Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      MOKSLO NAUJIENOS    
     
    2006-04-30    Ukrainoje iÅ¡leistas naujos kartos diskas
     
     Ukrainoje imtas leisti naujos kartos diskas, kurį kÅ«rė trejus metus. Jis neturi analogų pasaulyje.
    Naujojo disko apimtis beveik 5 GB. Jis padengtas specialia medžiaga, kuri disko paviršių saugo nuo įbrėžimų ir pažeidimų. Galima diską net trinti į stalą. Diskas labai lankstus ir lengvas – tik 8 gramai (DVD sveria dvigubai daugiau). Palyginus su įprastais diskais, naujasis mažiau kenks ekologijai.
    Pik-Video kompanijos direktorius Jurijus Michailovas teigia, kad mažmeninėje prekyboje šio disko kaina 25 grivenos (apie 15 litų). Tokia ir disko licenzijos kaina.
    Å altinis: Video.novy.tv
     
     
    2006-04-29    Paukščius giesmininkus galima iÅ¡mokyti suprasti gramatiką
     
     Psichologas Timas Džentneris (Tim Gentner) iÅ¡ Kalifornijos universiteto San Diege (UCSD) atliko bandymą, kurio rezultatai įrodė, kad paukščiai giesmininkai gali sąmoningai atpažinti paprastas gramatines konstrukcijas, sudarytas iÅ¡ jų pačių kalbos. Vienuolikai varnėnų buvo įjungti paukščių giesmių įraÅ¡ai. Vienuose įraÅ¡uose buvo paprasti standartiniai paukščių “pasiÅ«lymai”, o kituose – specialiai sumontuoti įraÅ¡ai, kada “pasiÅ«lymų” viduryje mokslininkai įdėjo intarpus iÅ¡ kito “pasiÅ«lymo”, kaip patikslinimą žmonių kalba. Mokslininkai bandė iÅ¡mokyti paukščius iÅ¡ pavyzdžių atpažinti sakinių tipų skirtumą (skatinant juos už teisingą atsakymą). Vėliau paukščiai turėjo skirti Å¡iuos sudėtinius sakinius iÅ¡ atsitiktinio srauto paprastų sakinių. Atpažinimo sutartinis ženklas buvo (snapu) nuspaustas mygtukas sienoje. Atlikus daugybę bandymų nustatyta, kad 9 iÅ¡ 11 paukščių teisingai atpažino sakinius 90 proc. tikslumu, o du paukščiai nesuprato jiems kelto uždavinio.
    Prieš dvejus metus mokslininkai bandė atlikti analogišką tyrimą su beždžionėmis, bet jos sužlugdė visą egzaminą. Greičiausiai, muzikinė klausa paukščiams giesmininkams padeda geriau susigaudyti šiuo klausimu.
    Mokslininkų teigimu, anksčiau gramatika buvo skiriamasis žmogaus ir gyvūno požymis. Buvo manoma, kad paukščiai naudojasi standartinių signalų rinkiniu, bet nekomponuoja frazių į sudėtingas konstrukcijas. Dabar tampa aišku, kad čia nėra jokio esminio žmogaus ir gyvūnų skirtumo. Tyrimo rezultatai paskatins kitus biologų ir kalbininkų samprotavimus.
    Å altinis: CNN
     
     
    2006-04-28    Amerikiečių mokslininkė nustatė protingos gyvybės užgimimo kriterijus
     
     Amerikiečių astronomė Margaret Tjornbul sudarė sąrašą žvaigždžių, apie kurias gali suktis planetos, kur, galbÅ«t, egzistuoja protinga gyvybė. Atrenkant žvaigždes nulėmė tokie faktoriai, kaip žvaigždės amžius ir geležies sudėtis jos dujų apvalkale.
    Iš pradžių daktarės Tjornbul sąraše buvo 17000 žvaigždžių sistemų, iš kurių ji atrinko tas, kurios labiausiai atitinka jos iškeltus kriterijus. Pirmąja kandidate tapo beta CVn, saulės tipo žvaigždė, kuri yra 26 šviesmečių atstumu nuo Žemės.
    Astronomės teigimu, mokslininkai neturi galimybės patikrinti kiekvieno šviesulio, todėl vienu iš atrankos kriterijų turi tapti tam tikri objektai, panašūs į Saulę. Sąraše yra žvaigždžių, kurių amžius trys milijardai metų ir daugiau. Per tą laiką apie jas gali susiformuoti planetos, ir jose gali išsivystyti protinga gyvybė. Antruoju atrankos kriterijumi tapo geležis jos dujų apvalkale. Jei žvaigždžių atmosferoje nepakanka geležies, maža tikimybė, kad apie ją susiformuos planetų sistemos. Iš sąrašo taip pat buvo išbraukti objektai, kurių masė 1,5 karto viršija Saulės masę, nes tokių šviesulių amžius nepakankamai didelis, kad jose atsirastų „gyvenamoji zona“, kur vanduo egzistuoja tirštu pavidalu. Paskutiniu kriterijumi tapo žvaigždės partnerio nebuvimas. Žvaigždės partneriai neskatina protingos gyvybės užgimimo sąlygų.
    Å altinis: BBC
     
     
    2006-04-27    MÅ«sų akys suteikia neiÅ¡samią informaciją apie supantį pasaulį
     
     Grupė mokslininkų iÅ¡ VaÅ¡ingtono ir Minesotos universitetų (JAV) priėjo iÅ¡vados, kad žmogaus galvos smegenų dalis, kur patenka gaunama iÅ¡ akių informacija, analizuoja ne realius, o kažkokius kitus objekto parametrus. Psichologijos profesorius Scott Murray tvirtina, kad žmogaus akys „kalba“ tik dalį tiesos, kurią jos mato, kitą dalį darbo atlieka smegenys, kur daromos prielaidos ir iÅ¡vados apie tai, kas yra apie mus.
    Siekiant nustatyti kaip smegenys suvokia daikto dydį, kai iš tiesų susiduriama su iliuzija, kaip, pavyzdžiui, kalbant apie Mėnulio dydį, mokslininkai naudojo projektines magnetines korteles (fMRI). Mokslininkai sukūrė panašią iliuziją, kuriai buvo naudojamas daikto atvaizdas, stebimo iš skirtingų atstumų. Rutuliai buvo nudažyti kaip šachmatinė lenta ir buvo plytų koridoriuje. Buvo sukurta taip, kad tolimas rutulys atrodė didesnis už esantį arčiau. Tyrime dalyvavo 5 žmonės, turintys gerą regėjimą. Mokslininkai ištyrė tą galvos smegenų dalį, kur patenka einantys nuo akių tinklainės signalų srautai. Buvo prieita išvados, kad nežiūrint į tai, kad akių tinklainėje rutuliai buvo matomi kaip vienodo dydžio daiktai, smegenys suvokė tolimą objektą kaip daiktą, kuris net 20 proc. didesnis už arčiau esančius. Kai tyrimo dalyvių buvo paprašyta įvertinti rutulių dydį, visi atsakė, kad vienas rutulys didesnis už kitą maždaug 20 proc.
    Tyrimo svarba nesumažina faktas, kad jis yra gana paprastas. Anksčiau daugelis mokslininkų manė, kad galvos smegenų žievės vaizdas visiškai sutampa su akies tinklainės vaizdu, tačiau šis tyrimas iš esmės tai paneigė.
    Å altinis: Noticias21.com
     
