekimus.
    Å altinis: elibrary.lt
     
     
    2006-01-15    Europos žydai turėjo 4 bendras pramotes
     
     PrieÅ¡ tÅ«kstantį metų Europoje gyvenusios keturios žydės motinos yra maždaug 40 proc. Å¡iandien gyvenančių žydų aÅ¡kenazių pramotės. Pasak genetinius tyrimus atlikusio Izraelio technologijos instituto "Technion" mokslininko dr. Dorono Beharo, iÅ¡ DNR tyrimo iÅ¡ryÅ¡kėjo spalvingas žmogaus evoliucijos ir iÅ¡likimo paveikslas, kuris sutampa su gerai žinomais raÅ¡ytiniais ir sakytiniais pasakojimais apie žydų migraciją.
    Tyrimo ataskaitoje, spausdinamoje moksliniame žmogaus genetikos žurnale "American Journal of Human Genetics", keliama prielaida, kad beveik pusė iš 8 mln. šiuo metu gyvenančių europinės kilmės žydų yra keturių moterų palikuonys.
    D.Beharas ir genetikas Karlas Skorecki, bendradarbiaudami su kolegomis iš Suomijos, Prancūzijos, Estijos, Portugalijos, Rusijos bei Jungtinių Valstijų, ištyrė 67 populiacijose gyvenančių 11 452 žmonių DNR pavyzdžius. Mokslininkai tyrinėjo mitochondrijose esančias DNR (mtDNA), kurias motinos dukroms perduoda beveik nepakitusias, mutuojančias tik spontaniškai mokslininkams žinomu intensyvumu.
    Naudodamiesi šiuo molekuliniu laikrodžiu mokslininkai gali susekti per ilgą laiką įvykusius genetinius pokyčius. Pavyzdžiui, taip jiems pavyko apskaičiuoti, kad visos žmonijos "pramotė Ieva" maždaug prieš 180 tūkst. metų gyveno Afrikoje.
    Žydų moterys arba tiesioginiai jų palikuonys atsikraustė į Europą. Pasak D.Beharo, iš minėtų keturių šeimų išaugo didžioji dalis Europos žydų populiacijos, kuri, XIII amžiuje tesiekusi 30 tūkst. žmonių, prieš Antrąjį pasaulinį karą jau turėjo apie 9 mln. individų. Naciai per karą išžudė 6 mln. žydų, bet šiuo metu pasaulyje gyvena maždaug 8 mln. aškenazių. Visi jie yra kilę iš Šiaurės ir Vidurio Europos, yra vienijami tų pačių kultūrinių tradicijų ir šneka jidiš kalba.
    Å altinis: American Journal of Human Genetics
     
     
    2006-01-14    Kaupiama „Pasaulio pabaigos saugykla“
     
     1000 kilometrų atstumu nuo Å iaurės aÅ¡igalio esančioje saloje, kur siaučia stiprÅ«s Å¡alčiai, kalne iÅ¡kirstame didžiuliame kambaryje bus saugoma soti žmonijos ateitis. Tokioje „pasaulio pabaigos saugykloje“ turėtų bÅ«ti saugoma apie 2 milijonai sėklų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima iÅ¡auginti visų žinomų rÅ«Å¡ių kultÅ«rinius augalus.
    Saugykla kuriama siekiant išsaugoti pasaulinius maisto išteklius atominio karo, klimato pasikeitimo, terorizmo, kylančio jūros lygio, žemės drebėjimų ir dėl to nutrūksiančio elektros energijos tiekimo atveju. „Jei kurią dieną atsitiks kas nors labai blogo, tai mums leistų atkurti žemdirbystę planetoje“, - sakė nepriklausomos organizacijos „Global Crop Diversity Trust“, organizuojančios šio projekto vykdymą, vadovė Cary Fowler.
    Į naująją saugyklą bus gabenamos sėklos iš sėklų bankų tinklo, valdomo Tarptautinės žemdirbystės tyrimų konsultacinės grupės. Šie bankai yra Filipinuose, Meksikoje, Sirijoje, Nigerijoje bei kitose pasaulio valstybėse ir yra iš dalies finansuojami Pasaulinio banko. „Tuomet gabensime sėklų pavyzdžius iš kitų šaltinių – tol, kol surinksime pilną visame pasaulyje auginamų augalų įvairovę“, - sakė C.Fowler.
    Saugyklos sėklų kolekcijoje, surinktoje iš kituose sėklų bankuose esančių sėklų dublikatų, bus visi maistui naudojami augalai, kuriuos per 10 000 metų sėjo planetos žemdirbiai. Nors dauguma jų dabar nėra plačiai auginami, retosioms rūšims būdingi tokie genetiniai bruožai, kurie neretai panaudojami kuriant naujas augalų rūšis.
    Saugykla bus pastatyta giliai amžinai įšalusio smiltainio kalne, Arkties vandenyne esančioje Norvegijai priklausančioje Špicbergeno saloje. Saugyklos sienos būtų metro storio, pastatytos iš sutvirtinto betono, o įėjimą saugos dvi vienodą slėgį įeinant palaikančios sistemos ir didelio saugumo, nuo sprogimo apsaugotos durys. Saugykloje nebus nuolat ją prižiūrinčių žmonių, bet, C.Fowler teigimu, „kalnuose patruliuoja baltieji lokiai“.
    Projektą 2005 metų spalį Maisto ir žemdirbystės organizacijos posėdyje palaimino Jungtinių tautų organizacijos atstovai. Atlikus įgyvendinamumo tyrimą prieita išvados, kad „toks bankas iš esmės būtų amžinas“.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-01-13    Neutroninė žvaigždė virÅ¡ijo sukimosi greičio rekordą
     
