Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      MOKSLO NAUJIENOS    
     
    2006-02-28    Nusikaltėlio pavardę jau galima perskaityti iÅ¡ DNR mėginių
     
     Grupė Didžiosios Britanijos biologų iÅ¡ Esterio ir Esekso universitetų sukÅ«rė metodą, kuris iÅ¡ DNR mėginių nusikaltimo vietoje leidžia nustatyti nusikaltėlio pavardę. Tam visiÅ¡kai nėra bÅ«tina, kad įvykdęs nusikaltimą žmogus kada nors anksčiau bÅ«tų davęs DNR mėginius ir kad tokio ankstesnio tyrimo rezultatai bÅ«tų saugomi kokioje nors policijos duomenų bazėje. Metodo esmę sudaro statistinė didelio DNR (Y chromosomoje, kuri perduodama tėvo sÅ«nui) kiekio mėginių analizė. Mokslininkai aptiko, kad bendrapavardžiai vyrai ne visada, bet gana dažnai turi specifinius vienodus genetinio kodo Y chromosomose fragmentus. Be to kuo pavardė retesnė – tuo sutapimai ženklesni. Pačioms populiariausioms pavardėms, tokioms kaip Smit, naujas metodas beveik nereikÅ¡mingas.
    Suradę nusikaltimo vietoje nusikaltėlio DNR fragmentus ir suradę tipiškus vienai ar kitai pavardei būdingus fragmentus, anglai beveik be paklaidos gali įvardinti jo pavardę. Ir nors tai nėra įrodymas, policija šią DNR prognozę gali sutikrinti su savo įtariamųjų sąrašais, paremtus kitais duomenimis. Jei atsiranda sutapimų, policija gali paimti konkretaus įtariamojo DNR mėginį ir tuomet visiškai sulyginti jo kodą su tais mėginiais, kurie buvo rasti nusikaltimo vietoje. Kadangi kai kuriais atvejais įtariamųjų sąrašas nepaprastai didelis, naujojo metodo autorių teigimu, pirminė atranka gali ženkliai pagreitinti tyrimą.
    Atlikę eilę DNR pagrindu sumodeliuotų atpažinimų iš daugybės „įtariamųjų“ mokslininkai nustatė, kad įprastoms, ne itin populiarioms pavardėms jų metodo tikimybė įvardinti tikrojo nusikaltėlio pavardę 34 proc. Taigi visiškai įmanoma, kad turintys vienodas pavardes vyrai gali turėti ir bendrų protėvių, nors ir gana tolimose kartose.
    Å altinis: Current-biology.com
     
     
    2006-02-27    Pomidorų ekstraktas mažina arterinį kraujo spaudimą
     
     â€žAmerican Heart Journal“ pristatė Izraelio mokslininkų tyrimo rezultatus, rodančius, pomidorai gali bÅ«ti gydomoji priemonė ankstyvojoje hipertoninės ligos stadijoje. Eksperimente dalyvavo 31 abiejų lyčių savanoris nuo 30 iki 70 metų, turėjęs pirmąją hipertoninės ligos stadiją. Tyrimo dalyviai keturias savaites kasdien gėrė placebo (neturinčias jokio poveikio) kapsules, vėliau aÅ¡tuonias savaites kasdien vartojo po kapsulę pomidorų ekstrakto. Po to vyrams ir moterims keturias savaites vėl teko gerti placebo kapsules. Mokslininkai pastebėjo, jog tuo metu, kai žmonės vartojo pomidorų ekstraktą, jų kraujo spaudimas krito, taip pat sumažėjo vadinamojo oksidantinio streso lygis. Todėl padaryta iÅ¡vada, kad kraujo spaudimą normalizuojantis pomidorų poveikis yra susijęs su antioksidantais. Jie teigiamai veikia žmogaus organizmą, nes užkerta kelią formuotis laisviesiems radikalams, galintiems pakenkti ar pražudyti ląstelę. Mokslininkų nuomone, pomidorų dieta yra vienas efektyviausių gydymosi bÅ«dų ankstyvojoje hipertoninės ligos stadijoje, nes Å¡ioje daržovėje apstu vitaminų C ir E bei kitų antioksidantų.
    Hipertoninės ligos atsiradimo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios ir tai yra vienas labiausiai pasaulyje paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-02-26    Izraelio mokslininkai sukÅ«rė kompiuterį, kuris gali bÅ«ti žmogaus viduje
     
     
    Izraelio mokslininkai sukūrė molekulių kompiuterį, kuriame skaičiavimus atlieka fermentai. Itamaras Willneris, su kolegomis iš Jeruzalės Žydų universiteto (Izraelis) sukonstravęs molekulinį kalkuliatorių, yra įsitikinęs, kad fermentų pagrindu sukurti kompiuteriai kada nors galės būti implantuojami į žmogaus kūną ir naudojami, pavyzdžiui, vaistų atsipalaidavimui reguliuoti žmonėms su specifiniu metabolizmu.
    Mokslininkai kompiuterį pagamino naudodami du fermentus – gliukozės dehidrogenaze (glucose dehydrogenase, GDH) ir krienų peroksidaze (horseradish peroxidase, HRP). Šie fermentai palengvina dvi tarpusavy susijusias chemines reakcijas. Du cheminiai junginiai – vandenilio peroksidas ir gliukozė – atliko įvedamus skirtingus duomenis (kintamuosius A ir B). Kurio nors iš šių junginių buvimas atitiko dvejetainį 1, o nebuvimas – dvejetainį 0. Fermentų reguliuojamos reakcijos cheminis rezultatas buvo nustatomas optiškai.
    Fermentų kompiuteris buvo naudojamas atlikti dvi fundamentalias logines operacijas: AND (kuomet teigiamas atsakymas gaunamas jei ir A, ir B vertės lygios vienetui) ir XOR (kuomet teigiamas atsakymas gaunamas jei A ir B vertės yra skirtingos). Pridėjus dar du fermentus – gliukozės oksidazę ir katalazę – šios dvi operacijos buvo sujungtos, todėl atsirado galimybė sudėti dvejetainius skaičius naudojant minėtas logines funkcijas.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-02-25    Kakavoje esančios medžiagos gali apsaugoti nuo Å¡irdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimų bei vėžio
     