     
    2006-04-26    Å iaurės Osetijos mokslininkai sukÅ«rė vakciną nuo radiacijos
     
     Mokslininkai iÅ¡ Å iaurės Osetijos sukÅ«rė vakciną, neutralizuojančią radiacijos poveikį gyvajam organizmui. Vladikaukazo mokslo centro prie Rusijos mokslų akademijos profesorius Viačeslavas Malievas teigia, kad mokslo centro biotechnologijų skyriaus mokslininkams pavyko aptikti ir izoliuoti iÅ¡ gyvÅ«nų limfos medžiagą radiotoksiną, kuri, veikiama radiacijos, griauna organizmą. Tuo pagrindu ir buvo sukurta vakcina.
    Pastaruoju metu Osetijos mokslininkai kartu su nacionaline JAV oro kosmine agentūra NASA vykdo tolesnių tyrimų seriją. Siekdami palyginti rusų radiobiologų vakciną su jau esamomis vakcinomis, rusų mokslininkai atliko tyrimus ir palygino jų sukurtą vakciną su JAV mokslininkų kuriama vakcina. Bandymo metu buvo vienodai apspinduliuoti radiacija bandomieji gyvūnai. Pusė jų buvo vakcinuoti rusiškuoju preparatu, o kita pusė – amerikietiškuoju. Po tokios radiacijos spindulių dozės numatytas maksimalus išgyvenimo periodas – 7 dienos. Gyvūnai, vakcinuoti amerikietiškąja vakcina, žuvo ketvirtą dieną, o likę išgyveno. Vėliau jie buvo dar stebėti du mėnesius. Gyvūnų organizmuose neaptikta jokių nukrypimų.
    Malievas yra įsitikinęs, kad jei Černobylio avarijos likvidatoriai būtų buvę vakcinuoti šiuo preparatu, yra didelė tikimybė, kad niekas nebūtų žuvęs po reaktoriaus avarijos Ukrainoje. Mokslininkai teigia, kad vakcinos taikymas leis atsisakyti priešradiacinių priemonių kosminiuose laivuose ir stotyse. Tai leis sutaupyti milijonus dolerių. Naujasis preparatas gali būti naudojamas ir onkologijoje. Jis padės sumažinti negatyvias organizmo spinduliavimo pasekmes gydant vėžio susirgimus.
    Å altinis: GZT.ru
     
     
    2006-04-25    Bičių skraidymo ypatumų tyrimas padės atskleisti mokslo ir gelbėjimo paslaptis
     
     Kaip žinia, bitės skraido iÅ¡tiestomis letenėlėmis. Naujas tyrimas atskleidė, kad bitės orchidėjos iÅ¡tiesia užpakalines letenėles tam, kad pasiektų didesnį skridimo greitį. Tokia padėtis padeda bitei iÅ¡saugoti pusiausvyrą.
    Stejsi Kombs (Stacey Combes) iš Berklio (Berkeley) universiteto Kalifornijos valstijoje (JAV) papasakojo, kad bitės letenėlės primena lėktuvo sparnus. Dar prieš metus buvo ištirtas bičių skraidymo mechanizmas. O dabar Kombs ir jo kolegos atliko visą eilę tyrimų ir nuodugniai ištyrė vabzdžių skraidymo mechanizmą. Kai bites priviliojo aromatiniais aliejais, jos turėjo skraidyti aerodinaminiais vamzdžiais, esančiais atvirame ore. Buvo matyti, kad kuo greičiau skrido bitės, tuo jos labiau tiesė į priekį savo letenėles, kad išsaugotų pusiausvyrą. Bet skrendant pačiu didžiausiu greičiu jos vis tiek prarasdavo pusiausvyrą. Tai įvykdavo dėl to, kad letenėlės supdavosi. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad bičių greitį riboja ne raumenų darbas ar sparnai, o tai, kaip jos gali balansuoti nestabiliomis sąlygomis.
    Nuodugnesnė vabzdžių skraidymo mechanizmo samprata padės mokslininkams sukurti nedidelius skraidymo aparatus, kurie, kaip manoma, bus naudojami mokslo ir gelbėjimo tikslais.
    Å altinis: Foxnews.com
     
     
    2006-04-24    Teroristai bus randami pagal kvapą
     
     JAV Pažangiųjų mokslinių tyrimų karinė agentÅ«ra bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įmamoma surasti teroristus pagal kvapą. Specialios programos „Unikalių požymių atpažinimo projektas“ tikslas yra atpažinti originalius genetinius markerius, esančius kiekvieno žmogaus ląstelių iÅ¡skyrose.
    Tyrimai su pelėmis atskleidė, kad kiekvieno individo šlapimui būdingas unikalus ir nepakartojamas kvapas. Dabar mokslininkai bando išsiaiškinti, ar žmogaus kvapą veikia kiti, nesusiję su genetika, faktoriai, pavyzdžiui, maitinimasis, gyvenimo būdas, amžius, streso laipsnis ir taip toliau. Šių tyrimų rezultatus planuojama panaudoti kuriant naujos kartos sensorius.
    „Štazi“ – slaptoji policija, veikusi Vokietijos demokratinėje respublikoje, taip pat domėjosi kvapais. Policijoje buvo sukurtas „kvapų bankas“ – suprakaitavę drabužiai, priklausę politinio režimo priešininkams, kruopščiai buvo saugomi sandariuose stiklainiuose. „Kvapų bankas“ buvo naudojamas tarnybinų šunų dresūrai.
    Å altinis: Washington ProFile
     
     
    2006-04-23    Mikroschemos „bendraus“ Å¡viesos pagalba
     
     Mokslininkai iÅ¡ Toronto universiteto (Kanada) sukÅ«rė naują optinio duomenų perdavimo mikroschemų pagalba rūšį. Ä® kiekvieną schemą buvo įmontuotas mažas infraraudonas lazeris, veikiantis koloidinių kvantinių taÅ¡kų pagrindu. Nanodalelės generuoja infraraudoną Å¡viesos signalą, kuris perduoda informaciją optinio pluoÅ¡to kanalo pagalba.
    Tokio „lazerio“ sukūrimo procedūra, esant įsigalėjusiai metodikai, užtrunka apie penkias minutes. Nanometrinio dydžio puslaidininkio dalelės, pasvertos tirpiklyje, plonu sluoksniu yra tepamos ant silicio pagrindo, kaip dažai. Speciali miniatiūrinė stiklinė lazdelė yra panardinama į tirpalą ir išdžiovinama karštu oru. Vėliau į vamzdelį ateina srovė ir lazeris ima spinduliuoti.
    Optinis duomenų perdavimas yra paremtas šviesos spinduliais, kurių bangos ilgis 1,5 mikrono. Specialiai tokio spinduliavimo generacijai mokslininkai parinko nanodalelių dydį.
    Taikant infraraudonąjį duomenų perdavimą kompiuterio viduje galima padidinti sistemos veikimo greitį, nedidinant tranzistorių skaičiaus mikroprocesoriuje.
    Å altinis: EurekAlert
     
