Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.225.36.143
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Media naujienos

2005-04-05 The eLibrary.lt - a Project to Encourage Development of the Knowledge Society

Algirdas Ausra, director, Baltic Public Center of Information Technologies and Education, Lithuania

Information and knowledge are the main factor in economic and social development today. Economies are transformed by the use of new knowledge in production activities and in the work of social institutions. This creates a new reality. Societies change because of rapid changes in national economies. The goal of becoming a knowledge-based society or an Information Society is discussed more and more often these days. In both cases, members of such societies can make use of national and international information resources. The Information Society and the knowledge economy are two closely interrelated ideals, and Lithuania is moving rapidly in both directions.

The success of eLibrary.lt as a strategically important project will depend on the extent to which it is interesting to the scientific and business community and how much funding it can attract in creating the knowledge society in Lithuania.

The information society and knowledge

The Information Society is innovative and involves lifelong learning. It includes scientists, researchers, engineers, technicians and organizations, which study, produce and provide services to high technologies. The main task is to ensure links between the data and information that are processed by information technologies on the one hand and the creative and innovative skills of the relevant organisation's employees on the other. In the knowledge economy, an important issue is the way in which innovations and knowledge are turned into business solutions. This means that innovations must be viewed not only as high technologies, but also in a wider sense.
The knowledge-based society forms a national system of producing innovations, one which is integrated into the international network in which knowledge is produced, distributed, used and protected. These are communications and information technologies, which provide easy access to people's knowledge. Knowledge is used to bring people closer to material and spiritual values and to create a strong society.
If, however, knowledge is to improve the quality of life in a society, scientists, politicians, businesses and the public must all be interrelated through a balancing of the results of knowledge. First and foremost, the gap between knowledge and the public must be reduced.
Scientific knowledge penetrates all spheres of life. The dissemination of knowledge becomes as important as the knowledge itself. Science must discover, analyse and understand the complex processes of environment and society, to identify solutions to various problems. The evolution of scientific and knowledge-based products initiates not only a renovation of disciplines, but also a redefinition of the limits of universities. In this new context, knowledge products go beyond academic boundaries. Co-operation among universities and businesses has turned into new models of interaction such as industrial circles at universities and studies, which independent universities conduct with regard to co-operation with industrial enterprises.
Scientific developments and the needs of a society will shatter the frameworks of theoretical and applied studies in both the academic and the innovative sectors. New cooperation models between universities and businesses are encouraging. The scientific community must inform others about scientific achievements, and it must support the process of taking decisions. Personal education, E-education and other forms of education co-exist with traditional forms of education and knowledge acquisition. An assessment of the quality and the scientific value of these forms of education is a very important responsibility.

Education in the knowledge economy

The knowledge economy must be supported by an educated and skilled community, one which can develop, use and share knowledge. The knowledge economy can exist only when its members continue to learn, when they adopt knowledge that has been accumulated elsewhere in the world, when they put that knowledge to use, when they develop new knowledge, and when they share the new knowledge with others. One of the main tasks in Lithuania is to achieve a level of education, which is the same as that in other countries so that our people can live successful lives even after political and economic factors change. The main job for education in Lithuania is to help in the formation of a modern nation and an open, knowledge-based civil society. The nation's democratic life must be based on the appropriate skills, abilities, values and ideals of its members. This directly depends on the educational system, which exists, as well as on the extent to which this system complies with European educational trends, with the requirements of the Information Society and with the quality of education. Modern schools require the interconnection of various educational sources and new information technologies.
The rapid development of information technologies, the increasing number of information sources and the diversity of information channels all open up new opportunities for disseminating and implementing new ideas to a greater degree. Educational institutions must reorganize their activities so as to make them as close as possible to contemporary reality and to form conditions, which are appropriate for the Information Society - a variety and diversity of information sources, and the intensive use of information technologies.
The Information Society means that we engage in lifelong learning. That is a goal for the modern society, one which cares about the future and well being of its people.
All of this is taken into account by any country which plans goals and tasks in the creation of the Information Society, the implementation of new technologies, the efficient use of information resources, the development of information structures, etc.

