Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      MOKSLO NAUJIENOS    
     
    2006-07-31    Mokslininkai nustatė akies duomenų perdavimo greitį
     
     Daugumoje darbų apie regėjimą nagrinėjamas klausimas, kokią informaciją ir kaip perduoda akies tinklainė. Tačiau mokslininkai iÅ¡ Pensilvanijos universiteto medicininės mokyklos pabandė į tai pažvelgti iÅ¡ kitos pusės. Jie nustatė, kokia Å¡ių duomenų apimtis. Ypatingai įdomu buvo palyginti gautus rezultatus su kompiuterinių technologijų charakteristikomis.
    Akies tinklainė yra tarsi smegenų dalis, „patalpinta“ akies dugne ir perduodanti signalus. Tyrinėtojams buvo žinoma apie 15 tipų nervinių ląstelių, atsakingų už matymo duomenų surinkimą ir perdavimą. Šių duomenų apimtis ir sudomino mokslininkus.
    Eksperimentas buvo atliktas su jūrų kiaulytės tinklaine. Duomenų fiksavimui prie tinklainės buvo pritvirtinti elektrodai, registravę elektrinius impulsus ir perdavinėję juos aparatūrai.
    Apdorojant šiuos duomenis buvo užfiksuota, jog ląstelės signalus perduoda skirtingai, netgi taip skirtingai, kad eksperimentatoriai galėjo juos sąlyginai suskirstyti į „greitus“ ir „lėtus“. Analizuodami elektrinių diagramų pikus, mokslininkai sugebėjo perskaičiuoti perduodamus duomenis į informacijos vienetus.
    Paaiškėjo, jog maždaug 100 tūkst. ląstelių perduoda apie 875 tūkst. bitų informacijos per vieną sekundę. Proporcingai įvertinus tokias greičio reikšmes žmogaus tinklainei, nustatyta, jog tai turėtų būti apie 10 milijonų bitų per sekundę.
    Palyginimui: duomenų perdavimo technologija Ethernet leidžia duomenis tarp kompiuterių kabeliu perduoti nuo 10 iki 100 megabitų per sekundę greičiu.
    Å altinis: EurekAlert!
     
     
    2006-07-30    Naujas kremas apsaugos kareivius nuo cheminio ginklo
     
     Apsauginis kremas, pagamintas kompanijos “TIAX”, gali apsaugoti kareivius ir ekstremalaus reagavimo tarnybų darbuotojus nuo cheminio ir bakteriologinio ginklo kenksmingo poveikio.
    Kremo, galinčio neutralizuoti nuodingas chemines medžiagas ir bakteriologinį ginklą, atsiradimas žymiai palengvins kareivių kovos lauke apsaugą.
    Jo apsauginis poveikis pasireiškia ištirpdant ir neutralizuojant nuodingąsias medžiagas. Kompanija praneša, jog tai putų konsistencijos preparatas. Jo veikimas tęsiasi apie valandą, o pats kremas netoksiškas ir nepavojingas sveikatai.
    Jeigu naujasis gaminys pasirodys efektyvus kovinėse sąlygose, gali būti, jog šią naujovę bus bandoma įdiegti ir kitose srityse. Panašus kremas galėtų būti naudojamas ir greitojo reagavimo tarnybose.
    „TIAX“ įkūrėjas ir direktorius Kenan Sachin teigia, jog labai džiaugiasi galimybe kartu su JAV armija rengti naują technologiją, galinčią padidinti apsaugos nuo cheminių medžiagų lygį.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-07-29    Japonai sukÅ«rė „protingus“ rÅ«bus, galinčius atÅ¡aldyti ir suÅ¡ildyti organizmą
     
     Japonų mokslininkam pavyko sukurti ateities aprangą, kuri gali pati suÅ¡ildyti ir atvėsinti savininko kÅ«ną. Vienu iÅ¡ pagrindinių jos elementu tapo kompiuterio komplektavimo detalės, naudojamos tam, kad apsaugotų šį įrenginį nuo perkaitimo. Aprangą, kurią galima neÅ¡ioti bet kuriuo metų laiku, sukÅ«rė japonų nekomercinė organizacija neįprastu pavadinimu – Tinkamų neÅ¡ioti klimatinių informacinių sistemų pažangusis institutas.
    Naujieji rūbai, kurie atrodo pakankamai įprastai, dirba baterijų pagalba ir gali kiek daugiau nei 3 valandas palaikyti savo paviršiaus temperatūrą nuo 10 iki 30°C. Kaip galvoja rūbų kūrėjai, ši naujovė bus ypatingai paklausi pagyvenusių žmonių, kurių organizmas sunkiai pakelia temperatūrinius svyravimus, ir pacientų, kenčiančių nuo chroniškų ligų, kurios sutrikdo organizmo šilumos reguliavimo sistemos darbą, tarpe.
    Sekančiu mokslininkų darbo etapu taps aprangos, kurios temperatūra pasikoreguos automatiškai, priklausomai nuo kūno temperatūros, sukūrimas. Planuojama, jog jos praktinis panaudojimas bus galimas jau po poros metų.
    Å altinis: NEWSru.com.
     
     
    2006-07-28    Studentas pagamino vandeniliu varomą motorolerį
     
     Delft technologinio universiteto studentas Crijn Bouman sukÅ«rė motorolerį „Fhybrid“, varomą vandeniliu.
    Motoroleris aprūpintas vandenilio balionu, degalų elementais, ličio-joniniais akumuliatoriais ir elektriniu varikliu priekiniame rate.
    Pastarasis sprendimas priimtas todėl, kad stabdant motorolerio svoris persikelia į priekį, jis ir stabdo beveik tik priekiniu ratu. Todėl, įstačius jame elektromotorą, galintį veikti ir kaip generatorius, mašinos autorius labiau išnaudoja motorolerio kinetinę energiją akumuliatoriaus pakrovimui.
    Maksimalus „Fhybrid“ greitis – 64 kilometrai per valandą, o vieną kartą užpildžius balioną angliavandeniliu galima nuvažiuoti 200 kilometrų.
    „Fhybrid“ – tai kursinis darbas, kuris dar tobulinamas. Tačiau angliavandeniliniai motociklai, motoroleriai ir kita panaši technika pradeda dominti ir pramonininkus.
    Å altinis: Engadget
     