     Å½vaigždžių spiečiuje netoli Paukščių tako centro mokslininkai pastebėjo greičiausiai besisukančią neutroninę žvaigždę. Ji aplink savo ašį per sekundę apsisuka 716 kartų – tai yra daugiau nei įmanoma pagal kai kurias dabartines teorijas – todėl mokslininkams gali tekti peržiÅ«rėti kai kuriuos teorinius modelius. Tokie "žvaigždžių lavonai" iÅ¡ savo aÅ¡igalių intensyviai skleidžia radijo bangas ir yra vadinami pulsarais.
    Dauguma pulsarų aplink savo ašį per sekundę apsisuka vos kelis kartus, bet kai kurie sukasi šimtus kartų greičiau. Manoma, kad tokie vadinamieji milisekundiniai pulsarai tokiu didžiuliu greičiu sukasi dėl to, jog iš gretimų žvaigždžių kažkuriuo savo gyvavimo metu jos atėmė dalį masės, o tuo pačiu įgijo ir kampinio momento.
    Astronomai, kuriems vadovauja Jasonas Hesselsas iš McGill universiteto (Kanada), stebėjimui naudojo 100 metrų Green Bank teleskopą, esantį JAV. Jų stebėta žvaigždė, besisukanti 716 kartų per sekundę greičiu arba 716 hercų dažniu, gerokai aplenkė ankstesnę rekordininkę, kurios sukimosi dažnis yra 642 hercai. Ankstesnė rekordininkė buvo atrasta 1982 metais.
    Naujai atrasta žvaigždė, vadinama PSR J1748-2446ad, įdomi tuo, kad ji sukasi didesniu nei 700 hercų dažniu. Mokslininkai manė, kad 700 hercų yra žvaigždžių sukimosi greičio riba. Visi anksčiau atrasti milisekundiniai pulsarai, kurių dabar žinoma apie 150, sukosi mažesniu nei 700 hercų dažniu. Nors daugumos pulsarų gravitacija yra pakankama, kad jie nesubyrėdami galėtų suktis net 3000 hercų dažniu.
    Pulsaras buvo rastas 10 mlrd. metų senumo žvaigždžių spiečiuje, vadinamame Terzan 5, kuris yra 28 000 šviesmečių nuo galaktikos centro atstumu. Spiečiuje Terzan 5 yra 33 žinomi milisekundiniai pulsarai – daugiau nei bet kuriame kitame žinomame žvaigždžių spiečiuje.
    Å altinis: Newscientistspace.com
     
     
    2006-01-12    Taivanis veisia žalias kiaules
     
     Taivanio mokslininkai tvirtina iÅ¡vedę ypatingą kiaulių rūšį – Å¡viesoje jos spindi žaliai. Kol kas auga tik trys tokie parÅ¡iukai. Taivanio mokslininkai džiaugiasi, kad jų iÅ¡radimas pranoksta kolegų iÅ¡vestas dalinai Å¡viečiančias kiaules, nes kiaulės Å¡viečia visos – ne tik oda, bet ir akys.
    Jos yra transgenetinės – išvestos į normalų kiaulės embrioną pridedant medūzos genetinės medžiagos. 265 kiaulės embrionai su medūzos DNR buvo implantuoti aštuonioms kiaulėms, tačiau tik keturioms embrionas prigijo. Trys iš jų atsivedė paršelius.
    Taivanio nacionalinio universiteto Gyvūnų mokslo ir technologijos fakulteto mokslininkai tvirtina, kad šviečiančios kiaulės daugiau niekuo nesiskiria nuo įprastų. Dienos šviesoje naujųjų taivanietiškų kiaulių akys, dantys ir kojos yra žalios, o oda žalsva. Tamsoje pašvietus į jas melsva šviesa kiaulės šviečia tarsi žibintai.
    Mokslininkai didžiuojasi savo pasiekimais, nes tyrimas nebuvo paprastas. Mokslininkai naująją kiaulių veislę naudos žmonių ligoms tirti, nes žalios spalvos genetinę medžiagą lengviau pastebėti. Pavyzdžiui, žaliųjų kiaulių kamienines ląsteles suleidus kitam gyvūnui galima sekti tolimesnį jų vystimąsi netaikant biopsijos ar kitų sudėtingų tyrimų.
    Taivanio mokslininkai viliasi, kad naujos žaliosios kiaulės poruosis su įprastomis ir taip atsiras daugiau transgenetinių paršiukų.
    Å altinis: BBC
     
