Įėjimas į biblioteką
 Vardas:
 Slaptažodis:

Registracija
Užmiršote slaptažodį?
 
Duomenų pateikimas
  • Pilna versija
  • Tekstinė versija
  •  
    Kontaktai
     Email:
    info@elibrary.lt
     Telefonas:
    (+370 5) 248-1536
     Faksas:
    (+370 5) 248-1629
     PaÅ¡to adresas:
    Laisvės pr. 5,
    LT-04215   Vilnius
     Serverių adresai:
    http://elibrary.lt
    http://e-library.lt
    http://ebiblioteka.lt
    http://e-biblioteka.lt
     Palaikymo tarnyba:
    editor@elibrary.lt
     
    Autorinės teisės
     
    VÅ¡Ä® "BMC"
     
    © 2004 © 2012
    VÅ¡Ä® "Baltijos media centras"
    Visos teisės saugomos.


     
    MOKSLINĖ ELEKTRONINĖ BIBLIOTEKA
    eLIBRARY.LT
     
     
      MOKSLO NAUJIENOS    
     
    2006-10-30    Galima artrito priežastis – DNR perteklius
     
     Pelės, kurių organizme neskaidomas DNR perteklius, pradeda sirgti artritu, teigia naują tyrimą atlikę mokslininkai. Jei tas pats bÅ«dinga ir žmonėms, tai galima bÅ«tų ieÅ¡koti naujų vaistų nuo Å¡ios uždegiminės ligos. Reumatoidinis artritas – tai neretai gyvenimą apkartinanti uždegiminė sąnarių liga, kuria vien JAV serga su milijonai žmonių. Dabar Japonijos mokslininkai nustatė, kad pelėms, kurių organizme neskaidomos DNR „šiukÅ¡lės“, iÅ¡sivysto bÅ«klė, labai panaÅ¡i į žmonių artritą.
    Organizmas sunaikina daug DNR. DNR „šiukšlių“ atsiranda vystantis eritrocitams, kurie pašalina savo branduolį prieš patekdami į kraujotaką, o taip pat natūraliai žūvant ląstelėms. Iš viso kasdien organizmas suskaido 1018 (milijardo milijardų) genomų dydžio DNR grandinių. Šios DNR šiukšlės paprastai būna „praryjamos“ baltųjų trauko ląstelių, vadinamų makrofagais, kurie vėliau grandines suskaido padedant fermentui, vadinamam dezoksiribonukleazei II (DNazei II).
    Mokslininkai priėjo išvados, kad makrofagai, prikimšti nevirškinamų DNR grandinių, įjungia TNF-alfa gamybą, todėl prasideda lėtinis sąnarių uždegimas, sukeliantis artritą.
    Yra tikimybė, kad tai yra genetinis defektas, nes artritas yra šeiminė liga. Šiuo atveju, pasak S.Nagatos, būtų prasminga persodinti kaulų čiulpus, kurie gamintų normalius makrofagus.
    „Taip pat mums reikia patikrinti kaip DNR aktyvuoja makrofagus“, - teigia mokslininkas. Artritu sergantys pacientai paprastai vartoja vaistus nuo uždegimo (pavyzdžiui, aspiriną) ligos simptomams palengvinti. Bet atradus būdą kaip nors nutraukti procesą, kuris pradeda uždegimą, galima būtų ieškoti vaisto, kuris visiškai sustabdo ligą.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-10-26    Prabilti užsienio kalba padės „Babelio bokÅ¡tas“
     
     JAV mokslininkai sukÅ«rė įtaisą, pavadintą „Babelio bokÅ¡tu“, kuris sukuria iliuziją, kad kalbi užsienio kalba. Žmogui tereikia tyliai tarti žodį savo kalba ir jis iÅ¡verčiamas bei pasakomas kita kalba. Mokslininkai tvirtina, kad tai labai primena situaciją, kai žiÅ«rima dubliuojama televizijos programa.
    Šiuo metu naudojama vertimo sistema veikia pasitelkusi balso atpažinimo programinę įrangą. Tačiau tam reikia garsiai ištarti žodį ir tuomet laukti, kol bus garsiai pasakytas vertimas – tai apsunkina pokalbį.
    Pitsburgo Carnegie Mellon universiteto mokslininkų sukurtas naujasis įrenginys veikia kitaip. Prie kaklo ir veido prijungti elektrodai atpažįsta judesius tuo metu, kai žmogus tyliai taria žodžius bei frazes.
    Pasinaudojęs šiais duomenimis kompiuteris supranta garsus bei iš jų sudaro žodžius. Tada sistema išverčia frazes, o sintetinis balsas garsiai pasako kita kalba.
    Šiuo metu „Babelio bokštas“ gali versti iš kinų į anglų kalbą arba iš anglų į ispanų bei vokiečių.
    Å altinis: New Scientist.com
     
