Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      MOKSLO NAUJIENOS    
     
    2006-03-31    Astronomai patvirtino daugybės panaÅ¡ių į Žemę planetų egzistavimą
     
     Naujosios technologijos giliajame kosmose leido atrasti neįprastą planetą, daugeliu savo parametrų primenančią Žemę. Savo mase ir parametrais ji labiau primena dujų gigantą, tačiau mokslininkai yra įsitikinę, kad pagal daugelį požymių Å¡i planeta yra žemės tipo kietas uolieninis pasaulis. Naujai surasta planeta net trylika kartų didesnė už Žemę ir dėl savo dydžio praminta „Superžeme“. Mokslininkai nustatė, kad panaÅ¡ios planetos yra prie trečdalio visų mÅ«sų Galaktikos žvaigždžių, o anksčiau jų nebuvo įmanoma surasti dėl netobulos žvaigždžių aptikimo įrangos.
    Naujoji planeta gyvena netoli žvaigždės, nutolusios nuo mūsų 9 tūkstančius šviesmečių, link Galaktikos centro. Vienas šviesmetis prilygsta devyniems trilijonams kilometrų, t.y. atstumui, kurį šviesa įveikia per vienerius metus. Nuo savo saulės ši Superžemė yra nutolusi tiek pat, kiek Jupiteris ir Saturnas nuo mūsų Saulės. Tačiau, astronomų nuostabai, naujasis pasaulis yra ne dujų gigantas, o panašus į mūsų planetą gigantas, tik labai šaltas – jos paviršiuje -166 laipsnių (pagal Celcijų).
    Planeta buvo atrasta vykdant astronominį projektą OGLE („Optinio gravitacinio dydžio bandymas“), kai ieškant panašių į Žemę planetų astronomai taikė naują technologiją.
    Mokslininkai yra įsitikinę, kad tokie stambūs uolienų pasauliai yra įprastas reiškinys, o kitų panašių planetų aptikimas – tik laiko klausimas.
    Å altinis: Osvita.org.ua
     
     
    2006-03-30    Mobilieji telefonai bus įkraunami saulės baterijomis
     
     Australijos mokslininkai sukÅ«rė specialias miniatiÅ«rines saulės baterijas, kurios gali bÅ«ti panaudotos mobiliųjų telefonų įkrovimui.
    Naujosios saulės baterijos yra plona plokštelė, kurią sudaro anglies polimerai, pritvirtinta prie stiklinės plokštelės, naudojamos kaip laidininko. Nežiūrint į tai, kad naujųjų saulės baterijų efektyvumas yra gana žemas ir jos gerokai nusileidžia fotogalvaniniams elementams, jos turi visą eilę privalumų: jų gamyba labai ekonomiška, jos mažai sveria. Be to, šios baterijos gali būti naudojamos pagal vartotojų nuožiūrą. Prireikus jos gali būti nuimtos nuo mobiliojo telefono.
    Saulės baterijų dėka mes galėsime įkrauti savo mobiliuosius telefonus gamtoje, biure, svečiuose ir namie be papildomo įkrovėjo.
    Å altinis: Techno-science.net
     
     
    2006-03-29    Suabejota žuvies taukų gydomosiomis savybėmis
     
     Mažiausiai 20 metų gydytojai rekomendavo pacientams valgyti daugiau riebios žuvies, nes buvo manoma, kad ji sumažina Å¡irdies kraujagyslių susirgimų riziką. 2003 metais atliktas tyrimas DART-2 pakeitė šį stereotipą. Jame dalyvavo daugiau nei 3 tÅ«kstančiai vyrų. Gauti rezultatai atskleidė vartojusių žuvies taukus padidėjusį mirtingumą.
    Rytų Anglijos universiteto ir dar aštuonių organizacijų mokslininkai, ištyrę 89 tyrimus apie pagrindinio žuvies taukų komponento omega 3 savybes ir jo įtaką širdies susirgimų prevencijai, neaptiko kokių nors akivaizdžių argumentų, patvirtinančių išskirtines žuvies gydomąsias savybes. Šio fakto nepatvirtino ir naujai atliktas minėtos mokslininkų grupės tyrimas. Buvo prieita vieningos nuomonės, kad nerasta jokių įrodymų, kad omega 3 fats kaip nors veikia bendrą mirtingumo lygį, širdies susirgimus, insultus ir vėžį. Jei ši išvada pasitvirtintų, žuvies taukai užimtų garbingą vietą medicinos prietarų sąraše.
    Tyrimo vadovas Majkas Kneptonas pabrėžė, kad būtina nustatyti, kodėl kai kurie tyrimai nustatė padidėjusią riziką vartojant didelį kiekį riebios žuvies. Yra tikimybė, kad tai susiję su gyvsidabrio koncentracija žuvyje.
    Britanijos širdies fondas, reaguodamas į pastarojo tyrimo rezultatus, liepė tęsti pradėtus tyrimus. Informacinė biologinių papildų tarnyba, atstovaujanti žuvies taukų kapsulių gamintojams, išsakė samprotavimus, kad omega 3 skirtingus žmones veikia įvairiai. Jos atstovai pabrėžė, kad tiksliai atsakyti į šį klausimą gali tik vėlesni tyrimai.
    Å altinis: News.independent.co.uk
     
     
    2006-03-28    Nesugebėjimas skaičiuoti nepaneigia matematinių gabumų
     
     Didžiosios Britanijos neurofiziologas Brajanas Batervorfas iÅ¡ Londono universiteto koledžo (UCL) kartu su bendraautoriais žmogaus smegenyse surado ruožą, kuris kontroliuoja tik skaičių analizę. Jie priėjo iÅ¡vados, kad už operacijas su diskretiniais skaičiais atsakinga „tarpmomens vaga“ (IPS), o „nepertraukiamų“ dydžių veiksmai jos nepaliečia niekaip.
    Faktas, kad aritmetiniai gabumai yra sutelkti IPS viduje, buvo žinomas ir anksčiau, bet tarp matematinių duomenų apdorojimo metodų nebuvo pastebimi jokie skirtumai. Batervorfas priėjo savo išvadų tirdamas sergančius diskalkuliacija – pažeidimu, kuris daro neįmanomą skaičiavimo operaciją mintyse. Tačiau, kaip pažymėjo mokslininkas, galimybė vertinti ir lyginti išlieka, taigi problema negali apimti visų matematinių gebėjimų.
    Mokslininkai bandė nustatyti aktyvųjį ruožą magnetinio rezonansinio smegenų skanavimo metodu (arba fMRI). Eksperimento dalyviams buvo pateikti du atvaizdai, išdažyti žalia ir raudona spalva, ir buvo paprašyta nustatyti, kokios spalvos yra daugiau. Iš pradžių reikėjo išanalizuoti mozaiką iš aiškiai atskirtų tam tikros spalvos kvadratų, vėliau jų kontūrai buvo sulieti. Mokslininkas konstatavo, kad IPS aktyvizuojasi tik pirmuoju atveju, kada tiriamieji galėjo skaičiuoti kvadratus vietoj to, kad juos lygintų, antruoju atveju tokios galimybės jie neturėjo.
    Batervorfas tvirtina, kad nesugebėjimas skaičiuoti nepaneigia matematinių gabumų. Sergančius disleksija galima mokyti skaičiuoti šalutiniu būdu, tik rezultatą jie ir gaus vėliau, nei visi kiti.
    Å altinis: LiveScience.com
     
