|
|
MOKSLINÄ– ELEKTRONINÄ– BIBLIOTEKA
eLIBRARY.LT |
| |
| |
|
|
|
|
| |
IÅ¡ pirmo žvilgsnio atrodo, kad gyvybÄ—s atsiradimui ŽemÄ—je trukdÄ— tiek daug kliÅ«Äių – pavyzdžiui, reikalingų medžiagų surinkimas ir jų sujungimas į gyvas bÅ«tybes bombarduojant meteoritams – todÄ—l mokslininkai neretai gyvybÄ™ vadina beveik stebuklu. Bet dabar du JAV mokslininkai pareiÅ¡kÄ—, kad iÅ¡ tikrųjų yra prieÅ¡ingai – gyvybÄ—s atsiradimas galÄ—jo bÅ«ti neiÅ¡vengiamas.
 Jų teigimu, gyvybė buvo dėl geologinių ankstyvosios Žemės procesų susikaupusios energijos būtina pasekmė. Pasak jų, gyvybė tokioje energijos kupinoje aplinkoje atsirado taip pat, kaip ir žaibas elektros įtampos kupinuose debesyse.
Kitaip tariant, geologinė aplinka „privertė gyvybę atsirasti“, - sako George‘o Masono universiteto (JAV) biologas Haroldas Morowitzas ir Naujosios Meksikos Santa Fe instituto (JAV) fizikas Ericas Smithas.
Vienu iš geologinės energijos šaltinių galėjo tapti junginiai, vadinami polifosfatais, kurie atsiranda vulkaninių procesų metu. Tai yra „molekulės-baterijos“, panašios į tas molekules, kurios teikia energiją dabartinėms gyvosioms ląstelėms.
MÅ«sų metabolizme organiniai junginiai nuo maisto iki anglies dvideginio skaidomi per biocheminių reakcijų sekÄ…, vadinamÄ… citrinų rÅ«gÅ¡ties ciklu (dar vadinamÄ… trikarboninių rÅ«gÅ¡Äių ciklu bei Krebso ciklu). H.Morowitzas ir E.Smithas teigia, kad energijos sankaupos ŽemÄ—s jaunystÄ—je galÄ—jo priversti šį ciklÄ… suktis į prieÅ¡ingÄ… pusÄ™ – dÄ—l to galÄ—jo atsirasti gyvybei bÅ«tini junginiai, o taip pat bÅ«tų mažėjÄ™s energijos perteklius aplinkoje.
Kalifornijos technologijų instituto (JAV) mokslininkas Michaelas Russellas jau anksÄiau savo idÄ—jomis bandÄ— argumentuoti, kad „gyvybÄ— tokiais paÄiais bÅ«dais atsirastų bet kurioje uolÄ—toje, saulÄ—toje planetoje“. Jo manymu, labiausiai tikÄ—tina vieta pirmosioms gyvybÄ—s užuomazgoms atsirasti – tai miniatiÅ«riniai povandeniniai ugnikalniai, vadinami hidroterminÄ—mis angomis, kuriuose yra visos reikiamos sÄ…lygos ir sudÄ—tinÄ—s medžiagos, kad iÅ¡sivystytų energijÄ… iÅ¡naudojantys cheminiai mechanizmai.
Pasak mokslininkų, Žemė su gyvybe visada yra labiau stabili nei Žemė be gyvybės. Mokslininkai šį procesą vadina „gyvybės kolapsu“, kuris, jų požiūriu, buvo taip pat neišvengiamas, kaip ir snaigių susiformavimas šaltame drėgname ore.
Å altinis: Nature.com
|
|
|
|
|
| |
Pakankamas kario kiekis dienos racione padÄ—s apsaugoti jÅ«sų smegenis nuo senÄ—jimo. Kario milteliai yra įvairių prieskonių miÅ¡inys, tarp kurių yra ir ilgosios ciberžolÄ—s, turinÄios kurkumino. Kurkuminas – tai antioksidantų miÅ¡inys, pasižymintis prieÅ¡uždegiminÄ—mis savybÄ—mis.