     
    2006-10-22    Neigiami stereotipai blogina moterų pasiekimus matematikoje
     
     Moterys, kurioms buvo pasakyta, kad moteriÅ¡kos giminės matematinių pasiekimų nebuvimo priežastis yra genetinės prigimties, matematikos testus sprendžia kur kas prasčiau nei tos moterys, kurioms pasakyta, kad rezultatų trÅ«kumo priežastis yra socialinės prigimties. Å i nauja informacija gali bÅ«ti svarbi ne tik tam, kaip mokyklose mokoma įvairių dalykų, bet ir gali paskatinti viešą diskusiją apie genetikos įtaką elgsenai.
    Taip pat tai gali paaiškinti dėl ko moterų universitetiniuose gamtos mokslų ir matematikos fakultetuose būna mažiau.
    “Tyrimas parodė, kad pakanka vien išgirsti tokią idėją, ir tai jau neigiamai paveikia moterų produktyvumą, o taip pat sutvirtina stereotipą“, - sakė Britų Kolumbijos universiteto (Kanada), mokslininkas Stevenas Heine.
    Nepriklausomai nuo to, ar tai tiesa, ar ne, matematikos fakultetuose egzistuoja stereotipas apie įgimtus lyčių skirtumus, o tai gali tapti rimtų pasekmių priežastimi, sutinka Australijos nacionalinio universiteto Matematikos mokslų instituto mokslininkas Peteris Hallas, vadovaujantis Australijos matematikų bendrijai.
    Visuomenės informavimo priemonės, o kartais ir mokslininkai pernelyg supaprastina genų įtaką mūsų elgesiui, teigia mokslininkas. Gali būti, kad tai prisideda prie šio deterministinio požiūrio.
    Kalbant apie moterų trūkumą universitetų matematikos fakultetuose, tikriausiai reikia paminėti, kad viena iš šios nelygybės priežasčių yra labiau ne gebėjimų, o pomėgių skirtumas tarp lyčių, mano P.Hallas. Moterys apskritai yra labiau linkusios ne į bendrąją, o į taikomąją matematiką, o universitetams skiriant vis daugiau darbo vietų taikomosios matematikos specialistams, turėtų didėti ir šias vietas užimančių moterų kiekis.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-10-21    Saulės nepaliestos gyvybės formos
     
     Giliai Pietų Afrikos aukso kasyklose aptikti pirmieji organizmai, gyvenantys visiÅ¡kai nepriklausomai nuo Saulės. Å ios bakterijos gyvena be galimybės fotosintetinti ir kaip energijos Å¡altinį vandeniui versti į cheminiu požiÅ«riu daugiau energijos turinčias molekules naudoja radioaktyvų uraną. Mokslininkai mano, kad kitose planetose gali egzistuoti panaÅ¡ios gyvybės formos.
    Bakterijos gyvena senoviniame pasaulyje, įstrigusiame bazalto uoloje, 3-4 kilometrų gylyje. Princetono universiteto (JAV) mokslininkai su kolegomis analizavo vandenį gautą iš plyšio, kuris buvo išgręžtas siauru tyrimams skirtu įrankiu Mponeng aukso kasykloje netoli Johanesburgo (P.Afrika). Po to plyšys buvo uždarytas.
    Vandenyje buvo daug bakterijų rūšių, bet atlikus RNR analizę nustatyta, kad dauguma priklauso iki tol nežinotam bakterijų, vadinamų Desulfotomaculum, tipui.
    Visiems gyviems organizmams reikalingas energijos šaltinis – o paprastai tas šaltinis, tiesiogiai ar netiesiogiai, yra Saulė. Žalieji augalai, naudodamiesi Saulės energija, vykdo procesą, vadinamą fotosinteze, kurio metu kuriami daug energijos turintys cheminiai ryšiai – pavyzdžiui, tarp anglies ir vandenilio atomų cukraus molekulėje.
    Dalis šių cheminių ryšių saugomos energijos atpalaiduojama kai gyvas organizmas vandenilį keičia deguonimi ir susiformuoja anglies dvideginis (CO2).
    Be Saulės energijos, kurią augalai naudoja ryšiams tarp anglies ir vandenilio kurti, visa tai nebūtų įmanoma. Bet Mponeng bakterijos atrado kitą energijos šaltinį.
    Uranas ir kiti uolienose esantys radioaktyvūs elementai skleidžia spinduliavimą, kuris suskaido vandens molekules ir susikuria daug energijos turinčios vandenilio dujos, galinčios suskaidyti cheminius ryšius.
    Bakterijos pasinaudoja šiomis vandenilio dujomis verčiant sulfato (SO4) molekules, esančias uolienose, į vandenilio sulfidą (HS). Tai – fotosintezei ekvivalentiškas būdas energiją išsaugoti cheminių ryšių pavidalu. Radioaktyvios spinduliuotės energija, kuri yra pakankama suformuoti energijos turinčias vandenilio dujas, pakeičia Saulės spinduliavimą
    Mokslininkai ištyrė sieros atomus, esančius jų aptiktose vandenilio sulfido molekulėse. Izotopų (to paties elemento skirtingų cheminių formų) santykis parodė, kad sulfidas buvo sukurtas gyvų organizmų. Panašiu būdu pagal anglies izotopus nustatoma, kad anglies junginiai sukurti gyvų organizmų, ar negyvosios gamtos cheminių procesų.
    Vandenyno nuosėdose, ugnikalniuose ir naftos telkiniuose rasta kitų bakterijų, besimaitinančių sulfatu. Bet visos jos yra gavę bent dalį cheminių junginių, kurie sukurti fotosintezės būdu, arba nebuvo žinoma, ar tų bakterijų sankaupos klesti, ar žūva patekusios į joms nepalankią aplinką.
    Atlikus inertinių dujų (tokių, kaip ksenonas) tyrimą mėginyje nustatyta, kad Mponeng vanduo nuo žemės paviršiaus buvo izoliuotas dvidešimčiai milijonų metų, sakė L.Linas. tai įrodo, kad bakterijos turėtų gyvuoti „visiškai nepriklausomai nuo paviršiaus fotosintezės“.
    Nėra žinoma kaip tokio tipo bakterijų populiacijos yra paplitusios Žemėje, sakė mokslininkas. Bet stabilios nuo šviesos nepriklausomos gyvybės formos atradimas teikia vilties, kad kitose planetose galima aptikti panašių sutvėrimų.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-10-20    Mokslininkai sukÅ«rė „nematomą apsiaustą“
     