     
    2006-07-27    Britai sukÅ«rė vakcina nuo paukščių gripo
     
     Britų farmacinė kompanija "GlaxoSmithKline" skelbia pagaminusi vakciną nuo mirtinos paukščių gripo atmainos H5N1. Klinikinių bandymų Belgijoje metu efektyvi pasirodė 3,8 mikrogramų dozė. Tai dvigubai mažiau nei reikėjo ankstesnio pavyzdžio.
    "GlaxoSmithKline" išbandyta vakcina apsaugotų tik nuo dabar žinomos paukščių gripo atmainos, kuri per pastaruosius metus nusinešė mažiausiai 133 žmonių gyvybes.
    Virusas kol kas neperduodamas žmogaus žmogui, tad ir vaistų nuo jo pagaminti neįmanoma, tačiau farmacininkai nori rasti būdą apsisaugoti bent nuo egzistuojančių jo formų. Pasak vaistą sukūrusios bendrovės, pandemijos atveju žmogui reiktų dviejų tokio vaisto skiepų, kurio viena dozė kainuotų apie dvidešimt litų.
    "GlaxoSmithKline" šiuo metu derasi su kelių šalių vyriausybėmis dėl vakcinos kainos ir kiekio. Pasak jų, jei rudenį kiltų pandemija, bendradarbiaujant su kitomis taip pat vakciną nuo paukščių gripo kuriančiomis bendrovėmis, masiškai vaistą būtų galima pradėti gaminti per kelis mėnesius. Tačiau kol kas neaišku, ar jis būtų veiksmingas, jei virusas žymiai mutuotų.
    Å altinis: The Epoch Times
     
     
    2006-07-26    Aptikti 10 milijonų metų senumo kaulų čiulpai
     
     Mokslininkams pavyko iÅ¡gauti nepakenktas nugaros smegenis iÅ¡ suakmenėjusių amfibijos liekanų, kurių amžius maždaug 10 milijonų metų. Tai padarė tarptautinė tyrinėtojų komanda, vadovaujama Maria E. McNamara (Universitetinis Dublino koledžas).
    Tai pirmas atvejis, kai iš suakmenėjusių kaulų išgaunami kaulų čiulpai, ir antras atvejis, kai išgaunami suakmenėję minkštieji audiniai (pernai paleontologams pavyko išskirti suakmenėjusius tiranozaurų eritrocitus).
    Išlikę suakmenėję audiniai gali padėti sužinoti tokias senovės gyvūnų fiziologines savybes, kurių neįmanoma atskleisti tyrinėjant kaulinę medžiagą. Pavyzdžiui, kaip teigia McNamara, jeigu mokslininkams pavyktų aptikti dinozaurų kaulų čiulpus, tai padėtų tašką ginčuose, ar tai buvo šiltakraujai gyvūnai, ar ne.
    Varlių ir salamandrų liekanos, kurios nagrinėtos šiame darbe, buvo aptiktos Teruel provincijoje Ispanijoje, toje vietoje, kur kažkada buvo gilus ežeras. Rastos rūšys jau seniai išmirė, tačiau šeimos, kurioms jos priklauso, egzistuoja ir dabar.
    Mokslininkai mano, jog kiekvienos amfibijos viduje susiformavo mikroaplinka, neleidusi prasiskverbti bakterijoms, dėl kurių smegenys galėjo suirti. Tai paleontologams suteikė vilties, jog ir kitose planetos vietose pavyks aptikti liekanų su nepakenktais minkštaisiais audiniais, priklausiusių kitokiems gyvūnams, tame tarpe ir žinduoliams.
    Dabar mokslininkai analizuoja savo radinius, stengdamiesi aptikti juose išlikusią DNR ar kitas organines molekules.
    Å altinis: Live Science
     
     
    2006-07-25    Naujas įrenginys raÅ¡o raides vandens pavirÅ¡iuje
     
     Japonijos Akishima laboratorijos mokslininkai sukÅ«rė įrenginį, kuris bangų pagalba vandens pavirÅ¡iuje atkuria raides ir vaizdus.
    Įrenginys sudarytas iš 50 bangų generatorių (vibracijos skleidėjų), išdėstytų ratu aplink 1,6 metro diametro ir 30 centimetrų gylio cilindrinį rezervuarą. Generatoriai juda aukštyn-žemyn, jų generuojamos bangos persidengia viena ant kitos ir susidaro daugybė stovinčių vietoje apvalių bangų, kurios ir atstoja vieną vaizdo elementą. Kiekvieno tokio „taškelio“ diametras 10 centimetrų, o aukštis 4 centimetrai.
    Tokiu būdu, įrenginys gali pademonstruoti visą lotynišką abėcėlę ir kelis nesudėtingus hieroglifus. Kiekviena raidė arba paveikslėlis vandens paviršiuje išlieka gana neilgą laiką, tačiau simbolius galima atkurti kas 3 sekundės.
    Akishima laboratorijoje panašūs įrenginiai buvo kuriami ir seniau, tačiau kildavo sunkumų su tiesiomis linijomis (pavyzdžiui, kaip raidėje “K”). Be to, duomenų suvedimas kiekvienai raidei trukdavo iki 15 minučių.
    Dabar patobulinti algoritmai, pagrįsti Beselio funkcijomis, išsprendė tiesių linijų problemą ir sumažino duomenų įvedimo laiką iki 15-30 sekundžių.
    Mokslininkai tikisi, jog ši technologija bus pritaikyta pramogų industrijoje. Jie mano, jog jau greitai “bangų ekranus”, suderintus su garsu, apšvietimu ir fontanais, bus galima pamatyti parkuose bei viešbučiuose.
    Å altinis: Pink Tentacle
     
     
    2006-07-24    Å½emas gyvenimo socialinis lygis blogina DNR
     
     D.Britanijos ir JAV biologų komanda, vadovaujama profesoriaus Tim D.Spector, atliko tyrinėjimą ir remdamiesi jo rezultatais pranešė, jog žemas gyvenimo socialinis lygis žymiai mažina biologinį žmogaus amžių. Tai įrodyta iÅ¡tyrus pusantro tÅ«kstančio savanorių DNR struktÅ«rą.
    Atlikdami šį darbą mokslininkai išanalizavo telomerus – chromosomų galuose esančias sritis. Tai svarbūs DNR elementai, kurių funkcija susijusi su senėjimo procesais.
    Kaip spėja tyrinėtojai, stresas, susijęs su socialinėmis-ekonominėmis problemomis, gali būti viena iš žmogaus senėjimo priežasčių. Jau seniai žinoma, jog tokie faktoriai turi didelę įtaką sveikatai, pavyzdžiui, didina kai kurių susirgimų riziką.
    Tačiau dabar iškelta hipotezė, jog šis poveikis tiesioginis. Todėl mokslininkai nutarė atkreipti dėmesį į telomerus.
    Šios baltymų struktūros yra DNR galuose ir apsaugo ją nuo pakenkimų. Laikui bėgant telomerai sutrumpėja, taip molekulė tampa labiau pažeidžiama.
    Atlikę tyrimą mokslininkai išsiaiškino, jog dažniausiai telomerų dydžio skirtumai pastebimi 46 metų moterų tarpe. Palyginus geriausiai apsirūpinusių ir socialiai problematiškiausių grupių atstovių DNR, mokslininkai nustatė, jog moterų biologinio amžiaus skirtumas buvo maždaug 7 metai.
    Kad įrodyti, jog tam įtakos neturi genetinis faktorius, jie papildomai ištyrė 17 dvynių porų, gyvenusių skirtingose socialinėse sąlygose, DNR. Čia tendencija buvo tokia pati.
    Å altinis: BBC News
     