Yra žinoma, kad ilgai vartojant prieÅ¡uždegimines priemones sumažėja Alzheimerio ligos rizika, nors Å¡ios medžiagos gali neigiamai veikti skrandį, kepenis ir inkstus. DÄ—l to senatvÄ—je reikia riboti prieÅ¡uždegiminių savybių turinÄių medikamentų vartojimÄ….
Laboratoriniais eksperimentais nustatyta, kad neuronus apsaugo ir tokie antioksidantai, kaip vitaminas E, taÄiau jie nemažina silpnaprotyste serganÄių pacientų protinio iÅ¡sekimo.
Atsižvelgus į veiksnius, galÄ—jusius turÄ—ti įtakos mokslinio tyrimo rezultatams, paaiÅ¡kÄ—jo, jog „retkarÄiais“ bei „dažnai ir net labai dažnai“ karį vartojanÄių tiriamųjų protinÄ— bÅ«klÄ— kur kas geresnÄ— lyginant su tais, kurie nevartoja Å¡io prieskonių miÅ¡inio.
Mokslininkai tvirtina, kad tokie jų atlikto tyrimo rezultatai yra „pirmasis epidemiologinis įrodymas, patvirtinantis ryšį tarp kario vartojimo ir protinės būklės, kuris buvo iškeltas kaip prielaida daugelyje ankstesnių eksperimentinių tyrimų“.
Kario prieskoniai itin populiarÅ«s Indijoje ir Alzheimerio ligos paplitimas vyresnio amžiaus žmonių tarpe Äia net keturis kartus mažesnis lyginant su JungtinÄ—mis Valstijomis.
Atsižvelgiant į jo veiksmingumą ir nepaprastai mažą toksiškumą, karis gali stipriai pasitarnauti Alzheimerio ligos prevencijai, įsitikinę tyrimo autoriai.
Å altinis: American Journal of Epidemiology
|
|
|
|
|
| |
Iš žmogaus seilių galima išskirti natūralios nuskausminamosios medžiagos, kurios poveikis yra iki 6 kartų stipresnis nei morfino, teigia mokslininkai. Šis junginys, pavadintas opiorfinu, gali tapti naujos natūralių nuskausminamųjų vaistų kartos pradininku. Tokie vaistai skausmą malšintų taip pat efektyviai kaip morfinas, bet nesukeltų priklausomybės ir kitų nepageidaujamų tradicinio vaisto nuo skausmo poveikių.
Kai mokslininkai į žiurkių letenÄ—les suÅ¡virkÅ¡tÄ— skausmÄ… sukelianÄios medžiagos, 1 gramas opiorfino kilogramui kÅ«no masÄ—s veikÄ— taip pat efektyviai, kaip 3 gramai morfino.
“Šios medžiagos skausmÄ… slopinanÄios savybÄ—s yra tokios, kaip ir morfino. Bet mums reikia iÅ¡tirti jos nepageidaujamus poveikius, nes tai nÄ—ra absoliuÄiai tik nuskausminanti medžiaga. Ji taip pat gali pasižymÄ—ti ir antidepresinÄ—mis savybÄ—mis“, - teigia tyrimui vadovavusi Catherine Rougeot, dirbanti Pastero institute (PrancÅ«zija).
C.Rougeot su kolegomis iÅ¡siaiÅ¡kino, kad opiorfinas veikia stuburo smegenų nervų lÄ…steles ten apsaugodamas natÅ«ralius skausmÄ… slopinanÄius opiatus, vadinamus enkefalinais, nuo natÅ«raliai vykstanÄio jų sunaikinimo.