     
    2006-03-27    Sukurtas naujas bÅ«das patikrinti archeologinių artefaktų tikrumą
     
     Norint atskirti originalą nuo jo falsifikacijos iki pat Å¡iol buvo įmanoma tik paėmus mėginius. Muziejai ir kolekcionieriai Å¡ioms priemonėms prieÅ¡inosi, nes dažniausiai nebuvo įmanoma iÅ¡vengti mechaninių tyrimo objekto pažeidimų, o įprasta rentgeno nuotrauka leisdavo nustatyti tik iÅ¡ kokios medžiagos pagamintas artefaktas.
    Mokslininkai sukūrė naują būdą patikrinti kaip buvo sukurtas tas ar kitas senasis artefaktas, nepažeidžiant jo. Mokslininkų grupės vadovas Franko Rustikeli iš Ankono politechnikos universiteto Marke srityje paaiškino, kad mokslininkai taikė kieto rentgeno spinduliavimo difrakcijos metodą, kurio esmę sudaro tai, kad rentgeno spindulius atspindi objekto kristalai. Šie atspindžiai formuoja sistematizuotą piešinį, leidžiantį gauti informaciją apie artefakto sudėtinių dalių charakteristikas.
    Mokslininkų komanda ištyrė dvi bronzines statulėles, viena jų buvo sukurta Egipte 1070 – 343 m. pr. m. e. laikotarpiu, kita – Etrurijoje tarp 400 ir 300 m. pr. m. e. Gauti difrakcinių matricų skirtumai leido sužinoti daug naujo apie jų struktūrą.
    Ši technologija taip pat suteikia galimybę nustatyti ir artefaktų amžių, lyginant jų difrakcinius piešinius su kitų archeologinių radinių piešiniais bazėje. Tai taip pat padės tiksliau nustatyti falsifikatus.
    Å altinis: New Scientist
     
     
    2006-03-26    Vokiečių mokslininkai pasiekė duomenų perdavimo greičio rekordą
     
     Vokiečių mokslininkai iÅ¡ Heinricho Hertzo instituto, kartu su japonų kompanija Fujitsu, pasiekė duomenų perdavimo greičio rekordą optinio pluoÅ¡to bÅ«du. Eksperimentas buvo baigtas, kai duomenys buvo nusiÅ«sti 160 kilometrų atstumu 2,56 terabitų per sekundę greičiu. Toks duomenų perdavimo greitis prilygsta 60 DVD informacijos perdavimui per vieną sekundę.
    Mokslininkų komandos pasiekimas gerokai pranoksta ankstesnį duomenų perdavimo greičio rekordą 1,2 terabitų per sekundę, kuris buvo pasiektas prieš 5 metus. Šis rekordas buvo pasiektas bendradarbiaujant su kompanija Lucent Technologies Niunbergo (Vokietija) bandymų laboratorijoje.
    Vokiečių mokslininkams priklauso dar du duomenų greičio perdavimo rekordai perduodant duomenis dideliu atstumu - 1,28 terabito per sekundę 240 kilometrų atstumu ir 160 gigabitų per sekundę 4000 kilometrų atstumu.
    Å altinis: Hhi.fraunhofer.de
     
     
    2006-03-25    Japonų mokslininkai atitolino gyvybės Žemėje atsiradimo datą
     
     Tokijo techninio instituto (Japonija) mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Juitiro Ueno, nustatė, kad gyvybė Žemėje užsimezgė mažiausiai prieÅ¡ 3,5 milijardų metų, t.y. 700 milijonų metų anksčiau, nei buvo manoma iki Å¡iol. Geologiniame sluoksnyje, kuris yra datuojamas Å¡iuo periodu, jie surado kvarce glÅ«dintį metaną. Specialistų teigimu, jį pagamino bakterijos, ilgą laiką gyvenusios Å¡iltuose vandenyse okeano dugne.
    Geologinio sluoksnio, kuriame buvo dujų burbulai, amžius siekia apie 3,5 milijardų metų. Atradimas įvyko Vakarų Australijos miesto Pilbaro rajone. Metanas skatina bendros Žemės paviršiaus temperatūros kilimą. Mokslininkai mano, kad būtent jis archėjaus eroje (ji tęsėsi nuo 3,8 mlrd. iki 2,5 mlrd. metų iki mūsų dienų) tapo atšilimo planetoje priežastimi, kada atsirado sąlygos įvairių gyvenimo formų išsivystymui.
    Kad aptiktas metanas yra bakterijų gyvavimo produktas, liudija tai, kad į jo sudėtį įeina anglies izotopas, kurio atominis svoris yra 12. Skirtingai nei anglis 13, šis elementas sutinkamas gyvuosiuose organizmuose.
    Å altinis: Nature
     
     
    2006-03-24    Gripo priežastis – nervų ir imuninės sistemų pažeidimai
     
     Å½mogaus smegenų instituto prie Rusijos mokslų akademijos mokslininkai nustatė, kad atsparumas gripui ir kitoms infekcinėms ligoms priklauso nuo nervų sistemos bÅ«klės. Instituto neuroimunologijos laboratorijos vedėjo Igorio Stoliarovo teigimu, jei smegenys negali „padėti“ imuninei sistemai, žmogus greitai gali užsikrėsti infekciniais susirgimais. Ligonių su pažeista centrine nervų sistema vakcinacija gali tik gerokai komplikuoti ligos eigą. Mokslininkas pabrėžė, kad, remiantis Å¡iuolaikiniais tyrimais, nepaisant radikalių nervų ir imuninės sistemų skirtumų, jie yra tampriai susiję. Taigi gydant imuninę sistemą galima gydyti smegenis ir atvirkščiai.
    Mokslininkai yra įsitikinę, kad šios sąsajos nustatymas padės surasti būdų kaip sustiprinti imunitetą, išvengti daugelio susirgimų, o taip pat ir gripo.
    Å altinis: Regnum.ru
     
     
    2006-03-23    Amerika gamins dirbtinę naftą
     
     Ajovos universiteto bioatstatomų resursų programų skyriaus (Office og Biorenewables Programs) direktorius Robertas Braunas (Robert C. Brown) numato naudoti Å¡iuo metu deginamas medienos ir augalų atliekas dirbtinės naftos sintezei. Atitinkamos technologijos jau egzistuoja, ir yra kompanijų, kurios aktyviai tobulina ir komercializuoja Å¡ias technologijas ir stumia tokius dirbtinius produktus į rinką, pavyzdžiui, firma Ensyn ir visa eilė kitų kompanijų bei institutų.
    Kasmet biomasės gamyba JAV, teoriškai, gali užtikrinti dirbtinės naftos sintezę, prilygstančią vienai trečiajai visai šiuo metu vartojamai šalyje naftai ir tuo pat metu gerokai sumažinti Amerikos priklausomybę nuo juodojo aukso importo.
    Pernelyg nesigilinant į smulkmenas, dirbtinės naftos sintezės pagrindą sudaro paprasčiausias.biomasės įkaitinimas iki 500 laipsnių be deguonies, gautos masės distiliacija ir kondensacija. Sintetinė nafta iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo įprastos, kitokia yra tik jos cheminė sudėtis. Tačiau kur kas svarbiau, Roberto Brauno teigimu, kad techniškai iš šios dirbtinės, arba bionaftos, galima sukurti praktiškai visus produktus, kuriuos šiandien dari iš gamtinės naftos – įvairaus pobūdžio motorų tepalus ir chemikatus.
    Kaip žinia, sintetinis motorų tepalas buvo pagamintas dar Antrojo pasaulinio karo metu Vokietijoje, kada buvo jaučiamas didelis naftos stygius, bet ji buvo labai brangi. Dabar, amerikiečių teigimu, atėjo laikas šio pobūdžio sintezės visiškai rentabilioms ir masinėms technologijoms.
    Å altinis: Membrana.ru
     
