Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      MOKSLO NAUJIENOS    
     
    2006-06-30    Borneo salos miÅ¡kuose gyvena gyvatės-chameleonai
     
     Pelkėtuose Borneo salos miÅ¡kuose aptikta nauja gyvačių rÅ«Å¡is, kuri gali keisti savo atspalvį. Tokių sugebėjimų turi kai kurios reptilijos, pavyzdžiui chameleonai. Tačiau kol kas gyvatės, keičiančios odos spalvą, mokslininkams nebuvo žinomos. Unikalų atradimą padarė zoologas iÅ¡ Vokietijos ir Pasaulinio laukinės gamtos fondo (WWF) konsultantas Mark Aulija. Gyvatę jis aptiko Betung Kerichun nacionaliniame parke, Kapaus upės rajone. Mokslininkas įdėjo pusmetrinę raudonai-rusvą nuodingą gyvatę į pintinę, o po kelių minučių pamatė neįtikėtiną pokytį – jos oda tapo beveik balta. Gyvatė-chameleonas pavadinta upės vardu – kapausinė purvinė. Reptilija priklauso Enhydris genčiai, kurią sudaro 22 gyvačių rÅ«Å¡ys.
    Per paskutiniuosius 10 metų Borneo saloje atrasta 361 nauja augalų ir gyvūnų rūšis. Praėjusių metų liepos mėnesį WWF organizavo projektą „Borneo širdis“, skirtą salos unikalios ekosistemos išsaugojimui.
    Sala Kalimantanas, anglų kolonizacijos metais vadinta Borneo – tai trečia pagal dydi sala pasaulyje. Joje išsidėsčiusios trys šalys – Malaizija, Indonezija ir Brunėjus.
    Borneo teritorijoje iki šiol natūraliomis sąlygomis gyvena orangutangai, drambliai, raganosiai, o taip pat retesni ir mažiau Europos ir Amerikos gyventojams žinomi gyvūnai.
    Kalimantano miškuose gyvena daugybė retų ir nykstančių rūšių – daugiau nei 200 paukščių, 150 reptilijų ir amfibijų, o taip pat apie 100 žinduolių.
    Å altinis: CNews.ru
     
     
    2006-06-29    RadioaktyvÅ«s skorpiono nuodai naikina smegenų navikus
     
     Skorpionai – vieni pavojingiausių gyvÅ«nų Žemėje. Vienas Å¡io nedidelio nariuotakojo įkandimas gali per kelias minutes nužudyti suaugusį žmogų. Tačiau jau seniai žinoma, jog nedidelės skorpionų nuodų dozės turi gydomąjį efektą. Dar Avicena savo knygose aprašė iÅ¡ skorpiono nuodų gaminamus vaistus, skaldančius inkstų akmenis.
    Amerikiečių kompanijos „TransMolecular“ tyrinėtojai tikisi išmokti be jokio pavojaus žmogaus gyvybei šalinti smegenų navikus radioaktyvių skorpiono nuodų terapija.
    Mokslininkai pastebėjo, jog vienas baltymas, esantis geltonojo skorpiono (Leiurus quinquestriatus) nuoduose, sąveikauja su smegenų navikų ląstelėmis. Tyrinėtojai pagalvojo, jog galima kažkokiu būdu priversti šį baltymą į smegenis nunešti kažką, kas sunaikintų vėžines ląsteles.
    Buvo sukurtas sintetinis skorpiono nuodas, kuris „sujungtas“ su radioaktyviais jodo izotopais. Nuodų proteinas nuneša į smegenis radioaktyvius izotopus, o pastarieji sunaikina vėžines ląsteles. Šis preparatas pavadintas TM-601.
    Tyrinėtojai tikina, jog radiacijos, gautos šios terapijos metu, dozė per maža, kad pakenktų organizmui. TM-601 visiškai pasišalina iš organizmo per šlapimą.
    Dabar JAV vyksta naujojo gydymo metodo bandymai. Tyrimuose dalyvauja 54 savanoriai. Pirmieji rezultatai rodo, jog naujoji priemonė tikrai mažina navikus ir prailgina pacientų gyvenimo trukmę. Jeigu laboratoriniai tyrimai bus sėkmingi, tai jau greitu laiku pasaulis sulauks neįprastos, bet efektyvios priemonės kovai su baisia liga, kuri vien JAV kasmet diagnozuojama 17 tūkst. žmonių.
    Å altinis: Membrana
     
     
    2006-06-28    Kanados mokslininkai sugriaus namą dirbtiniu uraganu
     
     Kanadiečių mokslininkai dirbtiniu uraganu sugriaus natÅ«ralaus dydžio dviejų aukÅ¡tų gyvenamojo namo modelį. Vakarų Ontarijo universiteto mokslininkai sugalvojo atlikti šį eksperimentą, kad padėtų JAV ir Kanados valdžiai sukurti naują statybos strategiją dažnai uraganų siaubiamose teritorijose.
    Dirbtinis uraganas bus sukeltas angare, kur įrengta apie 100 specialių generatorių, galinčių priversti drėgną orą judėti iki 320 kilometrų per valandą greičiu ir keisti vėjo kryptį 7 kartus per sekundę.
    Anksčiau planuota eksperimentui naudoti tradicinį aerodinaminį tunelį, tačiau skaičiavimai parodė, jog tunelio diametras turėtų būti apie 20 kartų didesnis už namą. Tokios konstrukcijos sukūrimas būtų labai brangus. Be to, naujoje konstrukcijoje ne tik vėjo greitis, bet ir jėgos linijų forma bus beveik tokia, kaip uragano viduje. Kaip aiškina meteorologai, uraganų griaunamoji jėga susijusi su slėgio skirtumais, o juos sukelti tunelyje būtų daug sunkiau.
    Bandymų serija prasidės šių metų rugsėjo mėnesį. Dirbtinio uragano galingumas bus didinamas palaipsniui, tuo pačiu bus keičiama ir namo konstrukciją. Tokiu būdu mokslininkai nori išsiaiškinti, kokią įtaką kliūties forma turi sūkurio judėjimui.
    Å altinis: Lenta.ru
     