     
    2006-01-11    Mokslininkai atskleidė krÅ«ties audinio iÅ¡auginimo paslaptį
     
     Mokslininkams pavyko iÅ¡ pelės patelės kamieninės ląstelės iÅ¡auginti visiÅ¡kai funkcionalią krÅ«tinę. Å is tyrimas ateityje gali stipriai pasitarnauti ne tik rekonstruojant krÅ«tines po navikų operacijų bet ir plastinėje chirurgijoje. Australijoje atliktas tyrimas verčia manyti, kad krÅ«ties vėžys gali vystytis iÅ¡ piktybinių pieno liaukos kamieninių ląstelių, kurias sudėtinga sunaikinti taikant standartinę chemoterapiją. Jeigu paaiÅ¡kės, kad Å¡is atradimas taikytinas žmonėms, mokslininkai tikisi sukurti preparatus, galėsiančius kovoti su anomaliomis krÅ«ties ląstelėmis. Å ie medikamentai ne tik naikintų pačius navikus, bet ir audinį, kuriame jie vystosi. Tyrėjai pirmiausiai izoliavo vieną kamieninę ląstelę, vėliau ją transplantavo į gyvos pelės riebalinį krÅ«tinės audinį. Ląstelė pradėjo dalytis ir suformavo visus normalius pelės krÅ«tinės ląstelių tipus. Be to, pieno liauka funkcionavo normaliai, ji gamino pieną. Mokslininkai mano, kad pieno liaukos kamieninės ląstelės atlieka svarbų vaidmenį vystantis kai kurių tipų krÅ«ties vėžiui. Jeigu kamieninėje ląstelėje yra genetinių klaidų, ji gali pradėti gaminti vėžines ląsteles. Ji iÅ¡ esmės tampa „naviko fabriku“. Tai paaiÅ¡kina, kodėl kai kurie krÅ«ties vėžio tipai net ir po chemoterapijos ima vystytis iÅ¡ naujo. Chemoterapija taikosi į greitai besidalijančias vėžines ląsteles, nors gali bÅ«ti, kad kamieninės ląstelės yra atsparesnės, nes jos dalijasi ne taip sparčiai. Tai reiÅ¡kia, kad nors chemoterapija sunaikina pirminį krÅ«ties vėžį, patologinės kamieninės ląstelės ne tik iÅ¡lieka, bet ir gali toliau gaminti vėžines ląsteles, taip atnaujindamos naviko formavimąsi. Mokslininkų galutinis tikslas – sukurti preparatą, kuris „iÅ¡jungtų“ vėžines krÅ«ties ląsteles ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra kas nors bendro su pelės modeliu. Izoliuoti kamienines pieno liaukos ląsteles pavyko dar vienai mokslininkų grupei iÅ¡ Vankuverio. Naujasis tyrimas gali turėti teigiamos įtakos ir plastinei chirurgijai. Radus panaÅ¡ias kamienines ląsteles galima krÅ«ties audinį iÅ¡auginti ir panaudoti jį vėžiu sergančios pacientės krÅ«tinės rekonstrukcijai. Manoma, kad iÅ¡augintas krÅ«ties audinys ateityje gali bÅ«ti naudojamas net vietoj implantų.
    Šaltinis: „The Times“
     