     
    2006-07-23    Neandartaliečio genomas padės iÅ¡siaiÅ¡kinti žmogaus vystymosi mechanizmą
     
     Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto mokslininkai ir kompanija “454 Life Sciences” (JAV) pradėjo naują projektą – neandartaliečio DNR iÅ¡Å¡ifravimą.
    Mokslininkai tikisi, jog tai padės suprasti šiuolaikinio žmogaus smegenų vystymosi procesus. Neandartaliečiai gyveno Europos ir Vakarų Azijoje prieš 200-30 tūkst. metų. Jie buvo pakankamai išsivystę sutvėrimai – naudojosi ugnimi, mokėjo pasigaminti primityvius ginklus bei darbo įrankius. Jie taip pat tapo pirmaisiais primatais, kurie bandė saugotis nuo šalčio kažkuo panašiu į rūbus. Tačiau jie neturėjo tokių sugebėjimų mąstyti, kuriuos turi šiuolaikinis žmogus.
    Šio tyrimo metu bus analizuojami iš karto trys skirtingi pavyzdžiai. Po to gautos šifruotės bus atidžiai patikrintos, kad būtų atskirta įvairių mikrobų, įsiterpusių į suakmenėjusias liekanas, genomų informacija.
    Naudodamiesi darbo rezultatais mokslininkai bandys sudaryti žmogaus DNR keitimosi erdvinį–laiko žemėlapį, tokiu būdu sukurdami žmonijos evoliucijos medį.
    Å altinis: Lenta.ru
     
     
    2006-07-22    Sukurtas miniatiÅ«rinis atminties “grÅ«das”
     
     IT sprendimų kompanijos „Hewlett-Packard“ (HP) mokslininkai sukÅ«rė miniatiÅ«rinį atminties „grÅ«dą“, kurio dydis ir savybės leis jį integruoti įvairiuose nedideliuose objektuose ir taip saugoti skaitmeninę informaciją apie juos.
    HP laboratorijų, kur buvo išrastas įrenginys, ekspertai planuoja, jog naujovė bus plačiai naudojama medicinos srityje, leis užtikrinti dokumentų autentiškumą.
    Atminties „grūdai“ leis skaitmeninę informaciją laikyti ne tik kompiuteriuose ar internete, tačiau praktiškai visuose aplink mus esančiuose objektuose.
    Miniatiūrinės atmintinės gali būti prilipintos prie popieriaus lapo, įmontuotos produktų pakuotėse ar kituose daiktuose.
    Ryžio grūdo dydžio naujovė gali išsaugoti iki 4 megabitų informacijos ir perduoti ją kitiems įrenginiams bevieliu ryšiu greičiau nei per pusę sekundės. Sukurtieji vos poros milimetrų skersmens įrenginiai šiuo metu jau gali talpinti trumpą vaizdo įrašą, keletą vidutinės raiškos nuotraukų ar šimtą puslapių teksto.
    Informaciją jis gali perduoti iki 10 megabitų per sekundę sparta – 10 kartų greičiau nei leidžia „Bluetooth“ standartas.
    Atminties „grūduose“ sukauptą informaciją galima nuskaityti ar įrašyti naudojant specialius skaitytuvus, kurie gali būti integruoti, pavyzdžiui, į mobilųjį telefoną, delninį ar nešiojamąjį kompiuterį, spausdintuvą.
    Naujajam išradimui nereikia atskiro energijos šaltinio. „Grūdai“ jos gauna per elektromagnetinį informacijos skaitytuvų lauką – kai būna šalia jų nuskaitant ar įrašant informaciją.
    Å altinis: BBC News
     
     
    2006-07-21    Naujas vandenynas formuojasi labai greitai
     
     Palydoviniai stebėjimai rodo, jog naujas Žemės vandenynas, pradėjęs formuotis praėjusių metų rudenį, geologiniais mastais auga labai greitai. Jis ateityje, tikriausiai, padalins Afriką į du kontinentus. Apie tai pranešė britų mokslininkų grupė, vadovaujama Tim‘o Wright.
    Naujasis vandenynas pradėjo formuotis praėjusių metų rugsėjį, kai rytų Afrikoje įvyko žemės drebėjimas. Tuo metu atsirado žemės įtrūkimas. Jis tęsiasi apie 60 kilometrų, o jo plotis kai kur siekia 8 metrus.
    Mokslininkai teigia, jog tai buvo neeilinė žemės drebėjimo pasekmė. Įtrūkimas atsirado tiesiai virš tektoninių luitų, lėtai tolstančių vienas nuo kito, sandūros.
    Įtrūkimas pradėtas stebėti tiek žemėje, tiek ir palydovinių nuotraukų pagalba. Dabar Oksfordo universiteto mokslininkų grupė pranešė, jog geologiniais mastais įtrūkimas didėja gana sparčiai. Po daugelio metų jis pasieks Raudonąją jūrą, į jį įsilies vanduo ir Afar slėnis virs jūra. Vėliau Afrikos ragas visiškai atsiskirs nuo kontinento, taip padidindamas mūsų planetos kontinentų bei vandenynų skaičių.
    Tai turėtų įvykti po milijono metų, kontinentų judėjimo mastais tai gana nedidelis laiko tarpas. Kol kas geologams telieka stebėti magmos veržimąsi iš žemės gelmių ir būsimo vandenyno dugno formavimąsi.
    Å altinis: BBC News
     