     
    2006-03-22    RaÅ¡ytoja iÅ¡rado distancinį autografą
     
     66-ų metų Kanados poetė ir beletristė Margaret Atvud (Margaret Atwood) iÅ¡rado LongPen – sistemą, kuri, neiÅ¡einant iÅ¡ namų, dabar leis jai dalinti skaitytojams autografus ant knygų, esantiems įvairiose pasaulio Å¡alyse.
    Iš esmės, sistema yra senai žinomos technikos kombinacija, kuri buvo taikoma keletoje egzotinių sričių. Kompiuterio ir televizijos kamerų pagalba ponia Atvud galės bendrauti su skaitytojais, esančiais knygyne ar knygų mugėje bet kurioje pasaulio šalyje. Rašytoja skaitytojo prašymą duoti autografą įvykdo interaktyvaus plunksninio displėjaus pagalba (ant displėjaus, kaip ant popieraus lapo, lieka rankos žymė), kuris tinklo pagalba sujungtas su manipuliatoriumi, sinchroniškai kartojančiu parašą ant knygos.
    Savo idėjo įgyvendinimui rašytoja pasitelkė keletą informacinių technologijų specialisų iš Unotchit kompanijos. LongPen sistema kovo pradžioje oficialiai buvo pristatyta Londono knygų mugėje (London Book Fair), o rašytoja iš savo namų Kanadoje turėjo galimybę dalinti savo autografus per okeaną. Daug rašytojų pasmerkė šią Margaret Atvud idėją, nes ji privers atsisakytui gyvų susitikimų su skaitytojais, tačiau Margaret yra įsitikinusi, kad daugeliu atveju LongPen padės jai sutaupyti laiką skrydžiams ir išsaugoti fizines jėgas, tuo pat metu turint galimybę dalinti autografus dideliam kiekiui savo gerbėjų.
    Å altinis: Membrana.ru
     
     
    2006-03-21    Kava saugo kepenis, bet užmuÅ¡a darbingumą
     
     Italijos mokslininkai iÅ¡ Milano universiteto atlikę tyrimą priėjo iÅ¡vados, kad kava apsaugo kepenis nuo įvairių ligų. Jie netgi pradėjo kurti medicinos preparatus, į kurių sudėtį įeina kava. Specialistų teigimu, pastaraisiais metais Italijoje, kurios gyventojai neįsivaizduoja savo dienos be kavos, kepnų ligų skaičius sumažėjo 30 proc.
    Kito tyrimo autoriai iš Didžiosios Britanijos Bristolio universiteto teigia, kad kavos pertrauka neigiamai veikia tarnautojus, o ypač vyrus. Puodelis kavos darbo metu, vietoj laukiamo poveikio nuimti stresą, kaip yra įprasta manyti, mažina darbingumą ir apsunkina kolektyvinį darbą. Išimtį sudaro tik matematikai. Remiantis šio tyrimo duomenimis, kava sustiprina jų gebėjimus spręsti lygtis ir algoritmus. Vienas iš tyrimo autorių Lindsej Senkler pažymi, kad kavos vartojimas darbo metu itin kontrproduktyvus turintiems asmeninių problemų vyrams. Taigi tradicinė pertrauka darbo metu gali virsti bumerangu, paaštrinančiu jau esamą stresą. Idėją atsisakyti kavos pertraukų jau ėmė įgyvendinti Komasko meras.
    Å altinis: Expert.org.ua, Rian.ru
     
     
    2006-03-20    Mokslininkai atrado tris lemÅ«rų rÅ«Å¡is
     
     Tarptautinė mokslininkų komanda aptiko tris naujas lemÅ«rų rÅ«Å¡is. Å ie smulkÅ«s didelėmis akimis gyvÅ«nai yra nykstantys ir aptinkami tik Madagaskare. Unikali salos biosfera vystėsi izoliacijos sąlygomis 165 milijonus metų. To pasekoje Madagaskaras tapo namais žinduoliams, paukščiams ir augalams, kurie kitose planetos vietose nėra aptinkami.
    Tyrimų komandą sudarė Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Madagaskaro mokslininkai. Jie priėjo išvados, kad naujos lemūrų rūšys skiriasi nuo savo gentainių kariotipu – chromosomų morfologinių požymių visuma (dydžiu, forma, sandaros detalėmis, skaičiumi ir t.t.). Buvo ištirti 99 individai, kurie, kaip buvo manoma, yra šiandien žinomų lemūrų rūšių atstovai. Gautas rezultatas byloja, kad 48 lemūrų kariotipai skiriasi. Biologai nustatė, kad savo kariotipo profiliu šie lemūrai priklauso aštuonioms jau žinomoms rūšims. Tačiau genetinė analizė atskleidė, kad Lepilemur ruficaudatus rūšį galima suskirstyti į tris atskiras rūšis, o lemūrai, anksčiau priskirti L. dorsalis rūšiai, iš tiesų sudaro dvi atskiras rūšis. Aptiktos lemūrų rūšys gyvena įvairiose Madagaskaro teritorijose, atskirtose upėmis, bet neturi akivaizdžių morfologinių skirtumų.
    Science.compulnta.ru duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Rusijos mokslininkams pavyko aptikti dar dvi naujas šių žvėrelių rūšis. Viena jų – gigantiški peliniai lmūrai Mirza zaza, kurie turi ilgą pūkuotą uodegą ir lygintini dydžiu su pilkaja vovere. Antroji - Microcebus lehilahytsara arba pelinis Gudmeno lemūras, smulkutis žvėrelis, kiek mažesnis už pelę, su trumpomis apvaliomis ausimis ir balta juosta ant nosies.
    Å altinis: Biomedcentral.com
     
     
    2006-03-19    Vėžį galima aptikti pagal garsą
     
     Mažo įrenginio pagalba, kuris veikia kaip plokÅ¡telių grotuvo adata, amerikiečių mokslininkai dabar gali girdėti garsus, kuriuos sukelia baltymai mielių ląstelių viduje. Jau sukurtas bandomasis instrumento pavyzdys, leisiantis medikams aptikti ligas, tokias kaip vėžys, klausantis garsų pacientų kÅ«nuose.
    Kalifornijos universiteto biochemijos profesorius Džeimsas Džimzevskis pažymėjo, kad tuo būdu jau tiriama širdis. Mokslininkai klausosi garsų ląstelėse atominio jėgos mikroskopo pagalba, bet Džimzevskis teigia, kad tai nėra sėkmingas įrenginio pavadinimas, nes tai nėra mikroskopas, per kurį žiūrima į kažką. Nuo daikto vaizdo pereinama prie jo pojūčio. Įrenginys turi labai aštrų antgalį, kuris yra pritvirtintas prie spyruoklės, kaip plokštelių grotuvo adata. Kada mokslininkai adata prisilietė prie mielių ląstelės, aptiko, kad ląstelės membrana svyruoja girdimu dažniu. Kai jie šias vibracijas pajungė į kompiuterį, galėjo išgirsti garsus. Mokslininkai yra įsitikinę, kad šiuos garsus skleidžia mažyčiai „ląstelių motorai“, t.y. baltymai, kurie gali gabenti maistines ir kitas medžiagas ląstelės viduje ir tuo pat metu vibruoti. Vieno iš atliktų eksperimentų metu mokslininkai ant mielių ląstelės užlašino lašą degtinės – ląstelė „sušuko“. Kito bandymo metu iš ląstelės buvo atimtos visos maistinės medžiagos. Atsakymu tapo „mirties garsas“, traškesys, panašus į praradusio signalą televizoriaus traškesį.
    Pastaruoju metu mokslininkai kuria įrenginį, kuris galės tyrinėti žmogaus ląsteles, kurios yra pernelyg minkštos turimai adatai. Todėl naujajame įrenginyje yra pasitelktas lazeris.
    Å altinis: For-ua.com
     