     Harvardo Medicinos mokyklos medicinos profesorius, mokslų daktaras dr. Norm Hollenberg Å¡iomis dienomis VaÅ¡ingtone (JAV) įvykusioje konferencijoje „Kakavmedis: permainų medis“ pristatė epidemiologinius tyrimus, pagrindžiančius, kad maistas, kurio sudėtyje gausu flavonolio (pavyzdžiui, kakava), gali bÅ«ti labai reikÅ¡mingas gydant Å¡irdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimus bei vėžį.
    Dr. Hollenberg tyrinėjo dvi Kuna indėnų grupes. Tenykščiai indėnai, gyvenantys salose netoli Panamos, geria daug namuose pagamintos kakavos, kurioje gausu flavonolio. Tie indėnai, kurie emigravo iš salų ir apsigyveno Panamos kontinentinėje dalyje, vartoja žymiai mažiau kakavos, tad gauna atitinkamai mažiau flavonolių. Remdamasis mirties liudijimuose nurodytais duomenis dr. Hollenberg nustatė, kad salose gyvenantys indėnai žymiai rečiau miršta nuo širdies veiklos sutrikimų ir vėžio. Mirties nuo širdies ligų rizika Panamos žemyninėje dalyje buvo 1 280 proc. didesnė nei salose, o mirties nuo vėžio – 630 proc. didesnė.
    Šis 2006 m. sausio mėnesį Amerikos Kardiologijos kolegijos žurnale paskelbtas tyrimas tapo pirmuoju, pateikusiu tiesioginių įrodymų, kad kakavoje esanti maistinė medžiaga pagerina kraujagyslių relaksaciją, kuri turi didžiulės įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai. Naujasis tyrimas, kurį rėmė „Mars, Incorporated“, išskyrė vieną kakavos sudėtinę dalį (-)epikatechiną – bioaktyvią maistinę medžiagą, galinčią aktyvinti kraujagyslių relaksaciją.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-02-24    Paryžiaus mokslininkai nustatė tiesių ir garbanotų plaukų priežastį
     
     Pirmą kartą mokslininkams iÅ¡ PrancÅ«zijos pavyko suvokti tiesių ir garbanotų plaukų struktÅ«rinius skirtumus. Anglijos laikraÅ¡tis Daily Telegraph pranešė, jog specialistai yra įsitikinę, kad jų sukurtas preparatas tiesins garbanotus plaukus ir privers garbanotis tiesius. Mokslininkai taip pat tiki, kad jų iÅ¡radimas galės atstatyti buvusią originalią žilų plaukų spalvą ir nebereikės jų dažyti.
    Kompanijos L'Oreal mokslininkų grupė siekė nustatyti faktorių, kuris daro įtaką plaukų garbanojimuisi. Prieita išvados, kad atspirties taškas yra plaukų svogūnėlis, kuris yra kaukolės odos dangos 4 milimetrų gylyje. Žmonių plaukai yra garbanoti, jei jis yra užlenktas, o Europos ir Azijos tipo atstovų plaukų svogūnėlis yra tiesus. Iškilęs į odos paviršių plaukas tiesiogiai atkartoja svogūnėlio formą.
    Nežiūrint į tai, kad tyrimų komanda dar turi užduotį išrasti „perjungėją“, kuris valdo svogūnėlio formą, dabar galima galvoti, kaip pakeisti plaukų formą hormonų ir cheminių preparatų pagalba. Mokslininkai priėjo išvados, kad jų pagalba taps įmanoma tiesius plaukus keisti garbanotais ir atvirkščiai.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-02-23    Lietuvių iÅ¡radimai pasaulyje lieka neapginti
     
     Lietuvos inovacijų kÅ«rėjams Europos, Amerikos ar Japonijos patentu kainos - neįkandamos. Gauti Europos, Amerikos ar Japonijos patentą, kuris užtikrintų autoriaus monopolines teises į gaminį, labai brangiai kainuoja. Europos patento registravimas kainuoja apie 90 tÅ«kstančių litų. Kaina dar didėja priklausomai nuo Å¡alių, kuriose informacija apie patentą yra platinama, skaičiaus. Gaminį patentuoti Amerikoje vidutiniÅ¡kai kainuoja 30 tÅ«kstančių dolerių. Yra buvę atveju, kai parodose pamatę mÅ«sų gaminius užsienio partneriai po metu atveža labai panaÅ¡ius. Nukenčiame dėl to, kad nepatentuojame idėjų europiniu lygiu.
    Mūsų mokslininkai atlikdami tyrimus pagal įvairių užsienio kompanijų užsakymus randa naujų idėjų. Jų registravimo Europoje, Amerikoje arba Japonijoje išlaidas tos suinteresuotos įmonės ir padengia. Tokiu būdu išradėjas yra patento autorius, bet ne savininkas.
    Nors Ūkio ministerija jau skyrė lėšų iki 80 procentų užsienio patentų registravimo išlaidų padengti, tai įmanoma tik patentą patvirtinus. Pagal visame pasaulyje galiojančias taisykles nuo paraiškos pateikimo iki patento išdavimo turi praeiti pusantrų metų. Užregistruoti patentą VPB fiziniam asmeniui kainuoja daugiau nei pusšešto šimto litų. Nemažai investicijų laiko prasme taip pat atsieina parengti popierius - specialų prašymą, aprašymą, išradimo apibrėžtį, referatą, brėžinius, schemas ir kitokią išradimą apibūdinančią medžiagą.
    Patentavimo veikla Lietuvoje nėra aktyvi: per praėjusius metus VPB buvo pateikta mažiau nei 200 paraiškų. Daugiausia jų - iš Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų. Palyginti su užsienio universitetais, pas mus išradimų nelabai daug - keturi penki per metus.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-02-22    Genetikai sukÅ«rė obuolius be cukraus
     
     Abchaja Dandekar (Abhaya Dandekar) ir jo kolegos iÅ¡ Kalifornijos (JAV) universiteto genetinių modifikacijų bÅ«du „iÅ¡vedė“ obelį, ant kurios auga obuoliai, turintys itin žemą cukraus kiekį ir tik pusę įprasto vaisiaus kalorijų.
    Mokslininkai atliko išsamų obels metabolizmo tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti skonį, išvaizdą bei kitus obuolio savybes nulemiančius genetinius faktorius, kurie yra svarbūs vartotojui. Tyrimo metu buvo nuspręsta sumažinti vaisinio cukraus (sacharozės ir fruktozės) koncentraciją per sorbitolį. Ši medžiaga yra žinoma kaip dirbtinis saldiklis, dažnai naudojamas dietiniuose maisto produktuose, pavyzdžiui nealkoholiniuose gėrimuose. Bet obelys jį gamina ir natūraliu būdu. Sorbitolio gamyba vyksta medžio lapuose, bet virsta fruktoze. Šis kitimas ir buvo užblokuotas genetiškai modifikuotoje obelyje, kurioje kalorijų sumažėjo net 45% , ir jų yra tik 2,6 kalorijos vienam gramui.
    Kalifornijos tyrinėtojai tvirtina, kad analogiškus rezultatus galima gauti ir klasikinių selekcijos metodų pagalba.
    Å altinis: Membrana.ru
     