     
    2006-01-10    Mėnulis atsirado po „švelnaus“ susidÅ«rimo
     
     SusidÅ«rimas, dėl kurio atsirado Žemės palydovas Mėnulis, buvo santykinai Å¡velnus, tvirtina mokslininkai, atlikę iki Å¡iol detaliausią ir ilgiausią kompiuterinį susidÅ«rimo modeliavimą. Å is tyrimas patikslino uolienų, iÅ¡ kurių formuojasi kosminiai palydovai, dydžio ir greičio ribas. Kompiuterinio modelio rezultatai verčia manyti, kad Mėnulis susiformavo po to, kai Marso dydžio objektas (Å¡iek tiek didesnio nei pusės Žemės skersmens) prieÅ¡ 4,5 mlrd. metų trenkėsi į Žemę. Dėl Å¡io susidÅ«rimo susidariusios nuolaužos bėgant laikui susijungė į vieną dangaus kÅ«ną ir tapo Mėnuliu. Bet realistiÅ¡kas proceso modeliavimas – ypatingai sunkus uždavinys, todėl mokslininkai iÅ¡bandė daugybę galimybių Dabar mokslininkai, vadovaujami Keiichi Wada iÅ¡ Japonijos Nacionalinės astronominės observatorijos, pasinaudojo metodu ir sukÅ«rė modelį, tinkamą nusakyti padėčiai maždaug po 4 parų nuo susidÅ«rimo. Žemės atveju jie numatė, kad maždaug Marso dydžio objektas turėjo keliauti mažesniu nei 15 kilometrų per sekundę greičiu. Kitaip tariant, mokslininkai priėjo iÅ¡vados, kad jei atsitrenkusio kÅ«no masė Žemės masę virÅ¡ytų kelis kartus, tai „dėl gigantiÅ¡ko susidÅ«rimo niekada nesusiformuotų didelis palydovas“. Smithsonian astrofizikos observatorijos Kembridže (JAV) astronomas Scottas Kenyonas sakė, kad iÅ¡vada yra panaÅ¡i į tiesą. Dujų diskas tikriausiai subliÅ«kÅ¡tų greičiau nei kietų ar skystų medžiagų diskas. Astronomams ilgą laiką problemų kėlė dujų takumo besisukančiuose diskuose modeliavimas. Å i problema bÅ«dinga visiems modeliams, bet trimačių dėžių modelis Å¡iai problemai gali bÅ«ti ypač imlus, nes takumą turi parinkti mokslininkai, o nuo pasirinktos reikÅ¡mės gali priklausyti laikas, per kurį diskas nukrenta ant Žemės.
    Å altinis: www.newscientistspace.com
     
     
    2006-01-09    Atskleistas kačių Å¡eimos genealoginis medis
     
     Å iuolaikinės katės turi 11 mln. metų senumo Å¡aknis Azijoje - taip nustatyta laukinių ir naminių kačių DNR tyrimu. Å iandien gyvenančių 37 rÅ«Å¡ių kačių protėviai iÅ¡siskirstė po visą pasaulį, iÅ¡skyrus Antarktidą, teigia mokslininkai. IÅ¡ jų iÅ¡sivystė aÅ¡tuonios didžiosios linijos, įskaitant liÅ«tus, ocelotus ir namines kates. Naminės katės artimiausios Afrikos ir Europos laukinėms katėms bei kinų dykumų katėms JÅ«sų katė, kuriai skiriate tiek daug laiko, palyginti nesenoje praeityje priklausė tokioms rÅ«Å¡ims, kaip Europos laukinė katė. Mes dabar daug daugiau žinome, kokiai rÅ«Å¡iai iÅ¡ 36 laukinių rÅ«Å¡ių naminė katė yra labiausiai artima, ir kokie ekologiniai ir geografiniai veiksniai paskatino vystytis kiekvieną Å¡ių rÅ«Å¡ių.
    Kačių šeimos istorija praeityje buvo labai miglota, kadangi rastos tik keleto kačių liekanos, o iš jų labai sunku kažką pasakyti. Tarptautinė komanda tyrė gyvenančių kačių DNR pavyzdžius. Jie tyrinėjo ir mitochondrinę DNR (ši DNR perduodama palikuoniui iš motinos pusės) ir DNR iš X ir Y lytinių chromosomų.Panteros linija, kurioje yra liūtas, jaguaras, dėmėtasis leopardas ir tigras, išsivystė pirmoji. Mokslininkai mano, kad šiuolaikinės katės protėviai migravo į Afriką iš Azijos maždaug prieš 6-8 mln. metų. Po to persikėlė per Beringo sąsiaurį į Šiaurės Ameriką maždaug prieš 8 mln. metų, vėliau pateko į Pietų Ameriką per Panamos sąsiaurį.