     
    2006-06-27    Aptikti ilgaamžiÅ¡kumo hormonai
     
     Neuroendokrinologijos specialistai mano, jog adiponektinas ir somatotropinis hormonas vaidina pagrindinį vaidmenį nulemiant gyvenimo trukmę ir sveikatos bÅ«klę senyvame amžiuje.
    Lenkų mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 133 moterys nuo 20 iki 102 metų, iš jų 25 - peržengusios 100 metų ribą. Paaiškėjo, jog hormono adiponektino kiekis 100-mečių dalyvių kraujyje gerokai viršijo kitų amžiaus grupių moterų duomenis.
    Vašingtono universiteto specialistai atliko bandymą, kurio metu tyrinėjo dirbtinai padidinto somatotropinio (augimo) hormono lygio poveikį pagyvenusių pacientų sveikatos būklei ir gyvenimo kokybei. Pagal gautus duomenis nustatyta, jog senstant somatotropinio hormono gamyba mažėja, o tai sąlygoja raumenų masės praradimą ir fizinio aktyvumo sumažėjimą.
    Dirbtinei somatotropinio hormono gamybos stimuliacijai farmacinė kompanija „Pfizer“ pagamino preparatą kapromoreliną. Metus laiko preparatas buvo išbandomas su savanoriais. Eksperimente dalyvavo 395 vyrai ir moterys, kurių amžius nuo 65 iki 84 metų. Vartojant kapromoreliną, visiems dalyviams pavyko atstatyti savo raumeninę masę. Tuo tarpu eksperimento dalyvių, vartojančius placebo, tarpe tokių pakitimų nepastebėta.
    Kol kas tik lieka nežinomi galimi ilgalaikio hormoninių preparatų vartojimo šalutiniai poveikiai.
    Å altinis: medportal.ru
     
     
    2006-06-26    Kas sukelia agresiją?
     
     Mokslininkai iÅ¡siaiÅ¡kino vyrų polinkio į agresiją priežastis. Surasti atsakymą jiems padėjo genetika. Pasirodo, polinkį į agresiją nulemia vienas 2a tipo serotonino receptorius koduojančio geno variantas. Tačiau ne visi vyrai, turintys „agresyvumo geną“, elgiasi agresyviai. Agresijos pasireiÅ¡kimą sąlygoja įvairÅ«s faktoriai - ciniÅ¡kas ir prieÅ¡iÅ¡kas nusiteikimas aplinkinių požiÅ«riu, iÅ¡silavinimo stoka ir pan.
    Atlikę dar vieną tyrimą mokslininkai nustatė, jog vyrai, kurie įniršio priepuolio metu linkę naudoti fizinę jėgą - laužo daiktus, mušasi - dažniau yra fermento monoaminoksidazės „mažai aktyvios“ formos nešiotojai. Ši forma dažnai aptinkama nusikaltėlių organizme.
    Tačiau eksperimento su makakomis rezultatai įtikina, jog net ir genetiškai linkusiems į agresyvumą patinams agresija gali nepasireikšti, jeigu jie vaikystėje buvo apsupti motiniškos meilės. Tikėtina, jog toks dėsningumas pasireiškia ir žmonėms.
    Å altinis: last24.info
     
     
    2006-06-25    â€žNeÅ¡viežias“ donorų kraujas pavojingas pacientams
     
     Elliott Bennett-Guerrero su kolegomis iÅ¡ Diuko universiteto medicininio centro nustatė, jog kuo ilgiau saugomas donorų kraujas prieÅ¡ perpylimą pacientams Å¡irdies operacijų metu, tuo didesnė ligonio mirties rizika.
    Šiuolaikiniai konservantai donorų kraujo tinkamumą pratęsė iki 42 dienų, po kurių 75% raudonųjų kraujo kūnelių išgyvena paciento organizme 24 valandas. Tačiau, kaip teigia Elliott Bennett-Guerrero, niekas dar nelygino pacientams perpilamo senesnio ir šviežesnio kraujo (nominalaus tinkamumo termino ribose) ilgalaikio efekto.
    Šio tyrimo autorius ypatingą dėmesį skyrė širdies chirurgijai. Čia pooperacinio periodo metu paciento mirties rizika ypač didelė.
    Išnagrinėję 321 atvejį, amerikiečių medikai nustatė, kad mažiau nei 5% pacientų, kuriems buvo perpiltas kraujas, saugotas nuo 1 iki 19 dienų, ligoninėje mirė. Tuo tarpu pacientų, kurie gavo kraujo, saugoto nuo 31 iki 42 dienų, mirtingumo rodikliai beveik 5 kartus didesni.
    Kiekviena papildoma kraujo saugojimo diena pacientų mirties tikimybę po operacijos padidindavo 8,5%.
    Be to, tie, kurie gavo patį seniausią kraują, intensyvios priežiūros skyriuje išbūdavo vidutiniškai dvigubai ilgiau, lyginant su tais, kurie gavo šviežiausią kraują. Ilgai saugoto kraujo perpylimas taip pat padidindavo inkstų veiklos sutrikimo tikimybę.
    Darbo autoriai įtaria, jog šias problemas gali sukelti kraujo kūnelių pokyčiai, kurie vyksta saugojimo laikotarpiu.
    Å altinis: Science
     
     
    2006-06-24    Japonams pavyko atkurti senovės egiptiečio veidą
     
     Tokijaus Vaseda universiteto egiptologams kompiuterinės grafikos pagalba pavyko atkurti senovės egiptiečio, gyvenusio prieÅ¡ maždaug 3,8 tÅ«kstančius metų, veidą. Japonų mokslininkai tyrinėjo pernai DachÅ¡ure, kuris garsus faraono Snefru (3 tÅ«kst. m.p.e.) piramidėmis, rastos mumijos veido bruožus.
    Atkuriant egiptiečio portretą tyrinėtojams padėjo Dziosibu vaizduojamojo meno ir dizaino universiteto specialistai.
    Kaip paaiškėjo, egiptiečio akys buvo didelės, migdolo formos, nosis plati, o lūpos storos.
    Atlikus kompiuterinę tomografiją paaiškėjo, jog tai suaugusio, o gal net pagyvenusio vyro, greičiausiai karvedžio vardu Senv, mumija. Sprendžiant iš sarkofago viduje aptiktų užrašų, karvedys mirė maždaug 1750 metais prieš mūsų erą.
    Å altinis: Правда.Ру
     