     
    2006-02-21    Indonezijoje aptiktos nežinomos gyvÅ«nų ir augalų rÅ«Å¡ys
     
     Tarptautinio gamtos apsaugos fondo mokslininkai pranešė, kad Indonezijos džiunglėse Borneo saloje aptiko naują plėšrÅ«ną, kuris priklauso žinduoliams. GyvÅ«nas savo dydžiu kiek didesnis už naminę katę, tamsiai raudono kailio, turi mažas ausis ir ilgą uodegą. Vietos gyventojai ir keletas ekspertų pripažino, kad tokia rÅ«Å¡is jiems yra nematyta. Jei atradimas pasitvirtintų, tai bÅ«tų pirmasis žinduolis, surastas saloje per pastarąjį Å¡imtmetį. Saloje yra didžiuliai neiÅ¡tirto tropikų miÅ¡ko plotai, tad mokslininkai įsitikinę, jog saloje gyvena ir kitos dar nežinomos mokslui rÅ«Å¡ys.
    Kita tyrimų grupė, kurią sudarė JAV, Indonezijos ir Australijos mokslininkai, keliavo miglų supamais Fodžos kalnais Naujosios Gvinėjos salos dalies šiaurės vakaruose. Tyrinėtojai praleido beveik mėnesį, aprašinėdami gyvūniją ir augmeniją. Mokslininkų komanda užfiksavo nežinomų drugelių, varlių ir daugybę įspūdingų augalų, tarp kurių buvo penkios naujos palmės ir didžiulis rododendras. Tyrinėtojai aptiko medumi mintantį paukštį su ryškiai oranžine dėme ant galvos, kuris iki tol buvo mokslui nežinomas. Tai pirmoji paukščių rūšis, atrasta Papua saloje po daugiau kaip 60 metų pertraukos. Tyrinėtojai taip pat atskleidė ir didžiulę ornitologinę paslaptį - Berlepšo rojaus paukščio gimtinės vietą. Pirmą kartą ši paukščių rūšis buvo aprašyta XIX amžiuje pagal pavyzdžius, surinktus vietinių medžiotojų iš nežinomos vietovės Naujojoje Gvinėjoje. Grupė užfiksavo auksaspalvę medžiais laipiojančią kengūrą, apie kurią anksčiau manyta, kad ji buvo beveik beišnykstanti dėl medžiojimo. Dvi ilgasnapės echidnos, pirmykščiai kiaušinius dedantys žinduoliai leido mokslininkams imti juos į rankas ir neštis į stovyklą, kad galėtų geriau ištyrinėti. Ekspediciją 2005 metų gruodžio mėnesį suorganizavo JAV įsteigta "Conservation International" organizacija kartu su Indonezijos mokslų institutu.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-02-20    Å unys ir katės serga „paukščių gripu“
     
     ÄŒekų biologas Jaroslavas Petras pranešė, kad paukščių gripu gali užsikrėsti taip pat Å¡unys bei katės.
    Savo teiginius mokslininkas grindžia straipsniais, kuriuos išspausdino prestižinis žurnalas “Nature”. Jaroslavo Petro teigimu, Tailando mokslininkai ištyrė daugiau nei 600 benamiš šunų, iš kurių daugiau nei šimtas buvo infekuoti „paukščių gripo“ virusu. Virusu taip pat buvo užsikrėtusios ir 8 iš 110 ištirtų kačių.
    Vokiečių laikraštis „Die presse“ rašo, kad kačių užsikrėtimo faktas buvo aptiktas visai atsitiktinai. Viename iš Tailando zoologijos sodų 2004 metais tigrus ir leopardus šėrė žalia vištiena, kuri, kaip išaiškėjo vėliau, buvo užkrėsta H5N1 virusu. Laukiniai gyvūnai ne tik patys susirgo, bet ir apkrėtė kitus savo gentainius.
    Olandijos mokslininkai irgi patvirtino, kad naminėms katėms taip pat gręsia pavojus užsikrėsti paukščių gripu.
    Ekspertai teigia, kad pagrindinis paukščių gripo pavojus Europoje iškils 2006 metų kovo pabaigoje, kai prasidės iš Afrikos parskrendančių paukščių migracija.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-02-19    Pirmykščiai žmonės vaikÅ¡tant lankstė kelius į vidų
     
     Å iaurės Ilinojaus universiteto ir Arizonos (JAV) valstybinio universiteto antropologai iÅ¡analizavo penkių įvairių rÅ«Å¡ių žmogaus pirmtakų iÅ¡kastas pėdos ir kulkÅ¡nio kaulų liekanas. Jie nustatė, kad vaikščiojimo maniera per milijonus evoliucijos metų iÅ¡ esmės pakito. Australopitekų kulkÅ¡nio anatomijos tyrimai parodė, kad vaikÅ¡tant jie lankstė kelius ne tik į priekį, bet ir į vidų.
    Australopitekai, priklausę artimiausiai žmogaus evoliucijos šakai, gyveno Afrikos teritorijoje prieš 1,4 - 2,5 milijonų metų. Jie turėjo stambius dantis ir ryškius veido bruožus. Mokslininkai ištyrė, kad jų eisena taip pat turėjo savų ypatumų. Australopitekai vaikščiojo gana tiesiai, bet jų vaikščiojimo maniera iš esmės skyrėsi nuo tos, kuri yra būdinga šiuolaikiniam žmogui. Visą savo svorį jie koncentravo ne į pėdą, o į kojos keltį. Jų kulkšnis nebuvo toks judrus, kaip šiuolaikinio žmogaus.
    Å altinis: Physorg.com
     
     
    2006-02-18    ViÅ¡tienos sriuba gydo nuo perÅ¡alimo ligų
     
     JAV mokslininkai pabandė iÅ¡tirti sriubos gydomąjį poveikį laboratorijoje ir įsitikino, kad ji iÅ¡ tiesų gali malÅ¡inti uždegiminius procesus bei veiksmingai slopinti virusinių infekcijų simptomus. Mokslininkų tyrimo objektas buvo ne tik viÅ¡tiena, bet ir į sriubą dedamos daržovės – svogÅ«nai, bulvės, morkos, salierai, petražolės. PaaiÅ¡kėjo, kad skystoji sriubos dalis stabdė tam tikrų medžiagų, kurios prieÅ¡ tai buvo sukėlusios virÅ¡utinių kvėpavimo takų gleivinės pabrinkimą ir uždegimą, judėjimą. KarÅ¡ti sriubos garai taip pat veikia ligonio organizmą: slopina temperatÅ«rai jautrių slogos sukėlėjų judėjimą. IÅ¡sausėjusi nosies bei kvėpavimo takų gleivinė nuo garų ir skysčių sudrėksta – taip padaugėja slogos sekreto, palengvėja kosulys.
    Kai kurie mokslininkai papildomai nurodo, kad vištienoje yra cinko, kuris irgi stiprina imuninę sistemą, tačiau kai kurie su jais nesutinka. Pastarųjų manymu, vištienoje cinko yra daug mažiau nei jautienoje – tuo vadovaujantis, ligoniams reikėtų rekomenduoti suvalgyti sultingą jautienos kepsnį.
    Svarbų vaidmenį sergant atlieka ir žmogaus dvasinė būklė. Vištienos sriubos kvapas daugumai sukelia prisiminimus apie rūpestingą slaugą vaikystėje.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-02-17    Å½mogaus kÅ«ne gyvenantys parazitai gali daryti įtaką jo elgesiui?
     