     
    2006-07-20    Å½mogaus smegenų procesus imituos kompiuteris
     
     Didžiosios Britanijos mokslininkai kuria naujo tipo kompiuterį, kuris imituos sudėtingų žmogaus smegenų procesų sąveiką.
    Milijoną svarų sterlingų (5 mln. litų) atsieisiantis mechanizmas, vadinamas „smegenų dėže“, bus konstruojamas Mančesterio universitete.
    Šis kompiuteris bus naudojamas kaip pagalbinė priemonė mokslininkams, kuriantiems patikimą ir nuo sutrikimų apsaugotą elektroniką.
    Universitetinės kompiuterių mokslo mokyklos profesorius Steve Furberio teigia, jog kompiuterių mokslas turi daug ko pasimokyti iš biologinių sistemų.
    Žmogaus smegenys nenustoja veikti, nepaisant dažnų neuronų – smegenų komponentų – trikčių, ir ši „triktis toleruojanti“ charakteristika be galo domina inžinierius, kurie siekia kompiuterius padaryti patikimesnius“, – paaiškino profesorius.
    Smegenyse neuronų grupės veikia kartu ir sukelia tam tikrus veiklos protrūkius, kurie savo ruožtu suaktyvina smegenims būdingus bangų modelius, gerai matomus elektroencefalogramoje.
    „Smegenų dėžėje“ bus įmontuota daug mikroprocesorių, kurių sistema turi imituoti neuronų tinklų tarpusavio sąveiką.
    Dar viena numatyta šio kompiuterio funkcija – padėti mokslininkams suvokti, kaip smegenys koduoja sudėtingus optinių reginių elementus.
    Å altinis: BBC
     
     
    2006-07-19    Lankymasis baseinuose padidina riziką susirgti astma
     
     Vaikai, lankantys plaukimo baseinus, dažniau suserga kvėpavimo takų ligomis. Tokią iÅ¡vadą padarė Belgijos KatalikiÅ¡kojo Louvaino universiteto mokslininkai.
    Tyrinėtojai nustatė ryšį tarp vaikų, sergančių astma, kiekio ir baseinų tame regione skaičiaus. Paaiškėjo, jog susirgimų astma daugiau ten, kur daugiau baseinų. Beje, priklausomybės charakteristika tokia – vienas baseinas susirgimo dažnį padidina 2-3 %.
    Tyrinėtojai mano, jog pagrindinis faktorius šiuo atveju yra dezinfekuojančių priemonių, kurių pagrindas yra chloro junginiai, ilgalaikis poveikis vaikų kvėpavimo sistemai.
    Mokslininkam pavyko vaikų, kurie lanko plaukimo baseinus, plaučiuose aptikti padidėjusį baltymų, kurių didesnės koncentracijos gali pakenkti plaučių audinio ląstelėms, kiekį.
    Tyrimų metu buvo nagrinėjamas dusulio, astmos bei panašių ligų paplitimas tarp 190 tūkst. vaikų, kurių amžius 13-14 metų, gyvenančių skirtingose Europos šalyse.
    Sunku pasakyti, kaip kovoti su šiuo pavojumi, tačiau kol kas tyrinėtojai rekomenduoja geriau vėdinti patalpas.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-07-18    Malaizijos saloje aptikta 14 naujų varliagyvių rÅ«Å¡ių
     
     Malaizijos mokslininkai padarė didžiausią per paskutinius metus atradimą. Tioman salos džiunglėse jie aptiko 14 prieÅ¡ tai mokslui nežinotų varliagyvių rÅ«Å¡ių. Naujai atrasta 10 driežų rÅ«Å¡ių, trys rÅ«Å¡ys gyvačių ir varlė.
    Tioman sala, teritoriškai priklausančia Malaizijos Pachang valstijai, mokslininkai-zoologai bei laukinės gamtos tyrinėtojai ypatingai susidomėjo po to, kai 2000 metais čia aptikta nemažai naujų roplių ir amfibijų rūšių.
    Nuodugnūs Tioman salos faunos tyrimai parodė, jog čia išliko daugybė varliagyvių evoliucinio proceso atstovų. Mokslininkų grupės vadovo, Nacionalinio Malaizijos universiteto profesoriaus Lee Grismer teigimu, atradimų kituose regionuose, tame tarpe ir Centrinėje Amerikoje bei Kinijoje, negalima lyginti su perspektyvomis, kurios atsiveria šioje, santykinai nedidelėje, saloje. Mokslininko manymu, įdomiausiu atradimu tapo naujos varlių rūšies, gyvenančių požeminėse olose, aptikimas. Jos pavadintos Leptolalax Kajangensis, Kadžang kalnyno garbei.
    Å altinis: GZT.ru
     
     
    2006-07-17    Pirmasis galvaniniais elementais varomo lėktuvo skrydis
     
     Japonų studentams pavyko pirmą kartą paskraidyti pilotuojamu lėktuvu, varomu tik buitiniais galvaniniais elementais.
    Kompanijai "Honda Motor Co" priklausančiame privačiame oro uoste Tokijo technologijų instituto studentų grupė lėktuvą nuskraidino 391 metrų atstumu. Sklandytuvą primenantis lėktuvas su vienviete gondola, kurio sparnų ilgis siekia 31 metrą, buvo varomas 160 vienetų AA tipo "Oxyride" elementų, pagamintų Japonijos įmonėje "Matsushita Electric Industrial Co".
    Lėktuvas pakilo į 5,2 metro aukštį, ore išsilaikė 59 sekundes ir nuskrido 391 metrą.
    Kaip sakė "Matsushita" atstovas Kazuhikas Zushis, institutas, garsėjantis eksperimentiniais žmogaus raumenų jėga varomais lėktuvais, ir elektronikos milžinė bendro galvaniniais elementais varomo orlaivio kūrimo projekto ėmėsi sausį.
    Balandį jungtinė specialistų komanda lėktuvą užbaigė. Pirmojo bandomojo skrydžio metu orlaivis sėkmingai riedėjo ir buvo lengvai valdomas, antrojo - pakilo du metrus virš žemės ir "beveik savarankiškai" nuskrido apie 400 metrų, sakė K.Zushi.
    Å altinis: Правда.Ру
     
     
    2006-07-16    Mokslininkai iÅ¡skyrė 400 tÅ«kst. metų senumo DNR
     
     Å vedijos, Vokietijos ir Ispanijos tyrinėtojų komandai pavyko iÅ¡skirti iÅ¡likusius DNR fragmentus iÅ¡ urvinio lokio, kuris gyveno prieÅ¡ 400 tÅ«kst. metų, dantų.
    Senovės žinduolio liekanos aptiktos uoloje šiaurės Ispanijoje. Mokslininkų teigimu, šis radinys – netikėta sėkmė. Paprastai būna labai sunku rasti išlikusius DNR fragmentus, senesnius nei 100 tūkst. metų. Tyrinėtojų grupės vadovas Anders Goetherstroem teigia, jog dažniausiai tyrinėtojai dirba su DNR fragmentais, kuriems ne daugiau kaip kelios dešimtys tūkstančių metų. Aptikta DNR stipriai praplės tyrinėjimų, kurių objektai yra išmirę gyvūnai, ribas.
    Å altinis: Lenta.ru
     
