Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      MOKSLO NAUJIENOS    
     
    2006-05-31    Vietnamo mokslininkai sukÅ«rė dirbtinį kaulo audinį
     
     Hanojaus technologijos universiteto (la Universidad Tecnológica de Hanoi) mokslininkai sukÅ«rė biocheminę medžiagą, kurią sudaro stiklas ir keramika. Ji gali bÅ«ti naudojama kaip dirbtinis kaulo audinys chirurginėse operacijose.
    Klinikinių bandymų metu, kurie tęsėsi 3 metus keturiose skirtingose ligoninėse, buvo atlikta 133 operacijos pacientams, kurie turėjo įvairaus pobūdžio kaulų patologijų. Ši medžiaga buvo naudojama kaip implantas, apie kurį vėliau iššaukdavo naujas kaulo audinys.
    Nguyen Anh Dung, vadovaujantis tyrimui, papasakojo, kad ši medžiaga buvo gauta pigių ir pakankamai turimų medžiagų, tokių kaip baltasis smėlis, aliuminio hidroksidas, kalcio karbonatas, sintezės pagalba. Apdorojus mišinį aukštomis temperatūromis, jis suminkštėja ir pampa plastišku, tad jį galima formuoti pagal poreikius. Dung pareiškė, kad bandymų rezultatai parodė, kad dirbtinis kaulo audinys yra pakankamai patikimas ir gali būti naudojamas chirurgijoje.
    Mokslininkai tikina, kad operuojant klausos organus buvo pasiekta neregėta sėkmė – pavyko atkurti iki 90 proc. klausos. Be to, naujoji medžiaga išsiskiria didžiuliu bioaktyvumu. Reikia pažymėti tai, kad tradicinės medžiagos, kurios buvo naudojamos dirbtiniam kaului, - titanas, grynanglis ir keramika – nėra bioaktyvūs, o tai palieka randus tose vietose, kur natūralus audinys susiliečia su dirbtiniu. Kiti mokslininkai teigia, kad gauta medžiaga dar ilgą laiką sąveikauja su natūraliais audiniais ir skysčiais. Šį klausimą mokslininkai turės ištirti nuodugniau.
    Å altinis: Prensa-latina.com
     
     
    2006-05-30    Rusijos mokslininkai sukÅ«rė bateriją, veikiančią žvaigždžių energijos pagalba
     
     Rusijos atominės energijos specialistai sukÅ«rė bateriją, kuri gali transformuoti į elektrą saulės ir žvaigždžių energiją. Jos prezentacija įvyko Jungtinio atominių tyrimų instituto Taikomųjų tyrimų mokslo centre.
    Centro direktorius Valentin Samojlov pabrėžė, kad ši unikali baterija neturi analogų pasaulyje. Ji gali veikti 24 valandas per parą. Jo teigimu, mokslininkams pavyko sukurti naują medžiagą – heteroelektrinį fotoelementą, kurio dėka baterija gali veikti Žemėje saulės ir žvaigždžių energija, nepriklausomai nuo gamtinių sąlygų. Mokslininkas minėjo, kad išradimo efektyvumas jau įrodytas tamsiu ir debesuotu paros metu. „Žvaigždžių baterija“, kaip ją pakrikštijo kūrėjai, kelis kartus efektyvesnė už įprastą saulės bateriją. Demonstruoto pavyzdžio šviesos į elektros energiją virsmo efektyvumas matomoje srityje daugiau nei du kartus aukštesnis, o infraraudonoje srityje – 1,5 karto.
    Heteroelektrinio fotoelemento savikaina yra žemesnė, nei įprastos saulės baterijos fotoelemento.
    Å altinis: ИТАР-ТАСС
     
     
    2006-05-29    KiauÅ¡inis buvo anksčiau už viÅ¡tą
     
     Siekdamas iÅ¡spręsti seną kaip pasaulis klausimą: „Kas buvo anksčiau, kiauÅ¡ins ar viÅ¡ta?“ Didžiosios Britanijos mokslininkas as Brukfildas (John Brookfield) iÅ¡ Notingemo universiteto (University of Nottingham), iÅ¡nagrnėjo Å¡ią mįslę evoliucinės genetikos požiÅ«riu. Mokslininkas savo aiÅ¡kinimą grindė tuo, kad jei genetinė medžiaga nesikeičia per visą gyvÅ«no gyvenimo laikotarpį, pirmasis paukÅ¡tis, kuris buvo viÅ¡ta, iÅ¡ pat pradžių egzistavo kaip embrionas kiauÅ¡inyje. Brukfildas yra įsitikinęs, kad pirmoji gyva esybė, apie kurią mes galėtume pasakyti nedviprasmiÅ¡kai, kad ji – Å¡ios biologinės rÅ«Å¡ies narys, yra kiauÅ¡inis. KiauÅ¡inis buvo pirmas. Mokslininkas paaiÅ¡kino, kad gyvendamas kiauÅ¡inio viduje organizmas turi tą pačią DNR, kaip ir viÅ¡ta (viščiukas), kuriuo jis vėliau virs.
    Brukfildą palaikė profesorius Devidas Papineo (David Papineau) iš Londono Karališkojo koledžo (King‘s College London): „Pirmasis viščiukas atsirado iš kiaušinio. Netgi jei šį kiaušinį padėjo kitos rūšies paukštis, jis vis tiek yra viščiuko (vištos) kiaušinis, nes jo viduje yra viščiukas“.
    Å altinis: PhysOrg.com
     
     
    2006-05-28    Sudarytas pats detaliausias Visatos žemėlapis
     
     Dvi nepriklausomos mokslininkų grupės, kurios rėmėsi amerikiečių projektu „Elektroninė Sloano dangaus apžvalga“ (Sloan Digital Sky Survey – SDSS), sudarė trimačius Visatos žemėlapius, iÅ¡sidėsčiusius nuo Žemės 5 milijardų Å¡viesos metų atstumu ir nulemiančius daugiau nei milijono galaktikų tikslią padėtį.
    Pirmąjį žemėlapį, pats detaliausią iš visų anksčiau darytų, sudarė Kris Blejk (Chris Blake) vadovaujama mokslininkų komanda iš Britų Kolumbijos universiteto (University of British Columbia). Į šį žemėlapį įeina daugiau nei milijonas galaktikų. Antrasis žemėlapis buvo sudarytas nepriklausomai nuo pirmojo, bet tų pačių pradinių duomenų pagrindu ir panašia metodika, Nikhil Padmanabhan (Nikhil Padmanabhan) iš Prinstono (Princeton University) vadovaujamos grupės. Jame yra 600 tūkstančių galaktikų.
    Žemėlapiams sudaryti mokslininkai sukūrė kompiuterines programas, kurios nustatė taip vadinamų liuminiscentinių raudonųjų galaktikų išsidėstymo dėsningumus. Tai labai seni ir tolimi objektai, kurių tikroji spalva nėra žinoma. 10 tūkstančių žinomų raudonųjų galaktikų duomenys buvo įvesti į kompiuterį, kuris automatiškai skaičiavo atstumą iki kitų galaktikų, kurias surado SDSS, remiantis tik jų išsidėstymu dangaus sferoje ir stebima spalva.
    Abi minėtos grupės gavo trimačius žemėlapius ir priėjo tų pačių išvadų. Pirma, išanalizavus žemėlapius pažymėtina, kad Visatoje vyrauja tamsioji medžiaga ir tamsioji energija, o įprasta materija sudaro tik kelis procentus. Antra, abi grupės nustatė gigantišką tolimųjų galaktikų išsidėstymo erdvėje struktūrą, kuri savo mastais gali būti lyginama tik su vienu ankstesniu stebėjimu – plataus masto fluktuacijomis mikrobangų reliktiniame fone. Trečia, galaktikų išsidėstyme jie surado periodinio „mirguliavimo“ pavidalo pėdsakus. Minėtos galaktikos yra interpretuojamos kaip liudijimas didžiulių garso bangų, skriejančių Visata ankstyvajame jos vystymosi laikotarpyje (mažiau 300 tūkstančių metų po Didžiojo sprogimo), kai ji dar buvo karšta plazma.
    Å altinis: New Scietist
     