     Oksfordo universiteto mokslininkai aptiko, kad paplitęs parazitas toksoplazma gali daryti įtaką savo Å¡eimininkų elgesiui. Tyrimų eigoje iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad žiurkės, kurių smegenys yra pažeistos toksoplazmomis, siekia to, kad jas suėstų katės, kurios yra galutiniai „toksoplazmos „šeimininkai“. Jei sveikos žiurkės paniÅ¡kai bijo priartėti prie kačių Å¡lapimu pažymėtų vietų, tai žiurkės, turinčios parazitų, praranda šį apsauginį mechanizmą ir, prieÅ¡ingai, jas traukia Å¡is kvapas. Taip pat ir parazituojantys upių žuvų kÅ«nuose mikroorganizmai verčia jas Å¡okinėti iÅ¡ vandens ir tuomet jos tampa lengvu paukščių grobiu. O gyvenantys žioguose parazitai verčia juos Å¡okinėti į vandenį, kur parazitas gali iÅ¡eiti iÅ¡ savo Å¡eimininko ir pratęsti savo gyvenimo ciklą.
    Medikai ėmė svarstyti: jei parazitai taip keičia gyvūnų elgesį, ar jie gali būti pavojingi žmogui? Gydytojas Fullero Torri iš Stenlio medicinos tyrimų instituto nustatė, kad tarp užsikrėtimo toksoplazmomis ir žmogaus šizofrenijos vystymosi egzistuoja glaudus ryšys. Be to, remiantis statistika, nėščios moterys, pas kurias nustatytas padidėjęs antitelių toksoplazmoms kiekis, dažniau gimdo turinčius polinkį į šizofreniją vaikus.
    Gydytojas Džoana Vebster iš Londono Imperial College paskelbė, kad vienareikšmiškai teigti, jog užsikrėtimas šiais parazitais būtinai paskatins šizofrenijos išsivystymą, tačiau tam tikrais atvejais tai vis dėlto įvyksta.
    Nustatyta, kad beveik pusė visų Žemės gyventojų yra infekuoti toksoplazmomis, nors susirgimo paūmėjimas įvyksta gana retai.
    Å altinis: livescience.com
     
     
    2006-02-16    Mokslininkai nustatė, kad dujų Å¡altiniu gali tapti žolė
     
     Kinijos mokslininkai atrado revoliucinį dujų gavimo bÅ«dą. Remiantis jų tyrimų rezultatais, visiÅ¡kai įmanoma yra tikėtis, kad Å¡iems tikslams gali pasitarnauti žolė Spartina gracinis, kuri yra paplitusi Kinijoje.
    Šangongo universiteto ir kitų mokslinių centrų mokslininkai priėjo išvados, kad visiškai yra įmanoma esančius Spartina gracinis žolėje anglį ir vandenilį paversti dujomis. Gautas dujas bus galima naudoti buitiniams tikslams ir energijos gavimui.
    Spartina gracinis buvo atvežta į Kiniją septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jos dėka planuota sutvirtinti šlaitus ir kranto liniją, tačiau žolė išviso ir laikui bėgant virto piktžole.
    Atlikus daugybę tyrimų tapo aišku, kad iš vieno kilogramo Spartina gracilis galima gauti iki dviejų kubinių metrų dujų. Šio kiekio visiškai pakanka pagaminti vienam kilovatui energijos. Remiantis Kinijos mokslininkų apskaičiavimais, jei būtų panaudotas visas turimas žolės kiekis, jis siekia apie 3,3 milijonų hektarų plotą, galima gauti nuo 50 iki 75 milijardų kilovatų energijos.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-02-15    Nuo mirtinos H5N1 paukščių gripo viruso atmainos mokslininkai pagamino vakciną, kuri apsaugojo laboratorines peles
     
     Atlantoje įsikÅ«rusio Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) daktaras Suryaprakashas Sambhara sakė, kad naujoji vakcina gali bÅ«ti gaminama daug sparčiau, nei įprastinės, ir galima paruoÅ¡ti pakankamai dozių, kad bÅ«tų apsaugoti visi žmonės, kuriems kyla grėsmė užsikrėsti virusu. Vakcina taip pat veiksminga nuo naujų gripo atmainų ir nereikia vartoti priedų imuninės sistemos reakcijai stiprinti.
    Mokslininkai baiminasi, kad gali atsirasti nauja neatpažįstama paukščių viruso atmaina, galinti sukelti pandemiją. Taip pat bijoma, jog H5N1 gali mutuoti ir perduodamas žmogaus žmogui sparčiai bei lengvai išplisti. Pasak specialistų, naujos vakcinos tyrimai dar užtruks apie pusę metų, tačiau mokslininkai ieško būdų jiems paspartinti. Skeptiškiau nusiteikę medikai tvirtina, kad naująją vakciną veiksmingai bus galima naudoti tik po trejų ar ketverių metų.
    Prieš porą savaičių Rusijos tyrėjai pranešė išradę vakciną, nuo paukščių gripo apsaugančią vištas, tačiau ji taip pat dar tik aprobuojama.
    Prasidėjus paukščių gripo pandemijai lengvai ir sparčiai gaminamos vakcinos sukūrimas yra didžiausia viltis išsaugoti milijonus gyvybių. Kol kas virusas pasiglemžė 85 žmonių gyvybes.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-02-14    Naujoji technologija įgalins padidinti kietųjų diskų talpą
     
     
    Korporacija Seagate Technology LLC pradėjo pardavinėti nešiojamuosius kompiuterius, kurių kietieji diskai talpina žymiai daugiau informacijos. Tai svarus indėlis, siekiant tobulinti atminties įrenginius. Seagate naudojama naujoji technologija leidžia duomenis kietuosiuose diskuose dėstyti ne horizontalia tvarka, tačiau vertikaliai, taip išvengiant galimo duomenų sujaukimo.
    Nuo 1956 metų, pradėjus gaminti pirmuosius kietuosius diskus, juose duomenys buvo talpinami plokščiose besisukančiose plokštelėse, o talpai padindinti buvo mažinamas įsimagnetinančių dalelių, informacijos kaupiklių, skaičius
    Tačiau kai kurioms tvarkyklėms jau viršijant 500 gigabaitų talpą, iniatiūrizacija praktiškai pasiekė savo galimybių ribas. Todėl dar labiau mažinant įsimagnetinančių dalelių dydį, jos gali pradėti veikti viena kitos magnetinę būseną, o tai gresia duomenų sugadinimu.
    Tuo tarpu išdėstant duomenis vertikaliai, arba statmenai, galima padidinti atminties talpą, išnaudojant atsilaisvinusį plotą. Tyrimų kompanijos TrendFocus viceprezidentas pripažino, kad tai viena didžiausių naujovių šiuo metu naudojamų gamintojų. Tai keičia ne tik supratimą, bet ir gaminimo priemones.
    Naujoji Seagate tvarkyklė „Momentus 5400,3“ leidžia pasiūlyti vartotojams nešiojamuosius kompiuterius, kurių talpa padidėjo nuo 120 iki 160 gigabaitų. Ši technologija bus pritaikyta ir 1 colio portatyvinių diskasukių bei 3.5 colio stacionarių kompiuterių diskų gamyboje. Vykusioje Vartotojų elektronikos parodoje Toshiba taip pat paskelbė pradedanti diegti naująją „statmeną“ duomenų įrašymo technologiją savo 1.8 colių tvarkyklėse. Tikimasi, kad ši technologija per ateinančius tris – penkis metus leis padidinti kietųjų diskų talpą maždaug penkis kartus.
    Å altinis: www.cbsnews.com
     