     
    2006-04-22    Mokslininkai iÅ¡sprendė dvokiančių kojinių problemą
     
     Indų profesorius Galradžani ir jo studentai iÅ¡ Delio technologinio instituto sukÅ«rė porą kojinių, kurios nedvokia. Jų iÅ¡radime pritaikyta antibakterinė technologija, kuri užkerta kelią nemalonių kvapų susidarymui. Bakterijoms naikinti jie naudojo sidabro daleles. IÅ¡radėjai yra įsitikinę, kad jų mamiÅ¡kosios kojinės teigiamai veiks ir jų savininkų sveikatą.
    Minėtas išradimas nėra vienintelis šio mokslininko bei studentų grupės išradimas. Jie taip pat sukonstravo ir skėtį, kuris sugeria 70 proc. ultravioletinių saulės spindulių, leidžia įdegti ir apsaugoja nuo vėžio grėsmės.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-04-21    Ä®rodytas bronchų astmos ir antibiotikų ryÅ¡ys
     
     Kanados mokslininkai, iÅ¡analizavę septynių tyrimų, kuriuose dalyvavo 12082 vaikai, medžiagą nustatė, kad jei vaikas jau pirmaisiais gyvenimo metais gavo antibiotikų, dvigubai didėja tikimybė, kad vėliau jam iÅ¡sivystys astma. Pagrindinę grupę sudarė vaikai, kurie kÅ«dykystės amžiuje buvo gydyti mažiausiai vienu antibiotiku. Ä® kontrolinę grupę įėjo negydyti antibiotikais vaikai. Jau po metų 1817 pagrindinės grupės vaikams buvo diagnozuota bronchų astma. Tyrimas atskleidė, kad gydyti antibiotikais kÅ«dikiai net du kartus dažniau ateityje sirgdavo astma, nei negydyti antibiotikais jų bendraamžiai. Kuo antibiotikų daugiau, tuo ligos rizika didesnė.
    Tyrinėtojas Carlo Marra pabrėžė, kad gali būti ir kitoks antibiotikų bei astmos ryšys – galbūt vaikai, jau turintys polinkį sirgti astma, lengviau užsikrečia ir infekcijomis, kurias sutramdo tik antibiotikais. Ir nors jau įrodyta, kad egzistuoja ryšys tarp astmos bei antibiotikų, mokslininkai teigia, jog būtina atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, ar antibiotikai gali paskatinti astmą.
    Å altinis: MosMedClinic.ru
     
     
    2006-04-20    Australai atrado geną prieÅ¡ pasėlių nuÅ¡alimą
     
     Viktorijos valstijos (Australija) inovacijų ministras Džonas Brambi Å¡iomis dienomis pranešė, kad australų mokslininkai Antarktidoje atrado žolinio augalo taip vadinamą „geni-antifrizi“, t.y. geną prieÅ¡ pasėlių nuÅ¡alimą. Å is genas neleidžia susidaryti ledų kristalams, ir augalas, turintis šį geną gali puikiai iÅ¡gyventi minus 30 laipsnių temperatÅ«rą pagal Celcijų ir visai nenukentėti nuo Å¡alčio.
    Atradimas leis sukurti naujas šalčiui atsparias kultūras, o tai turėtų sukelti perversmą pasaulio augalininkystėje ir tapti dar vienu dideliu žingsniu į priekį kovojant su mūsų planetos žmonių išsimaitinimu. Statistika teigia, kad pasauliniu mastu nušąla nuo 5 iki 15 proc. visų žemės ūkio kultūrų pasėlių.
    Å altinis: Econ.bg
     
     
    2006-04-19    Biologų atradimas: žuvys gali iÅ¡eiti į sausumą ieÅ¡koti grobio
     
     Belgijos mokslininkas Sem Vasenberg (Sam Van Wassenbergh) iÅ¡ Antverpeno universiteto (Universiteti Antwerpen) atspausdino tyrimą apie tai, kaip viena nedidelė Afrikos žuvis medžioja vabzdžius sausumoje, iÅ¡eidama tuo tikslu iÅ¡ vandens.
    Unguriauodegis Channallabes apus rūšies šamas gyvena tropinėse Afrikos balose, kur didesnioji vandens dalis yra gana ribota. Sausumoje yra žymiai daugiau maisto, nei mažuose ir nešvariuose telkiniuose. Greičiausiai, dėl to žuvis išmoko išeiti iš vandens ieškoti maisto. Prieš iššokdama ant žemės, žuvis išvysto greitį, o jos judrus stuburas leidžia jai judėti kaip gyvatei. Ji turi specialų organą, kad galėtų kvėpuoti ne vandenyje, nenaudojant žiaunų, nors mokslininkai dar nežino, kaip jis veikia. Kai tik šamas suranda grobį, paprastai tai mažas vabalas ar kitas vabzdys, jis pakelia galvą ir prispaudžia auką burna prie žemės, bandydamas ją stipriau suspausti žandikauliu. Vėliau jis grįžta į vandenį, kur tik ir gali įprastu jam judesiu praryti grobį. Paslankus sprandas yra pagrindinis elementas, leidžiantis šiai žuviai medžioti ant žemės. Paprastai tokį sprandą turi sausumos keturkojai.
    Šis atradimas leidžia geriau suprasti senųjų būtybių išėjimo iš jūros ant žemės procesą.
    Å altinis: Nature
     
     
    2006-04-18    Mokslininkai pirmą kartą užfiksavo materijos virsmą antimedžiaga
     
     Tarptautinė mokslininkų grupė pirmą kartą pasaulyje galėjo stebėti materijos virsmą antimedžiaga. Svyravimai tarp materijos ir antimedžiagos bÅ«klės buvo užfiksuoti subatomine dalele Bs-mezono, kuri susidaro susidÅ«rus elektronų ir pozitronų srautams. Amerikos Fermi vardo nacionalinėje greitintuvų laboratorijoje (Fermi National Accelerator Laboratory, Fermilab, FNAL) Batavijoje (Ilinojaus valstija) tyrimų metu buvo nustatyta, kad Å¡i medžiagos ir antimedžiagos bÅ«senų kaita vyksta 2,8 trilijonų kartų per sekundę greičiu.
    Mokslininkai yra įsitikinę, kad naujieji rezultatai suteiks žinių apie mūsų visatos atsiradimo istoriją. Tyrimų komandos dalyvis daktaras Rejmondas Obrač teigia, kad antipasaulio paslapčių tyrimai yra svarbus žingsnis ankstyvų visatos vystymosi stadijų ir mūsų pasaulio užgimimo supratimui.
    Šis projektas buvo pradėtas vykdyti prieš ketverius metus. Elementariųjų dalelių skilimą stebėjo apie 60 tyrimo centrų iš 13 Amerikos, Europos ir Azijos valstybių.
    Teoriškai Bs mezono virsmo į anti Bs mezoną procesą ištyrė japonų fizikai Makoto Kobajasi ir Tosihidz Masukava 1973 metais.
    Å altinis: Fnal.gov
     