     
    2006-05-27    Polinkis į altruizmą stipresnis jei neturi ko prarasti
     
     Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad vapsvos Liostenogaster flavolineata, gyvenančios visuomeninį gyvenimo bÅ«dą, tuo labiau yra linkusios padėti savo giminaitėms iÅ¡maitinti palikuonius, kuo žemesni jų Å¡ansai užimti „karalienės“ vietą ir atvesti į pasaulį savo nuosavus vaikus. AukÅ¡to rango vapsvos pagalbininkės, kurios greičiausiai pačios netrukus turės savo vaikų, yra linkusios save saugoti nuo visuomenei naudingų darbų.
    Altruistinio elgesio kilmė – viena iš labiausiai intriguojančių evoliucinės biologijos mįslių. Natūralios atrankos ir kovos už išlikimą principai teigia, kad kiekvienas gyvis turi rūpintis tik tuo, kad išgyventų pats ir atvestų į pasaulį kuo daugiau palikuonių, o ne padėtų kitiems, pažeisdamas savo interesus. Tačiau gamtoje altruizmas yra gana plačiai paplitęs ir beveik visada nuoširdi pagalba artimam galų gale yra naudinga ir padedančiam.
    Mokslininkai nustatė, kad kiekviena padėjėja griežtai dozuoja savo altruizmą priklausomai nuo to, kiek ji turi šansų tapti karaliene ir palikti savo palikuonių. Jei šie šansai yra migloti (kaip žemo rango jaunų vapsvų, paskutiniųjų pagal „eilę“ į karalienės sostą), reikia dirbti aktyviau, kad nors per svetimus vaikus perduotų savo genus ateinančioms kartoms. Jei padėjėjos rangas yra aukštesnis (jis yra nustatomas išimtinai amžiumi – yra 90% tikimybė, kad pati seniausia iš padėjėjų po karalienės mirties užims jos vietą), jai reikia save patausoti ir mažiau rizikuoti. Be to, padėjėjos entuziazmas gali priklausyti ir nuo jos šeimos dydžio. Kuo didesnė šeima, tuo daugiau palikuonių ji galės išmaitinti, todėl būti karaliene didelėje šeimoje yra daug naudingiau, nei mažoje. Didelėje šeimoje padėjėjai naudinga susilaikyti nuo didelių rekordų (persitempusi gali daug prarasti), o mažoje galima ir paplušėti, o jei nesulauksi karūnavimo – nėra didelis praradimas.
    Å altinis: Nature
     
     
    2006-05-26    Pritarta termobranduolinio reaktoriaus statybai
     
     Trečiadienį ES, JAV, Rusijos, Japonijos, Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos pareigÅ«nai savo paraÅ¡ais patvirtino planą vystyti pažangiausią termobranduolinės energijos reaktorių pasaulyje. Tarptautinis eksperimentinis termobranduolinis reaktorius (International Thermonuclear Experimental Reactor - ITER) bus statomas prie Cadarache miestelio pietų PrancÅ«zijoje. Bendra projekto vertė siekia apie 10 mlrd. eurų. Tikimasi, kad reaktorius veiks 30 metų.
    Manoma, kad termobranduolinė energija turi potencialo išspręsti didelę dalį pasaulio energetikos problemų. Bent jau teoriškai, tokiu būdu galima gauti didžiulius energijos kiekius sunaudojant santykinai nedidelius kuro kiekius. Be to, gaunamų radioaktyvių atliekų kiekis turėtų būti gerokai mažesnis nei normaliose atominėse elektrinėse, o avarijos atveju katastrofos tikimybė būtų gerokai mažesnė, nes reaktorius tiesiog išsijungtų. Tačiau pačios termobranduolinės reakcijos pradėjimas yra ypatingai sudėtingas procesas, reikalaujantis milžiniškų energijos kiekių – tai nustatyta naudojant mažesnį eksperimentinį reaktorių JET (Joint European Torus), pastatytą Oksforde (Didžioji Britanija). Šis reaktorius veikia nuo 1983 metų, bet jis gamina vos 70 proc. energijos, kuri būna sunaudojama jį įjungiant. Dėl to kai kurie mokslininkai mano, kad termobranduolinis reaktorius niekuomet netaps praktišku energijos šaltiniu. Šį skeptišką požiūrį sustiprino straipsnis, 2006 metų kovą publikuotas žurnale „Science“. Mokslo veteranas Williamas Parkinsas, dalyvavęs Manheteno projekte ir vadovavęs JAV inžinerijos bendrovės „Rockwell International“ mokslinei veiklai, tvirtino, kad esminės problemos, susijusios su termobranduoline energija, taip ir liko neišspręstos. Bet pareigūnai, Briuselyje savo parašais patvirtinę planą kurti ITER, sėkmingai baigė ilgus metus šnekų apie vieną iš ambicingiausių pasaulyje mokslinių projektų. Projektui vadovauti paskirtas Kaname Ikeda sakė, kad ITER statybą tikimasi pradėti 2008 metais ir manoma, kad ji truks apie dešimtmetį.
    ES padengs apie 40 proc. statybos išlaidų. Dauguma kitų partnerių pridės dar po 10 procentų. ES taip pat atiteks didžioji dalis išlaidų, susijusių su reaktoriaus veikimu. Derybos dėl projekto vykdymo pradėtos 2002 metų birželį. Daugiausiai buvo nesutariama dėl numatomos būsimo reaktoriaus statybos vietos – dėl jos varžėsi europiečiai ir japonai.
    Å altinis: Newscientisttech.com
     
     
    2006-05-25    Didžiosios Britanijos mokslininkas apskaičiavo teraktų tikimybę
     
     Oksfordo (Anglija) profesorius Nil Džonson yra įsitikinęs, kad įvykdomų teraktų dažnumas yra matematiÅ¡kai dėsningas. Tokių iÅ¡vadų mokslininkas priėjo iÅ¡analizavęs duomenis apie aukas iÅ¡ skirtingose pasaulio vietose vykstančių karų.
    Remiantis tyrimu, pagal teroro aktų Kolumbijoje, Afganistane ir Irake modelius, eksponentė yra lygi -5/2. Tai reiškia, kad teraktų intensyvumas, kuriuose žūva 10 žmonių, beveik lygi teraktų skaičiui, kuriuose žūva 20 žmonių. Be to, ji nepriklauso nuo teritorinių pokyčių.
    Džonsono modelis atskleidžia paprastą vystymosi dinamiką ir gali būti naudinga renkant kovos su tarptautiniu terorizmu strategiją. Remiantis jo teorija, ši matematinė priklausomybė yra pastebėta bet kuriame konflikte, kuriame silpnos sukilėlių organizacijos grupės susiduria su stipresnėmis vyriausybėmis. Šiuo metu mokslininkas tęsia tyrimus analizuojant kitų lokalinių konfliktų duomenis Izraelyje, Šiaurės Airijoje ir Indonezijoje.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-05-24    Å ikÅ¡nosparniai pasitelkia valdomų raketų strategiją
     