Provision of information

We are at the beginning of what might be called the century of information technologies. Effective scientific research, learning and E-studies are all impossible without the provision of information. In order to reduce as much as possible the gap which exists between society on the one hand and the knowledge which encourages development on the other, conditions must be right for the provision of information. This allows specialists to receive scientific information, especially in terms of the most influential Lithuanian and international scientific journals and databases. This helps in preserving a high level of creativity among Lithuanian scientists, as they encounter new scientific ideas and trends, thus aiding in the development of mutually beneficial scientific co-operation at the international level.
The provision of information to scientific and educational systems in Lithuania is a considerably slower process at this time than is the case in the world's developed countries.
Financial difficulties mean that the number of local and foreign periodicals in the relevant areas has decreased even at the best-known libraries and information centers. It is obvious that funding problems mean that the situation will not change in the near future if the usual methods are put to use. It is obvious that the job can best be done by creating new E-libraries, which offer a new level of production, storage, organization and distribution of information.
In order to deal with this problem, the Baltic Public Centre of Information Technologies and Education in Lithuania formed links with the Russian Fundamental Research Fund, which created one of the largest electronic libraries in the world - eLibrary.ru. A similar scientific library and a network of Lithuanian information resources are now being developed as a result of this co-operation.
The scientific E-library will partly resolve the problem of providing Lithuanian scientific organizations with foreign periodicals. Indeed, eLibrary.lt serves as a creative stimulus in providing information about scientific activities.

The e-Library


Both eLibrary.ru and eLibrary.lt are first and foremost aimed at ordering the foreign journals, which scientists need. We believe that this will considerably improve the level of providing information to Lithuanian specialists.
The project was first implemented in 1996 in Russia. A specialized library service with extensive memory and opportunities to expand memory was created. Access was organized to the server and to indexes of ordered electronic journals, as well as to library resources. The advantages of this solution are obvious. A single print version of a journal is stored at one library, while E-journals can be accessed by all program participants and by most scientific organizations and universities.
The library has existed for a fairly short period of time, but it is already one of the largest scientific E-libraries in the world. Both eLibrary.ru and eLibrary.lt have potential for development, as technical, technological and organizational opportunities are expanding all the time. There are set procedures for the organising of library collections, and this is a successful project which will serve as the nucleus for future processes of information provision for science and education.
The structure of the library server was organized between 2002 and 2004, and along with foreign scientific journals from Elsevier, Kluwer and Springer, it now features journals from such institutions as Blackwell, the Institute of Physics, Emerald, the British Royal Society of Chemistry, Ebsco, the Russian Academy of Sciences, etc. There are more than 6,100 journals from more than 650 publishers in the system; the library contains more than 280,000 editions of journals, with more than eight million full text articles. Most of the 500 most influential and most often cited journals from the West are included on the list. It does not contain journals which are popular in the West but discuss very narrow issues such as aspects of practical medicine. Our task of providing Lithuanian scientists and academics with major publications in the field of fundamental science has been implemented successfully. The volume of library resources exceeds 950 Gb. This is more than just an information storehouse. A unified search engine allows users to find specific information in just a few seconds. Information can be copied to the user's computer or printed out. Furthermore, the layout and illustrations of each article are exact copies of the print version. Well-known databases are also accessible - that of the American Institute for Scientific Information, for instance. There are databases in the fields of medicine and biology. The system provides access to the ProQuest database of theses from the United States and Canada. There is also a database of short reports about completed scientific projects. The aim here is to turn the E-library into a pan-Lithuanian resource for the country's scientific and education community and to use it for the development of innovations. Obstacles include the fact that the E-library contains virtually nothing in the way of Lithuanian resources. It will be a huge job to post scientific periodicals from Lithuania and to integrate them into existing scientific E-resources. It has to be emphasized, too, that this is a job for the government and the public. If the government wants to move toward innovative development and to increase the country's competitiveness in the global economy, then it has to accumulate the information resources, which underpin the policy directly. Electronic libraries of scientific and technical information are among the most important resources of this kind. This project is one of the most important aspects of the work of the Baltic Public Centre of Information Technologies and Education. This is more than just an E-library, even if it is very extensive. We are talking about a scientific and technical information system, which satisfies the requirements of the 21st century and is based on state-of-the-art ICT. During the early post-Soviet period Lithuania's system of scientific and technical information was seriously damaged, and that is being kept in mind as the new structures are being set out. The point is that scientific and technical information is not just a national asset. It is also the most important source of development of a cornerstone for the knowledge of future generations. It has been proposed that a unified, non-commercial and non-governmental institution be set up to work with information resources — that is how most of the world's developed countries handle the organization of scientific and technical information. A modern scientific and technical information system must become the basis for the emergence of the knowledge-based economy.