     
    2006-04-17    Stelmužės ąžuolą rengiamasi klonuoti
     
     Girionyse (Kauno r.) esančiame MiÅ¡kų institute jau keletą metų klonuojami medžiai. 2001 metais įkurta Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija – pirmoji Lietuvoje. Joje genetiÅ¡kai tiriami medžiai, kuriamos atskirų medžių rÅ«Å¡ių ir populiacijų atkÅ«rimo programos, iÅ¡vedamos hibridinės medžių rÅ«Å¡ys.
    Klonuoti Zarasų rajone esantį Stelmužės ąžuolą, kurio amžius – apie pusantro tūkstančio metų, o skersmuo – pusketvirto metro, yra viena didžiausių laboratorijos vedėjos S. Kuusienės svajonių. Ji įsitikinusi, kad kol didysis ąžuolas gyvas, tai padaryti įmanoma, nors ir sunku. Išgauti iš šio medžio sterilų mėginėlį, iš kurio būtų galima auginti ąžuoliukus, nelengva: seniausias Lietuvos bei vienas seniausių Europoje ąžuolas yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Be to, jo ląstelės pasenusios ir sunkiai atsinaujina.
    Augalų biotechnologijos mokslas sunkiai skynėsi kelią. Idėja iš ląstelės padauginti augalą pirmą kartą iškelta 1885 metais Vokietijoje, bet iki jos realizavimo pralėkė dar daug dešimtmečių. 1950-ieji mokslo visuomenėje vadinami metais, kai buvo pirmą kartą klonuotas augalas. Tai buvo atlikta Prancūzijoje. Atnaujinti Stelmužės ąžuolo klonavimą paskatino ir kolegų vokiečių sėkmingai klonuotas šimtametis ąžuolas, nors sukurti specialiai jam skirtą technologiją prireikė 10 metų. Anot S. Kuusienės, remiantis kitų šalių patirtimi, utopinį projektą galima įgyvendinti greičiau.
    Šaltinis: Savaitraštis „Panorama“
     
     
    2006-04-16    JAV mokslininkai atrado stipriausius pasaulyje klijus
     
     JAV mokslininkai iÅ¡ Indianos ir Brauno universitetų nustatė, kad bakterija Caulobacter crescentus, gyvendama upėse ir kanalizacijos mazguose, gamina klijus, kurie yra du ar tris kartus stipresni už geriausius žmogaus pagamintus klijus. Å ių klijų jėga prilygsta trijų ar keturių automobilių masės spaudimui į penkių centų monetą. Klijų sudėtis kol kas iÅ¡lieka paslaptis. Nustatyta tik tai, kad į jų sudėtį įeina polisacharidai. Tyrimų metu mokslininkai pastebėjo, kad neįmanoma nuvalyti net instrumentų, ant kurių pateko net mažiausias kiekis Å¡ių klijų.
    Pastaraisiais metais JAV gamtinių klijų pavyzdžių tyrimams yra skiriamas itin didelis dėmesys. Ne taip seniai panašių tyrimų metu buvo aptikti dar vieni itin stiprūs klijai, kuriuos „gamina“ jūrinės midijos. Purdue University tyrimas atskleidė, kad midijų klijai Mytilus edulis gali prilipti net prie pačio „slidžiausio“ iš žinomų metalų – teflono.
    Panašios netoksinių klijų rūšys turi dideles pritaikymo perspektyvas medicinoje (pavyzdžiui, plombuojant dantis, gydant lūžius), statyboje, karyboje, mašinų gamyboje, lengvojoje pramonėje. Tačiau pritaikyti praktikoje šių žinių vis dar nėra galima dėl daugelio priežasčių. Pavyzdžiui, midijų klijus vis dar nepavyksta pagaminti pramoniniu būdu, o „natūraliai“ gamybai kelia keblumų sunkiai išsprendžiama problema – sukurti 1 gramui klijų reikia 10 tūkstančių midijų. Taip pat bakterinius klijus pavojinga gaminti ir todėl, kad kol kas išlieka vis dar neaišku, kaip išvengti reikalingų įrengimų ir instrumentų susiklijavimo.
    Å altinis: Proceedings of the National Academy of Sciences, The Washington Profile
     
     
    2006-04-15    Naujas įrenginys perspėja įkyrų žmogų
     
     Specialistė iÅ¡ Kembridžo universiteto (University of Cambridge) Rana El Kaliobi (Rana El Kaliouby) kartu su kolegomis iÅ¡ Masačiusetso technologijos instituto kuria portatyvinę sistemą žmonėms, turintiems autizmo problemų. Ä®renginys gali atpažinti aplinkinių žmonių emocijas ir perspėti savininką, jei jis sukelia nuobodulį, susierzinimą ar kitus negatyvius jausmus. Kaip žinia, viena iÅ¡ problemų, su kuria susiduria linkę į autizmą žmonės – nesugebėjimas suvokti „socialines replikas“. Jie patys, to nepastebėdami, nusibosta žmonėms, klaidina juos ir t.t. Galų gale visi jų ima vengti.
    Kaliobi sistemą sudaro maža videokamera, pritvirtinta prie akinių, sujungta su nešiojamu kompiuteriu. Jo programinė įranga analizuoja vaizdą (pakanka keleto video sekundžių) ir, lyginant juos su pavyzdžiais iš duomenų bazės, atpažįsta emocijas. Jei kas nors vyksta ne taip, kompiuteris ima vibruoti. Paprastai kompiuterinės programos gali atpažinti šešias pagrindines emocines būsenas: laimę, liūdesį, pyktį, baimę, nuostabą ir neigimą. O Kaliobi įrenginys gali identifikuoti nesutikimą, koncentraciją, apmąstymą, netikrumą, suinteresuotumą ir t.t.
    Kol kas sistema buvo išbandyta tik specialiai jai nufilmuotais video filmais, dalyvaujant aktoriams profesionalams, tačiau jau prasidėjo jos testavimas pasitelkus savanorius.
    Å altinis: Mebrana.ru
     
     
    2006-04-14    Pagal pirÅ¡tų antspaudus mokslininkai iÅ¡moko nustatyti žmogaus žalingus įpročius
     