     Profesorius KauÅ¡ik GhoÅ¡ (Kaushik Ghose) ir jo kolegos iÅ¡ Merialendo universiteto (The University of Maryland) nustatė, kad Å¡ikÅ¡nosparnių medžiojimo strategija savo sudėtingumu nenusileidžia programai, kuri valdo raketą, besikaunančią su lėktuvu.
    Pasitelkus savo laboratoriniuose tyrimuose infraraudonąsias kameras, mokslininkai su nuostaba pripažino, kad didysis rudasis šikšnosparnis (Eptesicus fuscus) sprendžia gana sunkią laiko, reikalingo pagauti skraidančius vabzdžius, minimalizacijos geometrinę užduotį. Pažymėtina, kad nustatyta strategija neturi nieko bendro su panašiu žmonių ar kitų gyvūnų panašiu elgesiu.
    Peržiūrėję sulėtintą padaryto įrašo versiją mokslininkai aptiko, kad šikšnosparnis ne tik stengiasi skraidyti kiek įmanoma greičiau, kad pasiektų persekiojamą vabzdį. Ji nuolat keičia greitį ir atakos kryptį priklausomai nuo vabzdžio judėjimo greičio ir trajektorijos. Šikšnosparnis kompaso rodyklės tikslumu išsaugo „nusitaikymą“ į atakuojamą objektą, net jei jam prireiks keisti judėjimo kryptį. Taigi jeigu tikslas tam tikru metu yra šiaurės vakaruose, tai šikšnosparnis nukreips galvą ta kryptimi ir, vykdydamas tam tikrus judesius ore (kliūčių aplenkimas), išlaikys žvilgsnio kryptį būtent šiaurės vakarų kryptimi.
    Ghoš teigia, kad tokia strategija vadinama paraleline navigacija, o pirmosiose raketų kūrimo programose 1940-ųjų metų pabaigoje inžinieriai naudojo būtent šią strategiją.
    Å altinis: PhysOrg.com
     
     
    2006-05-23    Augalų atsparumas Å¡alčiui jau nebėra paslaptis
     
     Kalifornijos srities universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Džiano Kango Žu (Jian-Kang Zhu) iÅ¡Å¡ifravo biocheminę reakciją, reguliuojančią kaskadą genetinių procesų, leidžiančių augalams iÅ¡gyventi nukritus temperatÅ«roms.
    Pasirodo, negatyviu šalčio kaskado reguliatoriumi yra osmotiškai jautrus genas-1 (osmotically responsive gene 1, HOS1). Baltyminis geno produktas HOS1 sąveikauja su specifiniu baltymu ICE1, kuris blokuoja genetinį kaskadą, skatinantį sintezę baltymų, reikalingų apsaugoti augalus nuo šalčio. Šią sąveiką pavyko atkurti laboratorinėmis bei gyvo augalo sąlygomis.
    Žu yra įsitikinęs, kad šio molekulinio mechanizmo supratimas leis kurti naujas žemės ūkio augalų rūšis, galinčias augti ir duoti vaisius atšiauresnėse gamtinėse sąlygose, nei tos, iš kur jie yra kilę. Be to, tai turi padėti mokslininkams tirti augalų reakcijas į kitus supančios aplinkos stresinius poveikius, tokius kaip dirvos druskingumas ir sausra.
    Å altinis: Pnas.org
     
     
    2006-05-22    Mokslininkai iÅ¡Å¡ifravo paskutinę žmogaus genomo chromosomą
     
     Sengerio (Anglija) instituto mokslininkai sudarė pačios sudėtingiausios žmogaus genomos žemėlapį. 1-oji chromosoma turi beveik du kartus daugiau genų, nei įprasta chromosoma, ir sudaro 8 proc. žmogaus genetinio kodo. Å i pati stambiausia chromosoma tapo paskutine iÅ¡ 23 žmogaus chromosomų (22 porinių ir lytinės), iÅ¡Å¡ifruotų projekto „Žmogaus genomas“ (Human Genome). Projektas startavo 1990 metais, jame dalyvavo 150 Anglijos ir Amerikos mokslininkų. Jo tikslas buvo nustatyti žmogaus DNR genus ir jų eiliÅ¡kumą.
    1 chromosoma yra pati stambiausia ir ją sudaro daugiausiai – net 3141 genas, taip pat ir tie, kurie yra susiję su tokiais susirgimais, kaip vėžys, Alcgeimerio ir Parkinsono ligos. 1000 aptiktųjų genų yra naujai atrasti. Tyrimo rezultatai padės mokslininkams visame pasaulyje tobulinti vėžio, autizmo, psichinių sutrikimų bei kitų susirgimų diagnostikos ir gydymo metodus. Mokslininkų dar laukia ilgas darbas, nes apie pusės žmogaus genų funkcija iki šiol lieka nežinoma.
    Å altinis: Reuters
     
     
    2006-05-21    Kremą nuo saulės keičia tabletės
     
     Nuo Å¡iol greitą, intensyvų ir ilgalaikį įdegį galima pasiekti nekenkiant odai raudoniais, dėmėmis, pirmalaikėmis raukÅ¡lėmis ir sausumu. Dabar kremą nuo saulės keičia viena tabletė, o dar tiksliau – nutriceptinė kosmetinė priemonė. Tai tarpinis maisto papildų ir vaistų variantas – laktobakterijų, betakarotino ir likopino kombinacija. Maitinimosi srities specialistai pavadintų šį preparatą nutriceptiku (produktu, galinčiu duoti sveikatai naudą, iÅ¡einančią už paprastos maitinimosi funkcijos ribos.
    Naujoji organizmo parengimo deginimuisi priemonė gimė Nestlè ir L'Oréal mokslinio bendradarbiavimo procese. 2003 metais jos tapo Innèov steigėjomis pariteto teisėmis. Tai nutrikosmetinis prekės ženklas, kuris sukÅ«rė deginimosi kapsulę. IÅ¡ pradžių PrancÅ«zijoje ir Vokietijoje Innèov laboratorijos sukÅ«rė nutrikosmetinę priemonę prieÅ¡ raukÅ¡les ir dar vieną priemonę plaukų sveikatai. Å i kompanija pasiekė puikių rezultatų saugant odą nuo ultravioletinių spindulių. Lemiamą reikÅ¡mę Å¡iame procese vaidina bÅ«tent lactobacillus johnsonii, probiotikas (antibiotiko antonimas), gebantis stimuliuoti imuninę apsaugą, vienintelis, galintis teigiamai veikti odą. San Fransisko dermatologinio instituto Romos fotodermatologijos skyriaus direktorius Džovani Leone teigia, kad saulės ultravioletiniai spinduliai veikia imuninę odos apsaugą, o taip pat Langeranso ląstelių bÅ«klę ir jų funkcionavimą.
    Lactobacillus johnsonii stiprina apsaugą arba ją reaktyvuoja ten, kur ji susilpnėjo. Kapsulėje (preparatą reikia vartoti po vieną kapsulę per dieną valgio metu prieš mėnesį iki saulės procedūrų pradžios ir dvi savaites jas užbaigus kad išliktų įdegis) yra likopinas ir betakarotinas. Įdegio kremus visgi patariama naudoti žmonėms, kurių oda yra jautri, bet minėti kremai žymiai prasčiau apsaugo nuo saulės ir rekomenduojami odos drėkinimui. Preparato bandymai su savanoriais praėjo sėkmingai, šis produktas jau patenka į vaistines, bet tikslesni duomenys bus gauti tik praėjus tam tikram laikui.
    Å altinis: Loreal.com
     
     
    2006-05-20    Kaktusai yra kilę iÅ¡ lapinių augalų
     
     Amerikos mokslininkai Erika Edvards ir Majkl Donachju paskelbė tyrimų apie kaktusų evoliuciją rezultatus, kurių esmę sudaro tai, kad Å¡ie augalai yra kilę iÅ¡ paprastųjų lapinių augalų.
    Kaip taisyklė, kaktuso struktūrą dažnai pateikiama kaip formos ir jo paskirties augalų pasaulyje puikus derinys. Šių sukulentų fotosintezės sistema leidžia jiems išgyventi sausros sezonus dėl jų minkštųjų audinių gausios drėgmės.
    Molekulių tyrimai atskleidė, kad Pereskia genas, kurio DNR yra 17 rūšių lapinių krūmų ir medžių, turi ir kaktusai. Tai leidžia teigti, kad savo giminės geneologiją kaktusai kildina būtent iš jų. Edvards ir Donachju taip pat aptiko, kad minėtų rūšių atstovai vandenį naudoja lygiai taip pat, kaip ir belapiai sukulentai. Mokslininkai teigia, kad ekologinės kaktusų funkcijos pamatas buvo padėtas dar iki to, kai jie įgavo šiandien įprastą, mums žinomą formą. Yra pagrindo manyti, kad panašų evoliucijos kelią praėjo daugelis augalų, tačiau kompleksinių tyrimų šia tema nėra.
    Å altinis: Eurekalert.org
     