     Britų ir amerikiečių mokslininkų grupė sėkmingai atliko „nematomo apsiausto“ laboratorinius bandymus. Duke’o universitete Å iaurės Karolinoje (JAV) iÅ¡bandytas įrenginys „paslepia“ nedidelį varinį cilindrą nuo sklindančių mikrobangų.
    Jis veikia nukreipdamas mikrobangas aplink objektą ir atkurdamas jas kitoje pusėje, tarytum jos būtų perėjusios pro tuščią erdvę. Tačiau padaryti taip, kad daiktas akyse išnyktų, įmanoma tik mokslinėje fantastikoje – kol kas.
    „Apsiaustą“ sudaro 10 stiklo pluošto žiedų, padengtų vario elementais. Tai klasifikuojama kaip „metamedžiaga“ – dirbtinis mišinys, kuriuo galima pageidaujama kryptimi nukreipti elektromagnetines bangas.
    Preciziški vario elementų, kuriais padengti žiedų paviršiai, formos variantai sąlygoja jų savybes.
    Eksperimento metu mokslininkai naudojo mikrobangas, mėgindami aptikti po „apsiaustu“ esantį metalo cilindrą.
    Kaip ir šviesos bangos, mikrobangos atšoka nuo objektų, taip padarydamos juos matomus ir sukurdamos šešėlį, tačiau esant tokiam dažniui kaip mikrobangų, objektą galima aptikti prietaisais, o ne plika akimi.
    Å altinis: BBC.com
     
     
    2006-10-19    Visi Charleso Darwino darbai publikuojami internete
     
     Internete publikuojamas visas vieno iÅ¡ žymiausių mokslininkų žmonijos istorijoje Charleso Darwino raÅ¡tų rinkinys. Kembridžo universiteto vykdomą projektą sudaro apie 50 tÅ«kst. puslapių teksto ir 40 tÅ«kst. paveikslų iÅ¡ originalių publikacijų konvertavimas į skaitmeninį formatą, pasižymintį, be kita ko, ir paieÅ¡kos galimybėmis.
    Internautams suteikiama prieiga ir prie MP3 formato garso rinkmenų, kurias galima atsisiųsti. Šie ištekliai skirti rimtiems mokslininkams, tačiau pasitarnaus visiems besidomintiems C. Darwinu ir jo gyvybės evoliucijos teorija.
    „Idėja buvo padaryti šiuos svarbius darbus kaip įmanoma lengviau prieinamus – kai kurie žmonės gali paskaityti Darwiną tik tokiu būdu“, – teigė projekto vadovas dr. Johnas van Wyhe’as.
    Pastaruosius ketverius metus dr. J. van Wyhe’as praleido visame pasaulyje ieškodamas paties C. Darwino medžiagos kopijų ir darbų apie revoliucines natūralistines idėjas, susijusias su natūralios atrankos teorija. Istorikui kilo įkvėpimas sukurti internetinę biblioteką (darwin-online.org.uk) tuomet, kai žlugo jo paties pastangos studijuoti Darwiną viename Azijos universitete.
    Internetinėje bibliotekoje „Darwin Online“ publikuojama daug naujai iššifruotų arba niekuomet dar neišleistų įžymiojo mokslininko manuskriptų tarp kurių skaitytojai ras ir garsiąją C. Darwino kelionę į Galapagų salas, kuriose atlikti laukinės gyvūnijos stebėjimai papildė jo mokslinius argumentus.
    Naudojimasis šia internetine biblioteka nemokamas. Daugelį tekstų galima peržiūrėti arba spalvotų paveikslėlių formatu arba kaip visiškai suredaguotas elektronines transkripcijas. Be to, skaitytojai ras C. Darwino veikalų vertimų į vokiečių, danų ir rusų kalbas.
    Å altinis: BBC News
     