     Didžiosios Britanijos instituto Kongs College chemikė Sju Džikels teigia, kad pirÅ¡tų antspaudai gali duoti policijai žymiai daugiau žinių apie nusikaltėlį, nei gali pasirodyti iÅ¡ pirmo žvilgsnio. Viename iÅ¡ renginių, kurį Londone organizavo Mokslinių tyrimų inžinerijos ir fizikos srityse Taryba, mokslininkė pademonstravo, kad pirÅ¡tų antspauduose lieka vertinga cheminė informacija. Specifinės riebiosios rÅ«gÅ¡tys ir metabolizmo produktai, liekantys ant daikto prisilietus žmogaus pirÅ¡tams, leidžia daryti iÅ¡vadas apie žmogaus amžių bei jo gyvenimo bÅ«dą. Taigi vaikai, suaugę ir pagyvenę žmonės palieka skirtingus chemine sudėtimi pirÅ¡tų antspaudus. Mokslininkė sukÅ«rė metodiką, leidžiančią iÅ¡ riebalų ląstelių ir odos dalelių, kurios sudaro pirÅ¡tų antspaudą, nuspręsti ar žmogus rÅ«ko. Vėliau Džikels planuoja paimti priklausomų nuo narkotikų asmenų pirÅ¡tų antspaudus ir iÅ¡tirti narkotinių preparatų ant jų liekanas. Iki tol buvo įmanoma aptikti tik liekanas nuo substancijų, su kuriomis žmogus turėjo kontaktą. Sju Džikels sugebėjo aptikti pirÅ¡tų antspauduose pėdsakus netgi tokių medžiagų, su kuriomis žmogus turėjo tik pavirÅ¡utinį kontaktą. Eksperimento metu buvo nustatytos net vartotos plaukų priežiÅ«ros priemonės, kurios palaipsniui identifikavo nusikaltėlį, kuris Å¡iomis priemonėmis naudojosi. Greitai bus galima pasitelkti biosensorinius daviklius, galinčius aptikti tam tikrą parfumerijos markę. Taip pat iÅ¡tyrus pirÅ¡tų antspaudus bus galima nustatyti ar žmogus turėjo rankose ginklą bei sprogmenį.
    Gauti pirštų antspaudų cheminės sudėties tyrimo rezultatai nenurodo konkretaus žmogaus. Tačiau jie suteikia kriminalistams informaciją kokiai asmenų grupei priklauso pirštų antspaudų savininkas ir kas neįeina į įtariamųjų ratą.
    Remiantis Džikels metodika, kitas britų mokslininkas Devidas Raselas iš Rytų Anglijos universiteto sukūrė greitą rūkančių ir nerūkančių pirštų antspaudų atpažinimo technologiją. Specialus skystis, į sudėtį įeina specialios nanodalelės, atpažįstančios kotininą, yra užtepamas ant įtariamojo pirštų antspaudų ir jis ima švytėti, jei įtariamasis rūko. Sukurta analogiška medžiagų atpažinimo sistema nustatyti pavojingus nuodus, pavyzdžiui, riciną. Dabar mokslininkai kuria greitas paukščio gripo virusų atpažinimo technologijas.
    Å altinis: New Scientist
     
     
    2006-04-13    Å½emės gyvybė galėjo paveikti pačios planetos evoliuciją
     
     Mokslininkai mano, kad senovėje mikrobai sukÅ«rė cheminę energiją, reikalingą žemynams susikurti. Å is teiginys atitinka Gajos hipotezę, teigiančią, kad gyvybė pati sau susikuria sąlygas, reikalingas jai iÅ¡gyventi. Å i teorija padėtų paaiÅ¡kinti kodėl žemynų pluta atsirado bÅ«tent tuo metu, kai atsirado, o taip pat paaiÅ¡kintų granito atsiradimą – Å¡i uoliena nėra aptinkama niekur kitur Saulės sistemoje.
    Geologų grupė, vadovaujama Miniko Rosingo, dirbančio Danijos Geologijos muziejuje ir Kopenhagos universitete, teigia, kad fotosintetinančios gyvybės atsiradimas galėjo šiam procesui suteikti pradinį impulsą. Netikėta buvo tai, kad žemynų plutos atsiradimas sutapo su fotosintezės pradžia. Tačiau yra tam tikrų geologinių įrodymų, kad fotosintezė galėjo vykti jau prieš 3,8 mlrd. metų. Šiais laikais fotosintetinantys organizmai, verčiantys Saulės energiją į panaudojamą cheminę energiją, Žemės geocheminiam energijos ciklui perduoda tris kartus daugiau energijos nei Žemės giliųjų sluoksnių geologinis aktyvumas. Pirmosios fotosintetinančios gyvybės formos galėjo Saulės energiją konvertuoti į energijos rūšį, tinkamą cheminėms reakcijoms, taip pagreitindamos Žemės energijos ciklą ir pakeisdamos jos geochemiją, mano M.Rosingo vadovaujami mokslininkai. Energijos gavimas fotosintezės būdu palaiko cheminės pusiausvyros tarp vandenynų, atmosferos ir uolienų nebuvimą. Ši įtampa sustiprina erozijos ciklus, plutoje sukelia daugiau cheminių skilimų, lyginant su fizikiniais procesais, ar ribotu nefotosintetinančių mikroorganizmų poveikiu. Tokio bazalto produktų skilimo metu gaunami smektito ir ilito moliai, kurie dalyvauja granito kūrimosi procese. Lydant bazaltą vėl gaunamas bazaltas, o lydant erodavusį bazaltą gaunamas nedidelis kiekis granito. Gyvybė galėjo būti atsakinga už kontinentų atsiradimą Žemėje.
    Kiti geologai sutinka, kad ši idėja yra visiškai nauja ir galbūt akivaizdi, tačiau jos įrodymai vis dar yra silpni. Pavyzdžiui, aiškus granito retumas galėjo atsirasti dėl kitų veiksnių, sakė Tasmanijos universiteto (Australija) mokslininkas Martinas Line‘as. Šie veiksniai galėjo būti Žemės dydis, santykinis vandens išteklių gausumas Žemės paviršiuje. Taip pat tikėtina, kad išvados apie granito retumą klaidingai prieita dėl to, jog iki šiol ištirta nedaug kitų Saulės sistemos kūnų – Mėnulio bei kitų planetų – uolienų mėginių.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-04-12    Virusai – akumuliatorių gamintojai
     
     Masačiusetso Technologijų instituto (Massachusetts Institute of Technology, MIT) mokslininkai pranešė, kad sėkmingai sukÅ«rė biotechnologiją, potencialiai leisiančią kurti ultraplonas ličio jonų akumuliatorių baterijas. Jos turėtų tris kartus pranokti esamas svoriu ir apimtimi. Tokių aukÅ¡tų rezultatų pavyko pasiekti pasitelkus virusų genus. Savo vystymosi raidoje mikroorganizmai įgijo savybę akumuliuoti iÅ¡ supančios kobalto oksido molekulės ir aukso mikrodalelių aplinkos, savarankiÅ¡kai rikiuotis į liniją ir formuoti baterijos anodą.
    Virusų suformuotų laidininkų diametras 6 nm., ilgis 880 mn. Mokslininkų teigimu, klonuojant virusus, galima gauti bet kokio norimo dydžio baterijas. Be to, procesas nereikalauja specialių išorinės aplinkos sąlygų sukūrimo ir gali vykti kambario temperatūroje ir esant natūraliam spaudimui. Tiesa, kad gautume reikalingus rezultatus būtinas itin tikslus kobalto oksido ir aukso dozavimas. Autoriai pažymi, kad be kitų itin perspektyvi tokiu būdu pagamintų baterijų pritaikymo sritis yra jų taikymas automobiliuose. Tai leis elektros varikliams efektyviau konkuruoti su benzino varikliais.
    Å altinis: Tgdaily.com
     