     
    2006-05-19    Fizikai nustatė įkaitimo greičio rekordą
     
     Laboratorijos sąlygomis buvo pasiektas įkaitimo greitis milijardų milijardus laipsnių per sekundę. Bandymą su galingu impulsiniu lazeriu, pramuÅ¡usiu mažytes įdubas safyre, atliko Saulius Juodkazis kartu su kolegomis fizikais iÅ¡ Hokaido (Japonija) universiteto.
    Gana galingą lazerio spindulį bandymo dalyviai sukoncentravo į safyro gabalėlius. Tyrimas pasižymėjo tuo, kad lazerio impulsas buvo itin mažas – tik 200 femtosekundžių (femto – tai 10-15). Per tą laiką spindulys medžiagoje sukurdavo miniatiūrinį „kamuolinį žaibą“ – ruožą, kurio skersmuo vos keletas tūkstantųjų milimetro. Tačiau šioje srityje vystėsi apie pusė milijonų Kalvino laipsnių temperatūra ir 10 terapaskalių slėgis. Tai 1013 paskalių, o tai 20 kartų daugiau, nei Žemės branduolyje. Tokį slėgį galima įsivaizduoti kaip dvi Didžiąsias Gizos piramides, besiremiančios į aikštelę, prilygstančią kompaktiniam diskui.
    Darbo bendraautorius Vladimir Tichončiuk iš Bordo (Prancūzija) universiteto teigia, kad tai tie patys parametrai, kaip ir atominiame sprogime. Tichončiuk ir padėjo apskaičiuoti minėtus parametrus. Jis rėmėsi lazerinio impulso duomenimis bei likusių nuo mikrasprogimo safyre pėdsakų dydžiu. Tai buvo lašo pavidalo išėmos, supančios spindulio pramuštas įdubas – dalis medžiagos išsilakstė į šalis. Iš esmės bandymo esmę sudarė tai, kad per tas femtosekundes būtų įmanoma suspėti stipriai įkaitinti plazmą spindulio koncentracijos taške prieš jai išsiliejant lauk. Tichončiuk pabrėžia, kad yra tikimybė, kad panašūs įkaitinimo greičiai galėjo būti pasiekti ir anksčiau ankstesniuose bandymuose, bet niekas anksčiau neskaičiavo temperatūros ir slėgio, kurie atsiranda tokiu metu. Be to, mokslininko teigimu, greičiausiai, šis bandymas pranoko ankstesnius tuo, kad buvo sutrumpintas impulsas per daug trumpesnį laiką, taigi energijos teikimo greitis į medžiagos ruožą buvo labai didelis.
    Šis pasiekimas įrodo, kad dabar mokslininkai gali modeliuoti sąlygas planetų branduoliuose arba, galbūt, netgi inicijuoti branduolinės sintezės reakcijas, naudojant įprastą lazerį.
    Å altinis: Nature
     
     
    2006-05-18    Izraelio mokslininkai iÅ¡aiÅ¡kino, kodėl delfinus traukia prie žmonių
     
     Haifos (Izraelis) universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuris aiÅ¡kina delfinų prieraiÅ¡umą prie vienų žmonių ir visiÅ¡ką nepakantumą kitiems. PaaiÅ¡kėjo, kad nutolę nuo savo genties dėl nežinomų mokslui priežasčių jÅ«ros gyvÅ«nai savo gentainių pakaitalą gali surasti žmoguje. Daktaras Oz Gofman Å¡ią iÅ¡vadą aiÅ¡kina tuo, kad tam tikru metu, kuris yra panaÅ¡us į pereinamąjį laikotarpį, delfinas nesutaria su gentainiais, todėl yra priverstas ieÅ¡koti naujosios „šeimos“.
    Daktaras Gofman keletą metų stebėjo delfinės vardu Choli elgesį, kuri periodiškai priplaukdavo prie Raudonosios jūros krantų Sinajaus rajone. Choli, jau būdama suaugusia „dama“ šešerius metus bendravo su žmonėmis. Tačiau paskutiniuosius trejus savo gyvenimo metus delfinė tik retsykiais lankė savo buvusius dvikojus draugus.
    Mokslininkas teigia, kad bendraudami su žmonėmis delfinai naudoja tuos pačius būdus, kaip ir bendraujant su savo gentainiais. Be to, jie nemėgsta didelės minios, geriau renkasi mažas „intymias“ kompanijas. Pavyzdžiui, Choli įeidavo į glaudžią interakciją su nedidelėmis grupėmis plaukikų, bet jei vandenyje prisirinkdavo itin daug žmonių, ji galėjo tapti agresyvi visų esančių atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad kur kas didesnes simpatijas Coli reikšdavo vyrams. Mokslininkas pažymi, kad delfinai – jūros žinduoliai turi itin išvystytus bendruomenės ryšius, delfinų gaujos primena beždžionių gaujas ir netgi žmonių kolektyvus. Jei atsitinka taip, kad grupės sudėtis nesikeičia, tarp delfinų susiklosto tam tikri santykiai.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-05-17    Sulaikytas aidas privers užtilti futbolo chuliganus
     
     Nauja garso sistema, kurią kuria specialistai iÅ¡ Olandijos taikomųjų mokslinių tyrimų organizacijos (Nederlandse Organisatie voor toegepast-natuurwetenschappelijk onderzoek — TNO) turėtų priversti užtilti futbolo fanatikus, skanduojančius stadionuose įžeidžiančius ar rasistinius Å¡Å«kius ir dainuojančius neÅ¡vankias dainas. Sistema remiasi gana paprasta idėja: visi garsai, kuriuos skleidžia chuliganai, yra įraÅ¡omi ir garsiai transliuojami praėjus tam tikram laikui kaip pavėlavęs aidas. Mokslininkai teigia, kad aidas neleidžia sinchronizuoti skandavimo ir jis tampa beprasme kakofonija. Atlikus bandymus su keliais savanoriais ir 350 žmonių minios testus realiame stadione parodė, kad tik 200 milisekundžių aido sulaikymas daro sinchroninį „šaukimą“ itin sunkiu, o padidinus jį 1 sekunde – dar efektyvesnį. TNO pripažįsta, kad kol kas sistema dar turi daug trÅ«kumų. Pavyzdžiui, sulaikytas aidas turi bÅ«ti toks pats garsus, kaip ir pats skandavimas. Be to, specializuoti mikrofonai, kaip ir garsiakalbiai, turi bÅ«ti įrengti stadione „strategiÅ¡kai“, kad „rinktų“ ir skleistų reikalingus garsus reikalingose vietose. Taip pat olandai pripažįsta ir tai, kad, atėmus iÅ¡ fanatikų galimybę Å¡Å«kauti ir dainuoti, reikia laukti jų įtūžio, kuris gali bÅ«ti nukreiptas bet kur, o tada bus dar blogiau.
    Å altinis: New Scientist
     