     
    2006-03-18    MP3 formato kÅ«rėjai skverbiasi į vartotojo smegenis
     
     
    Fraunhoferio kompiuterių dizaino ir programinės įrangos institutas (Fraunhofer Institute for Computer Architecture and Software Technology) išrado įrenginį, leidžiantį kompiuteriui skaityti vartotojo mintis. Jis bus pristatytas 2006 m. kovo mėn. įvyksiančioje CeBit parodoje Hanoveryje.
    Įrenginį sukūrę MP3 formato kūrėjai pavadino „intelektualia spausdinimo mašinėle“ (mental typewriter). Tai daugelio metų vokiečių mokslininkų tyrimų vaisius Brain Computer Interface sistemos srityje (ji leidžia užmegzti tiesioginį ryšį tarp žmogaus ir kompiuterio). Vėliau mokslininkai planuoja sukurti įrenginį, kuris leistų visas mašinos funkcijas valdyti minties pagalba. Pagrindinis kūrėjų uždavinys – padėti invalidams ir paralyžuotiems asmenims bendrauti su juos supančiu pasauliu. Planuojama, kad signalai nuo galvos smegenų eis 128 daviklių pagalba, jie bus pritvirtinti prie vartotojo galvos ir primena elektroencifologramos veikimo principą. Signalai šifruojami ir veikia specialios programinės įrangos dėka. Savarankiško mokymosi funkcija leis mašinoms pagerinti sąveiką su vartotoju, prisiderinti prie jo ir dirbti daug efektyviau.
    Kūrėjai pateikia tokį naujojo įrenginio darbo metodo pavyzdį: iš pradžių vartotojui siūloma pasirinkti raidžių grupes iš ekrano dešinės ir kairės, jos yra pasirenkamos minties pagalba. Po tam tikro laiko vartotojas pasirenka reikalingą jam raidę. Vieno sakinio užrašymas užtruks apie 10 minučių. Kita dabo schema leis dešiniajam smegenų pusrutuliui valdyti kursorių, o kairiajam rinktis reikiamą raidę.
    Mokslininkai tvirtina, kad laikui bėgant pavyks pagaminti labiau kompaktišką informacijos nuskaitymo įrenginį (šiandien visų daviklių nustatymas užtrunka apie pusę valandos), o pati žmogaus ir mašinos sąveika bus greitesnė ir efektyvesnė.
    Å altinis: Popgadget.net
     
     
    2006-03-17    Rusijos mokslininkai atrado naujų Mendelejevo lentelės elementų
     
     AÅ¡tuntojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Branduolys – branduoliniai susidÅ«rimai“, kuri vyko Å¡iomis dienomis Maskvoje, dalyvavo atomų fizikos specialistai iÅ¡ 34 Å¡alių. Joje buvo analizuojama mokslinių tyrimų situacija atominio branduolio srityje, nes atominio branduolio sudėtis – visų materialaus pasaulio medžiagų pagrindas.
    Buvo manoma, kad mūsų Visatą sudaro apie šimtas Periodinės Mendelejevo sistemos atomų, tačiau Rusijos fizikai ištyrė, kad po 105-110 šios lentelės elemento turi egzistuoti stabilių super sunkiųjų atomų srytis. Mokslininkai pristatė naujus 114-ą, 116-ą ir 118-ą Mendelejevo lentelės elementus, kurie buvo atrasti bombarduojant sunkius atomus atominiais branduoliais. Šiems elementams dar nėra duoti pavadinimai, bet jau pradėti tyrinėti jų jonų savybės. Manoma, kad šie super sunkiųjų atomų elementai gali turėti netikėtų savybių, kurios turėjo lemiamos reikšmės Mendelejevo lentelės elementų formavimosi procesui galaktikų formavimosi pradinėje stadijoje, kada esant super aukštoms temperatūroms susidurdavo žvaigždžių materijų sudėtinių dalių atominiai branduoliai.
    Konferencijoje pažymėjo, kad gauti tyrimų rezultatai gerokai išplečia mūsų supratimą apie supantį pasaulį.
    Å altinis: Rian.ru
     
     
    2006-03-16    Tik ne itin stiprus susidÅ«rimas su Žeme galėjo bÅ«ti Mėnulio atsiradimo priežastimi
     
     Japonų astronomai sukÅ«rė jaunos Žemės susidÅ«rimo su stambiu dangaus kÅ«nu, kuris, kaip manoma, tapo Mėnulio susiformavimo priežastimi, modelį. Tapo akivaizdu, kad tik silpnas smÅ«gis, nesukeliantis intensyvaus medžiagos iÅ¡nykimo, galėjo turėti įtakos stambaus palydovo aplinkžemėje orbitoje atsiradimui.
    Kosmogonija – planetų ir palydovų susiformavimo teorija – iki šiol lieka viena iš pačių tamsiausių astronomijos sričių. Itin sunkiai pasiduodančios tyrimams astronomai tradiciškai įvardina protoplanetų masiškus susidūrimus juosiančiame Saulę dujų ir dulkių disko rūke.
    Japonų astronomai iš Nacionalinės astronominės observatorijos Tokijuje atliko Žemės susidūrimo parametrus, kurie tapo Mėnulio susidarymo priežastimi.
    Pati idėja, kad Mėnulis susidarė po susidūrimo, matyt, turi pagrindą. Juk Mėnulis yra palyginti didelis, lyginant jį su Žeme. Protoplanetų periodu negalėjo tiek medžiagos imti suktis apie tokią kuklią planetą, kaip Žemė. O manymas, kad Žemė pasiglemžė nepriklausomą besisukančią aplink Saulę protoplanetą netelpa į dangaus mechanikos sampratą. Taigi prieita išvados, kad iš pradžių medžiaga susikondensavo į vieną planetoidą, o po to įvyko katastrofinis susidūrimas. Įsirėžęs į Protožemę objektas savo apimtimi, greičiausiai, prilygo Marsui. Nuo smūgio didelė medžiagos dalis buvo išmesta į kosmosą, kur jo dalis suformavo aplink Žemę dujų ir dulkių diską. Galų gale, veikiama traukos jėgų, ši medžiaga susikoncentravo ir sudarė palydovą.
    Japonų mokslininkai pasitelkė metodus, kurie paprastai taikomi hidrodinamikoje. Besiformuojantį apie planetą diską suskirstė trimačiu tinklu į daugybę skyrių ir kiekviename iš jų ėmė tirti temperatūrų, tvirtumo ir kitų parametrų pokyčius. Toks požiris leido gana patikimai nustatyti disko evoliuciją 4 paras po susidūrimo laikotarpiu. Per pirmasias 10 valandų po susidūrimo su Žeme objektas, praradęs greitį, veikiamas traukos grįždavo atgal ir visiškai suirdavo susidūrus pakartotinai. Jei nuo smūgių didesnioji medžiagos dalis išnykdavo, tai dujų diske imdavo plisti smūgio banga, kuri lėtino jo sukimąsi. To pasekoje disko medžiaga iškrisdavo atgal į Žemės paviršių ir negalėjo suformuoti orbitoje naujo stambaus palydovo. Bet jei pagrindinė išmetamos medžiagos dalis likdavo skystoje ir tvirtoje fazėje, smūgio banga negalėjo pasklisti po diską, ir orbitoje likdavo gana didelė masė. Mokslininkai mano, kad įvykus bet kokiam susidūrimui, jei jis pakankamai stiprus, kad mažesni objektas sunyktų, didelio pavydovo atsirasti negali.
    Å altinis: NewScientist
     