Opiorfino molekulė yra tokia paprasta, kad turėtų būti įmanoma jį sintetinti ir gaminti dideliais kiekiais, todėl nebus būtina šios medžiagos išskyrinėti iš seilių, aiškino C.Rougeot. Galima būtų bandyti kurti ir kitokius vaistus, kurie skatintų pacientų organizmus natūraliai gaminti daugiau opiorfino.
Å altinis: Newscientist.com
|
|
|
|
|
| |
D.Britanijos mokslininkai pateikė prašymą kurti iš dalies žmogaus, iš dalies karvės embrionus, kurie būtų naudojami tiriant galimus tokių ligų, kaip Parkinsono ar Alzhaimerio, gydymo būdus. Kuriant tokius embrionus reikėtų įterpti žmogaus DNR į karvių kiaušinėlius, iš kurių pašalinta įprastinė genetinė informacija. Šio proceso metu sukurti embrionai būtų beveik visiškai žmogiški – vieninteliai likę karvės DNR fragmentai būtų ląstelės branduolio išorėje.
Jei pavyktų atlikti šį darbą, tai žmogaus-karvės embrionams nebūtų leista vystytis ilgiau nei keletą dienų.
Hibridiniai embrionai būtų naudojami siekiant pagaminti embrionines kamienines ląsteles, kurios pasižymi didžiuliu potencialiu minėtoms ligoms gydyti. Kol kas vienintelės kamieninės ląstelės, gaunamos šiam tikslui, būna iš nereikalingų ankstyvos fazės žmogaus embrionų, atlikusių po dirbtinio apvaisinimo taikymo. Karvių kiaušinėlių naudojimas gali mokslininkams suteikti kur kas didesnius kamieninių ląstelių išteklius.
PraÅ¡ymas gauti trejus metus galiojantį leidimÄ… pateiktas D.Britanijos Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos komisijai, priklausanÄiai Å iaurÄ—s rytų Anglijos kamieninių lÄ…stelių institutui – biotechnologiniais tyrimais užsiimanÄiai organizacijai, kuriÄ… valdo Durhamo ir Newcastle‘io universitetai (abu D.Brtianija).
Newcastle‘io universiteto mokslininkas Lyle‘as Armstrongas, vadovaujantis mokslininkams tvirtina, kad šis darbas yra būtinas siekiant perkelti kamieninių ląstelių tyrimus į naują lygmenį.
Leidimas leisti arba neleisti atlikti tyrimą turėtų būti priimtas per kelis artimiausius mėnesius.
Å altinis: Newscientist.com
|
|
|
|
|
| |
Silpna elektros srove paveikus mieganÄiųjų smegenis galima gerokai sustiprinti atmintį, teigia mokslininkai. Naujo nedidelÄ—s apimties tyrimo metu nustatyta, kad pusvalandis smegenų stimuliavimo elektros srove studentų rezultatus atliekant žodinÄ—s atminties testus pagerino vidutiniÅ¡kai 8 procentais. Naudojant šį metodÄ… atmintis gerinama sukuriant tokį elektros srovÄ—s pobÅ«dį, kuris stebimas gilaus miego metu, teigia mokslininkai.
J.Bornas įsitikinęs, kad atminties pagerėjimo priežastis yra tai, kad naudota srovė eksperimentų metu atitiko elektrines bangas, stebimas esant giliojo miego fazei, kuomet, kaip manoma, vyksta atminties sutvirtinimo procesai.
Šioje miego fazėje stiprios smegenų bangos tikriausiai skatina intensyvesnį neuronų aktyvavimąsi, o tai galėtų gerinti smegenų atminties centro – hipokampo - veiklą, teigia mokslininkas.
TaÄiau kai kurie mokslininkai J.Borno „giliojo miego fazÄ—s imitavimo“ teorijÄ… vertina skeptiÅ¡kai. Harvardo neinvazinio smegenų stimuliavimo centro (JAV) mokslininkas Felipe Fregni teigia, kad jis su kitais mokslininkais įrodÄ—, jog smegenų stimuliavimas miego tipo neatitinkanÄiomis elektros bangomis taip pat gali panaÅ¡iai pagerinti atmintį.