     
    2006-05-16    â€žNužiÅ«rėjimas“ paaiÅ¡kintas moksliÅ¡kai
     
     Å iuolaikinis mokslas nesirengia palikti nuoÅ¡alyje nei vienos bÅ«ties paslapties. Atėjo eilė ir „piktos akies“ tyrimams. Kaip žinia, Å¡is fenomenas yra žinomas dar nuo seniausių laikų, jį aiÅ¡kino dar III a. iki mÅ«sų eros graikų mokslininkas Euklidas.
    Biologijos mokslų daktaras Jurij Simakov mano, kad kartu su elektromagnetiniais laukais akys skleidžia ir taip vadinamus tinklinių struktūrų formų laukus. Vaizdiniai fotoreceptoriai, lazdelės ir kolbos, sudaro ląstelių sluoksnines struktūras. Be to, priešakinė fotoreceptorių struktūra – stipriai gofruota gyva membrana, kuri gali sudaryti realų bangų lauką. Bangų kryptis šiame lauke priklauso nuo ląstelių krypties, o iš esmės nuo mūsų žvilgsnio nuostatos.
    Technikos mokslų kandidatas, dirbtinio intelekto tyrinėtojas Vitalij Pravdivcev šį reiškinį aiškina savaip. Kaip pavyzdį Pravdivcev pateikia „regėjimo spindulių“ veikimo palyginimą su radijo bangų įtaka. Mokslininkas atsako į klausimą kaip pasireiškia mums nematomos ir nejuntamos radijo bangos – pasiekusios „paskirties objektą“ jos tarsi materializuojasi, tarytum iš niekur atsiranda šiluma arba elektros signalas: užsidega lemputė arba televizoriaus ekrane atsiranda vaizdas. Kažkas panašaus vyksta ir su „regėjimo spinduliais“. Tik jie turi savo informacinių ypatumų. Pavyzdžiui, ekstrasensai, „mokydami“ žmogų, gali sukelti fiziologinių ir psichinių pokyčių jo organizme ar paveikti pašnekovo dvasinę būseną.
    Pasirodo, buvo teisios tos močiutės, kurios neleisdavo nepažįstamiems žiūrėti į mažus vaikus, bijodamos „nužiūrėjimo“, o mūsų organizmui nėra tas pats, kur žiūrime mes ir kas žiūri į mus.
    Å altinis: Комсомольская правда
     
     
    2006-05-15    Alus saugo nuo uždegimų
     
     Insbruko (Austrija) universiteto medicinos centro (la Universidad de Innsbruck) specialistas Ditmar Fjučs (Dietmar Fuchs) ir jo kolegos tvirtina, kad alus, kaip ir raudonasis vynas bei žalioji arbata, saugo nuo uždegimų. Mokslininkai pažymi, kad sveikatą taip pat veikia ir bealkoholinis alus.
    Laboratoriniai bandymai, kuriuos atliko Insbruko biocentro komanda, parodė, kad alaus salyklas blokuoja negatyvius cheminius procesus ir skatina proteino gamybą. O proteinas, kaip žinia, yra vienas iš pagrindinių imuninės sistemos stimulų. Alaus salyklas mažina amino rūgšties triptofano (tryptophane) skaidymąsi, kuri yra efektyvus natūralus trankvilizatorius, aktyvina smegenų veiklą ir skatina serotonino (sérotonine) – laimės hormono – gamybą. Austrijos mokslininkai yra įsitikinę, kad būtent šios savybės yra alaus raminamojo poveikio pagrindas.
    Mokslininkai taip pat primena, kad besaikis alaus vartojimas kenkia sveikatai. Jie rekomenduoja gerti bealkoholinį alų, nes jis nėra kenksmingas, o be to turi tas pačias savybes.
    Å altinis: Cyberpresse.ca
     
     
    2006-05-14    Olandai iÅ¡rado garso akinius
     
     Nyderlandų kompanija Varibel balandžio pabaigoje įvedė į rinką to paties vardo naują produktą – garso akinių pavidalo aparatą, kurį sukÅ«rė Delfto technologijos universiteto (TU Delft) specialistai.
    Išoriniai akiniai beveik nesiskiria nuo įprastų. Tik geriau įsižiūrėjus galima pastebėti, kad jų stiklai yra storesni, nes į juos įmontuoti aštuoni maži mikrofonai, po keturis iš kiekvienos pusės. Jie pasirinktinai sustiprina garsus, kurie ateina iš priekio. Be to, akinių savininkas gali atskirti reikiamus garsus nuo nepageidaujamo fono triukšmo. Stiklų pakraščiai yra ausinės ir prietaiso prijungimo įrenginiai.
    Akinių savininkas gali norimus garsus sustiprinti iki 8,2 decibelų. Įprasti garso aparatai gali pridėti daugiausia 4 decibelus. Be to, jų savininkas dažnai girdi triukšmą, o ne žmones, su kuriais jis kalba. Įrenginio kūrėjai teigia, kad Varibel negali būti lyginama su jokiais tradiciniais garso aparatais. Kitos informacijos apie Varibel ir jos kainą kol kas nėra.
    Å altinis: Roland Piquepaille's Technology Trends, Primidi.com
     
     
    2006-05-13    Aptikta smegenų dalis, atsakinga už neurozių ir fobijų vystymąsi
     
     Mokslininkams iÅ¡ Mičigano universiteto pavyko lokalizuoti galvos smegenų žievės ruožą, atsakingą už emocinę reakciją į klaidas ir netikslumus, kurios kelia pavojų rimtomis pasekmėmis, pavyzdžiui, finansiniais nuostoliais.
    Amerikos mokslininkų atliktame tyrime dalyvavo 12 psichiškai sveikų savanorių. jiems buvo pasiūlytos orientacinės užduotys, teisingą atsakymą reikėjo pateikti per labai trumpą laiką. Už teisingą dalies užduočių atsakymą buvo numatytas atlygis nuo 25 centų iki 2 dolerių arba tokio pat dydžio bauda, jei bus pateiktas neteisingas atsakymas. Už kai kurias užduotis nebuvo skiriamos piniginės premijos. Tyrimo pradžioje kiekvienam jo dalyviui buvo suteiktas 10 dolerių kreditas. Užduočių atlikimo metu įvairių galvos smegenų padalinių aktyvumas buvo fiksuojamas magnetiniu rezonansiniu tomografu. Atsakius neteisingai, kai buvo skiriama piniginė bauda, dalyvių galvos smegenyse buvo fiksuojamas susijaudinimas. Atsakius teisingai arba išsprendus uždavinį, už kurį nebuvo skiriamas piniginis prizas, panašūs susijaudinimai nebuvo pastebėti. Kaip parodė ankstesni tyrimai, ištyrus ligonius, sergančius obsesiniais fobiniais sutrikimais, nustatyta, kad būtent ši galvos smegenų dalis yra nuolat jaudinama. Tokie ligoniai itin jautriai reaguoja į pačius nežymiausias gyvenimo nesėkmes ir yra linkę į nemotyvuotas baimes, jaudulius ir depresijas. Tyrimų projekto koordinatorius profesorius Stefan Tejlor (Stephan Taylor) teigia, kad jiems yra labai svarbu tai, jog sergančius obsesiniais fobiniais sutrikimais ligonius ištikus nedidelėms nesėkmėms, tampa aktyvi ta pati galvos smegenų dalis, kuri susijaudina ir tada, kai sveiki žmonės padaro klaidas, gręsiančias rimtesnėmis pasekmėmis.
    Gauti šios mokslininkų grupės rezultatai kol kas nėra taikomi praktiškai, tačiau mokslininkai mano, kad šis atradimas gali paskatinti sukurti naujus sergančių obsesiniais fobiniais susirgimais ir neurozėmis gydymo būdus.
    Å altinis: Mednovosti.ru
     