     
    2006-10-18    Baimė prarasti pinigus prilygsta skausmo baimei
     
     Nustatyta, kad baimė prarasti pinigus gali bÅ«ti panaÅ¡i į skausmo baimę. Tikėtina, kad Å¡is atradimas paaiÅ¡kins dėl ko žmonės, priimantys rizikingus finansinius sprendimus (pavyzdžiui, akcijų biržų makleriai) kartais patiria nerimo sutrikimus, tvirtina Rutgers universiteto (JAV) mokslininkas Mauricio Delgado.
    Naujasis tyrimas yra įdomus tuo, jog tai yra pirmas kartas, kuomet dryžuotojo kūno aktyvavimas susietas su baime prarasti pinigus, komentavo Baylor medicinos koledžo (JAV) mokslininkas Readas Montague, tyrimo vykdyme nedalyvavęs.
    Atlikus į ekranus žiūrinčių studentų skenavimą parodė, kad spalvos, susijusios arba su dolerių praradimu, arba su elektrošoku, sukeldavo panašų aktyvavimą smegenų srities, vadinamos dryžuotuoju kūnu.
    M.Delgado teigia, kad jo tyrimas pateikia tvirtą įrodymą, kad pinigai smegenyse gali sukelti su baime susijusias reakcijas. Jis mano, kad rezultatai gali paaiškinti dėl ko kai kuriems žmonėms, priimantiems rizikingus su pinigais susijusius sprendimus, kartais išsivysto nerimo sutrikimai.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-10-17    Aptikta genetinė sąsaja su autizmu
     
     NeÅ¡vilio (Tenesio valstija, JAV) universiteto mokslininkai pirmieji aptiko galutinę genetinę sąsają su autizmu – tyrimas parodė, kad sutrikimo tikimybė atsiranda dėl geno mutacijos.
    JAV autizmo atvejis pasitaiko vienam iš 175 vaikų. Tyrime dalyvavo 743 šeimų, kuriose 1,2 tūkst. narių pasižymėjo tam tikra autizmo forma – nuo visiško raidos sutrikimo iki Aspergerio sindromo. Daugeliu atveju mokslininkai aptiko geno MET mutaciją. Šis genas daro įtaką smegenų vystymuisi, reguliuoja imuninę sistemą ir vidaus organų atsistatymą.
    Tyrimui vadovavęs dr. Patas Levittas teigia: „Tai pažeidžiamumo genas. Nėra genų, kurie galėtų tiesiogiai sukelti autizmą – šis genas padidina sutrikimo riziką.“
    Mutacija pakeičia ne geno funkciją, o jo pasireiškimą, t. y. geno aktyvumą.
    Å altinis: CNN.com
     
     
    2006-10-16    Atrastas 118-asis Mendelejevo periodinės sistemos elementas
     
     Rusijos ir Amerikos mokslininkai Dubnoje (Maskvos sritis) atrado 118-ąjį Mendelejevo periodinės sistemos elementą. "118 elementas Å¡iandien yra pats sunkiausias Mendelejevo lentelės elementas, kurį iÅ¡vydome Žemėje", - pareiÅ¡kė Jungtinio branduolinių tyrimų instituto direktorius, Rusijos Mokslų Akademijos narys korespondentas Aleksejus Sisakianas.
    Pasak jo, "mokslininkai jį išvydo laboratorijoje, fizikinių greitintuvų dėka".
    "118-ojo elemento istorija gana ilga, - teigia A.Sisakianas. - Jį atrasti bandė įvairios pasaulio laboratorijos, tarp jų ir Amerikoje. Labai džiugu, kad šis tarptautinis projektas realizuotas Flerovo branduolinių reakcijų laboratorijoje Dubnoje".
    Naujojo elemento atradimas "turi didžiulės reikšmės", - teigia mokslininkas.
    A.Sisakianas taip pat pranešė, kad "naujojo 118-ojo elemento išgauta labai nedaug, vos keli atomai, tačiau tai leis mokslininkams netrukus ištirti šio elemento chemines savybes".
    Šaltinis: TV “Vesti-24”
     
     
    2006-10-14    Mokslininkai paskelbė Apokalipsės datą
     
     Mokslininkai suskaičiavo, kada Å¡ioje Žemėje iÅ¡nyks homo sapiens atstovai. Jų nuomone, tai įvyks 2 252 006 metais. Taigi nuo Apokalipsės datos mus skiria daugiau kaip du milijonai metų. Tokią iÅ¡vadą priėjo geologai ir paleontologai, Ispanijoje iÅ¡tyrę fosilijas (organizmų liekanos žemės sluoksniuose), kurių amžius siekia daugiau nei 22 mln. metų.
    Ekspertų grupė nustatė, kad žinduoliai egzistuoja 2,5 mln. metų, o žmogus, kaip gyvybės forma, savo 250 tūkst. metų jau „atpylė“.
    Kaip pastebi Utrechto universiteto specialistai, kas 2,5 mln. metų, veikiant įvairiems astronominiams faktoriams, vyksta Žemės orbitos poslinkiai.
    Šie poslinkiai atitolina Žemę nuo Saulės, dėl to sukeliamas milžiniško masto atšalimas. Kaip rašo žurnalas „Nature“, artimiausias ledynmečio laikotarpis gali sunaikinti visą žmoniją.
    Å altinis: Nature.com
     