     
    2006-04-11    Mokslininkai įrodė, kad anarchija – tai tvarkos motina
     
     Sistemoje galima sukurti tvarką, įvedus į ją netvarkos elementus. Tokį sensacingą atradimą padarė VaÅ¡ingtono universiteto fizikai. Nagrinėdami tarpusavyje susijusių Å¡vytuoklių sistemos elgesį, mokslininkai nustatė, kad pasitelkus sureguliuotas jėgas Å¡vytuoklės judėjo nesinchroniÅ¡kai. Remiantis logika sinchronizuotos jėgos turi priversti Å¡vytuokles judėti sinchroniÅ¡kai. Kada mokslininkai prie kiekvieno osciliatoriaus prijungė jėgas atsitiktine tvarka, t.y. iÅ¡ esmės pasitelkė chaotiÅ¡kumo elementą, sistemoje įsivyravo tvarka ir Å¡vytuoklės ėmė judėti sinchroniÅ¡kai.
    Vašingtono (JAV) universiteto fizikos profesoriaus ir tyrimo vadovo Ralfo Vaselio teigimu, šis paradoksalus rezultatas negali negluminti mokslininkų teoretikų. Kaip netvarka veikia sudėtingas sistemas imta tirti visai neseniai ir šis fenomenas dar visiškai nėra ištirtas.
    Mokslininkai mano, kad neįtikėtinus tyrimo rezultatus galima paaiškinti ir ne teorinės fizikos terminais. Pavyzdžiui, modeliuojant neuronų tarpusavio sąveiką, naudojamas tas pats tarpusavyje susijusių arba „sujungtų“ osciliatorių modelis. Sujungti osciliatoriai „prijungti“ prie savo artimiausio kaimyno ir, atitinkamai, veikia jo judėjimą. Tas pats sąveikos mechanizmas yra pastebimas neuronų sistemoje – kiekvieno elemento elektrinį aktyvumą veikia greta esančių neuronų aktyvumas. Tarpusavyje susijusių švytuoklių modelį ir neuronų sistemą sieja tai, kad tai nėra linijinės sistemos, kaip ir daugelis kitų sistemų gamtoje. Tai reiškia, kad nėra linijinės arba tiesioginės koreliacijos tarp taikomos jėgos ir postūmio.
    Pastaruoju metu mokslininkai svarsto kaip praktiškai pritaikyti šį atradimą.
    Å altinis: CNews
     
     
    2006-04-10    Å okoladas gali sustiprinti depresiją ir sumažinti kraujo spaudimą
     
     Australijos mokslininkai iÅ¡ LiÅ«desio instituto (Blac Dog Institute) ir Princo Veliečio ligoninės (Prince of Wales Hospital) atliko pirmą iÅ¡samų tyrimą kaip Å¡okoladas veikia žmogaus nuotaiką ir priėjo iÅ¡vados, kad Å¡okoladas negali bÅ«ti naudojamas kaip antidepresantas. PrieÅ¡ingai, jis gali tik pagilinti depresiją. Buvo sudarytos dvi Å¡okolado valgytojų grupės. Ä® pirmąją įėjo Å¡okolado mėgėjai, valgantys Å¡okoladą todėl, nes jiems tai malonu. Ä® antrąją grupę pateko „emociniai“ Å¡okolado valgytojai, kuriems Å¡okoladas – tai vaistas nuo depresijos. Profesorius Gordonas Parkeris (Gordon Parker) paaiÅ¡kino, kad norintiems valgyti šį produktą savo malonumui yra stimuliuojama smegenyse dopamino sistema ir užtikrinami malonÅ«s pojūčiai, tačiau emociniai Å¡okolado valgytojai, kurie jį vartoja kaip vaistą nuo liÅ«desio, streso ar klinikinės depresijos, ieÅ¡ko jame kaip opiumo nuotaikai pagerinti. Pastariesiems, mokslininko teigimu, Å¡okoladas geriausiu atveju užtikrina laikiną pagalbą, o vėliau ankstesnė bÅ«sena ne tik grįžta, bet ir paaÅ¡trėja.
    Kitą tyrimą atlikę Danijos mokslininkai nustatė, kad suvalgantiems po trečdalį šokolado plytelės per dieną sumažėja kraujospūdis ir mirties tikimybė nuo aukšto kraujo spaudimo. Buvo stebima apie 500 sveikų vyrų, neturėjusių niekada problemų su kraujo spaudimu. Paaiškėjo, kad daugiau vartojusių šokolado produktų kraujo spaudimas buvo arčiau normos, o, palyginus su reatai valgančiais šokoladą arba visai jį ignoruojančiais, mirties nuo kraujo spaudimo kitimų rizikos laipsnis sumažėdavo perpus. Be to į šokolado sudėtį įeina fenalonai medžiagos, kurios yra būtinos kraujagyslių sienelių tvirtumui. Gauti statistiškai reikšmingi duomenys, kad valgančius nuolat šokoladą įvairaus pobūdžio venų susirgimai kankina žymiai rečiau.
    Taip pat šokoladas yra rekomenduojamas nėščiųjų racionui. Valgiusiųjų šokoladą nėštumo metu kūdikiai labiau aktyvūs, mažiau pasiduoda baimėms, dažniau juokiasi, teigiamai reaguoja į aplinką. Tačiau šokoladas yra ir galimos alerginės reakcijos priežastis. Bandoma nustatyti optimalią šokolado dozę, kad jis nebūtų kenksmingas nei motinos, nei vaiko organizmui.
    Å altinis: Membrana.ru, Utro.ru
     
     
    2006-04-09    Kinų kilmės Malaizijos mokslininkas iÅ¡rado saulės baterijų arbatinuką
     
     Malaizijos Džohor (Johor) srities universiteto mokslininkas Aleks Ki (Alex Kee), kuris tiria saulės energijos galimybes, pristatė unikalų iÅ¡radimą – arbatinuką, kuris veikia saulės baterijų principu.
    Unikalus buitinis prietaisas gavo pavadinimą „Saulės arbatinukas ir termosas“ (Solar Kettle-Thermos-Flask) ir atlieka keletą funkcijų: šviesiu paros metu per 6 minutes jis gali pašildyti ir užvirinti vandenį, kartu neutralizuoti ir kenksmingas priemaišas, o vakare ir naktį išsaugo šilumą, veikia kaip termosas. Per naktį arbatinuko temperatūra nukrenta ne daugiau kaip 5 laipsnius. Paprastai vandens užvirimo greitis nuo keleto dešimčių minučių iki valandos, o apsiniaukusią dieną gali siekti ir iki dviejų valandų. Ilgą laukimą kompensuoja išlaidų elektros energijai nebuvimas. Vienintelės išlaidos – įsigyti arbatinuką.
    Pirmoji arbatinuko rinka – Kinija. Susidomėjimą gaminiu jau išreiškė Malaizijos salinių sričių Sabach ir Saravak vyriausybės. Didelė dalis šių salų gyventojų gyvena sunkiai pasiekiamose vietose, apsuptose džiunglių bei tropinių miškų.
    Išradimo autorius pabrėžė, kad jei saulės baterijos bus teisingai eksplotuojamos, šis daugiafunkcinis gaminys gali puikiai tarnauti ne vieną dešimtmetį.
    Å altinis: RIA Novosti
     
     
    2006-04-08    Tenerifės saloje atrasta nauja žiogo be sparnų rÅ«Å¡is
     
     Kanarų salų (Ispanija) vyriausybė paskelbė apie Teno (rytinė Tenerifės salos dalis) atrastą žiogą be sparnų. Jį surado grupė La Laguna universiteto GyvÅ«nų biologijos katedros mokslininkų, vadovaujami profesoriaus Pedro Oromi. Žiogas yra panaÅ¡us į Å¡ios rÅ«Å¡ies atstovą iÅ¡ La Palma, Gran Canaria y La Gomera regionų, bet visi jie turi iÅ¡skirtinių bruožų. Å i gyvÅ«nų rÅ«Å¡is sugeba itin greitai adaptuotis, todėl jis neturi sparnų. Žiogų patelės yra didesnės už patinus, kurių ilgis 6 cm. Turi mimikrijos sugebėjimų. Å i rÅ«Å¡is pati didžiausia iÅ¡ užfiksuotų 2005 m.
    Minėta mokslininkų grupė žiogą atrado dar 2001 metais, tačiau atradimo rezultatai užfiksuoti tik 2005 m. Tai pirmasis žingsnis, kad gyvūnas būtų įrašytas į Kanarų salų gyvūnų ir augalų duomenų banką, į kurį kasmet pakliūva iki 60 naujų rūšių. Vėliau yra būtina nustatyti, ar rūšiai kyla išnykimo grėsmė. Po visų procedūrų Ispanijos Aplinkos apsaugos ministerija nusprendžia, ar ši rūšis turi būti ginama.
    Å altinis: Elmundo.es
     