     
    2006-06-23    Sukurtas atskirų atomų fotografavimo metodas
     
     Pastovus molekulių atomų Å¡iluminis judėjimas trukdo gauti aiÅ¡kius jų vaizdus, nes didesnieji atomai dažnai užstoja mažesniuosius.
    Kornuelo universiteto mokslininkai su IBM specialistais sukūrė naują metodą, leidžiantį gauti išsamius kristalų molekulių atskirų atomų vaizdus. Šio metodo pagalba galima pamatyti stambių atomų poliškumą arba išsidėstymą bei užfiksuoti mažesniuosius atomus. Naujoji technologija leis mokslininkams numatyti fizikines kristalų savybes, o tai labai svarbu lazerių ir kitų prietaisų, kurių charakteristikos priklauso nuo atskirų molekulių struktūros, gamyboje.
    Mokslininkų grupė, vadovaujama daktaro Andre Mkhovan, aiškesnių vaizdų gavimui naudojo skenuojantį transmisinį tunelinį mikroskopą. Buvo tyrinėjami aliuminio bei galio nitridų ir kitų medžiagų, naudojamų nanotechnologijose, pavyzdžiai.
    Papildę mikroskopą aberaciniu korektoriumi, fiksuojančiu įrenginiu, pagamintu Nion, mokslininkai į pavyzdžio kristalus nukreipė pluoštelį elektronų, maždaug 0,9 angstremų dydžio.
    Išsklaidyti elektronai fiksuoti žiedinio detektoriaus pagalba. Pagal elektronų išsisklaidymo rezultatus vėliau buvo atkuriamas kristalo vaizdas, atsižvelgiant į tai, kad dideli atomai elektronus pakreipia didesniu kampu negu mažesnieji.
    Naujojo metodo pagalba mokslininkam pirmą kartą pavyko gauti išsamų aliuminio nitrido kristalinės gardelės vaizdą, kuriame aiškiai matomi tiek dideli aliuminio, tiek ir mažesni azoto atomai.
    Å altinis: CNews.ru
     
     
    2006-06-22    IÅ¡kasti lietuviÅ¡kosios amazonės kaulai
     
     Didžiausiame Lietuvoje Kauno Marvelės kapinyne archeologai metro gylyje aptiko žmogaus kaulus su vyriÅ¡komis ir moteriÅ¡komis įkapėmis. Archeologams talkinantys Kauno technologijos universiteto studentai iÅ¡kart Å¡iuos palaikus pakrikÅ¡tijo lietuviÅ¡kąja amazone. Palaikai palaidoti bÅ«dinga vyrams laidojimo kryptimi – galva į vakarus, tačiau tyrinėjimams vadovaujantis archeologas Mindaugas BertaÅ¡ius neabejoja, kad buvo iÅ¡kasti moters palaikai.
    Mokslininkus labiausiai nustebino tai, kad prie kaulų gulėjo ne tik iš žalvario padaryti moteriški krūtinės papuošalai, bet ir karo kirvis.
    Tai – pirmas toks radinys Lietuvos archeologijos istorijoje. Mokslininkai spėja, kad šioje šeimoje vyras tikriausiai buvo žuvęs ar miręs, todėl jo darbus perėmė moteris.
    Siekiant nustatyti kuo tikslesnę palaidojimo datą bei kitą informaciją, kaulai ir įkapės atiduoti antropologams. Galutines išvadas apie šį radinį archeologai ketina paskelbti tiktai rudenį, kai bus gauti tikslūs kaulų tyrinėtojų tyrimų duomenys.
    Spėjama, kad žmonės Marvelės kapinyne buvo pradėti laidoti II, o baigti – XII amžiuje. Šiuo metu archeologai jau atkasę daugiau nei 1350 kapų. Šis kapinynas žymus tuo, kad beveik visą tūkstantmetį nesikeitė čia buvusio vieno arba kelių aplinkinių kaimų gyventojų laidojimo vieta. Tiktai nuo XII amžiaus žmonės pradėti laidoti dabartinio senojo Kauno ribose.
    Å altinis: Lietuvos radijas
     
     
    2006-06-21    Brazilijoje pagaminta nauja automobilinio kuro rÅ«Å¡is
     
     Brazilijoje pagaminta dar viena alternatyvi automobilinio kuro rÅ«Å¡is, kurios pagrindas – naftos produktų ir augalinių aliejų miÅ¡inys.
    Naujasis kuras pavadintas N-biodyzelinu ir yra alternatyva benzinui ar spiritiniam kurui.
    Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva naujuosius ekologiškus ir nepavojingus degalus pristatė Kuritibos mieste, kuris laikomas pačiu ekologiškai švariausiu visoje Pietų Amerikoje.
    Prezidento teigimu, naujasis kuras yra mažiau ekologiškai pavojingas bei ekonomiškesnis. Be to, jo gamyba leis sukurti naujas darbo vietas.
    N-biodyzelino charakteristikos identiškos įprasto dyzelino parametram, tačiau augalinių sudedamųjų dalių dėka atmosfera bus mažiau teršiama degimo produktais bei išmetama siera. Bandymai parodė, jog N-biodyzelinas yra daug ekonomiškesnis, taigi jis vairuotojams atsieis mažiau nei įprastas dyzelinas ar Brazilijoje jau egzistuojantis biodyzelinis kuras.
    Masinė naujojo kuro gamyba prasidės 2006 metų gruodžio mėnesį.
    N-biodyzelino gamyba leis Brazilijai sutaupyti apie 15% importuojamų naftos produktų, t.y apie 145 milijonus dolerių per metus.
    Å altinis: РИА "Новости"
     
     
    2006-06-20    Å½iÅ«rėti televizorių tamsoje kenksminga
     
     Renslerio politechnikos instituto (Niujorkas) specialistų atliktas eksperimentas patvirtino hipotezę, jog televizoriaus žiÅ«rėjimas tamsoje kenksmingas. Didelis vaizdo ekrane ir kambario apÅ¡vietimo kontrastas labai vargina akis.
    Eksperimento metu savanoriams buvo rodomas dviejų valandų trukmės filmas. Pirma grupė filmą žiūrėjo plokščiajame ekrane, įtaisytame gerai apšviestoje sienoje. Antroji grupė įrašą stebėjo neapšviestoje patalpoje. Vėliau grupės apsikeitė vietomis ir turėjo pažiūrėti dar po vieną filmą.
    Pertraukos metu ir po antrojo filmo peržiūros savanoriai turėjo atlikti reakcijos į vizualinius dirgiklius greičio testus. Šių testų metu dalyviams buvo skenuojamos galvos smegenys.
    Gavus duomenis paaiškėjo, jog neapšviestoje patalpoje žiūrėjusių filmą žmonių reakcijos greitis sumažėjo. Žodinės apklausos metu jie dažniau skundėsi akių nuovargiu ir mieguistumu.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-06-19    Moterys sensta greičiau nei vyrai
     