     
    2006-05-12    Saulės sistema pasipildė iÅ¡kart puse Å¡imtu mini planetų
     
     Džoel Parker (Joel Parker) iÅ¡ Amerikos Pietvakarių tyrimų instituto (Southwest Research Institute) ir jo kolegos pranešė atradę iÅ¡kart 45 nuo 50 iki 500 kilometrų diametro transneptÅ«ninius objektus. Tai tam tikras vienu metu atrastų kÅ«nų Saulės sistemoje rekordas, kuris iÅ¡ esmės papildė dangaus objektų su žinomomis orbitomis sąrašą.
    Brajen Marsden (Brian Marsden) iš Mažųjų planetų centro (Minor Planet Center) Harvardo Smitsono astrofizikos centro (Harvard-Smithsonian Center for Astrophysics), dalyvavęs šiame darbe, paaiškino, kad apie 1100 mažų objektų buvo užfiksuoti mūsų planetos šeimos išorės ribose, pradedant pirmojo objekto Kojperio juostoje atradimu 1992 metais. Tačiau astronomai labiau koncentravo dėmesį į tokių kūnų aptikimą, nei į tolesnį jų tyrimą, todėl apie pusę iš šio tūkstančio niekada, deja, nebuvo stebima dar kartą po vienintelio trumpo stebėjimo. Todėl objektų pasipildymas orbitomis, kurios yra tiksliai apskaičiuotos, ypač, kai jos (orbitos) parametrai nėra visai įprasti, labai svarbu. Pavyzdžiui, įvairių Saulės sistemos formavimosi ir ankstyvosios evoliucijos teorijų patvirtinimui.
    Naujieji 45 kūnai, kurie yra aprašyti astronomų ataskaitoje, oficialiai „atsirado“ Saulės sistemoje po dviejų stebėjimo ir skaičiavimo metų. Mini planetos tokiu nuotoliu juda tarp žvaigždžių lėtai, todėl buvo itin svarbu išvengti bet kokių klaidų ir netikslumų.
    Apie ankstyvąją Saulės sistemos istoriją gali papasakoti ir stambesni kūnai jos išorės ribose, rasti pastaruoju metu.
    Å altinis: New Scientist
     
     
    2006-05-11    Mikrobai efektyviai gamina elektrą iÅ¡ nutekamųjų vandenų
     
     Vili Verstret (Willy Verstraete) ir jo kolegos iÅ¡ Belgijos Gento universiteto (Universiteit Ghent) atliko visą eilę bandymų, kad nustatytų optimaliausią mikrobų kuro elementų, gaminančių energiją iÅ¡ pramoninių atliekų, konstrukciją.
    Kuro elementai, kuriose bakterijos, gamindamos elektros srovę, skaido organines medžiagas, yra žinomi jau seniai. Verstret ir jo kolegos sukūrė bandymo įrenginį, kuriame nuosekliai ar paraleliai sujungė šešis originalius kuro elementus. Įrenginio paskirtis buvo patikrinti mikrobų kolonijos galimybę generuoti ir praleisti energiją. Autoriai pažymi, kad gyvaisiais generatoriais tapo keleto rūšių bakterijų grupė. Mokslininkai nustatė, kad lyginamasis jų kuro elementų, mitusių nutekamaisiais vandenimis, bloko galingumas pasiekė net 258 vatų vienam kubiniam metrui, maksimali gaminama įtampa 2,02 volto, o maksimali srovė (paraleliai sujungus) – 0,255 ampero. Tai tapo įmanoma sėkmingai parinkus medžiagas elektrodams.
    Tačiau pagrindinis mokslininkų atradimas yra tas, kad jų bloko (aparatą testavo daugiau nei 200 dienų) darbo eigoje mikrobų bendruomenėje, gyvenusios įrenginio viduje, įvyko aktyvi kova įsisavinant prieinamus resursus. Jo pasekoje ryškiai pasikeitė bendruomenės procentinė sudėtis pagal rūšis. Jei pradžioje ten buvo gana daug Geobacter ir Shewanella grupių bakterijų, tai tyrimo pabaigoje kolonijoje vyravo Brevibacillus agri grupės bakterijos, kurios buvo pačios produktyviausios konvertuojant organines atliekas elektros energija. Nurodyta aukščiau galia ir kiti įrenginio parametrai taip pat buvo gauti tyrimo pabaigoje, kada labiau efektyvios bakterijos atkovojo erdvę ir maistą iš mažiau efektyvių gentainių. Tyrimo pradžioje aparato pradiniai duomenys buvo apie 3 kartus blogesni. Taigi įvyko jo paties optimizacija.
    Å altinis: Scientific American
     
     
    2006-05-10    Karpis gali gyventi po vandeniu be deguonies mėnesius
     
     Pats geriausias nardytojas neiÅ¡bus po vandeniu ilgiau, nei karpis. Mokslininkai iÅ¡siaiÅ¡kino, kad karpis yra auksinės žuvelės giminaitis ir gali gyventi po vandeniu mėnesiais. Å i gėlųjų vandenų žuvis daugiausia gyvena Europos ir Azijos ežeruose ir upėse. Kad daugiau pasisavintų iÅ¡ vandens deguonies, ji gali keisti žiaunų struktÅ«rą ir iÅ¡gyventi tada, kai bus deguonies badas. Be to, karpio raudonosios kraujo ląstelės, kurios yra vadinamos hemoglobiniu ir neÅ¡ioja deguonį, sąveikauja su deguonimi daug stipriau, nei bet kurio kito stuburinio hemoglobinas.
    Supratę mechanizmą, kaip daugelis gyvūnų įveikia deguonies trūkumą kraujyje, mokslininkai ateityje galės panašias problemas išspręsti žmonių organizme.
    Profesorius Goran Nilson (Goran Nilsson) iš Oslo (Norvegija) universiteto teigia, kad šių dienų industriniame pasaulyje deguonies badas – viena iš pagrindinių daugelio mirtinų ligų priežasčių. Evoliucija šią bedeguonio išgyvenimo problemą išsprendė prieš daugelį milijonų metų, mokslininkai kovoja su ja dešimtmečius, bet pasiekė dar palyginti nedaug.
    Atlikto tyrimo rezultatai artimiausiu metu bus pristatyti kasmetiniame eksperimentinės biologijos posėdyje.
    Å altinis: Foxnews.com
     
     
    2006-05-09    IÅ¡augintas dantis iÅ¡ motininės danties ląstelės
     
     Mokslininkams iÅ¡ Brazilijos ir Å iaurės Amerikos pavyko iÅ¡auginti pelės dantį iÅ¡ motininės danties ląstelės, o vėliau šį dantį įdėti ir pačiam graužikui. Per 12 savaičių buvo iÅ¡auginti 6 nauji dantys – danties karÅ«nėlė su dentinu (tvirtasis danties audinys), emaliu, danties minkÅ¡timu.
    San Paulo (Brazilija) universiteto Medicinos mokyklos mokslininkas Silvio Duajlibi (Silvio Duailibi) teigia, kad jei toliau būtų tęsiami moksliniai tyrimai, po 6-10 metų panašius dantų implantus bus galima kurti ir žmonėms.
    Dantų gydytojų mokslinio komiteto Madride (Ispanija) atstovas Žozė Visento Sanz Kasado (José Vicente Sanz Casado) pabrėžė, kad šiuo metu jau pavyko išauginti danties audinį. Pasiekti rezultatai džiugina, bet darbai kol kas yra tik pradinėje stadijoje, reikalauja gilių tyrimų, laiko ir dėmesio, tik vėliau bus galima kalbėti apie klinikinius bandymus.
    Pasaulyje daugelis mokslininkų tiria šią problemą. 2002 metais Forsyth institutas generavo kiaulės dantis ir juos implantavo pelėms. Vėliau buvo sukurti dantys iš pelių ląstelių, jie buvo patalpinti į skrandį kad susiformuotų dantų emalis, ir, pagaliau, naujieji dantys užėmė savo vietą burnos ertmėje. Nebuvo pastebėtas naujųjų audinių atmetimas, nes jie buvo išauginti iš paties gyvūno ląstelių. Mokslininkams iš Karališkojo koledžo Londone (King's College de Londres) pavyko išauginti dantį pasitelkus galvos smegenų ląsteles, kurios buvo įdėtos į inkstus, o vėliau į burnos ertmę, kur baigė augti ir įgavo dantų formą. Viena iš pagrindinių problemų panašiuose tyrimuose – motininių dantų ląstelių gavimas. Nors mokslininkai iš Chansono Instituto (Instituto Hanson en el Royal Hospital Adelaida) Australijoje pareiškė, kad pieniniai dantys yra turtingas motininių ląstelių šaltinis.
    Å altinis: Diariodesalud.com
     