     
    2006-04-07    Visatoje aptiktas alkoholio debesis
     
     Džodrel-Benko (Didžioji Britanija) observatorijoje pasitelkus radioteleskopą MERLIN aptiktas didžiulis pusračio formos alkoholio (spirito) debesis, kurį sudaro įvairÅ«s etilo ir metilio junginiai. Didžiosios Britanijos astronomų aptikto debesies tįsumas apie 500 mlrd. km. Space Daily praneÅ¡a, kad spirito debesis yra palyginti netoli, mÅ«sų Galaktikos ribose, W3(OH) regione. Debesis juosia gimstančių žvaigždžių regioną Mokslininkai teigia, kad žvaigždės ten formuojasi veikiamos paprasčiausių organinių junginių, dulkių, etano ir metano gravitacinių jėgų.
    Debesis lėtai sukasi apie centrinę žvaigždę, periodiškai generuodamas mikrobangų spinduliavimo pliūpsniais. Savo prigimtimi jis analogiškas spinduliavimui, kurį skleidžia mazeriai. Mokslininkų grupės vadovė Liza Harvej-Smit (Lisa Harvey-Smith) yra įsitikinusi, kad gautas atradimas itin įdomus tuo, kad prieštarauja visuotinai priimtiems požiūriams į mazerius. Gauti rezultatai liudija tai, kad tarp atskirų radijo bangų „skleidėjų“ egzistuoja gigantiški spirito „tiltai“, kurie kartu ir sudaro debesį.
    Dar anksčiau kosmose buvo aptikti debesys su sudėtingomis bioorganinėmis molekulėmis, pavyzdžiui, kai kuriomis amino rūgščių dalimis ir antifrizu, tačiau buvo manoma, kad naujose besiformuojančiose žvaigždžių sistemose tiesiog negali būti sudėtingų, o juo labiau organinių junginių, nes jie formuojasi kartu su naujosiomis žvaigždėmis, veikiant ultravioletui, radiacijai ir kitiems aktyviems veiksniams. Pasirodo, šią teoriją galima ir paneigti. Mokslininkų tvirtinimu, šiandien atvirame kosmose buvo aptikta apie 130 rūšių organinių junginių, egzistuojančių už bet kokių žvaigždžių sistemų.
    Pirmą kartą šis debesis buvo aptiktas dar 2005 m. Praėjusį antradienį astronomų atradimas pristatytas Karališkosios astronominės draugijos Lesterio miesto (Didžioji Britanija) teismui.
    Å altinis: CNews.ru, Cybersecurity.ru
     
     
    2006-04-06    Skatinamas Lietuvos ir JAV medicinos tyrimų bei mokslo įstaigų bendradarbiavimas
     
     Lietuvos ambasadorius JAV Vygaudas UÅ¡ackas ir JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) direktorius Elias A.Zerhouni aptarė platesnio Lietuvos ir JAV medicinos tyrimų ir mokslo įstaigų bendradarbiavimo galimybes. Pritardamas Lietuvos ambasadoriaus pasiÅ«lymui plėtoti bendradarbiavimą, NIH direktorius paragino Lietuvą įvardyti 3-4 prioritetines sritis, kuriose mokslininkai iÅ¡ Lietuvos galėtų atlikti tyrimus, finansuojant NIH.
    Nacionaliniai sveikatos institutai - JAV Sveikatos apsaugos ir žmogiškųjų išteklių departamento padalinys, atliekantis medicinos tyrimus. Jo metinis biudžetas - apie 29 milijardus JAV dolerių. NIH taip pat yra didžiausias pasaulyje biomedicinos tyrimų centras. NIH šiuo metu dirba 6 tyrinėtojai iš Lietuvos. NIH sistemą sudaro 27 institutai ir tyrimų centrai. Šiuo metu NIH teikia stipendijas ir paramą Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui, Kauno medicinos universitetui, AIDS centrui.
    Institutai yra suinteresuoti priimti mokslininkus iš Lietuvos, kurie dirbtų NIH ir pasisėmę patirties po vienerių metų sugrįžtų į Lietuvą. Taip pat pritarta glaudesniam Lietuvos ir JAV lietuvių mokslininkų bendradarbiavimui.
    Å altinis: LR URM
     
     
    2006-04-05    Fizikai sukÅ«rė mikroschemas iÅ¡ grafeno
     
     Profesorius Voltas de Hiiras (Walt de Heer) iÅ¡ Džordžijos technologijos instituto (Georgia Institute of Technology) kartu su kolegomis iÅ¡ PrancÅ«zijos nacionalinio mokslo it tyrimo centro (Centre national de la Recherche Scientifique - CNRS) sukÅ«rė tranzistorių ir nedideles elektronines schemas iÅ¡ grafeno, vietoje tradiciÅ¡kai Å¡iam tikslui naudojamo silicio.
    Grafenas – viena iš anglies formų. Jį galima įsivaizduoti kaip anglies nanovamzdelį, perpjautą išilgai arba plėvelė, sudaryta į bičių korį panašia tvarka išsidėsčiusių anglies atomų. Grafenas yra struktūrinis blokas, iš kurio sudaryta daug įvairių anglies formų: grafitas, fulerenai ir anglies nanovamzdeliai. Ši medžiaga turi neįprastų laidumo savybių. Chemijos požiūriu, grafenas yra labai paslaptinga medžiaga. Buvo manoma, kad viename jo lakšte yra ne daugiau kaip šimtas anglies atomų. Andre Geimas iš Mančesterio parodė, kad lakštai gali būti gerokai didesni - juose gali būti iki milijardo atomų.
    Grafeno atominių sluoksnių pagrindu mokslininkai tikisi sukurti naują elektroninių elementų tipą ir, aišku, keleto nanometrų dydžio schemas. Informacijos apdorojimui naujosiose schemose bus pasitelkta elektronai, bet ne kaip dalelės (elektros srovė), kaip silicio elektronikoje, bet bangų pavidalu (paviršiaus tankio bangos, difrakcija ir t.t.).
    Voltas de Hiiras teigia, kad logines schemas iš grafeno galima gaminti taikant iš esmės standartinius mikroelektroninės pramonės metodus, pavyzdžiui, elektros bangų litografiją. Mokslininkai stengsis įgyvendinti sumanymą sumažinti elementų apimtį (juostų iš grafeno plotį) iki tokių dydžiū, kada kvantiniai efektai dar labiau veiks elektronus. Jie teigia, kad tai, kas jau sukurta – tik pirmasis žingsnis į pilnavertę grafeno elektroniką.
    Å altinis: Membrana.ru
     