     
    2006-07-15    IÅ¡bandytas pripučiamo kosminio vieÅ¡bučio modelis
     
     IÅ¡ Yasny pakilimo aikÅ¡telės (Rusija) sėkmingai iÅ¡keltas pripučiamas kosminis aparatas, ateities kosminio vieÅ¡bučio pradininkas. „Genesis I“. Kosminį aparatą į kosmosą iÅ¡kėlė raketa „Dnepr“.
    Apie 2 valandą nakties Vilniaus laiku buvo susisiekta su kosminiam aparatu, kuris tuo metu skrido virÅ¡ „Bigelow Aerospace“ valdymo centro Las Vegase (JAV). Gauta informacijos, kad aparatas skrenda 550 kilometrų aukÅ¡tyje, 64º pasvirimo į pusiaują kampu ir prisipÅ«tė sėkmingai (dabar jo ilgis yra 3 metrai, o plotis – 2,4 metro).
    Taip pat sėkmingai iÅ¡siskleidė ir saulės baterijų paneliai. Kosminio aparato viduje temperatÅ«ra yra 26ºC.
    Kosminis aparatas turėtų automatiškai pradėti fotografuoti ir filmuoti save bei aplinką visomis 13 jame įtaisytų kamerų. Kameromis bus bandoma gaut Žemės, kosminio aparato išorės bei jo turinio – bendrovės darbuotojų į kosmosą išsiųstų žaislų ir atvirukų –nuotraukas ir filmuotus vaizdus.
    Tikimasi, kad aparatas erdvėje išliks nuo 2 iki 5 metų, o per tą laiką jo aukštis turėtų nuolat mažėti, nes trintis su atmosfera mažins jo greitį. Galų gale aparatas sudegs atmosferoje.
    Tai yra pirmasis iš bandomųjų kosminių aparatų, kuriais bandoma įrodyti pripučiamų kosminių stočių tinkamumą naudojimui. Numatoma ateityje tokias pripučiamas kosmines stotis naudoti kaip kosminius viešbučius. „Genesis I“ yra 3 kartus trumpesnė už numatytą gyvenamos pripučiamos kosminės stoties ilgį.
    Bendrovė tikisi rudenį iškelti panašų kosminį aparatą, pavadintą „Genesis II“. Viso planuojama iškelti nuo 6 iki 10 aparatų. Pirmoji gyvenama kosminė stotis, kaip tikimasi, bus iškelta 2012 metais.
    Å altinis: New Scientist
     
     
    2006-07-14    Kanadiečiai kuria patį smailiausią antgalį
     
     Patį aÅ¡triausią pasaulyje objektą, kurio galiukas pasibaigia vieninteliu atomu, kuria Kanados nacionalinio nanotechnologijų instituto mokslininkai.
    Tam naudojamas unikalus procesas, kurį, galima palyginti su smėlio krūvelės subėrimu. Byrėdamas žemyn smėlis formuoja piramides su platėjančiu pagrindu. Šio darbo bendraautorius, fizikos profesorius Robert Wolkow, teigia, jog su volframo atomais galima padaryti lygiai tą patį. Kad smaili piramidė iš metalo atomų nesubyrėtų, ties pačiu piku ji padengiama azotu. Dangos sluoksnio storis – vienas atomas. Tyrinėtojai sako, jog taip paruoštas nanoantgalis išlieka nepakitęs net esant 900°C temperatūrai.
    Pirmiausiai fizikai nori tokius nanoantgalius panaudoti elektroninių mikroskopų tobulinimui. Tokiame mikroskope lęšiai atlieka savo darbą tobuliau, jeigu elektronų pluošteliai sklinda iš kuo mažesnių plyšelių. Kol kas toks panaudojimas tik spėlionė, tačiau mokslininkai teigia, jog jei viskas pavyks, tai prilygs paprasto automobilio pavertimui lenktyniniu vien pakeičiant uždegimo žvakes.
    Å altinis: EurekAlert!
     
     
    2006-07-13    JAV paralyžiuotas vyras sugebėjo pajudinti kursorių mintimis
     
     Tarptautinė mokslininkų komanda sugebėjo padėti paralyžiuotam vyrui mintimis pajudinti kompiuterio kursorių, atidaryti elektroninį paÅ¡tą bei kontroliuoti veikiantį įrenginį. Ä® vyro smegenis buvo įaugintas BrainGate čipas.
    Paralyžiuotas vyras tapo pirmuoju iš keturių panašių pacientų, kurie išbandė kompanijos Cyberkinetics Neurotechnology Systems Inc pagamintą sistemą. Pacientui į smegenų sritį, atsakingą už judėjimą, buvo implantuotas mažytis silikoninis čipas su šimtu elektrodų. Jis fiksuoja ląstelių aktyvumą ir siunčia signalą kompiuteriui, kuris įvykdo komandą.
    Å altinis: Reuters
     
     
    2006-07-12    50 terabaitų talpos diskus gamins iÅ¡ bakterijų
     
     DVD, padengti bakterinio baltymo rodopsino sluoksniu, galės saugoti tokį didelį kiekį informacijos, kad visi kietieji diskai ir panaÅ¡Å«s įrenginiai taps gerokai pasenusiais.
    Profesoriaus Venkatesan Renugopalakrishnan manymu, tam reikia naudoti bakterinį rodopsiną - Halobacterium salinarum bakterijos membranos baltymą.
    Veikiamas šviesos bakterinis rodopsinas perpumpuoja protonus per membraną, o tuo metu išsiskirianti elektrocheminio gradiento energija naudojama energetinei ląstelės sintezei. Baltymas tuo metu pasidalina į subvienetus, kurie po kelių valandų ar dienų vėl susijungia į pradinę molekulę.
    Idėja panaudoti šią bakterinio rodopsino savybę informacijos įrašymui aptarinėjama jau seniai. Jeigu tokiu baltymu padengti disko paviršiu ir spinduliuoti lazeriu, pasidalinusios molekulės koduotų „1“, o sveikos – „0“. Tačiau kol kas niekam praktiškai teorijos įgyvendinti nepavyko.
    Renugopalakrishnan su kolegomis genetiškai modifikavo bakterijos DNR, „priverčiant“ ją gaminti baltymą, kuris po pasidalijimo galėtų tokioje būsenoje išlikti kelis metus. Mokslininkai tvirtina, jog danga, padaryta iš rekombinantinio baltymo, leis į įprastą DVD sutalpinti iki 50 terabaitų duomenų.
    Tačiau kol kas dar ne visiškai aišku, kaip bus pasiektas toks didelis informacijos tankumas. Greičiausiai bus naudojamos nedideles baltymų grupeles ar net atskiros molekules.
    Å altinis: Lenta.ru
     