     
    2006-03-15    TroÅ¡kulys sustiprina skausmą
     
     Skausmo pojÅ«tis žmogaus smegenyse yra pačioje pagrindinėje vietoje ir yra daug intensyvesnis, nei troÅ¡kulys ar alkis. Tačiau jaučiantis troÅ¡kulį visada jaus skausmą stipriau. Tokios iÅ¡vados priėjo australų ir amerikiečių mokslininkų kolektyvas iÅ¡ Melburno universiteto Parkvilyje. Tyrinėdami savanorių reakcijas, jie aptiko, kad smegenyse egzistuoja dvi sritys, atsakingos už organizmui perduodamus iÅ¡orinius pojūčius. Kiekvieną kartą, veikiant įvairiems iÅ¡orinio pasaulio dirgikliams, mÅ«sų smegenys nusprendžia, kokius pojūčius jos turi perduoti nervų galÅ«nėms visų pirma. Ir kai tik kas nors „nėra tvarkoje“, smegenys perduoda signalą visam organizmui. Patys intensyviausi yra fiziologiniai diskomforto pojūčiai – troÅ¡kulys, alkis, temperatÅ«rų veiksniai. Bet skausmo pojÅ«tis mÅ«sų smegenims yra pats svarbiausias – jis yra perduodamas visų pirmiausia, nes skausmas dažnai yra iÅ¡kilusių pavojingų gyvybei situacijų signalas. Jas reikia spręsti nedelsiant. Be to, skausmo pojūčiai, esant vienodiems dirgikliams, gali skirtis vieni nuo kitų. Dažni atvejai, kai veikiami tam tikrų situacijų žmogaus skausmo židinys kinta.
    Atlikę tyrimus mokslininkai nustatė, kad troškulio diskomfortas sustiprina skausmo pojūčius. Jie tikisi, kad jų atradimų rezultatai galės būti pritaikyti praktinėje medicinoje.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-03-14    Europoje bus vieninga elektroninė biblioteka
     
     Daugiau nei Å¡eÅ¡i milijonai elektroninio formato knygų turėtų įeiti į kuriamą ES teritorijoje elektroninę biblioteką.
    Projekto pabaiga numatyta tik 2010 metais, tačiau dar iki jo pabaigos planuojama sujungti 25 ES šalių narių stambiausias bibliotekas į vieną vieningą portalą.
    Numatoma galutinė projekto vertė – 238-298 milijonų eurų. Kiekvienam potencialiam skaitytojui tenka apie 2 eurus. ES teritorijos bibliotekose užregistruota apie 138 mln. skaitytojų.
    Å altinis: Itnews
     
     
    2006-03-13    Paukščių gripo kilmės vieta ir laikas jau nustatyti
     
     Paukščių gripo H5N1 kilmės vieta – pietvakarių Kinija. Pagrindinis jo plėtros mechanizmas – paukščių pervežimas, tačiau kai kuriais atvejais ligos nešėjais gali bÅ«ti ir praskrendantys paukščiai. Å ios iÅ¡vados gautos iÅ¡tyrus deÅ¡imtis tÅ«kstančių genetinių mėginių, paimtų iÅ¡ paukščių per pusantrų metų (2004 m. sausio mėn. - 2005 m. birželio mėn.).
    Yi Guanio grupė iš Šantou (Shantou) universiteto (Kinija) kartu su kolegomis iš Honkongo ištyrė 13 tūkstančių praskrendančių paukščių ir 50 tūkstančių naminių paukščių pietvakarių Kinijos provincijų turguose mėginius. Apie 2 proc. išoriškai sveikų naminių ančių ir žąsų buvo H5N1 viruso nešiotojos. Tarp vištų šis virusas buvo paplitęs gerokai rečiau, bet vis tiek praktiškai kiekvieną mėnesį mokslininkai aptikdavo užsikrėtusių vištų.
    Palyginus su kitomis teritorijomis didžiausias genetines variacijas viruso genoma demonstruoja Guangdongo, Hunanio ir Juanio provincijose. Įvairios viruso versijos sudaro geografinius klasterius. Tačiau visos versijos evoliuciškai kildinamos iš 1996 metų Guangdongo viruso. Visa tai liudija, kad šiame rajone virusas kilo anksčiau, nei kitose vietose ie ne mažiau, kaip prieš 10 metų. Tuo pat metu geografinių klasterių faktas su skirtingomis viruso linijomis liudija tai, kad infekcijos nešėjai retai yra tolimų skrydžių paukščiai. Labiausiai užkratas plinta vežant naminius paukščius iš vienos vietos į kitą.
    Dar viena svarbi šio tyrimo išvada – antikūniai, skirti vienai variacijai (sub-lineage) H5N1, nėra susiję su kitomis jo variacijomis. Tai reiškia, kad efektyvios vakcinos žmonėms ir paukščiams turi būti kuriamos remiantis keliomis H5N1 viruso variacijomis ir nuolat atnaujinamos.
    Å altinis: New Scientist
     
     
    2006-03-12    Mokslininkai atrado Skrato iÅ¡ "Ledynmečio 2" protėvį
     
     Mokslininkai praneÅ¡a, jog atrado plaukiojusio, žuvimi mitusio žinduolio, kuris gyveno Kinijoje prieÅ¡ 164 milijonus metų, fosilijas. GyvÅ«no griaučiai yra apie 50 cm ilgio, jis sveria panaÅ¡iai kaip nedidelė naminė katė. PrieÅ¡ingai nei anksčiau rasti dinozaurų eros žinduolių kaulai ir dantys, Å¡is radinys buvo daug geriau iÅ¡silaikęs. Tai primityviausias žinomas žinduolis, kurio kailis iÅ¡silaikė iki Å¡ių dienų. GyvÅ«nas, kaip ir bebrai, turėjo plačią, žvynais padengtą uodegą, aÅ¡triais dantimis jis ėsdavo mėsą kaip Å«dra, o prie kranto rausdamas tunelius ir Å¡uniuku plaukdamas vandenyje mokslininkams jis priminė ančiasnapį. Netikėtai patiems filmo kÅ«rėjams paaiÅ¡kėjo, jog daugeliui žiÅ«rovų mylimiausias animacinės juostos "Ledynmetis 2: atodrėkis" herojus - giliuką nuolat besivaikantis voverę ir žiurkę primenantis Skratas - tai ne jų fantazijos vaisius.
    Skrato protėvis buvo atrastas dar 2004 m. Liaoningo provincijoje, Kinijoje. Pastaraisiais metais būtent šių vietovių atradimai mokslinikams atskleidė, kokie įvairūs buvo to meto žinduoliai. Tyrinėjimui vadovavęs Nanjingo universiteto profesiorius Ji Qiangas teigia, kad surasti naujo gyvūno griaučiai įrodo, kad Juros periode, kai dominavo dizonaurai, kai kurie žinduoliai užėmė įvairesnes ekologines nišas nei buvo manoma anksčiau.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-03-11    Å viesÅ«s plaukai susiformavo dėl maisto iÅ¡teklių trÅ«kumo
     
