Kultūros naujienos
Įėjimas į biblioteką
 JÅ«sų IP adresas:
54.224.18.114
 Vardas:
 Slaptažodis:

Priėjimo taisyklės
Registracija
Užmiršote slaptažodį?
Interfeisas
Kontaktai
 El. paÅ¡tas:
info@elibrary.lt
 Telefonas:
+370 5 248-1536
 Mobilus:
+370 699 16-184
 PaÅ¡to adresas:
Žemaitės g. 21, 3 įėjimas,
LT-03118, Vilnius
 Serverių adresai:
http://elibrary.lt
http://e-library.lt
http://ebiblioteka.lt
http://e-biblioteka.lt
 Administratorius:
editor@elibrary.lt
Autorinės teisės
Skaitikliai
 CQ Counter:


   El. paÅ¡tas: info@elibrary.lt     Tel.: (+370 5) 248-1536     Fax: (+370 5) 248-1629   
e-LIBRARY

Media naujienos

2005-08-05 Bibliotekos: rungtynės dėl ES pinigų

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina didžiulį projektą. Gavus daugiau nei 13 mln. Lt Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų kuriama virtuali biblioteka. Didžioji lėšų dalis – apie 12 mln. Lt – skirta įrangai įsigyti. Apie pinigus bibliotekoje naudojamai literatūrai spausdinti nekalbama. Net tris projektus įgyvendina akademinės bibliotekos. Tam, kad įvairi mokslinė literatūra būtų išleista elektronine versija, bus panaudota per 10 mln. Lt ES lėšų.
Jūratė Nedveckaitė jurate@laikas.net
Perfrazuojant garsiojo parlamentaro žodžius, reikia džiaugtis, kad Lietuvoje yra gudrių žmonių, sugebančių paimti ES pinigus. Šioje srityje labiausiai pasižymėjo politikai-verslininkai, ne kartą taršyti įvairiose komisijose. Daugeliui įmonių buvo užtrenktos durys belstis į ES fondus, nes pagal tam tikras programas nebeliko lėšų. Valstybinės institucijos – tarsi šventa karvė. Nė nebandyk įtarti, kad milžiniškos sumos panaudojamos neefektyviai ar nusėda ne visai skaidriai. O tai, ar projektas apskritai reikalingas visuomenei, niekas nė nekelia klausimo. Nenumatytas ir paslaugų teikimo kokybės tikrinimo mechanizmas.
Svarbiausia – gauti europinių pinigų. Bet juk tai – mūsų valstybės lėšos, kuriuos Lietuvai skiria ES.
Daugiau nei knygos aprašas
Lietuvos bibliotekose jau kelintus metus veikia Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema (LIBIS). Lietuvos bibliotekų katalogus suvienijus į suvestinį katalogą, skaitytojai gali gauti informaciją apie kiekvieną šalies bibliotekose esantį leidinį (www.libis.lt). LIBIS projekto tąsa – naujas projektas „Integrali virtuali bibliotekų informacinė sistema“. Jis bus įgyvendinamas kartu su partneriais: Lietuvos archyvais ir muziejais. Projekto tikslas – sukurti Lietuvos ir užsienio gyventojams sąlygas interaktyviai nemokamai naudotis Lietuvos viešosiose bibliotekose, archyvuose ir muziejuose sukauptais dokumentais. Pasak Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos LIBIS centro direktorės Gražinos Bastauskienės, archyvai projekto įgyvendinimo pradžioje skaitmeninis 15–20 a. Romos katalikų bažnyčios genealogijos knygas. Muziejai – savo fondų lobynus: paveikslus, darbus ant popieriaus, nuotraukas, tekstilę. Biblioteka pateiks 1547–1904 m. knygas lietuvių kalba, lotyniškus 16–17 a. leidinius ir 17–18 a. – lenkiškus. Internete bus galima rasti senų laikraščių, žurnalų lietuvių kalba, oficialių Lietuvos Respublikos dokumentų. Projektui gauta 13 mln. 315 tūkst.Lt ES fondų parama.
Riboja autorių teisės
Vis dėlto, pavyzdžiui, 20 a. aukso fondo knygų bibliotekoje nebus. To neleidžia autorių teisės. Iš tėvų teko girdėti pageidavimų vadovėlius skaityti internete, nes juos pirkti brangiai kainuoja. Gal elektroninė biblioteka pasitarnautų tėvams? Šįkart susiduriame su leidėjų teisėmis. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros Muzikos kūrinių licencijavimo skyriaus vedėja Veronika Perminienė teigia, kad pagal įstatymą, norint internete paskelbti kokį nors kūrinį, turi būti gautas autoriaus teisių turėtojo sutikimas. Vadovėlių leidybos teises paprastai turi leidyklos. Knygų autorinės teisės priklauso autoriams arba leidykloms. Ar gausu bus elektroninės bibliotekos leidinių – abejojama. Paskelbus knygą internete, sumažėtų jos pardavimas. Todėl galime jau dabar daryti išvadą, kad paklausiausių grožinės ar mokslinės literatūros kūrinių elektroninėse laikmenose tikrai nerasime.