Opportunities


The scientific E-library is part of a larger scientific research system, it enriches the fields of science and education, having a positive impact on them and on the practical aspects of science. The activities of the E-library have been extensively discussed in scholarly and general publications and at international conferences and seminars. There has been a great deal of support from the scientific community. The utility of eLibrary.lt has particularly been visible in the system of E-studies. Library resources can now be accessed from work or home. A near-term job for the E-library is to find new resources, including Lithuanian journals for the collection. There are tens of thousands of journals in the world, this project cannot cover all of them, and that is not our goal. There will always be certain journals, which are interesting to Lithuanian scientists but are not a part of the E-library. There are lots of interesting information resources in the world, their quantity and quality (and, sadly, their price) are increasing all the time. The publishers and owners of these resources are surely interested in greater numbers of orders for their journals, books, databases, etc., and orders from Lithuania are a part of the mix. There are many organizations, which seek permission to use the resources - libraries, scientific organizations, universities, medical institutions, etc. The important issue is how best to enable these two sides to find one another. The scientific E-library, which began life as a project, which was supported by the Russian Fundamental Studies Fund, now covers a far greater number of countries, and it is a major information centre in those countries. This is a truly necessary project for the scientific community, and it emphasizes the advantages of modern information technologies. Already scientists can view the most recent publications without having to leave their offices. They can search the archives of periodicals; they can print out and copy articles without delay. It was not that long ago that we spent days on end at libraries to seek out the information that we needed. It has to be noted, moreover, that good scientific libraries are not available everywhere in Lithuania, and even the best-known libraries offer a rather poor selection of foreign periodicals. Throughout the entire history of humankind, libraries have collected stored and disseminated information and the heritage of human thought. Today libraries do the job more efficiently, because they are turning into E-libraries. This removes time and distance barriers -no longer is it true that only some visitors can study specific materials during the library's working hours. This is an entirely new relationship between information and people. E-libraries considerably improve the level of scientific research, education, teaching, medical research and practice, the work of legislative and executive bodies, etc. They speed up the development and implementation of new technologies. All in all, E-libraries help us better to understand the world in which we live. They will be one of the most important innovations in preserving our historical and cultural heritage and our collective findings. Creating knowledge as a way of developing the well being of societies is a global trend, and in a market economy this is possible only if businesses and individuals present their requirements to the state and are able to follow up on those requests. In the knowledge society, there must be closer co-operation among businesses, governments and scientific structures so as to strengthen the civil society and to develop educational systems. E-libraries can and must be the most important resource in Lithuania's revival and its development into a dynamic, high-tech, well-educated and intellectual Information Society. The scientific E-library is an important step in this direction. The success of eLibrarv.lt as a strategically important project will depend on the extent to which it is interesting to the scientific and business community and how much funding it can attract in creating the knowledge society in Lithuania.



eLIBRARY.LT – žinių visuomenės kūrimąsi skatinantis projektas

Algirdas Aušra
VšĮ “Baltijos visuomeninis informacinių technologijų ir švietimo centras”
Direktorius


Šiuolaikiniame pasaulyje informacija, žinios tapo pagrindiniu ekonomikos ir visuomenės vystymosi veiksniu. Ekonomiką transformuoja naujų žinių naudojimas gamybinėje veikloje bei socialinių institucijų pokyčiai, sukuriantys naują realybę. Sparčiai kintant ekonomikai, keičiasi ir pati visuomenė. Šiuo metu vis dažniau girdimas siekis tapti žinių (informacine) visuomene, kurios nariai sugebėtų naudotis šalies ir užsienio informaciniais resursais.
Informacinė visuomenė ir žinių ekonomika – tai du glaudžiai vienas su kitu susiję idealai, kurių link mes sparčiai judame.