     Remiantis Kanados mokslininkų tyrimo duomenimis, vykstant evoliucijai ledynmečio pabaigoje Å iaurės Europos gyventojų plaukai buvo Å¡viesÅ«s, o akys – žydros. Tyrimo autoriai tvirtina, kad Å¡viesÅ«s plaukai susiformavo prieÅ¡ 10-11 tÅ«kstančių metų dėl maisto iÅ¡teklių trÅ«kumo. Iki tol žmonių plaukai buvo rudi, o akys – tamsios. Å ie požymiai iki Å¡iol dominuoja likusiose pasaulio dalyse. Tokia plati įvairovė per tokį trumpą laikotarpį viename pasaulio regione ilgą laiką buvo mįslė.
    Remiantis naujuoju tyrimu, jei permainos vyktų įprasto evoliucijos proceso keliu, jos tęstųsi maždaug 850 tūkstančių metų. Tačiau šiuolaikiniai žmonės, emigravę iš Afrikos, pasiekė Europą prieš 35-40 tūkstančių metų. Mokslininkai evoliucijos greitį sieja su tuo, kaip žmonės rinko maistą. Afrikoje priklausomybė nuo augalinės kilmės maisto buvo mažesnė, ir moterys pačios galėjo rinkti sau derlių. Europoje maistas buvo beveik vyro medžiotojo prerogatyva. Ištirpę ledynai paliko derlingą žemę su žole ir samanomis, kuriomis galėjo misti žolėdžiai gyvūnai, tačiau mažai žmogui tinkančių augalų. Todėl moterys statė būstus ir siūdavo drabužius, o vyrai medžiodavo ir dažnai žūdavo.
    Pasaulinės Sveikatos Organizacijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad natūralūs blondinai greičiausiai išnyks po 200 metų, nes žmonių, turinčių šviesių plaukų geną, nėra daug. PSO nuomone, paskutinis natūralus blondinas gims Suomijoje 2202 metais.
    Å altinis: The Sunday Times
     
     
    2006-03-10    Mažiausias lazerinis gydymo prietaisas sukurtas ir pagamintas Lietuvoje
     
     Å ių metų kovo 8d. Lietuvos rekordų knygoje įregistruotas (Diplomo Nr.250) mažiausias Å¡alyje lazerinis gydymo prietaisas, sukurtas ir pagamintas Vilniaus Lazerinės technologijos centre pagal prof. habil. dr. Rimanto Kanapėno patentą. Prietaisas yra 78,2mm ilgio, 58,2mm pločio, 28,4mm storio, 111g svorio - skirtas asmeniniam ir klinikiniam naudojimui įvairiems susirgimams gydyti. Å is prietaisas, kaip vienintelis tokio tipo, pirmą kartą Lietuvos istorijoje 2005 m. buvo sertifikuotas 25 Europos Sąjungos valstybėse (CE1609).
    Gydymas prietaisu LMP-010M pagrįstas vienu metu steriliu neinvaziniu lazerio spindulių ir magnetinio lauko poveikiu iki 100mm gylio į žmogaus biologinius audinius, kraują.
    Prietaiso poveikis sukelia biostimuliavimo efektą, pagerina deguonies įsisavinimą ląstelėse ir ląstelių mitybos mikrocirkuliaciją, skatina medžiagų apykaitą, pagreitina gijimo ir ląstelių regeneracijos procesus, stiprina imuninę sistemą. Prietaisas be skausmo ir vaistų gydo žmogaus organizme vykstančius lėtinius ir uždegiminius procesus: artrologijoje (artrozes, artritus, osteochondrozes, sąnarių ir stuburo susirgimus); dermatologijoje (dermatitus, egzemas, žvynelinę); gastroenterologijoje (erozijas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos); ginekologijoje (gimdos kaklelio žaizdeles, kiaušidžių uždegimus, mastitus); kardiologijoje (hipertoniją, stenokardiją); neurologijoje (insultą, radikulitus, smegenų kraujotakos nepakankamumą); otorinolaringologijoje (gerklų uždegimus, tonzilitus); pulmonologijoje (bronchinę astmą, kvėpavimo takų uždegimus); proktologijoje - urologijoje (hemorojų, prostatitus, proktitus); odontologijoje (dantų traumas, gingivitus, parodontozę, pulpitus, stomatitus); traumatologijoje, sporto ir karo medicinoje (kaulų lūžius, žaizdas, nudegimus, raumenų ir raiščių patempimus, sumušimus).
    Prietaisas komplektuojamas keičiamais optiniais antgaliais, kurie suformuoja lazerio spinduliuotės pluoštą į sunkiai prieinamas vietas.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-03-09    Ledas netirpsta esant 20 laipsnių temperatÅ«rai
     
     Kaip žinia, Å¡iuolaikinių temperatÅ«rų skalę įvedė Å¡vedų astronomė Andres Celcius dar 1742 m. Jos manymu ledo tirpimo temperatÅ«ra esant atmosferos slėgiui yra nulis laipsnių pagal Celcijų, o temperatÅ«ra, kuriai esant tomis pačiomis sąlygomis vanduo verda – virÅ¡ 100 laipsnių.
    Mokslininkų grupė iš Miuncheno technikos universiteto įrodė, kad ledas gali būti įšildytas daugiau nei iki 20 laipsnių temperatūros ir neištirpti iškart. Ledas įšildomas švitinant jį lazerio impulsu per 1 pikosekundę (vienos milijardinės sekundės dalies viena tūkstantoji dalis). Tai sukelia greitą ledo kristalo vidaus atšilimą. Tuo būdu atšildyto ledo temperatūra buvo išmatuota remiantis šiam tikslui sukurtu metodu, kuris leidžia tiksliai išmatuoti greitus temperatūros ir slėgio pokyčius tiriamoje proboje. Tyrimų rezultatai įrodė, kad įkaitintas ledas išlieka šioje būsenoje stabilus ilgiau nei 1 nanosekundę (viena milijardinė sekundės dalis). Lyginant su molekulių procesų laiko tarpu, tai pastebimai ilgas laiko tarpas. Tyrimų rezultatai byloja, kad ledo struktūra, esant artimai tirpimui temperatūrai, yra gana stabilesnė, nei buvo manoma iki šiol.
    Ši informacija yra labai svarbi mokslininkams, tiriantiems taip vadinamus „vandens ryšius“ tarp atskirų vandens molekulių. Kadangi šio tipo ryšiai nulemia ir genų bei proteinų struktūrą ir stabilumą, Miuncheno universiteto mokslininkų tyrimai itin aktualūs biologijos mokslams.
    Å altinis: Nature.com
     
     
    2006-03-08    Italijos oro erdvės tyrimų centras siÅ«lo Lietuvai aeronautikos vystymo projektus
     
     Garsus Italijos oro erdvės tyrimų centras CIRA Lietuvoje ketina įgyvendinti penkis projektus - aeronautikos vystymo, mokymų ir vizualinės komunikacijos, paramos smulkioms ir vidutinėms įmonėms, UE R&TD programų bei informacinių technologijų plėtros projektus. Projektus Lietuvos valstybinėms organizacijoms pirmadienį Vilniuje pristatė centro, plečiančio veiklą Baltijos Baltijos Å¡alyse ir ieÅ¡kančio partnerių Lietuvoje, projektų vadovas Pasquale Sciano ir Europos projektų vadovas Marcello Amato.
    Pernai gruodžio mėnesį Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys lankėsi CIRA tyrimų centre, kuris vykdo tyrimų programas aeronautikos, oro erdvės ir skraidymo įrangos srityse ir bendradarbiauja su NASA, EREA ir GARTEUR ir kitomis Europos ir pasaulio organizacijomis, ir susidomėjo galimybe kooperuotis ir plėsti veiklą Lietuvoje.
    Valstybinio ir privataus kapitalo CIRA pagrindiniai akcininkai yra valstybinė Italijos erdvės agentūra (ASI) ir Nacionalinis tyrimų komitetas (CNR).
    CIRA planuoja dalyvauti ir šiemet gegužės 23-26 dienomis Vilniuje vyksiančioje parodoje "Balttechnika 2006" bei "Infobalt 2006".
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-03-07    Asmens tapatybės pažymėjimą pakeis elektroninės mikroschemos, implantuotos į dantį
     