     
    2006-10-13    Nobelio Taikos premija BangladeÅ¡o bankininkui
     
     Nobelio komitetas premiją paskyrė bankininkui iÅ¡ BangladeÅ¡o Muhamadui Junusui (Mohammad Yunus) ir bankui „Grameen“ už pastangas plėtoti ekonominį bei socialinį „vystymą iÅ¡ apačios“ ir taip kovoti su skurdu.
    1976 m. M. Junusas kartu su bendraminčiais ėmė teikti smulkius kreditus skurdiems Bangladešo gyventojams, ypač moterims, kad šios galėtų pradėti savo verslą. Bangladešas yra viena skurdžiausių pasaulio šalių.
    Pasaulio banko duomenimis, 2000 m. apie 63 mln. žmonių – maždaug pusė šalies gyventojų – gyveno skurde.
    Bangladešas pamažu daro pastebimų pasiekimų mažindamas skurdą ir gerindamas socialinius bei ekonominius rodiklius – nuo 1991 m. iki 2000 m. skurdas šalyje sumažėjo 9 proc.
    Nobelio komitetas, suteikdamas Taikos premiją M. Junusui, akcentavo ekonomikos „vystymą iš apačios“. 2006 m. gegužės mėnesį „Grameen“ bankas, turintis 2226 filialus, iš viso buvo suteikęs paskolas 6,61 mln. klientų, iš kurių 97 proc. buvo moterys.
    Norvegijos Nobelio komiteto teigimu, M. Junusas „sugebėjo paversti viziją praktiškais veiksmais milijonų žmonių naudai ne tik Bangladeše, bet ir daugelyje kitų šalių“.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-10-12    Nobelio literatÅ«ros premija atiteko O.Pamukui
     
     2006 metų Nobelio literatÅ«ros premija atiteko turkų raÅ¡ytojui Orhanui Pamukui, paskelbė Å vedijos Akademija. O.Pamukas "ieÅ¡kodamas savo gimtojo miesto (Stambulo) melancholiÅ¡kos sielos atrado naujus kultÅ«rų susidÅ«rimo ir persiklojimo simbolius".
    O.Pamuko kūrybos šerdį sudaro dešimtmečius trunkančios turkų pastangos tapti Europos dalimi, kurias lydėjo islamo ir sekuliarizmo, tradicijos ir modernumo konfliktai ir dažnai skausmingi socialiniai ir psichologiškai agresyvios vesternizacijos, vykusios žlugus Osmanų imperijai, padariniai.
    54 metų O.Pamukas yra ne tik garsiausias Turkijos rašytojas tiek savo šalyje, tiek užsienyje, bet ir politikos maištininkas, kurio pareiškimai dėl savo šalies istorijos atkreipė tarptautinės bendrijos dėmesį į padėtį dėl žodžio laisvės Turkijoje.
    O.Pamukas gimė 1952 metų birželio 7 dieną turtingoje vakarietiškas vertybes perėmusioje šeimoje. Būdamas 23 metų jis metė architektūros studijas ir atsidėjo rašymui, o po septynerių metų išleido pirmąjį savo romaną "Ponas Dževdetas ir jo sūnūs" (Cevdet Bey ve Ogullari), kuris buvo apdovanotas Orhano Kemalio premija. O.Pamukas dažniausiai vengia viešumos, nuolat rūko ir ilgas valandas rašo savo bute Stambule, pro kurio langus matyti tiltas per Bosforą, jungiantis Europą ir Aziją.
    Å altinis: eLibrary.lt
     
     
    2006-10-10    Mokslininkai aptiko silpnaprotystę sukeliantį baltymą
     
     JAV Pensilvanijos universiteto mokslininkai aptiko baltymą, kurio mutacija sukelia įvairias neurozes, manijas (pavyzdžiui, kleptomaniją, seksualinį apsėdimą), silpnaprotystę ir paralyžių.
    Didelė baltymo TDP-43 koncentracija randama žmonių, kenčiančių nuo amiotrofinės šalutinės sklerozės, dar žinomos kaip Lou Gehrigo liga, ir frontotemporalinės demencijos, galvos bei stuburo smegenyse. Dėl šio baltymo mutacijos pradeda netaisyklingai vystytis ląstelės. Minėta sklerozė, naikindama raumenų darbą, taigi ir judėjimą koordinuojančius neuronus, iš lėto paralyžiuoja kūną.
    Demencijomis vadinami įvairūs elgesio sutrikimai, pavyzdžiui, perdėtas sekso alkis ir kleptomanija. Šį psichikos susirgimą neretai lydi atminties praradimas, judesių ir kalbos sutrikimas.
    Frontotemporalinė demencija yra antra pagal paplitimą demencijos forma tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Labiausiai paplitusi yra Alzhaimerio liga – neurologinis susirgimas, kurį taip pat sukelia nenormalus baltymų išsidėstymas ląstelėse.
    Pensilvanijos mokslininkų atlikta studija rodo, jog tai, kuria iš jų žmogus susirgs, priklauso nuo to, kur susikaupia TDP-43 – nugaros ar galvos smegenyse. Sveiko žmogaus kūne šis baltymas, kaip manoma, saugo informaciją apie DNR.
    Å altinis: LiveScience.com
     