     Amerikiečių mokslininkai, nagrinėdami specialią literatÅ«rą, padarė pritrenkiančias iÅ¡vadas. Nors gyvenimo trukmės prognozės gerokai palankesnės moterims, tačiau jos sensta greičiau nei vyrai.
    Pavyzdžiui, senatvinė toliaregystė pas vyrus vystosi vidutiniškai vėliau, o reakcijos greitis išlieka ilgiau nei pas moteris.
    Taigi skirtingų lyčių gyvenimo trukmė visiškai neatspindi senėjimo biologinės eigos. Tai nulemia kiti faktoriai, pavyzdžiui, pasiruošimo rizikai laipsnis, mano Brento Greveso mokslininkų grupė iš Mičigano.
    Evoliucijos požiūriu, ši teorija taip pat pasitvirtina. Greitas senėjimas gerokai sumažintų šansus vyrams sėkminga susilaukti palikuonių, nes vyrai maksimalų vaisingumą pasiekia vėliau nei moterys. Be to, moterų senėjimas tam tikrame amžiuje jau neturi jokios reikšmės reprodukcijai, o vyrų šansai susilaukti palikuonių tuo metu mažėja.
    Å altinis: correspondent.net
     
     
    2006-06-18    Senovės meksikiečiai naudojosi ritualiniais dantų protezais
     
     Konektikuto instituto archeologų atlikti kasinėjimai atskleidė, jog senovės meksikiečiai dar prieÅ¡ kelis tÅ«kstančius metų naudojosi kosmetine stomatologija.
    Meksikoje aptikti 4,5 tūkst. metų senumo žmogaus palaikai. Tačiau mokslininkus nustebino ne laidojimo specifikacija, o skeleto dantų ypatumai.
    Viršutinės dantų eilės priekiniai dantys buvo stipriai nudilę, o prie jų pritvirtinti, kaip manoma, gyvūno dantys (vilko arba panteros). Archeologai mano, jog tokios dantų „modifikacijos“ buvo skirtos įvairioms ritualinėms apeigoms.
    Panašūs plėšrūnų dantų naudojimo atvejai jau žinomi majų kultūroje. Tačiau šis radinys yra pats seniausias tokio atvejo liudijimas.
    Žandikaulio sandaros analizė parodė, jog žmogus negalėjo kasti šiais nudilusiais dantimis. Tačiau, sprendžiant pagal viską, jis maitinosi gerai. Skeleto kaulų formą rodo, jog šis žmogus užėmė gana aukštą visuomeninę padėti ir nedirbo fiziškai sunkių darbų.
    Jis mirė būdamas 28-32 metų. Mirties priežastis nežinoma, tačiau neatmetama, jog tai galėjo būti stipri infekcija, kurios pėdsakai likę ant kai kurių pažeistų dantų.
    Å altinis: MSNBC
     
     
    2006-06-17    Mokslininkai sukÅ«rė kamuolinį žaibą
     
     Makso Planko plazminės fizikos instituto ir vieno Vokietijos universiteto mokslininkai sugebėjo laboratorinėmis sąlygomis, naudojant povandenines elektros iÅ¡krovas, suformuoti kamuolinį žaibą.
    Plazminių debesų švytėjimas truko apie pusę sekundės, kamuolio diametras siekė 20 cm.
    Kamuolinių žaibų fenomenas mokslininkam ilgai nedavė ramybės. Buvo atlikta labai daug eksperimentų, tačiau jų paslaptis taip ir nebuvo iki galo atskleista.
    Matę kamuolinį žaibą žmonės sako, jog tai 40 cm diametro kamuolys, kuris savo spalvą keičia nuo raudonos iki geltonos ar mėlynos. Pats reiškinys trunka keletą sekundžių. Daugelis mokslininkų mano, jog kamuolinis žaibas išsiskiria kaip plazma, kai žaibas trenkia į žemę. Tačiau tikslus jo atsiradimo mechanizmas vis dar neaiškus.
    Specialistai mano, jog šis eksperimentas jiems padės daugiau sužinoti apie žaibo formavimosi proceso mechanizmą. Manoma, jog tuomet šią plazmą pavyktų panaudoti kaip kurą gamyklose.
    Å altinis: GizMod.Ru
     
     
    2006-06-16    Aukso užteks visiems
     
     Makvari universiteto profesorius, geologas Bernard Wood mano, jog žemės branduolyje yra tiek aukso, kad juo galima bÅ«tų padengti visą žemės pavirÅ¡ių pusės metro storio sluoksniu.
    Profesoriaus kolegos užsiima ankstyvosios mūsų planetos istorijos tyrinėjimu, pradedant saulės sistemos atsiradimu prieš daugiau nei 4,5 milijardus metų. Didžiausią susidomėjimą mokslininkams kelia branduolio, turinčio daug geležies, vystymasis.
    Tikėtina, jog tais laikais Žemė buvo padengta išsilydžiusios lavos vandenynu, kurio gylis siekė šimtus kilometrų. Vystantis Žemei, šis „magmos vandenynas“ reagavo su mažomis metalo dalelėmis, kurios buvo tarsi planetų statybinė medžiaga. Reakcijų eigoje atsirasdavo įdomūs elementai, tokie kaip auksas, kuris vėliau pateko į turtingą geležimi branduolį.
    Wood‘as palygino cheminę žemės plutos ir meteoritų sudėti. Paaiškėjo, jog ir meteorituose, ir Žemėje esantys elementai beveik vienodi, tačiau dalis jų Žemės formavimosi eigoje tiesiog ištirpo išsilydžiusioje geležyje.
    Profesorius teigia, jog 99% Žemėje esančio aukso yra branduolyje ir jei jį pavyktų iškelti į paviršių, tai aukso būtų „iki kelių“.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-06-15    Astronomai rado visatos „geną“
     