     
    2006-05-08    Biologė iÅ¡ CiÅ«richo paneigė karato mitą
     
     CiÅ«richo (Vokietija) universiteto profesorė Lindsej Tjornbul (Lindsay Turnbull) su kolegomis nustatė, kad saldžiavaisio pupmedžio (Ceratonia siliqua) sėklų masė, kuri dar senovėje tapo „karato“ masės vienetu, visai nėra toks universalus matavimo vienetas, kaip yra priimta manyti.
    Idėja, kad šie grūdai yra praktiškai identiški, tapo neginčijamu matavimo masės standartu dar prieš daugelį šimtmečių. Tačiau Ciūricho mokslininkams ši mintis sukėlė abejonių, ir jie nutarė tai patikrinti mokslo metodais. Mokslininkai surinko ir pasvėrė 550 grūdus nuo 28 saldžiavaisio pupmedžio ir apskaičiavo vidutinį nukrypimą nuo masės. Po to apskaičiavo kitų 63 medžių tą patį rodiklį. Gautas rezultatas parodė, kad skirtumas visais atvejais daugiau ar mažiau toks pat – apie 5%.
    Kas gi privertė žmones pasirinkti būtent šio medžio sėklas kaip nuolatinio dydžio matą ? Tjornbul mano, kad tai buvo pasirinkta tik dėl patogumo, t.y. saldžiavaisio pupmedžio sėklos paprasčiausiai visada buvo po ranka. Šiai minčiai patvirtinti buvo atliktas paprastas suvokimo bandymas. Eksperimento dalyviams buvo pasiūlyta iš dviejų grūdų išrinkti sunkesnį. Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad tyrimo dalyviai galėjo pastebėti svorio skirtumą tik tuo atveju, jei jis neviršydavo 5%. Tai reiškia, kad buvo gautas dydis kaip tik lygus grūdų masės išbarstymui. Tjornbul pažymėjo, jog žmogus visai galėjo pasirinkti ir kitą augalą, kurio „grūdai“ galėjo tapti tiksliu svorio matu. O įsitikinimas, kas saldžiavaisio pupmedžio sėklų, kuriose nėra nieko ypatingo, masės tikslumas, yra ne kas kita kaip mitas.
    Å altinis: New Scientist
     
     
    2006-05-07    Kilimas lėktuvas nuskris iki Plutono per metus
     
     Rudolfas Mejeris (Rudolf Meyer) iÅ¡ Kalifornijos universiteto Los Andžele pasiÅ«lė naują aparato tipą Saulės sistemos iÅ¡orinių ribų tyrimui. Santykinai jį autorius pavadino „kilimas lėktuvas“ (Flying carpet). Sistemą turėtų sudaryti didelė lanksti saulės baterija, kuri iÅ¡siskleistų orbitoje, stabilizuotųsi ir orientuotųsi reikalinga kryptimi mažyčiais jonų varikliais, esančiais ant jos galų. Kita grupė mažyčių jonų (sprendžiant iÅ¡ visko, iÅ¡sidėsčiusi ant „kilimo“) užtikrintų aparatui įbėgį. Visus skląstelius maitintų ateinanti iÅ¡ saulės baterijų srovė. Analoginis judėjimo principas yra pripažįstamas kaip pats realiausias pilotuojamo komplekso pakeliui į Marsą įbėgio variantas. Tik ten baterijų dydis kaip keleto futbolo laukų, turėtų statų karkasą įrengtų laive gigantiÅ¡kų fermų pavidalu. Čia idėjos esmę sudaro tai, kad pati baterija plėvelė (bÅ«tinai - lanksti) ir bus tyrimo aparatas. Ją tik reikės aprÅ«pinti nedidele kapsule su mokslo instrumentais.
    Mejer yra įsitikinęs, kad jo idėja yra įgyvendinama, tarkime, taikant galio arsenidą ant membranos iš poliesterio. Tiesa, dabar tokia sistema būtų dar itin sunki. Lanksti saulės baterija kilimui lėktuvui turėtų sverti apie 16 gramų kiekvienam kvadratiniam metrui. Taigi saulės baterijų srities progresas yra spartus. Autorius apskaičiavo, kad 200 kilogramų sveriantis kosminis aparatas su tokiu „kilimu lėktuvu“, dengiančiu 3,125 tūkstančių kvadratinių metrų galėtų palaipsniui įsibėgėti iki 185 kilometrų per sekundę ir pasiekti Plutoną mažiau nei po metų nuo starto Žemės orbitoje.
    Å altinis: New Scientist
     
     
    2006-05-06    Amerikos mokslininkai gavo naują medžiagą vandeniliui saugoti
     
     Mokslininkai iÅ¡ Kalifornijos universiteto Los Andžele ir Mičigano valstijos universiteto, vadovaujami Omaro Jachi, sukÅ«rė kristalinę medžiagą, kuri savo porose gali saugoti tris kartus daugiau vandenilio, nei visos kitos egzistavusios iki tol medžiagos. Užpildžius visiÅ¡kai medžiagos pavyzdį vandeniliu, dujų kiekis jos poruose sudaro 7,5% masės dalies. Tačiau tokį rezultatą pavyko pasiekti tik esant 77 laipsniams temperatÅ«ros pagal Kelvino skalę (-196°С). Artimiausias mokslininkų tikslas yra gauti Å¡iuos rezultatus esant nuo 0Â°С iki 45Â°С temperatÅ«rai. Tada bÅ«tų galima naudoti Å¡ias medžiagas aprÅ«pinant vandeniliu automobilius, mobiliuosius telefonus ir kitus įrenginius, kurie gauna energiją iÅ¡ kuro elementų.
    1990-ųjų metų pradžioje Omaras Jachi išrado medžiagas, kurios buvo pavadintos metaloorganinėmis struktūromis (MOF). Jos gali būti gaunamos iš tokių visuotinai prieinamų medžiagų, kaip cinko oksidas ir tereftalatas. Vidinę MOF struktūrą sudaro labai maži susijungę gurgučiai, kurių dėka kristalai turi didelį specifinį paviršių. Šių kristalų nanodalių poros leidžia uždaryti jose įvairias dujas, tai palengvina jų saugojimą ir transportavimą. Vadovaudami Jachi mokslininkai gavo daugiau nei 500 panašių medžiagų.
    Be dujų saugojimo, metaloorganinių struktūrų porų viduje galima atlikti polimerų sintezę. Mažas porų dydis leidžia aiškiai kontroliuoti gaunamų makromolekulinių junginių savybes.
    Å altinis: Newsroom.ucla.edu
     