    Å altinis: BBC News
     
     
    2006-01-08    Viena liga gali apsaugoti nuo kitos
     
     Å½inia, kad viena liga gali apsaugoti nuo kitos, nėra nauja. Pavyzdžiui, jau 1798 m. nustatyta, kad karvių raupų vakcina gali apsaugoti nuo raupų. Mokslininkai tyrinėjo įvairius atvejus, kuomet viena liga pacientus apsaugojo nuo kitos. Remiantis prof. Stiehm tyrimo iÅ¡vadomis, parenkant gydymą turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į genetinius, infekcijos ir metabolinius faktorius, ypač gydant ŽIV/AIDS. Ligų tarpusavio sąveikos klinikiniai stebėjimai leido geriau suprasti kai kurių ligų mechanizmus.. Taip pat Å¡ie stebėjimai paskatino kurti vakcinas, terapinius antikÅ«nius, vaistus ir specialią dietą. Prof. Stiehm teigimu, kaip naujas įrodymas galėtų bÅ«ti ir tam tikrų virusų panaudojimas tokių ligų, kaip ŽIV, gydymui, kada nepadeda kiti medikamentai. Atlikta keletas tyrimų, rodančių, kad ŽIV sergantys pacientai, užsikrėtę ir hepatito-C virusu, serga lengvesne ŽIV ligos forma ir ilgiau iÅ¡gyvena. Mokslininkai pastebėjo, kad vienam pacientui, sergančiam inkstų liga, nepadėjo vaistai, tačiau ligonis pradėjo sveikti, persirgęs tymais. Kitas cistine fibroze sergantis pacientas turėjo bÅ«ti paguldytas į ligoninę, tačiau nebuvo laisvų vietų. Stiehm vadovas patarė paguldyti šį pacientą kartu su tuberkulioze sergančiuoju, nes buvo pastebėjęs, kad cistine fibroze sergantys pacientai niekada nesuserga tuberkulioze. Vėlesni tyrimai patvirtino Å¡iuos pastebėjimus.
    Å altinis: Science Daily
     
     
    2006-01-07    Kaip suÅ¡ilti spaudžiant Å¡alčiui
     
     Kai oro temperatÅ«ra nukrenta žemiau nulio, ne vienam kyla klausimas – kaip suÅ¡ilti. Vienas iÅ¡ bÅ«dų – susiburti į krÅ«vą. Žmonės taip pat yra Å¡iltakraujės bÅ«tybės: mÅ«sų kÅ«nai skleidžia Å¡ilumą. SusibÅ«rus į vieną vietą Å¡ilumos kiekis kelis kartus padidėja, kas kartais sukelia diskomfortą, tarkime, sausakimÅ¡ame autobuse. Žmonės nemėgsta ankÅ¡tumo dėl psichologinių priežasčių – nemalonu, kai kitas įsibrauna į tavo asmeninę erdvę. Kai kuriems gyvÅ«nams susibÅ«rimas į krÅ«vą yra gyvybiÅ¡kai svarbi bÅ«tinybė. Geriausias pavyzdys – imperatoriÅ¡kieji pingvinai. Å ie gyvÅ«nai gyvena ir dauginasi Å¡altame antarktiniame klimate, jų organizmai pritaikyti žemoms temperatÅ«roms. Pingvinas gali ramiai iÅ¡bÅ«ti tarkime, minus 10 laipsnių Celsijaus temperatÅ«roje, tačiau Antarktidoje termometro stulpelis gali nukristi ir iki minus 70 laipsnių. Tokius Å¡alčius pingvinai gali įveikti tik susiburdami į krÅ«vą. Kadangi kraÅ¡tiniai paukščiai šąla labiausiai, po kurio laiko jie lenda į vidurį – taip pingvinai mainosi, kad nei vienas nesuÅ¡altų. Žinduoliai, daug laiko praleidžiantys po vandeniu, tokie kaip banginiai, ruoniai ar delfinai, turi nemenką riebalų sluoksnį, padedantį iÅ¡saugoti Å¡ilumą. Nors žmogus negali pasinaudoti visomis „gudrybėmis“, kurių imasi žiemos Å¡alčius privalantys iÅ¡kęsti gyvÅ«nai, tačiau ir mes turime ne vieną priemonę, padedančią nesuÅ¡alti. Paprastai apsinuoginęs žmogus pradeda Å¡iek tiek Å¡alti vandenyje, kurio temperatÅ«ra nesiekia 25 laipsnių Å¡ilumos. Nukritus vandens temperatÅ«rai kraujagyslės iÅ¡siplečia, pakyla spaudimas ir oda ima Å¡iurpti – tokiu atveju sulaikyti Å¡ilumą yra beviltiÅ¡ka. Dėl raumenų susitraukimų žmogus pradeda drebėti ir organizmas ima gaminti penkis kartus daugiau Å¡ilumos nei paprastai. Šąlantis organizmas stengiasi iÅ¡saugoti Å¡ilumą gyvybiÅ¡kai svarbiuose organuose, todėl kraujas iÅ¡ mažiau svarbių organizmo funkcionavimo prasme organų – tokių, kaip rankos, kojos ar nosis – nukreipiamas į svarbesnius.
    Prie šalčio tam tikra prasme galima ir įprasti. Kitaip tariant, specialios treniruotės ir daug kalorijų turintis maistas gali padėti žmogui iškęsti gerokai didesnį šaltį, nei įprasta. Mokslininkų tyrimai rodo, kad šiauriniuose miestuose šaltis pražudo maždaug tiek pat žmonių kaip pietiniuose. Nors pagal mirtingumo statistiką žiemą užfiksuojama 15 proc. daugiau mirčių nei vasarą.