     Infraraudonųjų spindulių kosminis teleskopas Spitzer beveik pačiame Paukščių tako viduryje nufotografavo neįprastai sudėtingos formos Å«ką. Jo dvigubos spiralės struktÅ«ra primena vienos svarbiausių gyvosios gamtos molekulių, DNR struktÅ«rą.
    Anksčiau mokslininkai niekada nesusidurdavo su tokiomis sudėtingomis formomis. Yra žinomi keli originalios formos ūkai - Arklio galvos ūkas bei Vežimo rato ūkas, tačiau jie paprastesni.
    Kosminė „molekulė“ yra maždaug 80 šviesmečių arba 800 trilijonų kilometrų ilgio. Ji nuo žemės nutolusi apie 25 tūkst. šviesmečių. Šį tarpžvaigždinį ūką sudaro 50 tūkst. žvaigždžių.
    Manomą, jog tokią ūko formą nulėmė stiprus besisukantis magnetinis laukas, kuriamas netoli esančios didelės juodosios skylės. Ši milžiniška skylė, esanti mūsų galaktikos centre, nuo ūko nutolusi tik apie 300 šviesmečių. Nuo Saulės ūkas nutolęs apie 25000 šviesmečių.
    Å altinis: Комсомольская правда
     
     
    2006-06-14    Genetikos specialistai sujungė voratinklį su stiklu
     
     Bioinžinierių komanda iÅ¡ JAV ir D.Britanijos privertė bakterijas gaminti neįprastą medžiagą – voro Å¡ilko ir stiklo miÅ¡inį.
    Audiniai iš voratinklio naudojami kaip lengvas ir tvirtas pagrindas žmogaus ląstelių kolonijų auginimui, kurios turi pakeisti sužalotas paciento kūno dalis (pavyzdžiui, kaulus arba sąnarius).
    Tačiau darbo autoriai teigia, jog tokios struktūros būtų kur kas naudingesnės jei jų standumas galėtų būti derinamas prie audinio, kuris ant jų auginamas. Tam, kaip pasirodė, reikėjo sustiprinti voratinklio gijas mikroskopiniais stiklo karoliukais. Tokiu pat būdu mikroskopiniai vienaląsčiai jūrų dumbliai (vadinamieji diatomai) stiprina savo baltyminius kiautus.
    Keisčiausia, kad voratinklio ir stiklo junginio sukūrime tiesiogiai nedalyvavo nei vorai, nei dviatomiai dumbliai. Dalyvavo jų genai. Inžinieriai sujungė auksinio voro-verpėjo (Nephila clavipes) „šilko“geną su genu, skirtu R5 peptido sintezei, kuris skatina kvarco karoliukų formavimąsi ant dviatomių dumblių kiautų.
    Šį kombinuotą geną mokslininkai įterpė į bakterinių ląstelių sieneles. Dėl to šios bakterijos pradėjo gaminti neįprastą baltymą, turintį R5 ir voro šilko hibridinių savybių.
    Baltymą mokslininkai supynė į šilko gijas ir pamerkė į vandens tirpalą, prisotintą siliciu. Ant šilko gijų susiformavo kvarco karoliukai, kurių plotis iki 2 mikronų. Iš gautų voratinklio-kvarco gijų galima bus gaminti tvirtesnius pagrindus ląstelėms auginti.
    Å altinis: New Scientist
     
     
    2006-06-13    Lietuvoje iÅ¡bandyta A.C.Matulio kalbų terapija
     
     Nobelio premijai pristatyto lietuvių kilmės psichiatro ir psichoanalitiko Anatole C.Matulio sukurtą kalbų terapiją iÅ¡bandė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pacientai. Metaglosoterapija taikoma ilgai sergantiems Å¡izofrenija. Pacientas gydomas kitos kalbos mokymu, taip formuojant naują asmenybę.
    Mičigano nacionaliniame neurologijos ir psichologijos tyrimų institute dirbantis psichiatras naują gydymo būdą atrado atkreipęs dėmesį į kalbos reikšmę. A.C.Matulio teigimu, nauja kalba padeda sujurti kitą fizinę bei socialinę aplinką.
    A.C.Matulis rekomendavo pacientus gydyti vokiečių kalba, tačiau Lietuvoje viena grupė ligonių buvo mokoma anglų, kita – esperanto kalbos, nes ji ligoniams buvo daug lengvesnė.
    Atlikus pradinį psichologinį ir neurofiziologinį būsenos įvertinimą, ligoniams 3 mėnesius buvo taikomas metaglosoterapijos ciklas.
    Dvi grupės pacientų esperanto ir anglų kalbų mokėsi tris kartus per savaitę, po 35 minutes. Trys dalyviai mokymosi nebaigė, tačiau trylikai baigusiųjų ciklą psichologiškai labai pagerėjo: atsirado motyvacija, užsimezgė bendravimas, žmonės skyriuje tapo aktyvesni, emociškai šiltesni, atsiskleidė aplinkai. 7 esperanto grupės pacientai pageidavo, kad mokymai tęstųsi ir toliau, vyktų bent dukart per savaitę.
    Birželį buvo pradėti pirmojo mokymo etapo dalyvių psichologiniai ir neurofiziologiniai tyrimai. Dar po pusės metų pertraukos ketinama įvertinti ir liekamąjį metaglosoterapijos efektą.
    Å altinis: Lietuvos radijas
     
     
    2006-06-12    Sukurtas popierius iÅ¡ nanopluoÅ¡to
     
     Arkanzaso universiteto (University of Arkansas) tyrinėtojai pagamino naują medžiagą – popierių iÅ¡ nanopluoÅ¡to. Nors ją galima taip pat lankstyti, glamžyti, karpyti – kitos savybės mažai primena įprastą celiuliozinį produktą.
    Naudojant hidroterminį kaitinimą, profesoriaus Z.Ryan Tian vadovaujami mokslininkai pagamino ilgas nanogijas iš titano dioksido. Iš jų padarė plokščias membranas ir gavosi balta medžiaga, primenanti popierių, iš kurios galima lengvai daryti trimačius daiktus.
    Įdomumo dėlei eksperimentatoriai pabandė padaryti iš jos mėgintuvėlius, lėkštutes ir puodelius. Jie tvirtina, jog tam tereikia žirklių.
    Pamatę, jog medžiaga tikrai patogi naudoti, jie nusprendė ją išbandyti daug rimtesniems tikslams ir surengė bandymus, kurie leido nubrėžti tam tikras medžiagos naudojimo galimybių ribas.
    Paaiškėjo, jog šią medžiagą galima naudoti karinei aprangai, kaip ugniai atsparią medžiagą, skysčių filtravimui, vaistinių medžiagų dozavimui ir net pavojingų medžiagų skaidymui - nuo įprastų aplinkos teršalų iki cheminio ginklo.
    Visos Å¡ios funkcijos galimos dėka cheminio inertiÅ¡kumo ir atsparumo ugniai – medžiaga atlaiko temperatÅ«rą iki 700º C.
    Mokslininkai jau padavė prašymą patentui ir tikisi rasti tuos, kurie bus sudominti naujojo produkto komerciniu panaudojimu.
    Å altinis: University of Arkansas
     