Vienijasi akademinės bibliotekos
Lietuvos akademinės bibliotekos įgyvendina net tris projektus, susijusius su virtualiąja biblioteka. Pasak Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekos direktorės, ekspertės Emilijos Banionytės, pasirinkti ALEPH, MetaLib ir SFX programiniai produktai yra geriausi pasaulyje. Pirmas žingsnis vienijant akademinių bibliotekų paslaugas žengtas 1997 m., Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijai ir Rektorių konferencijai inicijavus projektą „Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas“. Juo siekta sukurti Lietuvos virtualią biblioteką skaitytojams, automatizuojant bibliotekų darbą, suvienodinant paiešką ir priėjimą prie elektroninės informacijos išteklių bei virtualių paslaugų. Nors šie trys projektai atskirti, bet jų tikslas vienas – aprūpinti vartotojus informacija. Virtualioje bibliotekoje bus galima rasti magistro darbų, disertacijų, mokslinių konferencijų medžiagos, straipsnių moksline tema, monografijų ir kitos mokslinės bei studijų literatūros. Pasak E. Banionytės, pinigai skiriami ne tik programinei ir techninei įrangai įsigyti. Bus rengiami mokymai, kuriamos instrukcijos, atliekami testai. Tačiau informacijai pinigų nenumatyta. Autoriui nesutikus, jo kūrinys į biblioteką nepateks. Pašnekovės manymu, publikacijų bibliotekoje tikrai netrūks. Ateityje daugelis knygų apskritai nebus leidžiamos popieriuje, pavyzdžiui, mokymo metodinė medžiaga. O autoriai patys suinteresuoti, kad jų tekstai pasiektų visuomenę. Efektyviausias būdas tam – virtuali biblioteka. Virtuali biblioteka jau veikia (www.lvb.lt). Tiesa, joje dar nėra tiek visateksčių dokumentų, kiek planuojama skaitytojui pateikti įgyvendinus projektą. Daugelį galima perskaityti tik bibliotekose, kurios prenumeruoja visatekstes mokslines duomenų bazes, o ne internete. Taigi informacijos ne ką daugiau, nei pateikia LIBIS.
Pirmoji kregždė
Viešosios įstaigos Baltijos visuomeninio informacinių technologijų ir švietimo centro direktorius Algirdas Aušra, kalbėdamas apie elektroninę biblioteką eLIBRARY.lt, prisiminė, kad iš pradžių viskas atrodė kur kas paprasčiau. Buvo manoma, kad programuotojai tiesiog sukurs elektroninę biblioteką ir ją pripildys tam tikros visuomenei naudingos informacijos: įstatymų, strateginių planų, vizijų, kuriuos išties nepaprasta rasti. „Pavyzdžiui, pamanėme, kad reikia surinkti Lietuvos prezidento metinius pranešimus.
Patikėkite, juos rasti nebuvo taip paprasta“, – pasakoja A. Aušra. Tinklalapio modelis buvo pasiskolintas iš analogiškos bibliotekos Rusijoje ir suteikta galimybė jį pritaikyti Lietuvai. Praktika parodė, kad biblioteka buvo ne perdaryta, o beveik iš naujo sukurta. Tai techninė dalis. Daug pastangų įdėta bibliotekos koncepcijai plėtoti ir turiniui pildyti. Teko tartis su leidyklomis, autoriais, dalyvauti mokslinėse konferencijose, ieškoti įdomių publikacijų. Nors pats projektas įgyvendintas per rekordiškai trumpą kelių mėnesių laikotarpį, nuolatinė įtampa tvyrojo 7 mėnesius. „Bibliotekos pasirodymas vienus pradžiugino, kiti pamanė, kad atsirado konkurentas. Net leidyklos, autoriai reagavo įtariai: kam to reikia, kas finansuoja, gal kas negera čia slypi ir t. t. Niekas nė nesuko galvos, kad sukurti ir palaikyti tokią virtualią aplinką kainuoja pastangų, laiko ir lėšų“, – kalbėjo pašnekovas. Pasak A. Aušros, tokiai bibliotekai sukurti reikia įrangos, bet ji nėra pernelyg brangi. Brangiau kainuoja programos nei technika. Lietuvoje tokie dalykai būtų kuriami ilgiau, bet jie būtų geriau pritaikyti aplinkai. Perkant užsienio programuotojų įrangą, sumokėsi didelius pinigus, bet kone viską teks perdaryti. Daugelio brangios programos galimybių mes tiesiog neišnaudojame, nes lietuvių ir vakariečių poreikiai labai skiriasi.