    Å altinis: www.inopressa.ru
     
     
    2006-01-06    Plutonas Å¡altesnis už savo palydovą Charoną
     
     Plutonas yra gerokai Å¡altesnis už savo palydovą Charoną – tai paaiÅ¡kėjo pirmą kartą iÅ¡matavus Å¡ių dangaus kÅ«nų temperatÅ«rą. TemperatÅ«rų skirtumas tikriausiai atsirado dėl skirtingos pavirÅ¡ių sudėties, o tai gali suteikti papildomos informacijos nustatinėjant kaip Å¡iedu dangaus kÅ«nai susiformavo. Plutonas ir Charonas neretai vadinami „dviguba planeta“, nes jų dydžiai yra ganėtinai panaÅ¡Å«s – Charonas tik dukart siauresnis už Plutoną. Jie vienas nuo kito yra vos 18 000 kilometrų atstumu. Bet iki Å¡iol astronomai nežinojo kokios yra Å¡ių kÅ«nų temperatÅ«ros, nes dauguma teleskopų Å¡iluminių bangų ilgio diapazone yra nepakankamai galingi, kad atskirtų Plutoną nuo Charono. Dabar mokslininkai matavimus atliko pasinaudoję aukščiausios skiriamosios gebos aÅ¡tuonių mikrobangų teleskopų konfigÅ«racija. Å is teleskopų kompleksas įrengtas Havajuose ir yra vadinamas Submilimetriniu masyvu. Teleskopai vienas nuo kito buvo iÅ¡dėstyti maksimaliu įmanomu atstumu – didžiausias atstumas tarp dviejų teleskopų virÅ¡ija 500 metrų. PaaiÅ¡kėjo, kad Charono temperatÅ«ra yra 53 laipsniai Kelvino skalėje (-220°C), o Plutono temperatÅ«ra yra 10 laipsnių žemesnė. Labiausiai tikėtina, kad skirtumo priežastis – skirtingi objektų pavirÅ¡iai. Pagrindinė Plutono pavirÅ¡iaus sudedamoji dalis – azoto ledas, tuo tarpu Charone didžiąją pavirÅ¡iaus dalį sudaro vandens ledas, tirpstantis aukÅ¡tesnėje temperatÅ«roje nei azotas. Å iedu objektai yra taip toli nuo Saulės, kad jos spindulių energijos nepakanka vandens ledui tirpinti ar garinti, bet pakanka, kad garuotų azoto ledas. Å ie azoto garai sudaro ploną Plutono atmosferą.
    Å altinis: www.newscientistspace.com
     
     
    2006-01-05    Nemiga dažniau pasireiÅ¡kia moterims nei vyrams
     
     Publikuotų epidemiologinių nemigos tyrimų metaanalizė rodo, kad moterų ir vyrų rizikos santykis pasireikÅ¡ti nemigai yra 1,41. Autoriai nagrinėjo tyrimus, kuriuose iÅ¡ viso dalyvavo daugiau nei vienas milijonas individų iÅ¡ keturių žemynų. Analizei pritaikyti devyni skirtingi metodai, kuriais norėta nustatyti įvairių faktorių įtaką nemigos rizikai. Pritaikius bet kokį analizės metodą, didesnis rizikos santykis pasireikÅ¡ti nemigai nustatytas moterų tarpe. Rizika didėja su amžiumi, vyresnio amžiaus moterys turi didžiausią riziką. Nemigos pasireiÅ¡kimo rizika yra didesnė moterims, įvertinant visus galimus kriterijus, teigia autoriai. Taigi, nenuginčijamai moterys Å¡iuo atveju turi persvarą.
    Å altinis: Medical News Today
     