     
    2006-06-11    Baltasis puvinys ardo ilgaamžį plastiką
     
     Mokslininkai nustatė, jog grybai, kurie vystosi ant medienos, fenolinių dervų pagalba gali skaidyti ilgaamžį plastiką
    Plastikai, turintys savo sudėtyje fenolinių medžiagų, plačiai naudojami todėl, kad yra universalūs (nuo faneros ir kartono klijavimo iki automobilių gamybos) ir ilgaamžiai, nors ir sukelia problemų, susijusių su jų utilizacija.
    Iš jų padaryta produkcija negali būti perlydoma ir naujai suformuojama. Jie perdirbami tik permalant arba ištirpdant specialiuose reaktyvuose (kurie labai brangūs ir toksiški).
    Adamas Gusse (Adam Gusse) su kolegomis iš Viskonsino universiteto (University of Wisconsin-La Crosse) pastebėjo, jog lignino (pagrindinė medienos ląstelių sudedamoji medžiaga) molekulės struktūra labai panaši į fenolinių dervų struktūrą. Toks faktas leido spėti, jog šių skirtingų medžiagų molekules galima išardyti vienodu būdu – medienos baltojo puvinio pagalba.
    Buvo ištyrinėtos kelios šių grybų rūšys ir jų sąveika su fenolinėmis dervomis. Pasirodo, jog Phanerochaete chrysosporium nepaprastai aktyviai perdirba plastiką.
    A.Gusse mano, jog šio grybo atmainos gali būti naudojamos atliekų utilizavimui. Tačiau kol kas šiai idėjai dar toli iki įgyvendinimo. Toks irimo procesas gali trukti daugelį mėnesių, o tai komerciškai neefektyvu.
    Å altinis: Nature
     
     
    2006-06-10    Å½emės aÅ¡igalių poliÅ¡kumas keičiasi dėsningai
     
     Globalinio atÅ¡ilimo problema privertė mokslininkus atkreipti dėmesį į žemės polius, kuriuose tirpstantis ledas grasina didele katastrofa. Tačiau piečiausias ir Å¡iauriausias žemės taÅ¡kai slepia dar vieną mįslę, kurios tyrinėtojams ilgai nepavyko įminti. Tai magnetinių polių keitimasis.
    Seniai žinoma, jog planetos magnetinių ašigalių poliškumas periodiškai keičiasi kas 1,5 milijoną metų. Per 160 milijonų metų įvyko apie 100 tokių „persijungimų“. Paskutinis įvyko prieš 780 tūkst. metų. Iki šiol manyta, jog šios permainos atsitiktinės. Kada jos įvyks, būdavo skaičiuojama pagal taip vadinamą Puasono tikimybių pasiskirstymo formulę.
    Tačiau mokslas nestovi vietoje. Neseniai Vinčenso Karbone vadovaujama tyrinėtojų grupė iš Kalabrijos universiteto paskelbė apie atradimus, kurie paneigia ankstesnę teoriją. Išnagrinėję ašigaliuose vykstančius pokyčius, italai pareiškė, jog Puasono formulė čia netinka. Poliškumų kaita vyksta visai ne atsitiktinai, o dėsningai, t.y. kiekvienas „persijungimas“ nulemia sekantį „persijungimą“. Tuo pačiu, V.Karbone draugų manymu, žemės branduolys pasižymi gera „atmintim“. Tai reiškia, jog ir naujosios magnetinių „žaidimų“ formulės toli ieškoti nereikia. Optimalus variantas - Levi pasiskirstymas, atsižvelgiantis į „atminties efektą“.
    Fizikinio šio reiškinio paaiškinimo mokslininkai dar neturi. Labiausiai tikėtina, jog „persijungimo“ priežastis yra skystų metalų, esančių ties branduolio ir mantijos riba, pasislinkimas. Tai įrodyti arba paneigti galima tik kompiuterinio modelio pagalba, tačiau kol kas joks, net pats galingiausias superkompiuteris, negali susidoroti su šia užduotimi.
    Å altinis: utro.ru
     
     
    2006-06-09    Biofizikai iÅ¡skyrė virusą branduolinės fizikos metodais
     
     Amerikiečių biofizikai iÅ¡moko rÅ«Å¡iuoti virusus tokiu bÅ«du, kuris atominėje pramonėje naudojamas urano izotopų atskyrimui. Džono Chopkinso Blumbergo sveikatos apsaugos institute masių spektrometro pagalba iÅ¡ biomedžiagų miÅ¡inio buvo iÅ¡skirtas noroviruso analogas.
    Masių spektrometre dalelės, prieš patekdamos į gaudyklę, juda magnetiniame lauke trajektorijomis, kurias lemia jų krūvis ir masė. Šiuo būdu paprastai atskiriami vieno elemento izotopai (pavyzdžiui urano).
    Biomolekulių atskyrimui masių spektrometrija netinkama, nes jos lengvai skyla bandant joms perduoti elektrinį krūvį. Chemikai griebiasi tokios procedūros, kad pagal įkrautus medžiagos fragmentus atkurtų jos struktūrą. Palyginti neseniai šį metodą pradėta naudoti baltymams bei nukleininėms rūgštims, kadangi jos daug sunkesnės už įprastas organines molekules.
    Virusų sandaros pagrindas - RNR (ribonukleininė rūgštis, kuri, kaip ir DNR, neša genetinę informaciją) baltyminiame apvalkale. Eksperimentatoriai nutarė juos nustatinėti pagal pastarųjų skeveldras. Taip mokslininkams pavyko sėkmingai identifikuoti virusus, net ir esant kitiems nevirusinės kilmės baltymams.
    Mokslininkai pareiškė, jog „branduolinis“ analizės būdas gerokai pagreitins diagnostiką. Tradiciniai medicininiai būdai numato mikroorganizmų išauginimą specialioje maitinamojoje terpėje, tačiau biofizikai tikina, jog toks būdas netinkamas daugumai virusų, kurie sugeba gyventi tik žmogaus organizmo ląstelėse.
    Å altinis: Lenta.ru
     