     
    2006-10-09    Nobelio ekonomikos premija - amerikiečiui E.S.Phelpsui
     
     2006-ųjų Nobelio ekonomikos premija paskirta amerikiečių mokslininkui Edmundui S.Phelpsui už makroekonominės politikos suderinimo laike analizę, paskelbė premijos skyrimo komitetas ir pažymėjo, kad jo darbai padeda geriau suprasti, kaip politika veikia esamos ir bÅ«simųjų kartų gerovę.
    Jo veikalai pagilino mūsų supratimą apie trumpalaikių ir ilgalaikių ekonominės politikos pasekmių derinimą ir turėjo lemiamą poveikį tiek ekonomikos mokslui, tiek ekonominei politikai.
    73 metų E.S.Phelpsas yra Niujorke veikiančio Kolumbijos universiteto politinės ekonomikos profesorius.
    Savo darbais jis įrodė, kad nors visiškas užimtumas, stabilios kainos ir spartus augimas yra kertiniai ekonominės politikos tikslai, tačiau kartais turi būti daromos abipusės nuolaidos tarp esamos ir būsimų kartų vartojimo.
    Nobelio ekonomikos premija, kuri yra ketvirtoji iš šiemet paskelbtų prizų, yra vienintelė, kuri nebuvo įtraukta į šių apdovanojimų autoriaus, švedų išradėjo Alfredo Nobelio testamentą.
    1968 metais Nobelio ekonomikos premiją savo trijų šimtų metų sukakties proga įsteigė Švedijos centrinis bankas. Pirmą kartą ji buvo įteikta 1969-aisiais. Bankas taip pat skiria pinigus šiai premijai.
    Å altinis: eLIBRARY.LT
     
     
    2006-10-08    Smegenyse aptiktas teisingumo jutimas
     
     Aptikta smegenų sritis, atsakinga už įgimtų interesų pažabojimą. Mokslininkai mano, jog Å¡is tyrimas gali paaiÅ¡kinti kaip mÅ«sų bendruomenėje kontroliuojamas sąžiningumas. Žmonės yra vieninteliai sutvėrimai, galintys elgtis piktavaliÅ¡kai bei skiriantys bausmes žmonėms, kurių elgesys yra piktavaliÅ¡kas ar nesąžiningas – net ir tuomet, kai tai nėra naudinga baudžiančiajam.
    Evoliuciniu požiūriu tokią tendenciją paaiškinti sunku, nes tai nesuteikia aiškių reprodukcinių privalumų, o be to, neteisingos bausmės skyrimas gali būti kenksmingas pačiam baudžiančiajam.
    Smegenų aktyvumo stebėjimo tyrimai parodė, kad gavus nesąžiningą pasiūlymą ir atsiradus būtinybei spręsti ką daryti, suaktyvėja priekinių smegenų skilčių sritis, vadinama dorsolateraline prefrontaline žievine sritimi (dorsolateral prefrontal cortex - DLFPC). Mokslininkai manė, kad taip yra dėl to, jog ši sritis kažkaip slopina mūsų sąžiningumo vertinimą.
    Ciuricho universiteto (Šveicarija) ekonomistas Ernstas Fehras su kolegomis priėjo priešingos išvados – kad ši sritis slopina natūralų mūsų polinkį apsispręsti taip, kad mums būtų naudinga.
    Jeilio universiteto (JAV) psichologė Laurie Santos komentavo: „Tokia piktumo forma yra šiokia tokia evoliucinė mįslė. Tokių pavyzdžių gyvūnijos pasaulyje nėra daug“. Naujieji atradimai tikrai yra įdomus ir dėl to, kad DLFPV sritis yra išsivysčiusi tik žmonių smegenyse, o tai gali paaiškinti dėl ko tik žmonės gali taip elgtis, sakė psichologė.
    Baudžiamosios teisės sistemos skirsto asmenis į pilnamečius ir nepilnamečius nuo 16 ar 18 metų ribos, bet ši sritis, mokslininko teigimu, galutinai subręsta 20-22 metų amžiuje, teigia mokslininkai.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-10-07    Arkties vandenyno saloje rasta milžiniÅ¡kų jÅ«ros roplių liekanos
     
     Norvegų mokslininkai atrado suakmenėjusių liekanų, priklausiusių gigantiÅ¡kiems jÅ«rų ropliams, kurie gyveno dinozaurų laikais. 150 mln. metų senumo liekanos rastos Svalbardo salyne – Arkties vandenyne, pusiaukelėje tarp kontinentinės Norvegijos ir Å iaurės aÅ¡igalio.
    Radiniai priklauso dviem išnykusių jūros roplių grupėms – pleziozaurams ir ichtiozaurams.
    Vienas iš aptiktų skeletų dėl savo milžiniško dydžio buvo pavadintas „Monstru“. Šie gyvūnai buvo patys didžiausi plėšrūnai, gyvenę tuometinėje jūroje, kuri buvo sąlyginai šalta ir gili.
    Oslo universiteto Gamtos istorijos muziejaus paleontologai atrado šias liekanas darbuodamiesi nuošalioje Spitsbergeno, didžiausios Svalbardo archipelago salos, vietovėje.
    Vieną iš ekspedicijos vadovų Jorną Haraldą Hurumą labai nustebino didžiulis suakmenėjusių liekanų kiekis, aptinkamas vienoje vietovėje.
    Ichtiozaurai buvo atsitiktinai panašūs į šiuolaikinius delfinus, tačiau naudojosi savo tiesia uodega stumtis vandeniu.
    Pleziozaurai, kaip sakoma, panašūs į įžymiosios mitinės pabaisos, neva gyvenusios Škotijos Lochneso ežere, aprašymus. Jie plaukė irdamiesi dviem galingų plaukmenų eilėmis. Šių gyvūnų buvo dvi rūšys – viena su maža galva ir labai ilgu kaklu, o kita su didele galva ir trumpu kaklu.
    Å altinis: BBC.com
     
     
    2006-10-06    Ig Nobelio apdovanojimas – už digitalinį rektalinį masažą
     
     Paskelbtas Ig Nobelio apdovanojimas už mediciną Tenesio universiteto (JAV) Medicinos koledžo mokslininkui Francis Fesmire.