     
    2006-07-11    Å½monių ligos priklauso nuo lyties
     
     Mokslininkai nustatė, jog tÅ«kstančių genų funkcijos priklauso nuo lyties. Å is atradimas padės rasti atsakymą į klausimą, kodėl moterys ir vyrai skirtingai reaguoja į vaistus ir ligas.
    Pelių smegenų, kepenų, riebalinių ir raumeninių audinių tyrinėjimas parodė, jog genų ekspresija skiriasi priklausomai nuo lyties. Los-Andželo universiteto mokslininkai mano, jog šie skirtumai priskiriami ir žmonėms.
    Vyrai ir moterys neša vienodą genetinį kodą, tačiau gauti duomenys įrodo, jog baltymų sintezės greitis priklauso nuo lyties. Taigi lytis įtakoja, kaip vystosi viena ar kita liga.
    Šie rezultatai turi ypatingą reikšmę kai kurių ligų, į kurias yra linkusi tam tikra lytis, mechanizmų perpratimui. Pavyzdžiui, moterys labiau linkusios į autoimuninius susirgimus, kaip vilkligė ir išsėtinė sklerozė. Vyrai dažniau kenčia nuo kardiologinių susirgimų bei Alzhaimerio ligos.
    Šis tyrimas ypatingai svarbus todėl, kad anksčiau mokslininkams nepavykdavo įrodyti tokio esminio genetinio skirtumo tarp lyčių.
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-07-10    Å½mogus ir beždžionė vienodai atpažįsta veidus
     
     Kad atpažintų viena kitą, beždžionės lygina „veido“ vaizdą su kažkokiu vidutiniu atvaizdu, saugomu smegenyse, tačiau neatsimena kas ir kaip konkrečiai atrodo. Tokias iÅ¡vadas paskelbė tyrinėtojų kolektyvas, vadovaujamas Nacionalinio psichinės sveikatos instituto daktaro Davido Leopoldo.
    Kaip parodė tyrimai, „veido“ fiksavimui atmintyje beždžionės netgi neatsimena išvaizdos detalių, pagal kurias galima būtų kažką atpažinti.
    D.Leopoldas teigia, jog pamačiusios naują veidą beždžionės mintimis lygina jį su jau turimu vidutiniu vaizdiniu, atrasdamos skirtumus. Mokslininko nuomone, tai paaiškina, kodėl ne tik beždžionės, bet ir žmonės „veidus“ atpažįsta per kelias milisekundes.
    Mokslininkai tyrinėjo dviejų beždžionių, kurioms buvo pateikiami kompiuteriu generuoti veidų atvaizdai, įvairių smegenų dalių neuronus.
    D.Leopoldas teigia, jog veidų atpažinimo proceso metų aktyvuojasi nervinės ląstelės, atsakingos už smulkių veido bruožų skirtumų aptikimą.
    Psichologiniai testai su žmonėmis parodė, jog jie veidus identifikuoja panašios strategijos pagalba. Todėl mokslininkai spėja, jog žmonės ir beždžionės naudoją tokią pačią vizualinio atpažinimo sistemą. Šios hipotezės teisingumas dar turi būti įrodytas tolesnėje darbo eigoje.
    Å altinis: Membrana
     
     
    2006-07-09    Sukurtas dainuojančių smėlio kopų modelis
     
     Paryžiaus universiteto laboratorijoje prancÅ«zų fizikas, daktaras Stephane Douady, atkurė miniatiÅ«rinę dykumą, kad galėtų iÅ¡tirti tokį paslaptingą reiÅ¡kinį, kaip kopų dainavimą. Keli kubiniai centimetrai smėlio skleidžia malonų žemą gaudesį. Tikrų kopų skleidžiamas garsas gali pasiekti 100 db, o tai tik 10db mažiau nei skausmo riba. Dainuojančio smėlio dažnių diapazonas taip pat labai didelis – nuo boso iki soprano, kalbant moksliniais terminais, nuo 64 iki 2500 Hz.
    Keistos vibracijos, sukeliamos judančio smėlio, buvo mokslininkų aprašytos ir Artimųjų Rytų bei Kinijos poetų apdainuotos dar prieš 15 amžių. Marko Polo barchanų gaudimą palygino su kovos būgnų dundesiu. Dr. Douady teigia, jog tik keletas dešimčių dykumų turi „balsą“. Pačios muzikaliausios yra Kinijoje ir Amerikoje (Šiaurės ir Pietų).
    Garsas atsiranda tuo momentu, kai kopos ketera pradeda sėsti. Susidaro kažkas panašaus į laviną, kurioje smiltelės trinasi viena į kitą. Skirtingos medžiagos ir sąlygos sukuria skirtingus garsus. Garso dažnis priklauso nuo vėjo greičio (dauguma dainuojančių smėlių yra šiltame ir sausame klimate), smiltelių dydžio, medžiagos, iš kurio jos sudarytos, ir jų paviršiaus glotnumo. Laboratoriniai eksperimentai parodė, jog didelę reikšmę turi smėlio judėjimo sinchroniškumas, kadangi tuo metu vyksta garso virpesių sustiprinimas.
    Dr. Douady laboratorijoje kopos iš mažyčių keraminių rutuliukų padarytos masteliu 1/1000. Smėlio judėjimo modeliavimui vietoj vėjo naudojamas vanduo. Tokiu būdu per dieną galima ištyrinėti pokyčius, kuriuos realios kopos atlieka per dešimtis metų ar net šimtmečius.
    Å altinis: CNews
     
     
    2006-07-08    Olandas sukÅ«rė skraidančią lovą
     
     Olandų architektas Jan Jap Riuisenars sukÅ«rė unikalią lovą. IÅ¡skirtinė Å¡ios lovos savybė yra ta, jog ji, tiesiogine žodžio prasme, sklando ore. Kitas faktorius, leidžiantis pavadinti J.J.Riuisenarso iÅ¡radimą unikaliu, yra lovos kaina – 1,5 milijono dolerių.
    Lovos sklandymo efektas buvo pasiektas naudojant magnetus, kurie ir laiko lovą ore. Tokio interjero elemento sukūrimui olandas paaukojo 6 metus.
    Tiems, kuriems ne pagal kišenę lovos už 1,5 milijono dolerių pirkimas, numatytas variantas už 146 tūkstančius dolerių. „Pigusis“ skraidančios lovos variantas 5 kartus mažesnis už pusantro milijono vertės originalą.
    Å altinis: Lenta.ru
     