     
    2006-05-05    Severcovo vardo institute (Rusija) atrastas naujas jutimo organas
     
     Neįprastą atradimą užfiksavo Rusijos biologai. jautrÅ«s gyvÅ«nų plaukeliai (vibrisos) – tai keičiantys savo pavidalą receptoriai. Jos iÅ¡ esmės skiriasi nuo plaukų savo mikrostruktÅ«ra ir atlieka taktilinę, o ne Å¡ilumos izoliavimo funkciją kaip įprasti plaukai. Tokią iÅ¡vadą padarė biologinių mokslų daktarė O.F. Černova, viena iÅ¡ žymiausių Rusijos specialistų Severcovo vardo ekologijos ir evoliucijos problemų institute.
    Dėl šalutinių raumenų susitraukimų vibrisos juda, o tuo tarpu likęs kailis pakelia lygias raumenų ląsteles. Nusitrynusias vibrisas keičia kitos pagal poreikį, nepriklausomai nuo bendro plaukuotumo. Vibrisos yra gerai aprūpinamos krauju, jas siekia pagrindinio nervo atšakos, jos netgi dalyvauja sensorinių smegenų ruožų formavimesi, juose kiekviena vibrisa turi savo vietą kaip jutimo organas.
    Mokslininkai mano, kad šiuolaikinių žinduolių protėvius vibrisos padengė anksčiau, nei įprastas kailis. Sterblinių vibrisos išsidėsčiusios ant snukio ir galūnių. Tai yra susiję su jų senoviniu gyvenimo būdu. O placentinių žinduolių vibrisos yra išsidėsčiusios įvairiai, priklausomai nuo egzistavimo sąlygų. Kai kurios žinduolių rūšys savo raidos procese prarado kailį, bet vibrisos išliko. Tik echidnos, ančiasnapiai, skruzdėdos ir sterblinis kurmis neturi tokio jutimų organo.
    Å altinis: Pravda.ru
     
     
    2006-05-04    Lyderystė yra paveldima
     
     Mičigano (JAV) valstybinio universiteto bendradarbė Kej Cholekamp kartu su kolegomis tyrė androgenų kiekį Kenijos hienų organizmuose. Androgenai – tai testerono tipo hormonai, atsakingi už tipiÅ¡kų vyriÅ¡kų bruožų, tokių kaip agresija, raumenų masės augimas ir seksualinis elgesys, vystymąsi ir kontrolę. Mokslininkai nustatė, kad dominuojančios bandoje hienų patelės perduoda savo palikuonims didelį kiekį specifinių hormonų dar gerokai iki jų gimimo. Taip motinos savo mažyliams atveria kelią į sėkmę, o gauti hormonai padės jiems su laiku užimti lyderių pozicijas bandoje. To priežastis yra genetiniai, fiziologiniai ir socialiniai faktoriai. Tokių patelių palikuonys yra gerokai agresyvesni už savo gentainius.
    Šis mokslinis tyrimas yra vienas iš pirmųjų žinduolių tyrimų, kurio tikslas atskleisti ryšį tarp socialinio patelės rango ir jos galimybės daryti įtaką savo palikuonims perduodant hormonus dar iki gimdymo. Iki tol panašus reiškinys buvo užfiksuotas pas paukščius.
    Å altinis: Nature, Biologynews.net
     
     
    2006-05-03    Identifikuotas polinkio į autizmą ir epilepsiją genas
     
     Translational Genomics Research Institute Identi paskelbė, kad atrastas genas, kuris yra epilepsijos ir autizmo priežastis. Å is atradimas turi pasitarnauti ne tik ieÅ¡kant naujos informacijos apie Å¡ių susirgimų vystymosi mechanizmus, bet ir efektyvių jų gydymo metodų sukÅ«rimui.
    Remiantis šiuolaikiniu mokslu, autizmo priežastis – sąveikų tarp neuronų pažeidimas. Jis diagnozuojamas apytiksliai kiekvienam šimtajam naujagimių. Dauguma ligonių yra vyriškos giminės. Jie itin mėgsta daug dėmesio skirti nereikšmingoms detalėms ir greitai analizuoti didelius informacijos kiekius. Pensilvanijos klinikos gydytojai ištyrė DNR keturių vaikų ir šešių tėvų, priklausančių izoliuotai religinei grupei (Old Order Amish). Pastebėta, kad jau nuo mažens vaikams buvo prasidėję dažni traukulių priepuoliai. Jiems lėčiau vystėsi kalba, buvo pastebėti ir kiti autizmo simptomai. Eksperimento metu buvo identifikuota mutacija, kurios rezultatas buvo baltymo CASPR2 anomalinio varianto sintezė. Mokslininkai mano, kad nežiūrint į tai, kad visi tyrimo dalyviai priklauso izoliuotai populiacijai, ši mutacija yra būdinga ir kitoms gyventojų grupių atstovams, turintiems panašius simptomus.
    Kembridžo (Didžioji Britanija) universiteto profesorius Simon Baron-Koen nustatė, kad sergančių autizmu vaikų augimo skaičius yra tampriai susijęs su sistematizuojančiu proto polinkiu ieškoti sutuoktinių su bendrais interesais. Profesorius rėmėsi nuostata, kad sergančiųjų autizmu nesugebėjimas bendrauti, užmegzti kontaktą su aplinkiniais bei socializuotis yra susiję su genu, atsakingu už sisteminį mąstymą.
    Å altinis: New England Journal of Medicine, Sciencedaily.com
     
     
    2006-05-02    Bioportfolio – informacija apie mÅ«sų praeitį
     
     Mokslininkai iÅ¡ Helsinkio (Suomija) universiteto ir Bonos (Vokietija) miesto universitetinės ligoninės įvedė į apyvartą naują medicininį terminą – bioportfolio. Jis bus naudojamas apraÅ¡yti virusinę genominę medžiagą, likusią žmogaus organizme po jo infekavimo. Mokslininkai tyrė eritrovirusus. Jie atskleidė, kad dalis DNR viruso, liekanti žmogaus organizme, leidžia iÅ¡Å¡ifruoti informaciją apie molekulinę epidemiologinę infekciją ir apie viruso filogeniją.
    Gauti rezultatai įdomūs siauram specialistų ratui, tačiau pati idėja jau pritraukė plačios visuomenės dėmesį. Naujasis požiūris gali būti naudojamas tam tikrų fundamentalių klausimų tyrimui. Pavyzdžiui, eilės pavojingų infekcinių susirgimų tyrimas ir gydymas.
    Mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Klauso Nedmano atliko žmogaus audinių pavyzdžių DNR analizę. Buvo ištirti pacientai, gimę nuo 1913 iki 2003 metų. Pažymėtina, kad pas pastarųjų dešimtmečių pacientų, greta jau įprastų štamų, aptiktas naujas eritroviruso štamas. Naująjį požiūrį mokslininkai juokaudami praminė „informacija apie mūsų praeitį“. Medicininis jo terminas – bioportfolio.
    Å altinis: Eurekalert.org
     
     
    2006-05-01    Sukurtas pirmasis pasaulyje kuro elementų traukinys
     
     Naujasis japonų sąstatas NE-train (tiksliau – nedidelis motorinis vagonas priemiestinėms linijoms) imtas bandyti japonų geležinkeliuose. Nors didžioji Japonijos linijų dalis elektrifikuota, liko ruožų, kuriuose vis dar dirba dyzeliu ir elektra varomi lokomotyvai. Dabar juos pakeis nulinio iÅ¡metimo maÅ¡ina. Å io traukinio elektromotorus maitina du 65 kilovatų vandenilio kuro elementai. Jie sujungti su vandenilio balionais. Stabdant traukinio energija iÅ¡ dalies grįžta į akumuliatorių baterijas.
    Traukinys NE-train yra kompanijos East Japan Railway projektas. Kurdama šį traukinį, kompanija bendradarbiauja su visa eile pramonės gigantų. Iš esmės, minėtas projektas nėra naujas. Anksčiau East Japan Railway jau pristatė su tokiu pat pavadinimu vagoną, bet tuo metu tai buvo dyzelio ir elektros hibridas, galintis judėti ir su įjungtu dyzeliu generatoriumi, ir varomas vienų akumuliatorių. Naujasis NE-train, de fakto, tas pats aparatas, tik dabar inžinieriai išėmė iš jo dyzelį ir pakeitė variklį kuro elementais, o tepalo bakų vietą užėmė balionai su vandeniliu. Kol kas vandenilinis NE-train tik bandomas, bet kitų metų pabaigoje pagal kompanijos planą, jis turi pradėti vežti keleivius Nagano-Jamanaši linijoje.
    Å altinis: Membrana.ru