     
    2006-02-13    Popiežiaus įsitikinimu mokslas nekelia pavojaus tikėjimui
     
     XX amžiuje mokslas padarė tokią didelę pažangą, kad žmonėms kartais gali atrodyti keista, kaip tai suderinama su krikščionių tikėjimu, penktadienį sakė popiežius Benediktas XVI. Tačiau mokslas ir religija vienas kitam neprieÅ¡tarauja, tad krikščionys neturėtų baimintis ir galėtų pamėginti suprasti, kad aiÅ¡kindamiesi gyvybės Žemėje paslaptį padeda vieni kitiems, Vatikano doktrinos kongregacijoje kalbėjo popiežius. Popiežius pažymėjo, kad mokslo ir religijos dialogas iÅ¡ tikro padėtų tinkintiesiems "tikėjime į Dievą" įžvelgti "logiką", kad bažnyčiai nereikėtų baimintis iÅ¡Å¡Å«kio sutaikinti tikėjimą ir protą, nes Dievas "iÅ¡ tikrųjų yra visos kÅ«rinijos ir visos istorijos VieÅ¡pats".
    Popiežius savo mintis dėstė kaip tik tuo metu, kai pasaulyje, daugiausia Jungtinėse Valstijose, vyksta karštos diskusijos tarp kreacionizmo ir evoliucijos šalininkų. Pensilvanijos teismas gruodžio mėnesį nusprendė, kad dieviškojo žmogaus sukūrimo teorijos negalima dėstyti mokykloje kaip mokslinės disciplinos.
    Neseniai Bažnyčia atsiribojo nuo krikščionių fundamentalistų, kurie nori uždrausti dėstyti Darwino evoliucijos teoriją.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-02-12    Å unys gali užuosti mažiausiai dvi vėžio rÅ«Å¡is
     
     Kalifornijos mokslininkai pranešė apie sensacingus pasiekimus – keturkojai sugeba užuosti mažiausiai dvi vėžio rÅ«Å¡is.
    Mokslininkai tris savaites penkis šunis mokė atpažinti sveikų ir sergančių vėžiu žmonių iškvėpto oro mėginius. Tada keturkojai turėjo pademonstruoti, ką išmoko – prieš juos stovėjo 83 sveiki žmonės ir 86 sergantys vėžiu (55 – plaučių ir 31 – krūties). Rezultatai buvo neįtikėtini – pagal mėginius šunys atpažino net 99 proc. plaučių vėžio ir 88 proc. krūties vėžio atvejų. Keturkojai sugebėjo užuosti ligas net esant ankstyviausiai stadijai. Vos 2 proc. sveikų žmonių klaidingai buvo identifikuoti kaip sergantys. Mokslininkai tvirtina, kad toks tikslumas beveik prilygsta medikų diagnozėms, nustatomoms pagal kompiuterinę tomografiją ar rentgeno nuotraukas.
    Dar 1989 m. JAV mokslininkai žurnale „Lancet“ rašė, kad šunų uoslė gali pasitarnauti nustatant odos vėžį. 2004 m. jų kolegos iš Didžiosios Britanijos „Amersham“ ligoninės pareiškė išmokę šunis nustatyti sergančius pūslės vėžiu pagal šlapimo kvapą. Deja, šio metodo patikimumas tesiekė vos 41 procentą.
    Šia linkme dirba ir Italijos mokslininkai, kurie bando sukurti „elektroninę nosį“. Jos sensoriai pagaminti iš kvarco kristalų, kurių natūralus vibravimas kinta esant tam tikriems kvapams. Jeigu šis metodas pasitvirtins, be vėžio bus galima diagnozuoti ir kitas ligas – kepenų ciroze ir plaučių ligomis sergančių žmonių iškvepiamas oras taip pat turi specifinį kvapą.
    Å altinis: www.derstandart.at
     
     
    2006-02-11    Egipto Karalių slėnyje aptikta dar neiÅ¡tirta kapavietė
     
     Egipto Karalių slėnyje amerikiečių mokslininkai aptiko dar nepaliestą kapavietę, kuri yra pirmasis toks radinys nuo 1922 metų, kai čia buvo rastas Tutanchamono kapas, pranešė archeologai. Neliestuose kapavietės sarkofaguose gulėjo penkios ar Å¡eÅ¡ios mumijos iÅ¡ vėlyvojo XVIII dinastijos periodo (1567 - 1320 m. pr.m.e.), maždaug to paties laikmečio, kai gyveno Tutanchamonas. Kapavietė, esanti už penkių kilometrų nuo Tutanchamono kapo, buvo padengta darbininkų trobelių griuvėsiais iÅ¡ artimesnės XIX dinastijos. Tačiau archeologai teigia, kad naujai atrastos mumijos gali ir nebÅ«ti valdovų kÅ«nai.
    Vyriausybės Aukščiausiosios istorinio paveldo tarybos pranešime teigiama, jog kapavietę rado JAV Memfio universiteto mokslininkų komanda.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-02-10    Andromedos satelitinės galaktikos yra iÅ¡sidėsčiusios plokÅ¡tumoje
     