Vis daugėja įrodymų, kad kada nors ateityje smegenų stimuliavimas gali padėti pagerinti atmintį pacientams, sergantiems demencijomis ar esant kitiems pažinimo funkcijos sutrikimams, tvirtina ekspertai.
„Tai galėtų būti labai naudingas metodas atstatant smegenų funkcijas žmonėms, patyrusiems galvos traumas“, - teigia Weill medicinos koledžo Cornell universitete (JAV) mokslininkas Danielis Herrera, tyręs panašius stimuliavimo elektra poveikius žiurkių smegenims.
Gali būti, kad šiuo metodu naudosis ir sveiki žmonės, siekiantys maksimizuoti savo smegenų produktyvumą, mano D.Herrera: „Manau, kad kiekvienas medicinos studentas šioje šalyje norėtų prisijungti prie tokio tipo įrangos namie ar bendrabutyje“. Bet jis įspėja, kad smegenų veikimas elektros srovėmis gali sukelti ir nepageidaujamų poveikių.
J.Bornas taip pat sako, kad jis „truputį neryžtingai“ vertintų galimybę reguliariai naudoti elektrinį smegenų stimuliavimą siekiant pagerinti atmintį. „Galų gale, mes nežinome ar yra nepageidaujamų poveikių, kurių dabar tiesiog nepastebime“, - teigia mokslininkas.
Å altinis: Newscientist.com
|
|
|
|
|
| |
Lisabonoje vykusiame tarptautiniame prieÅ¡istorinių mokslų kongrese Italijos mokslininkai paskelbÄ— radÄ™ seniausių Europoje iÅ¡kasenų, įrodanÄių, kad pirmasis europietis gyveno pietiniame Apulijos regione. VÄ—liau gyventojai iÅ¡ Italijos pietų paplito po visÄ… EuropÄ….
Italijos pietuose Apulijos regione archeologinių kasinėjimų metu olose aptikti 1,5 mln. metų senumo rankų darbo įrankiai iš titnago ir akmens bei keliolika aštrių šukių, kurios, manoma, buvo naudojamos sumedžiotų gyvūnų apdorojimui.
KasinÄ—jimams vadovavÄ™s Romos universiteto „La Sapienza“ׂpaleontologas Carmelo Petronio Italijos naujienų agentÅ«rai „Ansa“ sakÄ—, kad Apulijoje rastos iÅ¡kasenos įrodo, jog prieÅ¡ daugiau nei 1,5 mln. metų Apeninų pusiasalis jau buvo apgyvendintas.
Taip pat Å¡is atradimas paneigia iki Å¡iol vyravusiÄ… nuomonÄ™, kad gyventojai po EuropÄ… pasklido iÅ¡ Å¡iaurÄ—s Afrikos. Paleontologo teigimu, Apulijoje rastos iÅ¡kasenos verÄia manyti, jog iÅ¡ Afrikos žmonÄ—s migravo į AzijÄ…, KaukazÄ…, o vÄ—liau iÅ¡ rytų per Viduržemio jÅ«ros Å¡alis pasklido po EuropÄ….
Å altinis: eLIBRARY.LT
|
|
|
|
|
| |
TikÄ—tina, kad ateityje raumenų netekimo bus galima iÅ¡vengti vartojant vaistus, kurie blokuos veikimÄ… svarbaus baltymo, kuris dalyvauja uždegiminiame procese, tvirtina mokslininkai. Su pelÄ—mis atlikus tyrimÄ… paaiÅ¡kÄ—jo, kad Å¡iuo metodu galima pagreitinti raumenų gijimÄ…. Mokslininkai tikisi, kad to paties baltymo blokavimas žmonių organizme galÄ—tų padÄ—ti iÅ¡saugoti raumenų jÄ—gÄ… ilgÄ… laikÄ… negalintiems vaikÅ¡Äioti bei pagyvenusiems pacientams.