Informacinė visuomenė ir žinojimas


Informacinė visuomenė – tai inovacinė ir visą gyvenimą besitęsiančio mokymosi visuomenė, sudaryta iš mokslininkų, tyrinėtojų, inžinierių, technikų bei organizacijų, tiriančių, gaminančių bei aptarnaujančių aukštąsias technologijas. Svarbiausia šiuolaikinių organizacijų problema – užtikrinti sąveiką tarp informacinių technologijų apdorojamų duomenų bei informacijos, kūrybinių ir inovacinių organizacijos žmonių sugebėjimų. Žinių ekonomikoje svarbi inovacijų – žinių virtimo verslo sprendimais problema, inovacijas suprantant plačiąja, ne tik aukštųjų technologijų, prasme.
Žinojimu pagrįsta visuomenė suformuoja tautinę inovacijų gaminimo sistemą, kuri yra integruota į tarptautinį žinojimo produkcijos, išsisklaidymo, panaudojimo ir apsaugos tinklą. Tai komunikaciniai ir informacijos technologijų dalykai, kurie daro žmoniškąjį žinojimą lengvai prieinamą. Žinojimas naudojamas žmonių praturtinimui materialinėmis bei dvasinėmis vertybėmis, ir tam, kad būtų sukurta stipri visuomenė.
Bet tam, kad žinojimas galėtų kelti visuomenės gyvenimo kokybę, mokslininkai, politikai, verslo atstovai bei pati visuomenė turėtų sąveikauti, subalansuojant žinojimo rezultatus. Ir pirmiausia, turi būti mažinamas atotrūkis tarp žinojimo ir visuomenės.
Naujausios mokslo žinios nepaliaujamai skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Žinojimo plitimas yra lygiai taip pat svarbus kaip ir žinojimas pats savaime. Mokslas turi aptikti, išanalizuoti ir suprasti kompleksiškus aplinkos bei visuomenės procesus ir išdėstyti įvairių problemų sprendimus. Mokslinio žinojimo produkcijos evoliucija inicijuoja ne tik disciplinų renovaciją, bet ir universitetines ribas taip pat. Naujajame kontekste, žinojimo produkcija peržengia akademines ribas. Tiesioginė kooperacija tarp universitetų ir verslo peraugo į naujus šios interakcijos modelius, kaip industriniai būreliai prie universitetų ar nepriklausomų universitetų tyrimai dėl bendradarbiavimo su pramonės įmonėmis.
Mokslo raida ir visuomenės poreikiai išjudins kietus rėmus tarp teorinių ir taikomųjų tyrinėjimų, tarp akademinio ir inovacinio sektoriaus. Nauji bendradarbiavimo modeliai tarp universitetų ir verslo, tokie kaip žinojimą gaminantys tinklai, yra padrąsinantys. Mokslinė bendruomenė turi pranešti apie mokslo pasiekimus ir paremti sprendimus priimančiuosius.
Asmeniškas išsimokslinimas, e-mokymasis ir kitos ugdomosios formos gyvuoja greta tradicinių švietimo formų ir žinojimo įgijimo. Patikrinti šių ugdymo formų kokybę ir mokslinę vertę yra svarbiausias įsipareigojimas ir atsakomybė.