     
    2006-04-04    Vitaminai C ir E bei mėsa nėščioms gali tik pakenkti
     
     Å iais metais atliktas tyrimas atskleidė, kad turintys didelį vitaminų kiekį papildai vietoj laukiamo teigiamo poveikio nėščioms gali padidinti preeklampsijos (vėlyvoji toksikozė) riziką.
    Preeklampsija pirmą kartą buvo aprašyta daugiau nei prieš 150 metų, tačiau net iki šių dienų lieka daug neatsakytų klausimų. Anksčiau buvo manoma, kad būtent vitaminai C ir E gali sumažinti riziką, bet naujausi mokslininkų tyrimai atskleidė, kad turinčioms polinkį į preeklampsiją didelės šių vitaminų dozės gali tik pakenkti. Tyrimas "Wellcome Trust", kurį atliko labdaringa organizacija, ištyrė apie 2,400 nėščių moterų, kurioms buvo padidėjęs kraujospūdis, sutrikusi inkstų veikla bei nustatyti kraujo krešėjimo sutrikimai, vartojo vitaminų papildus ir placebo (medžiagą, imituojančią kokią nors vaistinę priemonę). Gydytojai nustatė, kad pas vartojusias vitaminus preeklampsija išsivystė maždaug po savaitės nuo eksperimento pradžios. Be to, jos 15 proc. dažniau rizikavo pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Proekto dalyvis Endjru Šananas (Andrew Shennan) tvirtina, kad dar nėra įrodyta, kad panašūs rezultatai bus ir vartojant specialius multivitaminus nėščiosioms. Svarbu tai, kad nėščiosios vartotų preparatus, į kurių sudėtį įeina folio rūgštis, t.y. B6 vitaminas.
    Kito tyrimo rezultatai nuskambėjo medicinos konferencijoje Glazgo. Jie teigia, kad nėštumo metu reikia vengti maisto, kuris turi mažai anglevandenių. Mokslininkai stebėjo grupę moterų, kurioms, kad išvengtų komplikacijų nėštumo metu, buvo siūloma suvalgyti per dieną funtą raudonosios mėsos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad kuo daugiau mėsos suvalgydavo moteris, tuo aukštesnis buvo jos kraujo spaudimas ir kortizolio kiekis vaisiaus kraujyje.
    Å altinis: BBC, Prensa-latina.com, MIGnews.com
     
     
    2006-04-03    Sukurta elektroninė knyga internete
     
     Elektroninės knygos, leidžiančios skaityti didelius tekstus, įgauna vis didesnį populiarumą. Kompanijos Philips sukurta Olandijos firma iRex Technologies, bendradarbiaujant su dukterine firma, o taip pat ir Amerikos korporacija EInk, žengė dar vieną žingsnį į priekį toje srityje – sukÅ«rė elektroninę knygą Iliad ER 0100. Jos ekrano diaganalė 8,1 diumo, sukurta pagal „elektroninio popieriaus“ technologiją. Knyga rodo 16 pilkos spalvos atspalvių. Kiti parametrai: 1024 х 768 taÅ¡kų arba apytikriai 6,3 taÅ¡ko milimetrui, 128 megabaitai atminties ir keletas įvairaus tipo jungčių (MMC, CF, SD). Yra USB sujungti su įprastu kompiuteriu, LAN tiesioginei tinklo jungčiai. Viską valdo procesorius Intel X-scale, tekstinis dažnis 400 megagercų. Knyga sveria 390 gramus. IÅ¡skirtinė knygos ypatybė – belaidė interneto prieiga (Wi-Fi technologija). Knygos ekranas jautrus prisilietimui. Iliad ER 0100 skaito įvairaus tipo failus — TXT ir XHTML, PDF ir kt. Knyga galima klausytis muzikos MP3, įtaisyta jungtis ausinėms.
    Å altinis: Membrana.ru
     
     
    2006-04-02    Regėjimas bus koreguojamas virtualioje erdvėje
     
     Didžiosios Britanijos mokslininkai pasiÅ«lė naują ambliopijos arba „tingios akies“ gydymo bÅ«dą – žaidimus virtualioje erdvėje.
    Ambliopija – susirgimas, kada viena iš akių beveik visai (arba visai) nedalyvauja regėjimo procese. Ši liga dažniausiai išsivysto vaikystėje dėl regėjimo aštrumo skirtumo akyse. Smegenys nėra pajėgios sureguliuoti regėjimą.
    Tradiciškai „tingi akis“ buvo gydoma 400 valandų užrišant sveikąją akį. Nešiojant raištį sveikoji akis visiškai nebedalyvauja regėjimo procese, ją nuėmus smegenims sunku sukoordinuoti abiejų akių darbą. Notingemo universiteto mokslininkai pasiūlė paprastesnį akių korekcijos būdą – žaidimus virtualioje erdvėje. Gydymo pagrindą sudaro dvi skirtingos sumodeliuoto pasaulio versijos kiekvienai iš akių. „Tingios akies“ gydymui gydytojai pasitelkė kompiuterinį žaidimą „Mašinų lenktynės“. Savojo automobilio valdymas buvo nukreiptas į „tingiąją“ akį, o kitų automobilių valdymas pavestas sveikajai akiai. Iškylančios kelyje kliūtys buvo pavestos reguliuoti abejoms akims. Kad galėtų sėkmingai žaisti, pacientas turėjo žiūrėti abiem akimis. Šio metodo pagalba gauti rezultatai įkvėpė mokslininkus. Jie dar negali atsakyti į klausimą, kaip ši gydymo metodika veikia smegenis, bet yra įsitikinę, kad žaidimo poveikis akims yra daug geresnis, nei raištis.
    Å altinis: News.bbc.co.uk
     
     
    2006-04-01    Australijos mokslininkas aptiko naują vabzdžių rūšį
     
     Australijos mokslininkas entomologas iÅ¡ Taunsvilio Džordžo Kuko universiteto (Townsville James Cook University) surado naują vabzdžių rūšį – skruzdėlę, galinčią gyventi po vandeniu. Tai vienintelė iÅ¡ iki Å¡iol žinomų skruzdėlių, sugebančių ne tik plaukioti, bet ir ilgą laiką iÅ¡bÅ«ti po vandeniu, besigelbėjant nuo grobuonių – gyvenančių krante varliagyvių. Greičiausiai, dėl pastarojo fakto ir įvyko Å¡i skruzdėlių evoliucija. Mokslui yra žinoma, kad iÅ¡kilus pavojui atskiros skruzdėlių rÅ«Å¡ys tam tikrą laiką gali ieÅ¡koti iÅ¡sigelbėjimo po vandeniu, pavyzdžiui, gyvenantys Amazonės pakrantėse vabzdžiai. Tačiau naujoji skruzdėlių rÅ«Å¡is yra vienintelė, kurios atstovai gali judėti vandenyje ir po vandeniu visai natÅ«raliomis sąlygomis. Be to jie dideliais atstumais sugeba perneÅ¡ti maistą sau ir savo gentainiams. Å io unikalaus gyvÅ«no liemens ilgis tik vienas centimetras, lizdus krauna Å¡iltose vietose. Jų judėjimo maniera vandenyje primena varles.
    Å altinis: Rian.ru