Visą savo gyvavimo laiką raumenų ląstelėse vyksta nuolatinis kūrimosi ir skaidymo ciklas. Bet senatvėje raumenų regeneracijos procesas sulėtėja, todėl raumenų jėga mažėja. Panašus silpnėjimas vyksta ir tada, kai raumenimis nesinaudojama.
Vienas iš galimų būdų išvengti raumenų masės ir jėgos netekimo – modifikuoti tam tikrų baltymų aktyvumą raumenų ląstelėse, tvirtina Europos molekulinės biologijos laboratorijos (Italija) mokslininkė Foteini Mourkioti.
Ji su kolegomis išvedė genetiškai modifikuotas peles, kurių organizmuose nebuvo aktyvinamas baltymas, vadinamas NF-Kappa-B. Yra žinoma, kad šis baltymas dalyvauja uždegimo procese ir manoma, kad jis atlieka savo vaidmenį sergant tokiomis ligomis, kaip raumenų sklerozė.
Blokuojant NF-Kappa-B veikimą žmonių raumenų ląstelėse galima būtų bandyti apsaugoti pacientus nuo raumenų atrofijos bei skatinti audinių gijimą, mano F.Mourkioti. „Tai gali padėti pacientams, kuriems atliekamos operacijos, po kurių gresia raumenų atrofija, nes jie ilgą laiką negali judėti“, - teigė mokslininkė.
F.Mourkioti teigimu, būtų neišmintinga žmonių organizmuose blokuoti NF-Kappa-B veikimą paprasta tablete, nes baltymas atlieka svarbią funkciją skatinant imuninę sistemą kovoti su infekcijomis. Bet mokslininkai mano, kad šiuo atveju perspektyvi būtų genų terapija, jei įmanoma būtų blokuoti baltymą išskirtinai tik raumenų ląstelėse.
Å altinis: Newscientist.com
|
|
|
|
|
| |
Nestabdomas pasaulinis klimato atšilimas gali sukelti pasaulio ekonomikos krizę, kuri prilygtų pasauliniams karams, teigia Didžiosios Britanijos vyriausybės užsakymu parengto tyrimo išvados.
Pranešimui, kurio autorius yra buvęs Pasaulio Banko vyriausiasis ekonomistas Nikolas Sternas, teikiama didelė reikšmė, nes jis yra laikomas nepriklausomu ekspertu ir remiasi svariais ekonomikos veiksniais.
N. Sterno pranešime yra prognozuojami potvyniai, badas, masinė migracija ir daugybės gyvūnų rūšių išnykimas, jeigu nebus imtasi ryžtingai mažinti anglies dvideginio bei kitų žalingų dujų išmetimą ir vidutinė metų temperatūra Žemėje ir toliau didės.
„Jeigu atidėliosime pastangas sumažinti dujų išmetimą 20 ar daugiau metų, prarasime galimybę pasiekti nežalingą ribą ir išlaidos smarkiai didės, o dabar tai kainuotų maždaug 1 proc. nuo to, ką perkame“, – tvirtina pranešimo autorius N. Sternas.
TaÄiau nežabojamos klimato permainos žmonijai kasmet kainuos nuo 5 iki 20 proc. bendrojo produkto, sakoma N. Sterno praneÅ¡ime. Jeigu vidutinÄ— metų temperatÅ«ra pakils 3 laipsniais, tirpstantys ledynai ir kylantis vandenų lygis kels pavojų vidutiniÅ¡kai kas dvideÅ¡imtam planetos gyventojui.
N. Sterno pranešime teigiama, kad siekiant išvengti krizės reikėtų pirmiausia sudrausminti didžiąsias teršėjas – JAV, Kiniją, Indiją, kurios atsisako pasirašyti Kioto protokolą, siekiantį sumažinti žalingų dujų išmetimą.
Å altinis: eLIBRARY.LT
|
|
|
|