    F.Fesmire‘as – kardiologijos ir greitosios pagalbos specialistas – tikriausiai nesitikėjo tikros Nobelio premijos, kai rašė savo darbą „Sunkiai valdomo žagsėjimo nutraukimas digitaliniu rektaliniu masažu“, kuris publikuotas leidinyje „Annals of Emergency Medicine“. Paaiškėjo, kad tai buvo bandymas padėti vienam asmeniui, kuris į ligoninės priimamąjį kreipėsi po to, kai žagsėjimas truko 72 valandas, o kartais buvo žagsima po 30 kartų per minutę.
    Sunkiai valdomą žagsėjimą sukelia nervus vagus stiprūs elektriniai impulsai, todėl šiuos impulsus F.Fesmire‘as bandė blokuoti stimuliuodamas nervą. Springimas, sinusų masažas ir akies obuolio spaudimas stimuliavo n.vagus, bet nesugebėjo nutraukti žagsėjimo. Tuomet medikas prisiminė skaitęs apie atvejį, kai digitalinis rektalinis masažas (piršto įvedimas į paciento išeinamąją angą) nutraukė paroksizminę tachikaridiją (dažno širdies plakimo priepuolį) – šis reiškinys panašus į stiprų žagsėjimą.
    Ig Nobelio premijos už ornitologiją buvo verti velionis Philipas May‘us iš Kalifornijos universiteto Los Andžele bei Ivanas Schwabas iš Kalifornijos universiteto Deivise (abu JAV).
    R.Blake‘as apdovanojimu dalinosi su buvusiais kolegomis Lynn Halpern ir Jamesu Hillenbrandu.
    Å altinis: eLIBRARY.LT
     
     
    2006-10-05    Sukurtas vaistų „iÅ¡jungimo“ mechanizmas
     
     Sukurtas naujas vaistas, kurio sudėtyje yra ir prieÅ¡nuodis pačiam vaistui. Toks kÅ«rimo bÅ«das gali sukelti revoliuciją vaistų saugumo srityje ir padidinti pavojingų vaistų vartojimo efektyvumą. Sukurtasis vaistas neleidžia krešėti kraujui. Bet apÅ¡vietus tam tikro dažnio Å¡viesa, vaistas nustoja veikti ir kraujas vėl gali krešėti.
    Vaistai nuo kraujo krešėjimo medicinoje yra vartojami dažnai – taip pat ir tais atvejais, kai kraują kurį laiką reikia laikyti ne pačiame organizme, pavyzdžiui, per širdies operacijas ar inkstų dializes. Bet kai kraujas grįžta į organizmą, jo nesugebėjimas krešėti gali sukelti insultus ir mirtinus nukraujavimus.
    Tokiose situacijose dažnai naudojamas vaistas nuo krešėjimo yra heparinas, nes jam yra priešnuodis, kurį, atsiradus reikmei, galima skubiai suvartoti. Bet heparinas gali sukelti alergines reakcijas. Tačiau geresni, modernesni vaistai nuo krešėjimo tokiose situacijose negali būti naudojami, nes jiems greitai veikiančio priešnuodžio nėra.
    Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkas Alexanderis Heckelis su kolegomis dabar tikriausiai rado tinkamą sprendimą. Jie eksperimentavo su rinkiniu natūralių nukleotidų, kurie keičia savo formą apšvietus tam tikro bangos ilgio šviesa. Mokslininkai blokuojantį aptamero poveikį išjungė priversdami molekulę susisukti į plaukų smeigtuko formą.
    Kai nėra tinkamos šviesos, formą keičiantis nukleotidas „neranda“ sau poros trombiną blokuojančio aptamero gale, todėl prisijungimas nevyksta. Bet, apšvietus tinkamo bangos ilgio spinduliais, dirbtinis nukleotidas pakeičia formą ir gali prisijungti. Tokiu būdu keičiama aptamero forma ir blokuojamas jo, kaip vaisto nuo krešėjimo, poveikis.
    Mokslininkai išsiaiškino, kad aptamerą „išjungti“ galima per kelias sekundes, net ir tuo atveju, kai jis jau prisijungęs prie trombino.
    Mokslininkų teigimu, tokie dirbtiniai į šviesą reaguojantys nukleotidai gali būti naudojami ir kituose iš nukleotidų gaminamuose vaistuose. Tokie yra vaistai, skirti genų veiklos reguliavimui ir daugelio svarbių baltymų veikimo modifikavimui.
    Å altinis: Newscientist.com
     