Fanatizmas ar altruizmas
Kai valstybinės įstaigos saujomis semia ES fondų lėšas, sunkiai suvokiama, kodėl elektroninė biblioteka sudomino privatų verslą. A. Aušra nusijuokė: „Tokio klausimo sulaukiau net XIII lietuvių simpoziume Vilniuje. Ar tai fanatizmas, ar altruizmas? Mūsų kompanijų grupė jau kokį dešimtmetį remdavo renginius, aukodavo pinigų projektams. Ilgainiui kyla abejonių, ar tos lėšos panaudojamos efektyviai. Padarėme išvadą, kad verslui vystantis, tobulėjant, reikia naujų technologijų, suteikiančių galimybę gerinti konkurencingumą. Tai glaudžiai susiję ir su moksline aplinka, skatinančia verslumą. Užsienyje pamačiau tokią virtualią biblioteką, pasidarė įdomu ir pamaniau, kodėl jos nesukūrus Lietuvoje“. Savo lėšomis įgyvendinęs elektroninės bibliotekos projektą, verslininkas teigė nejaučiąs konkurencijos. Jo nuomone, jų galėtų atsirasti kuo daugiau: mokslinė, muzikinė, grožinė.
Pavyzdžiui, Amerikoje vieno regiono mokyklos nusprendė atsisakyti knygų ir visas jų leidybai skiriamas lėšas investavo į elektronines versijas. Moksleiviai į mokyklą eis ne su knygų pilna kuprine, o su nešiojamuoju kompiuteriu. Laikas parodys, ar tai pasiteisins. Bet tokie procesai jau vyksta. Pašnekovo nuomone, daugiausia aukojamų lėšų reikėtų nukreipti ne kokioms nors programoms įsigyti, bet resursams gausinti. Į projektą galima būtų įtraukti ir viešąsias rajonų bibliotekas. Jos turi daug įvairių archyvų, įdomios informacijos. Daugybė provincijos žmonių buriasi į rašytojų klubus, renka įvairią etnografinę medžiagą, bet apie juos mažai kas žinoma. Virtuali biblioteka ir finansinė parama jiems būtų puiki proga patekti į viešumą.
Sukurtų ir vietiniai
1998 m. paskelbus konkursą dėl integralios virtualios akademinės bibliotekos kūrimo jame dalyvavo 5 pretendentai. Vienas iš jų – UAB „Sintagma“. Bendrovės vykdomasis direktorius Albertas Šermokas prisiminė, kad jo atstovaujama įmonė – vienintelė iš lietuviškų kompanijų tuomet dalyvavo konkurse. Pagrindinis argumentas, kodėl nebuvo pasirinktas lietuviškas produktas, kad ne iki galo išbaigtas. „Manėme, kad laiko, skirto projektui įgyvendinti, užteks jam baigti. Nupirktas užsieniečių produktas irgi neatitiko reikalavimų. Kad prisiderintų prie reikalavimų, užsieniečiai sugaišo daugiau laiko nei mes būtume sugaišę. Jei tuo metu būtų galiojęs dabar taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, būtume laimėję. Mūsų kaina buvo gerokai mažesnė nei užsieniečių“, – sakė pašnekovas.
Pavyzdžiui, Rusijoje taip pat kuriama sistema, apjungianti įvairių bibliotekų resursus. Tenykščiai ekspertai sako, kad ALEPH programa yra labai brangi ir jau beveik pasenusi. Rusijoje buvo paskelbtas konkursas tokiai programai sukurti, ir tai padarė patys rusai. Taigi lėšos, skirtos programinei įrangai, liko jų šalyje. UAB „Penki kontinentai“ generalinis direktorius Idrakas Dadašovas teigia, kad lietuviai programuotojai garsėja kaip vieni geriausių pasaulyje. Jis teigė neabejojąs, kad bent kelios lietuvių įmonės būtų pajėgios sukurti tokias programas. I. Dadašovas kalbėjo atvirai: „Čia žaidžiami kažkokie žaidimai, vyrauja kažkieno interesai. Tokiuose konkursuose mes net nedalyvaujame. „Penki kontinentai“ daugiausia eksportuoja paslaugas į užsienį. Tokius projektus, kokių reikėjo bibliotekoms, mes atlikome jau 20 a. pradžioje“. Pašnekovas kategoriškas: reikėjo visaip stengtis, kad pinigai liktų Lietuvoje. Taip elgiamasi ekonomiškai gerokai toliau pažengusiose valstybėse. Šiai nuomonei pritaria ir A.Šermokas: didelė dalis įvairių paslaugų, jeigu paremtos patirtimi ir kvalifikacija, turėtų likti Lietuvoje. Mūsų šalies įstaigos ir organizacijos turi remtis Lietuvoje esančiu potencialu.
2005 08 05 Laikas, Laikas.net
2005 08 11 DELFI.lt