Švietimas žinių ekonomikoje


Žinių ekonomika turi būti paremta išsimokslinusia ir turinčia įgūdžių bendruomene, kuri galėtų kurti, naudotis ir dalintis žiniomis. Žinių ekonomika gali egzistuoti tik tada, kai jos nariai toliau mokosi, kai jie perima kažkur kitur pasaulyje sukurtas žinias, panaudoja jas, sukuria naują žinojimą ir perduoda jį kitiems.
Vienas pagrindinių mūsų šalies uždavinių turėtų būti siekimas, kad švietimo lygis atitiktų kitų valstybių lygį ir mūsų šalies piliečiai sėkmingai veiktų bei gyventų pasikeitus politiniams ir ekonominiams veiksniams.
Svarbiausias Lietuvos švietimo uždavinys - padėti formuotis moderniai lietuvių tautai, atvirai pilietinei, žinojimu pagrįstai visuomenei. Demokratinis tautos gyvenimas turi būti pagrįstas atitinkamais jos narių įgūdžiais, gebėjimais, vertybinėmis nuostatomis ir idealais. O tai tiesiogiai priklauso nuo teikiamos piliečiams švietimo sistemos, nuo jos suderinimo su Europos švietimo tendencijomis bei informacinės visuomenės reikalavimais, išsilavinimo kokybės. Moderniai mokyklai būtina skirtingų ugdymo šaltinių sąveika, naujos informacinės technologijos.
Sparčiai plėtojantis informacinėms technologijoms, gausėjant informacijos šaltinių, įvairėjant informacijos gavimo kanalams, atsiveria galimybės plačiau skleisti ir įgyvendinti naujas idėjas. Todėl švietimo įstaigos privalo pertvarkyti visą ugdomąją veiklą, kad gyvenimas jose kuo labiau priartėtų prie šiuolaikinės tikrovės, suformuoti artimas informacinei visuomenei sąlygas: informacijos šaltinių gausą ir įvairovę, intensyvų informacijos technologijų naudojimą. Informacinėje visuomenėje vietoj mokymosi visam gyvenimui atsiranda mokymasis visą gyvenimą. Tai šiuolaikinės visuomenės, mąstančios apie savo piliečių ateitį ir gerovę, siekis.
Juo remiasi kiekviena valstybė numatydama ir pagrįsdama tikslus bei uždavinius, susijusius su informacinės visuomenės kūrimu, naujųjų technologijų diegimu, informacijos išteklių efektyviu panaudojimu, šalies informacinių struktūrų plėtra bei kitokia veikla.

Informacinio aprūpinimo problema


Naujojo šimtmečio, kuris vadinamas informacinės visuomenės amžiumi, pradžioje efektyvūs moksliniai tyrimai, mokymasis, e-studijos negalimi be informacinio aprūpinimo. Siekiant kuo labiau sumažinti atotrūkį tarp visuomenės ir naujausių žinių, sukuriančių vystymąsi skatinantį žinojimą, būtina sukurti sąlygas tinkamam aprūpinimui informacija. Tai numato specialistų platesnes galimybes susipažinti su moksline informacija, pirmiausia, su įtakingiausiais Lietuvos ir užsienio moksliniais žurnalais bei duomenų bazėmis. Tai padeda palaikyti aukštą Lietuvos mokslininkų kūrybinį lygį, susipažinti su naujomis pasaulinio mokslo idėjomis ir tendencijomis, vystyti abipusiai naudingą tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą.
Šiuo metu Lietuvoje mokslo ir švietimo sistemų informacinio aprūpinimo lygis gerokai žemesnis nei išsivysčiusiose šalyse. Dėl finansinių sunkumų labai suprastėjo netgi žymiausių bibliotekų ir informacinių centrų Lietuvos ir užsienio mokslinių techninių periodinių leidinių komplektacija. Akivaizdu, jog artimiausiu metu dėl riboto finansavimo situacijos pakeisti įprastais metodais neįmanoma. Mokslininkų ir specialistų informacinio aprūpinimo lygio pakėlimui reikalingos naujos netradicinės priemonės.
Šiuolaikinės technologijos leido sukauptą žmonijos informaciją paversti į elektroninę formą ir kurti iš esmės naujų rūšių informacinius resursus. Priėjimo prie šių resursų organizavimas tapo pagrindiniu informacinio-bibliotekinio aptarnavimo, kultūros ir švietimo uždaviniu. Šiandien akivaizdu, jog efektyviausiai šis uždavinys išsprendžiamas kuriant naujas elektronines bibliotekas, kurios įgyvendina kokybiškai naują informacijos gamybos, saugojimo, organizavimo ir platinimo lygį.
Siekiant spręsti informacinio aprūpinimo problemą Lietuvoje, VšĮ “Baltijos visuomeninis informacinių technologijų ir švietimo centras” pradėjo bendradarbiauti su vienos didžiausių pasaulio elektroninių bibliotekų eLibrary.ru kūrėjais – Rusijos fundamentinių tyrimų fondu. Šios partnerystės dėka prieš keletą mėnesių Lietuvoje pradėta kurti analogiška mokslinė elektroninė biblioteka bei Lietuvos informacinių resursų tinklas.
Mokslinės elektroninės bibliotekos kūrimas švelnina Lietuvos mokslinių organizacijų aprūpinimo užsienio moksliniais periodiniais leidiniais, kurių užsakymas buvo sustabdytas, problemą. eLibrary.lt tapo kokybiniu postūmiu mokslinės veiklos informacinio aprūpinimo srityje.