     
    2006-06-08    Aptiktas Parkinsono ligos genas
     
     Mokslininkai aptiko genetinį Parkinsono ligos komponentą. IÅ¡aiÅ¡kėjo, kad genetinė mutacija, susijusi su ligos raida, dažniausiai pasitaiko arabams, Å¡iaurės afrikiečiams bei žydams-aÅ¡kenazi.
    Anksčiau buvo manoma, kad genetinis komponentas nevaidino esminio vaidmens ligos raidoje. NiuJorko Alberto Einšteino Medicinos koledžo mokslininkai testavo sveikų ir sergančių Parkinsono liga žydų-aškenazi DNR pavyzdžius. Genetinė mutacija buvo išaiškinta 18% pacientų, kurie serga Parkinsono liga, ir tik 1% sveikų žmonių.
    Prancūzų mokslininkai atliko analogiškus bandymus ir aptiko tą pačią genetinę anomaliją 40% Parkinsono liga sergančių šiaurės afrikiečių ir arabų.
    Amerikiečių tyrimo vadovė Siuzana Bresman (Susan Bressman) pranešė, jog iki šių metų pabaigos bus pagamintas testas, leisiantis nustatyti Parkinsono ligos paveldimumo tikimybę.
    Apie 30 % žmonių – mutavusio geno nešiotojų – vėliau susirgs Parkinsono liga, mano Siuzana Bresman. Jei atsiras veiksmingas profilaktinis ir gydomasis preparatas Parkinsono ligai gydyti, ligonio giminaičių stebėjimas bei polinkio į ligą išaiškinimas turės didelę reikšmę, mano tyrinėtoja.
    Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai.
    Vien tik JAV Parkinsono liga serga apie 500000 žmonių.
    Å altinis: cbio.ru
     
     
    2006-06-07    Fizikai kambario temperatÅ«roje vandenį pavertė ledu
     
     Olandų mokslininkai atrado vandens savybę virsti ledu esant kambario temperatÅ«rai. Leideno universiteto mokslininkai skystį patalpino tarp grafito kristalo bei volframo adatos ir pastebėjo, kad esant tam tikrom aplinkybėm, vanduo įgauna kietų klijų, neleidžiančių kÅ«nam tarpusavyje sąveikauti, savybes.
    Patikslintas eksperimentas parodė, kad vandens sluoksnyje susidaro tvirti, kristalinės ledo struktūros „nanotiltai“. Kiekvieno tokio „tilto“ gyvavimo trukmė – kelios sekundės. Tačiau jų skaičius praktiškai lieka nepakitęs, nes senuosius keičia naujai susidarantys.
    Darbo autoriai mano, jog efektas, greičiausiai, susijęs ne tiek su vandens savybėmis, kiek su paviršių, su kuriais jis liečiasi, struktūra.
    Mokslininkai dar nepasirengę pateikti pilnaverčio efekto teorinio aprašymo ir ruošiasi pakartoti eksperimentą su keliomis kitomis medžiagomis.
    Å altinis: Physics Web
     
     
    2006-06-06    Pietų aÅ¡igalyje rasti asteroido, pakeitusio žemę, pėdsakai
     
     Mokslininkai teigia, jog anksčiau už asteroidą, po kurio susidÅ«rimo su žeme iÅ¡nyko dinozaurai, mÅ«sų planetą pasiekė kur kas didesnis jo pirmtakas. Manoma, jog į Antarktį įsirėžęs asteroidas sukėlė masinį rÅ«Å¡ių iÅ¡nykimą ir veikiausiai davė pradžią Australijos žemynui.
    Ohajo valstijos universiteto mokslininkų teigimu, Rytų Antarkties Vilkso Žemės rajone apie 1,6 kilometro gylyje esantis 483 kilometrų pločio krateris yra maždaug 250 milijonų metų senumo. Jo dydis ir vieta leidžia manyti, kad jis galėjo duoti pradžią Gondvanos superkontinento skilimui, dėl ko susidarė tektoninis lūžis, pastūmėjęs į šiaurę Australiją.
    Vilkso Žemės krateris – pats didžiausias iš aptiktų žemėje. Jis kone dvigubai didesnis už Jukatano pusiasalyje, Meksikoje esantį Čiksulubo kraterį. Manoma, kad Čiksulubo asteroidas buvo 9,6 kilometrų pločio, o Vilkso Žemės asteroidas - keturis ar penkis sykius didesnis: jo plotis siekė apie 48,3 kilometro.
    Kraterį atrado JAV, Rusijos ir Pietų Korėjos mokslininkų grupė. Jai vadovavo R.Frese ir geologijos daktaras Laramie Pottso. Mokslininkai bendradarbiavo ir su Jungtinių Valstijų nacionalinės aeronautikos ir kosmoso erdvės tyrimo valdybos (NASA) pareigūnais.
    Å altinis: CyberSecurity.ru
     
     
    2006-06-05    Sunkieji metalai susiję su autizmu
     
     Å imtų PrancÅ«zijos vaikų Å¡lapimo analizė parodė, jog egzistuoja ryÅ¡is tarp autizmo ir sunkiųjų metalų poveikio organizmui. Jeigu „Pieta Research“ organizacijai priklausančių britų mokslininkų gauti duomenis teisingi, atradimas gali reikÅ¡ti, kad kai kuriais atvejais autizmą galima iÅ¡gydyti vaistu, iÅ¡valančiu organizmą nuo Å¡ių metalų.
    Kaip paaiškėjo, iš autizmu sergančių vaikų paimtuose pavyzdžiuose buvo per didelis (2,6 karto) kiekis baltymų, pavadintų porfirinais.
    Sunkieji metalai blokuoja gemo susidarymą ir tokiu būdu priverčia porfirinus kauptis šlapime. Tyrimo autorius Ričard Leit (Richard Lathe) sako, jog porfirino metabolitai susiję su epilepsija ir autizmu.
    „Pieta Research“ specialistams jau pavyko atkurti normalią porfirinų koncentraciją 12 vaikų, naudojant „chelatosudarančiuosius“ preparatus, kurie pasisavina sunkiuosius metalus ir pasišalina iš organizmo kartu su jais. Kiek tai padėjo nugalėti autizmą, dar neaišku.
    Autizmas, kaip mano ekspertai, turi daugelį nežinomų genetinių ir ekologinių priežasčių, taigi jei R.Leit rado vieną iš faktorių – tai didelė sėkmė.
    Å altinis: New Scientist
     