     
    2006-07-07    Kviečius privers pačius gamintis trąšas
     
     Genetikai priartėjo prie augalo, galinčio formuoti savo trąšų gaminimo “fabrikus”, sukÅ«rimo. Jei viskas sėkmingai susiklostys, naujoji technologija leis apsieiti be azotinių trąšų naudojimo auginant grÅ«dines kultÅ«ras, pvz. kviečius.
    Taip vadinamos gumbelinės azotą fiksuojančios bakterijos, formuojančios gumbelius ant ankštinių augalų šaknų, pvz. žirnių, gyvavimo eigoje verčia atmosferos azotą į amoniaką, kuris yra puiki trąša.
    Dabar mokslininkai sukūrė ankštinius augalus, kurie sudaro gumbelius ir be bakterijų – tai pirmas žingsnis naujų grūdinių kultūrų sukūrimo link.
    Tyrinėtojai nori “išmokyti” kviečius ir kitas grūdines kultūras suformuoti tokius gumbelius. Jie tikisi, jog šiose tuščiose “gyvenamosiose patalpose” būtinai įsikurs dirvožemio bakterijos, kurios dirbs augalo naudai.
    Ne paslaptis, jog laukų tręšimas nenaudingas nei ekonomiškai, nei ekologiškai. Gil Oldroid (Džono Ineso centras Norviče, D.Britanija) mano, jog naujausiųjų technologijų naudojimas leis ne tik sumažinti sąnaudas, bet ir padės išspręsti daug ekologinių problemų.
    Bakterijos, įsisavinančios azotą, leis atsisakyti brangiai kainuojančių trąšų, kurios žymiai padidina būsimo derliaus savikainą. Šiandien dauguma fermerių priversti kasmet kaitalioti ankštines kultūras su grūdinėmis, taip siekdami praturtinti dirvą azoto turinčiais organiniais junginiais.
    Mokslininkai baiminasi, jog tokie tyrinėjimai gali sulaukti trąšų gamintojų pasipriešinimo. Todėl naujų rūšių įdiegimui reikės dar ne vienų metų.
    Å altinis: Правда.Ру
     
     
    2006-07-06    Matematikai apskaičiavo bendro Å¡iuolaikinių žmonių protėvio amžių
     
     Bendras visų Å¡iuolaikinių žmonių protėvis mirė prieÅ¡ 2-5 tÅ«kstančius metų, tvirtina matematikas Stivenas Olsonas. Mokslininkas pabandė rekonstruoti „genealoginį žmonijos medį“ superkompiuterio pagalba. Matematikas teigia, jog visos Å¡akos turi sueiti į vieną taÅ¡ką, t.y. į bendrą protėvį.
    Mokslininkas rėmėsi akivaizdžia teze: žmogaus protėvių skaičius kiekvienoje sekančioje kartoje dvigubinasi. Remiantis šia taisykle ir sekant genealogiją iki IX mūsų eros amžiaus, tuo metu žemėje turėjo būti daugiau nei trilijonas žmonių, tačiau buvo 5 tūkst. kartų mažiau. Šiuos prieštaravimus paaiškina daugybė šakų persipynimų: vienas žmogus tuo pačiu metu gali būti protėvių ir iš tėvo, ir iš motinos pusės. Tokiu būdu, 36 „medžio lygyje“ (panašiai tiek kartų atitinka 12 amžių) turėtų būti „viršūnėlės“(t.y. protėviai)
    Modelio patikslinimui S.Olsonas įskaičiavo tokią aplinkybę, jog dalis žmonių yra bevaikiai ir iki jų vedančios šakos nutrūksta. Antra, kadangi žmonės partnerius renkasi ne stichiškai, o yra apriboti geografiškai bei socialiai, linijų tankumas turi būti didesnis.
    Superkompiuterio programoje objektai galėjo „persikelti“, „daugintis“ ir „mirti“, o kaip „pradinės sąlygos“ į ją buvo įvesti duomenis apie žmonijos skaitlingumą ir migracijos kelius, nustatytus genetikų. „Starto taškais“ S.Olsonas pasirinko datas intervalu nuo 5 iki 18 tūkstančių metų prieš mūsų erą. S.Olsonas teigia, jog kuo greičiau migravo „virtualūs žmonės“, tuo mažesnį amžių nusakydavo modelis bendram žmonijos protėviui.
    Å altinis: Lenta.ru
     
     
    2006-07-05    â€žPlazminė adata“ pakeis stomatologo grąžtą
     
     Adata su plazminiu antgaliu, Å¡altu ir neskausmingu kontakto metu, gali tapti ilgai laukta alternatyva stomatologo grąžtui, kurio bijo didelė dauguma stomatologų pacientų. Technologijos autorius, fizikas Eva Stoffels-Adamowicz iÅ¡ Eintchoveno technologinio universiteto, sako, jog Å¡i adata tinka ne tik skylučių gręžimui, bet ir neskausmingam piktybinių audinių ir navikų Å¡alinimui.
    Šios adatos idėja Stoffels-Adamowicz‘ui į galvą šovė dirbant su žemo slėgio plazmomis. Eva, kartu su kolegomis, išrado plazminę adatą, galinčią funkcionuoti ore. Šią adatą sudaro volframinis 50 milimetrų ilgio laidas, patalpintas į kvarcinį vamzdelį, pripildytą gelio. Srovės judėjimas adata generuoja mažą plazminę kibirkštį pačiame jos galiuke.
    Mokslininkai panaudojo azoto oksido plazmą, kuri gali būti įvairiai pritaikyta medicinoje, kadangi organizmas azoto nitrato pagalba kovoja su infekcijomis ir uždegimais. Kaip teigia tyrinėtojai, tokia plazma nepažeidžia ląstelių, tačiau naikina bakterijas.
    Å altinis: New Scientist
     