     Astronomai Eva Grebel ir Andrew Koch iÅ¡ Bazelio universiteto (Å veicarija), naudodamiesi Hubble kosminiu teleskopu, padarė įdomų atradimą - pasirodė, kad net 9 iÅ¡ 14 netoli Andromedos esančių mažųjų galaktikų yra iÅ¡sidėsčiusios vienoje plokÅ¡tumoje. Andromedos galaktika yra nutolusi nuo Žemės 2,5 milijonų Å¡viesmečių ir yra artimiausia spiralinė galaktika Paukščių Takui. Å i plokÅ¡tuma yra beveik 52 tÅ«kstančių Å¡viesmečių dydžio ir yra statmena Andromedos galaktikos plokÅ¡tumai, kurioje sukasi Andromedos žvaigždės. Net 80% Andromedos satelitinių galaktikų masės yra Å¡ioje plokÅ¡tumoje, ir to tradicinės galaktikų formavimosi teorijos negali paaiÅ¡kinti.
    Jau aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje buvo surasta, kad Paukščių Takas turi dvi panašias plokštumas, kuriose išsidėsčiusios jo satelitinės galaktikos, bet tuomet nebuvo daugiau duomenų, kurie būtų leidę daryti prielaidas ar tai koks nors galaktikų susidarymo dėsningumas ar tiesiog statistiškai įmanomas atsitiktinumas.
    Eva Grebel nuomone, jei pasirodytų, kad tokios plokštumų yra ir dar prie kitų galaktikų, tai patvirtintų mums dar nežinomus galaktikų formavimosi kosminius procesus. Kol kas mokslininkai siūlo dvi hipotezes. Viena iš jų pavadinta kosminiu kanibalizmu: gal būt Andromeda įsiurbė netoli buvusią kitą galaktiką, tačiau ne visiškai, o jos likučiai suformavo satelitines nykštukines galaktikas, o jos galėjo išsilaikyti savo buvusios galaktikos orbitoje, taigi išlikti toje pačioje plokštumoje. Pradiniai kompiuterinio modeliavimo rezultatai patvirtina tokią galimybę, tačiau dar reikia surinkti tikslesnius duomenis apie satelitinių galaktikų orbitas, kas yra sudėtinga dėl ypatingai didelių atstumų ir gali užtrukti kelis metus. Kita, egzotiškesnė hipotezė – šios mažosios galaktikos yra įkliuvusios į juodosios materijos srautą, tekantį tarp dviejų masyvių objektų. Plokštuma, kurioje ir yra šios galaktikos, kaip tik ir remiasi į du tokius objektus – spiralinę galaktiką M33, esančią už 0,7 milijono šviesmečių nuo Andromedos ir maždaug 30-ies galaktikų sankaupą už 11 milijonų šviesmečių. Gal būt nykštukinės galaktikos pakliuvo į jų gravitacinę įtaką, ir todėl išsirikiavo vienoje didelėje plokštumoje.
    Tačiau mokslininkė pabrėžė, kad kol kas nėra įrodymų, kad kuri nors teorija teisinga, galbūt galaktikos taip išsidėstė ir atsitiktinai arba dėl kokių nors kitų, kol kas visiškai nenumanomų priežasčių.
    Å altinis: msnbc.msn.com
     
     
    2006-02-09    Insulto profilaktikai - vaisiai ir daržovės
     
     Mokslininkai nustatė, kad vaisiai ir daržovės kasdieniame meniu gali gerokai sumažinti insulto riziką. 3-5 porcijos per dieną Å¡ią, riziką sumažina 11 proc. Kas obuolius, kriauÅ¡es ar morkas į savo racioną įtraukia daugiau nei penkis kartus per dieną, bÅ«ti iÅ¡tiktam insulto rizikuoja 26 proc. mažiau. Feng He vadovaujami Londono universiteto mokslininkai Å¡ių iÅ¡vadų priėjo apibendrinę aÅ¡tuonių studijų, kuriose dalyvavo 260 tÅ«kstančių žmonių, rezultatus.
    Pramoninių šalių gyventojai šiuo metu vidutiniškai per dieną suvalgo maždaug tris porcijas vaisių ir daržovių. Keli papildomi bananai ar ridikėliai, anot mokslininkų, gali padėti užkirsti kelią daugybei mirties ir invalidumo atvejų.
    Insultas daugelyje išsivysčiusių valstybių yra trečia pagal dažnumą mirties ir invalidumo priežastis. F.He mano, kad tokia mityba sumažintų ir kitų širdies ligų bei kai kurių vėžio rūšių riziką. Jis taip pat pažymi, kad pirmiausia vaikai turi būti pratinami sveikai maitintis, kad ateityje išvengtų chroniškų ligų.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-02-08    Tamsioji materija pirmąkart įvertinta ir skaitiÅ¡kai
     
     Mokslas yra sukaupęs nemažai žinių apie tai, kas vadinama barionine medžiaga – tai yra normalioji medžiaga, iÅ¡ kurios sudarytos žvaigždės, planetos ir žmonės. Bet iki Å¡iol mokslui nepavyksta iÅ¡siaiÅ¡kinti kas iÅ¡ tikrųjų yra ta pagrindinė medžiaga, iÅ¡ kurios sudarytas kosmosas. Astronomai tiesiogiai negali stebėti tamsiosios materijos, nes ji neskleidžia Å¡viesos ar spinduliavimo. Kai kuriais stebėjimais nustatyta, kad tamsiajai materijai reikia priskirti apie 95 proc. visos kosminės materijos masės.
    Kembridžo Astronomijos instituto (D.Britanija) mokslininkų grupė galų gale sugebėjo nustatyti šios tamsiosios materijos išsidėstymo erdvėje ribas ir išmatuoti jos „temperatūrą“. Mokslininkai tyrė 12 nykštukinių galaktikų, kurios yra greta mūsiškės Paukščių Tako galaktikos. Pasinaudodami pačiais didžiausiais pasaulio teleskopais, taip pat ir Labai dideliu teleskopu (Very Large Telescope - VLT), esančiu Čilėje, mokslininkai sudarė detalius trimačius galaktikų žemėlapius. Pagal žvaigždžių judėjimą šiose galaktikose mokslininkai sugebėjo kiekybiškai nustatyti tamsiosios materijos įtaką joms bei labai tiksliai išmatuoti šios paslaptingos materijos masę. Atlikus 7000 atskirų matavimų mokslininkai galėjo pareikšti, kad tirtose galaktikose tamsiosios materijos yra 400 kartų daugiau nei matomos materijos.
    Tamsiosios materijos dalelių greitis yra labai stebinantis. Dabartinės teorijos prognozavo, kad tamsiosios materijos dalelės bus labai šaltos ir judės po kelis milimetrus per sekundę. Tačiau pastarieji stebėjimai rodo, kad šios dalelės iš tikrųjų turėtų būti gana šiltos – apie 10 000 laipsnių.
    Kembridžo mokslininkų pastangos pateikė ir papildomą, nepriklausomą rezultatą: detalus nykštukinių galaktikų tyrimas mokslininkams padėjo tiksliau nei bet kada iki šiol pasverti mūsų pačių galaktiką.
    Kembridžo universiteto mokslininkai tikisi šią savaitę pirmuosius savo mokslinio darbo rezultatus pateikti pirmaujančiam astrofizikos žurnalui.
    Å altinis: news.bbc.co.uk
     
     
    2006-02-07    Lietuvos mokslininkai ir verslininkai kviečiami vykdyti eksperimentus kosmose
     