     
    2006-01-04    MilžiniÅ¡kas lazeris kosmose
     
     Astronomai nustatė, kad kosmose yra didelis debesis, kuris spinduliuoja periodinius lazerinės spinduliuotės impulsus. Tokio lazerio energijos Å¡altinis yra besisukančios mirusios žvaigždės liekanos. Anot Carleton koledžo mokslininko Joel Weisberg, Å¡is atradimas tiesiogiai įrodo, kad lazerinis efektas gali egzistuoti tarpžvaigždiniuose debesyse. Å iuo atveju lazeris spinduliuoja radijo dažnių diapazone, tad jis yra vadinamas mazeriu. Kuomet savo gyvenimo pabaigoje masyvi žvaigždė sprogsta ir pasilieka tiktai jos branduolys, kiek didesnis už Saulę, jis susitraukia (kolapsas) į neutroninę žvaigždę – supertankų, maždaug miesto dydžio neutronų rutulį. Neutroninės žvaigždės turi stiprius magnetinius laukus bei iÅ¡ savo polių ('aÅ¡igalių') spinduliuoja radijo bangas. Tuo atveju, jei neutroninė žvaigždė orientuota erdvėje taip, kad radijo bangos yra nukreiptos link Saulės sistemos, mes galime fiksuoti periodinius radijo bangų signalus. Tokiu atveju neutroninės žvaigždės yra vadinamos pulsarais. 2004 metais Weisberg mokslinė grupė aptiko 15000 Å¡viesmečių nuo mÅ«sų nutolusį pulsarą, apsisukantį du kartus per sekundę. Tarp pulsaro ir Saulės sistemos kaip tik ir yra tarpžvaigždinių dujų debesis. Buvo pastebėta, kad debesis dalį radijo bangų sugeria, kuomet jos sklinda pro jį. Tačiau ties 1720 MHz dažniu debesis elgiasi kaip mazeris. Hidroksido (OH) molekulės esančios debesyje stiprina radijo bangas. Žmonės iÅ¡rado mazerį dar 1950 metais, tačiau gamta tai padarė pirmiau´, pažymėjo Weisberg. Astronomai ir seniau, nuo 1960 metų, manė, kad mazeriai veikia kosminėse dujose, mat buvo pastebėta, kad dažnai kosminiai debesys spinduliuoja stipriau ties tam tikromis radijo spektro linijomis, kas gali bÅ«ti sąlygota matomai tiktai mazerio. Tačiau pastaruoju atveju buvo pirma kartą pastebėta, kad debesies spinduliuojamo signalo periodas griežtai sutampa su neutroninės žvaigždės signalo periodu, taigi negali likti jokių abejonių, jog iÅ¡ ties veikia mazerio efektas.
    Å altinis: NewScientist
     
     
    2006-01-03    Kamanės gali pažinti žmones
     
     
    Mokslininkai tradiciškai manė, kad žmogaus veido įsiminimui reikalingos didelės smegenys ir, greičiausiai, specializuota jos sritis, atsakinga už „veido“ informacijos analizę. Tačiau dabar yra proga tuo suabejoti, nes zoologai Adrian Dajr (Adrian G. Dyer) ir Kristy Njomajer (Christa Neumeyer) iš Johano Gutenbergo universiteto Mainse (Vokietija) bei Larisa Čitka (Lars Chittka) iš Londono universiteto (Didžioji Britanija) nustatė, kad bestuburiai taip pat gali skirti kitų porūšių veidus. Jie atliko bandymus su renkančiomis medų bitėmis (Apis mellifera) ir rodė vabzdžiams žmonių veidų juodai baltas panašaus profilio veidų nuotraukas, kurios paprastai naudojamos standartiniuose psichologiniuose testuose. Kiekvieną kartą, kai bitės priskrisdavo prie nuotraukos, kurias turi įsiminti, mokslininkai duodavo saldų prizą, kitos nuotraukos buvo pažymėtos kartaus skysčio lašais. Palaipsniui bitės išmoko skirti veidus 80 proc. tikslumu, net tada, kai jie buvo panašūs, nepriklausomai nuo to, kur buvo patalpintos nuotraukos. Kaip ir žmonėms, bitėms buvo sunkiau skirti apverstas 180 laipsnių kampu nuotraukas. Siekiant sužinoti, ar ilgalaikė atmintis išsaugojo šią informaciją po dienos ir vėliau po dviejų parų buvo patikrintos dvi bitės. Viena jų po dienos įvykdė užduotį 94 proc. tikslumu, o po dviejų parų 79 proc. tikslumu. Antrosios bitės rezultatai buvo 87 proc. ir 76 proc. Mokslininkai pažymi, kad bitės, greičiausiai, nesupranta, ką reiškia žmogaus veidas.
    Šis tyrimas įrodo, kad savo šeimininkus bitės pažysta iš veido, o ne iš kvapo, kaip buvo manoma anksčiau, o taip pat padės suprasti, ar veido atpažinimo procese dalyvauja tam tikra žmogaus smegenų dalis.
    Å altinis: Journal of Experimental Biology
     