     Grupė mokslininkų, vadovaujama Patriko Teviseno (Patrick Thevissen) iÅ¡ Belgijos Luveno katalikų universiteto (Catholic University of Leuven) pasiÅ«lė elektroninę asmens tapatybės mikroschemą, kuri bÅ«tų implantuota į dantį. Ä®renginys yra ryžių grÅ«do dydžio. Atlikus testavimą įsitikinta, kad elektroninė mikroschema atlaikė kramtymo krÅ«vį, o taip pat sėkmingai veikė įkaitinus mikroschemą iki 450 C ir vėliau atÅ¡aldžius. NežiÅ«rint į tai, kad implantuotas elektroninis įrenginys po visų iÅ¡bandymų veikė, pagrindine problema, mokslininkų manymu, iÅ¡lieka reguliarÅ«s danties audinių pokyčiai esant nuolatiniams temperatÅ«rų svyravimams, kurie kyla vartojant karÅ¡tus gėrimus. Planuojama tobulinti konstrukciją Å¡ilumos izoliavimo sluoksniu.
    Tokia implantuota į dantį mikroschemos idėja kilo teismo medicinos ekspertams, kurie dalyvavo identifikuojant cunamio aukas pietryčių Azijoje 2004 metų pabaigoje. Tai itin pasitarnautų nustatant žuvusiųjų tapatybes stichinių nelaimių ar teroristinių aktų atvejais, nes dantys gali išlikti keletą tūkstančių metų.
    Å altinis: Guardian.co.uk
     
     
    2006-03-06    Ä®sitikinimas klaidingo sprendimo teisingumu auga sunkėjant užduočiai
     
     Grupė Florencijos universiteto psichologų, atlikę visą eilę eksperimentų su žmonėmis, nustatė, kad tam tikrose situacijose, sunkėjant užduočiai, auga ne tik klaidų kiekis, bet ir darančių klaidas įstikinimas savo teisumu.
    Tiriamiesiems 200 milisekundes buvo rodomas paveikslas, kuriame greta kelių vienodų vertikalių atkarpų buvo viena pasvirusi. Reikėjo nustatyti, į kurią pusę (kairę ar dešinę) ji yra pasvirusi, o taip pat įvertinti pasvirimo dydį. Užduoties sudėtingumas buvo reguliuojamas vertikalių „klaidinančių“ atkarpų skaičiumi, tarp kurių buvo ta pasvirusi, reikalinga surasti.
    Tyrimas atskleidė du dėsningumus. Pirma, visiškai įtikėtina, kad augant vertikalių atkarpų skaičiui piešinyje tiriamieji dažniau klydo, t.y. teigė, kad pasvirusi atkarpa buvo pasvirusi į dešinę, tuo tarpu kai iš tiesų ji buvo pasvirusi į kairę ir atvirkščiai. Antras dėsningumas pasirodė labiau netikėtas. Išaiškėjo, kad sunkėjant užduočiai augo tiriamųjų pasitikėjimas pateikiamo atsakymo teisingumu. Tikrumas visiškai nepriklausė nuo to, ar tiriamasis pateikė teisingą atsakymą. Kuo labiau pasvirusi tiriamajam pasirodydavo atkarpa, tuo aukščiau jis vertino savo tikrumą pateikto atsakymo teisingumu.
    Autoriai tvirtina, kad minėtų faktų psichologiniai mechanizmai kol kas dar nėra iki galo atskleisti.
    Å altinis: PLoS Biology. March 2006.
     
     
    2006-03-05    Planetos sukasi ir prieÅ¡ingomis kryptimis
     
     Saulės sistemoje visos planetos, pradedant Merkurijumi ir baigiant Plutonu bei objektais, esančiais dar toliau, sukasi apie Saulę viena kryptimi, nes mÅ«sų sistema susiformavo iÅ¡ vienos besisukančios masyvios dujų ir dulkių sankaupos.
    NASA astronomai aptiko neįprastą planetų sistemą, kurioje vidinės planetos sukasi į vieną pusę, o išorinės – į kitą. Besiformuojanti planetų sistema smarkiai skiriasi nuo mūsų Saulės sistemos, kurioje visos planetos sukasi į vieną pusę. Tai, kad panašioje sistemoje galėtų būti planetų, kurios skrietų priešingomis kryptimis, buvo labai netikėta. Kol kas tai pirmas kartas, kai aptiktas toks procesas, ir tai reiškia, kad planetų formavimasis iš materijos diskų yra sudėtingesnis, nei buvo iki šiol manyta.
    Astronomai mano, kad ši keista sistema pradėjo formuotis iš dviejų skirtingų materijos debesų, kurie sukosi skirtingomis kryptimis. Šis darinys yra nutolęs 500 šviesmečių nuo Žemės ir yra labai ankstyvoje formavimosi stadijoje – centre jauna žvaigždė, planetos dar nesusiformavusios, sistemoje kol kas yra du plokšti dulkių diskai, besisukantys vienoje plokštumoje priešingomis kryptimis apie centrinę žvaigždę.
    Å altinis: Universetoday.com
     
     
    2006-03-04    Akių skausmo priežastis - nemalonus darbas
     
     Italų mokslininkai tvirtina, kad daugelis žmonių, kurie skundžiasi akių skausmu ar regėjimo sutrikimais dirbant kompiuteriu, iÅ¡ tiesų turi minėtų problemų, nes nėra patenkinti savo darbu. Jie priėjo iÅ¡vados, kad tai nėra susiję su sveikata.
    Sasari universiteto specialistai stebėjo daugiau nei 2000 savanorių, kurie turėjo atsakyti į klausimus apie stresą, darbo sąlygas ir akių įtampą darbo metu. Visi eksperimento dalyviai buvo specialiai parinkti su geru regėjimu ir vienodo profilio darbu. Kastrečias atsakęs į anketą pareiškė, kad jaučia pervargimą akių srityje bent tris kartus per savaitę, o 13 proc. tiriamųjų - kasdien. Dažniausiai jis pasireiškia maudimu, skausmu, spaudimo pojūčiu akių srityje, neaiškiu vaizdu arba paveikslo susidvejinimu darbo metu ar iškart po jo. Daugiau nei 30 proc. tyrimo dalyvių prisipažino, kad savo darbo vietoje nesijaučia patenkinti arba jaučia stresą. Tiems žmonėms buvo būdingas žemas savęs vertinimas, polinkis į konfliktus, nepasitenkinimas jų socialine padėtimi. Tie, kurie džiaugiasi savo kolegų palaikymu ir jaučiasi gerai savo darbo vietoje, 30 proc. rečiau jaučia įtampą akyse.
    Minėto tyrimo atlikėjai pažymi, kad darbo vietos apšvietimas, skirtingai nei triukšmas ir cigarečių dūmai, neturi įtakos akių simptomų dažniui.
    Å altinis: Zdrave.bg
     