     Europos kosmoso agentÅ«ra (EKA) iki balandžio vidurio Lietuvos mokslininkus ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovus kviečia pateikti projektus eksperimentams kosmose Tarptautinėje kosminėje stotyje. Europos Komisijos lėšomis bus padengta 100 proc. iÅ¡laidų mokslininkų tyrimams ir 50 proc. iÅ¡laidų verslo įmonių tyrimams.
    Apie galimybes kosmose vykdyti eksperimentus, išmėginti medžiagas, maisto produktus, technologijas ir t.t. EKA atstovai aiškino Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtame seminare, kuris susilaukė menko verslininkų ir kiek didesnio mokslininkų dėmesio.
    Tarptautinė kosminė stotis – bendradarbiavimo programa tarp Europos, JAV, Rusijos, Kanados ir Japonijos, kurioje bendrai naudojama ir tobulinama kosminė stotis 400 km aukštyje virš Žemės paviršiaus. Tarptautinėje kosminėje stotyje galima vykdyti eksperimentus nesvarumo būklėje.
    Europos Komisijos remiamas EKA projektas sudaro galimybes eksperimentus vykdyti Europos Sąjungos narėms (ES), kurios nebūtinai yra pačios EKA narės, tarkime Lietuvai. Be to, pirmenybė parenkant projektus, EKA atstovų teigimu, suteikiama naujoms ES narėms – Lietuvai, Latvijai, Estijai ir t.t. bei dviem narystės artimiausiu metu į ES įsijungsiančioms šalims – Rumunijai ir Bulgarijai.
    Projektai bus vertinami šių metų liepą, laimėtojai informuojami rugsėjį, sutartys pasirašomos gruodį, projektai realizuojami iki 2009 metų pabaigos.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-02-06    Evoliucinė mįslė: vorų nuoduose ir bakterijose – vienodi toksinai
     
     Mokslininkai biologai iÅ¡ Lewis & Clark koledžo bei Arizonos universiteto (abu JAV) rado įrodymų, kad senų senovėje tarp visiÅ¡kai nepanaÅ¡ių organizmų – vorų ir bakterijų – įvyko toksino pernaÅ¡a. Bet iki Å¡iol nenustatyta kokiu bÅ«du Å¡is toksinas pateko iÅ¡ vieno organizmo į kitą. Mokslininkų darbas apraÅ¡ytas Å¡io mėnesio žurnalo „Bioinformatics“ numeryje.
    Tirtas toksinas randamas tik kai kurių Sicariidae šeimos vorų nuodų kokteilyje ir kai kuriose korinebakterijose. Vorų toksinai įkandimo vietoje sukelia audinių nekrozę. Bakterijos fermose gyvenantiems gyvūnams sukelia įvairias ligas.
    Yra grupė vorų su unikaliu toksinu, kuris taip pat egzistuoja ir už gyvūnų karalystės ribų, vien tik šiose konkrečiose bakterijose. Toks paplitimo pobūdis verčia manyti, kad galimas paaiškinimas yra lateralinės genų pernašos tikimybė. Lateralinė genų pernaša – tai genų perėjimas iš vieno giminystės ryšiais nesusijusio organizmo į kitą. Jo priešingybė būtų vertikalusis genų perdavimas, kai iš tėvų genai pereina jų palikuonims.
    Vis dar neatsakyta į klausimą, ar šis nuodo fermentas tarp rūšių peršoko iš voro į bakteriją, ar iš bakterijos į vorą. Bet kuriuo atveju šio mediciniškai svarbaus toksino buvimas vienoje organizmų grupėje tikriausiai yra pernašos iš kitos organizmų grupės rezultatas. Žinant šio struktūrinio motyvo svarbą toksino aktyvumui galima būtų palengvinti šios šeimos vorų įkandimų gydymą.
    Å altinis: www.eurekalert.org
     
     
    2006-02-05    RÅ«kant iÅ¡kyla rizika apakti
     
     RÅ«kantys žmonės puikiai žino, kad rÅ«kymas sukelia plaučių vėžį. Tuo tarpu pasaulio mokslininkai, atlikę 17 moksliniu studijų, įrodė, jog egzistuoja labai stiprus ryÅ¡ys tarp rÅ«kymo ir amžinės geltonosios dėmės degeneracijos - apakimo. Naujausi Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad tik 7 proc.žmonių žino, jog egzistuoja tokia liga kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Tačiau tik 4 iÅ¡ 10 žmonių žinojo, kad rÅ«kymas yra viena iÅ¡ amžinės geltonosios dėmės degeneracijos priežasčių. Tuo tarpu septyni iÅ¡ deÅ¡imties rÅ«kančiųjų teigė, kad mestų rÅ«kyti, jei žinotų, kad dėl rÅ«kymo ateityje gali apakti. Teigiama, kad rÅ«kymas dvigubai padidina galimybę senatvėje netekti regėjimo. Kaip tiesiogiai akies geltonąją dėmę veikia rÅ«kymas, nėra tiksliai aiÅ¡ku. Galvojama, kad dėl tabako susiaurėja smulkiausios akies tinklainės kraujagyslės ir akis blogai aprÅ«pinama krauju, be to, toksinės medžiagos žalingai veikia ląsteles, kurios atsakingos už gerą tinklainės darbą.
    BBC neseniai paskelbė: tyrimai rodo, kad net pasyvus rūkymas didina vienos dažniausiai pasitaikančių apakimo priežasčių riziką. Kembridžo universiteto mokslininkų grupė ištyrė rūkymo įtaką su amžiumi susijusiai tinklainės degeneracijai. Nustatyta, kad pagyvenus penkerius metus su rūkaliumi šios ligos rizika padvigubėja, o nuolatos gyvenant - patrigubėja. Mokslininkai teigia, kad tai rimta priežastis uždrausti rūkyti viešose vietose ir darbovietėse. Tyrimais patvirtinta, kad rūkymas kenkia regėjimui, o atliekant šį tyrimą gauta aiškių įrodymų, kad pasyvus rūkymas gali turėti panašių rezultatų.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-02-04    Elektromagnetinis laukas gali bÅ«ti vėžio sukėlėjas
     
     Skleidžiančių elektromagnetines bangas antenų kaimynystės specialistai pataria vengti, nes jos neigiamai veikia žmogaus organizmą. Ypač kenksmingas tiesioginis elektromagnetinis laukas, galintis sukelti ir vėžinius susirgimus. Nuolat dirbant tokioje aplinkoje galimi centrinės nervų sistemos sutrikimai - bendras silpnumas, Å¡irdies ritmo, menstruacinio ciklo ir potencijos sutrikimai. Jeigu elektromagnetinio lauko intensyvumas žemas, Å¡ioje aplinkoje gyvenantiems žmonėms, ypač vaikams, gresia vėžiniai susirgimai.
    Stiprus elektromagnetinis laukas susidaro šalia aukštos įtampos elektros perdavimo linijų. Taip pat šias bangas skleidžia radijo siųstuvai, mobiliųjų telefonų stotys. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šalia jų dirbantiems žmonėms tikimybė susirgti vėžinėmis ligomis padidėja 2-3 kartus.
    Pastebėti lauko sukeliamų sveikatos sutrikimų beveik neįmanoma. Nepasireiškia jokie pirminiai simptomai, galintys įspėti apie ligos pradžią. Atsižvelgiant į tai, vertėtų labiau rūpintis gyvenamąja vieta ir neleisti tiekėjams statyti elektromagnetines bangas skleidžiančių antenų šalia gyvenamųjų pastatų arba ant jų stogų.
    Tvirtinti, kad tokiose vietose gyvenantiems ar dirbantiems žmonėms vėžys - neišvengiamybė, šiuo metu dar negalima. Buvo atliktas ne vienas tyrimas, norint įrodyti neigiamą elektromagnetinio lauko poveikį, tačiau kol kas konkrečių duomenų apie vėžinius susirgimus pateikti negalima. Vieno tyrimo metu gauti rezultatai rodydavo, kad šios bangos sukelia vėžį, tačiau jį pakartojus rezultatai nepasitvirtindavo. Tačiau rizika susirgti šiomis ligomis išlieka, todėl patartina vengti elektromagnetines bangas skleidžiančių antenų kaimynystės. Medžiagų, galinčių prislopinti ar visai sugerti spinduliavimą, nėra.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-02-03    Mėlyna Å¡viesa mažina mieguistumą
     