     
    2006-01-02    Depresija nėra gerai JÅ«sų Å¡irdžiai
     
     Remiantis naujo plataus masto tyrimu Å vedijoje, žmonės, kuriems buvo diagnozuota depresija, ypač pacientai nuo 25 iki 50 metų amžiaus, turi padidintą riziką koronarinės Å¡irdies ligos iÅ¡sivystymo riziką vėlesniame amžiuje. Mokslininkai iÅ¡ Karolinska instituto Å vedijoje tyrinėjo įraÅ¡us apie visų pacientų iÅ¡raÅ¡ymą iÅ¡ ligoninės Å vedijoje nuo 1987 iki 2001 metų. IÅ¡ viso rasta 44826 įraÅ¡ai apie iÅ¡raÅ¡ymą iÅ¡ ligoninės dėl depresijos (19620 vyrų ir 25206 moterų), ir 1916 Å¡ių pacientų vėliau iÅ¡sivystė koronarinė Å¡irdies liga. Buvo įvertinta ir amžiaus, lyties, geografinės padėties ir socialinės bÅ«klės įtaka.
    Visų amžiaus ir lyties grupių pacientams, kuriems buvo diagnozuota depresija, apie 1,5 karto daugiau išsivystė koronarinė širdies liga negu pacientams, kurie nesirgo depresija. Atliktas tyrimas rodo, kad jauno ar vidutinio amžiaus žmonės, kurie hospitalizuojami dėl depresijos, turi didesnę riziką sirgti koronarine širdies liga. Svarbu, kad pirminės sveikatos priežiūros specialistai, kurie rūpinasi depresija sergančiais pacientais, gydytų depresiją, kaip papildomą ir nepriklausomą koronarinės širdies ligos rizikos faktorių. Pacientai, sergantys klinikine depresija, turėtų būti gydomi ne trumpą laiką, bet turėtų gauti ir palaikomąją terapiją, kad galėtų apsisaugoti nuo depresijos atsinaujinimo.
    Å altinis: Science Daily
     
     
    2006-01-01    Mokslininkai: Napoleono karius Lietuvoje pakirto infekcija
     
     Trečdalis iÅ¡ masinėje kapavietėje Vilniuje aptiktų kelių tÅ«kstančių PrancÅ«zijos imperatoriaus Napoleono karių galėjo mirti nuo utėlių iÅ¡platintų infekcinių ligų. Tokią iÅ¡vadą padarė PrancÅ«zijos ir Lietuvos mokslininkai, atlikę morfologinius, genetinius Napoleono armijos kapavietės bei karių palaikų DNR tyrimus. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros docentas Rimantas Jankauskas BNS pasakojo, jog prancÅ«zų ir lietuvių mokslininkai nustatė dėmėtosios Å¡iltinės ir Pirmojo pasaulinio karo metu paplitusios vadinamos apkasų Å¡iltinės sukėlėjų pėdsakus. Pradžioje buvo atlikti morfologiniai tyrimai - paimti smėlio mėginiai nuo kapavietės ir nuo uniformų gabaliukų. Smėlyje buvo iÅ¡likęs utėlių chitinas. Po to genetiÅ¡kai tiriant tuos utėlių apvalkalėlius nustatyta, kad iÅ¡ tikrųjų tai buvo žmonių rÅ«bų utėlės. Tiriant utėlių likučius, juose rasta ligų sukėlėjų. Žodžiu, utėlės tikrai buvo infekuotos ir buvo ligų pernešėjos.Vėliau PrancÅ«zijos miesto Marselio universiteto laboratorijoje atlikę 35 karių palaikų DNR tyrimus mokslininkai nustatė, kad 7 kareiviai sirgo apkasų Å¡iltine, o 3 buvo apsikrėtę dėmėtąja Å¡iltine. Remdamiesi Å¡iais duomenimis, specialistai teigia, jog nuo Å¡ių ligų galėjo mirti apie trečdalis Napoleono armijos kariuomenės. Matyt, Å¡ios ligos buvo viena iÅ¡ rimtų problemų, kurių Napoleonas nebuvo numatęs savo strateginiame plane. Tai iÅ¡ tikrųjų turėjo labai varginti kariuomenę ir turėjo bÅ«ti didelių nuostolių priežastis. Tai buvo viena iÅ¡ pagrindinių tÅ«kstantinės kariuomenės mirties priežasčių, bet ne vienintelė, buvo visas kompleksas - Å¡altis, badas, iÅ¡sekimas, didžiulis nuovargis. 2001 metais per statybas Vilniuje, buvusios karinės bazės teritorijoje Å iaurės miestelyje, aptikta masinė Napoleono kapavietė, kurioje rasta daugiau nei trys tÅ«kstančiai karių palaikų. Pasak istorikų, Vilniuje atrasta masinė kapavietė unikali, nes yra viena iÅ¡ didžiausių iÅ¡tirtų Napoleono karių kapaviečių visoje Europoje.
    Å altinis: elibrary