     
    2006-10-04    IÅ¡aiÅ¡kinta, kaip aspirinas veikia vėžio ląsteles
     
     Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad aspirinas gali turėti prieÅ¡vėžinių savybių. Dabar naujų tyrimų duomenys leidžia manyti, jog vaistui tai pavyksta padaryti nutraukiant auglio aprÅ«pinimą krauju, o ne vien užblokuojant fermento, vadinamo ciklooksigenaze, veikimą.
    Nors aspirinas gali pasirodyti ir nesąs tinkamas vaistas nuo vėžio, kadangi jo teigiamas poveikis išryškėja tik vartojant dideles dozes, supratimas, kaip vaistas veikia, gali praversti kuriant naujus gydymo būdus.
    Siekdama išsiaiškinti giluminius procesus, Jungtinės Karalystės Niukaslio universiteto mokslininkė dr. Helen M. Arthur kartu su kolegomis veikė kraujagyslių ląsteles aspirinu arba vaistu "Celebrex" (celekoksibu), kuris blokuoja įvairių formų ciklooksigenazę.
    Įprastos aspirino dozės ląstelėms jokio poveikio neturi, tačiau panašu, kad suardo aplinkinius baltymus, atliekančius kraujagyslių atraminių elementų funkciją.
    "Celebrex" ir kiti vaistai, daugiausia veikiantys tik ciklooksigenazę, tokio poveikio neturi.
    Å altinis: FASEB.com
     
     
    2006-10-04    Nobelio chemijos premija - už genetinės informacijos perraÅ¡os tyrimus
     
     2006-ųjų Nobelio chemijos premija paskirta amerikiečiui Rogeriui D.Kornbergui už visai gyvybei bÅ«tinos eukariotinės perraÅ¡os molekulinių pagrindų tyrimus.
    R.D.Kornbergas, kurio tėvas Nobelio premija buvo apdovanotas 1959 metais, šį apdovanojimą gavo "už savo fundamentalius tyrimus, atskleidžiančius, kaip genuose esanti informacija yra perrašoma ir perduodama toms ląstelių dalims, kurios gamina baltymus".
    R.D.Kornbergui jau teko dalyvauti Nobelio apdovanojimų teikimo ceremonijoje - būdamas 12 metų jis Stokholme stebėjo, kaip Nobelio medicinos premija įteikiama jo tėvui Arthurui Kornbergui. Kornbergas vyresnysis, kaip ir jo sūnus po beveik 50 metų, buvo taip pat pagerbtas už tyrimus genetikos srityje.
    Šio biochemiko atlikti tyrimai padeda suprasti tokias ligas kaip vėžys ir širdies susirgimai. Perrašos proceso sutrikimai sukelia daug žmonių susirgimų, įskaitant vėžį, širdies ligas ir įvairius uždegimus, priduriama pranešime.
    R.D.Kornbergas buvo pirmasis, kuris vizualiai pavaizdavo perrašos vyksmą. Proceso atvaizdai buvo tokie tikslūs, kad juose buvo galima įžiūrėti atskirus atomus.
    Å altinis: eLIBRARY.LT
     
     
    2006-10-03    Nobelio fizikos premija - už galaktikos kilmės tyrinėjimus
     
     2006-ųjų Nobelio fizikos premiją už galaktikos ir žvaigždžių kilmės tyrinėjimus, patvirtinančius Didžiojo sprogimo teoriją, gavo amerikiečiai Johnas C.Matheris ir orge'as F.Smootas.
    Amerikiečių mokslininkų duetas buvo pagerbtas už "idealiojo spinduolio formos ir kosminių submilimetrinių bangų foninės spinduliuotės anizotropijos" atradimą.
    60 metų J.C.Matheris yra Merilande veikiančio NASA Goddard`o kosmoso skrydžių centro vyresnysis astrofizikas, o 61 metų G.F.Smootas dėsto fiziką Kalifornijos universitete Berklyje.
    Å altinis: eLIBRARY.LT
     
     
    2006-10-03    Du amerikiečiai laimėjo Nobelio medicinos premiją
     
     Amerikiečiai Andrew Fireis ir Craigas Mello laimėjo 2006 metų Nobelio medicinos premiją už jų novatoriÅ¡kus tyrimus molekulinės biologijos ir genetinės informacijos srityje.
    Jie atrado fundamentalų ribonukleino rūgšties mechanizmą, kuris kontroliuoja genetinės informacijos srautą.
    Jų atradimas, pavadintas RNR interferencija, yra svarbus siekiant apsisaugoti nuo virusų ir nutiesia kelią naujoms terapijoms, galinčioms padėti išsigydyti nuo itin sunkių ligų. Apie savo atradimą mokslininkai paskelbė 1998 metais.
    Abu mokslininkai eksperimentavo siekdami atrasti mechanizmus, kurie efektyviai sustabdytų žalingų genų funkcionavimą, sudarydami galimybę sukurti naujus vaistus, kurie kontroliuotų tokius genus ir kovotų su ligomis. A.Fire`is ir C.Mello atvėrė "stulbinančias galimybes" pritaikyti savo atradimus genų technologijoje.
    A.Fire`as ir C.Mello mechanizmą, kuris "nutildo" geną, efektyviai jį blokuodamas, atrado atlikdami eksperimentus su nematodų klasės kirmėlėmis.
    Daug ligų sukelia netinkamai funkcionuojantys genai, todėl RNR interferencija suteikia milžiniškų galimybių sukurti naujos kartos vaistus prieš žalingus genus.
    Å altinis: eLIBRARY.LT