     Visai neseniai nustatytas faktas apie mÅ«sų regėjimo svarbą: mėlyna Å¡viesa padeda mažinti mieguistumą vidury nakties. Atlikus nedidelį tyrimą su 16 savanorių nustatyta, kad matant trumpųjų bangų, arba mėlyną Å¡viesą, jie tučtuojau atkunta. Tyrimas, finansuotas JAV Nacionalinio Kosmoso biomedicinos tyrimų instituto, iÅ¡samiai apraÅ¡ytas vasario mėnesio žurnalo „Sleep“ numeryje.
    Šis darbas papildo grupę kitų įrodymų, jog žmogaus akis gali matyti ir tokius dalykus, kurių mes sąmoningai negalime suvokti. Kitais tyrimais įrodyta, kad akys pasižymi slaptu sugebėjimu, priklausomai nuo šviesos dirgiklių, kontroliuoti mūsų biologinius laikrodžius, palaikančius stabilų paros ciklą. šis laikrodis mums pasako, kada reikia miegoti, o kada – nubusti.
    Šie atradimai ateityje gali padėti sukurti metodus, padėsiančius išlaikyti naktimis dirbančių vairuotojų, pilotų ir astronautų, o taip pat kitų naktinės pamainos darbuotojų budrumą.
    Å altinis: www.livescience.com
     
     
    2006-02-02    Pelių patinų neuronai padengti storesniu riebaliniu sluoksniu
     
     Robertas Skoffas iÅ¡ Wayne State universiteto Medicinos mokyklos (JAV) su kolegomis aptiko netikėtą skirtumą kai palygino pelių patinų ir patelių baltosios smegenų medžiagos sudėtį. Baltoji smegenų medžiaga sudaryta iÅ¡ nervinių ląstelių jungčių ir jas dengiančio izoliatoriaus mielino, kuris didina signalų tarp ląstelių perdavimo efektyvumą. R.Skoffo vadovaujama grupė pagal molekulines savybes nustatė oligodendrocitų (ląstelių, gaminančių mieliną) tankį pelių patinų ir patelių centrinėje nervų sistemoje. PaaiÅ¡kėjo, kad Å¡ios specializuotos ląstelės maždaug trečdaliu dažnesnės patinų galvos ir nugaros smegenyse. Tie patys skirtumai bÅ«dingi ir senoms, ir jaunoms pelėms, jie nepriklauso nuo atmainos ar rÅ«Å¡ies. Be to, panaÅ¡u, kad patinų oligodendrocitai gyvena ilgiau. Pasak R.Skoffo, oligodendrocitų kaita patelių smegenyse yra dukart aktyvesnė.
    Kol kas priežastys, dėl kurių patinų smegenyse yra daugiau oligodendrocitų (o tai savo ruožtu reiškia ir didesnį mielino kiekį), nėra žinomos. R.Skoffas mano, kad evoliucijos eigoje patinai buvo skatinami gaminti daugiau mielino, kuris gali gerinti nervinių signalų perdavimą tarp smegenų sričių bei trumpesnį reakcijos laiką.
    R.Skoffas sakė, kad šio tyrimo pateikta informacija gali padėti paaiškinti, dėl ko kai kurios žmonių neurologinės ligos vienai lyčiai būdingos labiau nei kitai. Viena iš šių ligų yra išsėtinė sklerozė. Moterys šia liga suserga bemaž dukart dažniau nei vyrai. Sergant šia liga vyksta autoimuninės reakcijos prieš mieliną, todėl nutraukiamos nervinės jungtys, netenkama koordinacijos.
    Å altinis: www.newscientist.com
     
     
    2006-02-01    Stebėtos iki Å¡iol nežinomos sidabro savybės
     
     Floridos valstijos universiteto (JAV) eksperimentinės atominės fizikos profesorius Samas Taboras, vadovaujantis universiteto Superlaidaus greitintuvo laboratorijai, talkino tarptautinei mokslininkų grupei, eksperimentą atlikusiai GSI laboratorijoje DarmÅ¡tate (Vokietija). Eksperimento metu dalelių kolaideryje buvo sukurti cigaro formos sidabro atomai. Mokslininkų nuostabai, Å¡ie atomai pasižymėjo iki Å¡iol neregėtomis radioaktyviojo skilimo savybėmis – jie vienu metu „iÅ¡spjaudavo“ po du laisvus protonus.
    Kaip žinia, radioaktyviojo skilimo metu paprastai išskiriamas vienas iš trijų dalelių tipų: helio branduolys, sudarytas iš dviejų protonų ir dviejų neutronų, elektronas arba fotonas. Egzotiški sukurtieji atomai buvo su mažiau neutronų, nei būtų natūralioje atomo būsenoje. Buvo tikimasi, kad radioaktyviojo skilimo metu tokie atomai protonus išskyrinės po vieną. Bet dviejų susijusių protonų atskilimas iki šiol stebėtas nebuvo. Tai tapo nauja radioaktyvumo forma.
    Mokslininkų atradimai aprašyti vieno iš žinomiausių ir įtakingiausių mokslo žurnalų „Nature“ sausio 19 dienos numeryje. GSI laboratorijoje S.Taboras su kolegomis ploną nikelio folijos plokštelę bombardavo kalcio atomų spinduliu. Dėl to kai kurie kalcio ir nikelio atomų branduoliai susiliejo ir susidarė sidabro atomai su mažesniu nei įprasta neutronų kiekiu. Dauguma šių atomų skilo įprastai, bet kai kurie protonus išskyrinėjo poromis. Neutronų trūkumas sidabro atomo branduolį deformavo taip, kad jie buvo ne rutulio, o storo cigaro formos. Kai kuriais atvejais protonų poros iššokdavo iš to paties cigaro galo, o kartais – iš priešingų. Tačiau visais atvejais protonų išsiskyrimas buvo idealiai sinchroniškas.
    Dabar atliekami eksperimentai su branduoliais, kuriuose yra neutronų perteklius, mokslininkai turi pasistatę bazę, reikalingą tiesioginiams astrofizikai svarbių reakcijų ir branduolių stebėjimams.
    Å altinis: www.eurekalert.org