     
    2006-03-03    Stresas gali sukelti Alzheimerio ligą
     
     Edenburgo (Didžioji Britanija) universiteto mokslininkai nustatė smegenų sritį, kurios apimtis gali sumažėti veikiama streso hormonų. Tyrime dalyvavo 20 sveikų vyrų nuo 65 iki 70 metų. Mokslininkai, nuskenavę galvos smegenis, tyrė visų dalyvių streso hormono lygį ir dydį. PaaiÅ¡kėjo, kad Å¡ie pokyčiai gali sukelti didelę Alzheimerio ligos ir depresijos riziką. Tyrimo rezultatus skelbia The Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism.
    Dar ankstesni mokslo tyrimai nustatė, kad šiai ligai atsirasti gali turėti įtakos patirtos galvos traumos, virusinės infekcijos, arterinė hipertenzija, estrogenų kiekio sumažėjimas moterims po menopauzės, apsinuodijimas aliuminiu. Demencijos simptomai gali atsirasti ir dėl vaistų, toksinų (ypač alkoholio) vartojimo, po galvos smegenų traumų, esant padidėjusiam slėgiui kaukolės viduje, t.p. dėl infekcijų, sergant medžiagų apykaitos, skydliaukės ligomis (ypač susilpnėjus jos veiklai), navikais, depresija, dėl nepilnavertės mitybos (t.p. ir alkoholikams) - laiku ir tinkamai gydant šias būkles, demencijos reiškiniai gali išnykti. Labai retai demencijos priežastimi gali būti specifinių infekcinių baltyminių veiksnių - prionų - sukeltos ligos, pvz. Creutzfeldt-Jakob liga. Daugeliu Alzheimerio ligos atvejų nebuvo patvirtintos prielaidos, kad liga persiduoda iš kartos į kartą, tačiau kai kuriose šeimose paveldima ankstyvos pradžios (iki 65 m.) šios ligos forma.
    Minėto tyrimo rezultatai gali padėti mokslininkams kurti naujas priemones kovoje su Alzheimerio liga ir depresija, paremtų streso hormono lygio sumažėjimu.
    Alzheimerio liga - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai, mažėja intelektas. Progresuojant Alzheimerio ligai vyksta palaipsnis atminties ir dėmesio sumažėjimas, mąstymo procesų pažeidimas, dezorientacija laike ir erdvėje.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-03-02    GyvÅ«nai gali logiÅ¡kai mąstyti
     
     Anksčiau mokslininkai buvo linkę manyti, kad gyvÅ«nų mąstymas paremtas asociacinių ryÅ¡ių tinklo formavimu, o ne priežasčių ir pasekmių samprata. Nauji mokslo tryrimai įrodė, kad gyvÅ«nų ir žmonių protas – tai logikos ir asociacijų samplaika. Tačiau skirtingos jos proporcijos.
    Įvairių šalių mokslininkų grupė atlikusi tyrimus su žiurkėmis priėjo išvados, kad gyvūnai gali mąstyti logiškai. Jie nustatė, kad žiurkės iš visos eilės asociatyviai susijusių reiškinių sugeba nustatyti tikrą reiškinio priežastį. Buvo tiriamos 32 žiurkės, kurioms buvo suformuluotos modelių asociacijos. Žiurkėms buvo įjungiama šviesa, o po to pasigirsdavo sirena. Kitame tyrimo etape po šviesos atsirasdavo cukraus sirupas. Buvo manoma, kad žiurkėms turi atsirasti asociacinis ryšys tarp sirenos garso ir maisto net neatsiradus šviesos signalui. Išties, įjungus sireną žiurkės imdavo ieškoti cukraus. Vėliau žiurkės galėjo pačios valdyti garsą – narvelyje atsirado specialus garso svirtis. Jei žiurkės patys nuspausdavo garso svirtį savarankiškai, jos ne itin domėdavosi, ar atsiras cukrus, o jei sirena pasigirsdavo be jų poveikio, ieškojimas aktyvizuodavosi. Buvo prieita išvados, kad žiurkės mąsto ne pagal asociaciją. Jei būtų asociacinis ryšys garsas – šviesa – maistas, žiurkėms nebūtų svarbu, koks garso šaltinis.
    Minėtas išvadas patvirtino ir kitas tyrimas. Šį kartą jau iš pradžių buvo treniruojama trijų dalių garso-šviesos-cukraus grandinės sąvoka, t.y. buvo priežastinių ryšių modelis. Kada eksperimentas baigėsi, žiurkės vėl buvo apgyvendintos su garso svirčiu, jos taip pat aktyviai imdavo ieškoti maisto nepriklausomai nuo garso iniciatorių. Mokslininkų nuomone, šis rezultatas patvirtina tai, kad jau susiformavus priežasties ir pasekmės modeliui įvykio priežasties šaltinis neturi reikšmės. Garsas šiuo atveju pats buvo maisto atsiradimo priežastimi, o ne šalutiniu efektu. Žiurkės sugebėjo tai suvokti.
    Å altinis: Science. 2006. Nr. 5
     
     
    2006-03-01    ES kurs Europos technologijos institutą
     
     CNN pranešė, kad Europos komisijos nariai svarsto Europos technologijos instituto (ETI) kÅ«rimo idėją. ETI atsiradimo tikslas - efektyvaus visų dvideÅ¡imt penkių Å¡alių narių studentų, dėstytojų ir mokslininkų bendradarbiavimas. Jei EK pavyktų sutelkti įvairiose Å¡alyse iÅ¡sibarsčiusius tyrinėtojus ir pritraukti verslą jiems remti, tai padėtų Europos Sąjungai pagaliau pasiekti savo tikslą – gerokai padidinti mokslo ir tyrimų rėmimą, laikomą konkurencingos ekonomikos pagrindu. Tai turėtų bÅ«ti „Europos atsakas“ MasačiÅ«setso technologijos institutui (MTI) ir tapti viso pasaulio geriausių protų, idėjų ir kompanijų traukos centru.
    Sprendimą kurti ETI nulėmė faktas, kad dabar akademiniai standartai Europoje žemesni, nei JAV, o taip pat vis labiau didėja Indijos ir Kinijos švietimo sferos konkurencija. Europos komisijos duomenimis, tik Kinijoje aukštųjų mokyklų absolventų – matematikų, technologijų ir gamtos mokslų specialistų - skaičius gerokai viršija visų Europos Sąjungos šalių absolventų skaičių kartu paėmus. Dabar geriausių pasaulio universitetų reitinge, kurį atspausdino Londono Times Educational Supplement (Times laikraščio priedas), septynias pirmojo dešimtuko pozicijas užima Amerikos universitetai. Sąrašo pradžioje yra Harvardas ir MTI.
    Dar nėra nuspręsta, ar ETI taps nauju elitiniu universitetu, geriausių egzistuojančių Europos institutų tinklu, turinčiu vieningą koordinacijos centrą, ar geriausių mokslo bei mokslo tyrimo įstaigų centru. Lietuvos mokslininkai mano, jog mūsų šaliai būtų priimtinesnis pirmasis variantas, nes priešingu atveju dar vieno tyrimų centro, remiamo EK, įsteigimas pablogintų jam nepriklausančių mokslininkų padėtį: skirstant finansavimą naujasis institutas automatiškai taptų prioritetiniu. Europos komisija yra labiau linkusi pritarti idėjai, kad reikia sujungti jau esančius žymiausius mokslo centrus, o ne kurti iš esmės naują universitetą pagal MTI modelį. Paryžius, Strasbūras ir Briuselis – trys potencialūs miestai, kuriuose gali įsikurti ETI. Europos komisijoje pažymima, kad pagrindinė užduotis yra ne nuspręsti, kur įsikurs nauja mokymo įstaiga, o jo koncepcija.
    Institutui, kuris pagal planą būtų įkurtas 2009 m., būtų skiriamas nuo 1,5 iki 2 mlrd. eurų pradinis biudžetas laikotarpiui iki 2013 metų. Lėšos būtų gaunamos iš ES biudžeto, valstybių narių ir privataus sektoriaus. Kai kurios kompanijos jau pritarė šiai idėjai, pavyzdžiui, konferencijoje Europos technologijų instituto (ETI) idėją išgyrė „Microsoft” įkūrėjas Billas Gatesas (Bilas Geitsas). Vis dėlto nemaža pačių mokslininkų skeptiškai žiūri į šią idėją.
    Å altinis: eLibrary.lt