Mokslinė elektroninė biblioteka eLIBRARY.LT


Mokslinė elektroninės biblioteka eLibrary.ru (ir eLibrary.lt) – tai projektas, kurio pirminis tikslas buvo būtinų mokslininkams užsienio žurnalų užsakymas. Mūsų nuomone, šios programos įgyvendinimas mūsų šalyje leis žymiai pagerinti Lietuvos specialistų informacinio aprūpinimo lygį.
Projektas sukurtas ir pradėtas įgyvendinti 1996 metais Rusijoje. Projekto įgyvendinimo grupė sukūrė specializuotą bibliotekų serverį su didele atminties apimtimi ir galimybe jos didėjimui, organizuotas priėjimas prie serverio ir užsakytų elektroninių žurnalų bei duomenų bazių indeksacija, Rusijos mokslininkams užtikrintas priėjimas prie bibliotekos resursų.
Tokio sprendimo privalumai akivaizdūs – juk kiekvienas spausdintas žurnalas užsakomas vienu egzemplioriumi ir yra saugomas vienoje bibliotekoje, o elektroniniai žurnalai pasiekiami visiems bibliotekos skaitytojams – programos dalyviams, bei daugeliui mokslinių organizacijų ir universitetų. Per gana trumpą savo egzistavimo laiką ši biblioteka tapo viena didžiausių mokslinių elektroninių bibliotekų pasaulyje. eLibrary.ru (ir eLibrary.lt) vystymosi potencialas, nuolatinis techninių, technologinių ir organizacinių galimybių augimas, susiklosčiusi bibliotekos fondų formavimo tvarka leidžia traktuoti šį sėkmingą projektą kaip būsimosios mokslo ir švietimo aprūpinimo informaciniais resursais sistemos branduolį.
2002-2004 metais bibliotekos serveryje kartu su užsienio moksliniais žurnalais, kurios leidžia “Elsevier”, “Kluwer” ir “Springer” pasirodė leidyklų “Blackwell”, “Fizikos institutas”, “Emerald”, Didžios Britanijos Karališkoji chemikų bendruomenė, Kompanija “Ebsco”, RMA visuomeninių mokslų mokslinės informacijos institutas, kitų leidyklų žurnalai. Bendras pasiekiamų elektroninių žurnalų skaičius viršija 6100 ir yra iš daugiau nei 650 leidyklų.
Bibliotekoje patalpinta daugiau nei 280 tūkst. žurnalų leidimų, o bendras pilnateksčių straipsnių skaičius gerokai viršija 8 milijonus.
Palyginus su Vakaruose žinomu sąrašu “Top 500”, kuris apima 500 įtakingiausių ir daugiausia cituojamų žurnalų, matome, kad daugelis jų įeina į mūsų sąrašą. Į sąrašą nepateko žurnalai, populiarūs Vakaruose, bet aptariantys labai praktiškas problemas ar, pavyzdžiui, praktinės medicinos klausimus. Mūsų užduotis – aprūpinti Lietuvos mokslininkus ir akademinę bendruomenę svarbiausiais leidiniais fundamentinių mokslų srityje – sėkmingai sprendžiama. Bendra bibliotekos resursų apimtis viršija 950 gigabaitų. Ir tai ne tik informacijos “sandėlys”. Bet kuris straipsnis iš bet kurios žurnalo vieningos paieškos sistemos dėka gali būti per