     
    2006-06-04    Pirmą kartą pasaulyje keturratis sukryžmintas su vandens motociklu
     
     Britų kompanija „Gibbs Technologies“ pristatė savo naująją amfibiją, kuri patiks tiek aktyvaus poilsio gerbėjams, medžiotojams ir žvejams, tiek ir gelbėtojams bei specialiųjų tarnybų atstovams.
    „Quadski“ – taip vadinasi naujasis britų produktas. Tai pirmasis pasaulyje keturratis amfibija. Vandenyje jo ratai automatiškai pasikelia į viršų taip, kad nesudaro pasipriešinimo judėjimui.
    Galingas variklis leidžia „Quadski“ įsibėgėti iki 72 kilometrų per valandą tiek ant žemės, tiek ir vandenyje. Degalų atsargų užtenka dviejų valandų lenktynėms vandenyje arba 600 kilometrų atstumui sausumoje.
    „Gibbs Technologies“ pasiruošusi parduoti „Quadski“ serijinės gamybos licenziją kompanijai, kuri užsiima keturračių ir vandens motociklų gamyba.
    Å altinis: Gizmag
     
     
    2006-06-03    Mokslininkai rado galimą raktą gyvybės atsiradimui
     
     Vienas iÅ¡ svarbiausių dalykų medžiagos evoliucijoje iÅ¡ negyvo į gyvą – energija, reikalinga ilgų molekulių sintezei. Visose gyvybės atsiradimo teorijose Å¡itas klausimas pakankamai neiÅ¡aiÅ¡kintas. Gali bÅ«ti, kad neįprasto metabolizmo atradimas padės įminti Å¡ią mįslę – mano darbo autoriai Džeims Feri (James Ferri) ir Kristofer Haus (Christopher House) iÅ¡ Pensilvanijos universiteto (Pennsylvania State University).
    Kaip ir eilė kitų senųjų bakterijų, Methanosarcina acetivorans gali sintetinti metaną, kaip žaliavos komponentą naudodama anglies monoksidą. Tačiau amerikiečių mokslininkai atrado, kad šis mikrobas taip pat gali iš smalkių padaryti acetatą (actą).
    Feri ir Haus mano, kad bakterijoje Methanosarcina acetivoransesantys esantys fermentai (dažniausiai – kinazės acetatas) turėjo didelę reikšmę hipotetiniame senosios protoląstelės metabolizme. Svarbiausia, kad įvairių cheminių virsmų protoląstelėje metu sintetintųsi adenozintrifosfatas – efektyvi molekulė-energijos nešėja.
    Acetatą gaminanti rūšis – tai tiesioginis vieno iš ankstyvųjų mikrobų palikuonis, mano tyrinėtojai, o kinazės acetatas – vienas seniausių žemėje fermentų.
    Amerikiečių mokslininkai pabrėžia, kad jų teorija galėtų suvienyti dvi egzistuojančias gyvybės kilmės hipotezes – heterotrofinę ir chemoautrofinę, kurios skiriasi požiūriais į pirmąsias metabolines reakcijas ir, kas labai svarbu, energijos šaltinį jiems (žaibo pirmuoju atveju ir išskirtinai cheminei reakcijai esant geležies sulfidui – antruoju).
    Å altinis: Science
     
     
    2006-06-02    Biologai sukÅ«rė virtualų viruso modelį
     
     Tik 50 nanosekundžių iÅ¡gyveno pirmasis pasaulyje kompiuterinis viruso modelis. Jį Amerikos mokslininkai surinko iÅ¡ daugiau nei milijono „elektroninių atomų“. Ilgesniam jo gyvenimui nepakako vieno iÅ¡ paties didžiausio ir greičiausio pasaulyje kompiuterio NCSA skaitmeninio galingumo. Pirmąjį visos gyvenimo formos skaitmeninį modeliavimą atliko Ilinojaus (University of Ilinois at Urbana-Champaign) ir Kalifornijos (University of California at Irvine) universitetų specialistai. Tai virtuali tabako mozaikos satelito viruso kopija. Virusą supa laÅ¡elis vandens. Å is satelitas buvo pasirinktas dėl nedidelės apimties ir paprastumo. Jis yra toks paprastas, kad gali užkrėsti kitą ląstelę tik tuo atveju, jei ją pasieks kitas tabako mozaikos virusas.
    Kompiuterinis modelis yra pripažintas dideliu moksliniu atradimu, kuris gali padėti geriau suprasti kaip veikia virusai, kurie yra gripo ir AIDS susirgimų priežastis, o taip pat padės kurti nanomašinas.
    Beje, daugelis mokslininkų virusus yra linkę vadinti ne gyvenimo formomis, o „dalelėmis“, nors į jų sudėtį ir įeina DNR, kopijuotis jie gali tik kitose gyvose ląstelėse.
    Å altinis: Msnbc.msn.com
     
     
    2006-06-01    Lietuvoje sukurtos aukÅ¡tosios technologijos pristatomos NATO bÅ«stinėje
     
     Gegužės 30–31 d. NATO bÅ«stinėje Briuselyje vykstančioje karinių technologijų parodoje, skirtoje ryÅ¡ių bei informacinėms sistemoms, buvo eksponuojama Lietuvoje sukurta Taktinė automatizuoto vadovavimo ir valdymo informacinė sistema, TAVVIS.
    Pasak Briuselyje dirbančių Lietuvos diplomatų, stendas, kuriame demonstruojama ši pažangi pagal tarptautinius standartus pagaminta sistema, sulaukia ne menkesnio parodos lankytojų dėmesio nei didžiųjų informacinių technologijų bei karinės pramonės koncernų, tokių kaip „Lockheed Martin“ ar IBM, ekspozicijos.
    Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo atstovai, pristatantys naująją sistemą parodoje, sako, kad TAVVIS padės suderinti Lietuvos kariuomenės vadovavimo ir valdymo sistemas su atitinkamomis NATO ir kitų šalių sistemomis ir palengvins Lietuvos karinių vienetų bendradarbiavimą su užsienio partneriais tarptautinėse operacijose.
    Å altinis: LR KAM