     
    2006-07-04    Sukurtas robotas-automobilis, kurio pagrindas -„Volkswagen Golf“
     
     â€žVolkswagen“ koncerno inžinieriams pavyko sukurti robotizuotą transporto priemonę automobilio „Golf“ pagrindu. Å is automobilis gali judėti visiÅ¡kai autonominiu režimu, nereikalaudamas žmogaus įsikiÅ¡imo.
    Robotas-automobilis pavadintas „GTi 53 Plus 1“. Orientuodamasis erdvėje jis naudojasi informacija, gaunamą iš daugelio lazerinių sensorių, radarų ir įvairių daviklių. Surinkti duomenys analizuojami kompiuteryje ir sugretinami su koordinatėmis, gautomis iš palydovinės navigacijos sistemos.
    Bandymų metu robotizuotas automobilis sugebėjo išvystyti 240 kilometrų per valandą greitį. Konstruktoriai pažymi, jog prigrūstas elektronikos „GTi 53 Plus 1“ puikiai atlieka užduotis ir demonstruoja puikų važiavimą.
    „Volkswagen“ markės automobilius robotų kūrimui naudoja ir Stenfordo universiteto tyrinėtojai. Dabartiniu metu mokslininkai kuria robotą sedano „Passat“ pagrindu. Šiam automobiliui teks pasivažinėti greitkeliu nuo San-Francisko merijos iki Los-Andželo centro. Tiesa, šio eksperimento metu automobilyje sėdės žmogus, tai būtina siekiant užtikrinti saugumą. Vairuotojas galės greitai perimti transporto priemonės valdymą, jeigu iškils nenumatytos situacijos.
    Å altinis: Компьюлента
     
     
    2006-07-03    Skruzdelės „skaičiuoja“ žingsnius
     
     Dykumų skruzdelės turi unikalią orientavimosi vietovėje sistemą. Tam, kad po tolimų žygių atrastų savo miestelį, Å¡ie vabzdžiai skaičiuoja žingsnius abiem kryptimis, naudodamiesi savotiÅ¡ku „žingsnių skaičiavimo įrenginiu". Mokslininkų nuomone, tokius sugebėjimus turi ir kai kurie kiti vabzdžiai.
    Vienos skruzdelės ieškodamos kelio naudojasi uosle, kitos – namų ieško vizualiai. Tačiau dykumų skruzdelėm šie būdai netinka. Aukšta temperatūra panaikina visus kvapus, o lygioje smėlingoje vietovėje trūksta orientyrų. Tokias išvadas paskelbė Vokietijos Ulmo universiteto mokslininkų komanda, atlikusi tyrinėjimus Sacharos dykumoje.
    Atliekant eksperimentą tyrinėtojai netoli skruzdėlyno pastatė šertuvę, iš kurios skruzdėlės maistą nešdavo specialiu aliuminiu kanalu. Po to, kai skruzdelės įsidėmėjo atstumą iki šertuvės, mokslininkai kanalą paslinko taip, kad jis nevestų atgal į skruzdėlyną. Bandymas parodė, jog skruzdelės pradėdavo savo namų ieškoti ten, kur, pagal ankstesnį atstumą nuo skruzdėlyno iki šertuvės, jie turėjo būti.
    Mokslininkai sako, jog skruzdelės negali sąmoningai skaičiuoti žingsnių, tačiau už jas tai automatiškai daro įgimtas "mechanizmas".
    Å altinis: MIGnews.com
     
     
    2006-07-02    Å½mogus gyvÅ«nus mėsai žudė dar prieÅ¡ 400000 metų
     
     Britų archeologai Kento grafystės Å¡iaurės vakaruose aptiko dramblio, gyvenusio prieÅ¡ 400000 metų, kaulus ir iltis. Å is radinys aptiktas visiÅ¡kai atsitiktinai, tiesiant geležinkelio tunelį. Mokslininkai teigia, jog tai ankstyviausias žmogaus nužudyto gyvÅ«no liudijimas.
    Šalia kaulų ir ilčių buvo rasti akmeniniai darbo įrankiai, kuriais, tikriausiai, ir buvo pjaunama dramblio, nužudyto medinėmis ietimis, mėsa. Kasinėjant toliau specialistai aptiko beveik visą išnykusios rūšies Palaeoloxodon antiquus atstovo skeletą. Gyvūnas tapo priešistorinio žmogaus Homo Heidelbergensis auka.
    Prieš 400000 metų gyvenęs dramblys buvo didžiulis. Savo dydžiu dabar gyvenančius savo giminaičius jis lenkė du kartus. Archeologas Frensis Venban-Smit iš Southamptono universiteto mano, jog grobio mėsa buvo suvalgyta žalia, kadangi šalia skeleto neaptikta laužavietės pėdsakų. Gali būti, jog priešistorinis žmogus medžiojo ir kitus stambius žinduolius. Apie tai byloja bizono, raganosio, elnio ir arklio kaulai, rasti netoli dramblio skeleto.
    Visos dramblio liekanos, įskaitant viršutinę korpuso dalį, kaukolę, priekines galūnes, iltis ir kelis dantis, buvo perduotos britų gamtos istorijos muziejui tolesniems tyrimams.
    Å altinis: Компьюлента
     
     
    2006-07-01    Mokslininkai kuria įrenginį, galintį įraÅ¡yti ir atkurti kvapus
     
     Tokijo technologinio instituto inžinieriai kuria įrenginį „Odor Recorder“, kuris galėtų „įraÅ¡yti“ kvapą, o vėliau jį atkurti.
    Šio įrenginio gamyboje dalyvaujantis Pakpum Somboon teigia, jog sistemoje bus panaudoti 15 chemikalus „juntantys“ mikročipai – „elektroninės nosys“, galinčios atpažinti platų kvapų diapazoną.
    Pagal „nosimis“ sukurtą skaitmeninį receptą pradinis kvapas bus atkuriamas iš 96 chemikalų. Nedideli šių netoksiškų medžiagų kiekiai iš skirtingų flakonų bus sumaišomi, pakaitinami ir išgarinami.
    Bandymų metu sistema sėkmingai įrašė ir atkūrė apelsino, citrinos, obuolio, banano ir meliono kvapus. P.Somboon sako, jog įrenginys netgi gali atskirti žalio ir raudono obuolio aromatus.
    Kvapų įrašymo ir atkūrimo įrenginio sukūrimas – labai sudėtinga užduotis. Norint atkurti vaizdą, tereikia įrašyti raudonus, žalius ir mėlynus atspalvius. Tačiau žmonės turi 347 uoslės receptorius, todėl reikia labai didelio pradinių chemikalų skaičiaus.
    Tokį įrenginį būtų galima pritaikyti pačiose įvairiausiose srityse. Internetinių parduotuvių lankytojai galėtų gauti daugiau informacijos apie produktą, virtualiame pasaulyje atsirastų papildomas išmatavimas.
    Å altinis: New Scientist