kelias sekundes ištraukti iš šio informacijos vandenyno, nukopijuotas į vartotojo kompiuterį ar atspausdinta. Be to, jo vaizdas, teksto išdėstymas, iliustracijos yra tiksli žurnale esančio straipsnio kopija. Prieinamos ir žymios duomenų bazės – Amerikos mokslinės informacijos instituto, matematikos, medicinos ir biologijos duomenų bazės, Amerikos ir Kanados disertacijų duomenų bazė “ProQuest”, trumpų ataskaitų apie atliktus bei atliekamus mokslinius projektus, kuriuos remia RFTF, duomenų bazė.
Siekiama palaikomą elektroninę biblioteką paversti visos Lietuvos informaciniu moksliniu-šviečiamuoju resursu inovacinio vystymosi kelyje. Šio tikslo pasiekimo kliūtys susijusios su tuo, jog šiuo metu bibliotekoje eLibrary.lt beveik nėra lietuviškų elektroninių resursų. Todėl prieš akis didžiulis organizacinis ir techninis darbas, talpinant tinklapyje lietuviškus periodinius mokslinius leidinius bei integruojant juos su jau turimais moksliniais elektroniniais resursais.
Be to, reikia pabrėžti, jog tai valstybės ir visos visuomenės užduotis. Jei valstybės politikoje yra numatytas šalies perėjimas į inovacinio vystymosi kelią, jos konkurencingumo didinimą pasaulio ekonomikoje, tai būtent valstybės jėgomis turi būti kaupiami šie informaciniai resursai, nuo kurių tiesiogiai priklauso šios politikos įgyvendinimas.
Elektroninės mokslinės-techninės informacijos bibliotekos – vieni iš tų svarbiausių resursų.
Darbas su informaciniais resursais šiuo metu tampa vienu iš svarbiausių VšĮ “Baltijos visuomeninis informacinių technologijų ir švietimo centras” veiklos elementų. Kalbame ne tik apie atskirą elektroninę biblioteką, net tokią didelę kaip eLibrary.lt, bet apie šalies mokslinės-techninės informacijos, atitinkančios XXI amžiaus reikalavimus, sistemą, sukurtą šiuolaikiškiausių informacinių komunikacinių technologijų dėka.
Kalbama apie valstybinės mokslinės-techninės informacijos sistemos, kuri reformų metais buvo gerokai pažeista, pakeitimus, atsižvelgiant į naujas sąlygas. Ar sugebės valstybė tai įgyvendinti – sunkus klausimas. Bet visuomenė neturi kitos išeities, ieškant šio atsakymo, nes mokslinė-techninė informacija – tai ne tik nacionalinis turtas, bet ir svarbiausias vystymosi resursas, ateinančių kartų žinių pagrindas.
Siūloma šalyje sukurti vieningą nacionalinę (nekomercinę, nevyriausybinę) instituciją, kuri dirbtų su informaciniais resursais.
Būtent tokia mokslinės-techninės informacijos organizavimo tendencija vyrauja daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių.
Šiuolaikinė mokslinės-techninės informacijos sistema gali ir turi tapti žinių ekonomikos formavimo pagrindu.

Perspektyvos


Mokslinė elektroninė biblioteka yra dalis mokslinių tyrimų informacinio aprūpinimo programų ir projektų komplekso ir teigiamai įtakoja mokslo bei švietimo sferos informatizacijos procesus, šalyje atliekamus mokslinius tyrimus bei jų praktinį įgyvendinimą.
Mokslinės elektroninės bibliotekos veikla plačiai nušviesta moksliniuose ir visuomeniniuose leidiniuose, jos pasiekimai aptarti tarptautinėse konferencijose bei seminaruose, ją itin palaiko mokslinė bendruomenė. eLibrary.lt nauda ypač pabrėžiama e-studijų sistemoje. Ši studijų forma pati reikalauja, jog bibliotekoje sukaupti resursai būtų pasiekiami iš darbo, studijų vietos ar namų.
Vienas iš Mokslinės elektroninės bibliotekos uždavinių artimiausioje ateityje – įtraukti naujus resursus į bibliotekos fondus, įskaitant ir Lietuvos mokslinius žurnalus. Žinoma, šis projektas negali aprėpti dešimtis tūkstančių pasaulyje egzistuojančių mokslinių žurnalų. Toks tikslas ir nekeliamas. Buvo ir bus atskiri žurnalai, kurie nėra įtraukti į elektroninę biblioteką, bet jie domina Lietuvos mokslininkus. Pasaulyje egzistuoja daugybė įdomiausių informacinių resursų, be to, jų kiekis ir kokybė nuolat auga (gaila, bet jų kaina taip pat auga). Šių resursų leidėjai ir savininkai, žinoma, suinteresuoti plėsti savo žurnalų, knygų, duomenų bazių ir kt. leidinių užsakymus, tuo pačiu ir iš Lietuvos. Kita vertus, šalyje yra daugybė organizacijų, kurios nori gauti leidimus naudotis šiais resursais. Tai bibliotekos, mokslinės organizacijos, universitetai ir kitos aukštosios mokyklos, medicinos įstaigos bei kitos organizacijos.
Esminis klausimas – kaip padėti ir tiems, ir kitiems rasti vieniems kitus ir patenkinti jų abipusius poreikius.
Mokslinė elektroninė biblioteka, pradėjusi savo veiklą kaip Rusijos fundamentinių tyrimų fondo remiamas projektas, šiuo metu apima vis daugiau pasaulio valstybių ir tampa stipriu elektroninės mokslinės informacijos centru šiose šalyse. Ji tapo tikrai būtinu projektu, reikalingu visai mokslinei bendruomenei ir išryškino šiuolaikinių informacinių technologijų privalumus. Jau dabar daugybė mokslininkų visoje šalyje turi galimybę, neatsitraukdami nuo savo darbo vietos, peržiūrėti naujausių leidinių publikacijas, vykdyti globalinę paiešką visame mokslinės periodikos archyve ir nedelsiant nukopijuoti bei esant būtinybei atsispausdinti rastus straipsnius. Dabar tai nebeatrodo fantastiška. Nors ne taip jau seniai reikėjo dienų dienas sėdėti bibliotekoje, peržiūrėti šūsnis žurnalų, ieškant reikalingos informacijos. Jau nekalbame apie tai, jog geros mokslinės bibliotekos yra ne kiekviename mūsų šalies regione ir netgi geriausios iš jų šiandien skaitytojams gali pateikti gana skurdžią užsienio periodikos įvairovę. Per visą žmonijos istoriją bibliotekos užėmė svarbiausią vietą informacijos, žmogaus minties turtų, rinkimo, saugojimo ir platinimo procese. Ateities bibliotekos šią problemą spręs kur kas efektyviau, nes taps elektroninėmis bibliotekomis. Jos suteiks galimybę (ir jau suteikia) nugalėti laiko ir erdvės barjerus, būdingus tradicinėms bibliotekoms, su kurių sukaupta medžiaga gali susipažinti tik nedaugelis skaitytojų bibliotekų darbo valandomis.
Žmogaus ir informacijos tarpusavio santykiai įgauna kokybiškai visiškai naują pobūdį. Elektroninės bibliotekos gerokai padidina mokslinių tyrimų kokybę, švietimo lygį, patį mokymo procesą, medicininių tyrimų ir medicinos praktikos lygį, įstatymų leidimo ir vykdomosios valdžios darbo efektyvumą, pagreitina naujųjų technologijų kūrimą ir diegimą. Apskritai – elektroninės bibliotekos tobulina šio pasaulio, kuriame mes gyvename, supratimą. Joms lemta tapti viena iš svarbiausių mūsų istorinės ir kultūrinės atminties, mūsų kolektyvinio mąstymo naujove.
Be to, visuomenės gerovės plėtra, kuriant žinias, yra pasaulinė tendencija. O visuomenės gerovės sukūrimas rinkos ekonomikos sąlygomis gali būti realus tik tuo atveju, jei visuomenė ir verslas pateiks savo reikalavimus valstybei bei galės realiai kontroliuoti jo įgyvendinimą. Kuriant žinių visuomenę, būtina skatinti glaudų verslo, valstybės ir mokslo struktūrų bendradarbiavimą, stiprinti pilietinę visuomenę bei plėtoti švietimo sistemą.
Elektroninės bibliotekos gali ir privalo tapti svarbiausiu Lietuvos atgimimo resursu dinamiškai besivystančioje, aukštųjų technologijų, išsimokslinusioje, intelektualinėje, informacinėje visuomenėje. Mokslinė elektroninė biblioteka yra svarbus žingsnis šiame kelyje.
Mokslinės elektroninės bibliotekos eLibrary.lt, kaip visai Lietuvai strateginę reikšmę turinčio projekto, sėkmė priklausys nuo to, kiek šia programa iš tikrųjų susidomės šalies mokslo ir verslo bendruomenė, valdžios institucijos ir fondai, remiantys Lietuvos žinių visuomenės kūrimą.


2005 Nr. 01
BALTIC IT&T REVIEW, Ebaltics.com